8520163f-b2b6-4e01-84d2-e1cd5c05d278 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                                                                           Civilinė byla Nr. e2-1695-871/2017Proceso numeris: 2-68-3-31760-2016-5                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.1.5.4; 3.1.3.7; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.6.1(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 3 d.

Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,sekretoriaujant Robertai Mikonytei,dalyvaujant ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorui J.R.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovui D.K.,atsakovui D.D., atsakovų A.D ir D.D. advokatui Vydmantui Grigoravičiui,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R.M., įgaliotai atstovei G.A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, A.D., D.D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , trečiasis asmuo byloje be savarankiÅ¡kų reikalavimų:

Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė L.Å . dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (1 t., b.l. 1-7), kurį 2017-01-10 patikslinęs (3 t., b.l. 1-8) prašė 1) pripažinti negaliojančia 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757);

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymÄ Nr. 30-124 „Dėl sklypo Svajos g. 36 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-26 sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0157:1442, Svajos g. 36, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“;

4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-10-25 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0157:2106), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A.D. ir D.D.“;

5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-02-01 sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0157:2106, esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Svajos g., bei žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0157:1442, esančio Svajos g. 36, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“;

6) taikyti restitucijÄ grÄ Å¾inant valstybei 0,1209 ha žemės sklypo Svajos g. 36, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-2596-2996, kadastro Nr. 0101/0157:78, 0,0438 ha ploto dalį, kuri buvo parduota A.D. ir D.D. pagal 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757), priteisti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 9 412,65 EUR A.D. ir D.D.;

7) pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto dėl 0,1209 ha žemės sklypo Svajos g. 36, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-2596-2996, kadastro Nr. 0101/0157:78, dalį dėl Å¡io žemės sklypo 0,0438 ha ploto dalies (buvusio žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2412-1993, kadastro Nr. 0101/0157:2106) hipotekos ir panaikinti Å¡ios hipotekos registracijÄ atitinkamoje dalyje.2. IeÅ¡kovas nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio.

Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamÄ Å¾emės sklypÄ , kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.

Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692). Vadovaujantis minėto nutarimo 2.15 papunkčiu, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Å¡iame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar iÅ¡nuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali bÅ«ti didinamas. 438 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2412-1993, kuris 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi be aukciono parduotas atsakovams A.D ir D.D., pradedant jo formavimo ir pardavimo procedÅ«rÄ buvo žymiai didesnio vientiso laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto kaip atskiras žemės sklypas, dalis.

Å is vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo iÅ¡sidėstęs siauroje juostoje, Å¡laite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirÄ racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypÄ ar atskirus žemės sklypus. Be to, Å¡is vientisas laisvos valstybinės žemės plotas, tiek pats 438 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2412-1993, savo dydžiu virÅ¡ijo 0,04 ha, t.y be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytÄ maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose. Kadangi 438 kv. m ginčo žemės sklypas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama be aukciono paduoti, 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms Žemės įstatymo 5 str. 2 d., 10 str. 4 d., 5 d. 4 p., Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 p. nuostatoms.

Pripažinus sutartį negaliojančia, turi bÅ«ti panaikinti ir administraciniai aktai, susiję su Å¡io žemės sklypo suformavimo, pardavimo ir pertvarkymo administracinių procedÅ«rų atlikimu minėtam pardavimo sandoriui sudaryti ir parduotam žemės sklypui pertvarkyti. IeÅ¡kinys grindžiamas bÅ«tinumu paÅ¡alinti imperatyvių įstatymo normų pažeidimų paÅ¡alinimo valstybinės žemės perleidimo privatiems asmenims srityje. VieÅ¡asis interesas Å¡ioje byloje pasireiÅ¡kia ir siekiu užtikrinti tinkamÄ vieÅ¡ojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymÄ , inter alia valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje.

Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-09-27 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (2 t., b.l. 21-28), 2017-01-31 atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (3 t., b.l. 136-140), kuriais su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama praÅ¡ymus padidinti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arus laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamÄ urbanistinę situacijÄ , reljefÄ , gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat ar yra galimybė įrengti įvažiavimÄ Ä¯ valstybinės žemės plotÄ .

Å iuo atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o (toliau –ApraÅ¡as) 17.3 punktas, kuris numato, kad laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrÄ ribÄ kelio (gatvės) pusėje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 pakeistas Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat taip privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Å¡iame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar iÅ¡nuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali bÅ«ti didinamas.

PraÅ¡omas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymas Nr. 30-124 „Dėl sklypo Svajos g. 36 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo priimtas prieÅ¡ įsigaliojant Respublikos Vyriausybės 1999 b. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2016-05-25 redakcijai, kuria buvo įtvirtintos siauros juostos, Å¡laito ar griovio sÄ vokos. Kadangi tuo metu, kai buvo priimti Å¡ioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, Å¡laito ar griovio sÄ vokos, kiekvienas atvejis buvo vertinamas individualiai.

Per ginčo teritorijÄ eina gatvių raudonosios linijos. Statyba tokiame žemės sklype galėtų bÅ«ti ribojama arba net apskritai negalima, todėl funkcionalaus sklypo suformavimas ir racionalus jo naudojimas Å¡iuo atveju yra negalimas. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas už rinkos kainÄ , nustatytÄ pagal UAB Ober Haus 2012-08-27 turto vertės nustatymo pažymÄ . IeÅ¡kovas neturi įrodymų, kad aukciono tvarka sklypas bÅ«tų parduotas už didesnę nei rinkos kaina, todėl neįrodė vieÅ¡ojo intereso.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2016-10-06 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (2 t., 45-52), 2017-01-31 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (3 t., 123-132), kuriuo su ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė patenkinti visiÅ¡kai. Atsakovo nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0157:2106) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo bÅ«ti prijungiamas prie žemės sklypo Svajos g.

36. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Džiaugsmo ir Svajos gatvių teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio RokantiÅ¡kių iÅ¡skirstyto į vienkiemius kaimo teritorijÄ priskirtÄ Vilniaus miestui po 1995-06-01 Nacionalinė žemės tarnyba jau yra atkÅ«rusi nuosavybės teises natÅ«ra turėtoje vietoje žemę visiems turintiems teisę ir pateikusiems praÅ¡ymus piliečiams. Buvusio RokantiÅ¡kių kaimo teritorijoje esantys laisvi nesuplanuoti laisvos žemės fondo žemės plotai buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-25 raÅ¡tu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-17 ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-07-05 raÅ¡tu Nr. S16-296.

Vilniaus miesto skyrius 2013-02-25 raÅ¡te Nr. 49SDP-(14.49.23.)-17 nurodyta, kad atsižvelgdami į laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės trÅ«kumÄ Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, siekdami paspartinti naujų žemės sklypų individualiai statybai projektavimÄ , perduodame Jums patikslintus ir papildomus duomenis apie laisvos valstybinės žemės, esančios Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, fondÄ , kuriame galėtų bÅ«ti formuojami nauji žemės sklypai individualiai statybai.

Paminėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, laisvi nesuplanuoti laisvos žemės fondo žemės plotai, perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, patenka į miÅ¡ko ir miÅ¡kingÄ sias teritorijas bei mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas. Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja nevirÅ¡ydama nustatytos kompetencijos.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, Nacionalinės žemės tarnyba veikdama savo kompetencijos ribose yra baigusi savo priskirtas teritorijų planavimo funkcijas Džiaugsmo ir Svajos gatvių teritorijoje, nes minėtų pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra turėtoje vietoje nėra, kaip ir nėra jokių kitų praÅ¡ymų (pvz. asmeninių Å«kių suteikimo) pagal kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba galėtų naudoti ginčo teritorijÄ .5.

Atsakovai A.D. ir D.D. 2016-11-08 pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį (2 t., b.l. 73-85), 2017-01-27 pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (3 t., b.l. 114-122) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas suformuotas siauroje valstybinės žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile iÅ¡sidėsčiusių privačių žemės sklypų (taip pat, bet ne tik ir Žemės sklypo) ir Stasio Lozoraičio gatvės. Å i teritorija suformuota detaliuoju planu, patvirtintu 2006-04-19 Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-735 „Dėl sklypo prie Džiaugsmo gatvės, RokantiÅ¡kių kaime, detaliojo plano tvirtinimo“ jau esant nustatytiems sprendiniams dėl Stasio Lozoraičio gatvės minėtoje teritorijoje.

Ginčo žemės sklypo kaina buvo nustatyta pagal 2012-08-27 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 13517/6 VAT_2012 MME KLAI (toliau – „Vertinimo ataskaita“) nurodytÄ Å½emės sklypo rinkos vertę 2012-08-27 dienai – 32 500 Lt (ekvivalentas eurais – 9 412,65 EUR). Ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo metu maksimalus galimas įsiterpusio valstybinės žemės ploto dydis gyvenamosiose teritorijose, esant tam tikroms sÄ lygoms, o bÅ«tent: kai žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, buvo 0.06 ha.

LRV nutarimo Nr. 692 2.15 punkte taip pat buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai įsiterpusį žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali bÅ«ti didinamas, t. y. gali bÅ«ti didesnis nei 0.04 ha gyvenamosiose teritorijose ir 0.5 ha – kitose teritorijose. Pažymėtina, kad Å¡iuo LRV nutarimu nebuvo nustatyta maksimali įsiterpusios valstybinės žemės ploto riba, iki kurios toks žemės sklypas gali bÅ«ti didinamas esant nurodytai sÄ lygai, t. y. kai žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos.

Taip pat, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nėra taikoma sÄ lyga dėl nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu, laisvos valstybinės žemės plotu. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – „Teritorijų planavimo įstatymas“) redakcijos, galiojusios ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo metu, 21 straipsnio 3 dalimi ir ApraÅ¡u buvo nustatyta, kad ApraÅ¡o nuostatos taikomos rengiant žemės sklypų planus žemės sklypams, atitinkantiems įsiterpusio valstybinės žemės ploto sÄ vokÄ (ApraÅ¡o 8, 9.6, 14, 17 punktai).

Todėl pažymėtina, kad Aprašo 4.4 punktu buvo nustatyta, jog nesant galimybės laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti atskiro žemės sklypo, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne didesniu kaip 0.06 ha laisvos valstybinės žemės plotu, o tokiame žemės sklypo plane numatomas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu, taip pat sujungto žemės sklypo pertvarkymas pagal Aprašo 4.2 punkte nurodytus būdus. Ginčo žemės sklypas suformuotas siauroje valstybinės žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusių privačių žemės sklypų (taip pat, bet ne tik ir Žemės sklypo) ir Stasio Lozoraičio gatvės, per kurios dalį eina gatvės (Stasio Lozoraičio g.) raudonosios linijos.

Toks minimo valstybinės žemės ploto iÅ¡sidėstymas vienareikÅ¡miai sÄ lygojo, jog jame formuoti savarankiÅ¡kus, galimus racionaliai naudoti, žemės sklypus, nebuvo galimybės. Gatvės raudonosios linijos nužymi žemės juostÄ , kuri skirta tik gatvės ir jos elementų (gatvių statinių, pėsčiųjų ir dviračių takų (Å¡aligatvių), techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinių priemonių, visuomeninio transporto stotelių, automobilių stovėjimo vietų, techninių priemonių nuo tarÅ¡os ir triukÅ¡mo, želdynų, apÅ¡vietimo inžinerinių tinklų ir įrenginių, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžinerinių tinklų ir įrenginių, drenažo tinklų ir įrenginių ir kt.) tiesimui ir įrengimui (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d.

įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo (Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo)“ (toliau – „STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai““) 6.1, 6.2, 6.8, 30, 86, 92 punktai). Šis teisinis reguliavimas lemia, kad dalyje minimo valstybinės žemės ploto jokia kita statyba, išskyrus gatvės ir jos elementų, yra negalima.

Aplinkybė, jog ginčo žemės sklypas suformuotas valstybinės žemės plote, siaura juosta įsiterpusiame tarp privačių žemės sklypų ir Stasio Lozoraičio g., lemia, kad sprendžiant dėl Å¡io žemės sklypo pripažinimo įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, nėra taikoma sÄ lyga dėl nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu, laisvos valstybinės žemės plotu, o esamas žemės sklypas galėjo bÅ«ti padidinamas iki 0.06 ha dydžio laisvos valstybinės žemės plotu.

Taigi, egzistavo visos teisinės prielaidos formuojamÄ ginčo žemės sklypÄ padidinti iki 0.06 ha, tačiau Å¡iomis teisinėmis ir faktinėmis galimybėmis pasinaudota nebuvo ir žemės sklypas suformuotas 0.0438 ha ploto. Konstatavus ieÅ¡kovo teiginio, neva ginčo žemės sklypas neatitinka teisės aktais nustatytų kriterijų ir sÄ lygų, pagal kurias valstybinės žemės plotas gali bÅ«ti pripažįstamas įsiterpusiu ir parduodamas ne aukciono tvarka, t. y. taikant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu nustatytÄ iÅ¡imtį, neteisėtumÄ , ieÅ¡kinys netenkintinas visiÅ¡kai, inter alia ir ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti restitucijÄ .

Tačiau, net ir tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dalyje, restitucija netaikytina. Tuo atveju, jei Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų taikoma restitucija, atsakovų D. ir A.D. padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų. IeÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikytinÄ administraciniams aktams ginčyti ir nepraÅ¡o Å¡io termino atnaujinti, įrodydamas, jog toks termino praleidimas gali bÅ«ti pateisinamas.6. Atsakovas Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , 2016-12-20 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (2 t., b.l. 108-111), kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti.

Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad bankÄ su atsakovais A. ir D.D. sieja prievoliniai santykiai, kurių įvykdymui užtikrinti atsakovai hipotekos sutartimi yra įkeitę bankui žemės sklypÄ , kuris buvo suformuotas sujungus du žemės sklypus. Bankas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti galiojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų dokumentų ir duomenų, juolab, kad jie buvo patvirtinti ir suderinti su kompetentingomis institucijomis, todėl bankas neprieÅ¡taravo atsakovų praÅ¡ymui sujungti bankui įkeistÄ Å¾emės sklypÄ su niekam neįkeistu sklypu.

Bankas įgydamas sklypo hipotekÄ veikė kaip sÄ Å¾iningas asmuo, todėl teismo sprendimu banko interesai negali bÅ«ti pažeisti. Bankas yra sÄ Å¾iningas įgijėjas, todėl jo teisės turi bÅ«ti ginamos. Patenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tų pažeisti banko teisėti lÅ«kesčiai ir teisiniai interesai, nes bankas nėra davęs atsakovams sutikimo įkeistÄ sklypÄ dalinti, nei sutikimo įkeistÄ sklypÄ ar bet kokiÄ jo dalį perleisti. IeÅ¡kovui nuginčijus administracinius aktus, valstybei kiltų prievolė atlyginti trečiųjų asmenų nuostolius.

Ä®vertinus Å¡iÄ situacijÄ , ieÅ¡kovo reikalavimų tenkinimas iÅ¡ esmės lemtų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , nes trečiųjų asmenų reikalavimai dėl žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti tenkinami iÅ¡ valstybės, savivaldybės biudžetų, t.y. visų mokesčių mokėtojų sÄ skaita. Net ir atsakovams grÄ Å¾inus valstybei reikalaujamÄ sklypo dalį, toji sklypo dalis liktų įkeista bankui, užtikrinant atsakovų įsipareigojimų pagal kredito sutartį bankui tinkamÄ vykdymÄ , kadangi perleidžiant įkeistÄ daiktÄ hipoteka seka paskui daiktÄ .

7. Trečiasis asmuo byloje be savarankiÅ¡kų reikalavimų Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė L.Å . per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį.

8. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė visiÅ¡kai ir prašė patenkinti, iÅ¡ esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

9. Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko visiÅ¡kai ir prašė patenkinti, iÅ¡ esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .10.Teismo posėdžio metu atsakovas D.D., atsakovų advokatas Vydmantas Grigoravičius su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, iÅ¡ esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Advokatas nurodė, kad teismui pripažinus, jog buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, praÅ¡o netaikyti restitucijos.11.

Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, iÅ¡ esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Savivaldybės administracijos atstovė, Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėja G.A. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. nuostata, leidžianti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padidinti iki 0,06 ha laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų racionaliai funkcionuojančių žemės sklypų.

Sprendžiant prijungimo klausimus, prioritetas buvo teikiamas, atsižvelgiant į tai, ar yra galimybė toje teritorijoje suformuoti atskirus žemės sklypus kaip urbanistinius vienetus ar jos nebuvimas. Tuo metu buvo gauti viso kvartalo gyventojų praÅ¡ymai. Å ia pagrindine nuostata ir buvo vadovaujamasi svarstant trečiųjų asmenų praÅ¡ymus padidinti sklypus. Atsižvelgiant į teritorijos urbanistinį kontekstÄ , sprendinius, susisiekimo sistemÄ , inžinierinę infrastruktÅ«rÄ , daugybė kriterijų lėmė sprendimÄ , kad valstybinėje žemėje tarp visų sklypų yra galimybė suformuoti atskirus sklypus ir padidinti esamus nevykdant urbanizacijos.

Å i teritorija patenka į mažaaukščių namų statybÄ , bet jai galioja daugybė STR reikalavimų, kriterijų, kad sklypas su bÅ«simu pastatu galėtų tinkamai savarankiÅ¡kai funkcionuoti. Å ioje teritorijoje tikrai nebuvo tos galimybės suformuoti gyvenamųjų mažaaukščių namų statybai atskirus sklypus. Buvo priimtas sprendimas padidinti esamus, siekiant racionalaus valstybinės žemės panaudojimo, užtikrinti darniÄ teritorijų plėtrÄ Å¡ioje teritorijoje, atsižvelgiant į urbanistinį kontekstÄ .

Vienas ir planavimo kriterijų yra ir esamos gyvenamosios aplinkos gerinimas. Tai šis kriterijus buvo įvertintas, suformuoti ankstesniais detaliaisiais planais sklypai su užstatymo galimybe, inžinieriniais tinklais, susisiekimo infrastruktūra. Svajos kvartalas buvo įgyvendintas pilnai su visa infrastruktūra ir naujų urbanistinių vienetų kūrimas, įspraudžiant juos tarp susisiekimo elementų, inžinierinių tinklų koridorių elementų, būtų neracionalus, nelogiškas, neatitiktų teritorijų planavimo normų.

Pažymėtina, kad Svajos 36 žemės sklypas, ta dalis negali funkcionuoti kaip atskiras vienetas, nes jos dalyje yra inžinieriniai tinklai, kuriems nustatytas servitutas. Šiuo atveju Lozoraičio g. yra D kategorijos gatvė, 15 metrų. Iki Lozoraičio gatvės ribų buvo prijungtas šis sklypas. Yra patvirtintas didelis detalusis planas, kuriame suplanuota Lozoraičio g. su joje numatytais suplanuotais tinklais. Pagal detalaus plano brėžinį suplanuota lietaus, dujos ir nuotekų tinklai. Tokiu atveju tinklams taikomi Vyriausybės nutarimu Nr. 343 numatyti apribojimai.

Apribojimai taip pat neleis tinkami savarankiÅ¡kai užtikrinti urbanistinio vieneto kaip atskiro sklypo projektavimo ir statybos jame, ribotų veiklÄ .

12. Kviečiami į teismo posėdį atsakovas Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ir trečiasis asmuo byloje be savarankiÅ¡kų reikalavimų: Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė L.Å ., neatvyko, todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 247 str.). Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas.

13. Å alių paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovai A.D. ir D.D., bÅ«dami žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai (el. b. 1 t., b.l. 180-182), 2010 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentÄ su praÅ¡ymu dėl esamo žemės sklypo Svajos g. 36 padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje (1 t., b.l. 165).

14. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-04-01 raÅ¡tu “Dėl esamo žemės sklypo Svajos g. 36 gatvėje padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje” kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , praÅ¡ant pateikti iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje (1 t., b.l. 165).15. Likviduojama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2010-06-14 raÅ¡tu Nr. (31-P.2-7692-(3.31) neprieÅ¡taravo, žemės sklypo Svajos g. 36, padidinimui laisvoje valstybinėje žemėje, Vilniaus miesto savivaldybei nustačius, kad Å¡ioje teritorijoje nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo (1 t., b. l. 164).

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-09-23 įsakymu leista pradėta rengti žemės sklypo Svajos g. 36 (kadastro Nr. 0101/0157:1442) planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (1 t., b. l. 151).

17. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-01-23 įsakymu Nr. 30-124 „Dėl sklypo Svajos g. 36 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo Svajos g. 36, Vilnius (kadastro Nr. 0101/0157:1442) planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: plotÄ - 1209 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 438 kv. m sklypÄ prie 771 kv. m privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. 0101/0157:1442, ribas, naudojimo bÅ«dÄ , pobÅ«dį ir kt. (1 t., el. b. l. 82-83).

18. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012-07-26 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0157:1442 Svajos g. 36, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo įsiterpusį 438 kv. m ploto žemės sklypÄ ir patvirtino Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ .19.

Suformuotas 438 kv. m žemės sklypas 2012-08-06 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. 0101/0157:2106 (1 t., b.l. 133-134 ).20. Atsakovai A.D. ir D.D. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2012-07-04 praÅ¡ymÄ parduoti įsiterpusį laisvÄ valstybinės žemės sklypÄ prie Svajos g. 36, Vilnius, namų valdos (1 t., b.l. 148).

21. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-10-25 įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (Kadastro Nr. 0101/0157:2106), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A.D. ir D.D.“ nuspręsta 438 kv. m ploto žemės sklypÄ parduoti A.D. ir D.D. už 32 500 Lt; nustatant, jog žemės sklypo kaina mažinama 180,14 Lt suma, pirkėjo sumokėta už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimÄ Nekilnojamojo turto registre (1 t., b.l. 103-104). 22. 2012-11-23 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, (pardavėjas) ir A.D., D.D. (pirkėjas) buvo pasiraÅ¡yta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1-11757, kuria buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise 438 kv. m ploto žemės sklypas, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0157:2106, unikalus Nr. 4400-2412-1993 (1 t., b.l. 98-100).

23. Atsakovai iki 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo 2012-10-31 sumokėjo Nacionalinei žemės tarnybai visÄ kainÄ už žemės sklypÄ , t.y. 32 319,86 Lt (kas sudaro 9360,48 EUR) (1 t., b.l. 101), taip pat 2012-08-10 sumokėjo 180,14 Lt (kas sudaro 52,17 EUR) už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimÄ Nekilnojamojo turto registre (1 t., b.l. 127).24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-02-01 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-230 buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypus, kadastro Nr. 0101/0157:2106 ir Nr. 0101/0157:1442, sujungimo bÅ«du ir patvirtinti Å¡io sujungto žemės sklypo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtÄ kadastro duomenų bylÄ (1 t., b.l. 79).25. 2013-02-20 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,1209 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 0101/0157:78, suformuotas sujungimo bÅ«du bei A.D. ir D.D. nuosavybės teisė į jį.

26. Žemės sklypas sutartine hipoteka yra įkeistas Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ . 27. 2016-05-18 Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo teisės aktų ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo perleidžiant papildomus žemės plotus fiziniams asmenims Džiaugsmo ir Svajos gatvėse, Vilniuje (1 t., b.l. 9, 10, 22).28. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras kreipėsi 2016-08-31 į teismÄ dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo.

Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo 29. Kadangi ieÅ¡kinį padavė prokuroras, nurodydamas, kad gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas, nagrinėjantis bylÄ , turi prerogatyvÄ Ä¯vertinti prokuroro argumentus ir galutinai nuspręsti, ar byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas bei bÅ«tinybė jį ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2013). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir reikalavimo pobÅ«džio, prokuroras reikalauja panaikinti vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, kurių pagrindu buvo parduotas valstybinės žemės sklypas bei panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, motyvuojant tuo, kad buvo pažeista imperatyvi valstybei priklausančios žemės pardavimo tvarka.

IeÅ¡kinio turinio motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad prokuroras siekia paÅ¡alinti valstybės pareigÅ«nų padarytas procedÅ«rines klaidas, dėl kurių valstybės žemė buvo parduota privačiam fiziniam asmeniui, pažeidžiant teisės norminių aktų sureglamentuotÄ Å¾emės pardavimo tvarkÄ . Vadinasi, prokuroras, paduodamas ieÅ¡kinį, siekė užtikrinti vienos iÅ¡ konstitucinių vertybių – disponavimo valstybine žeme – teisėtÄ tvarkÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, 47 straipsnis).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinio reikalavimas ir faktinis pagrindas atitinka vieÅ¡ajam interesui keliamus kriterijus bei bÅ«tinybei jį ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 30. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kuriÄ yra nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismÄ nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai į teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam ieÅ¡kiniui paduoti eigos pradžia laikoma diena, kai ieÅ¡kovas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, nes kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , ar pažeistas vieÅ¡asis interesas ir ar reikia jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti. Prokuroro, kaip ieÅ¡kovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklÄ reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).31.

Teismas pažymi, kad iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė U.R. 2016 m. gegužės 18 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b.l.

9) informavo, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo iÅ¡nagrinėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. pareiÅ¡kimas dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, kurio pagrindu buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , reikalaujant panaikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus ir pripažinti negaliojančiais sandorius; tarnybiniame praneÅ¡ime pažymėta, kad tiriant minėtus atvejus buvo iÅ¡analizuota grafinė medžiaga bei pastebėta, kad greta ginčo žemės sklypų yra daugiau laisvos valstybinės žemės, dėl kurių taip pat galėjo bÅ«ti priimti neteisėti administracinio pobÅ«džio aktai, dėl ko bÅ«tina kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡ant atlikti patikrinimÄ ir pateikti prokurorui medžiagÄ dėl sklypų suformavimo (įskaitant ir Å¡ios bylos ginčo sklypÄ , esantį adresu Svajos g. 36, Vilniuje).

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius 2016 m. gegužės 18 d. raÅ¡tu Nr. 2S-(206)-2318 „Dėl patikrinimo atlikimo ir medžiagos pateikimo“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, pavedant atlikti patikrinimÄ ir pateikti prokurorui medžiagÄ dėl sklypų suformavimo (įskaitant ir Å¡ios bylos ginčo sklypÄ , esantį adresu Svajos g. 36, Vilniuje) (1 t., b.l. 22). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. liepos 28 d. raÅ¡te Nr. TR-8196-(5.34) „Dėl bylų kopijų pateikimo“ nurodė, kad vykdant prokuroro pavedimÄ , pateikia prokuratÅ«rai žemės sklypų (įskaitant ir Å¡ios bylos ginčo sklypÄ , esantį adresu Svajos g. 36, Vilniuje) kopijas (1 t., b.l. 21).

Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. liepos 28 d. raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 1SD-3757-(9-3), kuriame konstatuota, kad, atlikus prokuroro pavedimÄ , nustatyta, jog valstybinės žemės plotai (įskaitant ir Å¡ios bylos ginčo sklypÄ , esantį adresu Svajos g. 36, Vilniuje) buvo suformuoti bei parduoti pažeidžiant teisės aktus (1 t., b.l.23-29). Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 31 d.

32. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuoja, kad prokuroras apie bÅ«tinybę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pakankamai duomenų gavo tik tuomet, kai prokuratÅ«roje 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. liepos 28 d. raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 1SD-3757-(9-3), kuriame pagal prokuroro pavedimÄ atlikus tyrimÄ tarnyba konstatavo teisės aktų pažeidimus, parduodant ne aukciono bÅ«du valstybinės žemės sklypus (įskaitant ir Å¡ios bylos ginčo sklypÄ , esantį adresu Svajos g. 36, Vilniuje).

Dėl Å¡ios priežasties teismas konstatuoja, jog prokuroras, kreipęsis į teismÄ su ieÅ¡kiniu 2016 m. rugpjūčio 31 d., siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nepraleido įstatymo leidėjo įtvirtinto 1 mėnesio termino, skaičiuojamo nagrinėjamu atveju nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d., kuomet prokuroras gavo pakankamai duomenų iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Dėl administracinių aktų ir sandorio negaliojimo 33. Byloje kilęs ginčas dėl sprendimų, kuriais pradėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinto įsiterpusiu žemės sklypu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte įtvirtintÄ apibrėžimÄ , pardavimo be aukciono procedÅ«ros, žemės sklypo sutarties panaikinimo. IeÅ¡kovas bei atsakovas, palaikantis ieÅ¡kovo pozicijÄ , iÅ¡ esmės įrodinėjo, jog vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo iÅ¡sidėstęs siauroje juostoje, Å¡laite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirÄ racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypÄ ar atskirus žemės sklypus, be to, vientisas laisvos valstybinės žemės plotas savo dydžiu virÅ¡ijo 0,04 ha.

Atsakovai iÅ¡ esmės įrodinėjo, jog teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, Å¡laito ar griovio sÄ vokos, kiekvienas atvejis bÅ«davo vertinamas individualiai. Å iuo atveju, atsakovų įsitikinimu, suformavus bei pardavus ginčo sklypus už rinkos kainÄ , valstybinė žemė buvo panaudota racionaliai, įrodymų, jog toks valstybės pardavimas neatitiko racionalumo bei teisės aktų reikalavimų, ieÅ¡kovas nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, jog buvo pažeistas vieÅ¡as interesas, prieÅ¡ingai, toks turto paradavimas užtikrino vieÅ¡Ä interesÄ .

34. Ginčui spręsti aktualaus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (įstatymo 2004-02-21 redakcija) 10 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono bÅ«du asmeniui, kuris už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ pasiÅ«lo didžiausiÄ kainÄ . To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, kai jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio – Å¡ių sklypų savininkams (4 punktas).

Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Tad paminėtas reglamentavimas įtvirtina aiÅ¡kiÄ taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono bÅ«du, o ne aukciono bÅ«du – tik iÅ¡imtiniais atvejais.35.

Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 4 p. (redakcijos, galiojusios nuo 2010-01-01 iki 2014-01-01) buvo numatyta, jog miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai, kai esamas žemės sklypas padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirÄ sklypÄ , prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.36. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtinto Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunktyje (redakcija nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01) nustatyta, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamus sklypus, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.

37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas, įgyvendinantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, reglamentuoja, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintÄ jį teritorijos detalųjį planÄ joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu Å¡iuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali bÅ«ti parduodami ne aukciono bÅ«du besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačių žemės sklypų savininkams arba iÅ¡nuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių ar iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Å¡iame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar iÅ¡nuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali bÅ«ti didinamas.

38. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusÄ , kai yra sÄ lygų visuma:

1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi;

2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo;

3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau Å¡i sÄ lyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2014-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015). Tad remiantis Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais, konstatuotina, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali bÅ«ti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra iÅ¡sidėstęs, ir ar jis atitinka sÄ lygas, numatytas Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.39.

KompleksiÅ¡kai įvertinus byloje esančių įrodymų visetÄ (Å¡alių žodinius paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus), vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese, byloje galima daryti pakankamo tikėtinumo iÅ¡vadÄ , kad ginčo Žemės sklypas atitiko visumÄ sÄ lygų, leidžiančių teigti, jog žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusÄ dėl Å¡ių motyvų:40. Remiantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 0101/0157:1442) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio (el. b.

1. t., b. l. 84, 96), Kadastro žemėlapio ištraukos (1 t., b.l. 19, 20), Vilniaus miesto savivaldybės pateikto suvestinio skaitmeninio žemėlapio (el. b.

2. t., b. l. 28), Nacionalinės žemės tarnybos atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto 2016-06-29 (1 t., b.l. 69-72), Nacionalinės žemės tarnybos 2016-07-28 rašto “Dėl informacijos pateikimo” (1 t., b. l. 23-29) duomenimis nustatyta, kad 438 kv. m ginčo valstybinės žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 0101/0157:2106, kuris buvo suformuotas ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-26 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 ir parduotas ginčijama 2012-11-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo atsakovams D.D. ir A.D., iš vakarų pusės ribojosi su privačiu atsakovų D.

žemės sklypu, iš rytų pusės - su Stasio Lozoraičio gatve, iš šiaurės pusės šis žemės sklypas ribojosi su žemės sklypu, žemėlapiuose pažymėtu Nr. 2102, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir suformuotas 2012-06-25 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-893, iš pietų pusės ribojosi su laisvu valstybinės žemės plotu. Taigi nustatyta, jog buvusi laisva valstybinė žemė, kuri buvo priskirta atsakovams, ribojosi su jiems priklausiančiu žemės sklypu.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ir atsakovams D. priklausančio žemės sklypo sudarė apie 14,63 m iÅ¡ pietinės pusės ir apie 14,65 m iÅ¡ Å¡iaurinės pusės (1 t., b. l. 84). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini)raudonųjų linijų ir žemės sklypo Å¡alia Svajos g. 34 – 15,40 m. (1 t., b. l. 67), žemės sklypo Svajos g. 32 sudarė apie 14,68 m. ( 1 t., b.l. 63), Svajos g. 30 žemės sklypo atstumas – 12 m. (1 t., b. l. 59), Svajos g. 28 atstumas nenurodytas (1 t., b.l. 55), tačiau tiek iÅ¡ kadastrinio žemėlapio iÅ¡traukos, tiek iÅ¡ pateiktų atstumų nuo žemės sklypo, esančio Svajos g. 36 iki Svajos 28, matyti, jog nuo pietinės dalies į Å¡iaurinę pusę buvusi laisva valstybinė žemė besiribojanti tarp privačių asmenų sklypų ir Stasio Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų, sudarė siaurėjančiÄ juostÄ .

Pažymėtina tai, kad ginčijamos Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bei administracinių aktų priėmimo metu teisės aktai nenumatė siauros juostos sÄ vokos, todėl sprendžiant klausimÄ , ar priskirtas žemės sklypas pateka į siauros juostos sampratÄ , vertintinas kiekvienas atvejis individuliai, taip pat tai, ar laisvos žemės sklypo plotas gali bÅ«ti suformuotas ir racionaliai panaudotas.41. Viena vertus, teismas iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog aplink Svajų g. kvartalÄ buvęs laisvos valstybinės žemės sklypas sudarė daugiau nei 0,4 ha ploto.

IÅ¡ žemės sklypo planų, schemų iÅ¡traukų matyti, jog buvusios laisvos valstybinės žemės sklypai kai kuriais atvejais buvo priskirti Svajos g. kvartalo privačių žemės sklypų savininkams. Kita vertus, kaip minėta, nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo bÅ«ti suformuluotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypų iÅ¡sidėstymÄ , infrastruktÅ«rÄ , jų patrauklumÄ , galimybę jį parduoti už maksimaliai valstybei naudingÄ kainÄ aukciono bÅ«du ir pan.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2014-10-09 nutarime, vertindamas minėtÄ Å½emės įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį, nurodė, jog įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politikÄ , žemės santykiai reguliuojami taip, kad inter alia bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę. Ä®tvirtinus principinę taisyklę, pagal kuriÄ tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami (iÅ¡nuomojami) be aukciono ir Å¡ia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad Å¡iuos valstybinės žemės plotus įsigis (iÅ¡sinuomos) tik nurodyti subjektai.

Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama (išnuomojama) aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas.

43. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas bei atsakovas, palaikantis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus subjektyvius samprotavimus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų bÅ«ti vertinimas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei galėtų bÅ«ti suformuotas kaip atskiras sklypas ir svarbiausia – racionaliai panaudotas (CPK 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog priskirtas žemės sklypas besiriboja su Stasio Lozoraičio gatvės raudonosiomis linijomis, priskirto žemės sklypo plotis sudaro apie 14 m, o buvusi laisva valstybinė žemė besiribojanti tarp privačių asmenų sklypų ir Stasio Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų nuo žemės sklypo, esančio Svajos g. 36 iki Svajos 28, siaurėja nuo pietinės dalies į Å¡iaurinę pusę, sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį.

Ä®rodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas, palaikantis ieÅ¡kovÄ , nepateikė. IeÅ¡kovo teismo posėdžio metu cituota administracinių teismų praktika, kurioje buvo pasisakyta dėl siauros valstybinės žemės juostos, nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės reikÅ¡mės, kadangi, ar laisvos valstybės žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį, vertinama kiekvienu konkrečiu atveju individuliai.

44. Be to, kaip jau minėta, sprendžiant, ar priskirtas žemės sklypas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip siaura juosta, turėtų bÅ«ti vertinama galimybė jį suformuoti kaip atskirÄ Å¾emės sklypÄ ir racionaliai panaudoti. Tačiau ir Å¡iuo aspektu nei ieÅ¡kovas, nei ieÅ¡kinį palaikantis atsakovas, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų bÅ«ti suformuotas ir racionaliai panaudotas. PrieÅ¡ingai, įvertinus žemės sklypo plotÄ , teisės aktų nustatytus ribojimus statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai 11 priedo 4 punktas), vietinės reikÅ¡mės kelio apsaugos zonas (į abi puses nuo kelio briaunų) – 10 metrų, kuriuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus ir kt. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 3-7 punktai), bei nesant jokių objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas tiek iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos, tiek ir po jų priėmimo, buvo numatytas visuomenės poreikių tenkinimui, galėjo bÅ«ti parduodamas aukcione, bÅ«tų pretendentų atkurti nuosavybės teises į priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , spręstina, jog aptariamos valstybinės žemės ploto iÅ¡sidėstymas sÄ lygojo, jog jame formuoti savarankiÅ¡kÄ , galimÄ racionaliai naudoti žemės sklypÄ , nebuvo nei galimybės, nei poreikio, juo labiau, kad už teritorijų planavimÄ atsakinga institucija – savivaldybė (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis), nurodė, jog kitoks žemės sklypo panaudojimas bÅ«tų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių.

Teismo posėdžio metu savivaldybės įgaliota atstovė paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į teritorijos urbanistinį kontekstÄ , sprendinius, susisiekimo sistemÄ , inžinierinę infrastruktÅ«rÄ bei daugybę kriterijų, priimtas sprendimas, kad valstybinėje žemėje tarp visų sklypų yra galimybė suformuoti atskirus sklypus ir padidinti esamus nevykdant urbanizacijos. Å i teritorija patenka į mažaaukščių namų statybÄ , bet jai galioja daugybė Statybos reglamentų reikalavimų, kriterijų, kad sklypas su bÅ«simu pastatu galėtų tinkamai savarankiÅ¡kai funkcionuoti. Šioje teritorijoje tikrai nebuvo tos galimybės suformuoti gyvenamųjų mažaaukščių namų statybai atskirus sklypus.

Buvo priimtas sprendimas padidinti esamus sklypus, siekiant racionalaus valstybinės žemės panaudojimo, užtikrinti darniÄ teritorijų plėtrÄ Å¡ioje teritorijoje, atsižvelgiant į urbanistinį kontekstÄ . Vienas iÅ¡ planavimo kriterijų yra ir esamos gyvenamosios aplinkos gerinimas. Tai Å¡is kriterijus buvo įvertintas, Svajos kvartalas buvo įgyvendintas pilnai su visa infrastruktÅ«ra ir naujų urbanistinių vienetų kÅ«rimas, įspraudžiant juos tarp susisiekimo elementų, inžinierinių tinklų koridorių elementų, bÅ«tų neracionalus, nelogiÅ¡kas, neatitiktų teritorijų planavimo normų.

Ä®rodymų, kad galėjo bÅ«ti suformuotas atskiras sklypas, paneigiančių savivaldybės įgaliotos atstovės paaiÅ¡kinimus, ar kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovas nepateikė. Hipotetiniai pasvarstymai, kad galėtų bÅ«ti suformuotas atskiras sklypas ar sklypai, jie parduodami pasibaigus žemės reformai aukciono bÅ«du, nėra įrodymas. 45. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes bei argumentus, spręstina, kad ieÅ¡kovas ir jo pozicijÄ palaikantis atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba neįrodė, kad ginčo valstybiniame žemės sklype galima nustatyta tvarka suformuoti racionaliam naudojimui atskirÄ Å¾emės sklypÄ , galintį savarankiÅ¡kai ir tinkamai funkcionuoti. 46. Pažymėtina ir tai, kad Žemės sklypas atsakovams parduotas už rinkos kainÄ .

Atsakovų pateiktų įrodymų dėl sklypo rinkos vertės ieÅ¡kovas nenuginčijo. Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovas nepateikė (CPK 178 str.). Tokiu bÅ«du gautos lėšos už Žemės sklypo pardavimÄ lygiomis dalimis buvo paskirstytos į Lietuvos Respublikos valstybės ir Savivaldybės biudžetus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199-06-02 nutarimo Nr. 692 2.10 punktas), kurios galėjo bÅ«ti panaudotos vieÅ¡ojo intereso tenkinimui.47.

Å ioje byloje ginčo žemės sklypas pagal ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusį reglamentavimÄ suformuotas nevirÅ¡ijant nustatyto ploto reikalavimų (iki 6 arų).48. Taigi, teismui konstatavus, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo konkrečiu atveju nepateikė objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas galėtų bÅ«ti vertinimas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo, bei pakankamų, patikimų duomenų, kad ginčo valstybiniame žemės sklype galima nustatyta tvarka suformuoti racionaliam naudojimui atskirÄ Å¾emės sklypÄ , įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, jog ginčo žemės sklypo pardavimas nepažeidė vieÅ¡ojo intereso bei Nutarimo 2.15. punkto reikalavimų, todėl nėra pagrindo remiantis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis tenkinti ieÅ¡kinio.

Atsižvelgiant į tai, patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

49. Atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus dėl Valstybinės Žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei administracinių aktų panaikinimo, netenkinti ir išvestiniai reikalavimai dėl restitucijos taikymo bei hipotekos sandorio dalies ir hipotekos registracijos pripažinimo negaliojančiais.

50. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v.

Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 4 d.).

Taigi, paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis Å¡alių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rÅ«pestingai elgėsi Å¡alys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieÅ¡kinio padavimÄ .52. Atsakovai D. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo, pripažinusio ieÅ¡kinį.53. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog teisminis procesas inicijuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos pateiktų duomenų pagrindu.

Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Be to, atsakovas gavęs atsiliepimus į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, turėjo galimybę pateikti duomenis, kurie pagrįstų subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimus, jog sklypai neracionaliai panaudoti bei neatitinka siauros juostos apibrėžimo. Tačiau iÅ¡ esmės apsiribojo subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu. Toks atsakovo elgesys, teismo vertinimu, ypač įvertinus tai, kad atsakovai D., bÅ«dami sÄ Å¾iningais žemės sklypo įgijėjais, įtraukiami į teisminį procesÄ dėl paties atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos tariamai neteisėtai priimtų administracinių aktų, nesuderinamas su rÅ«pestingumo reikalavimais, todėl teismo vertinimu, bÅ«tų teisinga ir sÄ Å¾ininga bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Duomenų, jog ieÅ¡kovo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , elgesys bÅ«tų netinkamas, byloje nenustatyta, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas buvo tinkamai pasiruošęs bylos nagrinėjimui, laiku teikė procesinius dokumentus, neprieÅ¡taravo taikaus ginčo sprendimui, tačiau tam nepritarė atsakovas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.54. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovai patyrė 2011,06 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovai pagrindė praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydį, be to, įvertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, advokato atstovavimo teisme laikÄ , tinkamÄ pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, spręstina, jog iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimus, nevirÅ¡ija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtintų dydžių, todėl priteistinas iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsakovų A.D. ir D.D. naudai (CPK 98 str. 2 d., 93 str. 1 d., 4 d.).55.

Atsakovai pateikė įrodymus, kad patyrė 130 EUR dydžio iÅ¡laidas papildomo įrodymo – suvestinio Žemės sklypo plano gavimui ir 150 EUR dydžio iÅ¡laidas papildomo įrodymo – sÄ matos gavimui. Å ios iÅ¡laidos yra realiai patirtos, pagrįstos, susijusios su nagrinėjama byla, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsakovų A.D. ir D.D. naudai (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 4 d.).56. Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nepriteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo, kadangi jis atleistas nuo tokių iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo 57. PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmetus, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-05 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas n u s p r e n d ž i a: PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, lygiomis dalimis atsakovų A.D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D.D., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 2291,06 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ä®siteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-05 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl draudimo atsakovams Agnei D.D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D.D., a.k. (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teisę į 0,1209 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) registruotÄ atsakovų A.D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D.D., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                        Renata Beinoravičienė