2022-10-05 Nr. AB-24096-3-61-3-02336-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-604-552/2022

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-02336-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje trečiojo suinteresuoto asmens D. M. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras“ (toliau – ir pareiškėjas) patikslintą skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas), kuriame pareiškėjas prašė: panaikinti atsakovo direktoriaus 2022 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. T4-111-(1.34.) „Dėl pacientei Janinai Šedvytienei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės” (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atlikti pakartotinį neplaninį patikrinimą iš naujo; priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2022 m. birželio 15 d. teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens D. M. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo ji prašė laikinai sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą bei jo vykdymą ir tuo pagrindu laikinai uždrausti atsakovei ruošti teikimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir SAM) dėl specialisto profesinės kompetencijos vertinimo komisijos sudarymo jos profesinei kompetencijai įvertinti dėl atlikto neplaninio patikrinimo Nr. T3-19/2022, taip pat laikinai uždrausti atsakovui vykdyti reikalavimą dėl D. M. profesinės veiklos patikrinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, savo reikalavimą grindė tuo, kad Įsakymas buvo priimtas neteisėtai, nepagrįstai, netinkamai atlikus neplaninį patikrinimą ir neįvertinus visos medžiagos, be to atsakovas pradėjo vykdyti Įsakymą nepaisydamas aplinkybės, jog jis yra apskųstas.

Pažymėjo, jog yra reali grėsmė, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų negalimas, t. y. priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų negalimas – Įsakymo pagrindu būtų atliktas D. M. profesinės kompetencijos vertinimas dėl atlikto neplaninio patikrinimo ir Įsakyme pateiktų išvadų.

Teigė, kad ginčijamu Įsakymu nepagrįstai konstatuotas grubus profesinės veiklos pažeidimas, dėl kurio trečiojo suinteresuoto asmens teisėti interesai ir dalykinė reputacija yra pažeidžiama. Nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų padaryta didelė neturtinė žala, kadangi iki bus išnagrinėta byla, kurioje skundžiamas Įsakymas, teks lankytis institucijose, kuriose trečiasis suinteresuotas asmuo bus nepagrįstai žeminamas dėl tariamos nekompetencijos. Taip pat, teismui nagrinėjamoje byloje priėmus sprendimą patenkinti skundą, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, nebūtų įmanoma atkurti iki tol buvusios padėties, t. y. informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens tariamai padarytus pažeidimus jau būtų paplitusi.

Atkreipė dėmesį, kad galėtų būti sustabdyta ar panaikinta jo licencija ir teisė vykdyti veiklą, trečiasis suinteresuotas asmuo prarastų darbą, pajamas, socialines garantijas, pacientus, reputaciją ir pasitikėjimą, taigi tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų tenkinamas, prarastos reputacijos ir pasitikėjimo būtų neįmanoma atkurti į iki ginčijamo Įsakymo priėmimo buvusią padėtį.

Nurodė, kad prie prašymo pridedamas 2022 m. birželio 7 d. atsakovo raštas Nr. D2-5670-(6.5) patvirtina, jog egzistuoja būtinybė užtikrinti trečiojo suinteresuoto asmens teisių apsaugą ir sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teigė, kad iš minėto rašto turinio matyti, jog organizuojama administracinė procedūra, taigi gali būti pritaikyta atsakomybė, skirtos sankcijos ir procedūros, kas pakenks profesinei reputacijai.

Atsakovas savo pozicijos ir nuomonės dėl trečiojo suinteresuoto asmens D. M. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepateikė, prašydamas šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi buvo nutarta trečiojo suinteresuoto asmens D. M. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, susiję su tuo, jog priimtas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, taigi jo pagrindu atliekami veiksmai yra nepagrįsti, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dar tik bus vertinamas šioje byloje.

Teismas pabrėžė, kad argumentą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo negaus pajamų, paneigia aplinkybė, jog skundžiamą Įsakymą pripažinus nepagrįstu, patirta žala galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų apie tai, kad negalės būti įdarbintas kitose pareigose ar apskritai neturės galimybės susirasti jokio darbo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį ir jos prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo D. M. nesutinka, kad turi įrodinėti, jog bus nepataisoma žala jos reputacijai ar pajamoms, ji dirba tik vienintelį – gydytojos – darbą ir tik iš jo gauna pajamas.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens s prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, kol dėl pačio Įsakymo teisėtumo net nėra nuspręsta (nors įsakymas jau yra apskųstas teismine tvarka), leidžiant atsakovei atlikti veiksmus suinteresuotojo asmens atžvilgiu, yra neproporcingai varžomos ne tik suinteresuotojo asmens teisės.

Pažymi, jog kaip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tokiais atvejais turi būti paisoma ne tik šalių tarpusavio interesų, bet ir viešojo intereso (bei kitų kriterijų, įskaitant logiškumą, proporcingumą ir t.t.). Nagrinėjamu atveju tiek suinteresuotasis asmuo, tiek pareiškėjas veikia specifinėje srityje, kurioje pripažįstama, kad specialistų trūksta. Tokioms gydymo įstaigoms kaip pareiškėjas, veikiančioms ne didžiuosiuose miestuose, prisitraukti specialistą (ypač trumpesniam laikotarpiui) yra itin sudėtinga ir finansiškai brangu. Tuo atveju, jei netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismas galiausiai nuspręstų panaikinti atsakovo priimtą Įsakymą ir situaciją dėl suinteresuotojo asmens grąžintų į stadiją iki įsakymo priėmimo ir procesų prieš suinteresuotąjį asmenį pradėjimo, būtų tik sukelta neapibrėžta situacija. Tokios situacijos, prašant taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, būtent ir siekiama išvengti.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog nors profesinės kompetencijos patikrinimas nagrinėjamu atveju buvo skirtas kaip poveikio priemonė, tačiau profesinės kompetencijos patikrinimas savo prigimtimi neatlieka vien tik baudžiamosios funkcijos ir netgi automatiškai nesukuria subjektui, į kurį yra nukreiptas, pasekmių. Įsakymas yra tik prielaida pradėti profesinės kompetencijos patikrinimą, kurio metu bus priimta išvada dėl trečiojo suinteresuoto asmens profesinės kompetencijos.

Pabrėžia, kad asmens sveikatos priežiūros specialisto licencija gali būti panaikinta tik tada, kai komisija priima išvadas „specialisto profesinė kompetencija neatitinka licencijoje nurodytos specialybės reikalavimų“ arba „specialisto profesinės veikos trūkumai vertintini kaip grubi praktikos klaida ar kaip dažnai pasikartojančios praktikos klaidos“, arba „specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti profesinių pareigų“. Pažymi, jog komisija gali konstatuoti, jog specialisto veika nevertintina kaip klaida.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Įsakymo galiojimą ir vykdymą iki kol įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį gali būti taikomos šios reikalavimo užtikrinimo priemonės: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS525-101/2013ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galinčias kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Šioje administracinėje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, argumentuodama daroma žala jos reputacijai ir pajamoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.).

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017 ir kt.).

Taigi, būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ta aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuotojo asmens prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo neįrodė, jog nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius Įsakymo galiojimo iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, ateityje realiai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Trečiasis suinteresuotasis asmuo neįrodė, kad tuo atveju, jeigu Įsakymas būtų panaikintas, jo patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad argumentai, susiję su tuo, jog priimtas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o dėl to ir jo pagrindu atliekami veiksmai yra nepagrįsti, nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dar tik bus vertinamas šioje byloje. Teisėjų kolegija sutinka ir su teismo argumentu, kad jog skundžiamą Įsakymą pripažinus nepagrįstu, patirta žala galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pats ginčijamas Įsakymas savaime nesukelia trečiajam suinteresuotajam asmeniui jo nurodomų neigiamų pasekmių, nes trečiasis suinteresuotas asmuo vis dar tebeturi teisę verstis gydytojos praktika ir, kaip teisingai nurodo atsakovas, jos netekti galėtų tik komisijai , kuri net nebuvo sudaryta pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo momentu, padarius išvadas, kad „specialisto profesinė kompetencija neatitinka licencijoje nurodytos specialybės reikalavimų“ arba „specialisto profesinės veikos trūkumai vertintini kaip grubi praktikos klaida ar kaip dažnai pasikartojančios praktikos klaidos“, arba „specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti profesinių pareigų“. Iš esmės trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo hipotetinę situaciją ir iš jos daro prielaidas apie licencijos, darbo, pajamų netekimą, tačiau nepagrindžia realiai kilusių ar tikėtinai kilsiančių pasekmių.

D. M. nurodytos aplinkybės dėl galimos reputacijos pablogėjimo ir dėl to kilsiančios neatitaisomos žalos taip pat per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-261-1048-14). Tai, kad, galiojant ginčijamam Įsakymui, pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai nepagrindė savo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius