A-662-2946-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2946/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00155-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. Č.,

atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jolantai Rakužienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. prašymą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus apskrities VPK) viršininko 2012 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 52-TE-13 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 52-18-V-100 patvirtinto Kelių policijos skyriaus (toliau – ir KPS) viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.21 punkto, Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2 ir 21 punktų pažeidimus.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. birželio 23 d. Alytaus apskrities VPK viršininkas pavedė jam atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus apskrities VPK KPS Magistralinių kelių priežiūros 2 būrio patrulių veiksmų. Tarnybinį patikrinimą buvo pavesta atlikti dėl to, kad minėti policijos pareigūnai 2011 m. birželio 11 d., apie 12 val., patruliuodami nustatytame maršrute Varėnos rajone, be pateisinamos priežasties stabdė automobilį „(duomenys neskelbtini) naudodami garsinius ir šviesos signalus. Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas dėl minėtų priežasčių žodžiu nurodė surašyti tarnybinį pranešimą, o viršininkas vizavo atlikti tarnybinį patikrinimą ir siūlyti nubausti pareigūnus.

Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 14 d. surašė teigiamą pareigūnų atžvilgiu tarnybinio patikrinimo išvadą (viršininkui siūlė neskirti tarnybinių nuobaudų). Alytaus apskrities VPK viršininkas pareiškėjui nurodė surašyti neigiamą išvadą ir siūlyti skirti nuobaudas pareigūnams. Nurodė, jog pareiškėjas tik 2011 m. rugsėjo 15 d. būdamas viršininko kabinete sužinojo, kad 2011 m. birželio 21 d. viršininkas su pavaduotoju važiavo iš Vilniaus miesto ir matė, kaip minėti pareigūnai buvo sustabdę patikrinimui automobilį ir apie tai jokių įrašų nepadarė.

Pareiškėjas surašė neigiamą tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria siūlė viršininkui skirti policijos pareigūnams tarnybines nuobaudas. Prieš tai jis paėmė pavaduotojo paaiškinimą apie tai, jog šis matė, kaip važiavo policijos automobilis priekyje su įjungtais švyturėliais. Paskutinę darbo dieną prieš atostogas, 2011 m. rugsėjo 16 d., tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėjas pateikė Alytaus apskrities VPK viršininkui, tačiau pastarasis pareiškėjo neįsileido į kabinetą, atsisakė bendrauti ir nurodė palikti dokumentus kanceliarijoje pas sekretorę.

Likusią tarnybinio patikrinimo medžiagą (paaiškinimai ir t. t.) pareiškėjas perdavė R. P., kuris turėjo susiūti tarnybinio patikrinimo išvadą ir prie jos esančius dokumentus į bylos viršelį, padaryti dokumentų aprašą. Pats pareiškėjas to padaryti negalėjo, nes turėjo išeiti atostogų, taip pat buvo kitų neatidėliotinų darbų. Paaiškino, kad 2011 m. spalio 6 d. grįžęs po atostogų pareiškėjas iš R. P. sužinojo, kad šis nieko nepadarė, nes negavo iš kanceliarijos tarnybinio patikrinimo išvados ir policijos pareigūnams tarnybinės nuobaudos nebuvo paskirtos.

Pareiškėjas visą tarnybinio patikrinimo medžiagą viršininkui pateikė 2011 m. spalio 6 d. Alytaus apskrities VPK viršininkas pareiškėjui pasakė, jog tarnybinio patikrinimo išvada bloga, todėl pradėtas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu, taip pat siūlė užimti žemesnes pareigas. Pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas nedelsiant – 2011 m. rugsėjo 19 d. arba 2011 m. rugsėjo 20 d., arba dar prieš jo atostogas, tačiau buvo pradėtas tik 2011 m. spalio 7 d. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog su įsakymu apie tai, kad gali būti pavesta atlikti tarnybinius patikrinimus ir kitiems aukštąjį išsilavinimą turintiems, aukštesnes pareigas einantiems, pareigūnams, nebuvo supažindintas.

Jis žinojo tik tai, jog negali sau pavaldžių pareigūnų bausti ar tirti jų pažeidimus, nors prieš tai buvo atlikęs keletą tarnybinių patikrinimų.

Atsakovas Alytaus apskrities VPK su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Nurodė, kad 2011 m. spalio 7 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko (pareiškėjo) veiksmų atliekant jam pavestą tarnybinį patikrinimą dėl 2 policijos pareigūnų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui 2011 m. birželio 23 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2 Alytaus apskrities VPK KPS Magistralinių kelių priežiūros būrio patrulių veiksmų. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl to, kad pareigūnai 2011 m. birželio 21 d., apie 12 val., patruliuodami nustatytame maršrute Varėnos rajone, be pateisinamos priežasties, naudodami garsinius ir šviesos signalus, stabdė automobilį „(duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities VPK viršininkas 2011 m. rugsėjo 14 d. jam pateiktą pareiškėjo tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėjui grąžino, kadangi tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, pateiktas neadekvatus, neobjektyvus minėtų pareigūnų vertinimas, nesiimta visų priemonių galimam tarnybiniam nusižengimui nustatyti. 2011 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas tarnybinio patikrinimo išvadą paliko kanceliarijos sekretorei, nepridėdamas jokios tarnybinio patikrinimo medžiagos. Viršininkas, susipažinęs su papildomo tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nustatė, kad pareiškėjas realiai neatliko jokių veiksmų, tikslingų ir reikšmingų tarnybiniam nusižengimui ištirti ir nustatyti, nenustatė jokių faktinių aplinkybių, nebuvo pateikta ir tarnybinio patikrinimo medžiaga. Nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos ir dėl to buvo pažeisti esminiai nuobaudų skyrimo principai ir pati procedūra bei terminai. Vadovybės pavedimo nevykdymas atlikti tarnybinį patikrinimą pažeidė Pareigybės aprašymo 7.21 punkto nuostatas, Tvarkos 2 ir 21 punktus.

Atsakovo atstovė atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas, prieš skiriant šią tarnybinę nuobaudą, jau turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą (pastabą). Dėl to, kad pareiškėjas viršininkui nepateikė visos tarnybinio patikrinimo medžiagos, nebuvo sprendžiamas klausimas ir dėl nuobaudų skyrimo minėtiems policijos pareigūnams. Nurodė, jog tarnybinio patikrinimo terminas dėl pareiškėjo buvo pratęstas pagrįstai, kadangi Tvarka leidžia pratęsti terminą motyvuotu prašymu. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę ir privalėjo atlikti pavestą tarnybinį patikrinimą, nes tai numatyta Alytaus apskrities VPK Darbo reglamente bei Pareigybės aprašymo 7.21 punkte. Pabrėžė, kad Alytaus apskrities VPK viršininkui nebuvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje pareiškėjas nesiūlė skirti policijos pareigūnams tarnybinių nuobaudų. Tokio turinio išvada Alytaus apskrities VPK nustatyta tvarka taip pat nebuvo užregistruota.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Dėl pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, atlikdamas jam vadovo pavestą atlikti tarnybinį patikrinimą, iš esmės detaliai nenustatinėjo tikrinamų pareigūnų kaltės (arba nekaltumo), o darydamas išvadą apie kaltės nebuvimą pareigūnų veiksmuose iš esmės apsiribojo tik pateiktais pareigūnų paaiškinimais, nors nustatyti kaltę, taip pat visapusiškai ir operatyviai ištirti galimo pažeidimo visas aplinkybes pareiškėją įpareigojo imperatyvios Tvarkos nuostatos.

Be to, nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2011 m. liepos 27 d. pareiškėjas atliko tik 2 veiksmus, o visi kiti veiksmai tiriant galimus tarnybinius nusižengimus buvo atlikti po to, kai tiesioginis viršininkas davė nurodymą papildyti tarnybinio patikrinimo medžiagą. Padarė išvadą, jog pareiškėjas akivaizdžiai nevykdė Tvarkos 2 punkto reikalavimų, tuo pažeisdamas Tvarkoje numatytus tikslus bei principus, vykdydamas pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjas veikė neprofesionaliai, aplaidžiai ir dėl to tarnybinio patikrinimo medžiagos dėl 2011 m. birželio 21 d. policijos pareigūnų veiksmų nepateisinamai ilgai nepateikė Alytaus apskrities VPK viršininkui.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys, jog visą tarnybinio patikrinimo medžiagą pavedė sutvarkyti jam pavaldžiam pareigūnui (susiūti dokumentus, padaryti aprašą ir t. t.), nepateisina pareiškėjo neveikimo (nepateikimo laiku visos tarnybinio patikrinimo medžiagos ir išvados tiesioginiam vadovui arba raštinei). Teismas akcentavo tai, kad pareiškėjo sąmoningas nevykdymas Tvarkos 21 punkto nuostatų (nepateikimas vadovui visos tarnybinio patikrinimo medžiagos) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių neigiamų pasekmių - t. y. vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, užkirto kelią teisės aktų nustatytu terminu priimti sprendimą dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo (arba neskyrimo), ir taip pareigūnai, galimai padarę teisės pažeidimus, išvengė jų veiksmų teisinio įvertinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje (priimtoje dėl pareiškėjo) nebuvo detaliai pasisakyta apie tarnybinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formą, tačiau teismas to nelaikė esminiu trūkumu, sudarančiu pagrindą panaikinti ginčijamą administracinį aktą. Tiek išvados, tiek visos tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys leido padaryti išvadą, kad tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškė kaltais pareiškėjo veiksmais.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sutiko su jam pavesta atlikti užduotimi, jis pats atliko tarnybinį patikrinimą 2 policijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau vadovui nepateikė visos tarnybinio patikrinimo medžiagos ir tuo pažeidė Pareigybės aprašymo 7.21 punktą - netinkamai atliko nenuolatinio pobūdžio pavedimą. Dėl šios priežasties teismas laikė nepagrįstu ir teisiškai nereikšmingu pareiškėjo skundo motyvą, jog tarnybinę medžiagą privalėjo pateikti kitas pareigūnas (liudytojas), kuriam jis pavedė galutinai sutvarkyti tarnybinio patikrinimo medžiagą. Nurodė Pareigybės aprašymo 7.19 punktą ir pažymėjo, kad pareiškėjui pavestas atlikti tarnybinis patikrinimas, siekiant išaiškinti pareigūnų galimai padarytus teisės aktų pažeidimus, akivaizdžiai glaudžiai susijęs ir su Alytaus apskrities VPK funkcijomis ir strateginiais tikslais. Teismas akcentavo, jog įrodyta, kad vykdydamas tiesioginio viršininko nenuolatinio pobūdžio pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas veikė neprofesionaliai (nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų), todėl tokie jo veiksmai vertintini kaip tiesioginių pareigų netinkamas atlikimas, o taip pat prieštaraujantys institucijos tikslams (ABTĮ 57 str.).

Teismas nurodė Alytaus apskrities VPK viršininko 2011 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 52-V-33, kuriuo pakeistas Alytaus apskrities VPK Darbo reglamento 177 punktas, ir pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas asmeniškai atsakingas už tiesioginio vadovo pavestą atlikti tarnybinį patikrinimą, laiku be svarbių pateisinamų priežasčių nepateikė visos tarnybinio patikrinimo medžiagos, o pradžioje pateikta tik Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta nesilaikant Tvarkos reikalavimų ir dėl to pareiškėjas be svarbių (pateisinamų) priežasčių nevykdė Pareigybės aprašymo 7.21 punkto reikalavimų. Pareiškėjo argumentas, kad buvo siekiama su juo susidoroti, nes jau anksčiau prie jo buvo priekabiaujama ir siūloma pereiti į žemesnes pareigas, buvo atmestas kaip nepagrįstas, nes šis jo motyvas nepagrįstas jokiais įrodymais ir vertintas tik kaip pareiškėjo samprotavimas, siekiant sau palankaus teismo sprendimo, bei neturintis teisiškai reikšmingos įtakos tarnybinės nuobaudos teisėtumai (arba neteisėtumui) (ABTĮ 57 str.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog jis nebuvo supažindintas su Alytaus apskrities VPK viršininko 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 52-V-33 nereiškia, jog ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas pareigingas ir atsakingas pareigūnas, taip pat vykdydamas Pareigybės aprašymo 6.3, 6.4, 6.8 ir 7.1 punktų nuostatas, turėjo realią galimybę, galėjo ir privalėjo susipažinti su minėtu įsakymu. Be to, iš byloje esančių duomenų visumos buvo matyti, kad pareiškėjas su tiesioginio vadovo nurodymu sutiko ir neprieštaravo viršininko nurodymams, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad ir anksčiau jis atlikdavo tarnybinius patikrinimus (ABTĮ 57 str.).

Teismas nurodė Tvarkos 19 punktą ir pažymėjo, jog pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 5 d. buvo išleistas kasmetinių atostogų ir tik 2011 m. spalio 6 d. vadovui pateikė visą jo tarnybinei atsakomybei reikšmingą tarnybinio patikrinimo medžiagą. Tarnybinis patikrinimas pavestas atlikti 2011 m. spalio 7 d., todėl, vadovaujantis Tvarkos 19 punktu, šis laikas (nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 5 d.) pagrįstai neįskaitomas į tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą. Iš to seka, kad atsakovas Tvarkos 19 punkto reikalavimų nepažeidė. Be to, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pasirašytinai jam buvo įteiktas grįžus į tarnybą po ligos. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, iš esmės nebuvo pažeisti Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio ir Tvarkos reikalavimai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčijamo Įsakymo priėmimo metu turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą už aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą. Teismas taip pat konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista iš esmės tinkamai, todėl Alytaus apskrities VPK viršininko Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas G. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 98-102) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo prašymą tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Pareigybės aprašymo 7.21 punkto nuostatą, kadangi tarnybinė atsakomybė už šį pažeidimą yra galima tik tuo atveju, kai pareigūnas nevykdo arba vykdo netinkamai tokį nenuolatinio pobūdžio pavedimą, kuris yra susijęs su skyriaus funkcijomis ir kurio neįvykdžius nebūtų pasiekti Alytaus apskrities VPK strateginiai tikslai. Teigia, kad tarnybinių patikrinimų atlikimas nėra ir negali būti Kelių policijos skyriaus funkcija ar Alytaus apskrities VPK strateginis tikslas.

Atkreipia dėmesį, kad nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teismo sprendime nėra nurodytas joks Alytaus apskrities VPK viršininko ar Lietuvos policijos generalinio komisaro teisės aktas, kuriame būtų nustatyti konkretūs Alytaus apskrities VPK strateginiai tikslai ir kuriuo vadovaujantis būtų galima spręsti, ar tarnybinio patikrinimo atlikimas yra būtina sąlyga pasiekti bent vieną nurodytų strateginių tikslų. Akcentuoja, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei teismo sprendime nėra jokio Alytaus apskrities VPK viršininko ar Lietuvos policijos generalinio komisaro teisės akto, kuriame būtų nustatytos Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus funkcijos.

Vadovaujantis teismo išaiškinimu, jo Pareigybės aprašymo 7.21 punkte nustatytos funkcijos nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra grindžiamas jo Pareigybės aprašymo 7.19 punktu ir konstatuojama, jog būtent pastarasis punktas (t. y. viena iš jam pavestų funkcijų) yra sietinas su Alytaus apskrities VPK funkcijomis ir strateginiais tikslais, nors tarnybinė atsakomybė jam taikyta už kito pareigybės aprašymo punkto nuostatos pažeidimą. Vadovaujantis teismo išaiškinimu, pareigybės aprašymo nuostatos, kuria numatyta funkcija vykdyti „<...> kitus su skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus, tam, kad būtų pasiekti Alytaus apskrities VPK strateginiai tikslai“, pažeidimas yra grindžiamas kita jo pareigybės aprašymo funkcija, t. y. grindžiama ne Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus funkcija, kuri yra būtina sąlyga taikyti tarnybinę atsakomybę už minėtos pareigybės aprašymo nuostatos nevykdymą ar netinkamą vykdymą, o kita jo pareigybės aprašymo funkcija.

Be to, mano, jog pareigybės aprašymo bendrojo pobūdžio nuostatos aiškinamos plečiamai. Teigia, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, nustatytas bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas; Administracinių teismų praktika Nr. 9).

Nesutinka su teismo padarytomis išvadomis aiškinant Tvarkos 2 punktą. Nurodo, jog tiek tikrinami pareigūnai paaiškinimuose, tiek tiesioginis įvykių dalyvis, t. y. neva neteisėtai stabdytas asmuo, išdėstė analogiškas tiriamo įvykio aplinkybes ir nebuvo jokio pagrindo abejoti jų patikimumu. Be to, tikrinamų pareigūnų tarnybiniame automobilyje nebuvo įmontuota Policijos pajėgų valdymo sistema, kurios pagalba būtų galima matyti automobilio greitį, kurios durelės buvo atidarytos, ar įjungti šviesos ir garso signalai ir t. t. Dėl to asmenų paaiškinimai, kuriuose nebuvo jokių prieštaravimų, buvo pagrindiniai duomenys, kuriais remiantis pareiškėjas galėjo atkurti tiriamo įvykio aplinkybes. Be to, atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvada, tarnybinė atsakomybė jam buvo taikoma ne dėl to, jog jis tarnybinį patikrinimą atliko ne visapusiškai ar neoperatyviai, o dėl to, kokią išvadą atlikęs patikrinimą padarė, t. y. dėl to, jog siūlė tarnybinės atsakomybės netaikyti. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai akivaizdžiai suponuoja, jog esminis tarnybinės atsakomybės pareiškėjo atžvilgiu taikymo pagrindas yra tai, jog vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei įvertinęs surinktus duomenis, priėmė sprendimą netaikyti tarnybinės atsakomybės tikrinamiems pareigūnams.

Nurodo Tvarkos 21 punktą ir pažymi, jog tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo pas R. P., Alytaus apskrities VPK kolektyvas nėra didelis, todėl esant tarnybiniam būtinumui buvo galima tiesiog paskambinti ir informuoti apie trūkumą, kurį būtų tuoj pat ištaisęs. Mano, jog šis pažeidimas yra absoliučiai mažareikšmis. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-935/2005. Taip pat atkreipia dėmesį, jog tarnybinis pranešimas dėl jo veiksmų buvo užregistruotas tik 2011 m. spalio 10 d. (2011 m. spalio 11 d. - 2011 m. lapkričio 19 d. jam buvo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas).

Akcentuoja, kad įtarimai dėl pareiškėjo neva tarnybinio nusižengimo kilo 2011 m. rugsėjo 19 d. (pirmadienį), kai Alytaus apskrities VPK viršininkas susipažino su jo parengta antrąja pataisyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareigūnų A. P. ir L. B. veiksmų. Nurodo Tvarkos 6 punktą ir pažymi, jog pasiteisinimas, kad jo atsakomybei reikšminga tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo gauta tik 2011 m. spalio 6 d., yra nepagrįstas. Tvarkos nuostatos įpareigoja pradėti tarnybinį patikrinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo, todėl jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas 2011 m. rugsėjo 20 d., tiesiog į jį neįskaitomas laikas, kai tikrinamo pareigūno nėra darbe dėl ligos ar atostogų (Tvarkos 19 p.).

Pažymi, jog su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo buvo pasirašytinai supažindintas 2011 m. gruodžio 1 d. Nurodo Tvarkos 19 punktą ir teigia, jog tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų buvo pradėtas 2011 m. spalio 7 d., o tarnybinio patikrinimo išvada parengta tik 2012 m. sausio 16 d. Tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas dar 30 dienų galimas tik esant svarbioms aplinkybėms. Mano, kad šia teise buvo piktnaudžiaujama, dėl ko tarnybinis patikrinimas nepagrįstai užsitęsė papildomai 30 dienų, nors pats tarnybinis patikrinimas, atsižvelgiant į aplinkybes, nebuvo sudėtingas, t. y. nereikėjo apklausti daug pareigūnų ar kitų asmenų, atlikta nedaug procedūrinių veiksmų.

Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių duomenų, tarnybinis patikrinimas užsitęsė iš viso 3 mėnesius ir 9 dienas, o nuo tariamo nusižengimo dienos - beveik 4 mėnesius. Akcentuoja, kad Tvarkos 19 punkte nustatytas 30 dienų terminas, per kurį privaloma atlikti tarnybinį patikrinimą, tikrinamo pareigūno ligos ar atostogų metu tik prasitęsia (neįskaitomas), bet nėra sustabdomas, todėl tikrinamo pareigūno ligos ar atostogų metu tikrintojas neatleidžiamas nuo tarnybinio patikrinimo procedūros vykdymo. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo galiojančių Tvarkos nuostatų, reglamentuojančių tarnybinio patikrinimo atlikimo bendrojo termino pratęsimo sąlygas, t. y. teismo sprendime nėra jokių duomenų apie tai, jog šiuo atveju iš tiesų egzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių tarnybinio patikrinimo terminą buvo galima pratęsti dar 30 dienų.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 107-110) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pateikia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, kuriems pritaria, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008. Pažymi, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 5-V-349 patvirtintame Alytaus apskrities VPK 2011 m. veiklos plane numatyta, kad „strateginis tikslas – gerinti policijos teikiamų paslaugų kokybę“, kuriam pasiekti 2011 m. numatytas vienas iš veiklos prioritetų – „korupcijos rizikos valdymas ir darbo drausmės stiprinimas“. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog buvo pažeisti Tvarkos 6 ir 19 punktuose numatyti terminai. Teigia, jog Tvarkos 19 punkte yra numatytas bendro pobūdžio tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas, tačiau į šį terminą neįsiskaičiuoja laikas, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos ar atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.261-26/2012. Pažymi, jog pareiškėjas, nors ir teigia, kad padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau duomenų apie tai, jog dėl neva tai buvusio procedūrinio pažeidimo buvo pažeistos jo teisės ar pabloginta padėtis, nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas jo reikalavimas panaikinti Įsakymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Alytaus apskrities VPK viršininko 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 52-TE-13 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) už Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 52-18-V-100 patvirtinto Kelių policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 7.21 punkto, Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 2 ir 21 punktų pažeidimus.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Taigi sprendžiat, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

Alytaus apskrities VPK vidaus tyrimų grupė 2012 m. sausio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl Alytaus apskrities VPK KPS viršininko G. Č. veiksmų atliekant tarnybinį patikrinimą Nr. 52-6-IS-5 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) pareiškėjui inkriminuotas KPS Pareigybės aprašymo 7.21 punkto ir Tvarkos 2 bei 21 punktų pažeidimai. KPS Pareigybės aprašymo 7.21 punkto pažeidimas inkriminuotas dėl to, jog pareiškėjas nevykdė vadovybės pavedimo, susijusio su tarnybine veikla (tarnybinių nusižengimų prevencija – viena iš prioritetinių sričių, įgyvendinant Alytaus apskrities VPK strateginius tikslus). KPS Pareigybės aprašymo 7.21 punkte yra numatyta, jog valstybės tarnautojas, einantis KPS viršininko pareigas, vykdo kitus su skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti Alytaus apskrities VPK strateginiai tikslai. Šiuo aspektu pastebėtina, jog, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi atsakovas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 5-V-349 patvirtintame Alytaus apskrities VPK 2011 m. veiklos plane numatyta, kad „strateginis tikslas – gerinti policijos teikiamų paslaugų kokybę“, kuriam pasiekti 2011 m. numatytas vienas iš veiklos prioritetų – „korupcijos rizikos valdymas ir darbo drausmės stiprinimas“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, aplaidžiai atlikdamas nenuolatinio pobūdžio pavedimą, susijusį su tarnybine veikla, pažeidė KPS Pareigybės aprašymo 7.21 punktą. Tarnybinių patikrinimų atlikimas yra tiesiogiai susijęs su vienu iš Alytaus apskrities VPK veiklos prioritetų – darbo drausmės stiprinimu, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino KPS Pareigybės aprašymo 7.21 punktą, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, aiškinant Tvarkos 2 punktą, o dėl visos tarnybinio patikrinimo medžiagos nepateikimo mano, jog šis pažeidimas yra mažareikšmis.

Tvarkos 2 ir 21 punkto pažeidimai pareiškėjui inkriminuoti dėl to, jog pareiškėjas, atlikdamas pavestą tarnybinį patikrinimą, pažeidė minėtas nuostatas (aplaidžiai atliko pavestą tarnybinį patikrinimą, nepateikė visos tarnybinio patikrinimo medžiagos vadovui). Tvarkos 2 punkte numatyta, jog pagrindinis Tvarkos tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Tvarkos 21 punkte įtvirtinta, jog vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvada ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę (21.1 p.); grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos 19 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (21.2 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad pareiškėjas pavestą atlikti tarnybinį patikrinimą atliko aplaidžiai, tuo pažeisdamas Tvarkos 2 punktą, bei baigęs tarnybinį patikrinimą, pateikdamas tarnybinio patikrinimo išvadą, nepateikė visos tarnybinio patikrinimo medžiagos, kas sąlygojo Tvarkos 21 punkto pažeidimą. Tai, jog pareiškėjas aplaidžiai atliko jam pavestą tarnybinį patikrinimą, patvirtina tai, kad jį atlikdamas pareiškėjas iš esmės detaliai nenustatinėjo tikrinamų pareigūnų kaltės (arba nekaltumo), o darydamas išvadą apie kaltės nebuvimą pareigūnų veiksmuose, iš esmės apsiribojo tik pateiktais pareigūnų paaiškinimais, be to, nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2011 m. liepos 27 d. atliko tik 2 veiksmus, o visi kiti veiksmai tiriant galimus tarnybinius nusižengimus buvo atlikti po to, kai tiesioginis viršininkas davė nurodymą papildyti tarnybinio patikrinimo medžiagą.

Pažymėtina, jog dėl pareiškėjo veikos kilo neigiamos pasekmės – atsirado sąlygos dvejiems policijos pareigūnams, galbūt pažeidusiems teisės aktų nuostatas, išvengti savo veiksmų teisinio įvertinimo, todėl šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis.

Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras, esminių procesinių pažeidimų nenustatyta. Tarnybinis patikrinimas dėl G. Č. veiksmų pradėtas 2011 m. spalio 7 d. pagal 2011 m. spalio 6 d. surašytą tarnybinį pranešimą, kuriuo įforminta gauta informacija dėl galimo tarnybinio nusižengimo, atsižvelgiant į tai, jog G. Č. nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 5 d. atostogavo ir jo atsakomybei reikšminga tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo gauta 2011 m. spalio 6 d. (b. l. 13-18). Todėl pareiškėjo argumentai, jog pagal Tvarkos 6 punktą tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas anksčiau, jau 2011 m. rugsėjo 20 d., yra nepagrįstas. Kaip matyti iš Alytaus apskrities VPK vidaus tyrimų grupės tyrėjos S. S. tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimo, tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimas buvo grindžiamas aplinkybe, jog kol kas negauti visi būtini duomenys (radijo ryšio įrašas, pareigūno paaiškinimas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atliekant tarybinį patikrinimą dėl G. Č. buvo piktnaudžiaujama tarnybinio patikrinimo pratęsimo terminu (Tvarkos 19 p.).

Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra detaliai aptarta pareiškėjo kaltės forma, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai to nelaikė esminiu trūkumu. Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuota, kad per tarnybos laikotarpį (16 metų) pareiškėjas drausmine tvarka baustas 2 kartus bei turėjo galiojančią nuobaudą – pastabą, taip pat dėl aplaidaus tarnybinių pareigų vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino paskirtos nuobaudos rūšį, kuri yra adekvati padarytiems pažeidimams ir nėra per griežta.

Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė