85178e09-04eb-4059-bfb8-cdc14391cf1e · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-768/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68065-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, nuteistajam R.

S., jo gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. K., jo atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį 120 MGL (6 000 (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių) eurų) bauda, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 90 MGL (4500 (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir skirta R. S. subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių) eurų) baudÄ , kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta 1/3 ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (4 000 (keturių tÅ«kstančių) eurų) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. S. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas – 2 paros, jas prilyginant 4 MGL (200 eurų) dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (tris) metus bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iÅ¡ R. S. valstybei iÅ¡ieÅ¡koti automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1 510 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus deÅ¡imt) eurų. Tenkintas iÅ¡ dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. K. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ civilinio atsakovo AS (duomenys neskelbtini) priteista neatlygintos neturtinės žalos dalis – 1 500 (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai) eurų; civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. R. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 29 d. apie 16.47 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 136.3 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ pradėdamas lenkti privalėdamas įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančioms transporto priemonėms, to nepadarė – norėdamas aplenkti ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir joje susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. K. sveikata ir nežymiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini) keleivio A. L. sveikata; eismo įvykio metu R. S. buvo neblaivus (nustatytas sunkus (3,04 ‰) girtumas). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2. Apeliaciniu skundu (tame tarpe ir papildytu) nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyse dėl:

1) netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio - priteisti jam neturtinę 10 000 Eur žalÄ ;

2) per Å¡velnios bausmės - skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant. 2.1. Nesutinka su apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris teismo nustatytas bendrai 4 500 Eur sumai (3 000 savanoriÅ¡kai kompensavo draudimo bendrovė ir 1 500 Eur papildomai priteisė teismas iÅ¡ draudimo kompanijos). Yra įsitikinęs, jog jam padaryta neturtinė žala atitinka bendrÄ , kaip nurodė papildomame skunde, 13 000 Eur sumÄ , kadangi dėl nuteistojo kaltės smarkiai pablogėjo jo sveikata, patyrė fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , įvairius nepatogumus, be to, gydosi iki Å¡iol: skauda krÅ«tinę, kojÄ , sunkiai vaikščioja – tik ramento pagalba, tapo nedarbingu ir neįgaliu, jau atliktos dvi ir laukia trečioji operacija.

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės 2 000 Eur, iÅ¡ nuteistojo – 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Kartu teigia, jog panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose teismų priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos siekia 11 600 Eur. 2.2. Teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta per Å¡velni bausmė. Mano, kad proporcinga ir teisinga bausmė bÅ«tų nuteisiant nuteistÄ jį laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant bei skiriant teismo įpareigojimus.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė advokatė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti (nesprendžiant klausimo dėl 43,95 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes draudimo bendrovė Å¡iÄ sumÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo), prokurorė ir nuteistojo gynėjas advokatas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 4.1. Apeliaciniame skunde (įskaitant ir papildomÄ apeliacinį skundÄ ) nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas nurodo, kad jam smarkiai pablogėjo sveikata, todėl patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti bendrÄ â€“ 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Apylinkės teismas spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (VI Å¡onkaulio lūžio krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje ir III, IV, VI Å¡onkaulių lūžių krÅ«tinės lÄ stos kairėje; žaizda kairio kelio sÄ nario srityje, kairio kelio sÄ nario girnelės lūžio) patyrė skausmÄ ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ne tik sukeltus eismo įvykio metu, bet ir susijusius su gydymu, operacija, reabilitacija bei ilgalaikiais liekamaisiais reiÅ¡kiniais (sunkiai vaikščioja, patiria įvairius nepatogumus, yra nedarbingas, sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.), ir nustatęs bendrÄ 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iÅ¡ draudimo bendrovės papildomai priteisė nukentėjusiajam 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalį (draudimo bendrovė iki nuosprendžio paskelbimo apeliantui atlygino 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį).

Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). 4.1.1. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (apklausęs nukentėjusįjį, įvertinęs 2018 m. gruodžio 13 d. ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 109), į bylÄ papildomai pateiktus medicininius dokumentus (t. 2., b. l. 75-76, 77-79, 80-81, 82-83, 98) nors ir nustatė, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nepadidėjo (nustatyta, kad dėl žymiai ribotų kairiojo kelio sÄ nario judesių nukentėjusysis neteko 20 proc. bendrojo/ profesinio darbingumo ir dėl to jo sveikata sutrikdyta nesunkiai), tačiau kartu įvertinęs ne tik anksčiau nustatytas, tačiau ir naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes (vis dar besitęsiančiÄ gydymo trukmę, atliktų ir bÅ«simų operacijų skaičių, patiriamÄ ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį skausmÄ , nepatogumus dėl riboto judėjimo bei liekamuosius reiÅ¡kinius, tikėtina, iÅ¡liksiančius visÄ likusį gyvenimÄ ) sprendžia, jog nors įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau Å¡iuo atveju skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas papildomas 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas iÅ¡ tiesų yra nepakankamas nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti. 4.1.2.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas iÅ¡ pradžių civiliniu ieÅ¡kiniu apylinkės teismo prašė priteisti 8 338,21 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau apeliacinės instancijos teismui kartu pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti viso 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi dėl patirtų sužalojimų gydomas iki Å¡iol, ateityje numatyta dar viena operacija, patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus ne tik dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, tačiau ir dėl smarkiai pablogėjusios sveikatos bÅ«klės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl prieÅ¡ daugiau nei metus įvykusio įvykio atsiradusios ir vis dar tebesitęsiančios neigiamos pasekmės itin neigiamai įtakoja nukentėjusiojo gyvenimÄ tiek fiziniu, tiek psichologiniu aspektais, nes dėl žymiai ribotų kairiojo kelio sÄ nario judesių, nukentėjusysis ne tik jaučia skausmus bei įvairiapusį diskomfortÄ , tačiau turės iÅ¡tverti ir dar vienÄ operacijÄ , gydymÄ , reabilitacijÄ bei, tikėtina, likusį gyvenimÄ lydėsiančius potrauminius reiÅ¡kinius.

Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad nors iki įvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas 55 proc. darbingumas dėl stuburo, tačiau jis dirbo, o dėl eismo įvykio prarastas 20 proc. darbingumas iÅ¡ esmės žymiai apribojo jo galimybes ne tik judėti, bet ir dirbti. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atžvelgtina ir į tai, jog nuteistasis gyvena iÅ¡ gaunamų darbinių pajamų (dirba Å¡altkalviu, Å«kininkauja). Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei į nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę – dar Å¡iai dienai besitęsiantį nesėkmingÄ gydymÄ , iÅ¡sivysčiusį į potrauminę gonartrozę, ateityje numatytÄ operacijÄ ir aktualiÄ teismų praktikÄ , kuriÄ akcentavo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas nukentėjusiajam bendros priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 6 000 Eur.

Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajam yra atlyginusi 3 000 Eur, o skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteisė 1 500 Eur, tai ši priteista suma didintina iki maksimalios, draudimo bendrovės išmokamos kompensacijos dėl patirtos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudimo bendrovės mokėtina kompensacija dėl neturtinės žalos asmeniui yra iki 5 000 Eur).

Kadangi nustatytas neturtinės žalos dydis virÅ¡ija TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ maksimalios kompensacijos už tokiÄ Å¾alÄ ribÄ â€“ 5 000 Eur, tai Å¡iÄ ribÄ virÅ¡ijanti suma priteistina iÅ¡ nuteistojo, nes įstatymo numatytos draudimo iÅ¡mokos už neturtinę žalÄ nepakanka 6 000 Eur neturtinei žalai visiÅ¡kai atlyginti, todėl iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis - 1 000 Eur. Dėl BK 281 straipsnio taikymo 4.2. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tačiau nuteistojo veiksmai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, atskirai nekvalifikuojami, todėl nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį perkvalifikuotinos į BK 281 straipsnio 2 dalį.

Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). 4.2.1. Pažymėtina, jog kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, be Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytų požymių, turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, vairavęs kelių transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Å ie požymiai yra realizuojami, kai kaltininkas kelių transporto priemonę vairuoja nurodytos bÅ«senos.

Tokie veiksmai laikytini Å¡iurkščiu KET pažeidimu (KET 14 punktas). Taigi kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į aptariamos nusikalstamos veikos sudėtį ir jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu, nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Ä®statymų leidėjas yra nustatęs tik minimaliÄ alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribÄ , todėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kasacinė nutartis Nr. 2K-320-693/2018).

Be to, KET pažeidimas, padarytas apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų subjekto, ir sukėlęs nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ laikoma aiÅ¡kiai pavojingesne veika nei nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl ir kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Paminėtų nusikalstamų veikų konstrukcija ir sudėties požymiai suponuoja vienintelę iÅ¡vadÄ , kad veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio <...> požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėtinos bylos kontekste nuteistojo veiksmai, kuomet jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (3,04 promilės), atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuojami. Jo padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Dėl bausmės 4.3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka su nuteistajam skirta bausme - bauda, manydamas, jog ji yra per Å¡velni ir turėtų bÅ«ti griežtinama - skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant ir nustatant nuteistajam teismo įpareigojimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokio nukentėjusiojo praÅ¡ymo tenkinti neturi pagrindo. 4.3.1.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be Å¡ių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013). 4.3.2.

BK 281 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ nuteistajam visiÅ¡kai pagrįstai skyrė baudÄ - savo rÅ«Å¡imi Å¡velniausiÄ ir sankcijos vidurkį atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , nuteistojo asmenybę, į tai, jog jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sunkina – kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė bÅ«damas recidyvistas (baudžiamuoju įsakymų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį).

Tačiau Å¡i teismo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, perkvalifikavus nuteistojo veikÄ Ä¯ BK 281 str. 2 d., Å¡alinama, nes nusikaltimų recidyvas yra tik tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.) Kitoje dalyje teismas teisingai pažymėjo, kad nors nuteistasis praeityje teistas, yra baustas administracine tvarka, tačiau kiti byloje esantys duomenys jo neapibÅ«dina neigiamai: dirba, papildomai Å«kininkauja, turi Å¡eimÄ , charakterizuojamas teigiamai.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neturėtų bÅ«ti baudžiamas su laisvės atėmimu susijusia bausme. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir tai, kad nuteistasis vis tik padarė nusikaltimÄ , kuris baudžiamosios teisės prasme nėra laikomas tyčiniu, todėl apygardos teismo įsitikinimu, Å¡iuo atveju bet kokia bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, nebÅ«tų proporcinga ir teisinga bausmė. Be to, kartu atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis turi Å¡eimÄ , dirba, todėl Å¡iuo atveju piniginė bausmė, kurios dydis lygus Å¡ios baudos vidurkiui pasieks bausmei keliamus tikslus.

Dėl kitų klausimų 4.4. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas teisingai parinko nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tačiau neįvertindamas nusikalstamos veikos padarymo laiko (2017 m.) bei tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. keitėsi bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“), nustatė ir taikė neteisingÄ MGL dydį - 50 Eur (1 MGL - 50 Eur), nors turėjo bÅ«ti taikomas - 37,66 Eur (įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu), todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręsto MGL dydžio taikymo klausimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas). 4.5.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui. Pagal Å¡iÄ pažymÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 218, 79 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BPK nuostatos, reglamentuojančios proceso iÅ¡laidų priteisimÄ , taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis procesas Å¡ioje byloje vyko pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuris buvo tenkintas iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡laidos, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam buvo grįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti jo teisių gynimÄ . Ä®vertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ nuteistojo turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a: pakeisti nuosprendžio dalį dėl R. S. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 281 straipsnio 2 dalį, ir veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kaip vienÄ kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skyrimo ir Å¡ios bausmės subendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ir paÅ¡alinti nustatytÄ R.

S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas. Pakeisti nuosprendžio dalis dėl R. S. paskirtos bausmės dydžio nustatymo, bausmės sumažinimo vienu trečdaliu ir laikino sulaikymo laiko įskaitymo: R. S. nustatyti 4 519 Eur (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devyniolikos eurų) dydžio baudÄ ; vadovaujantis BK 641 straipsniu, 4 519 Eur dydžio baudÄ sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 3 012 Eur (trijų tÅ«kstančių dvylikos eurų) dydžio baudÄ ; vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ 2 paras, prilyginti 4 MGL (151 Eur (Å¡imto penkiasdeÅ¡imt vieno euro) dydžio baudai ir laikyti R.

S. galutinai nubaustu 78 MGL 2 938 Eur (dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) dydžio bauda. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu priteistÄ nukentėjusiajam V. K. neturtinės žalos dydį padidinti iki 6000 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų) ir priteisti jam iÅ¡ AS (duomenys neskelbtini) neatlygintÄ neturtinės žalos dalį – 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų). Priteisti iÅ¡ R. S. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) nukentėjusiajam V.

K. neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. S. valstybei 218, 79 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų ir septyniasdeÅ¡imt devynis ct) proceso iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ apeliacinėje instancijoje nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. K.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė