Legislator Case Law & Legislation
2021-03-03 Nr. AB-4744-3-65-3-00002-2017-9 AI generated

2021-03-03 Nr. AB-4744-3-65-3-00002-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-03-03 Nr. AB-4744-3-65-3-00002-2017-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 24S-(14.24.3.)-17 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“; Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 489, pagal kurią Ė. M. P. pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 8,2790 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8,4321 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) r. sav.;

Legislator headnote

AI generated

2021-03-03 Nr. AB-4744-3-65-3-00002-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Taikyti restituciją ir priteisti iš A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 67 040,58 Eur (225 599,85 Lt), kuriuos gavo pagal 2014 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 489, iš A. K. G. L. 26 638,57 Eur (89 642,7 Lt), kuriuos gavo pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3652.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-135-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00002-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. L., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ A. K. (trečiasis suinteresuotas asmuo – notarė L. J.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 24S-(14.24.3.)-17 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“;

2) Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 489, pagal kurią Ė. M. P. pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 8,2790 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8,4321 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) r. sav.;

3) Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3652, pagal kurią Ė. M. P. pardavė G. L. 9,9603 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav.;

4) Išreikalauti iš UAB „Pasvagra“ neteisėto valdymo ir gražinti valstybei 8,2790 ha ploto sklypą, unikalus Nr. 4400-2849-7316, ir 8,4321 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) sav., iš G. L. neteisėto valdymo ir gražinti valstybei 9,9603 ha ploto sklypą, unikalus Nr. 4400-2849-7681;

5) Taikyti restituciją ir priteisti iš A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 67 040,58 Eur (225 599,85 Lt), kuriuos gavo pagal 2014 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 489, iš A. K. G. L. 26 638,57 Eur (89 642,7 Lt), kuriuos gavo pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3652.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus vedėjos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 24S-(14.24.3.)-17 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Ė. M. P.“; taikė vienašalę restituciją ir priteisė iš atsakovo A. K. valstybės naudai 12 977,00 Eur ; kitas pareiškėjo prašymo ir patikslintų prašymų dalis atmetė, taip pat netenkino atsakovų A. K., UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir G. L. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2021 m. sausio 12 d. atsakovas G. L. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) padavė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patenkinti jo reikalavimą dėl 2 389,44 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Taip pat atsakovas padavė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovas nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio 11 d. advokatė J. S. atostogavo bei buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos teritorijos. 2021 m. sausio 8 d. advokatė turėjo parskristi į Lietuvą, tačiau dėl audros „Filomena“ skrydis buvo atšauktas. Advokatė iš avialinijų Lufthansa gavo pranešimą apie tai, kad jos jungiamasis skrydis iš Madrido (Ispanija) į Frankfurtą (Vokietija), iš kur advokatė turėjo skristi į Vilnių, buvo atšauktas, nenurodant konkrečios kito skrydžio datos.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 12 d. nutartimi neatnaujino atsakovui G. L. termino paduoti apeliacinį skundą ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad ginčijamas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimas priimtas ir paskelbtas 2020 m. gruodžio 9 d. Atsižvelgęs į šio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 str. 1 d.), teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2021 m. sausio 8 d. įskaitytinai. Atsakovas apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis teismui padavė 2021 m. sausio 12 d., t. y. praleidęs nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą.

Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovė nurodė, jog iki prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ji nėra grįžusi į Lietuvą, tačiau siekiamą teismo sprendimą apelianto atstovė gavo prisijungusi prie elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP), o 2021 m. sausio 12 d. pateikė per EPP prašymą atnaujinti terminą bei apeliacinį skundą. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie apelianto atstovės sąžiningumą ir operatyvumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto atstovės atostogos nagrinėjimu atveju objektyviai užkirto galimybę laikytis procesinių terminų ir apeliacinį skundą pateikti laiku ar per įmanomai trumpiausią laiką nuo susipažinimo su siekiamu apskųsti sprendimu. Teismas vertino, kad atsakovas ir jo atstovė, įgyvendindami savo procesines teises ir atlikdami procesinius veiksmus, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi, veikė pasirinktu elgesio modeliu, todėl nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų galima atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti apeliantui praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo paduoti.

III. Atsakovas G. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartį, tenkinti prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo paduoti ir apeliacinį skundą priimti.

Atskirasis skundas grindžiamas atsakovo atstovės advokatės J. S. (toliau – ir atstovė) paaiškinimais, kad jai planuojant kasmetines atostogas (kurių pradžia buvo 2020 m. gruodžio 10 d.) teismo sprendimo paskelbimas buvo numatytas 2020 m. lapkričio 25 d., vėliau sprendimo paskelbimas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 9 d., prieš atostogas ji buvo susiplanavusi darbus taip, kad prireikus spėtų parengti ir apeliacinį skundą. Tačiau dėl vėlesnio, negu buvo numatyta, teismo sprendimo paskelbimo, naktį prieš kelionę ji neturėjo galimybių parengti skundo. Atstovė, atostogaudama (duomenys neskelbtini), neturėjo techninių galimybių parengti apeliacinį skundą, kuriam reikalingas priėjimas prie teismų praktikos ir pan. Atostogos taip pat apėmė ir Šv. Kalėdų bei Naujųjų metų laikotarpį.

Atstovė paaiškina, kad 2021 m. sausio 8 d., 7.26 val., užsiregistravusi skrydžiui ir jo laukdama, oro uoste parengė apeliacinį skundą, kurį planavo peržiūrėti, sudėlioti priedus ir įkelti į EPP sistemą lėktuvui nusileidus, t. y. nepraleisdama termino. Jokių duomenų, kad skrydis gali būti atšauktas tuo momentu nebuvo. Į lėktuvą visi keleiviai buvo įlaipinti laiku, tačiau dėl staiga pradėjusių blogėti oro sąlygų kelias valandas (nuo 16.25 val. iki apytiksliai 22 val.) keleiviai buvo laikomi lėktuve vis tikinant, kad lėktuvas kils. Tik 21.23 val. pilotas pranešė, kad skrydis atšaukiamas ir lėktuvas grįžta nuo pakilimo tako. Keleiviai iš lėktuvo išsilaipino dar vėliau, negu buvo gautas avialinijų Lufthansa pranešimas apie tai, kad skrydis atšauktas. Išsilaipinus Madride jau buvo prasidėjusi stipri pūga, dėl to teko ilgai laukti, kol keleiviams buvo iškrautas bagažas ir ieškomas transportas juos išgabenti iš oro uosto, viešbutį atstovė pasiekė 2021 m. sausio 9 d. ryte. Iki pat įlaipinimo į lėktuvą ji niekaip negalėjo numatyti, kad skrydis neįvyks (pūga prasidėjo tik jau būnant lėktuve) ir būtent tai sukliudys pateikti apeliacinį skundą laiku, todėl ji negalėjo numatyti, kad iškilo būtinybė perįgalioti kitą asmenį įkelti dokumentus į sistemą. Nurodytos aplinkybės sutrukdė įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, nepriklausė nuo jos valios ir ji neturėjo galimybių jų numatyti. Atstovė prašo atsižvelgti, kad terminas paduoti apeliacinį skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Tarnybos nuomone, atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti teismo nutarties, nes įstatymas numato aiškią termino sąlygą apeliaciniam skundui paduoti, kurios proceso dalyviai privalo tiksliai laikytis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmens užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Termino praleidimas dažniausiai negali būti pateisintas atostogomis ar švenčių dienomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą (apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 27 d. 13.30 val. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir priėmė sprendimą, kurio paskelbimas buvo atidėtas 2020 m. lapkričio 25 d., o pagal teisėjos L. K. prašymą šioje administracinėje byloje pratęsti sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą, paskelbimas Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo atidėtas dar kartą ir teismo sprendimas buvo paskelbtas 2020 m. gruodžio 9 d. 16 val.

Pasisakydama dėl atsakovo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3234-520/2020 ir kt.). Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-667-502/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-37-602/2021 ir kt.).

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.); sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020 ir kt.).

Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių, todėl sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties kalendorinių dienų terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą, apeliacinį skundą pateikdamas 2021 m. sausio 12 d. Kaip jau buvo minėta, apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo turėjo būti paduotas iki 2021 m. sausio 8 d. (penktadienis) įskaitytinai.

Iš pirmosios instancijos teismui teikto prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atskirojo skundo motyvų matyti, jog terminas paduoti apeliacinį skundą buvo praleistas ne dėl paties atsakovo delsimo paduoti apeliacinį skundą, o dėl jo atstovės elgesio (darbo organizavimo) ir susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių atstovė negalėjo paduoti apeliacinio skundo 2021 m. sausio 8 d.

Atsakovo atstovė advokatė J. S. pirmosios instancijos teismui nurodė, jog nuo 2020 m. gruodžio 11 d. buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos teritorijos, 2021 m. sausio 8 d. ji turėjo parskristi į Lietuvą, tačiau dėl audros „Filomena“ skrydis buvo atšauktas nenurodant konkrečios kito skrydžio datos. Atskirajame skunde atstovė detalizuoja aplinkybes dėl iš anksto suplanuotų atostogų, be to, teigia, jog tikėjosi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas bus paskelbtas 2020 m. lapkričio 25 d., tačiau jis buvo paskelbtas dieną prieš jos išvykimą iš Lietuvos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys nėra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią atsakovui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą (laiku pavedė tai atlikti atstovei), jo veiksmai patvirtina siekį (tikslą) tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, t. y. įstatymų nustatyta tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas nebuvo paduotas laiku dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo atsakovo valios, o dėl jo atstovės veiksmų (neveikimo). Taip pat įvertinus susiklosčiusią situaciją, dėl kurios atstovė paskutinę pirmosios instancijos teismo apskundimo dieną nepadavė apeliacinio skundo, darytina išvada, kad dėl tokios atsitiktinės situacijos atsakovas neturėtų teisės prarasti galimybės paduoti apeliacinį skundą ir pasinaudoti viena iš pagrindinių ABTĮ nustatytų teisių apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pats atsakovas elgėsi sąžiningai, nesiekė piktnaudžiauti susidariusia situacija (priešingos aplinkybės nenustatytos), o laiku paduoti apeliacinį skundą jam sutrukdžiusios priežastys laikytinos svarbiomis ir nuo atsakovo valios nepriklausiusiomis, o asmuo dėl atsitiktinių ne nuo jo valios priklausančių priežasčių neturi prarasti teisės paduoti apeliacinį skundą. Todėl panaikinama pirmosios instancijos teismo nutartis, atnaujinamas terminas atsakovui paduoti apeliacinį skundą, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (netenkinamas prašymas priimti apeliacinį skundą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo G. L. atskirąjį skundą iš esmės tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą atsakovui G. L. paduoti apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo. Atsakovo G. L. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė