85161ece-ec56-48fd-ae3a-0803d21e0da5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1783-631/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26916-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10.8.; (S) 1.3.6.4.1.3.; 1.3.7.5.1; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, žodiniuose teismo posėdžiuose, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui R. N., jo atstovui advokatui Jonui Butkui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Regila“ atstovams direktoriui R.

J. ir advokatei Saulenai GasiÅ«nienei, iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. N. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Regila“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir ginčijant žalos darbdaviui padarymÄ , baigė bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas N U S T A T Ė: IeÅ¡kovas R. N. kreipėsi į teismÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, nurodydamas ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje, kartu papildydamas žodiniais paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia, siekdamas pripažinti Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-08-24 sprendimo Nr. DGKS-5312 darbo byloje Nr. APS-135-18178 ir 2020-08-24 sprendimo Nr. DGKS 5306 darbo byloje Nr. APS-131-15403 neteisėtumÄ ir iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės darbo ginÄÄ dėl darbo ginčų komisijos UAB „Regila“ naudai priteisto 662,49 Eur materialinės žalos atlyginimo iÅ¡ R.

N. ir jo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių. Skunde komisijai darbdavio buvo nurodyti Å¡eÅ¡i užsakymai, kuriuos, atsakovo nuomone, netinkamai įvykdė R. N. ir dėl to bendrovei „Regila“ buvo padaryta turtinė žala. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovas komisijai nurodė netikslius duomenis, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teikė įraÅ¡us apie darytų roletų matmenis. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kur dėjo medžiagÄ , jei gaminiai buvo netinkamai pagaminti. Galimai, jei gaminiai buvo netinkamai pagaminti, gal medžiagos buvo panaudotos kitam objektui ir darbdavys žalos nepatyrė.

IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo vadovo pozicija, kad pats R. N. pasiliko sau sugadintas medžiagas. IeÅ¡kovas nurodo, kad tariantis dėl išėjimo iÅ¡ darbo buvo kalbama tik apie darbo įrankių, automobilio ir kitko perdavimÄ . Jei koks nors įmonės turtas bÅ«tų likęs pas R. N., įmonė bÅ«tų suraÅ¡iusi turto negrÄ Å¾inimo aktÄ ir pareiÅ¡kusi pretenzijÄ . Kadangi tokio akto byloje nėra, įmonei R. N. yra grÄ Å¾inęs visas medžiagas. Jei sprendžiama dėl asmens civilinės atsakomybės, turi bÅ«ti visos tokiÄ atsakomybę užtraukiančios sÄ lygos, tai yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir reali žala.

Ä® darbo ginčų komisijos bylÄ pateikta medžiaga neįrodo R. N. kaltės dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo. Pateikti įrodymai nepagrindžia reikalaujamų sumų dydžio. Tarp galimos žalos ir R. N. veiksmų neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys. R. N. kaltę Å¡alina ir tas faktas, kad jam nebuvo sudaryta galimybė su užsakovais iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar padarytos matavimo klaidos, ar užsakovai pakeitė savo nuomonę pristačius gaminius. IeÅ¡kovas remiasi vaizdo įraÅ¡ais, kur užfiksuotos sumontuotos romanetės. TrÅ«kumų, apie kuriuos kalba atsakovas ir apie kuriuos atsakovas susiraÅ¡inėjo su užsakovu, tiesiog nėra.

Dėl kokybiÅ¡kai atlikto darbo atsakovas pats priėmė ir patenkino nepagrįstÄ pretenzijÄ , todėl negali nieko reikalauti iÅ¡ R. N.. IeÅ¡kovas buvo kreipęsis į darbo ginčų komisijÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo, tačiau komisija nesiuntė ieÅ¡kovui sprendimo ir jis jo laiku negalėjo ginčyti teisme. Komisijos sprendimas buvo grindžiamas UAB „Regila“ direktoriaus paaiÅ¡kinimu, el. laiÅ¡kais bei įsakymu, UAB „Regila“ darbuotojų I. M. ir E. B. tarnybiniais praneÅ¡imais.

Darbo byloje nebuvo vadybininko R. N. pareiginės instrukcijos, todėl bylos nagrinėjime nebuvo atskleista ar R. J., I. M. ir E. B. neapkalbėjo R. N.. Darbo sutarties tarp UAB „Regila“ ir R. N. 1.1 punkte nurodytas darbdavio struktÅ«rinis padalinys, esantis Savanorių pr. 176, Vilniuje, nenurodant konkrečios darbo vietos. Ä® darbo bylÄ pateiktos žinutės rodo, kad R. N. atvykimas į darbdavio struktÅ«rinio padalinio patalpas nebuvo bÅ«tinas. Jam buvo duodamos užduotys ryÅ¡io priemonėmis. Ä® darbdavio struktÅ«rinį padalinį jis turėjo atvykti tik gavęs nurodymÄ .

Darbo byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad R. N. padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Nei darbdavys, nei darbo ginčų komisija dėl atleidimo iÅ¡ darbo proporcingumo nesprendė. Darbo sutarties 1.2 punkte R. N. darbo funkcijos neapraÅ¡ytos. Yra nurodyta, kad jis dirbs vadybininko pareigose. Nagrinėjant darbo bylas, vadybininko pareiginė instrukcija buvo bÅ«tina, nes tik iÅ¡ jos gali bÅ«ti atskleistas R. N. darbo funkcijų turinys. Nesant byloje pareiginės instrukcijos iÅ¡ viso neaiÅ¡ku, ar R.

N. buvo supažindintas su savo darbo funkcijomis. Jei jis supažindintas nebuvo, darbdavys neturi teisinio pagrindo teigti, kÄ bÅ«tent turėjo daryti R. N. ir negali R. N. taikyti atsakomybės už tai, kas pastarajam nebuvo žinoma. IeÅ¡kovas laiko įrodytu, kad R. N. iÅ¡ darbo buvo atleistas nesant tam įstatyminio pagrindo, nes Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo jis nepadarė. Tariamas darbo drausmės pažeidimas grindžiamas darbdavio direktoriaus ir nuo darbdavio priklausomų asmenų pareiÅ¡kimais.

Tuo tarpu objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų R. J. pareiÅ¡kimus, į bylÄ nepateikta. Vienas iÅ¡ jų yra R. J. minimas darbo priemonių perdavimas 2020-06-12. R. N. grÄ Å¾ino automobilio raktelius, o tai reiÅ¡kia, kad ir patį automobilį, tačiau perdavimo aktas nėra suraÅ¡ytas. Buvo grÄ Å¾inamas brangus įmonės turtas, jis galėjo bÅ«ti sugadintas, tačiau UAB „Regila“ direktorius komisijos daikto priėmimui nesudarė ir priėmimo akto nesurašė. Å io dokumento nebuvimas kelia pagrįstÄ abejonę, kad R.

J. kalba apie tai, ko nebuvo realiai. 2020-05-05 el. laiÅ¡ke, adresuotame E. S. UAB „Regila“ rašė, kad R. N. pareikÅ¡tas papeikimas. Byloje tokio dokumento nėra ir tai leidžia tvirtinti, kad R. N. buvo apkalbamas tiek UAB „Regila“ klientams, tiek darbo ginčų komisijai (el.b.l. 1-3, 48-52, t.I). Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį, detaliais žodiniais atstovų paaiÅ¡kinimais teismo posėdžiuose su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti pilnai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir jo reikalavimais. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2019-11-29 buvo sudaryta darbo sutartis Nr.70, kurioje Å¡alys aptarė visas bÅ«tinÄ sias darbo sÄ lygas, t.y. buvo nurodyta R. N., kaip darbuotojo darbo vieta adresu Savanorių pr. 176, Vilnius, nurodytos jo pareigos – vadybininkas, susitarta dėl 650 Eur darbo užmokesčio dydžio, mokant jį iki sekančio mėnesio 16 d. Darbo sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas dirbs 8 val. per dienÄ , 40 valandų darbo savaitę.

Darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta 2020-06-19 pagal DK 58 str., 2d., 1 p. už tai, kad jis Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę – ilgiau nei savaitę neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties. IeÅ¡kovas nurodo, kad Vilniaus darbo ginčių komisijos sprendimu Nr.DGKS-5312 nepagrįstai iÅ¡ jo priteista žala, nes, neva, nėra įrodymų, kas atliko matavimus, ar iÅ¡ tiesų žala buvo padaryta, ar klientai persigalvojo. IeÅ¡kovas nebuvo rÅ«pestingas, dirbo aplaidžiai, net nesistengė susipažinti su pagrindiniais roletų mechanizmais ir medžiagomis, nesistengė siekti žinių įsisavinimo, todėl ieÅ¡kinyje klaidinasi pats ir klaidina teismÄ .

IeÅ¡kovas klaidingai nurodydavo roletų duomenis, audinio kodus, dėl ko ir buvo jie perdaromi, ieÅ¡kovas darbus atliko atmestinai, nebuvo atidus, padarė žalos klientams. UAB „Regila“ ieÅ¡kovas dirbo pakankamai ilgÄ laikÄ , kad įsisavintų reikiamas žinias ir susiformuotų įgÅ«džius. Bandomuoju laikotarpiu jis tris mėnesius buvo apmokomas dirbti iÅ¡ Klaipėdos salono atvykusio specialisto, pats vyko mokytis į KlaipėdÄ . Kol vyko susipažinimas su darbu, mokymasis atlikti pareigas, R. N. gebėjimai ir bendravimas su klientais jokių įtarimų nekėlė.

Po apmokymų ir bandomojo laikotarpio R. N. pradėjus savo pareigas vykdyti savarankiškai, iš pradžių nekilo abejonių dėl jo darbo kokybės, tačiau vėliau atsirado klientų skundai dėl netiksliai išmatuotų žaliuzių, roletų, netinkamai sumontuotų gaminių, padarytos žalos turtui. Iš pradžių buvo manoma, kad tai yra patirties stoka ir su laiku gebėjimai dirbti ir atlikti savo pareigas išsiugdys, buvo pakartotinai atlikti apmokymai darbus atliekant su specialistu iš Klaipėdos, tačiau atsakovas kuo toliau, tuo labiau nerodė noro dirbti ir darė vis daugiau klaidų savo darbe.

Apie tai, kad jam kažkas nesiseka, R. N. UAB „Regila“ direktoriaus neinformavo, tai pastebėjo vadybininkė, į kuriÄ pradėjo klientai kreiptis su skundais. IeÅ¡kovas į savo daromas klaidas nekreipė dėmesio, toliau klaidingai matavo žaliuzes ir roletus, teikė iÅ¡matavimų duomenis gamybai. Paskutinio užsakymo metu pagal užsakymÄ Nr.214N, ieÅ¡kovas, montuodamas romanetes, iÅ¡ viso neaiÅ¡ku ko siekdamas prigręžiojo nereikalingų skylių į langų konstrukcijas, subraižė sienas, taip sugadindamas kliento turtÄ .

Dėl tokių R. N. veiksmų UAB „Regila“ patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti ieÅ¡kovas. Žalos padarymo metu ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas, todėl Å¡iuo atveju taikomos DK normos, reglamentuojančiomis žalos atlyginimÄ (DK151-154 straipsniai). Žalos atlyginimui yra visos ieÅ¡kovo materialinės atsakomybės sÄ lygos, t.y. atsakovas, neįsitikinęs savo matavimų tikslumu, veikdamas aplaidžiai, perdavė roletų ir romanečių matavimo duomenis gamybai, neatsargiai ir nesaugiai montuodamas romanetes, sugadino trečiojo asmens turtÄ , dėl to atsakovė patyrė žalÄ , žala padaryta nekreipiant dėmesio į matavimo prietaisų parodymus, netikrinant matavimo duomenų, neįsitikinant gaminių montavimo vietos teisingumu, nesaugant klientų turto, ieÅ¡kovo neatsargÅ«s, aplaidÅ«s ir atmestini veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ , žalos atsiradimo dienÄ ieÅ¡kovÄ ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai.

IeÅ¡kovas buvo apmokytas dirbti 2 kartus pravedant praktinius mokymus, įgytas žinias taikė tik iÅ¡ karto po apmokymų, o vėliau dirbdamas savo pareigas vykdė aplaidžiai ir atmestinai. Supratęs, kad klientai skundžiasi dėl jo darbo kokybės ir, tikėtina, kad siekdamas iÅ¡vengti susitikimų su klientais tvarkant defektus, ieÅ¡kovas daugiau kaip savaitę nėjo į darbÄ , todėl buvo atleistas. Atsakovė pagrįstai reikalavo priteisti patirtÄ turtinę žalÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, todėl Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-08-24 priimtas sprendimas Nr.DGKS-5312 yra pagrįstas.

Priėmus teisme nagrinėti patikslintÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas R. N. teismo praÅ¡o ir atleidimÄ iÅ¡ UAB „Regila“ vadybininko pareigų pripažinti neteisėtu. Pagal visus bylos medžiagos duomenis, atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovas praleido LR DK 231 str. 1d. nustatytÄ vieno mėnesio ieÅ¡kinio teismui padavimo terminÄ , vėluodamas skundÄ paduoti keturis su puse mėnesio ir jo atnaujinti nėra pagrindo. Be to, atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumas iÅ¡ esmės ginčijamas ne tais pagrindais, kuriais buvo teikiamas praÅ¡ymas Vilniaus darbo ginčų komisijai.

Patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡imtinai akcentuojama vadybininko pareiginė instrukcija, tačiau ieÅ¡kovas nieko nekalba apie savo elgesį, nenurodo, dėl kokių priežasčių nebuvo darbe ne vienÄ darbo dienÄ . Darbo sutartimi buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbs 8 valandas per dienÄ , 40 valandų darbo savaitę. Taigi, visos sutarties sÄ lygos ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡kios, su jomis jis sutiko ir pasirašė taip iÅ¡reikÅ¡damas savo pozicijÄ dėl darbo UAB „Regila“. Darbuotojas ir darbdavys nesusitarė dėl kitokių darbo sutarties sÄ lygų, t.y. nesitarė, kad ieÅ¡kovo, kaip darbuotojo darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val., nes toks darbo laikas neatitinka UAB „Regila“ salono darbo laiko adresu Savanorių pr. 176, Vilnius.

Salonas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 10 val. iki 19 val., Å¡eÅ¡tadieniais nuo 10 val. iki 14 val. Todėl tokiu darbo grafiku dirbo darbuotojai. IeÅ¡kovas dirbo kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 10 val. iki 19 val. ir tai įrodo jo paties pateiktos žinučių iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, kad niekada jokie nurodymai nuo 8 ar 9 val. nebuvo teikiami. Darbo laikas organizuojamas buvo tokia tvarka: darbuotojai kasdien iÅ¡ ryto turėjo susirinkti į darbo vietÄ adresu Savanorių pr. 176, Vilnius, iÅ¡siaiÅ¡kinti kokios užduotys yra skiriamos tai dienai.

BÅ«davo praneÅ¡ama apie naujus užsakymus, pagamintus užsakymus, tada vadybininkas, susirinkęs dokumentacijÄ ir prekes, įmonės transportu vykdavo pas klientus, montuodavo žaliuzes, roletus, matuodavo užsakymus, patardavo klientams dėl UAB „Regila“ produkcijos. Jeigu užsakymų nebÅ«davo, vadybininkas turėjo bÅ«ti salone ir tvarkyti jam turimÄ dokumentacijÄ , susijusiÄ su užsakymais, peržiÅ«rėti turimus užsakymus ir t.t. R. N. gebėjimai ir bendravimas su klientais darbo pradžioje jokių įtarimų nekėlė.

Dėl to su juo buvo 2020-06-02 pratęsta darbo sutartis iki 2020-12-31. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad 2020 m. gegužės – birželio mėnesiais darbdavys pradėjo vis rečiau susisiekti su ieškovu ir nebeduodavo užduočių. Jeigu darbdavys nebūtų ketinęs duoti užduočių ieškovui, jis 2020-06-02 su juo nebūtų pratęsęs darbo sutarties iki 2020-12-31. Jeigu ieškovas negavo darbo žinutėmis, jis jį gavo žodžiu, būdamas salone ir iš ten pasiimdamas prekes.

Palaipsniui dėl ieškovo darbo ir elgesio kokybės ėmė daugėti klientų skundų, dėl to buvo pakartotinai atlikti apmokymai, darbus atliekant su specialistu iš Klaipėdos, tačiau ieškovas kuo toliau, tuo labiau nerodė noro dirbti ir darė vis daugiau klaidų savo darbe. Vadybininkė I. M. pradėjo žodžiu skųstis dėl ieškovo nepagarbaus elgesio, bendravimo, necenzūrinių žodžių naudojimo, savo tvarkos darbo vietoje įvedinėjimo. Jis pradėjo nepaisyti įmonėje buvusios tvarkos dėl darbo funkcijų atlikimo.

IÅ¡ pradžių buvo manoma, kad vadybininkė per daug jautriai reaguoja į ieÅ¡kovo elgesį, kalbėjome, kad naujam žmogui reikia adaptuotis darbovietėje. Dėl jo stengėsi visas kolektyvas, tačiau ieÅ¡kovo pastangų nebuvo matyti, atsirado prieÅ¡iÅ¡kumas ir visiÅ¡kas nenoras dirbti. 2020-06-11 (ketvirtadienį), apie 15.30 val. vadybininkė I. M. sulaukė R. N. telefoninio skambučio. IeÅ¡kovas informavo vadybininkę, kad nežada dirbti ir į darbÄ nebevyks. Dėl susidariusios situacijos vadybininkė parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , taip informuodama direktorių.

Direktorius R. J. paskambino R. N. siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ , tačiau jis trumpai pasakė, kad daugiau nedirbs, kad jam nusibodo. Direktorius R. J. ieÅ¡kovÄ informavo, kad 2020-06-12, 12 val. Å¡aukiamas įmonės darbuotojų susirinkimas, tačiau ieÅ¡kovas, neketindamas tęsti pokalbio, telefonÄ iÅ¡jungė. Direktoriui tokie veiksmai nebuvo priimtini, todėl jis parašė trumpÄ jÄ Å¾inutę ir primindamas apie rytdienos 12 valandos susirinkimÄ . 2020-06-12 (penktadienį) iÅ¡ pat ryto į UAB Regila“ Vilniuje direktorius atvyko iÅ¡ Plungės, kad galėtų su darbuotojais aptarti susidariusiÄ situacijÄ .

R. N. darbo vietoje buvo laukta iki 12 val., tačiau jam nepasirodžius, organizuotas susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas, kÄ daryti su klientų užsakymais bei vėluojančiomis paslaugomis. Susirinkime nutarta praÅ¡yti pasiaiÅ¡kinti paties R. N.. Po susirinkimo, apie 13 val., į UAB „Regila“ salonÄ adresu Savanorių pr. 176, Vilnius, atvyko R. N., ir nuėjęs pas direktorių R. J., pradėjo reikalauti kažkokių, neva jam nesumokėtų pinigų, sakė turintis įtakingų pažįstamų ar giminių, kurie padės susidoroti su direktoriumi.

Padėjęs ant stalo automobilio raktelius ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ darbo patalpų ir daugiau darbe nebesirodė. IeÅ¡kovas savo 2020-07-08 skunde Vilniaus darbo ginčų komisijai nurodė, kad jis 2020-06-15 buvo netikėtai iÅ¡kviestas į UAB „Regila“ bÅ«stinę ir jam buvo įteiktas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti Nr.1, kuriame konstatuojama, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ 2020 m. birželio 10 ir 11 dienomis. Tokie faktai yra ieÅ¡kovo sukurti siekiant suklaidinti darbo ginčų komisijÄ ir pateisinti savo elgesį.

R. N. 2020-06-15 darbe visÄ dienÄ nebuvo. Vadybininkė E. B. 2020-06-15 surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriuo nurodė, kad R. N. į darbÄ 2020-06-15 nebuvo atvykęs visiÅ¡kai, nors tÄ dienÄ buvo numatyta kabinti žaliuzes. PraÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti R. N. buvo iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu, tai patvirtina jo paties darbo ginčų komisijai pateiktas 2020-06-15 praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti, prisegtas iÅ¡ ieÅ¡kovo elektroninio paÅ¡to. Gavęs praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti, kodėl neatvyksta į darbÄ , ieÅ¡kovas, bÅ«damas supratingas, pakankamai protingas asmuo, turėjo susiprasti, kad toks jo elgesys yra nepriimtinas darbdaviui ir pažeidžia darbo drausmę.

Tačiau vietoj to, kad gavęs praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti, dėl ko neatvyksta į darbo vietÄ , ieÅ¡kovas atvyktų į darbÄ spręsti Å¡io klausimo, jis toliau ignoravo darbdavį, į darbÄ nevyko, neatliko darbo funkcijų, pateikė save teisinantį pasiaiÅ¡kinimÄ , nenurodydamas jokių svarbių priežasčių. IeÅ¡kovo pateiktas 2020-06-17 pasiaiÅ¡kinimas buvo grįstas tik jo paties susikurtomis prielaidomis apie jam neva nenustatytÄ darbo vietÄ ir darbo nedavimÄ . Tačiau ieÅ¡kovas neįvertina to, kad nebÅ«damas darbe, negali gauti nei užsakymų, nei pagamintos produkcijos montuoti užsakovams.

Be to, jis jau buvo atidavęs automobilį atsakovei, tad norėdamas dirbti, turėjo ateiti iki darbo, paimti automobilį, užsakymus ir važiuoti pas klientus. Tuo metu, kai R. N. nėjo į darbÄ , kiekvienÄ dienÄ dirbusios vadybininkės rašė tarnybinius praneÅ¡imus apie jo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , nes buvo numatyta daug darbų, buvo pagaminta produkcija, kuriÄ reikėjo sumontuoti klientų namuose. Sutriko įmonės veikla, prasidėjo klientų skundai dėl netinkamai iÅ¡matuotų ir sumontuotų žaliuzių, roletų, vėluojančių montavimo darbų. 2020-06-18 buvo papraÅ¡yta pakartotinai pasiaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovas toliau neatvyksta į darbÄ .

IÅ¡ jo gautas pasiaiÅ¡kinimas vėl buvo analogiÅ¡kas pirmajam, kuriame R. N. neįžvelgė jokios savo kaltės nevykstant į darbÄ savo tiesioginių pareigų vykdymui. R. N. toliau darbe nesirodė, susisiekti su darbdaviu nebandė, todėl buvo atleistas už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Manytina, kad ieÅ¡kovas priėmė sprendimÄ nebeiti į darbÄ dėl to, kad jam reikėjo taisyti savo paties padarytas darbo klaidas. IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagal DK 58 str., 2 d., 1 d. pagrįstai, nes ilgiau nei savaitę neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties.

R. N. elgesys rodo jo didelį nerÅ«pestingumÄ , darbo drausmės nepaisymÄ , kolegų negerbimÄ , netinkamÄ darbinių funkcijų vykdymÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje neanalizuoja savo elgesio, nenurodo, kodėl gavęs praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti, į darbÄ neatėjo, tačiau teigia, kad net ir esant Å¡iurkščiam darbo drausmės pažeidimui turi bÅ«ti įvertinta ir nuspręsta ar atleidimas iÅ¡ darbo yra proporcija priemonė. Atsakovas pažymi, kad tikrai įvertino ieÅ¡kovo elgesį ir priėmė jo elgesiui adekvatų ir proporcingÄ sprendimÄ .

UAB „Regila“, atleisdama R. N. iÅ¡ darbo vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priėmė įvertinusi pažeidimo sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo. IeÅ¡kovas į darbÄ nuo 2020-06-11 nebevyko sÄ moningai, apie tai pranešęs vadybininkei, dėl tokio savo sprendimo jis nesijautė kaltas ir savo kaltės niekada neįžvelgė, savo elgesio nevertino kritiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas, net ir gavęs praÅ¡ymus pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , nepadarė iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio ir toliau ignoravo savo, kaip darbuotojo pareigas. IeÅ¡kovo elgesys parodė, kad ateityje darbdavys negali tikėtis tinkamo jo, kaip darbuotojo pareigų vykdymo. IeÅ¡kovo darbo sutartis buvo terminuota, galiojo iki 2020-12-31, todėl nėra pagrindo jo grÄ Å¾inti į darbÄ . Atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (el.b.l.20-24, 58-65). IeÅ¡kinys atmetamas.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas R. N. nuo 2019 m. gruodžio 2 d. dirbo vadybininko pareigose 2019 m. lapkričio 29 d. terminuotos (iki 2020-03-02) darbo sutarties Nr.70 pagrindu, nustatytas 650 Eur darbo užmokestis (el.b.apyraÅ¡o b.l.107-107). Priedas prie darbo sutarties patvirtina, kad Å¡alių darbo sutartis buvo pratęsta iki 2020-12-31 (el. b. apyraÅ¡o b. l. 109). 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.3 ATL „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ R. N. atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo).

Ä®sakyme nurodyta, kad R. N. neatvyko į darbÄ nuo 2020-06-11 iki 2020-06-19 ir nepateikė teisingo pasiaiÅ¡kinimo, bei dėl padarytos įmonei žalos, kaip nurodoma, nebuvo vykdomi pirkėjų užsakymai (el.b.apyraÅ¡o b.l.113). IeÅ¡kovas, nesutikdamas su darbdavio sprendimu, 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grÄ Å¾inti į pareigas, iÅ¡ieÅ¡koti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir sumokėti socialinio draudimo įmokas (el.b.apyraÅ¡o b.l.38-41).

Darbo ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi R. N. praÅ¡ymÄ , 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr.DGKS-5306 darbo byloje Nr.APS-131-15403, jį atmetė (el.b.apyraÅ¡o b.l.160-165). 2020 m. rugpjūčio 18 d. darbdavys UAB „Regila“ kreipėsi taip pat į Vilniaus darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ buvusio darbuotojo R. N. 712,49 Eur materialinės žalos atlyginimÄ (el.b.apyraÅ¡o b. l. 2-3). Darbo ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi UAB „Regila“ praÅ¡ymÄ jau kitoje darbo byloje Nr.APS-135-18178, praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė UAB „Regila“ naudai 662,49 Eur materialinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ R.

N. (el.b.apyraÅ¡o b. l. 57-58). IeÅ¡kovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimais, kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas atmesti UAB „Regila“ reikalavimÄ dėl 662,49 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir praÅ¡ydamas pripažinti R. N. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grÄ Å¾inti jį į pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (el.b.l.51). Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino R.

N. ieÅ¡kinys dėl nesutikimo su 2020-08-24 darbo ginčų komisijos sprendimu dėl priteisto žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d.; patikslintas ieÅ¡kinys, jau skundžiant tos pačios datos ir kitÄ darbo ginčų komisijos sprendimÄ â€“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu – gautas teisme 2021 m. sausio 18 d. ir teisėjos rezoliucija priimtas. Taigi, patikslintas ieÅ¡kinys dėl abiejų darbo ginčų komisijos sprendimų teisme priimtas ir darbo ginčas nagrinėjamas iÅ¡ esmės, įvertinant aplinkybes, kad ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėtas darbuotojo ir darbdavio ginčas, darbuotojui nesutinkant su priimtais darbo ginčų komisijos sprendimais, turi bÅ«ti iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėtas teisme, pasisakant dėl Å¡alis siejusių darbo teisinių santykių ir iÅ¡sprendžiant galutinai tiek atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes sudarantį ginÄÄ , tiek ginÄÄ dėl darbdaviui darbuotojo veiksmais padarytos žalos.

Taip pat pažymėtina, kad terminas kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ skundžiant darbo ginčų komisijos sprendimÄ yra ne senaties, o procesinis terminas, kurio praleidimo priežastys ir atnaujinimo klausimai sprendžiami ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje (CPK 75 – 78 straipsniai). Kaip minėta, patikslintas ieÅ¡kinys dėl abiejų darbo ginčų komisijos sprendimų teisme buvo priimtas, todėl plačiau dėl terminų praleidimo ir ieÅ¡kinio nagrinėjimo nepasisakytina. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme.

Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas. Tai reiÅ¡kia, kad darbo ginčų komisijos iÅ¡nagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iÅ¡ naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

Kadangi teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, teisme negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir atitinkamai negali bÅ«ti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ , todėl laikytini nereikÅ¡mingais atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovas nepraÅ¡o naikinti darbo ginčų komisijos sprendimų. IÅ¡ Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinės medžiagos, liudytojos parodymų, byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas buvo priimtas vadybininko pareigoms, jo darbas buvo, priėmus iÅ¡ klientų užsakymus, atlikus iÅ¡matavimus, su turimais iÅ¡matavimais ir medžiagomis, važiuoti pas klientus į namus ar kitÄ sutartÄ vietÄ ir montuoti žaliuzes, roletus, romanetes.

IeÅ¡kovo pareigas reglamentavo vadybininko pareiginė instrukcija (el.b.apyraÅ¡o b.l.148-149). Su ja ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti supažindintas, kaip tÄ patvirtina atsakovės direktoriaus 2019-11-29 įsakymas dėl ieÅ¡kovo supažindinimo su darbo specifika (el.b.apyraÅ¡o b.l.150). Kaip patvirtino pats ieÅ¡kovas, neigdamas supažindinimÄ raÅ¡ytine tvarka su pareiginėm instrukcijom, darbo specifikÄ jis žinojo ir suprato, atliekamÄ darbÄ vertino kaip nesudėtingÄ , o tam tikrų nesklandumų buvo tik darbo pradžioje, viskas vėliau klostėsi sėkmingai.

Atsakovės direktorius pažymėjo, kad darbo pradžioj ieÅ¡kovas buvo apmokytas dirbti, viskÄ suprato ir su juo buvo pratęsta terminuota sutartis, tikintis tolesnio sėkmingo darbo. Tačiau 2020 m. pavasarį įmonė iÅ¡ klientų sulaukdavo vis daugiau skundų dėl R. N. vykdytų užsakymų. Dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo Naujasis Darbo kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. liepos 1 d., nebenumato visiÅ¡kos materialinės darbuotojų atsakomybės. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo, įsigaliojus Å¡iam įstatymui, netenka galios.

Sprendžiant klausimÄ dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti darbuotojo kaltę ir kitas civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, kaip tai reglamentuota Civilinio kodekso 6.245 straipsnyje. Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.245 straipsnį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Darbo kodekso normos, reglamentuojančios žalos atlyginimÄ darbo teisiniuose santykiuose numato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ (DK 151 straipsnis).

Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Byloje yra nustatyta, jog atsakovė UAB „Regila“ sulaukė klientų skundų, jog dėl R. N. netinkamai atliktų išmatavimų, pagamintų gaminių nebuvo įmanoma sumontuoti, juos teko pergaminti, dėl ko ieškovė turėjo išlaidų. Ieškovui vykdant montavimo darbus, taip pat buvo apgadintas klientų turtas (kaip pvz., pragręžtos skylės), dėl to įmonė turėjo pritaikyti nuolaidas nepatenkintiems klientams.

IÅ¡ darbdavio į darbo bylÄ Nr.APS-135-18178 pateiktų duomenų apie vykdytus užsakymus, kurių metu patirtos iÅ¡laidos, nustatyta, kad 2020-03-04 vykdant užsakymÄ Nr. REGVLN2039, R. N. pamatavo roletus, nurodydamas jų plotį 1,305 m, aukÅ¡tį – 1,180 m, kai faktinis plotis buvo 1,305 m, aukÅ¡tis – 1,225 m. Pagal UAB „Regila“ elektroninę užsakymų sistemÄ (gamintojas Domus Lumina), gaminys buvo pagamintas pagal ieÅ¡kovo atliktus matavimus, o po to pergamintas pagal teisingus matavimus.

Roletų pergaminimas bendrovei kainavo 44 Eur. 2020-04-30 vykdant užsakymÄ Nr. REGVLN2058, ieÅ¡kovas neteisingai pamatavo roletus ir neteisingai nurodė keturių roletų duomenis ir audinio kodÄ , dėl to buvo perdaromi roletai. Klientams pritaikyta 50 Eur nuolaida, nes užsakymo vykdymo trukmė pailgėjo. Gaminys buvo pagamintas pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis, o po to pergamintas pagal patikslintus duomenis. Roletų pergaminimas ieÅ¡kovei kainavo 92,20 Eur. 2020-05-05 vykdant užsakymÄ Nr. REGVLN2052, ieÅ¡kovas neteisingai pamatavo roleto aukÅ¡tį ir plotį, roletas buvo gaminamas iÅ¡ naujo.

IÅ¡ elektroninės užsakymų sistemos matyti, kad gaminys buvo pagamintas pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis, o po to pergamintas pagal patikslintus duomenis. Roleto pergaminimas firmai kainavo 28,05 Eur. 2020-06-10 vykdant užsakymÄ Nr. REGVLN2099, ieÅ¡kovas pamatavo roleto plotį 1400 mm, tačiau pagamintas roletas nedengė kliento lango taip, kaip klientas pageidavo, todėl gaminys pergamintas pagal kitus iÅ¡matavimus (plotis 1492 mm). IÅ¡ elektroninės užsakymų sistemos nustatyta, kad gaminys buvo pagamintas pagal ieÅ¡kovo matavimus, o po to pergamintas pagal patikslintus duomenis.

Roleto pergaminimas kainavo 32,97 Eur. 2020-05-11 vykdant užsakymÄ Nr. REGVLN2066 ieÅ¡kovas pamatavo Å¡eÅ¡is roletus, keturis iÅ¡ jų pavyko sumontuoti iÅ¡ karto, o du teko perdaryti. IÅ¡ elektroninės užsakymų sistemos matyti, kad gaminys buvo pagamintas pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis, o po to pergamintas pagal patikslintus duomenis. Roletų pergaminimas kainavo 55,25 Eur. 2020-05-12 vykdant užsakymÄ Nr. 214 N ieÅ¡kovas netinkamai pamatavo romanetės dydį, montuodamas romanetę, ieÅ¡kovas kliento lango angokraščiuose prigręžė nereikalingų skylių, apgadino kliento turtÄ .

Ä®monė gavo kliento pretenzijÄ iÅ¡ kurios matyti, kad klientas nesutiko už atliktus darbus mokėti daugiau kaip 30 procentų sutarties kainos. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo su klientu matyti, kad jis reiÅ¡kė pretenzijas tiek dėl netinkamai atliktų matavimų, tiek dėl montavimo. Sprendžiant kliento pretenzijÄ , UAB „Regila“ sutiko darbus atlikti už avansinį mokėjimÄ (t.y., iÅ¡ sutartos 780 Eur užsakymo sumos faktiÅ¡kai gavo tik 320 Eur). Nurodytus užsakymus, neteisingus iÅ¡matavimus ir aplinkybes, susijusias su R.

N. aplaidžiu darbu, patvirtina ne tik užsakymų kopijos darbo byloje, bet ir elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga, įmonės vidiniai pajamavimo dokumentai (el.b.apyraÅ¡o b.l.4-31, 132-136, 151-157). Pripažintina, kad darbo ginče darbdavys įrodė, kad ieÅ¡kovas, dirbdamas UAB „Regila“ vadybininku, netinkamai atlikdamas savo pareigas (matavimo ir montavimo), padarė darbdaviui žalos. DK 152 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į žalÄ patyrusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo; faktÄ , kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Byloje ieÅ¡kovas teikė vaizdo įrodymÄ , kad, neva, vykdydamas Linkmenų g. užsakymÄ , jokios žalos nepadarė. Teismas atmeta šį įrodymÄ , vertindamas, kad jis buvo pateiktas nesavalaikiai, darbo byloje ieÅ¡kovas Å¡iuo įrodymu nesirėmė, kaip ir nepateikė jo su pradiniu ieÅ¡kiniu kreipdamasis į teismÄ , be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nėra galimybės nustatyti, kokiame objekte vykdyti montavimo darbai ir kokios bÅ«klės yra angokraščiai, nes vaizdo įraÅ¡e tokių detalių nematyti.

Vertinant įrodymus byloje, nenustatyta, kad ieškovas būtų siekęs bendradarbiauti su darbdaviu ir mažinti jo nuostolius ar siekti išsiaiškinti savo veiksmų, nekokybiško darbo priežastis. Tačiau kartu pripažintina, kad tam tikra gamybinė rizika dėl nepatenkintų klientų, jų skundų, jiems daromų nuolaidų, tenka ir darbdaviui. Vertinant priteistinos žalos dydį, pagal nuostolius pagrindžiančius įrodymus, kartu atsakant į ieškovo atstovo argumentus dėl galimybės įmonei panaudoti netikusias vienam užsakymui medžiagas, kitam užsakymui, panaudoti kitų roletų ar žaliuzių gamybai, taip pat atsižvelgiant į darbdavio argumentus ir liudytojos I.

M. parodymus, kad kai kuriuos nepanaudotus gaminius R. N. pasiėmė savo reikmėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas darbdavio naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 500 Eur žalos atlyginimo, atsakovei neįrodžius darbo ginčų komisijoje, bei papildomai neįrodinėjus klientui (užsakymo Nr. REGVLN2058) pritaikytos 50 Eur nuolaidos, bei sprendžiant, jog darbdavys kaip stipresnė proceso Å¡alis, turi pareigÄ Ä¯rodyti visus patirtus nuostolius, bei kartu turi prisiimti tam tikrÄ gamybinę rizikÄ . Todėl priteistinos žalos atlyginimas iÅ¡ darbuotojo mažintinas, vadovaujantis civiliniame procese aktualiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Dėl darbo sutarties su ieÅ¡kovu DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu nutraukimo teisėtumo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. DK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, atleidimo įsakyme patikslinant – už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2020-06-11 – 2020-06-19, taip pat padarius įmonei žalÄ (nebuvo vykdomi pirkėjų užsakymai). Sutinkamai su DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties. PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis).

SprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Byloje iÅ¡ darbo bylos medžiagos, taip pat liudytojos I.

M. parodymų nustatyta, kad 2020-06-11 ieÅ¡kovas informavo vadybininkę, kad į darbÄ nevyks ir toliau nedirbs, apie tai vadybininkė I. M. nurodė tarnybiniame praneÅ¡ime darbdaviui (el.b.apyraÅ¡o b.l.126). 2020 m. birželio 12–19 dienų tarnybiniai praneÅ¡imai taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas darbe nepasirodė (el.b.apyraÅ¡o b.l.127-130). 2020-06-15 atsakovės direktorius ieÅ¡kovui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ 2020-06-11 ir 2020-06-12.

IeÅ¡kovas 2020-06-17 pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad 2020-06-11 ir 2020-06-12 buvo darbo vietoje ir atliko darbo funkcijas, kaip tai numatyta jo darbo sutartyje: 2020-06-11 buvo pasiruošęs vykdyti pareigas ir buvo pasiekiamas telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu visÄ dienÄ , 2020-06-12 nuo 10 val. iki 15 val. buvo įmonės parduotuvėje ir buvo pasiruošęs aptarnauti klientus. Pažymėjo, kad jo darbo sutartyje nėra nurodyta konkreti darbo vieta, nes dėl darbo specifikos darbines funkcijas gali bÅ«ti reikalinga vykdyti pagal užsakovų pateiktus adresus.

Yra pasiruošęs vykdyti darbines funkcijas, tačiau jokių užduočių negauna. 2020-06-18 atsakovės direktorius elektroniniu paÅ¡tu įteikė ieÅ¡kovui praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti, kuriame nurodė, kad Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje yra nustatyta ieÅ¡kovo darbo vieta, todėl jo pateiktame paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės dėl darbo funkcijų vykdymo nuo 2020-06-11 iki dabar yra nepagrįstos. Prašė pakartotinai pasiaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovas neatvyksta į darbÄ . 2020-06-18 ieÅ¡kovas pateikė paaiÅ¡kinimÄ , iÅ¡dėstydamas iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kaip ir 2020-06-17 teiktame paaiÅ¡kinime (el.b.apyraÅ¡o b.l.109-111). 2020-06-12 UAB „Regila“ susirinkimo protokolas taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas R.

N. į darbÄ neatvyko, jo nebuvo organizuotame susirinkime, kurio vienas iÅ¡ tikslų buvo aptarti klientų gaunamas pretenzijas dėl R. N. neprofesionaliai ir nekokybiÅ¡kai atliekamų darbų (el.b.apyraÅ¡o b.l.130). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas dar iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios Darbo kodekso redakcijos 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iÅ¡ esmės atitinka dabar galiojančio DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir dėl to Å¡i jo praktika iÅ¡lieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

Neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) pagal 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (atitinkamai, 2017 m. DK 58 str. 3 d. 1 p.) pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kurį padarius pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdaviui suteikiama teisė nutraukti darbo sutartį, apie tai iÅ¡ anksto neįspėjus darbuotojo (DK 235 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡as, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017, 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-1075/2018).

Teismas sprendžia, jog atsakovė atliko visus veiksmus, siekdama sÄ Å¾iningai iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastis ir aplinkybes, dėl ko ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ , kvietė, ragino jį atvykti į susirinkimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti blogai įvykdytų užsakymų priežastis, toliau tęsti darbus, nes ieÅ¡kovas kaip darbuotojas atsakovei buvo reikalingas, kÄ pagrindžia susiraÅ¡inėjimo medžiaga ir atsakovo vadovo paaiÅ¡kinimai. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ anksčiau aptartų surinktų byloje įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojos parodymų, vertintina, jog ieÅ¡kovas į darbÄ nevyko sÄ moningai, neatvykimo priežasčių darbdaviui nepagrindė.

Teismas nelaiko ieÅ¡kovo nurodytų nevykimo į darbÄ priežasčių svarbiomis. Atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad jo darbo vieta nebuvo UAB „Regila“ prekybos salone, kad jo darbo vieta, neva, buvusi užsakymų vykdymo vieta pas konkrečius klientus. Byloje iÅ¡ visumos įrodymų matyti, kad UAB „Regila“ veikė Vilniuje, Savanorių pr. 176, kur vyko susirinkimai, kur buvo vadybininkų darbo vietos, iÅ¡ kur bÅ«davo paimami užsakymai ir medžiagos, gaminiai ir pan. IeÅ¡kovas neįrodė byloje, kad jam buvo nustatytos kitokios darbo sÄ lygos, nuotolinis ar lankstus darbo grafikas.

Darbdavys neneigė, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas užsakymus, turėjo vykti pas klientus, ir nebuvo taip, kad jis nuo darbo valandų pradžios iki pabaigos turėjo bÅ«ti tik ofise, tačiau, nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieÅ¡kovas nurodytomis dienomis iÅ¡ viso nevyko į darbÄ ir nevykdė užsakymų. Todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas atliko kokias nors darbo funkcijas 2020 m. birželio 11 – 19 dienomis. Juolab, byloje yra įrodymai apie tai, kad pats ieÅ¡kovas vadybininkei nurodė į darbÄ nevyksiÄ s ir darbo funkcijų nebevykdysiÄ s, kÄ patvirtina ir jo paties pasiÅ«lymas darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu (el.b.apyraÅ¡o b.l.114).

Darbo kodekso 24 straipsnis, reglamentuojantis sÄ Å¾iningumo ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimÄ , jo 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Straipsnio 2 dalis numato, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, bei kiekviena iÅ¡ Å¡alių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties Å¡alies teisėtų interesų gynimo (5 dalis).

Pripažintina, kad ieÅ¡kovas pažeidė savo kaip darbuotojo pareigas, nevykdamas į darbÄ ir neatlikdamas vadybininko darbo funkcijų, paaiÅ¡kinimuose darbdaviui apie savo nevykimo į darbÄ priežastis, nurodydamas ginčytinus dėl darbo vietos argumentus, nesistengdamas bendradarbiauti su darbdaviu, kÄ patvirtina ir jo neatvykimas į susirinkimÄ iÅ¡spręsti su jo paties asmeniu, klientų pretenzijomis susijusius klausimus. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

Pagal visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad darbdavys turėjo pagrindÄ vertinti ieÅ¡kovo veiksmus kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir priimti sprendimÄ nutraukti su ieÅ¡kovu darbo sutartį dėl jo nevykimo į darbÄ be pateisinamos priežasties, kaip ir nurodė darbdavys atleidimo įsakyme, darant įmonei žalÄ dėl nevykdomų užsakymų (DK 58 str. 3 d. 1 p.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo ne dėl žalos padarymo atvejų (nekokybiÅ¡kai atliktų užsakymų, padarius įmonei nuostolius), kurie reikÅ¡mingi įmonei įrodinėjus darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , o dėl neatvykimo į darbÄ .

Todėl darbdavys savo įsakyme ir nenurodė kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo – įmonei padarytos žalos ir jos apimties, bei prieÅ¡ tai nereikalavo pasiaiÅ¡kinti dėl padarytos žalos. SprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darytina iÅ¡vada, jog atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ieÅ¡kovo padarytam pažeidimui priemonė. Ji taikyta įvertinus neatvykimo į darbÄ ieÅ¡kovo nurodytas priežastis, pažeidimo padarymo aplinkybes, jų sunkumÄ ir padarinius, darbuotojo kaltę ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Darbdavys ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo prieÅ¡ tai prašęs jį pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , įvertinęs pasiaiÅ¡kinimuose nurodytas darbuotojo aplinkybes, todėl vertintina, kad atleidimo procedÅ«roje nebuvo pažeista DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Teismas, įrodymus vertindamas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu (CPK 185 str.) pripažįsta atsakovę įrodžius ieÅ¡kovo neteisėtÄ veikimÄ , Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (DK 58 str. 3 d. 1 punktas). Civiliniame procese kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.).

Pagal CPK 177 str. 1, 2 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, teismui konstatavus, kad darbdavys turėjo teisę ir faktinį bei teisinį pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovÄ dėl padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, darbdaviui buvo padaryta žala darbuotojo R.

N. veiksmais, o darbuotojo atleidimo procedÅ«roje darbdavys Darbo kodekso normų nepažeidė. Teismas pažymi, kad kiti ieÅ¡kovo, atsakovės atstovų iÅ¡dėstyti teiginiai ir argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės ginčo ir priimto teismo sprendimo iÅ¡vadoms bei esmei, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimai netenka galios. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsakovė praÅ¡o atlyginti jos patirtas 500 Eur iÅ¡laidas už advokatės teisinę pagalbÄ byloje (el.bylos apyraÅ¡o psl. 199-200). Vertinant iÅ¡laidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu Å¡alies Å«kyje, kartu įvertinant medžiagos apimtį, advokatės darbÄ byloje, pripažintina, kad iÅ¡laidos yra pagrįstos ir nevirÅ¡ijančios rekomenduojamų dydžių.

Atitinkamai, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisus ne visÄ praÅ¡ytÄ Å¾alos atlyginimÄ , darbdavio reikalavimai patenkinti septyniasdeÅ¡imčia procentų, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 350 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovo praÅ¡omos 700 Eur patirtos advokato teisinių paslaugų iÅ¡laidos neatlygintinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas N U S P R E N D Ė:

R. N. ieÅ¡kinį atmesti. Pripažinti R. N., a.k. (duomenys neskelbtini), atleidimÄ iÅ¡ darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Regila“, j.a.k. 300000672, 2020 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtu ir pagrįstu. Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Regila“, j.a.k. 300000672, naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) žalos atlyginimo. Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Regila“, j.a.k. 300000672, naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

N., a.k. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5306 darbo byloje Nr. APS-131-15403 ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5312 darbo byloje Nr. APS-135-18178 laikyti netekusiais galios. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Gitana Butrimaitė