8513eeeb-abe8-498a-8d80-2d5ff2105df0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Kaltinamojo Dariaus Vaivados gynėjas advokatas Rimas Andrikis skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-08-25 nutartį ir paskirti kaltinamajam Dariui Vaivadai kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ ar kitas lengvesnes kardomÄ sias priemones  Byla Nr. 1S-18-177/2015  Procesinio sprendimo kategorija (S)   2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė, sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorui Zdzislavui TuliÅ¡evskiui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo T.

V. skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminÄ nustatant nuo 2014 m. gruodžio 19 d.Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ,n u s t a t ė :T. V. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ , 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. iki 2014 metų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais A.

P., D. P., N. T., K. L., A. R., T. P. ir kitais, veikdamas savo bei nusikalstamo susivienijimo naudai, 2009–2013 metų laikotarpiu neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 16-20 kg narkotinės medžiagos kokaino, jį gabeno iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platino; neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 45,85 kg narkotinės medžiagos kokaino Brazilijos Federacinėje Respublikoje, jį gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti.2013 m. gruodžio 19 d.

T. V. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies                        1 punktas).

Å velnesne kardomÄ ja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.             Kaltinamasis T. V. skunde nurodė, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ .Teismas nutartyje nustatė vienÄ suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalyje, tačiau konstatuodamas, kad neiÅ¡nyko paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai ir sÄ lygos, nurodo į pagrindų daugetÄ .

Kaltinamasis atkreipia dėmesį, jog ankstesnėse nutartyse buvo nustatytas ir kitas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, apie kurį teismas nieko nepasisakė. Viena iÅ¡ bÅ«tinų suėmimo taikymo sÄ lygų – duomenų pakankamumas, kad bÅ«tent kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jį dalyvavus inkriminuojamose nusikalstamose veikose.Suėmimo terminas tęsiamas, nesilaikant EŽTT praktikos.

Konstatuojant šį pagrindÄ , turi bÅ«ti duomenų, jog kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, t. y. bėgs (slėpsis) nuo teismo ar kitaip trukdys procesui. Be to, suėmimas negali bÅ«ti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog kaltinamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas ir jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau pakankamai ilgÄ laikÄ , o toks ilgas suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas gali sÄ lygoti iÅ¡ankstinę nuomonę dėl jo kaltumo ir nubaudimo.

Kardomosios priemonės – suėmimo taikymo Å¡iuo pagrindu negali nulemti nei didelė bylos apimtis, nei ypatingas bylos sudėtingumas. Didėja tikimybė, kad ilgÄ laikÄ jį laikant suimtÄ bus pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos. Gresiančios bausmės griežtumas taip pat nėra pakankamas pagrindas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Lietuvoje jį saisto tvirti socialiniai ryÅ¡iai su tėvais ir mažamečiu vaiku.

Å iuo metu vaikÄ augina neįgali motina, kuri serga onkologine liga. Iki sulaikymo jis prižiÅ«rėdavo sunkiai sergančiÄ motinÄ , dirbo, studijavo. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas jau seniai, jis turėjo galimybę pasislėpti ir neatvykti į Lietuvos RespublikÄ , tačiau to nepadarė, atvyko į teismo posėdį, kur ir buvo sulaikytas. Tokie veiksmai parodo jį neturint pagrindo bėgti ir slėptis nuo teismo. Net bÅ«damas suimtas jis elgiasi tinkamai, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, tai patvirtina pateikti dokumentai.

Iki sulaikymo T. V. turėjo pragyvenimo Å¡altinį, nėra jokių įrodymų, jog bÅ«tų gavęs kokių nors nelegalių pajamų ar gyvenęs iÅ¡ nusikalstamos veiklos.Skundžiamos nutarties apraÅ¡omojoje dalyje tik formaliai nurodyta, kad neiÅ¡nyko paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai ir sÄ lygos, tačiau nurodytas tik vienas pagrindas ir visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais kitais pagrindais buvo pratęstas suėmimo terminas. Nutartyje taip pat nėra nurodyta nė vieno motyvo, kuris pagrįstų iÅ¡vadÄ , kodėl kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis.

Juo labiau kad Å¡eima pasiryžusi sumokėti pakankamo dydžio užstatÄ . Å ios bylos nagrinėjimas teisme gali užsitęsti, todėl užstatas bÅ«tų pakankama priemonė užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimÄ . Toliau taikant pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , iÅ¡ esmės pažeidžiamos minimalios T. V. teisių, įtvirtintų Konvencijoje, garantijos bei Baudžiamojo proceso kodekso įtvirtintos bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo taisyklės, taip pat proporcingumo principas.Kaltinamasis T.

V. skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį ir paskirti kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ .Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundÄ atmesti.Kaltinamojo T. V. skundas atmetamas.Skiriant T. V. suėmimÄ ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) bÅ«tini pagrindai bei sÄ lygos.Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir      8 dalyse numatytoms sÄ lygoms, taip pat bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sÄ lygos T. V. pratęsti suėmimÄ , nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Nagrinėdamas skundÄ aukÅ¡tesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ , nei nagrinėjant skundÄ dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi Å¡ie klausimai gali bÅ«ti iÅ¡spręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus bylÄ .

Atsižvelgiant į tai, nenagrinėjami skundo teiginiai dėl T. V. nekaltumo.BÅ«tina suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundÄ vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamus nusikaltimus.                                                                                            Baudžiamojoje byloje esantys teisėtais bÅ«dais gauti duomenys aukÅ¡tesniajam teismui leidžia taip manyti.

Tokie duomenys yra liudytojų V. V., V. Å ., A. P., M. K., E. R. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , parodymų patikrinimo vietoje, kratų, akistatos protokoluose, specialistų iÅ¡vadose, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, užsienio valstybių pateiktuose dokumentuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.Pratęsdamas kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, Å¡velnesne kardomÄ ja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.                                       BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimÄ Å¡iuo pagrindu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimÄ aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, pratęsęs T. V. suėmimo terminÄ , vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumÄ . Teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡iuo atveju ne mažiau reikÅ¡mingos kitos aplinkybės, o bÅ«tent, kad T. V. turi ryÅ¡ių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog tai patvirtina ne tik tarptautinis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, bet ir byloje pateikti dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamojo vaiko motina gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (111 t., 179 b. l.).

Nurodytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje T. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Skunde nurodomi jo turimi socialiniai ryšiai (šeiminiai ryšiai su tėvais, vaiku, darbas), tai, kad kaltinamasis nesislapstė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, tinkamas elgesys suimtojo laikymo vietoje yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nepašalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo.Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio T.

V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.                            Neanalizuojami skundo argumentai, jog skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl kitų teismo nenustatytų pagrindų, nes kardomoji priemonė pratęsta tik vienu įstatymo numatytu pagrindu.Baudžiamoji byla, kurioje T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m.                 liepos 21 d. perduota Klaipėdos apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai.

Baudžiamojo proceso įstatymas bendrÄ suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis skunde akcentuoja suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ vieÅ¡ojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas T. V., pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas leidžia ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Juo labiau kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.

Kiek ilgai kardomoji priemonė turi bÅ«ti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, bÅ«tina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo T. V. teises, tačiau Å¡iuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisintas. Vadovaujantis EŽTT praktika (aukÅ¡tesnysis teismas įvertino, kad skunde jÄ gana gausiai nurodė kaltinamasis), besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, o jis, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju vieÅ¡asis interesas yra netrukdomai iÅ¡tirti bei teisiÅ¡kai įvertinti galimai nusikalstamo susivienijimo narių padarytas visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino disponavimu, platinimu ir jo kontrabanda. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka, kad T. V. suimtas ilgÄ laikÄ , tačiau skundžiamoje ir Å¡ioje nutartyse iÅ¡dėstyti motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Konvencijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teismų suformuotÄ praktikÄ bei EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Nėra pagrindo teigti, kad tęsiamas suėmimas gali pažeisti Konstitucijos 20 straipsnio nuostatas.   Kaltinamasis skunde pasisakė dėl galimybės suėmimÄ pakeisti į užstatÄ ar kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. AukÅ¡tesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, Å¡ioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę keisti į Å¡velnesnes. Akivaizdu, jog pripažinęs esant neiÅ¡nykusį suėmimo taikymo pagrindÄ , apygardos teismas taip pat nedėstė argumentų, kodėl negalima taikyti Å¡velnesnių kardomųjų priemonių.

Dėl to nėra pagrindo skundžiamÄ nutartį vertinti kaip tendencingÄ , Å¡aliÅ¡kÄ ir neteisingÄ .    Kaltinamasis skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimÄ Nr. 50, tačiau Å¡is dokumentas neturi privalomos galios. Teisės Å¡altinis yra teismų praktika, kuriÄ formuoja bylas nagrinėjantys nacionaliniai ir tarptautinės jurisdikcijos teismai.              IÅ¡dėstyti motyvai aukÅ¡tesniajam teismui leidžia teigti, kad suėmimas įstatymo numatytu pagrindu pratęstas pagrįstai.

Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos                     (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamojo T. V. skundÄ atmesti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                          Violeta Ražinskaitė