8513a37d-e879-44e4-b744-b12c47ef5ea0 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-2881-777/2011(Procesinis Nr.2-06-3-01167-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija: 128.2, 99.5, 114, 114.1, 114.9, 114.11, 116.1 (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 14 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė sekretoriaujant Linai BeniuÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui G. S., suinteresuoto asmens atstovei D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (toliau – pareiÅ¡kimas) suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo kiekvieno mėnesio draudžiamosios pajamos (darbo užmokestis), pareiÅ¡kėjui dirbant Akcinė bendrovės „Pramonės ir verslo centras“ direktoriumi, 1992 metais buvo: kovÄ â€“ 130,82 Lt; balandį – 166,27 Lt; gegužę – 201 Lt; birželį – 232,90 Lt; liepÄ â€“ 249,33 Lt; rugpjÅ«tį – 267,26 Lt; rugsėjį – 317,89 Lt; spalį – 332,14 Lt; lapkritį – 334,97 Lt; gruodį – 351,69 Lt; iÅ¡ viso per 1992 metus – 2584,26 Lt; 1993 m. buvo: sausį – 530,63 Lt; vasarį – 675,23 Lt; kovÄ â€“ 759,50 Lt; balandį –             841,18 Lt; gegužę – 902,86 Lt; birželį – 1009,83 Lt; liepÄ â€“ 1077,94 Lt; rugpjÅ«tį – 1105,15 Lt; rugsėjį – 1168,80 Lt; spalį – 1273,01 Lt; lapkritį – 1409,56 Lt; gruodį – 1639,83 Lt; iÅ¡ viso per 1993 –          12393,53 Lt.

Nurodė, kad Å¡is faktas nustatytinas senatvės pensijos apskaičiavimo bei jos skyrimo tikslu.Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas, jo atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė,                 2010 metų gruodį jam suėjo pensijinis amžius. SoDra reikalavo dokumentų, visus reikalaujamus dokumentus jis pateikė, iÅ¡skyrus dokumentus apie 1992-1993 m. gautÄ darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui dirbant pagal darbo sutartį AB „Pramonės ir verslo centras“.

Šių duomenų jis negali pateikti dėl pateisinamų, nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Klaipėdos apygardos teismo                      2009-09-11 sprendimu AB „Pramonės ir verslo centras“ yra pripažinta likviduota dėl bankroto. Bankroto administratorius likviduotos bendrovės dokumentus gavo iš FNTT prie LR VRM, tačiau jam nebuvo perduoti, nes neišliko, dokumentai, patvirtinantys darbuotojų atlyginimus 1992-1997 metais. Šie dokumentai taip pat nebuvo perduoti saugoti Klaipėdos miesto savivaldybės archyvui.

PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad už laikotarpį nuo 1992 metų kovo iki 1993 m. gruodžio jam bÅ«tų skaičiuojamas minimalus atlyginimas, nes tokiu atveju senatvės pensija bÅ«tų žymiai mažesnė, nei jÄ skaičiuojant pagal jo faktiÅ¡kai gautas minėtu laikotarpiu pajamas. Nurodė, kad teismui yra pateiktas jo socialinio draudimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1993 m. sausio iki 1993 m. gruodžio 31 d., jo apmokestinamas darbo užmokestis buvo 12557,21 Lt, o sumokėtų įmokų, kurios sudarė 31 proc. suma - 3892,74 Lt.

Å iais duomenimis SoDra nesivadovauja, tačiau pareiÅ¡kėjas mano, kad minėti duomenys yra užfiksuoti tinkamai. Nurodė, kad teismui yra pateiktas ir papildomas įrodymas – Liucinai A. S. AB „Pramonės ir verslo centras“ 1998-10-22 iÅ¡duota pažyma. L.A. S. dirbo Å¡ioje įmonėje buhaltere. Minėta pažyma apie jos 1992 – 1993 m. pajamas pensijai skirti buvo pateikta VSDFV Klaipėdos skyriui ir ja SoDra vadovavosi nustatydama L.A. S. draudžiamÄ sias pajamas bei apskaičiuodama senatvės pensijos dydį.

Jo alga 2,38 karto buvo didesnė bei toje pačioje įmonėje dirbusios buhalterės, tai patvirtina duomenys nurodyti pareiÅ¡kėjo socialinio draudimo pažymėjime. Pažymėjo, kad IÅ¡ SoDros pateiktų ketvirtinių ataskaitų taip pat matosi, kad jo atlyginimas buvo ne minimalus.Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens atstovės su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad Pensijų įstatymo 56 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu už stažui prilygintÄ laikotarpį asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali pateikti duomenų apie draudžiamÄ sias pajamas, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Asmenims, kurie negali gauti duomenų apie draudžiamÄ sias pajamas dėl to, kad visai (ar iÅ¡ dalies) neiÅ¡saugoti dokumentai, asmens draudžiamųjų koeficientas gali bÅ«ti apskaičiuojamas ne tik pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį, bet ir Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, t.y. praleidžiant tuos metus, kurių dokumentai neiÅ¡saugoti ir koeficientÄ skaičiuojant pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus, laikantis kalendorinės metų sekos. IÅ¡ Å¡ių dviejų koeficientų skaičiavimo variantų iÅ¡renkamas asmeniui naudingesnis variantas.

PareiÅ¡kėjas draudžiamÄ sias pajamas įrodinėja remdamasis AB „Pramonės ir verslo centras“ darbuotojai L.A. S. iÅ¡duota 1998-10-20 pažyma bei savo socialinio draudimo pažymėjime padarytu įraÅ¡u. Tačiau pagal Nuostatų 30 punkto nuostatas asmens turėtos draudžiamosios pajamos iki 1994-01-01 įrodomos darbdavių pažymomis, iÅ¡duotomis remiantis jų turimais dokumentais apie asmens apskaičiuotas (iÅ¡mokėtas) pajamas, likviduotų įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų pažymomis, iÅ¡duotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, taip pat valstybinės sistemos ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, arba Å¡iose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (iÅ¡mokėtas) pajamas nuoraÅ¡ais ar iÅ¡raÅ¡ais.

Nei Pensijų įstatymas, nei Nuostatai nenumato galimybės asmens draudžiamÄ sias pajamas įrodyti remiantis kitiems asmenims iÅ¡duotomis pažymomis apie jų gautas pajamas pensijai skirti. Nuostatų 30 p. reglamentuoja, kokiais dokumentais vadovaujantis įrodomos asmens iki 1994-01-01 turėtos draudžiamosios pajamos. VSDFV Klaipėdos skyrius savo veikloje vadovaujasi galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, kurių normų įgyvendinimas yra privalomas. Be to, nurodė, kad byloje pateiktos finansinės ketvirtinės ataskaitos duoda visų darbuotojų bendrÄ Ä¯mokų sumÄ , nėra iÅ¡skirta kuris darbuotojas, kiek sumokėjo.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo socialinio draudimo pažymėjimas yra iÅ¡duotas 1993-12-01, todėl neaiÅ¡ku, ar jame nurodyta suma yra iki gruodžio, ar už visus 2003 metus. Byloje pateikta, pareiÅ¡kėjui iÅ¡duota pažyma (b.l.21) yra be pagrindo, neaiÅ¡ku, kokiai dokumentais buvo vadovaujamasi iÅ¡duodant tÄ pažymÄ , be datos ir numeracijos. IÅ¡ minėtos darbovietės kreipėsi trys asmenys, buhalteriai nustatyta pensija pagal gautas draudžiamÄ sias pajamas, pavaduotojai skaičiuota pagal minimaliÄ algÄ , o tretysis asmuo yra pareiÅ¡kėjas.

Yra duomenys, kad pareiÅ¡kėjas dirbo, bet kiek uždirbo neaiÅ¡ku.Liudytoja L.A. S. paaiÅ¡kino, kad ginčo laikotarpiu dirbo kartu su pareiÅ¡kėju. PareiÅ¡kėjas buvo direktorius, jo darbo užmokestis buvo 2 kartus didesnis nei jos. Jų bendrovės darbo rezultatai buvo geri, atlyginimai buvo keliami nuolat. Jei keldavo atlyginimÄ direktoriui, tai keldavo ir kitiems darbuotojams.Liudytoja Ž. B. paaiÅ¡kino, kad ji dirbo direktoriaus (pareiÅ¡kėjo) pavaduotoja, jų darbo rezultatai buvo geri, todėl ir atlyginimai visų darbuotojų buvo geri, daug didesni už minimalų atlyginimÄ .

Direktoriaus atlyginimas buvo didesnis už jos. IÅ¡ savo atlyginimo ji viena galėjo iÅ¡laikyti save ir vaikus. Atlyginimai buvo keliami procentaliai tiek direktoriui, tiek kitiems darbuotojams.PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo kiekvieno mėnesio draudžiamosios pajamos (darbo užmokestis), pareiÅ¡kėjui dirbant Akcinė bendrovės „Pramonės ir verslo centras“ direktoriumi, 1992 metais laikotarpiu nuo kovo iki gruodžio bei nuo 1993 m. sausio iki gruodžio, kiekvienÄ atitinkamÄ mėnesį buvo suma nurodyta 2011-05-23 patikslinto pareiÅ¡kimo rezoliucinėje dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti jo su darbo santykiais susijusias pajamas 1992-1993 m. laikotarpiu tinkamai patvirtinančius dokumentus, kurie bÅ«tų pagrindas jo turėtų draudžiamųjų pajamų koeficiento, o kartu ir jo mokėtinos pensijos dydžio skaičiavimui, nes jie neiÅ¡likę, į archyvÄ neperduoti, negalima kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jo draudžiamÄ sias pajamas nurodytu laikotarpiu. Vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56.4 straipsnio nuostatomis, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas bÅ«tų skaičiuojamas pagal to 1992-1993 m. laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Nustačius praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjui bÅ«tų paskirta didesnė senatvės pensija, negu apskaičiuota pagal LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56.4 straipsnio nuostatas. Vadinasi, yra visos įstatyme nustatytos sÄ lygos, suteikiančios teisę pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje pagal D.

M. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-5/2010).Juolab, kad tokio pobÅ«džio bylų pavyzdžių teismų praktikoje yra, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal F.P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-1142/2001.Pažymėtina, kad byloje tarpo Å¡alių iÅ¡ esmės yra kilęs ginčas tik dėl pareiÅ¡kėjo gautų pajamų dydžio ginčo laikotarpiu.Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti CPK 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog civilinėje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo.

Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (LAT                         2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2009.CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad tie duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais (...). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nėra draudimo remtis Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimais, pateikta raÅ¡ytine byla, todėl nepagrįsti suinteresuoto asmens atstovės argumentai, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti nustatytas remiantis tik įrodymais, kurie numatyti Pensijų įstatyme ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.Ä®vertinus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikta 1996 m. bendrovės, kurioje dirbo pareiÅ¡kėjas, pažyma (b.l.21), kurioje nors ir nėra kai kurių bÅ«tinų rekvizitų, tačiau atsakingų įmonės administracijos darbuotojų paraÅ¡ai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , apie joje nurodytų duomenų teisingumÄ , taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjo 1993 metais gautas draudžiamÄ sias pajamas patvirtina ir jo 1993 gruodžio 1 d. iÅ¡duoto socialinio draudimo pažymėjime esantys įraÅ¡ai (b.l.14), juolab, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma nustatyti jo draudžiamųjų pajamų (darbo užmokesčio) suma yra mažesnė (12393,53 Lt) nei nurodyta socialinio draudimo pažymėjime (12577,21 Lt), dar atsižvelgiant ir į tai, kad darbo užmokesčio kilimo priklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų tendencijas ir bendrÄ Ä¯monėje administracijos darbuotojams mokamo darbo užmokesčio lygį patvirtina kitos darbuotojos – įmonės buhalterės pareigose 1992-1993 m. laikotarpiu dirbusios Liucinos A.

S. pažyma apie pajams pensijai skirti (b.l.37-38), kuria suinteresuotas asmuo vadovavosi apskaičiuodamas pensijos dydį liudytojai, taip pat atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo pareigas – įmonės administracijos vadovas (b.l.13), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo atlyginimas buvo didesnis nei buhalterės L.A. S., juolab, kad Å¡iÄ aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos L.A. S. ir Ž. B., dar atsižvelgiant ir į AB „Pramonės ir verslo centras“ 1992-1993 metų finansines ketvirtines apyskaitas (43-50), kuriose nors ir nėra iÅ¡skirta pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio suma, tačiau padalinus nurodytÄ darbo užmokesčio sumÄ iÅ¡ darbuotojų skaičiaus, gaunasi kad vidutinis darbuotojo atlyginimas buvo didesnis už tuo metu buvusiÄ minimaliÄ algÄ (Å¡ios aplinkybės neginčijo ir suinteresuotas asmuo), be to, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens argumentas, kad ieÅ¡kinio patenkinimas pažeistų kitų asmenų interesus yra nepagrįstas, deklaratyvaus pobÅ«džio, nes nepateikta jokių duomenų patvirtinančių šį argumentÄ , dar atsižvelgiant ir į tai, kad byloje nėra duomenų prieÅ¡taraujančių pareiÅ¡kėjo, liudytojų pateiktiems paaiÅ¡kinimams, taip pat pareiÅ¡kėjo pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams, todėl esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir tikimybių pusiausvyros principu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mė turinčio fakto nustatyto yra pagrįstas, todėl tenkintinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turėjo 133,20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminis mokestis), tačiau pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o jų priteisti, todėl jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas byloje nespręstinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismasn u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

K. darbo užmokestis jam dirbant AB „Pramonės ir verslo centras“ direktoriaus pareigose buvo: 1992 metais: kovÄ â€“ 130,82 Lt; balandį – 166,27 Lt; gegužę – 201 Lt; birželį – 232,90 Lt; liepÄ â€“ 249,33 Lt; rugpjÅ«tį – 267,26 Lt; rugsėjį – 317,89 Lt; spalį – 332,14 Lt; lapkritį – 334,97 Lt; gruodį – 351,69 Lt; iÅ¡ viso per 1992 metus – 2584,26 Lt; 1993 m.: sausį – 530,63 Lt; vasarį – 675,23 Lt; kovÄ â€“ 759,50 Lt; balandį – 841,18 Lt; gegužę – 902,86 Lt; birželį – 1009,83 Lt; liepÄ â€“ 1077,94 Lt; rugpjÅ«tį – 1105,15 Lt; rugsėjį –1168,80 Lt; spalį – 1273,01 Lt; lapkritį – 1409,56 Lt; gruodį – 1639,83 Lt; iÅ¡ viso per 1993 –12393,53 Lt.Å is faktas nustatytinas senatvės pensijos apskaičiavimo bei jos skyrimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                         Jolanta Gailevičienė