85137d9d-2ecb-4fa0-b995-da40ec1dd6ce · Klaipėdos apygardos teismas

CivPranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A-334-524/2016Teisėja Elena Bartulienė                                        (Proceso Nr. 2-46-3-01960-2015-9) Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.26.1.; 3.3.1.18. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. kovo 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Irmos Čuchraj, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys V.

K., R. K., bei V. K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-11-10 sprendimo ir              n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas prašė pripažinti V. K. neveiksniu ir nustatyti jam globÄ . Nurodė, kad V. K. yra neįgalus. Jam nuo 1999-04-29 yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Neįgalumas nustatytas dėl psichinės negalios. 2015-09-16 Psichikos sveikatos centro iÅ¡duotame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad V. K. diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija.

Taip pat nurodė, kad į pareiÅ¡kėjÄ kreipėsi V. K. kaimynai, informuodami, kad jis nesiorientuoja aplinkoje, negali savimi pasirÅ«pinti, dėl neadekvataus elgesio gali susižaloti pats arba (ir) sužaloti aplinkinius. Kaimynų teigimu, V. K. daužo savo buto langus, atsuka dujų balionÄ , grasina susidoroti su jais. Grįžęs iÅ¡ ligoninės V. K. negeria vaistų, vartoja alkoholį. Turi žinių, kad V. K. mėgino nusižudyti, bet kaimynė spėjo iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-11-10 sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies –pripažino neveiksniu V.

K.. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad V. K. dėl savo ligos pobÅ«džio negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. K. praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-11-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimo netenkinti arba nustatyti dalinį veiksnumÄ tam tikrose srityse. Nurodo, kad teismo paskirtas advokatas apelianto teisėtų interesų ir teisių negynė, su apeliantu nebuvo susitikęs, todėl apelianto pozicijos teikti negalėjo.

Pažymi, kad neturėjo galimybės pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ paskirtam advokatui. Teigia, kad ekspertizės iÅ¡vadoje nėra pasisakyta dėl apelianto galėjimo dalyvauti teismo posėdyje, todėl teismas be pagrindo apribojo apelianto teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Nurodo, kad gali pats savimi pasirÅ«pinti, pats save iÅ¡laiko, moka mokesčius, iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai ir t. t. Dėl to mano, kad nėra pagrindo apelianto visiÅ¡kam neveiksnumui pripažinti. Atkreipia dėmesį, kad teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta tik pateiktų medicinos kortelių pagrindu, tačiau nebuvo atsižvelgta į apelianto dabartinę psichinę bÅ«senÄ .

Teigia, kad pareiÅ¡kimas nėra pagrįstas įrodymais, o paremtas tik prielaidomis. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekvietė apelianto dalyvauti teismo posėdyje, nes toks jo dalyvavimas nebÅ«tų produktyvus. Pažymi, kad savo buitimi ir savimi pasirÅ«pinti apeliantas negali, jam nuolat padeda kaimynė.Apeliacinis skundas tenkintinas.          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, jog jam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdį, tuo buvo apribota jo teisė paaiÅ¡kinti teismui, susipažinti su bylos medžiaga. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad jo interesams atstovavo advokatas, tačiau jis nurodo, jog pats atstovavimo sutarties su advokatu nesudarė, buvo apribota jam teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ advokatui, paminėti motyvai dėl nepraneÅ¡imo jam apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ dėl jo pripažinimo neveiksniu, tačiau Å¡ioje byloje nenustatyta, kad bÅ«tų pažeisti CPK 466 str. reikalavimai esant pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijai. 2015-09-23 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartyje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta apeliantui teisė pačiam pasirinkti advokatÄ .

Å i nutartis buvo iÅ¡siųsta į apelianto gydymo įstaigÄ Â Â Â Â Â Â (b. l. 9–10), ekspertizės akte buvo konstatuota, kad apeliantas negali dalyvauti teismo posėdyje, todėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 str.).             CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.         Pažymėtina, kad pripažinimas neveiksniu – tai procedÅ«ra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimÄ , pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ socialiniais ir teisiniais padariniais iÅ¡ esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iÅ¡ kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbÄ , santuokÄ , teisę balsuoti, rinktis gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat teisę keiptis į teismÄ bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimÄ dėl jo statuso peržiÅ«rėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymÄ , sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 str. 1 d.).

Iki 2016-01-01 CK 2.10 str. 1 d. buvo nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimÄ net pagal buvusį iki 2016-01-01 teisinį reglamentavimÄ Â teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienodai svarbÅ«s yra du veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumÄ psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui bÅ«tina globa.

Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

             Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi tik byloje atliktos ekspertizės akto iÅ¡vada, tačiau kitų aplinkybių, lemiančių ir patvirtinančių apelianto negalėjimÄ suprasti ir valdyti savo veiksmų, nenagrinėjo ir neanalizavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktikÄ , kad atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam Å¡io asmens savarankiÅ¡kumui ir laisvei, byloje turi bÅ«ti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyviÄ nuomonę apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu, psichinę bÅ«klę bei gebėjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto iÅ¡vados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 str.), tikrumÄ bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų.

            Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje priėmė sprendimÄ neatsižvelgęs į nuo 2016-01-01 pasikeisiantį teisinį reglamentavimÄ , kuris panaikina visiÅ¡ko asmens neveiksnumo institutÄ . Teismas neatsižvelgė į 2015-03-26 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi bÅ«ti peržiÅ«rėti per dvejus metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos CPK nustatyta tvarka.          Apeliaciniame skunde asmuo nurodo sritis, kuriose jis yra veiksnus, todėl teismas privalo Å¡ias aplinkybes iÅ¡tirti ir nustatyti sritis, kuriose asmuo yra veiksnus, paskirti ekspertizę šiems klausimams nustatyti, nes asmuo pagal nuo 2016-01-01 įsigaliojusias CK 2.10, 2.10-1, 2.11 str. redakcijas neveiksniu gali bÅ«ti pripažintas tik tam tikrose srityse.Remiantis paminėtais motyvais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1d. 4 p.).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a :

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-11-10 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Kolegijos pirmininkė                                                              Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                               Irma Čuchraj                                                                                                            ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius