8510e925-dc2a-4772-b5ca-2b1cbe47ef1e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-871-464/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01505-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.; 2.5.10.5.2.17. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no, Nijolės PiÅ¡kinaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-754-324/2016 pagal A. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. 2014-07-14 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 7-8), kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 509 269 Lt dydžio žalÄ .

Nurodė, kad žala padaryta Kauno apylinkės teisme civilinių bylų Nr. 2-1066/2004 ir 2-581-586/2005 arba Nr.2-11342-615/2008 nagrinėjimo metu, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo teisėjai nevykdė savo funkcijų, nesivadovavo įstatymais, buvo Å¡aliÅ¡ki, vykdė nusikalstamÄ veikÄ ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu, kad sistemingai sutrikdyti sveikatÄ , sudaryti tokias sÄ lygas, kurios sukeltų ir lemtų mirtį, persekiotų dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikytų, areÅ¡tuotų ar kitaip atimtų laisvę, ieÅ¡kovo ir jo artimųjų turto plėšimo, prievartavimo, kyÅ¡ininkavimo, sukčiavimo, banditizmo ir kitais nusikalstamais tikslais ir interesais.

Å ias aplinkybes, ieÅ¡kovo įsitikinimu, patvirtina nurodytų civilinių bylų eiga ir medžiaga. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutarties (c. b. Nr. 2-3658-392/2013) pateikus atskirÄ jį skundÄ , Å¡iam skundui CPK nustatyta tvarka bei terminu nebuvo duota eiga, neigiant, kad toks registruotu paÅ¡tu siųstas atskirasis skundas teisme gautas. Lietuvos apeliacinis teismas nereagavo į ieÅ¡kovo skundus dėl siųstų procesinių dokumentų suradimo ir kaltų asmenų nustatymo. Tai patvirtina ieÅ¡kovo 2010-02-11 skundas, 2010-02-18 raÅ¡tas Nr.(1.15)-03-75.

Taip pat nepagrįstai atsisakyta dėl to pradėti ir ikiteisminį tyrimÄ , pirmiau nurodžius, kad atskirasis skundas nebuvo siunčiamas registruotu paÅ¡tu, o kai skundas po pusantrų metų atsirado, pripažinus, kad nei ieÅ¡kovui, nei valstybei nebuvo padaryta didelė žala. Teismas suvaržė ieÅ¡kovo teisę apskųsti ir 2014-05-08 nutartį, kadangi 2014-05-29 nutartyje nurodė, kad skundas neva paduotas praleidus terminÄ ir dėl to atsisakyta jį priimti. Tačiau 2014-06-30 nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino neteisėtÄ 2014-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį (2014-05-22 skundas, 2014-05-29 nutartis, 2014-06-30 nutartis).

IeÅ¡kovo įsitikinimu, Å¡iais veiksmais valstybė bei jos institucijos ir teisėjai organizuotai dengė nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės pareigÅ«nus ir piliečius, įvykdžiusius nusikaltimus ieÅ¡kovo atžvilgiu ir vykdė pseudoteisingumÄ , siekdami neatlyginti ieÅ¡kovui padarytos didelės žalos ir toliau nebaudžiamai vykdyti tarptautinės teisės uždraustÄ elgesį BK 100 straipsnio prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir jo artimuosius, todėl atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ 1 309 269 Lt (379 190,51 Eur) turtinę ir 200 000 Lt (57 924,00 Eur) neturtinę žalÄ .

Neturtinę žalÄ sudaro patirti nepatogumai ir sukelti pergyvenimai bei organizuoti institucijų trukdymai nuo 1986 m. apginti teises ir turtinius interesus, kurių pažeidimÄ nulėmė bendros jungtinės nuosavybės teise ieÅ¡kovui priklausančio buto areÅ¡tas bei kiti neteisėti veiksmai. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad civilinė byla Nr. 2-3658-392/2013 truko 6 metus, civilinė byla Nr. 2-1066/2004 – 10 metų, o civilinė byla Nr. 2-581-586/2005 (Nr. 2-11342-615/2008) – 14 metų. Civilinės bylos, ieÅ¡kovo įsitikinimu, tyčia buvo paliktos nenagrinėtos ir vilkintos, slepiant įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, kad sueitų baudžiamojo persekiojimo senatis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016-04-13 sprendimu (t. 1, b. l. 149- 161) ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; bylos dalį pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-1066/2004 nutraukė; likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.Teismas nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodęs, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieÅ¡kovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 pažeidė CPK 315 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-07 priimta atskirÄ ja nutartimi, kurioje konstatuota, kad ieÅ¡kovo atskirasis skundas bei praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ atskirajam skundui paduoti Vilniaus apygardos teisme gauti 2009-12-07, tačiau bylÄ nagrinėjantis teisėjas atskirÄ jį skundÄ priėmė ir nurodė jį su byla iÅ¡siųsti Lietuvos apeliaciniam teismui tik 2011-01-13 rezoliucija. Teismas pažymėjo, kad tokia padėtis, kai dėl aplaidumo, žymiai praleidus įstatyme nustatytus terminus, neiÅ¡siunčiama byla iÅ¡ vienos instancijos teismo į kitÄ , neatitinka proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo principų, civilinio proceso tikslų, nedera su asmens teise į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 2 str., 7 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas informavo apie pažeidimÄ Vilniaus apygardos teismo pirmininkÄ priimdamas atskirÄ jÄ nutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos apeliacinio teismo neveikimo. IeÅ¡kovo argumentus, kad teismai nesiaiÅ¡kino atskirojo skundo priėmimo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atmetė, nurodęs, kad byloje esantys įrodymai Å¡iuos ieÅ¡kovo teiginius paneigia. Tačiau sprendė, kad nustatytos priežastys (kelių skundų pateikimas teismui vienu lydraščiu ir skundo įdėjimas ne į tÄ bylÄ ) neeliminuoja teisėjo veiksmų neteisėtumo.Dėl neteisėtų teismo veiksmų ieÅ¡kovas pergyveno, privalėjo atlikti papildomus procesinius veiksmus.

Pažymėjo, jog Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų, laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalÄ , kuri apibÅ«dinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirÅ«pinimo dėl proceso rezultato bÅ«sena. Teismas pripažino, kad tarp ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų ir minėtų neteisėtų teismo veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ .Nustatydamas 1 000 Eur neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad neteisėti teismo veiksmai nesukėlė nepataisomų pasekmių (2009-08-05 nutartis buvo panaikinta 2011-04-07 apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nustatant ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo terminÄ iki 2011-05-06), kad nors Å¡ios bylos procesas buvo užvilkintas trylika mėnesių dėl teismo nepateisinamo neveikimo, tačiau kiti procesiniai veiksmai buvo atliekami intensyviai, o iÅ¡tęsto proceso pagrindine priežastimi buvo paties ieÅ¡kovo veiksmai (ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimas).

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nurodytų neteisėtų veiksmų patyrė ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtinę žalÄ , civilinės bylos Nr.2-3658-392/2013 medžiaga, kurioje buvo pareikÅ¡tas analogiÅ¡ko dydžio turtinės žalos atlyginimo reikalavimas tokios žalos padarymo ieÅ¡kovui neįrodo. PrieÅ¡ingai, joje pirmosios instancijos teismas 2013-04-29 sprendimu ir apeliacinės instancijos teismas 2013-04-29 nutartimi konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, be to, yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje nėra priežastinio ryÅ¡io tarp turtinės žalos, kuri ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti padaryta 1994-09-16 V. V. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , taip pat dėl kitų žalos sudėties elementų ir pirmiau nurodytų neteisėtų teismo veiksmų (po 13 mėnesių iÅ¡sprendus atskirojo skundo, paduoto dėl teismo nutarties dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo, priėmimo klausimÄ ).Deklaratyvaus pobÅ«džio ieÅ¡kovo teiginiai apie teisėjų ir kitų institucijų siekį sistemingai sutrikdyti sveikatÄ , sudaryti tokias sÄ lygas, kurios sukeltų ir lemtų mirtį, persekiotų dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikytų, areÅ¡tuotų ar kitaip atimtų laisvę, ieÅ¡kovo ir jo artimųjų turto plėšimo, prievartavimo, kyÅ¡ininkavimo, sukčiavimo, banditizmo ir kitais nusikalstamais tikslais ir interesais, teismo vertinimu, yra nepagrįsti, todėl ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos padarymo, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr.2-3658-392/2013, atmestinas nenustačius visų civilinės atsakomybės sÄ lygų.Teismas CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu nutraukė bylos dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr.2-1066/2004 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieškinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, A. N. dėl pajaus ir turto padalijimo, nuosavybės teisės pripažinimo, kadangi dėl to yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieškovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004.

Teismas akcentavo, jog abiejų bylų šalys yra tapačios; nurodyta ta pati turtinė bei neturtinė žala bei reikalavimų pagrindai. Pažymėjo, kad dėl rašytiniame ieškovo paaiškinime nurodytų neteisėtų veiksmų – civilinio proceso trukmės civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 – yra pasisakyta ir civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose, ir EŽTT 2011-12-13 nutarime Nr.20510/08, kuriuo pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl pernelyg ilgo proceso byloje Nr. 2-1066/2004 buvo atmestas.

Detaliai iÅ¡nagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-581/2005 eigÄ , teismas sprendė, kad reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir Å¡ioje ginčo dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas neįrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygų. IÅ¡tirti faktai paneigia ieÅ¡kovo teiginius apie neteisėtus teismo veiksmus, nevykdant savo funkcijų, nesivadovaujant įstatymais, su kitomis institucijomis vykdant neteisėtÄ ir nusikalstamÄ veikÄ ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu.Vertindamas reikalavimo dėl neturtinės bei turtinės žalos atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl atskirojo skundo paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013, teismas iÅ¡tyrė Å¡io proceso eigÄ bei nurodė, kad padarytų klaidų paÅ¡alinimas instancine tvarka nesudaro pagrindo visais atvejais konstatuoti, kad žemesnės instancijos teismo teisėjas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Akcentavo, kad ieÅ¡kovo teiginiai apie prokuratÅ«ros ir teismų kriminalinę veiklÄ nepagrįsti įrodymais. Teismas taip pat nenustatė buvusio Palangos policijos komisariato tardymo poskyrio virÅ¡ininko J. Å . neteisėtų veiksmų, naudojusis ieÅ¡kovui priklausančiu automobiliu su suklastotais valstybinius numerius, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti su tuo susijusiÄ turtinę ir neturtinę žalÄ atmetė kaip neįrodytÄ . EŽTT 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.45073/07 buvo atsisakyta priimti A.

B. skundÄ , kuriame, be kitų aplinkybių, neteisėtu automobilio naudojimu jis kaltino buvusiÄ sutuoktinę ir J. Å .. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 164-166) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

Nors pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad neteisėti teismo veiksmai nesukėlė nepataisomų pasekmių bei neapribojo ieÅ¡kovo procesinių teisių, taip pat atsižvelgė į tos bylos procesinę baigtį - iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo reikalavimai buvo atmesti neįrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygų bei praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepagrįstai iÅ¡ dalies patenkino reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas turėjo vertinti teisėjo kaltės klausimÄ , tačiau sprendime vartotos formuluotės bei nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo įrodyta, kad teisėjas sÄ moningai, siekdamas priimti ieÅ¡kovui nepalankų sprendimÄ , skundo įdėjo į kitÄ civilinę bylÄ .

Techninio darbo klaidų ištaisymas neturėtų sukelti teismui ar teisėjui neigiamų pasekmių. Bylos eiga patvirtina, kad ieškovas siekė ne galimai pažeistų teisių gynybos, bet tiesiog pasibylinėti. Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 9-10) prašo:

1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos, padarytos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-754-324/2016 ir patenkinti ieškinį pilnai;

2) nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) prijungti ir iÅ¡nagrinėti papildomÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, pažeistos bei netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos, todėl sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis, naikintina.Teismas nepagrįstai atsisakė priimti bei iÅ¡nagrinėti papildomÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kadangi bÅ«tinumas pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ iÅ¡kilo vėliau, t. y. po 2015-09-16 nutarties, kurioje nustatyti menami ieÅ¡kinio trÅ«kumai.

Å ios aplinkybės patvirtina ir teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei priklausomumÄ . Nepagrįstai konstatuota, kad neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp turtinės žalos, padarytos 1994-09-16 ginčo buto nusikalstama pardavimo–pirkimo sutartimi, ir neteisėtų teismų veiksmų instancine tvarka nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-1066/2004, Nr. 2-581/2005, Nr. 2-3658-392/2013. Civilinėse bylose Nr. 2-1066/2004, Nr. 2-581/2005, Nr. 2-3658-392/2013 teismai tyčia nesiaiÅ¡kino ir nenustatė nusikalstamos veikos požymių atsakovės V.

V. veikoje, nusikalstamai pardavus areÅ¡tuotÄ ginčo butÄ , organizuotai stabdė bei vilkino Å¡ių bylų nagrinėjimÄ , kad sueitų baudžiamojo persekiojimo senaties terminas. EŽTT pripažino, kad pažeistos teisės turėjo bÅ«ti ginamos ne civilinio, bet baudžiamojo proceso tvarka. Nors nustatyta, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu 1994-09-16 buvo padarytas nusikaltimas bei kelių tÅ«kstančių eurų turtinė žala, tačiau teismas priteisė tik 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nepagrįstai nuspręsta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Akivaizdu, kad teismai organizuotai slėpė nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. ir kaip bendrininkai padarė turtinę ir neturtinę žalÄ . Konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes neiÅ¡nagrinėtas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo J. Å . nusikalstamų veikų. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l.

2) ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o skundÄ atmesti ir pilnai patenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad nesupranta apeliacinio skundo argumentų, kadangi juos parašė nestabilios psichinės sveikatos asmuo, todėl jie turėtų bÅ«ti vertinami gydytojo. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 30-31) atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai:IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, jog 2015-09-16 pirmosios instancijos teismo nutartis sÄ lygojo bÅ«tinumÄ pateikti papildomÄ ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovas buvo įpareigotas nurodyti konkrečius veiksmus ir procesinius sprendimus, kurie sÄ lygojo ieÅ¡kovo ir jo artimųjų turto plėšimÄ , prievartavimÄ . Teismas pagrįstai nutraukė bylÄ dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo, nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-1066/2004, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas iÅ¡nagrinėjus tapatų reikalavimÄ tarp tų pačių Å¡alių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl žodinio bylos nagrinėjimoCPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymai dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl žodinio proceso grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato jo ieÅ¡kinio prasmės ir padarytos žalos turinio. Å iuo aspektu pažymėtina, ieÅ¡kinio teksto tinkamas parengimas yra bylÄ inicijuojančio asmens (t. y. ieÅ¡kovo) pareiga ir tai ieÅ¡kovui ir Å¡ioje byloje ne kartÄ buvo aiÅ¡kinama priimtomis teismo nutartimis dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo.

Teisę teikti žodinius paaiÅ¡kinimus apeliantas galėjo realizuoti pirmosios instancijos teisme, tačiau į teismo posėdžius, įskaitant ir tÄ , kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, jis neatvyko, taigi Å¡ia savo teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai.Dėl bylos dalies nutraukimoÄ®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Negatyvusis res judicata poveikis pasireiÅ¡kia tuo, kad Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio, taip pat negali ginčyti kitoje byloje nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Ä®siteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra pagrindas teismui atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Jeigu Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėja jau po ieÅ¡kinio priėmimo, teismas tokiu atveju bylÄ nutraukia (CPK 293 str. 3 p.).Pirmosios instancijos teismas bylos dalį pagal dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno m. apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-1066/2004 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, A. N. dėl pajaus ir turto padalijimo, nuosavybės teisės pripažinimo nutraukė esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinės abiejų bylų Å¡alys yra tos pačios – ieÅ¡kovas A. B. ir Lietuvos valstybė. Nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė tÄ pačiÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ir tuos pačius reikalavimo pagrindus, ieÅ¡kinio apraÅ¡omosios dalies 9 pastraipoje savo reikalavimus bei jų pagrindimÄ nukreipdamas į civilinėje byloje Nr. 2-3658-329/2013 pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Dėl civilinio proceso trukmės civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 – yra pasisakyta ir civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose, ir EŽTT 2011-12-13 nutarime Nr. 20510/08, kuriuo pareiÅ¡kėjo A.

B. pareiÅ¡kimas dėl pernelyg ilgo proceso byloje Nr. 2-1066/2004 buvo atmestas. IeÅ¡kovo A. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas negalėjo nutraukti proceso, nes Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 nekonstatavo, jog ieÅ¡kovui civilinėje byloje buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ naujo įvertinti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezultatÄ , jo pagrįstumÄ , siekia ginčyti teismo jau nustatytus faktus.

Tačiau atlikti procesinės kontrolės funkcijÄ tos pačios pakopos, t. y. pirmosios instancijos teismas negali dėl procesiniame įstatyme įtvirtintos teismų instancinės sistemos ir kompetencijų tarp teismų pasiskirstymo. Be to, pakartotinį bylinėjimÄ si dėl to paties įstatymas, kaip minėta, draudžia (CPK 137 str. 2 d. 4 p.) Tai, kad ieÅ¡kovas nesutinka su įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, nėra pagrindas jį peržiÅ«rėti ar pakartotinai nagrinėti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno m. apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-1066/2004.Dėl ieÅ¡kovo procesinio dokumento, pavadinto papildomu ieÅ¡kiniu, priėmimoPagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, ieÅ¡kovo procesinis dokumentas, pavadintas papildomu ieÅ¡kiniu, pateiktas po nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje (2015-01-26 teismo posėdžio informacinė pažyma, t. 1, b. l. 55). Dar daugiau, Å¡is procesinis dokumentas, pavadintas papildomu ieÅ¡kiniu, pateiktas į bylÄ tÄ paskirto teismo posėdžio dienÄ , į kurį nei viena iÅ¡ Å¡alių neatvyko, t. y. 2016-03-24 (t. 1, b. l. 143-144), o tai neabejotinai neatitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principo reikalavimų (CPK 7 str.) Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-03-24 nutartimi atsisakė priimti procesinį dokumentÄ , pavadintÄ papildomu ieÅ¡kiniu, o dėl jo nepateikimo laiku atsakingas pats ieÅ¡kovas, netinkamai naudojęsis procesinėmis teisėmis.  Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygųValstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Taigi, valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų, civilinė atsakomybė nėra galima.

Å ioje vietoje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai identifikavo aplinkybę, kad ieÅ¡kinio reikalavimai didžia dalimi buvo siejami bÅ«tent su civilinių bylų procesais (CPK 6.272 str. 2 d.), todėl tokia teismo iÅ¡vada, paremta kitos teisės normos, t. y. CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad nagrinėjamoje byloje valstybės atsakomybė kyla be kaltės, stokoja teisinio pagrįstumo. Be to, Å¡i iÅ¡vada atitinkamai lemia ir tokį teisėjų kolegijos vertinimÄ , kad tokia privaloma civilinės atsakomybės sÄ lyga, kaip teisėjų ar teismo kaltė, iÅ¡ viso nebuvo nustatinėjama.

IeÅ¡kovas prašė priteisti neturtinę žalÄ dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal jo ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieÅ¡kovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas ir ieÅ¡kovui iÅ¡ valstybės priteisė 1 000 Eur neturtinę žalÄ , nors, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 30 punkte, teisėjų ar teismo kaltė nenustatyta. Apeliaciniuose skunduose su Å¡ia sprendimo dalimi nesutinka abi Å¡alys. IeÅ¡kovas teigia, kad 1 000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka teisingo žalos atlyginimo principo. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ dalies tenkino reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, nes ieÅ¡kovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nebuvo įrodyta, kad teisėjas sÄ moningai, siekdamas priimti ieÅ¡kovui nepalankų sprendimÄ , lėmė skundo patekimÄ Ä¯ kitÄ civilinę bylÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-07 priimta atskirÄ ja nutartimi, kuria, kaip lemiančia padarytos žalos atlyginimÄ , rėmėsi pirmosios instancijos teismas yra konstatuotos tokios faktinės aplinkybės:  apeliacine tvarka nagrinėjant ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutarties, kuria A. B. ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, nustatyta, jog ieÅ¡kovo atskirasis skundas bei praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ atskirajam skundui paduoti Vilniaus apygardos teisme gauti 2009-12-07; tÄ bylÄ nagrinėjantis teisėjas atskirÄ jį skundÄ priėmė ir nurodė jį su byla iÅ¡siųsti Lietuvos apeliaciniam teismui tik 2011-01-13 rezoliucija, atitinkamai, į Lietuvos apeliacinį teismÄ byla buvo iÅ¡siųsta 2011-01-14.

CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendžia per tris dienas nuo jo pateikimo teismui. Teismas, priėmęs skundÄ , per septynias dienas nuo termino, nustatyto sprendimui apskųsti, pasibaigimo turi nusiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuoraÅ¡us, o apeliacinės instancijos teismui iÅ¡siųsti bylÄ su apeliaciniu (atskiruoju) skundu ir jo priedais (CPK 317 str. 1 d.). Å ios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui bei bylų su Å¡iais skundais iÅ¡siuntimui (CPK 338 str.).

Nors ant į Lietuvos apeliacinį teismÄ atsiųstos bylos virÅ¡elio prisegtame raÅ¡telyje nurodyta, kad atskirasis skundas iÅ¡siųstas pavėluotai, nes jis teisėjo nepasiekė tik dėl to, kad per klaidÄ buvo įsiÅ«tas į kito teisėjo nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. 2-3826-104/2010 ir surastas, tačiau dėl kokių priežasčių atskirojo skundo priėmimas ir bylos iÅ¡siuntimas į Lietuvos apeliacinį teismÄ užtruko ilgiau negu metus, nėra aiÅ¡ku. TokiÄ situacijÄ , kai žymiai praleidus įstatyme nustatytus terminus byla neiÅ¡siunčiama iÅ¡ vienos instancijos teismo į kitÄ , apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip aplaidumÄ , neatitinkantį proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo principų, civilinio proceso tikslų, nederanti su asmens teise į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 2 str., 7 str.).

Dėl to ir buvo priimta atskiroji nutartis, informuojant apie padarytus akivaizdžius proceso taisyklių pažeidimus Vilniaus apygardos teismo pirmininkÄ .Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, jog dėl tokių neteisėtų teismo veiksmų jis iÅ¡gyveno ir patyrė nepatogumų, nes apskųstÄ ja 2009-08-05 nutartimi teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nutarė laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti, ieÅ¡kovui nepaÅ¡alinus ankstesne, t. y. 2009-05-07 nutartimi jam nustatytų trÅ«kumų bei neįvykdžius įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį iki 2009-06-08, o nepatogumus (neturinę žalÄ ), patirtus dėl skundo priėmimo tik po 13 mėnesių, įvertino 1 000 Eur dydžiu.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas taikė EŽTT praktikoje aptariamÄ prezumpcijÄ , jog pernelyg užsitęsęs procesas dažniausiai sukelia asmenims neturtinę žalÄ , tačiau neanalizavo, ar Å¡i nuginčijama prezumpcija Å¡iuo konkrečiu atveju nėra paneigta. Teisėjų kolegija, iÅ¡ esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nustatytas nepagrįstai užsitęsusio civilinio proceso faktas, susijęs ir su teismo nepakankamu apdairumu (veiksmų neteisėtumo), negali sutikti su tuo, kad Å¡i situacija sukėlė ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ .

Viena vertus, ne kiekvienas asmens, įskaitytinai ir bylos dalyvio, patiriamas nepatogumas ar iÅ¡gyvenimas jau besÄ lygiÅ¡kai yra pripažįstamas neturtine žala, kuri galėtų bÅ«ti vertinama pinigais ir kompensuojama, o žala dėl ilgai užsitęsusio proceso yra tik preziumuojama ir gali bÅ«ti nuginčijama. TÄ lemia įvairios priežastys, susijusios su proceso trukme, tame tarpe ir priklausančios nuo parties asmens, kuris teigia patyręs žalos. Todėl bet kuriuo atveju padarytos žalos faktas bei dydis turi bÅ«ti byloje įrodinėjamas (CK 6.249 str., 6.250 str.). Kita vertus, kaip pirmiau nurodyta, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti teismo (teisėjo) padarytÄ Å¾alÄ dėl civilinės bylos (ar bylų) nagrinėjimo, turėjo įrodyti, be kita ko, ir tokiÄ sÄ lygÄ , kad Å¡ios žalos atsiradimÄ lėmė ne tik neteisėti, bet ir kalti teismo (teisėjo) veiksmai.

Teisėjo kaltė gali bÅ«ti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir Å¡iukščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.); sprendžiant teisėjo kaltės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-827-516/2016).Å ioje byloje nustatyta, kad teisėjas ieÅ¡kovo 2009-12-07 gautÄ teisme procesinį dokumentÄ (atskirÄ jį skundÄ ) prijungė prie kitos civilinės bylos medžiagos (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013; t. 1, b. l. 102), todėl trylika mėnesių nebuvo sprendžiamas ieÅ¡kovo pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad teisėjas minėtÄ ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ prijungė prie kitos bylos sÄ moningai ar siekdamas priimti ieÅ¡kovui nepalankų sprendimÄ , kaip yra tvirtinama ieÅ¡kinyje bei ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat kaip itin svarbiÄ ir reikÅ¡mingÄ , sprendžiant dėl tokio teismo neapdairumo priežasčių, pripažįsta ir tokiÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas sistemingai dėl savo menamų teisių pažeidimo teikia visų instancijų teismas ieÅ¡kinius ir skundus, juos grįsdamas ne kuriais nors objektyviais faktiniais duomenimis ar įrodymais, o bÅ«tent kitų teismų priimtais procesiniais dokumentais (nutartimis ar sprendimais).

Vien Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nuo Å¡ios sistemos funkcionavimo pradžios (kai pradėta sisteminti asmenų ieÅ¡kinius, skundus ir pareiÅ¡kimus) iki 2009-12-07, kai buvo inicijuota eilinė (aptariama) byla, kurioje ilgai neiÅ¡spręstas atskirojo skundo priėmimo klausimas, yra užregistruotos net 329 bylos, kuriose dalyvavo ieÅ¡kovas (ieÅ¡kiniai, pareiÅ¡kimai, skundai), o vien 2009 metais jų užregistruota net 41. Atsižvelgiant ir į Å¡iÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vada, kad bet kuris kitas teisėjas ar teismo darbuotojas taip pat galėjo suklysti ir prijungti kurį nors ieÅ¡kovo pateiktÄ procesinį dokumentÄ (skundÄ ) prie kitos bylos medžiagos, juolab kad ieÅ¡kovas vienu lydraščiu teikia daug su tebenagrinėjamomis tame teisme ar jau anksčiau iÅ¡nagrinėtomis bylomis susijusių teismų procesinių dokumentų, kurių dažnai ir turinys bÅ«na neįskaitomas (jie pateikiami faksimiliniu ryÅ¡iu).

Identifikuoti skundus ir priskirti kuriai nors atskirai bylai bÅ«na sudėtinga dar ir todėl, kad visuose bylose iÅ¡ esmės reiÅ¡kiami tapatÅ«s reikalavimai, įrodinėjami ir tais pačiais ankstesnių bylų pareiÅ¡kimais, ieÅ¡kiniais, skundais ar nutartimis, pakeičiant tik bylos, iÅ¡ kurios kildinama žala, numerį. Bet kurioje iÅ¡ tuo metu nagrinėjamų civilinių bylų atsisakius priimti palankų ieÅ¡kovui teismo sprendimÄ ar atsisakius priimti ieÅ¡kinį, tuoj pat pateikiamas naujas ieÅ¡kinys dėl ankstesnėje byloje nepatenkinto reikalavimo priteisimo iÅ¡ naujo.

Akivaizdu, kad paties ieÅ¡kovo pasirinktas procesinio elgesio modelis didžia dalimi lėmė bÅ«tent tokios situacijos, kad jo paduotas eilinis skundas buvo įsiÅ«tas ne į tÄ bylÄ , susidarymÄ . Aptarti argumentai ir ieÅ¡kovo procesinis elgesys nesuponuoja iÅ¡vados, kad vien dėl to, t. y. konkrečios ir tik vienos iÅ¡ daugelio analogiÅ¡kų bylų procesui užsitęsus ieÅ¡kovas patyrė neturtinę, ar juo labiau, turtinę žalÄ .Aplinkybe, kad dėl teismo nepakankamo apdairumo užtrukęs civilinės bylos procesas pats savaime nepadarė ieÅ¡kovui žalos, leidžia įsitikinti ir toks faktas, kad minėta teismo padaryta klaida neapribojo ieÅ¡kovo procesinių teisių - jo atskirasis skundas, kad ir pavėluotai, bet buvo priimtas ir peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Taip pat teisėjų kolegija pritaria ir tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams, kad vėliau priimti teismo procesiniai sprendimai tik patvirtina, jog analizuojamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovo pretenzijos (reikalavimai) buvo pareikÅ¡tos nepagrįstai ir nepatenkintos, nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Taigi, nors atskirojo skundo priėmimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas trylika mėnesių, tačiau kitu bylos eigos metu procesiniai veiksmai buvo atliekami intensyviai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡eÅ¡erių metų bendros bylos trukmės priežastis yra paties ieÅ¡kovo veiksmai (įvairių skundų teikimai, poreikis ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimui).

Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai ne sprendė pirmosios instancijos teismas, neturtinė žala dėl trylika mėnesių neiÅ¡spręsto jo atskirojo skundo priėmimo klausimo nepadaryta (žalos prezumpcija paneigta), o patirti nepatogumai nesuponuoja jų įvertinimo pinigais poreikio pagal CK 6.250 straipsnyje nustatytas taisykles. Sutiktina ir su tokiais teismo argumentais, kad juo labiau neįrodytas ir turtinės žalos padarymas dėl užtrukusio atskirojo skundo priėmimo proceso, o pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino pagrįstumo, kas taip pat lėmė jo reikalavimų netenkinimÄ , ieÅ¡kovas neskundžia (CPK 320 str. 1 d.).IeÅ¡kovui neįrodžius, kad jis patyrė žalos dėl teismo (teisėjo) kaltės, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, naikintinas ir dėl Å¡ios dalies priimtinas naujas sprendimas - ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ dėl teismo (teisėjo) veiksmų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 atmestinas visiÅ¡kai.

Dėl kitų ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentųTeisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams bei motyvams, kad ieÅ¡kovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų tiek nagrinėjant Kauno m. apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-581/2005 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovėms A. N. ir V. V. dėl buto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tiek atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutarties civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013, jų  nekartodama.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieÅ¡kovas siekia, jog apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertintų tas pačias teismo jau nustatytas aplinkybes, tačiau apeliaciniame skunde nėra pateikta svarių argumentų ir įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas. Vien apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo argumentais ar padarytomis iÅ¡vadomis dėl ginčo dalyko neteikia pagrindo panaikinti kitÄ skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas.Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstais pripažįsta ir ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo.

IeÅ¡kovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo jo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ dėl Palangos policijos komisariato tardymo poskyrio virÅ¡ininko J. Å . veiksmų. Tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡nagrinėjo ir šį reikalavimÄ , pasisakydamas, kad nėra įrodymų apie buvusio Palangos policijos komisariato tardymo poskyrio virÅ¡ininko J. Å . veiksmų neteisėtumÄ , naudojusis ieÅ¡kovui priklausančiu automobiliu, uždėjus suklastotus valstybinius numerius, ir jais padarytÄ ieÅ¡kovui žalÄ .

Dėl to reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ atmetė kaip neįrodytÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiÅ¡kai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).

Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų pasisakęs dėl esminių ieÅ¡kinio argumentų ar visiÅ¡kai neargumentavęs savo sprendimo atmesti šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo.Kiti ieÅ¡kovo skundo argumentai nesudaro prielaidų ginÄÄ toje dalyje, kurioje ieÅ¡kinys buvo atmestas, iÅ¡spręsti kitaip, nei jį iÅ¡sprendė pirmosios instancijos teismas, todėl dėl jų nepasisakytina.                                                                                                                                                                                                                                                                                               Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista ieÅ¡kovui A. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1000 Eur neturtinė žalai atlyginti, ir dėl Å¡ios sprendimo dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.KitÄ Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiDalia Kačinskienė Kazys KailiÅ«nas Nijolė PiÅ¡kinaitė