85095b86-4dfd-49bd-a383-3259b2e571e1 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. A2-12132-886/2011Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 124.2; 124.3 (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. gruodžio 9 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima KriaučiÅ«naitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o atnaujinti procesÄ Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010, panaikinti Å¡io teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti jo ieÅ¡kinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo ir moralinės žalos atlyginimo (4 t. 52-53 b.l.).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teismo sprendime padarytos trys aiÅ¡kios teisės taikymo klaidos, sudarančios pagrindÄ atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimÄ :Pirma. Sprendime padaryta aiÅ¡ki CPK 69 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo klaida, nes sprendimas priimtas, kompetentingai institucijai - Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Å¡io teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui - neiÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo nuÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo teisėjÄ R.

Liukaitytę, visÄ Kauno miesto apylinkės teismÄ ir Kauno apygardos teismÄ . Pirmos instancijos teismui pačiam iÅ¡sprendus nuÅ¡alinimo klausimÄ , bet neperdavus jo nagrinėti aukÅ¡tesnės pakopos teismui, padaryta aiÅ¡ki procesinės teisės normos taikymo klaida.Antra. Sprendime padaryta aiÅ¡ki įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo klaida, nes teismas nepagrįstai ir neteisėtai atleido atsakovę nuo pareigos įrodinėti ir įrodyti teiginio „šis pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡ jos iÅ¡gautas smurtu“ atitikimÄ tikrovei, kai atsakovė šį teiginį vieÅ¡ai paskleidė buvusiame dienraÅ¡tyje „Tiesa” ir teismo posėdyje Vilniaus miesto 1-os apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-179/96 kaip liudytoja patvirtino, kad tikrai paskleidė vieÅ¡ai šį teiginį per masines informavimo priemones.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė CPK 37 straipsnio nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino atsakovę V. V. Å¡ioje civilinėje byloje kaip liudytojÄ dalyvavusiu civilinėje byloje asmeniu ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad teiginys „šis pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡ jos iÅ¡gautas smurtu“ jau nustatytas ir įrodytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-179/96 ir šį faktÄ neteisėtas pripažino prejudiciniu faktu.Trečia.

Sprendime padaryta aiÅ¡ki Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. l 4 punkto taikymo ir aiÅ¡kinimo klaida, nes teismo sprendime nurodyta, kad sÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijÄ dėl pažeistų teisių ar interesų gynime bei praneÅ¡imas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas. PareiÅ¡kėjas laiko, kad teismas sumaišė pareiÅ¡kėjÄ , kuris su sÄ Å¾iningu pareiÅ¡kimu kreipėsi į kompetentingÄ valstybės institucijÄ dėl pažeistų teisių gynimo, su atsakove, kuri kompetentingai valstybės institucijai pateikė pareiÅ¡kimus, kad nepažeidė A.

B. teisių ir teisėtų interesų. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad nelaikytina duomenų paskleidimu atvejis, kai Å¡i informacija tampa žinoma pareigÅ«nams dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, jeigu informacija pareigÅ«nų nėra praneÅ¡ama tretiesiems asmenims.Suinteresuotas asmuo V. V. su A. B. praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (4 t. 94-96 b.l.) nurodo, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus ne tik bylÄ nagrinėjusiems teisėjams, bet ir visiems Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismų teisėjams, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas visus jo praÅ¡ymus atmetė, ieÅ¡kovo elgesį dėl reiÅ¡kiamų nuÅ¡alinimų įvertinęs kaip nagrinėjamos bylos proceso vilkinimÄ .

Suinteresuotas asmuo laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas, atsisakydamas dar kartÄ perduoti pareiÅ¡kimÄ dėl nuÅ¡alinimo Lietuvos apeliaciniam teismui, pasielgė teisingai, užkirsdamas keliÄ eilinį kartÄ vilkinti bylÄ .Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad teismas neteisėtai atleido atsakovę nuo pareigos įrodinėti ir įrodyti teiginį „šis pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡ jos iÅ¡gautas smurtu“ atitikimÄ tikrovei, suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 1996 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-893/1996 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-305/1997 nustatyta, kad dienraÅ¡tyje „Tiesa“ vieÅ¡ai buvo pareikÅ¡tas teiginys „šis pareiÅ¡kimas iÅ¡ jos buvo iÅ¡gautas smurtu“.

Atsakovė šios aplinkybės neneigė ir neneigia. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad minėtas teiginys atitinka tikrovę ir nežemina ieškovo garbės ir orumo.Suinteresuotas asmuo V. V. nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismo sprendime padaryta aiški Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 4 punkto taikymo ir aiškinimo klaida. Nurodo, kad ji kreipėsi su raštišku paaiškinimu į valstybės institucijas dėl neva pažeistų ieškovo teisių ir interesų.

Tai nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas, nes kreipimasis buvo sÄ Å¾iningas ir nebuvo nustatyta žinių paskleidimo fakto. Atitinkamo kreipimosi turinys tapo žinomas tarnybines pareigas vykdžiusiems pareigÅ«nams, o tai nelaikoma duomenų paskleidimu. Suinteresuotas asmuo mano, kad teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus ir teisingai iÅ¡aiÅ¡kino minėtÄ Senato nutarimo nuostatÄ .PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali bÅ«ti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka.

PraÅ¡ymus atnaujinti procesÄ gali paduoti Å¡alys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ asmenys. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CPK 366 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimÄ , ne tik turi nustatyti, kad priimant teismo sprendimÄ buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, tačiau įvertinti ir nustatyti, kad Å¡i klaida turėjo įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad proceso atnaujinimui nepakanka konstatuoti aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , bet dar bÅ«tina nustatyti, kad dėl padarytos teisės taikymo normos klaidos priimtas neteisėtas sprendimas, t.y. teismas be Å¡ios klaidos bÅ«tų priėmęs kitokį sprendimÄ .PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėjas nurodo tris aiÅ¡kias teisės normos taikymo klaidas, padarytas Kauno miesto apylinkės 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime.Dėl CPK 69 straipsnyje numatytos teisės normos aiÅ¡kios taikymo klaidosPareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡ios normos aiÅ¡ki taikymo klaida padaryta tuo, kad teismo sprendimas priimtas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Å¡io teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui neiÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ nuÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo teisėjÄ R.

Liukaitytę, visÄ Kauno miesto apylinkės teismÄ ir Kauno apygardos teismÄ .Visuotinai sutinkama, kad asmens teisė, jog jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta nepriklausomo, neÅ¡aliÅ¡ko ir kompetentingo teismo yra viena pagrindinių žmogaus teisių, sudaranti teisinės valstybės pamatÄ . Tokia asmens teisė yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (Konvencijos 6 straipsnis), Civilinio proceso kodekse, Teismų įstatyme ir kituose tarptautiniuose ir nacionalinės teisės norminiuose aktuose.Vienas iÅ¡ civilinio proceso institutų, garantuojančių asmens teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra teismo sudėties nuÅ¡alinimo institutas, kuris pasireiÅ¡kia dvejopai.

Viena vertus, bylÄ nagrinėjantis teisėjas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos nagrinėjimo baigtimi arba yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo. Kita vertus, esant teisėjo tiesioginiam ar netiesioginiam suinteresuotumui bylos nagrinėjimo baigtimi arba kai yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo gali tokį nuÅ¡alinimÄ pareikÅ¡ti teisėjui (CPK 68 straipsnio 1 dalis).

PareikÅ¡to nuÅ¡alinimo iÅ¡sprendimo tvarka nustatyta CPK 69 straipsnyje. Pažymėtina, kad nuÅ¡alinimo instituto procesinė paskirtis yra sudaryti prielaidas objektyviam ir neÅ¡aliÅ¡kam bylos nagrinėjimui, o ne Å¡aliai pasirinkti kokios sudėties teismas nagrinės jo bylÄ , ar naudojantis Å¡iuo institutu veikti prieÅ¡ingai greitam ir objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teisės normos taikymo klaida padaryta, nes priimant sprendimÄ nebuvo iÅ¡spręstas jo 2010 m. rugsėjo 11 d. pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas bylÄ nagrinėjančiai teisėjai, visam Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismui.Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas A.

B. ne vienÄ kartÄ panaÅ¡iais pagrindais reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus bylÄ nagrinėjantiems teisėjams, visam Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismui. NuÅ¡alinimo klausimai buvo sprendžiami Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimis, kuriomis nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti: 1) 2008 m. birželio 26 d. nutartimi atmestas pareiÅ¡kimas nuÅ¡alinti visÄ Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismÄ (2 t. 9-10 b.l.); 2) 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmestas pareiÅ¡kimas nuÅ¡alinti teisėjÄ O.

Å inkarenko ir visus kitus Å¡io teismo teisėjus (2 t. 42-43 b.l.); 3) 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi atmestas pareiÅ¡kimas nuÅ¡alinti teisėjÄ O. Å inkarenko ir visus kitus Å¡io teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus (2 t. 134-135 b.l.); 4) 2010 m. birželio 22 d. atmestas pareiÅ¡kimas nuÅ¡alinti Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjus (3 t. 75-76 b.l.). Nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ieÅ¡kovas vėl reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams, kuris dar kartÄ atmestas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2011 m. spalio 10 d. nutartimi (4 t. 104-105 b.l.).IeÅ¡kovas A.

B. 2010 m. lapkričio 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ ir dviem atskirais dokumentais (3 t. 125, 127 b.l.) pateikė dar vienÄ pareiÅ¡kimÄ nuÅ¡alinti Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus. Šį nuÅ¡alinimo klausimÄ iÅ¡nagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas E. Inokaitis 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kuria pareiÅ¡kimÄ dėl nuÅ¡alinimo atmetė.Vertinimas, kad Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, iÅ¡spręsdamas nuÅ¡alinimo klausimÄ , iÅ¡sprendė ne savo kompetencijoje esantį klausimÄ , reiÅ¡kia vertinimÄ iÅ¡skirtinai formaliuoju pažiÅ«riu.

Teismas pažymi, kad aukÅ¡tesnės pakopos teismas – Lietuvos apeliacinis teismas - ne mažiau penkis kartus nagrinėjęs visam Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismui reikÅ¡tus nuÅ¡alinimus, ir nenustatęs jų teisėtumo ar pagrįstumo, juos atmesdavo. Teismas taip pat pažymi, kad bÅ«tent Lietuvos apeliacinis teismas savo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje (3 t. 75-76 b.l.) ieÅ¡kovo nuolat reiÅ¡kiamus nuÅ¡alimus laiko akivaizdžiai nepagrįstais ir nurodo, kad už piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis ieÅ¡kovas gali bÅ«ti nubaustas CPK 95 straipsnyje numatyta sankcija.

Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimÄ daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas viso bylos nagrinėjimo metu nuolat reikÅ¡damas nuÅ¡alinimus bylÄ nagrinėjusiems teisėjams, visiems Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ar kitų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų teisėjams, nesiekė, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo, o prieÅ¡ingai - siekė užvilkinti bylos nagrinėjimÄ ir apsunkinti jos procesÄ .PareiÅ¡kėjo panaÅ¡iais ar analogiÅ¡kais pagrindais pareikÅ¡tus nuÅ¡alinimus penkis kartus iÅ¡nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas ir juos atmetė kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjo teisė nuÅ¡alinti jo bylÄ nagrinėjančius teisėjus buvo realizuota tinkamai, todėl teismas konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiÅ¡ki teisės normos, numatytos CPK 69 straipsnyje, taikymo klaida ir Å¡iuo pagrindu reiÅ¡kiamÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmeta. Dėl įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų, numatytų CPK 37, 176-185 straipsniuose, aiÅ¡kios taikymo klaidosPareiÅ¡kėjo nuomone teismo sprendime yra padaryta ir aiÅ¡ki įrodinėjimo naÅ¡tÄ civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo klaida, nes teismas nepagrįstai ir neteisėtai atleido atsakovę nuo pareigos įrodinėti ir įrodyti teiginio „šis pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡ jos iÅ¡gautas smurtu“ atitikimÄ tikrovei, kai atsakovė šį teiginį vieÅ¡ai paskleidė buvusiame dienraÅ¡tyje „Tiesa” ir teismo posėdyje Vilniaus miesto 1-os apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-179/96, apklausta kaip liudytoja.

PareiÅ¡kėjas laiko, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovę V. V. civilinėje byloje dalyvavusiu asmeniu ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad teiginys „šis pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡ jos iÅ¡gautas smurtu“ jau nustatytas ir įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – prejudicinis faktas.Bendroji įrodinėjimo pareiga įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: Å¡alis turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Å ia teisės norma realizuojamas Å¡alių rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris reiÅ¡kia, kad lygios Å¡alys siekia įtikinti neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ Å¡alies nurodomų aplinkybių buvimu ar nebuvimu.Ä®statymo numatyta tvarka Å¡alis gali bÅ«ti atleista nuo įrodinėjimo pareigos.

CPK 182 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant Å¡alis atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos ir jai nereikia įrodinėti aplinkybių, kuriomis remiasi nagrinėjant bylÄ . Ginčijamame sprendime nurodyta, kad teiginio „šis pareiÅ¡kimas iÅ¡ jos buvo iÅ¡gautas smurtu“ tikrumas buvo civilinių bylų, nagrinėtų Vilniaus apygardos teisme (civ. bylos Nr. 2A-893/1996) ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme (civ. bylos Nr. 3K-305/1997), nagrinėjimo dalykas. Teismai pripažino teiginio „pareiÅ¡kimas iÅ¡ jos buvo iÅ¡gautas smurtu“ atitikimÄ tikrovei.PareiÅ¡kėjas laiko, kad minėtose bylose nustatytus faktus teismui pripažinus prejudiciniais faktais, padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida, nes prejudiciniais faktais galimi pripažinti tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriose dalyvavo tie patys asmenys.

Nurodytose bylose atsakovė nebuvo byloje dalyvavęs asmuo buvo apklausta liudytoja ir.Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ prejudiciniai faktai yra tokie faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.Civilinio proceso teisės teorijoje vieningai sutariama, kad teismo sprendimo prejudicinei galiai netaikomos subjektinės ribos (taikymas tik byloje dalyvaujantiems asmenims) teismo sprendimams dėl pripažinimo.

Tai reiÅ¡kia, kad, pavyzdžiui. asmenį paskelbus (pripažinus) mirusiu Å¡io sprendimo prejudicinė galia taikoma visiems asmenims („Civilinio proceso teisė“ E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. NekroÅ¡ius. Justitia, 2003, 1 tomas, 448 psl.; „Civilinis procesas: teorija ir praktika“ A. Driukas, V. Valančius, TIC, 2005, 2 tomas 594 psl.).Vilniaus miesto I apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-179/1996 (1 t. 7-10 b.l.) ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-893/1996 (1 t. 11-12 b.l.) prieÅ¡ nuspręsdami įpareigoti ar ne UAB „Dienos leidykla“ paneigti konkretų dienraÅ¡tyje „Tiesa“ iÅ¡spausdintÄ teiginį, sprendė klausimÄ , ar pripažinti tokius teiginius atitinkančius tikrovę, ar ne.

Ir tik tokius teiginius pripažinus neatitinkančius tikrovės atsiranda pagrindas įpareigoti atsakovÄ juos paneigti. Net ir pats ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį civilinėje byloje (1 t. 1-2 b.l.), pirmiausia praÅ¡o pripažinti teiginius neatitinkančius tikrovės. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nurodyti Vilniaus miesto I apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimai pagal Å¡ių sprendimų procesinį pobÅ«dį yra sprendimai dėl pripažinimo, kurių prejudicinei galiai netaikomos subjektinės ribos.Teismas konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiÅ¡ki teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigÄ , taikymo klaida, nes teismas nustatytus faktus teisėtai ir pagrįstai pripažino prejudiciniais faktais, kuriems taikoma dalyvaujančių asmenų ribojimo principo iÅ¡imtis, numatyta CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiÅ¡ki teisės normos, numatytos CPK 37, 176-185 straipsniuose, reglamentuojančiuose įrodinėjimo procesÄ , taikymo klaida ir Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmeta.Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1. 4 punkto aiÅ¡kios taikymo klaidosLietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų 1998 m. gegužės 15 d.

Senato nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 4 punkte nurodyta, kad sÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei praneÅ¡imas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas.PareiÅ¡kėjas interpretuodamas Å¡iÄ nuostatÄ laiko, kad tik jis yra asmuo, kuris kreipėsi į kompetentingÄ institucijÄ â€“ Generalinę prokuratÅ«rÄ , pateikdamas atitinkamo turinio praneÅ¡imus.

PareiÅ¡kėjas laiko, kad atsakovės, pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimus, kompetentingai institucijai teikiami paaiÅ¡kinimai ir informacija negali bÅ«ti prilyginti sÄ Å¾iningo asmens kreipimuisi ir informacijos pateikimui, kuris nelaikomas asmens garbės ir orumo žeminančių žinių paskleidimu.Teismas pažymi, kad toks pareiÅ¡kėjo siaurinantis Senato nutarimo aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas. Minėto nutarimo 4 punkte taip pat yra nurodyta, kad kai praneÅ¡imas yra nesÄ Å¾iningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia Å¡ių teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises ir laisves, nukentėjusiojo asmens teisės yra ginamos CK 7, 71str. arba Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, jei tokios žinios buvo paskelbtos per visuomenės informavimo priemones.SemantiÅ¡kai ir logiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡io Senato nutarimo punkto nuostatas darytina iÅ¡vada, kad nutarimu pirmiausiai siekiama iÅ¡skirti sÄ Å¾iningÄ ir nesÄ Å¾iningÄ asmens kreipimÄ si į valstybės institucijas pateikiant informacijÄ .

Kiekvienas asmens informacijos (žinių) pateikimas kompetentingai valstybės institucijai yra kreipimasis į jÄ Senato nutarimo 4 punkto prasme. Todėl teismas visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai atsakovės V. V. nurodytas žinias (jos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus) kompetentingai valstybės institucijai – Generalinei prokuratÅ«rai - nepripažino ieÅ¡kovo asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimu.Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiÅ¡ki teisės normos, numatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d.

Senato nutarimo Nr. l., 4 punkte taikymo klaida, todėl ir Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.Teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, pažymi, kad proceso atnaujinimo stadija yra iÅ¡imtinė stadija, kurios tikslas - užtikrinti teisėtumÄ civiliniame procese, jei priimto teismo sprendimo teisėtumas nebuvo tikrintas apeliacine ir kasacine tvarka. PareiÅ¡kėjas civilinėje byloje pateikė apeliacinį skundÄ , tačiau jį pateikė praleidęs Å¡iam skundui numatytÄ pateikti terminÄ .

Teismas apeliacinio skundo praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir termino neatnaujino. Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas pats dėl savo kaltės nepasinaudojo apeliacijos galimybe.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo, nenustatė pareiÅ¡kėjo nurodytų aiÅ¡kių teisės taikymo klaidų, todėl jo praÅ¡ymÄ atmeta.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (4 t. 83 b.l.) pareiÅ¡kėjui atidėtas 70 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad nurodytÄ sumÄ yra sumokėjęs, todėl iÅ¡ jo priteistina 70 Lt žyminio mokesčio suma valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 2 dalis.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio 3 dalimi, 366 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas n u t a r i a: Atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo, užbaigtoje įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A.

B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Lt (septyniasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio valstybei. IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                      Laima KriaučiÅ«naitė