85092c2f-3747-45e9-9f4e-e78a1f44ee17 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-497/2020 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01315-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.3; 1.2.14.1.2.6; 1.2.29.9 VILNIAU APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Taškūnui, nuteistajam A.

P. ir jo gynėjui adv. Remigijui Merkevičiui, nuteistajam P. V. ir jo gynėjui adv. Henrikui Oseckiui, nukentėjusiajam M. A., vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistojo A. P. gynėjo adv. Remigijaus Merkevičiaus skundÄ ir nuteistojo P. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-02-26 nuosprendžio, kuriuo: A. P. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 24 str. 4 d. ir 178 str. 3 d. (dėl 2009-10-17 vagystės) skiriant laisvės atėmimÄ 3 metams; pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 3 d. (dėl 2012-11-01 vagystės) skiriant laisvės atėmimÄ 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose. A. P. iÅ¡teisintas pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 3 d. (dėl 2013-05-26 vagystės), neįrodžius dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . P. V. pripažintas kaltu: pagal BK 178 str. 3 d. (dėl 2009-10-17 vagystės) skiriant laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 3 d. (dėl 2012-11-01 vagystės) skiriant laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose. P. V. iÅ¡teisintas pagal BK 178 str. 3 d. (dėl 2013-05-26 vagystės), neįrodžius dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . UAB (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ A. P. ir P. V. priteista 179 313,47 €, turtinei žalai atlyginti ir po 280 € iÅ¡ kiekvieno nuteistojo, iÅ¡laidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 11 kaltinimų dėl nusikaltimų, numatytų BK 3061 str. 1 d. padarymo. S. J. apeliacinio skundo negauta. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. P. V. nuteisti už tai, kad: 1.1. iÅ¡ anksto susitarę, veikdami kartu, pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ . A. P. parengus nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, suteikus bendrininkui P. V. transporto priemonių vagystėms reikalingus įrankius bei prietaisus, vadovaujant Å¡iai nusikalstamai veikai, duodant bendrininkui P. V. konkrečius nurodymus dėl transporto priemonių vagysčių, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 17 d., 18.30 val. iki 19.45 val., A.

P. atvežė bendrininkÄ P. V. į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, (duomenys neskelbtini), joje perdavė P. V. įrankį, specialiai pritaikytÄ automobilio durų spynelei iÅ¡imti, bei nurodė bendrininkui P. V. pagrobti aikÅ¡telėje stovinčius UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius vilkikÄ VOLVO FH13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 79 935,12 Eur (276 000 Lt) vertės, su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 59 951,34 Eur (207 000 Lt) vertės, viso 139 886,46 Eur (483 000 Lt) vertės, tada pats A.

P. pasiliko stebėti aplinkÄ , kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui; tuo metu P. V. jo perduotu įrankiu išėmė vilkiko VOLVO FH13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynÄ , pateko į vilkiko salonÄ , po ko, vilkiko užvedimo spynelėje paliktu užvedimo raktu užvedė vilkikÄ , po ko A. P. perdavė P. V. globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) slopintuvÄ , kurį P. V. prijungė prie vilkiko 24W maitinimo lizdo, ir pagrobtu vilkiku VOLVO FH13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydimas A.

P., nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ Vilniuje(duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du, A. P. ir P. V., veikdami kartu, pagrobė vilkikÄ VOLVO FH13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami UAB (duomenys neskelbtini) 139 886,46 Eur (483 000 Lt) turtinę žalÄ ; 1.2. iÅ¡ anksto susitarę, veikdami kartu, pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ . A. P. parengus nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, suteikus bendrininkui P. V. transporto priemonių vagystėms reikalingus įrankius bei prietaisus, vadovavus Å¡iai nusikalstamai veikai, duodant bendrininkui P. V. konkrečius nurodymus dėl transporto priemonių vagysčių, A.

P. 2012 metų spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, atvežė bendrininkÄ P. V. į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, (duomenys neskelbtini), kur nurodė P. V. stebėti į jÄ atvykstančias transporto priemones, P. V. A. P. nurodymu stebėjo į Å¡iÄ aikÅ¡telę atvykstančias transporto priemones ir pastebėjęs į jÄ atvarytus du vilkikus VOLVO, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 29 d., 22.00 val. iki 2012 m. lapkričio 1 d., 5.05 val. pranešė apie tai radijo ryÅ¡io stotelės pagalba A.

P., o A. P. atvykęs į Å¡iÄ aikÅ¡telę, (duomenys neskelbtini), perdavė P. V. įrankį, specialiai pritaikytÄ automobilio durų spynelei iÅ¡imti, bei nurodė P. V. pagrobti aikÅ¡telėje stovinčius M. A. priklausančius vilkikus VOLVO FH 42T, (duomenys neskelbtini), 65 000 Eur (224 432,00 Lt) vertės, ir VOLVO FH 42T, VIN (duomenys neskelbtini), 65 000 Eur (224432,00 Lt) vertės, tada pats pasiliko stebėti aplinkÄ , kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, tuo metu P. V. A. P. perduotu įrankiu išėmė vilkikų VOLVO FH 42T, VIN (duomenys neskelbtini), ir VOLVO FH 42T, VIN (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių spynas, po to P. V. pateko į vilkikų salonÄ , nuėmė vilkikų elektroninius blokus ir perdavė juos A.

P., po ko A. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis anuliavo elektroninio blokavimo sistemas ir grÄ Å¾ino elektroninius blokus P. V., tuomet P. V. minėtus elektroninius blokus įstatė atgal į vilkikus VOLVO FH 42T, VIN (duomenys neskelbtini) ir VOLVO FH 42T, VIN (duomenys neskelbtini), A. P. perduotais užvedimo raktais užvedė Å¡iuos vilkikus ir vienÄ po kito 2012 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 5.05 val. iki 6.50 val., iÅ¡varė vilkikus VOLVO FH 42T, VIN (duomenys neskelbtini), ir VOLVO FH 42T, VIN (duomenys neskelbtini), lydimas A.

P., į Lentvarį Trakų rajone. Tokiu bÅ«du A. P. ir P. V., veikdami kartu, pagrobė vilkikus VOLVO FH 42T, VIN(duomenys neskelbtini), 65 000 Eur (224 432,00 Lt) vertės, ir VOLVO FH 42T, VIN (duomenys neskelbtini), 65 000 Eur (224432,00 Lt) vertės, padarydami M. A. 130 000 Eur (448 864 Lt) turtinę žalÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai 2.1. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas adv. R. M. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį toje dalyje, kurioje A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. ir 24 str. 4 d. ir priimti naujÄ nuosprendį.

IÅ¡teisinti A. P., nepadarius veikų turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių arba neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme. Jei nenustatys pagrindų iÅ¡teisinimui, praÅ¡o skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymÄ atidėti. Apeliantas savo apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais. 2.1.1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokias konkrečiais duomenimis remiantis nustatyti konkretÅ«s A. P. inkriminuoti veiksmai – neva jis atvežė P. V. į nusikaltimo padarymo vietÄ , perdavė jam įrankį, pritaikytÄ automobilių nuvarymui, nurodė kažkÄ daryti, neva A.

P. tuo metu stebėjo aplinkÄ , deaktyvavo elektroninio blokavimo sistemas, perdavė GPS slopintuvus, lydėjo vilkikus iki tam tikros vietos. 2.1.2. Baudžiamojoje byloje yra vienintelis įrodymas, kuriuo yra grindžiama A. P. kaltė – tai kito kaltinamojo P. V. parodymai, duoti 2014-12-22 ikiteisminio tyrimo teisėjui. Å is vienintelis įrodymas yra neleistinas. Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau- Konvencijos) 6 str. 1 d., Å¡io straipsnio 3 d. punkto, taip pat BPK 20 str. 1, 2, 4 ir 5 dalių ir 44 str. 7 d. požiÅ«riu.

Visi įrodymai turi bÅ«ti tiriami vieÅ¡ame posėdyje suteikiant besiginančiam galimybę užduoti klausimus liudytojams. A. P. ir jo gynyba, neturėjo galimybės užduoti klausimus P. V. kaip „kaltinimo liudytojui“, kai jis buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir davė A. P. kaltinančius parodymus. Vadinasi, P. V. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui nėra leistini įrodymai. 2.1.3. Be to, kad P. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai neleistini, jie dar ir nepatikimi. Pirmiausia dėl to, kad duodamas save ir A.

P. kaltinančius parodymus Lietuvoje, P. V. tikėjosi tokių pačių procesinių privilegijų ir lengvatų, kokias gavo kaltinamas dėl panaÅ¡ių nusikaltimų Estijoje ir pirmiausia- tikėjosi iÅ¡saugoti laisvę, materialinį atlygį ir apsaugÄ . Be to, P. V., duodamas save ir A. P. kaltinančius parodymus buvo suimtas ir paleistas 2014-12-22, iÅ¡ karto po to po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėja. Nors jis buvo suimtas ne nagrinėjamoje byloje, bet analogiÅ¡kame tyrime, kuris vyko Å iauliuose, esmės, jog parodymus jis davė bÅ«damas suimtas, tai nekeičia, 2.1.4.

Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindžia prielaidomis, o abejones vertina kaltinamųjų nenaudai, pažeisdamas in dubio pro reo principÄ . Remiantis tuo, kad P. V. prisipažino kaltu dėl vilkikų vagystės Estijoje ir tyrimas ten baigtas susitarimu, pirmosios instancijos teismas daro iÅ¡vada, kad P. V. tokiu pačiu bÅ«du padarė ir analogiÅ¡kas vagystes Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas abejones dėl liudytojo R. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad vagystės dienÄ matė panašų sunkvežimį įvertino kaltinimo naudai, nors teisme apžiÅ«rėjęs pavogto vilkiko fotonuotraukÄ , R.

S. kategoriÅ¡kai nurodė, jog tai buvo kitoks vilkikas. Teismas pripažino įrodytu, kad prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ vagysčių P. V. kelias dienas vilkikų aikÅ¡telę sekė iÅ¡ balto autobusiuko. Tokia iÅ¡vada pagrįsta vien P. V. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir joks baltas autobusiukas byloje nerastas. Saugojimo aikÅ¡telės darbuotojų ir nukentėjusiojo M. A. pateiktas pagrobtų vilkiko vairuotojų apibÅ«dinimas neatitinka P. V. iÅ¡vaizdos, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę, keliančiÄ abejonių kaltinimo pagrįstumu vis viena vertina kaltinimo naudai. 2.1.5.

Dėl bausmės, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl bendrindamas bausmes BK 63 str. 4 d. tvarka prie vienos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo pusę, t.y. 1 metus 6 mėnesius kitos bausmės. Kaip parinkta pridedamoji prie pagrindinės bausmės dalis niekaip nemotyvuota. Apelianto nuomone, taip padaryta dėl to, kad galutinė bausmė virÅ¡ytų 4 metus ir nelikto teisinio pagrindo svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Galutinė bausmė turėjo bÅ«ti nustatyta žymiai trumpesnė, atsižvelgiant į ilgÄ proceso trukmę, arba turėjo bÅ«ti skiriama kitos rÅ«Å¡ies, ne su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Pirmosios instancijos teismas neaptarė ir neįvertino A. P. teigiamai charakterizuojančių duomenų ir to pasėkoje be pagrindo nepritaikė BK 75 str. ir neatidėjo bausmės vykdymo. 2.2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. V. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį toje dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. ir priimti naujÄ nuosprendį. IÅ¡teisinti P. V., nepadarius veikų turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių arba neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme.

Jei nenustatys pagrindų iÅ¡teisinimui, praÅ¡o skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymÄ atidėti. Apeliantas savo apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais. 2.2.1. P. V. parodymų patikrinimo vietoje rezultatai negali bÅ«ti pripažinti leistinai įrodymais, nes parodymų patikrinimas vietoje atliktas nedalyvaujant gynėjui ir neiÅ¡aiÅ¡kinus įtariamajam, kad jis turi teisę turėti gynėjÄ Å¡io ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo metu. Be to, parodymų patikrinimo vietoje protokolų turinys nekonkretus, nes juose užfiksuota tik tiek, kad P. V. parodė vietÄ , kur stovėjo neva jo pavogti vilkikai, tačiau konkreti vieta niekaip neužfiksuota. 2.2.2.

P. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai yra neleistini ir nepatikimi įrodymai. Nurodomi iÅ¡ esmės tie patys argumentai, kaip ir A. P. gynėjo skunde (2.1.2, 2.1.3. p.). Papildomai nurodo, kad faktÄ , jog P. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas neva jo padarytų nusikaltimų aplinkybes iÅ¡sigalvojo, patvirtina ir faktas, kad jo parodymus apie tai, kaip buvo iÅ¡varyti vilkikai (kaltinimas dėl 2013 m. gegužės mėn. vagystė), nesutampa su informacija, užfiksuota vaizdo įraÅ¡e. 2.2.3.

Ikiteisminis tyrimas buvo Å¡aliÅ¡kas arba aplaidus, nenustatytomis aplinkybėms prarasti duomenys, kurie galėtų bÅ«ti kaltinamÄ jį teisinančiais įrodymais- neiÅ¡saugotas saugojimo aikÅ¡telės vaizdo kamerų įraÅ¡as, nors jis egzistavo ir jį matė nukentėjusysis M. A. bei policijos pareigÅ«nai, nepaimtas leidimas, kuriuo remiantis apsaugos darbuotojai iÅ¡leido vilkikÄ iÅ¡ aikÅ¡telės. 2.2.4. Pirmosios instancijos teismas abejonės, kylančias vertinant bylos duomenis vertina kaltinimo naudai.

Nurodomi iÅ¡ esmės tie patys argumentai, kaip ir A. P. gynėjo skunde (2.1.4. p.). 2.2.5. Dėl bausmės – pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad procesas užsitęsė ilgÄ laikÄ , todėl yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę arba bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Teismas nesvarstė galimybės taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymÄ atidėti, nors yra visi pagrindai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo. 2.3.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai savo apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai tenkintini 3.1. Dėl P. V. parodymų 2014-12-22 ikiteisminio tyrimo teisėjui vertinimo. 3.1.1. Bylos duomenys, susiję su nagrinėjamu kaltinimu išdėstyti pirmosios instancijos teismo 1.1. p. Apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. 3.1.2. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl A.

P. ir P. V. kaltės grindžia visų pirma P. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais (t. 25, b.l. 101- 103). Nė vienas iš liudytojų, kurių parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo grindžiamas kaltinimas, nedavė parodymų, tiesiogiai patvirtinančių A. P. bei P. V. kaltę, be to teisme šie liudytojai nepatvirtino net ir tų netiesioginių parodymų, siejančių kaltinamuosius su jiems pareikštais kaltinimais. Todėl kaip teisingai pažymima ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, minimi liudytojų parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis ir gali būti tik priemonė byloje esančių duomenų, kuriuos galima pripažinti įrodymais, patikrinimui.

Kadangi kaltinamojo P. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui yra vieninteliai tiesioginiai ir lemiami duomenys, kurių pagrindu A. P. su P. V. pripažinti kaltais dėl dviejų iš trijų jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, šių P. V. parodymų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymu, turi esminę reikšmę byloje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad P. V. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, gauti įstatymo nustatyta tvarka, todėl šiuo aspektu gali būti pripažinti įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas tik iÅ¡ dalies sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. VienÄ vertus, apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo A. P. gynėjo argumentus jog ginamojo nedalyvavimas P. V. apklausoje, Å¡itaip atimant galimybę užduoti klausimus P. V., galutinai ir negrįžtamai pažeidė „sÄ Å¾iningo baudžiamojo proceso imperatyvus“ ir todėl P. V. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui yra absoliučiai netinkamas įrodymas byloje. Europos Žmogaus teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, kuria taip gausiai remiasi kaltinamojo A.

P. gynėjas, o konkrečiai bylose Schatschaschwili prieÅ¡ VokietijÄ (peticija Nr. 9154/10), ar ankstesnė Al-Khawaja and Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (peticijos Nr. 26766/05 ir 22228/06), aptariami atvejai, kai kaltinamasis apskritai neturėjo galimybės dalyvauti kaltinimo liudytojo (nagrinėjamuoju atveju tai bÅ«tų P. V.) apklausoje ir užduoti jam klausimus. Gi nagrinėjamoje byloje P. V., kaip ir A. P. dalyvavo nagrinėjant bylÄ teisme ir abu kaltinamieji turėjo galimybę užduoti vienas kitam klausimus.

P. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu 2014 m. gruodžio mėnesį, A. P. įtariamuoju dar nebuvo pripažintas, taigi nebuvo ir jokio teisinio pagrindo kviesti jį į P. V. apklausÄ . Apeliantas, teigdamas, kad apklausiant įtariamÄ jį, jo apklausoje turi dalyvauti ir bÅ«simi įtariamieji, kitaip bus pažeistos Å¡ių, bÅ«simųjų įtariamųjų teisės užduoti klausimus pirmam įtariamajam, reikalauja neįmanomo dalyko, t.y. kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras nuspėtų ateitį ir iÅ¡ anksto žinotų – kas ir kodėl dar ikiteisminiame tyrime bus pripažintas įtariamuoju.

Lietuvos A. T. savo sprendimuose taip pat pažymi, jog kaltinimo liudytojo apklausa nedalyvaujant įtariamajam savaime nėra jo teisės užduoti klausimus pažeidimas, jei vėlesnėse proceso stadijose kaltinamajam tokia galimybė suteikiama (kasacinė byla Nr.  2K-236/2009 ir vėlesnės). Taigi iÅ¡vada apie P. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ teisėtumÄ negali bÅ«ti kategoriÅ¡ka. VienÄ vertus Å¡ie parodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra leistinas įrodymas byloje, kiek tai susiję su kaltinimais pačiam P. V. ir kiek juos galima atsieti nuo kaltinimų A.

P.. KitÄ vertus, P. V. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nėra leistinas A. P. kaltės įrodymas, nes Å¡ioje apklausoje A. P. nebuvo suteikta teisė dalyvauti ir užduoti kaltinimo liudytojui klausimus. Todėl įrodinėjant kaltinimų A. P. pagrįstumÄ turi bÅ«ti remiamasi tais P. V. parodymais, kuriuos jis davė teisme. 3.1.3. Tai kas iÅ¡dėstyta 3.1.2. p., nereiÅ¡kia, kad P. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui yra neginčijami jo paties kaltės įrodymai, nes jie turi bÅ«ti vertinami ir kitais aspektais, t.y. ar jie yra pakankamai patikimi ir ar visumoje su kitais įrodymais sudaro visetÄ , pakankamÄ P. V. pateiktiems kaltinimams pagrįsti. 3.1.4.

Vertinant P. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui patikimumÄ svarbus yra bendras tuomet vykusio ikiteisminio tyrimo kontekstas. P. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui turinys iÅ¡samiai iÅ¡dėstytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Trumpai – P. V. nurodė, kad į vilkikų vagystes jį įtraukė A. P.. Å ia veikla vertėsi ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje bei kitose Å¡alyse. Vilkikų apsaugos sistemų neutralizavimÄ vykdė A. P.. A. P. taip pat duodavo įrangÄ ir vilkiko sekimo sistemų blokavimui.

P. V. vaidmuo buvo patekti į sunkvežimio kabinÄ , iÅ¡montuoti sunkvežimio apsaugos sistemų blokus, atneÅ¡ti juos netoli, saugioje vietoje su įranga laukiančiam A. P.. A. P. techninėmis priemonėmis neutralizuodavo apsaugos sistemas, P. V. įmontuodavo Å¡itaip modifikuotus blokus atgal į vilkikÄ Ä¯jungdavo sekimo blokavimo įrangÄ ir nuvarydavo vilkikÄ Ä¯ A. P. nurodytÄ vietÄ (t. 25, b.l. 101–103). 3.1.5, Tačiau vėliau – ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, P. V. Å¡iuos savo parodymus paneigė, jų turinys iÅ¡samiai iÅ¡dėstytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Trumpai – P. V. nurodė, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, 2013 – 2014 m. buvo sulaikytas ir įkalintas Estijoje už tai, kad A. P. praÅ¡ymų vairavo vilkikÄ , kuris, kaip paaiÅ¡kėjo, buvo vogtas. Estijos pareigÅ«nas S. P. pažadėjo įvairias lengvatas ir privilegijas už tai, kad P. V. duos iÅ¡samius parodymus apie Å¡ių transporto priemonių vagystes. Tokios privilegijos iÅ¡ tiesų buvo suteiktos- P. V. buvo organizuotas dviejų parų pasimatymas vieÅ¡butyje su sugyventine V.

S., kurios kelionę dalinai apmokėjo pareigÅ«nai, be to kalinamasis maitindavosi kavinėse, nemokamai gaudavo cigarečių, jam ir V. S. buvo žadama apsauga. Tikėdamasis visų Å¡ių privilegijų, Estijos pareigÅ«nams prisipažino padaręs ir vilkikų vagystes Lietuvoje. VisÄ informacijÄ apie Å¡ių, Lietuvoje padarytų vagysčių detales gavo iÅ¡ Estijos pareigÅ«nų. IÅ¡ dalies P. V. lÅ«kesčiai pasitvirtino – Estijoje procesas pabaigtas susitarimu ir jam leista iÅ¡vykti į LietuvÄ .

Tačiau čia buvo suimtas ir įkalintas LukiÅ¡kėse. Dabar jau Lietuvos pareigÅ«nų spiriamas ir bauginamas, papasakojo apie Lietuvoje padarytų vilkikų vagysčių aplinkybes, kurias sužinojo Estijoje su papildymais, kuriuos nurodė jau Lietuvos pareigÅ«nai. Lygiai taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu ne jis nurodydavo vagystės vietÄ , bet patys pareigÅ«nai nuveždavo į vagystės vietÄ ir kitas vietas. Kaip nusikaltimo bendrininkÄ nurodė A. P. iÅ¡ dalies dėl to, kad tai turėjo bÅ«ti jo pažįstamas žmogus, o iÅ¡ dalies iÅ¡ kerÅ¡to, nes A.

P. buvo užmezgęs santykius su P. V. sugyventine V. S.. Vėliau suvokė, kad jokių žadėtų privilegijų ir imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvoje negaus – tiek jis, tiek A. P. bus teisiami už jų nepadarytus nusikaltimus, apie kuriuos P. V. sužinojo tik iš pareigūnų Estijoje bei Lietuvoje, todėl anksčiau duotų parodymų atsisakė. 3.1.6. 3.1.5. p. išdėstytus P. V. parodymus patvirtina jo sugyventinės V. S. parodymai, Estijos policijos pareigūno S. P. parodymai, bylos dokumentai.

V. S. teisme parodė, kad su P. V. kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį apie 20 metų. Tuo laikotarpiu turėjo artimų santykių ir su A. P., tačiau tai buvo seniai, kai dar A. P. gyveno Å iauliuose. Tuo metu, kai P. V. buvo suimtas Estijoje, buvo nuvykusi jo aplankyti. Pinigus kelionei per Western Union atsiuntė Estijos pareigÅ«nai, taip pat jie buvo atvažiavę į LietuvÄ ir nuvežė liudytojÄ Ä¯ EstijÄ . Bendravo su pareigÅ«nais, jie žadėjo naujÄ pilietybę, apsaugÄ , duoti darbo, apgyvendinti liudytojÄ su P. V. kitoje Å¡alyje.

Estijoje praleido dvi dienas, gyveno su P. V. vieÅ¡butyje. Ä® LietuvÄ grįžo pati, bilietus nupirko Estijos pareigÅ«nas S. P. (t. 21, b.l. 31–32). Byloje pateiktas agentÅ«ros „Ecolines“ bilietas V. S. vardu, suteikiantis teisę vykti autobusus 2014 m. kovo 27 d. marÅ¡rutais Talinas – Ryga ir Ryga – Å iauliai, 26,98 € vertės, pirktas 2014 m. kovo 26 d. Taline (t. 34, b. l. 118–119). Pagal iÅ¡duotÄ Europos tyrimo orderį, į bylÄ buvo gautas Estijos Respublikos Parnu apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. teismo sprendimas, kuriuo P. V. ir A.

P. pripažinti kaltais pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį dėl trijų vilkikų VOLVO FH pagrobimo, veikiant organizuotoje grupuotėje A. P., P. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui; byla užbaigta kaltinamųjų ir prokuroro susitarimo pagrindu, laikantis susitarimo proceso normų (t. 32, b. l. 70–80). Liudytoju apklaustas Estijos pareigūnas, nors ir neigė, kad P. V. pasimatymui su sugyventine buvo išleistas iš areštinės į viešbutį, tačiau patvirtino, kad Estijos pareigūnai patys atsivežė V.

S. iÅ¡ Lietuvos į EstijÄ , patvirtino, kad su P. V. buvo kalbama apie galimÄ jo ir jo Å¡eimos narių apsaugÄ dėl parodymų kitoje byloje. Nurodė, kad su P. V. buvo kalba, nors ir nekonkreti, nes pareigÅ«nų tai nedomino, ir apie P. V. bei A. P. padarytas kitas vilkikų vagystes Lietuvoje. Ä®vertinus visus 3.1.6. p. paminėtus duomenis visumoje, teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad P. V. be jokios abejonės turėjo motyvÄ duoti save kaltinančius parodymus Lietuvoje, nes turėjo patirties kitoje valstybėje, t.y.

Estijoje, kad tokia procesinė taktika gali padėti iÅ¡vengti realios bausmės arba garantuoti imunitetÄ nuo baudžiamojo persekiojimo. 3.1.7. Vertinant P. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui patikimumÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pats pirmosios instancijos teismas pripažino nepatikimais P. V. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriais iÅ¡ esmės buvo grindžiamas vienas iÅ¡ trijų kaltinimų pačiam P. V. ir A. P.. Å ioje dalyje, kaip ir dėl likusių dviejų kaltinimų, P. V. nurodė, kad vagystės mechanizmas buvo toks, kaip nurodyta 3.1.4. p. A.

P. nurodymu tris dienas gyveno sunkvežimyje ir stebėjo į stovėjimo aikÅ¡telę Vilniuje, GariÅ«nuose, atvykstančius vilkikus. Kai atvyko toks sunkvežimis kokio ieÅ¡kojo, per racijÄ pranešė A. P.. TÄ pačiÄ naktį A. P. apžiÅ«rėjo transporto priemonę, P. V. išėmė elektroninį apsaugos blokÄ ir atidavė A. P.. Tada kartu važiavo neaiÅ¡ku kur, sustojo, A. P. pajungė kompiuterį, atkodavo elektroninį blokÄ , įrašė duomenis. Naktį jį paliko, o ryte atvažiavo į GariÅ«nus ir pats užsikÅ«ręs norėjo pravažiuoti pro sargus, pažiÅ«rėti, kaip sargai reaguoja.

IÅ¡važiuoti nepavyko, nes sargai paprašė Volvo techninio paso. Tuomet laukė iki 15:00 val., kai sargai atidaro vartus, patys iÅ¡eina, ir sargų jau nebebÅ«na aikÅ¡telėje. A. P. pasakė, kad reikia P. V. eiti ir užkurti Volvo, kad ji bÅ«tų paruoÅ¡ta. O pats A. P. įsėdo į mėlynÄ Volvo, kurioje P. V. miegodavo, liepė važiuoti pro kitÄ pusę su vilkiku, o A. P. nukreipė sargų dėmesį. Taip netrukdomas jis iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės ir nuvarė šį vilkikÄ Volvo į Lentvarį.

Lentvaryje ilgai laukė, kol atvažiuos A. P.. Kai atvažiavo, A. P. pradėjo ieÅ¡koti GPS stebėjimo sistemos. Tuo tarpu atvyko iÅ¡ Lentvario atvyko UAB (duomenys neskelbtini)savininkas, vardu D. ir parodė, kur yra įmontuota GPS. A. P. nurodymu išėmė GPS ir po to įstatė atgal. Kai tai padarė, A. P. nuvežė P. V. į gyvenvietę, esančiÄ Trakų rajone ir paleido. Pavogtas vilkikas liko Lentvaryje (25 t., b. l. 101-103). Parodymų patikrinimo vietoje metu P. V. nurodė vietÄ , aikÅ¡telėje prie GariÅ«nų turgavietės, iÅ¡ kur buvo pagrobtas baltos spalvos sunkvežimis Volvo (t. 25, b.l. 98- 99).

Nepaisant tokio regimo P. V. parodymų, iÅ¡dėstytų 3.1.7. p. nuoseklumo ir detalumo, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad jie nepatikimi ir kelia pagrįstų abejonių, nes kaltinamasis A. P. pateikė alibi- vaizdo įraÅ¡Ä , patvirtinantį, kad vagystės metu jis buvo kitoje vietoje. 3.1.8. Itin didelių abejonių dėl P. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui patikimumu kelia faktas, kad iÅ¡ karto po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , P. V. buvo paleistas iÅ¡ suėmimo, t.y. apklausa įvyko 2014-12-22, o paleistas jis 2014-12-23 (t. 25, b.l. 136).

Nors P. V. buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, tačiau tai nekeičia esminės aplinkybės, tai yra to, kad P. V. jo apklausos metu buvo suvaržyta laisvė. Be to, P. V. ir Å iauliuose vykdomame ikiteisminiame tyrime buvo pateikti įtarimai dėl analogiÅ¡ku veikų, kaip ir Vilniuje atliekamame ikiteisminiame tyrime. Å ie tyrimai buvo susiję ir net buvo svarstoma galimybė juos sujungti (t. 25, b.l. 82). Taigi, be 3.1.6. p. nurodytų aplinkybių, P. V. turėjo ir dar vienÄ svarų motyvÄ 2014-12-22 duoti kaltinimui palankius parodymus, t.y. norÄ , kad jam bÅ«tų suÅ¡velninta kardomoji priemonė. 3.1.9.

Iš to, kas išdėstyta 3.1.2. – 3.1.8. p., teisėjų kolegija daro išvada, kad P. V. parodymai, kuriuos jis davė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėja nėra patikimi, nes jis pradinėje proceso stadijoje turėjo motyvų pripažinti įtarimus dėl nusikaltimų, kurių nei pats, nei A. P. nėra padaręs ir davė parodymus, kurių dalį pripažino nepatikimais jau pirmosios instancijos teismas. Todėl P. V. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, jo parodymų patikrinimo vietoje rezultatai jokiu būdu begali būti lemiamas įrodymas, sprendžiant dėl kaltinimų, už kuriuos A.

P. ir P. V. nuteisti, pagrįstumo. 3.1.10. Dėl P. V. parodymų patikrinimo vietoje vertinimo. 2014-12-12 ir 2014-12-13 atliktas P. V. parodymų patikrinimas vietoje. (t. 25, b.l. 98–99, 110–112). Minėti proceso veiksmai atlikti neiÅ¡aiÅ¡kinus P. V. teisės atsisakyti atlikti Å¡iuos proceso veiksmus. EŽTT praktikoje kaltinamojo teisė atsisakyti duoti parodymus pripažįstama tokia reikÅ¡minga, jog paprastas teisių atsisakyti duoti parodymus laikomas nepakankamu, jei įtariamasis sprendimÄ duoti parodymus priėmė be specialios konsultacijos su gynėju (Navone and Others v.

Monaco, p. 74 Stojkovic v. France and Belgium, p. 54). Taigi, prieÅ¡ atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, P. V. teisė atsisakyti atlikti Å¡iuos veiksmus nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, o 2014-12-13 parodymų patikrinimas vietoje apskritai atliktas gynėju nedalyvaujant. Ä®vertinus kartu su tuo, kad minėti proceso veiksmai buvo atlikti tuo metu, kai P. V. buvo suvaržyta laisvė (taikant suėmimÄ kitame ikiteisminiame tyrime), teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. V. parodymų patikrinimas vietoje atliktas ne įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais vien dėl minėtos aplinkybės. 3.2. Dėl 2009-10-17 vagystės. 3.2.1. Nuosprendis šioje dalyje grindžiamas šio nuosprendžio 3.1. p. aptartais kaltinamojo P. V. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 25, b.l. 101-103, 110-112); jo sugyventinės V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 21 t., b.l. 31–32, t. 30, b.l. 52–54); liudytojo R. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir atpažinimo protokolais, remiantis kuriais šis liudytojas atpažino A.

P. ir R. S. kaip asmenis, apie kuriuos jis davė parodymus (t. 21, b.l. 18–19, 20–23). Kaltinamasis A. P. viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę, bet kokį dalyvavimÄ jam inkriminuojamose vagystėse, jo parodymų turinys iÅ¡samia iÅ¡dėstytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl Å¡iame nuosprendyje nekartojamas ir atskirai neaptariamas. 3.2.2. Kaltinamasis P. V. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl Å¡ios kaltinimo dalies nurodė, kad 2009-10-17 vagystė padaryta analogiÅ¡ku bÅ«du, kaip ir kitos vilkikų vagystės (3.1.4. p.), iÅ¡skyrus tai, kad apsaugos sistemos iÅ¡montuoti nereikėjo, nes vilkike buvo palikti užvedimo rakteliai.

IeÅ¡kodami tinkamo vagystei vilkiko, Vilniuje vienoje iÅ¡ aikÅ¡telių iÅ¡sirinko vyÅ¡ninės spalvos „Volvo“ vilkikÄ su puspriekabe, A. P. duotu imobilaizeriu P. V. atidarė vilkiko duris ir pateko į kabinÄ , rado ten užvedimo raktelius, įjungė A. P. duotÄ GPS slopinimo įrenginį ir nuvarė vilkikÄ Ä¯ kitÄ vietÄ Vilniuje. Tada A. P. parvežė A. V. namo. Viskas įvyko nakties metu. Vėliau iÅ¡ A. P. sužinojo, kad vilkikas buvo pervarytas į Å ilalės rajonÄ , jame buvęs manekenų krovinys perkrautas į senÄ puspriekabę su iÅ¡pjautais numeriais, nuvilktas atgal kažkur į Vilniaus apylinkes ir numestas kelyje (t. 25, b.l. 101–103).

P. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis nerado automobilių aikÅ¡telės, iÅ¡ kurios buvo pagrobtas vilkikas, toliau P. V. nurodė vietÄ aikÅ¡telėje adresu (duomenys neskelbtini), kur A. P. nurodymu atvarė ir paliko pagrobtÄ vilkikÄ (t. 25, b.l. 110–112). 3.2.3. Pirmosios instancijos teisme P. V. savo kaltės nepripažino ir davė parodymus, iÅ¡dėstytus 3.1.5. p. 3.2.4. Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu, apklausta 2015-01-15 parodė, kad kartu su P. V. gyvena apie 20 metų.

A. P. yra P. V. darbdavys, nes jie kartu darė vilkikų vagystes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. A. P. atvažiuodavo į liudytojos ir P. V. namus kaime Šiaulių rajone ir sakydavo P. V. „renkis, važiojam dirbti“, o tai reikšdavo, kad vyrai važiuos vogti vilkiko (t. 21, b.l. 31- 32). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-30 V. S. papildomai nurodė, kad A. P. kartais atvažiuodavo į liudytojos ir P. V. namus Šiaulių rajone. P. V. pavyduliavo liudytojos A. P., tačiau tam nebuvo pagrindo (t. 30, b.l. 52- 53). 3.2.5.

Pirmosios instancijos teisme liudytoja pakeitė parodymus, nurodė, kad iÅ¡ Å iaulių į kaimÄ su P. V. persikėlė 1995 m. Dar gyvenant Å iauliuose su A. P. turėjo artimų santykių, tačiau jie truko neilgai ir persikėlus į kaimÄ , nutrÅ«ko. Nepamena, kad A. P. bÅ«tų lankęsis naujuose Å iaulių rajone. A. P. vadino P. V. darbdaviu dėl to, kad P. V. remontuodavo A. P. automobilius ir atliko kažkokius darbus namuose. P. V. visada nakvodavo namuose, iÅ¡skyrus vienÄ laikotarpį, kai dirbo statybose Kaune ir tÄ laikÄ , kai buvo suimtas Estijoje.

Nepamena, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų pasakojusi apie A. P. bendrai su P. V. darytas vilkikų vagystes. Tokių faktų nežino. (t.

32. b.l. 28–30). 3.2.6. Liudytojas R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014-12-16 parodė, kad nuo 2007 m. dirba (duomenys neskelbtini). Tai teritorijoje, kurioje įmonės nuomojasi stovėjimo aikÅ¡teles sunkvežimiams. 2009 m. kelias vietas vilkikams Å¡ioje teritorijoje nuomojosi UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas R. S. čia dažnai bÅ«davo su A. P.. 2009 m. liudytojas pastebėjo UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamoje vietoje atvarytÄ visiÅ¡kai naujÄ raudonos spalvos vilkikÄ su priekaba – Å¡aldytuvu.

Paskambino R. S. ir paprašė, kad pastarasis atvežtų vilkiko registracijos pažymėjimÄ . Ä® tai R. S. atsakė, kad Å¡is vilkikas A. P., todėl dokumentus A. P. ir atveÅ¡. Tačiau po kelių valandų vilkikas iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiavo (t. 21, b.l. 18–19). R. S. iÅ¡ nuotraukų atpažino A. P. ir R. S. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 21, b.l. 20–21, 22-23). 3.2.7. Liudytojas R. S. apklaustas teisme iÅ¡ dalies pakeitė ir papildė savo parodymus, nurodė, kad A.

P. kartu R. S. buvo sutikęs vienÄ ar du kartus. Prisimena tik vienÄ kartÄ , kai susitiko atsitiktinai ir degalinėje netoli aerouosto gėrė kavÄ . A. P. asmeniÅ¡kai nepažinojo, net nežinojo, ar A. tikrasis jo vardas. Dėl pokalbio su R. S. apie aikÅ¡telėje atsiradusį naujÄ raudonÄ vilkikÄ su puspriekabe- Å¡aldytuvu, liudytojas davė prieÅ¡taringus parodymus – vienÄ kartÄ klausiamas nurodė, kad R. S. pokalbio metu kažkÄ minėjo apie A. P., kitÄ kartÄ tos pačios apklausos metu nurodo, kad R.

S. atsakė, jog nežino kieno tai vilkikas, ir kad skambins draugams ir sužinos. Tos pačios apklausos metu R. S. susipažinęs su pagrobto vilkiko fotonuotraukom pareiškė, kad tai ne tas pats sunkvežimis, apie kurį jis davė parodymus. Jo matytas sunkvežimis buvo triašis, žemu stogu, puspriekabė apklijuota lipdukais ir ne „Shmitz“, o kito gamintojo, o fotonuotraukoje užfiksuotas dviašis, aukštesniu stogu, su „Shmitz“ priekaba be lipdukų (t. 32, b.l. 14–17). 3.2.8. Liudytojas R.

S. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A. P. pažįsta iÅ¡ tų laikų, kai jis grodavo vestuvėse, susipažino kažkokiame gimtadienyje. Matydavosi retai. Liudytojas turi įmonę UAB (duomenys neskelbtini), ji įsteigta nuo 2005 metų, įmonė užsiima pervežimais. Pas R. S. laikydavo vilkikus, nuomojosi iÅ¡ jo aikÅ¡telėje, esančioje pakeliui iÅ¡ Vilniaus į oro uostÄ . Nėra leidęs nei A. P. statyti vilkikų jo nuomojamose aikÅ¡telės vietose, niekas nėra to prašęs. R.

S. yra jam skambinęs ir klausęs apie UAB (duomenys neskelbtini) vietoje pastatytÄ vilkikÄ su priekaba. Atsakė R. S., kad iÅ¡siaiÅ¡kins, paskambino vienam savo vairuotojui, tačiau vėliau vilkikas iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiavo (32 t., b. l. 16-17). 3.2.9. Vertinant kaltinamojo P. V. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, be tų abejonių jų patikimumu, kurios iÅ¡dėstytos Å¡io nuosprendžio 4.2 dalyje, pagrįstų abejonių Å¡ių parodymų patikimumu bÅ«tent Å¡io kaltinimo dalyje kelia tai, kad jie yra nekonkretÅ«s ir neįtikėtini.

Pagal P. V. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, A. P. pasakojo, kad manekenų krovinį Å ilalės rajone perkrovė į senÄ puspriekabę su iÅ¡pjautu numeriu ir nutempę paliko kažkur Vilniaus apylinkėse. NepaaiÅ¡kinama, kodėl reikia tokiu sudėtingu bÅ«du ir rizikuojant, su nelegalia priekaba transportuoti nusikaltimo pėdsakus per visÄ LietuvÄ atgal į Vilnių ir palikti kelyje. Be to, priekaba su manekenais nebuvo rasta, kas vėlgi nepatvirtina P. V. parodymų. Galiausiai ir pats P. V. teisme nepatvirtino Å¡ių savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų.

Taigi tokie P. V. parodymai galėtų bÅ«ti pripažinti pakankamais tik visumoje su kitais nekeliančiais abejonių įrodymais. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. 3.2.10. Liudytoja V. S. pirmos apklausos ikiteisminiame tyrime metu nurodė, kad jai buvo žinoma apie P. V. ir A. P. bendrai daromas sunkvežimių vagystes, tačiau nieko konkretaus apie nagrinėjamÄ 2009-10-17 vagystę liudytoja nenurodė. Apklausiama teisme Å¡i liudytoja apskritai paneigė Å¡iuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus minėtoje dalyje. 3.2.11.

Liudytojas R. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė savo įmonės aikÅ¡telėje matęs vilkikÄ su puspriekabe, panašų į tÄ , kuris buvo pavogtas 2009-10-17, teisme susipažinęs su vilkiko fotonuotraukomis, kategoriÅ¡kai nurodė, kad tai ne ta transporto priemonė, apie kuriÄ jis davė parodymus. Be to, Å¡is liudytojas nurodė, kad tiksliai neprisimena, kada tai buvo – galėjo bÅ«ti 2009- 2010 m. gali tik pasakyti, kad ne žiema, nes nebuvo sniego. Liudytojo parodymai apie tai ar R. S. telefono pokalbio metu minėjo, jog tai A.

P. sunkvežimis ar ne- prieÅ¡taringi. R. S. Å¡iÄ aplinkybę paminėjo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme kelis kartus paklaustas dėl Å¡ios aplinkybės davė skirtingus atsakymus. Taigi, liudytojo R. S. parodymai viso proceso metu prieÅ¡taringi ir nekonkretÅ«s, remiantis jų visuma, kyla pagrįstų abejonių ar liudytojas duoda parodymus apie tÄ laikotarpį, kuris nurodytas kaltinime ir apie tÄ vilkikÄ su puspriekabę, kuris buvo pavogtas 2009-10-17. Taip pat, remiantis R. S. parodymais negalima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, ar pokalbio su R.

S. metu pastarasis tikrai minėjo A. P. kaip vilkikÄ atvariusį asmenį. Abejonių dėl liudytojo R. S. parodymų patikimumo kyla ir dėl to, kad jis apie įvykio aplinkybes pirmÄ kartÄ apklaustas tik 2014-12-16, t.y. praėjus daugiau kaip 5 metams po įvykio, todėl natÅ«ralu, kad liudytojas gali neprisiminti ar painioti įvykio datas ir su juo susijusias aplinkybes. Galiausiai liudytojo R. S. parodymus apie galimas A. P. ir 2009-10-17 pavogto vilkiko sÄ sajas paneigia UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. S. parodymai.

Pastarasis nurodo, kad A. P. niekada neprašė jo nuomojamoje aikÅ¡telėje pasaugoti vilkikÄ , o R. S. telefonu neminėjo, kad koks nors nepažįstamas vilkikas galėjo bÅ«ti atvarytas A. P.. 3.2.12. Vertinant visus paminėtus duomenis visumoje pirmiausia vadovaujamasi principu, kuris ne kartÄ paminėtas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, t.y. kad kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus.

Iš visų teisme apklaustų įtariamųjų ir liudytojų, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, nepatvirtino niekas, todėl tais duomenimis, kurie gauti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės nėra ko tikrinti. Jokių kaltinamųjų A. P. ir P. V. kaltę patvirtinančių įrodymų apklausiant juos ir liudytojus teisme, negauta. Vieninteliai įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie galėtų būti pripažinti įrodymais teisme, galėtų būti P. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai.

Tačiau P. V. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip jau anksčiau konstatuota, nepatikimi ir vien jais jokiu bÅ«du negali bÅ«ti grindžiama paties P. V., o juo labiau A. P., kuriam nedalyvaujant Å¡ie parodymai duoti, kaltė. Be to, apkaltinamasis nuosprendis apskritai negali bÅ«ti grindžiamas vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jei jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai (kasacinė byla Nr. 2K-42/2011). 3.2.13. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A.

P. ir P. V. kaltais dėl aptariamo kaltinimo, nurodė, kad be P. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, jo bei A. P. kaltę įrodo kiti pirmosios instancijos teismo aptarti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Tačiau ir teismo motyvų neaišku, apie kokius gi dar įrodymus kalbama. Vertinant I. S. parodymus pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nelaikytini savarankišku įrodymu, o tai yra duomenys, kuriais galima tikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, teismas pripažino, kad net ir I.

S. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, jokios konkrečios informacijos apie A. P. ir P. V. inkriminuotÄ 2009-10-17 vagystę, nėra. Vertinant liudytojo R. S. parodymus, pirmosios instancijos teismas vėlgi rėmėsi ne jo teisme duotais parodymais (3.2.7. p.), bet ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (3.2.6. p.), t.y. pripažino juos įrodymais, nors pagal savo paties nuostatÄ turėjo pripažinti tik duomenimis, skirtais patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas liudytojų I.

S. ir R. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu faktiškai traktavo kaip įrodymus, nors jie galėjo būti naudojami tik įrodymų patikrinimui. Kaip jau minėta, nagrinėjamo kaltinimo dalyje šiais duomenimis nėra ko tikrinti, nes P. V. parodymai nepatikimi, o kitų jo ir A. P. kaltės įrodymų nėra. Be to, pažymėtina, kad teismas neatmetė liudytojo R. S. teisme ir nepripažino juos melagingais. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad jam kilo pagrįstų abejonių dėl R. S. parodymų duotų teisme.

Tačiau tokios formuluotės pažeidžia kaltinamųjų nekaltumo prezumpcijÄ ir in dubio pro reo principÄ . Visos abejonės, kilusios dėl vienų ar kitų įrodymų vertinimo turi bÅ«ti paÅ¡alintos, o jei jų paÅ¡alinti nėra galimybių, jos vertintinos kaltinamųjų naudai. Todėl, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vados pagrindė ne įrodymais, bet duomenimis, kurie negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, todėl teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 3.2.14.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. P. ir P. V. iÅ¡teisintini pagal kaltinimÄ dėl 2009-10-17 vagystės, neįrodžius jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme. UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys ir praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). 3.3. Dėl 2012-11-01 vagystės. 3.3.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje grindžiamas 3.1. p. aptartais kaltinamojo P. V. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, 2014-12-12 apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ protokolu, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 25, b.l. 101-103, 98–99, 96–97); liudytojų D.

P. (t. 28, b.l. 153–157), R. G. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 23, b.l. 169­171, t. 27, b.l. 148–150), L. P. pareiÅ¡kimu, Estijos Respublikos baudžiamosios bylos duomenimis, A. P. paaiÅ¡kinimu, sprendžiant jo suėmimo klausimÄ (t. 24, b.l. 99), tarnybiniu praneÅ¡imu (t. 31, b.l. 37), UAB (duomenys neskelbtini) 2012-11-12 raÅ¡tu (t. 1, b.l. 160), liudytojo S. P. parodymais, liudytojų I. G. ir G. B. parodymais, 2013 m. birželio 11, 12 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu (t. 21, b.l. 127-130, 142-151, 166-169, 174-178).

Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs P. V. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, sulyginęs juo su paminėtais bylos duomenimis, padarė išvada, kad P. V. parodymai sutampa su kituose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotomis aplinkybėmis, susijusiomis su nusikalstamos veikos padarymo vieta, laiku, pagrobtų vilkikų apibūdinimu. Be to, P. V. minėtos apklausos metu nurodė ir aplinkybes, kurios galėjo būti žinomos tik šios nusikalstamos veikos padarymo metu dalyvavusiems asmenims bei nebuvo žinomos įvykį tyrusiems pareigūnams – apie D.

P. autobusiuko naudojimÄ , stebint į aikÅ¡telę atvykstančius vilkikus, bei P. V. nakvynės vietÄ minėtÄ savaitę. Visų Å¡iame 3.3.1. p. paminėtų bylos duomenų turinys iÅ¡samiai iÅ¡dėstytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. 3.3.2. P. V. dėl nagrinėjamos kaltinimo dalies apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad prieÅ¡ vagystę apie savaitę laiko prabudėjo autobusiuke, pastatytame aikÅ¡telėje netoli GariÅ«nų turgavietės, ir laukė, kol joje atsiras vilkikai, kurių ieÅ¡kojo vagystei (t. 25, b.l. 101). 2014-12-12 apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu P. V. papildomai nurodė, kad šį autobusiukÄ A.

P. pasiėmė Lentvaryje, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, skolindamasis autobusiukÄ , bendravo su žmogumi vardu D.. Autobusiukas buvo su jame įrengtomis miegojimo vietomis (t. 25, b.l. 96). Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad paminėtus P. V. parodymus apie tai iÅ¡ kur ir pas kÄ buvo paskolintas autobusiukas patvirtina Å¡ie duomenys: liudytoju teisme apklaustas D. P. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi baltos spalvos 7 vietų autobusiukÄ VW Transporter (t. 28, b.l. 153–157); UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas R.

G. teisme nurodė, kad 2012 m. D. P. naudojosi baltos spalvos 7-9 vietų autobusiuku VW Transporter. Autobusiukas buvo laikomas įmonės teritorijoje (t. 27, b.l. 150); vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad D. P. naudojosi baltos spalvos autobusiuku. 3.3.3. Pirmosios instancijos teismo išvados, nurodytos 3.3.2. p. nėra pagrįstos. Šios išvados grindžiamos ne tik nepakankamai patikimais P. V. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ir jo parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, toje dalyje, kurioje P. V. nurodo, kad autobusiuko pasiimti važiavo į Lentvarį, į UAB (duomenys neskelbtini) ir kad matė A.

P. bendraujant su D. P.. Å ie parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, be to jų P. V. nepatvirtino ne tik teisme, bet net ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodydamas tik tiek, kad kartu su A. P. buvo nuvykęs į Lentvarį, iÅ¡ kur pastarasis paėmė autobusiukÄ . Vėliau teisme, kaip jau minėta, P. V., pakeitė parodymus ir jam pateiktÄ kaltinimÄ neigė, o A. P. savo dalyvavimÄ Å¡ioje ir kitose jam inkriminuotose vagystėse neigė viso proceso metu.

Nors UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai D. P. ir R. G. patvirtino, kad įmonė turėjo 7 vietų baltos spalvos autobusÄ VW Transporter, tačiau nei vienas nei kitas nenurodė, kad 2012 m. Å¡i transporto priemonė bÅ«tų buvusi skolinama A. P. ar kitiems asmenims. Be to, pažymėtina, kad P. V. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nurodė, kad autobusiukas buvo su jame įrengtomis miegojimo vietomis, kai pagal D. P. ir R. G. parodymus, įmonė turėjo standartinį 7 vietų autobusiukÄ . Toliau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad byloje yra vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kaip D.

P. naudojasi autobusiuku. Tačiau tokio vaizdo įraÅ¡o byloje nėra. Byloje yra Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti angaro adresu (duomenys neskelbtini). slapto sekimo rezultatai. Å iame protokole užfiksuoti du baltos spalvos mikroautobusai, tačiau nė vieno iÅ¡ jų nesinaudoja D. P.. 2013-06-03, 2.10 val. angare užfiksuotas baltos spalvos automobilis VW Caravelle, prie kurio pakelto gaubto nenustatytas vyriÅ¡kis kažkÄ daro, galimai klastoja automobilio identifikacinius numerius ir tos pačios dienos 20:00 val. užfiksuotas mikroautobusas MB Vito, iÅ¡ kurio iÅ¡lipę du vaikinai neÅ¡ini kanistrais ir iÅ¡ angare esančio vilkiko pila kurÄ (t. 21, 205–206).

Nepagrįsta ir pirmosios instancijas teismo iÅ¡vada, kad niekas kitas tik vienas P. V. galėjo žinoti informacijÄ apie UAB (duomenys neskelbtini) ir D. P. galimÄ nusikalstamÄ veikÄ , susijusia su transporto priemonių vagystėmis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai, susiję su D. P. susižinojimo kontrole bei jo naudojamų patalpų sekimu, sankcionuoti dar 2013 m. gegužės mėnesį (t. 21, b.l. 133– 134). Galiausiai aptariami P. V. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui negali bÅ«ti panaudoti A.

P. pateiktų kaltinimų pagrįstumÄ dėl priežasčių nurodytų Å¡io nuosprendžio 3.1.2. p. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vada, kad kiti bylos duomenys nepatvirtina P. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nurodytos aplinkybės, kad P. V. sekė automobilių stovėjimo aikÅ¡telę iÅ¡ baltos spalvos mikroautobuso, kurį A. P. Lentvaryje, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje pasiskolino iÅ¡ D. P.. 3.3.4. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pagal P. V. parodymus, nuo Lentvario iki GariÅ«nų autobusiukÄ vairavo A.

P., pats P. V. vairavo A. P. automobilį VW Passat. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent tokiu automobiliu A. P. naudodavosi 2013-2014 metais. Šis automobilis buvo įregistruotas jo buvusios sutuoktinės L. P. vardu. Tai patvirtina 2014-09-03 L. P. pareiškimas, VĮ „Regitra“ duomenys, Estijos Respublikos baudžiamosios bylos duomenys. Jeigu tuo laikotarpiu P. V. nebūtų bendravęs su A. P., jam tokie duomenys būtų nežinomi. 3.3.5. Pirmosios instancijos teismo išvados, nurodytos 3.3.4. p. nėra pagrįstos.

P. V., apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nieko nenurodė apie A. P. lengvÄ jį automobilį. Nurodė tik tiek, kad „<...>. Atvažiavome į Lentvarį, jis (A. P.) paėmė autobusiukÄ , dviese nuvykome į GariÅ«nus, A. buvo už vairo. <...>“ (t. 25, b.l. 101). Pirmosios instancijos teismas remiasi 2014-12-12 O. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ protokolu (t. 21, b.l. 98), kurio nepatvirtina nei paties P. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolas, nei jokie kiti bylos duomenys.

Pats 2014-12-12 O. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ protokolas negali bÅ«ti pripažintas savarankiÅ¡ku įrodymu, o gali bÅ«ti panaudotas kitų įrodymų patikrinimui, tačiau jokių įrodymų, kad P. V. lydėjo A. P. iÅ¡ Lentvario į GariÅ«nus pastarojo automobiliu VW Passat, byloje nėra. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad P. V. apie tai, kokiu automobiliu naudojosi A. P., galėjo žinoti tik iÅ¡ dalyvavimo 2012-11-01 vagystėje, nes P. V. be jokios abejonės buvo žinoma tyrimo Estijos Respublikoje medžiaga, kurioje figÅ«ruoja baltos spalvos automobilis VW Passat, be to P. V. buvo pažįstamas su A.

P. ir anksčiau, todėl galėjo žinoti apie pastarojo naudojamÄ automobilį iÅ¡ ankstesnių susitikimų. Be to, informacija apie tai, kokiu automobiliu naudojosi A. P., be jokios abejonės buvo žinoma ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų apie tai, kad P. V. į vagystės vietÄ vyko A. P. automobiliu VW Passat ir kad informacijÄ apie tai, kokiu automobiliu naudojosi A.

P., P. V. galėjo gauti tik iÅ¡ dalyvavimo 2012-11-01 vagystėje. 3.3.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas P. V. parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui apie tai, kur P. V. nakvodavo tuo laikotarpiu, kai buvo sekama automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti prie GariÅ«nų turgavietės, bei parodymus apie tai, kur A. P. neva perprogramavo dviejų vilkikų apsaugos nuo vagystės blokus, neatkreipė dėmesio į akivaizdžius prieÅ¡taravimus Å¡ioje parodymų dalyje ir kitÄ vertus, pasirinktinai remiasi duomenimis, kurie naudingi tik kaltinimui.

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu P. V. nurodė, kad visÄ savaitę gyveno ir nakvojo autobusiuke, o vilkikų apsaugos sistemas A. P. perprogramavo savo namuose (duomenys neskelbtini), prie ežero: „<...>. Savaitę laiko gyvenau autobusiuke. <...>. Kartu su juo nuvažiavome į jo (A. P.) namus (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežinau, ant ežero kranto. Savo namuose A. P. perprogramavo jau paruoÅ¡tus užvedimo raktus“ (t. 25, b.l. 96). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ P. V. jau nurodė, kad nakvodavo ne autobusiuke, o kiekvienÄ vakarÄ A.

P. jį veždavo nakvoti į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, ten pat A. P. perprogramavo ir iÅ¡imtas sunkvežimių apsaugos sistemas: „<...>. Apie 24-01 val. nakties A. kas naktį paimdavo mane, nuveždavo į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, kur nakvodavau. <...>, su A. ir jo automobiliu „Volkswagen“ nuvažiavome į (duomenys neskelbtini), ten, kur aÅ¡ nakvodavau. A. P. atsinešė kompiuterį, nuskaitė įslaptintus kodus, įprogramavo „čipus“ ir viskÄ surinkęs vėl atidavė man“. (t. 25, b.l. 101-102).

Taigi, net ir tie duomenys, kuriais remiasi pirmosios instancijos teismas yra prieÅ¡taringi. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , P. V. nurodo, kad visÄ savaitę nakvojo autobusiuke ir kad sunkvežimių apsaugos sistemos buvo perprogramuotos A. P. namuose, (duomenys neskelbtini) o apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jau nurodo, kad nakvodavo (duomenys neskelbtini)., ten pat A. P. perprogramavo ir kompiuterių apsaugos sistemas. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) kaimo nėra.

Tokie prieÅ¡taringi P. V. parodymai ne patvirtina, bet mažina jo parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui patikimumÄ . Pirmosios instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti šį prieÅ¡taravimÄ , rėmėsi tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodoma, kad A. P. yra faktinis savininkas prie ežero esančios sodybos, kurios adresas (duomenys neskelbtini). Asmenų, kurie yra įregistruoti Å¡io turto savininkais apklausti netikslinga, kadangi jie pažįstami su A. P. ir vis vien duos neteisingus parodymus (t. 31, b.l. 37).

Remiantis Å¡iuo dokumentu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vada, kad P. V. nakvodavo ir sunkvežimių apsaugos blokai buvo perprogramuoti nurodytu adresu. Toks tarnybinis praneÅ¡imas negali bÅ«ti laikomas įrodymu ir juo negali bÅ«ti grindžiamos teismo iÅ¡vados. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad Å¡iÄ aplinkybę tikslinga tirti, nes samprotavimai apie tai, kÄ turėjo galvoje P. V. duodamas tokius parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, neturi teisinės reikÅ¡mės. Pirmiausiai dėl to, kad P. V. teisme Å¡iuos parodymus paneigė, o antra dėl to, kad P. V. su A.

P. ir nebuvo kaltinami tuo, kad sunkvežimių apsaugos blokai buvo perprogramuoti kurioje nors konkrečioje vietoje. Tiek kaltinime, tiek pirmosios instancijos teismo nustatomojoje dalyje konstatuota, kad elektroninio blokavimo sistemos buvo anuliuotos nenustatytomis aplinkybėmis. Aptarta P. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui dalis teisiÅ¡kai svarbi tik tiek, kad parodo P. V. parodymų nenuoseklumÄ ir nepatikimumÄ . 3.3.8. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad P. V. parodymai apie tai, kokiu bÅ«du vilkikai buvo iÅ¡varyti iÅ¡ saugomos aikÅ¡telės prie GariÅ«nų, sutampa su apsaugos darbuotojų parodymais ir bylos dokumentas, tačiau jie nesutampa.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , P. V. parodė, kad papirko sargus, sumokėjo jiems po 20 Lt už kiekvienÄ vilkikÄ , pasakė kad iÅ¡važiuoja prikabinti priekabos ir tuoj grįš (t. 25, b.l. 102). Liudytojas I. G. parodė, kad pavogto vilkiko vairuotojas jį apgavo, nurodė, kad paliko motelio leidimÄ laikyti automobilį vieÅ¡butyje, davė 20 Lt užstatÄ už aikÅ¡telę ir iÅ¡važiavo neva prisikabinti priekabos (t. 1, b.l. 131). Liudytojas G. B. nurodė, kad iÅ¡varant pavogtÄ vilkikÄ , vairuotojas parodė motelio administratorės iÅ¡duotÄ leidimÄ , kuris ir liko pas vairuotojÄ . (t. 1, b.l. 132, t. 28, b.l. 48–49).

Čia pažymėtina ir tai, kad analogiški P. V. parodymus toje pačioje byloje buvo įvertinti skirtingai. P. V. apie išvažiavimo iš tos pačios stovėjimo aikšteles aplinkybes smulkiai aiškino net tik nagrinėjamo kaltinimo dalyje, bet ir apklausiamas dėl 2013-05-26 vagystės, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad P. V. parodymai nėra pakankami kaltinimui pagrįsti ir skundų dėl šios išteisinamosios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies nėra gauta. 3.3.9.

Svarbi aplinkybė, kuri kelia abejonių P. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui patikimumu yra ta, kad pagal liudytojų apibÅ«dinimÄ , jie nepanaÅ¡us į pavogtų vilkikų vairuotojÄ . Apsaugos darbuotojams I. G. ir G. B., P. V. nebuvo pateiktas atpažinti. Tai, kad I. G. ir G. B. negali atpažinti P. V., pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kina tuo, kad praėjo daug laiko. Pirmosios instancijos teismas nenuoseklus, nes kiti atpažinimo protokolai, nors irgi atlikti po ilgo laiko tarpo, teismui tokių abejonių nesukėlė (t. 21, b.l. 20- 23).

Be to, ir be atpažinimo protokolų, vien iÅ¡ liudytojų I. G. ir G. B. pateiktų žodinių apraÅ¡ymų matyt, kad kiekvienÄ vilkikÄ vairavo skirtingi vairuotojai ir nė vieno jų apraÅ¡ymas neatitinka P. V. iÅ¡vaizdos. I. G. apibÅ«dina vairuotojÄ kaip vidutinio kÅ«no sudėjimo ir Å«gio, apie 50 matų amžiaus, Å¡viesių plaukų vyrÄ , kuris atrodė kÄ tik atsikėlęs ir pagiringas. G. B. vilkiko vairuotojÄ apibÅ«dina kaip lieso kÅ«no sudėjimo, panašų į tipiÅ¡kÄ Kazachstano pilietį, kalbantį rusiÅ¡kai.

Saugojimo aikÅ¡telės vaizdo įraÅ¡ai ikiteisminio tyrimo metu prarasti, todėl nėra galimybės įvertinti abiejų pavogtų vilkikų vairuotojų bent laikysenos, aprangos, Å«gio. Nukentėjusysis M. A., kuris yra matęs šį vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ karto po vagystės, vieno iÅ¡ pavogtų vilkikų vairuotojÄ apibÅ«dina kaip aukÅ¡tÄ , stambų, apie 50 metų vyrÄ , visÄ apaugusį, rudos spalvos plaukais, su kepure ir balta striuke. Apklaustas papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jo vaizdo įraÅ¡e matytas vilkiko vairuotojas nepanaÅ¡us nė į vienÄ iÅ¡ kaltinamųjų (t. 27, b.l. 120, 2019-11-04 teisiamojo posėdžio protokolas). 3.3.10.

Pirmosios instancijos teismas daro iÅ¡vada, kad P. V. parodymus apie tai, kad pavogti vilkikai buvo nuvaryti į UAB (duomenys neskelbtini) teritorijÄ (duomenys neskelbtini), patvirtina faktas, kad 2013-07-24 vienas iÅ¡ pavogtų vilkikų, perdažytas, su pakeistais VIN numeriais sulaikytas ir paimtas iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo. Tačiau bylos duomenys rodo, kad iÅ¡ karto po vagystės vilkikai UAB (duomenys neskelbtini) naudojamoje teritorijoje nebuvo slepiami, nebuvo keičiami jų VIN numeriai. Vienas iÅ¡ pagrobtų sunkvežimių su originaliais VIN numeriais, atvaromas į UAB (duomenys neskelbtini) naudojamÄ angarÄ praėjus daugiau kaip pusei metų po vagystės. IÅ¡ kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad minėtas vilkikas, jau perdažytas, atvarytas į UAB (duomenys neskelbtini)naudojamÄ angarÄ (duomenys neskelbtini) praėjus daugiau nei pusei metų po vagystės – tik 2013-05-28 ir čia buvo laikomas iki 2013-06-28.

Teismas nustatė, kad minėtu laikotarpiu vilkiko VIN numerius pakeitė S. J.. ApžiÅ«rėjus sulaikytÄ vilkikÄ , nustatyta, kad jis nuvažiavęs 108 000 km. Akivaizdu, kad automobilis per mėnesį negalėjo nuvažiuoti tokio atstumo, t.y. jau po to kai UAB (duomenys neskelbtini)naudojamame angare jam buvo pakeisti VIN numeriai. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kus pavogtÄ vilkikÄ perdažė, jį eksploatavo, nuvažiuodamas apie 100 000 km, nuo vagystės 2012-11-01 iki jis buvo atvarytas į UAB (duomenys neskelbtini) 2013-05-28.

Pažymėtina ir tai, kad parodymų patikrinimo metu P. V. nenurodė, kur po vagystės buvo nuvaryti vilkikai (t. 25, b.l. 98- 99). Vadinasi, P. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui apie tai, kad pagrobti vilkikai 20012-11-01 buvo nuvaryti į UAB (duomenys neskelbtini) teritorijÄ (duomenys neskelbtini), nepatvirtina jokie bylos duomenys. 3.3.11. Pirmosios instancijas teismas P. V. parodymų patikimumÄ Ä¯rodinėja tuo, kad kai kurios aplinkybes, kurias Å¡is kaltinamasis nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo žinomos tik jam ir jas tik vėliau patvirtino kiti bylos duomenys.

Vieni iÅ¡ tokių pirmosios instancijos teismo argumentu, susijusių su P. V. parodymais apie tai, kokiu automobiliu naudojosi A. P. jau aptarti Å¡io nuosprendžio 3.3.5. p., be to, analogiÅ¡kai pirmosios instancijos teismas daro iÅ¡vada, kad tik P. V. galėjo žinoti ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytÄ aplinkybę, kad 2012-11-01 pagrobtuose dviejuose sunkvežimiuose nebuvo įrengta signalizacija ir GPS sekimo sistema, taip pat tik iÅ¡ A. P. žodžių galėjo žinoti, kad du pavogtus sunkvežimius policija rado.

Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstos. Dėl 2012-11-01 pavogtų sunkvežimių signalizacijos ir GPS sekimo sistemos. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ P. V. nurodė, kad sunkvežimiuose GPS sekimo sistemos ir signalizacijos nebuvo, buvo įrengta tik gamyklinė apsaugos nuo nuvarymo sistema (imobilizatorius) (t. 25, b.l. 96). UAB „Volvo Lietuva“ raÅ¡te taip pat nurodoma, kad Å¡iuose vilkikuose buvo naudojamas tik imobilizatorius (t. 1, b.l. 160). Tačiau tokie parodymai nesutampa su nukentėjusiojo M.

A. parodymais. M. A. teisme nurodė, kad „<...>. Vilkikuose buvo gamyklinė signalizacija. <...>. Signalizacija nesuveikė. <...>.“ (t. 27, b.l. 118–120). Dėl GPS sekimo sistemos buvimo sunkvežimyje, tai Å¡ios aplinkybės nurodymas ar nenurodymas apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu neįrodo P. V. parodymų patikimumo. Pavyzdžiui 2013 m. gegužės mėn. vagystės epizode, P. V. taip pat pakankamai smulkiai nurodo, kaip buvo deaktyvuota pavogto sunkvežimio GPS sekimo sistema, tačiau dėl Å¡io vagystės P. V. vis dėlto pripažintas nekaltu.

Vadinasi, pripažinta, kad aplinkybės, susijusios su sunkvežimio apsaugos ir sekimo sistemų neutralizavimu, P. V. galėjo bÅ«ti žinomos ne dėl to, kad jis padarė minėtų transporto priemonių vagystę, bet iÅ¡ kitų Å¡altinių. Pavyzdžiui iÅ¡ prieÅ¡ tai vykusios 2014-12-12 pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ (t. 25, b.l. 96- 97). Toliau- apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , P. V. nurodo, kad „<...>. 2013 m. vasarÄ A. P. atvažiavo pas mane į namus, (duomenys neskelbtini), pasiėmė mane, nusivežė į atokiÄ vietÄ , sakė, kad du vilkikus policija surado, kad jį buvo uždarę. <...>“. (t. 25, b.l. 102).

IÅ¡ to pirmosios instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jei P. V. nebÅ«tų padaręs 2012-11-01 vagystės, A. P. jam apie tai nebÅ«tų pasakojęs. Tačiau, net jei toks P. V. ir A. P. pokalbis ir tikrai įvyko, nors abu kaltinamieji teisme tai neigia, nėra jokio pagrindo jo sieti bÅ«tent su Lietuvoje ir bÅ«tent su 2012-11-01 padaryta vagyste. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos buvo rasti ne du, bet vienas iÅ¡ 2012-11-01 pagrobtų sunkvežimių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vada, kad informacijÄ apie Å¡iame punkte aptartas aplinkybes nėra esminė ar specifinė, charakterizuojanti bÅ«tent 2012-11-01 vagystę.

P. V. parodymai apie visas vagystes iÅ¡ esmės Å¡abloniÅ¡ki, tokie, kaip nurodyti 3.1.4. p. Be to, informacija apie vagystes P. V. galėjo gauti ne dėl to, kad jas padarė, bet iÅ¡ kitų Å¡altinių, pavyzdžiui prieÅ¡ tai apklausinėjamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ . 3.3.12. Dėl liudytojo apklausto UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus pavaduotojo R. G. parodymų vertinimo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas R. G. parodė, kad jis įtardavo, jog įmonėje kažkas vyksta negerai, kad įmonė perka vogtas transporto priemones ir klastoja Å¡ių transporto priemonių identifikavimo numerius įmonės teritorijoje, suprato, kad Å¡iam darbui vadovauja D.

P., kuris daug bendravo su Kazachstano piliečiais, taip pat bendravo su A. P., o po A. P. apsilankymo įmonėje atsirasdavo nauja transporto priemonė, A. P. galėjo būti susijęs su vilkikų grobimu (t. 23, b.l. 169–171). Teisme liudytojas šiuos parodymus paneigė, nurodė, kad tyrimo metu, tokius parodymus duoti nurodė tyrėja. Liudytojas nurodė, kad po A. P. apsilankymo įmonėje neatsirasdavo naujų transporto priemonių. Tyrimo metu jis nesakė, jog UAB (duomenys neskelbtini)buvo klastojami identifikaciniai numeriai, jog A.

P. yra susijęs su vilkikų pagrobimu. Pirmosios instancijos teismas atmetė liudytojo parodymus teisme ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismas motyvavo, kad yra R. G. yra UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojas, kurios vadovu ilgÄ laikÄ buvo D. P. tėvas K. P., o su pastaruoju bendrauja A. P., todėl per K. P. gali daryti įtakÄ R. G.. Tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija nelogiÅ¡ka, nes K. P., kaip matyti iÅ¡ jo paties parodymų UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi arba direktoriaus pavaduotoju buvo nuo 2009 m. iki Å¡iol, todėl jei bÅ«tų daręs poveikį liudytojui, galėjo padaryti jį ir ikiteisminio tyrimo metu, nes nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme R.

G. tarnybinis pavaldumas K. P. iÅ¡ esmės nepasikeitė. Be to tokiÄ iÅ¡vadÄ apie neteisėtÄ poveikį liudytojui R. G. pirmosios instancijos teismas daro be jokio faktinio pagrindo. Teismas kaip ir liudytojo R. S. atveju, neatmeta liudytojo R. G. parodymų teisme, nekonstatuoja, kad jie melagingi, o tik nurodo, kad jie kelia abejonių. Tačiau, kaip tai jau minėta 3.2.13 p., Visos abejonės, kilusios dėl vienų ar kitų įrodymų vertinimo turi bÅ«ti paÅ¡alintos, o jei jų paÅ¡alinti nėra galimybių, jos vertintinos kaltinamųjų naudai.

Juo labiau, kad liudytojo R. G. parodymai, kuriais remiasi teismas, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir negali bÅ«ti pripažinti savarankiÅ¡kais įrodymais. Todėl, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas pagrindė ne įrodymais, bet duomenimis, kurie negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, todėl teismo iÅ¡vados Å¡ioje dalyje neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 3.3.13. Abu kaltinamieji nurodė, kad 2012-11-01, t.y. Vėlinių dienÄ , buvo ne Vilniuje ir lankė kapus. P. V. parodymus apie tai patvirtino liudytojomis apklaustos jo sugyventinė V.

S. ir liudytoja J. G.. Liudytoja J. G. parodė, kad yra P. V. ir V. S. kaimynė. Kiekvienais metais, lapkričio pirmÄ , be jokių iÅ¡imčių, iÅ¡skyrus 2016 m., J. G. kartu su jais važiuoja į kapus. Be to vienÄ ar dvi dienas prieÅ¡ tai visi kartu važiuoja į kapus uždegti žvakučių (t. 32, b.l. 13—14). Liudytoja V. S. parodė, kad ji, P. V., J. G. kiekvienais metais lapkričio pirmÄ važiuoja į (duomenys neskelbtini) kapines, kur palaidoti P. V. tėvai, dukra ir J. G. motina, taip buvo ir 2012 m. (t. 32, b.l. 29).

A. P. alibi patvirtino liudytojai A. V. ir S. V.. Šie liudytojai nurodė, kad naktį 2012 m. iš spalio 31 į lapkričio 1 d. A. P. nakvojo jų dabar jau sudegusioje sodyboje, esančioje Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini)., o ryte kartu su jais važiavo į kapus. Pirmosios instancijos teismas pripažino abejotinais visų paminėtų liudytojų, patvirtinančių A. P. ir P. V. alibi parodymus, remiantis iš esmės tuo, kad visi jie asmeniškai pažįstami atitinkamai su P. V. ir A. P.. Tačiau asmeninė liudytojų pažintis su kaltinamaisiais nėra pakankamas pagrindas paneigti jo parodymus.

Be to, teismas, kaip ir liudytojų R. S. bei R. G. parodymų vertinimo atveju, šių parodymų neatmetė, o tik pripažino abejotinais. Tačiau, kaip jau minėta, esant abejonių, jos turi būti vertinamos ne kaltinimo bet kaltinamojo naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojų V. S., J. G., A. V. ir S. V. parodymai, patvirtinantys, kad 2012-11-01 A. P. ir P. V. buvo kitoje vietoje, bet ne Vilniuje, nėra paneigti. 3.3.14. Remiantis tuo, kas išdėstyta 3.3.1–3.3.13 p., apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad A.

P. ir P. V. kaltė neįrodyta. Visos pirmosios instancijos teismo išvados yra analizuojamos P. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui kontekste, tačiau šie jo parodymai nepatikimi (3.1.9. p.), be to, duomenų patvirtinančių šiuos parodymus taip pat nėra. Kaltinamieji A. P. ir P. V. savo kaltę teisme nuosekliai neigė ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo kitoje vietoje. Duomenų, kurie leistų kategoriškai atmesti šiuos įrodymais, t.y. liudytojų V.

S., J. G., A. V. ir S. V. parodymus, nenustatyta. Nėra duomenų, patvirtinančių P. V. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui apie tai, kad jis stovėjimo aikštelę sekė iš baltos spalvos autobusiuko, skolinto iš D. P.. Apsaugos darbuotojų bei nukentėjusiojo M. A. pateiktas pavogtų vilkikų vairuotojų apibūdinimas nesutampa su P. V. išvaizda. P. V. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui apie tai, kokiu būdų vilkikai buvo išleisti, nesutampa su stovėjimo aikštelės sargų parodymais.

Nenustatyta, kokiu tikslu pagrobti vilkikai turėjo bÅ«ti po vagystės atvaryti į UAB (duomenys neskelbtini)teritorijÄ , kaip tai nurodo P. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, nes vienas pagrobtų vilkikų Å¡ios įmonės teritorijoje rastas praėjus tik apie pusę metų po vagystės, o iki to laiko nenustatytų asmenų buvo eksploatuojamas ir nuvažiavo apie 100000 km. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl P. V. parodymų patikimumo, grindė ir tuo, kad jis atskiras vagystės detales galėjo žinoti tik jei pats jose dalyvavo.

Tokios pirmosios instancijos teismo išvados paneigtos 3.3.5., 3.3.11. p. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais P. V. ir A. P. kaltinančius V. S. ir R. G. parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu, nors teisme šie liudytojai savo parodymų nepatvirtino. Ir galiausiai, kaip jau konstatuota 3.1.2 p. A. P. kaltė neleistinai buvo grindžiama P. V. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Remiantis tuo, kas išdėstyta A. P. ir P. V. dėl 2012-11-01 vagystės, išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

M. A. ir A. S. civiliniai ieÅ¡kiniai, atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). 3.3.15. Konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali bÅ«ti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90, § 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Česnulevičius prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 41922/06). Tačiau iÅ¡ sprendimo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 926/05, § 91).

Dėl visų esminių apeliantų argumentų teisėjų kolegija pasisakė ir pripažino juos pagrįstais. Likę apeliantų argumentai nėra esminiai arba tokie, kaip apeliantų keliamas per griežtos bausmės klausimas, neteko teisinės reikšmės, todėl dėl likusių apeliantų argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 115 str. 3 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p., 329 str. 1 d. 1 p., nusprendė: nuteistojo A. P. gynėjo adv. R. M. ir nuteistojo P. V. apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-02-26 nuosprendžio, apkaltinamÄ jÄ dalį A. P. ir P. V. atžvilgiu ir priimti naujÄ nuosprendį. A. P. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ : pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 3 d. (dėl 2009-10-17 vagystės); pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 3 d. (dėl 2012-11-01 vagystės). KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti. P. V. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ : pagal BK 178 str. 3 d. (dėl 2009-10-17 vagystės); pagal BK 178 str. 3 d. (dėl 2012-11-01 vagystės).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, panaikinti. UAB (duomenys neskelbtini), M. A., A. S. civilinius ieÅ¡kinius ir UAB (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo, atmesti. LikusiÄ Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-02-26 nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Jurgita Mačionytė