2019-10-10 Nr. AB-19273-3-61-3-02779-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-614-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02779-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 52.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba) pakeisti 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985 „Dėl klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus, mokinių ir vaikų skaičiaus vidurkio klasėse ir grupėse pagal bendrąsias ir priešmokyklinio ugdymo programas savivaldybės ugdymo įstaigoms ir jų skyriams 2017–2018 mokslo metams nustatymo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas):

- 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės 1 eilutės 2, 3 bei 4 klasėse, 2 eilutės 9 bei 11 klasėse, 3 eilutės – 12 klasėje, 4 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 5 eilutės – 2, 3, 4 bei 12 klasėse, 7 eilutės – 6 klasėje, 13 eilutės – 12 klasėje, 14 eilutės – 10 klasėje, 15 eilutės – 11 ir 12 klasėse, 22 eilutės – 4 klasėje, 26 eilutės – 12 klasėje, 28 eilutės – 1-4 klasėse, 30 eilutės – 4 klasėje, 32 eilutės – 12 klasėje, 34 eilutės – 10 bei 12 klasėse, 36 eilutės – 1, 2 bei 12 klasėse, 39 eilutės – 8 klasėje, 40 eilutės – 3 klasėje, 43 eilutės – 4 klasėje, 45 eilutės – 4 klasėje, 46 eilutės – 2 klasėje, 48 eilutės – 2, 3 bei 4 klasėse, 49 eilutės – 1 bei 2 klasėse, 52 eilutės – 8 klasėje, 55 eilutės – 2 klasėje, 58 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 61 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 63 eilutės – 2-4 klasėse, 64 eilutės – 4 klasėje, 65 eilutės – 4 klasėje, 66 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 67 eilutės – 2-4 klasėse, 71 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 72 eilutės – 1, 2 bei 4 klasėse, 73 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 74 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 75 eilutės – 1 bei 3 klasėse, 76 eilutės – 2 klasėje, 77 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 79 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 81 eilutės – 1–4, 6–8 klasėse, 83 eilutės – 3–4 klasėse, 84 eilutės – 2 klasėje, 86 eilutės – 2–4 klasėse, 87 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 88 eilutės – 4 klasėje, 90 eilutės – 4 klasėje, 91 eilutės – 2–4 klasėse, 92 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 93 eilutės – 2–3 klasėse, 94 eilutės – 3 klasėje, 95 eilutės – 2–4 klasėse, 96 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 97 eilutės – 2–4 klasėse, 98 eilutės – 2 klasėje, 99 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 101 eilutės – 2 klasėje, 103 eilutės – 1–4 klasėse, 104 eilutės – 2 klasėje, 105 eilutės – 1–3 klasėse, 106 eilutės – 4 klasėje, 108 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 109 eilutės – 1–4 klasėse, 111 eilutės – 1 bei 3 klasėse, 114 eilutės – 1 klasėje nustatytą vaikų skaičių, suderinant su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25.7 punkto bei Taisyklių 1 priedo nuostatomis, t. y. nustatant 1–4 klasėse ne didesnį kaip 24, o 5–12 klasėse ne didesnį kaip 30 vaikų skaičių;

- 1.2 punktu patvirtinto 2 priedo 1, 3, 8–14, 15 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 16, 18, 20 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 23–28, 30, 31, 34, 36–39, 41–44, 46–49, 51, 52, 56, 58, 59 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 60, 61, 63–68, 74, 75, 78, 80, 82 (grupė rusų ugdomąja kalba), 84, 86, 88, 89 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 93–95, 98, 103, 104, 106, 111, 113, 116, 118 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 119, 124, 127–130, 133, 139, 146, 147, 156 eilutėse nustatytą vidutinį vaikų skaičių grupėse, suderinant su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 patvirtinto Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 5.4 punkto nuostatomis, ir nustatyti grupėse ne didesnį kaip 20 vaikų skaičių.

2. Pareiškime Tarnyba nurodė, kad Taryba Sprendimo 1.1 punktu nustatė klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2017–2018 mokslo metams pagal 1 priedą, o Sprendimo 1.2 punktu nustatė priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse pagal vykdomas priešmokyklinio ugdymo programas 2017–2018 mokslo metams pagal 2 priedą. Pareiškėjo teigimu, jo nurodytose Sprendimo 1 priedo papildomos lentelės eilutėse klasėse nustatytas mokinių skaičius viršija Taisyklių 1 priede nustatytą didžiausią mokinių skaičių klasėje, todėl neatitinka Taisyklių 25.7 punkto bei Taisyklių 1 priedo reikalavimų; o nurodytose Sprendimo 2 priedo eilutėse nustatytas vidutinis vaikų skaičius priešmokyklinio ugdymo grupėje (klasėje) viršija leidžiamą maksimalų vaikų skaičių grupėje, kuris turi būti ne didesnis nei 20. Pareiškime pažymėta, jog Taryba, Sprendimo 1 priede konkrečiose mokyklose nustatydama didesnį mokinių skaičių nei leidžia teisės aktai bei 2 priede konkrečioms priešmokyklinį ugdymą teikiančioms įstaigoms nustatydama didesnį nei 20 vidutinį vaikų skaičių priešmokyklinio ugdymo grupėse, pažeidė ne tik imperatyvias teisės aktų nuostatas ir teisėtumo principą, bet tokiais savo veiksmais neužtikrino ir vaiko teisių į sveiką ir saugią ugdymosi aplinką. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Vyriausybės atstovas 2017 m. liepos 11 d. teikimu Nr. 1T-16 (toliau – ir Teikimas) pasiūlė Tarybai svarstyti atitinkamus Sprendimo pakeitimus, tačiau Teikimas artimiausiame Tarybos posėdyje, kuris vyko 2017 m. liepos 26 d., apsvarstytas nebuvo. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. A51-53096/17(3.3.13.1-EM4) taip pat nėra aišku, ar Taryba ketina vykdyti Teikimą.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos pareiškimą prašė jį atmesti.

4. Taryba atsiliepime nurodė, kad Ginčijama Sprendimo 1 priedo papildoma lentelė nebuvo patvirtinta Tarybos sprendimu ir per klaidą buvo paskelbta Teisės aktų registre. Atsakovo iniciatyva minėta 1 priedo papildoma lentelė buvo pašalinta ir Teisės aktų registro, todėl prašymo pakeisti 1 priedo papildomos lentelės atitinkamas eilutes nagrinėjimas yra beprasmis, ši bylos dalis nutrauktina. Atsiliepime taip pat pažymėta, jog vienu mokiniu didesnis planuojamas vidurkis galimas pagal Taisyklių 25.7 punktą. Dėl ginčijamo Sprendimo 1.2 punktu patvirtintų atitinkamų 2 priedo eilučių atsakovas paaiškino, kad klasių (grupių), mokinių (vaikų) skaičiaus nustatymas yra vykdomas dviem etapais, t. y. iki kalendorinių metų kovo 31 d. nustatomas klasių skaičiaus ir mokinių skaičiaus jose vidurkis, taip pat priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus jose vidurkis kitiems mokslo metams, o iki rugsėjo 1 d. yra tikslinamas klasių (grupių) skaičius, nepažeidžiant higienos normų. Taigi konkrečias teisines pasekmes sukels toks Tarybos sprendimas, kuriuo bus nustatomi konkretūs duomenys apie vaikų (mokinių) skaičių kiekvienoje švietimo įstaigoje. Ginčijamas Tarybos Sprendimas nesukelia jokių konkrečių teisinių pasekmių, nes jis dar bus keičiamas pagal teisės aktų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu buvo išsamiai atsakyta į Teikimą, aiškiai išdėstyta savivaldybės pozicija dėl Teikimo turinio, išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu bylos dalį dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymo įpareigoti Tarybą pakeisti Sprendimo 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės nustatytą vaikų skaičių, nustatant 1–4 klasėse ne didesnį kaip 24, o 5–12 klasėse ne didesnį kaip 30 vaikų skaičių, nutraukė, kitą pareiškimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimo 1.1 punktu patvirtintame 1 priede nustatytas klasių komplektų skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2017–2018 mokslo metams, o šio priedo papildomoje lentelėje – planuojamas mokinių, klasių komplektų skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis klasėje pagal vykdomas bendrąsias programas savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir jų skyriuose 2017–2018 mokslo metams; Sprendimo 1.2 punktu patvirtintame 2 priede nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius 2017–2018 mokslo metams Vilniaus miesto bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

7. Įvertinęs Teisės aktų registre paskelbtą Tarybos Sprendimą ir jo priedus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad registre nėra oficialiai paskelbta pareiškėjo ginčijama 1 priedo papildoma lentelė, taigi ji nėra galiojanti ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, teismas bylos dalį, susijusią su pareiškėjo reikalavimu pakeisti 1 priedo papildomą lentelę, nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

8. Atsižvelgdamas į Švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo (toliau – ir Kriterijų sąrašas), Aprašo ir Higienos normos reguliavimą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad kiekvienais metais iki kovo 31 d. yra planuojamas tikėtinas klasių skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis grupėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkis grupėse kitiems mokslo metams. Šie nustatyti skaičiai iki rugsėjo 1 d. yra tikslinami esant bent vienai iš šių aplinkybių: jei prašymų mokytis bendrojo ugdymo mokykloje skaičius yra didesnis nei buvo nustatytas mokinių ir klasių skaičius arba jei mokykla nesurenka nustatyto mokinių skaičiaus ir nesudaro patvirtinto klasių skaičiaus. Šie patikslinimai atliekami vadovaujantis higienos normomis. Taigi tikslus vaikų skaičius būna žinomas tik rugsėjo mėnesio pradžioje, o iki tol nustatyti skaičiai laikytini preliminariais. Higienos norma yra taikoma tik tuo atveju, kai yra sudaromi konkretūs grupių sąrašai, o ne tuomet, kai yra rengiamas preliminarus klasių skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis kitiems mokslo metams.

9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo keisti Sprendimo 2 priedo 1, 3, 8–14, 15 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 16, 18, 20 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 23–28, 30, 31, 34, 36–39, 41–44, 46–49, 51, 52, 56, 58, 59 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 60, 61, 63–68, 74, 75, 78, 80, 82 (grupė rusų ugdomąja kalba), 84, 86, 88, 89 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 93–95, 98, 103, 104, 106, 111, 113, 116, 118 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 119, 124, 127–130, 133, 139, 146, 147, 156 eilutėse nustatyto vidutinio vaikų skaičiaus grupėse, derinant jį su Švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Aprašo 19 punkto ir Higienos normos 5.4 punkto reikalavimais, kadangi priede pateikti skaičiavimai laikytini preliminariais. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pateiktus teiginius, kad atsakovas neįvykdė pareigos iki 2017 m. rugsėjo 1 d. patikslinti 2 priede nurodytus skaičius, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. 10. Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

11. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad su paskelbimu Teisės aktų registre yra siejamas tik norminių teisės aktų įsigaliojimas, o teisės taikymo aktų įsigaliojimas yra siejamas su jų pasirašymo diena. Ginčijamas Sprendimas nėra norminis teisės aktas. Maksimalus mokinių (vaikų) skaičius klasėse (grupėse) yra reglamentuojamas aukštesnės galios teisės aktais, todėl Taryba, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus ir nustatydama mokinių (vaikų) skaičiaus vidurkį, nesukuria naujų elgesio taisyklių, o tik techniškai įgyvendina aukštesnės galios teisės aktuose nustatytus reikalavimus (t. y. nustato tik konkrečius skaičius).

Taigi ginčijamo Sprendimo 1 priedo papildoma lentelė galioja, nes aplinkybė, kad ji nebeskelbiama Teisės aktų registre, savaime nereiškia, kad Sprendimo 1 priedo papildoma lentelė nėra ginčijamo Sprendimo sudėtine dalimi ir negalioja. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Kriterijų sąrašo 3 punkto analizė leidžia daryti išvadą, jog Taryba turi pareigą tikslinti tik klasių skaičių, o ne vaikų skaičiaus vidurkį, ir tik tuo atveju, kai yra Kriterijų sąrašo 3.1 bei 3.2 punktuose nustatytos aplinkybės. Jei šių aplinkybių nėra, iki kovo 31 d. nustatytas grupių skaičius nėra keičiamas.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad grupėse nustatytas vaikų skaičius laikytinas preliminariu. Aplinkybė, kad iki rugsėjo 1 d. nebuvo priimtas joks sprendimas, kuriuo būtų tikslinamas grupių ar vaikų skaičius grupėse, taip pat leidžia daryti išvadą, kad ginčijamo Sprendimo 2 priede nustatyti skaičiai yra galutiniai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų ar motyvų, kodėl preliminarūs skaičiai negali būti ginčijami. Vaikų skaičiaus vidurkio nustatymas sukuria konkrečias teisines pasekmės, kadangi atsižvelgdama į šį skaičių švietimo įstaiga priima konkretų vaikų skaičių į konkrečią vaikų grupę, t. y. iki rugsėjo 1 d. sudaro sutartis su mokiniais (jų atstovais) dėl priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimo, formuoja ugdymo paslaugoms teikti reikiamą įstaigos personalą ir pan.

Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad teisės aktai imperatyviai ir be jokių išimčių įtvirtina pareigą laikytis Higienos normoje įtvirtintų reikalavimų, šis imperatyvas pirmiausia kyla iš Švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies. Taigi Taryba, nustatydama vaikų skaičiaus vidurkį grupėse, yra saistoma aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų ir negali nustatyti didesnio vaikų skaičiaus priešmokyklinio ugdymo grupėse nei yra nustatytas Higienos normos 5 punkte.

12. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsiliepime Taryba nurodo, jog pareiškėjo nurodoma 1 priedo lentelė Sprendimu patvirtinta nebuvo. Ginčijama papildoma lentelė su planuojamais mokinių, klasių skaičiais yra tik galutinio Tarybos sprendimo ir juo tvirtinamų priedų priėmimo procedūros dalis, tarpinis veiksmas, reikalingas konkrečiam Tarybos sprendimui ir juo tvirtinamam 1 priedui priimti. Nagrinėjamu atveju konkrečiu Tarybos sprendimu patvirtinto 1 priedo pareiškėjas neginčija. Pareiškėjo ginčijama 1 priedo papildoma lentelė yra tik Tarybos sprendimo projekto rengimo medžiagos dalis. Atsakovas taip pat pažymi, kad ginčijamas Sprendimas yra norminis teisės aktas. Dėl ginčijamo Sprendimo 2 punkto Taryba nurodo, kad juo buvo patvirtintas priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkis grupėse kitiems mokslo metams, o ne konkrečių grupių sąrašai, kuriems yra taikytini Higienos normos reikalavimai. Siekiant pagrįsti, jog konkrečioje grupėje (klasėje) pa žeista Higienos norma, turėtų būti pateikiamas konkrečios grupės vaikų sąrašas, o ne planuojamas vidurkis. Higienos norma gali būti laikoma pažeista tik tuo atveju, kai jau yra žinomas konkretus vaikų skaičius konkrečioje grupėje, t. y. yra sudaryti grupių sąrašai, kurių Taryba netvirtina, todėl pareiškėjo teiginiai dėl Sprendimu patvirtinto 2 priedo prieštaravimo Higienos normai yra nepagrįsti. Pareiškėjas savo pozicijai pagrįsti nepateikia duomenų apie realiai planuojamus priimti vaikus.

IV. 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė proceso šalims pateikti savo pozicijas dėl to, ar ginčui aktualaus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985 sprendiniai šiuo metu turi teisinių padarinių bei ar gali turėti esminės reikšmės, t. y. sukelti neigiamas teisines pasekmes ateityje, taip pat dėl nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės pasikeitus bylos aplinkybėms.

15. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 28 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su teismo pastebėjimu, jog Sprendimu reglamentuotas klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius bei mokinių ir vaikų skaičiaus vidurkis nustatytas šiuo metu jau pasibaigusiems mokslo metams (2017–2018 m.). Taryba 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1468 nustatė klasių ir mokinių skaičių savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2018–2019 mokslo metams, o tos pačios dienos sprendimu Nr. 1-1462 nustatė ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių bei vaikų skaičiaus vidurkį grupėse 2018–2019 mokslo metams Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Po metų, 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2013, klasių ir mokinių skaičius savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams buvo nustatytas 2019–2020 mokslo metams, o tos pačios dienos sprendimu Nr. 12006 nustatytas ir mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičius ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius 2019–2020 mokslo metams Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Taigi po ginčijamo sprendimo priėmimo jau buvo priimti net keturi visiškai nauji sprendimai, nustatantys klasių ir mokinių skaičių bei priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse.

Lyginant ginčijamu sprendimu patvirtintą klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse su 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2013 patvirtinta analogiška lentele, matyti, jog klasių ir mokinių skaičius jose yra pasikeitęs, todėl ginčijamas sprendimas šią dieną yra neaktualus, o taip pat nebus aktualus ir ateityje, kadangi mokinių, klasių bei grupių skaičius yra nustatomas iš naujo kiekvienais metais pagal faktinę ir teisinę situaciją. Tai numato Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtintas Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Mokinių, klasių bei grupių skaičius yra nustatomas kiekvienais metais, o teisės aktai nenumato reikalavimo atsižvelgti į praeityje nustatytą mokinių, klasių bei grupių skaičių, todėl kiekvienais metais dėl mokinių, klasių bei grupių skaičiaus sprendžia Savivaldybė iš naujo. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo sprendimo pripažinimas neteisėtu ir panaikinimas netenka prasmės, kadangi įtakos nei jau priimtiems, nei vėliau priimtiniems Savivaldybės sprendimams tai neturės – mokinių, klasių bei grupių skaičius yra ir bus nustatinėjamas nežiūrint prieš tai priimtų Tarybos sprendimų dėl tokių skaičių.

Vis dėl to, atsakovo nuomone, ginčijamo sprendimo pripažinimas neteisėtu ir panaikinimas gali turėti neigiamos įtakos teisiniam tikrumui ir stabilumui. Jeigu teismas pripažintų, kad Sprendimo dalis yra neteisėta ir naikintina, keltinas klausimas, ar tuomet neteisėtu turėtų būti laikomas ir kokio nors mokinio mokimasis toje klasėje, galbūt ir jo mokyklos baigimas. Taigi tokio Sprendimo pripažinimas neteisėtu ir panaikinimas, kai jau seniai pasikeitė faktinės aplinkybės, gali lemti neproporcingą ir nereikalingą praeityje įvykusių santykių pertvarkymą, o tai tuo pačiu pakenktų ir vienam iš pamatinių teisinių gėrių – santykių tikrumui ir stabilumui.

16. Pareiškėjas 2019 m. liepos 1 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nepaisant to, jog Sprendimas yra skirtas konkretiems mokslo metams, kurie jau yra pasibaigę, jis neabejotinai sukelia ar gali sukelti tolimesnes teisines pasekmes, o teismo sprendimas šioje byloje taip pat neabejotinai turėtų reikšmingą poveikį į ateitį, kadangi: 1) konkrečiais metais suformuotose klasėse, grupėse, nustatytas didesnis nei leidžia teisės aktai mokinių / vaikų skaičius, vėlesniais mokslo metais perkeliamas (nustatomas) į vyresnes klases (didesnis nei teisės aktais nustatytas leistinas mokinių / vaikų skaičius klasėse / grupėse pablogina vaikų ugdymosi sąlygas: didelis vaikų skaičius grupėse sukelia didesnį triukšmą ir dėl to vaikai greičiau pavargsta, susierzina, pradeda dažniau pykti ir pan., o visa tai blogina ugdymosi proceso kokybę, didina riziką susirgti įvairiomis ligomis (įskaitant ir elgesio sutrikimus), kelia grėsmę vaikų saugumu. Be to, ugdymo įstaigas lanko vis daugiau vaikų, kurie turi didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių, psichologinių, elgesio ar emocijų problemų, įvairių raidos sutrikimų, todėl esant perpildytoms klasėms / grupėms, užtikrinti šių mokinių kokybišką ugdymą bei jų socialinę integraciją nėra tinkamų sąlygų bei galimybių); 2) teismui konstatavus ginčijamo teisės akto neteisėtumą, galimas tiek politinės atsakomybės klausimas (Vietos savivaldos įstatymo 251 str.), tiek laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje (Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 str. 3 d. 2 p.) klausimas. Jeigu teismas, įvertinęs visas aplinkybes (analogiško pobūdžio bylose teismo konstatuotų pažeidimų ignoravimą, pažeidimų sistemingumą, būtinybę užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir pan.) savo sprendimu konstatuotų, jog Taryba ginčijamu sprendimu šiurkščiai pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus, remiantis tokiu teismo sprendimu būtų pagrindas kelti laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje klausimą, ir tokiu būdu bandyti užtikrinti socialiai jautriausios visuomenės grupės – vaikų – teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 17. Ginčas šioje byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įpareigojimo pakeisti 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 1-985 „Dėl klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus, mokinių ir vaikų skaičiaus vidurkio klasėse ir grupėse pagal bendrąsias ir priešmokyklinio ugdymo programas savivaldybės ugdymo įstaigoms ir jų skyriams 2017–2018 mokslo metams nustatymo“. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą įgyvendindamas Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą savivaldybių veiklos teisėtumo priežiūros funkciją. Remiantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatomis pagrindinė pareiškėjo veiklos funkcija yra savivaldybių veiklos teisėtumo administracinė priežiūra ir pareiškėjas nagrinėjamoje byloje įgyvendino Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.

18. Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985:

- 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės 1 eilutės 2, 3 bei 4 klasėse, 2 eilutės 9 bei 11 klasėse, 3 eilutės – 12 klasėje, 4 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 5 eilutės – 2, 3, 4 bei 12 klasėse, 7 eilutės – 6 klasėje, 13 eilutės – 12 klasėje, 14 eilutės – 10 klasėje, 15 eilutės – 11 ir 12 klasėse, 22 eilutės – 4 klasėje, 26 eilutės – 12 klasėje, 28 eilutės – 1-4 klasėse, 30 eilutės – 4 klasėje, 32 eilutės – 12 klasėje, 34 eilutės – 10 bei 12 klasėse, 36 eilutės – 1, 2 bei 12 klasėse, 39 eilutės – 8 klasėje, 40 eilutės – 3 klasėje, 43 eilutės – 4 klasėje, 45 eilutės – 4 klasėje, 46 eilutės – 2 klasėje, 48 eilutės – 2, 3 bei 4 klasėse, 49 eilutės – 1 bei 2 klasėse, 52 eilutės – 8 klasėje, 55 eilutės – 2 klasėje, 58 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 61 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 63 eilutės – 2-4 klasėse, 64 eilutės – 4 klasėje, 65 eilutės – 4 klasėje, 66 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 67 eilutės – 2-4 klasėse, 71 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 72 eilutės – 1, 2 bei 4 klasėse, 73 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 74 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 75 eilutės – 1 bei 3 klasėse, 76 eilutės – 2 klasėje, 77 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 79 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 81 eilutės – 1–4, 6–8 klasėse, 83 eilutės – 3–4 klasėse, 84 eilutės – 2 klasėje, 86 eilutės – 2–4 klasėse, 87 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 88 eilutės – 4 klasėje, 90 eilutės – 4 klasėje, 91 eilutės – 2–4 klasėse, 92 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 93 eilutės – 2–3 klasėse, 94 eilutės – 3 klasėje, 95 eilutės – 2–4 klasėse, 96 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 97 eilutės – 2–4 klasėse, 98 eilutės – 2 klasėje, 99 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 101 eilutės – 2 klasėje, 103 eilutės – 1–4 klasėse, 104 eilutės – 2 klasėje, 105 eilutės – 1–3 klasėse, 106 eilutės – 4 klasėje, 108 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 109 eilutės – 1–4 klasėse, 111 eilutės – 1 bei 3 klasėse, 114 eilutės – 1 klasėje nustatytą vaikų skaičių, suderinant su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25.7 punkto bei Taisyklių 1 priedo nuostatomis, t. y. nustatant 1–4 klasėse ne didesnį kaip 24, o 5–12 klasėse ne didesnį kaip 30 vaikų skaičių;

- 1.2 punktu patvirtinto 2 priedo 1, 3, 8–14, 15 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 16, 18, 20 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 23–28, 30, 31, 34, 36–39, 41–44, 46–49, 51, 52, 56, 58, 59 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 60, 61, 63–68, 74, 75, 78, 80, 82 (grupė rusų ugdomąja kalba), 84, 86, 88, 89 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 93–95, 98, 103, 104, 106, 111, 113, 116, 118 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 119, 124, 127–130, 133, 139, 146, 147, 156 eilutėse nustatytą vidutinį vaikų skaičių grupėse, suderinant su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 patvirtinto Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 5.4 punkto nuostatomis, ir nustatyti grupėse ne didesnį kaip 20 vaikų skaičių.

19. Pareiškime Tarnyba nurodė, kad Taryba Sprendimo 1.1 punktu nustatė klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2017–2018 mokslo metams pagal 1 priedą, o Sprendimo 1.2 punktu nustatė priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse pagal vykdomas priešmokyklinio ugdymo programas 2017–2018 mokslo metams pagal 2 priedą. Pareiškėjo teigimu, jo nurodytose Sprendimo 1 priedo papildomos lentelės eilutėse klasėse nustatytas mokinių skaičius viršija Taisyklių 1 priede nustatytą didžiausią mokinių skaičių klasėje, todėl neatitinka Taisyklių 25.7 punkto bei Taisyklių 1 priedo reikalavimų; o nurodytose Sprendimo 2 priedo eilutėse nustatytas vidutinis vaikų skaičius priešmokyklinio ugdymo grupėje (klasėje) viršija leidžiamą maksimalų vaikų skaičių grupėje, kuris turi būti ne didesnis nei 20. Pareiškime pažymėta, jog Taryba, Sprendimo 1 priede konkrečiose mokyklose nustatydama didesnį mokinių skaičių nei leidžia teisės aktai bei 2 priede konkrečioms priešmokyklinį ugdymą teikiančioms įstaigoms nustatydama didesnį nei 20 vidutinį vaikų skaičių priešmokyklinio ugdymo grupėse, pažeidė ne tik imperatyvias teisės aktų nuostatas ir teisėtumo principą, bet tokiais savo veiksmais neužtikrino ir vaiko teisių į sveiką ir saugią ugdymosi aplinką. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Vyriausybės atstovas 2017 m. liepos 11 d. teikimu Nr. 1T-16 pasiūlė Tarybai svarstyti atitinkamus Sprendimo pakeitimus, tačiau Teikimas artimiausiame Tarybos posėdyje, kuris vyko 2017 m. liepos 26 d., apsvarstytas nebuvo. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. A51-53096/17(3.3.13.1-EM4) taip pat nebuvo aišku, ar Taryba ketina vykdyti Teikimą.

20. 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 1-985 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 punktais, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 24.2.2, 24.3, 25.7 punktais ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1019 2, 3 ir 4 punktais.

21. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias savivaldybių funkcijas sudaro savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, o 6 punkte - švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas.

22. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės įtvirtina bendrojo ugdymo mokyklas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams: tai yra mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (24.2.2 punktas) bei vidurinės mokyklos tipo bendrojo ugdymo mokyklos (9-12 klasės; 5-12 klasės; 1-12 klasės; parengiamoji ir 1-12 klasės; 1-12 klasės ir I-III ugdymo metų klasės; parengiamoji, 1-12 klasės ir I-III ugdymo metų klasės) (24.2.3 punktas), o pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 25.7 punktą mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti šiuos bendruosius kriterijus, klasės, tam tikrais atvejais jungtinės klasės sudaromos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus, nurodytus Taisyklių 1 priede, ir klasių, jungtinių klasių bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus, nurodytus Taisyklių 2 priede. Taisyklių 1 ir 2 prieduose nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje, jungtinėje klasėje per mokslo metus gali būti didinamas ne daugiau kaip dviem mokiniais. Valstybinėje ar savivaldybės mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas gali būti mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785, jeigu mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką. Nevalstybinėje bendrojo ugdymo mokykloje klasių dydį nustato savininkas (dalininkų susirinkimas).

23. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-1369 redakcija) Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 2 punkte nustatyta, kad nustatant priėmimo į mokyklas tvarką, mokinių ir klasių skaičių turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsniu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 ir šiuo sąrašu. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punkte nustatyta, kad kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. bendrojo ugdymo mokykloms nustatomas priėmimo laikas, mokinių ir klasių pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas skaičius, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičius kitiems mokslo metams ir iki liepos 1 d. gali būti šie skaičiai patikslinti. Pagal Sąrašo 4 punktą kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. nustatomas ir iki rugsėjo 1 d. patikslinamas į pirmą kursą priimamų grupių ir mokinių skaičių pagal vykdomas formaliojo profesinio mokymo programas; formaliojo profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa; formaliojo profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi, taip pat – klasių ir mokinių skaičių pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, vadovaudamiesi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.

24. Kaip yra nustatęs pirmosios instancijos teismas Sprendimo 1.1 punktu patvirtintame 1 priede nustatytas klasių komplektų skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2017-2018 mokslo metams, o šio priedo papildomoje lentelėje – planuojamas mokinių, klasių komplektų skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis klasėje pagal vykdomas bendrąsias programas savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir jų skyriuose 2017-2018 mokslo metams. Sprendimo 1.2 punktu patvirtintame 2 priede nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius 2017-2018 mokslo metams Vilniaus miesto bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Dėl Sprendimo 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės atitinkamų nuostatų

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Sprendimo 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės atitinkamas nuostatas, pažymi, kad pareiškėjas teigia, kad minėtos Sprendimo 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės nuostatos nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 25.7 punkto bei Taisyklių 1 priedo nuostatomis. Šiuo požiūriu, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjo ginčijama 1 priedo papildoma lentelė Savivaldybės tarybos sprendimu nebuvo patvirtinta ir per klaidą buvo paskelbta teisės aktų registre.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisės aktų registre paskelbtą Savivaldybės tarybos sprendimą ir jo priedus, nustatė, kad registre nėra oficialiai paskelbta pareiškėjo ginčijama 1 priedo papildoma lentelė, taigi ji nėra galiojanti ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byla dalyje, susijusioje su pareiškėjo reikalavimu pakeisti 1 priedo papildomą lentelę, nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikta Sprendimo 1 priedo 1 papildoma lentelė, iš Vyriausybės atstovo 2017 m. liepos 11 d. teikimo Nr. 1T-16 turinio ir jo suformuluoto pasiūlymo Tarybai svarstyti atitinkamus Sprendimo pakeitimus, taip pat iš atsakovo nevienareikšmiškos pozicijos, kai yra teikiami paaiškinimai dėl to, kad iš teisės aktų registro yra išimtos tam tikros Sprendimo dalys, o, pavyzdžiui, šiuo metu yra skelbiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 1-985, bet tik 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1278 redakcijos, pozicijos matyti kad Sprendimo 1 priedo papildoma lentelė sudarė Sprendimo sudėtinę dalį ir dėl to teismas turi vertinti jos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija nemato pagrindo atsisakyti įvertinti 1 priedo 1 lentelės dėl jos atitikties teisės aktams.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės pareiškėjo nurodytas nuostatas (konkrečiai išvardintos Nutarties 18 punkte) spendžia, kad nustatytas planuojamų mokinių skaičius viršija Taisyklių 1 priede nustatytą didžiausią mokinių skaičių klasėje, todėl turi būti pripažintos kaip neatitinkančios Taisyklių 25.7 punkto bei Taisyklių 1 priedo reikalavimų, nes remiantis Taisyklių 1 priedo nuostatomis atsakovas turi pareigą nustatyti 1–4 klasėse ne didesnį kaip 24, o 5–12 klasėse ne didesnį kaip 30 mokinių skaičių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Sprendimo teisinius pagrindus (išsamiai aptarti Nutarties 20-23 punktuose), sprendžia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir nustatydamas mokinių skaičiaus vidurkį klasėse, planuojamą mokinių skaičiaus vidurkį klasėse turėjo pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų mokinių skaičiui klasėse. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje konstatuotinas atsakovo priimto Sprendimo dalies neteisėtumas.

Dėl Sprendimo 1.2 punktu patvirtinto 2 priedo atitinkamų nuostatų

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Sprendimo 1.2 punktu patvirtinto 2 priedo, kuriuo nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius 2017-2018 mokslo metams Vilniaus miesto bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nuostatas (konkrečiai išvardintos Nutarties 18 punkte), kurias yra nurodęs pareiškėjas kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų, pažymi, kad pareiškėjas teigia, kad minėtos nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 patvirtinto Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo 19 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5.4 punkto nuostatų.

29. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio norma, nustatanti, kad mokymosi aplinka mokykloje ir mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoti švietimo programų vykdymą. Pagal galiojančią bendrąją teisės aktų teisėtumo prezumpciją, poįstatyminiai teisės aktai yra suderinti su aukštesnės galios teisės aktais ir laikomi atitinkančiais Konstituciją bei įstatymus, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

30. Pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo 19 punktą grupėje vaikų skaičius negali viršyti pagal amžiaus grupes Higienos normoje HN 75:2016 nurodyto vaikų skaičiaus. Higienos normos 75:2016 5 punkte įtvirtinta, kad vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės (toliau – grupė) formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei šioje higienos normoje nustatytas vaiko ugdymo sąlygas. Grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant šioje higienos normoje pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus: nuo 3 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 20 vaikų (5.4 punktas).

31. Nors ir iš esmės pirmosios instancijos teismas sutikdamas su pareiškėju, kad Sprendimo 1.2 punktu patvirtinto 2 priedo nurodytos nuostatos (konkrečiai išvardintos Nutarties 18 punkte) neatitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 patvirtinto Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo 19 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5.4 punkto nuostatų, turint omenyje nustatytą vaikų skaičių grupėje, tačiau laikėsi pozicijos, kad tikslus vaikų skaičius būna žinomas tik rugsėjo mėnesio pradžioje, o iki tol nustatyti skaičiai laikytini preliminariais, o Higienos norma 75:2016 yra taikoma tik tuo atveju kai yra sudaromi konkretūs grupių sąrašai, o ne tuomet, kai yra rengiamas preliminarus klasių skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis kitiems mokslo metams. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teisės aktų nuostatų interpretavimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Sprendimo teisinius pagrindus (išsamiai aptarti Nutarties 20-23 punktuose), sprendžia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir nustatydamas mokinių skaičiaus vidurkį klasėse, planuojamą mokinių skaičiaus vidurkį klasėse bei vidutinį vaikų skaičių priešmokyklinio ugdymo grupėse turėjo laikytis teisės aktų reikalavimų mokinių skaičiui klasėse ar vaikų skaičiui grupėse, konkrečiu atveju Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo 19 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5.4 punkto nuostatų. Šiuo atveju atsakovo argumentai dėl to, kad yra Sprendimo prieduose yra nustatomi preliminarūs mokinių skaičius klasėse ir vaikų skaičius grupėse, nėra reikšmingi ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis minėtų teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio administracinėse bylose, pavyzdžiui, 2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-602/2016.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo 1.2 punktu patvirtinto 2 priedo, kuriuo nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius 2017-2018 mokslo metams Vilniaus miesto bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nuostatas (konkrečiai išvardintos Nutarties 18 punkte), kurias yra nurodęs pareiškėjas kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų, spendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad minėtos nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 patvirtinto Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo 19 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5.4 punkto nuostatų, nes atsakovas nesilaikė pareigos nustatyti grupėse ne didesnį kaip 20 vaikų skaičių. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje konstatuotinas atsakovo priimto Sprendimo dalies neteisėtumas.

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo keisti 2 priedo 1, 3, 8 – 14, 15 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 16, 18, 20 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 23 – 28, 30, 31, 34, 36 – 39, 41 – 44, 46 – 49, 51, 52, 56, 58, 59 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 60, 61, 63 – 68, 74, 75, 78, 80, 82 (grupė rusų ugdomąja kalba), 84, 86, 88, 89 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 93 – 95, 98, 103, 104, 106, 111, 113, 116, 118 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 119, 124, 127 – 130, 133, 139, 146, 147, 156 eilutėse nustatyto vidutinio vaikų skaičiaus grupėse, derinant jį su Švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Tvarkos aprašo 19 punkto ir Higienos normos 75:2016 5.4 punkto reikalavimais, kadangi priede pateikti skaičiavimai laikyti preliminariais.

Dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985

33. Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985 „Dėl klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus, mokinių ir vaikų skaičiaus vidurkio klasėse ir grupėse pagal bendrąsias ir priešmokyklinio ugdymo programas savivaldybės ugdymo įstaigoms ir jų skyriams 2017–2018 mokslo metams nustatymo“. Atsakovo nuomone, prašymo tenkinimas nebėra aktualus, t. y. nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, nes 2017-2018 mokslo metai jau seniai pasibaigę.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 1-985 mokinių klasėse ir vaikų grupėse skaičiai nustatyti šiuo metu jau pasibaigusiems mokslo metams. Tuo atveju, jei ginčo sprendimu grupės (klasės) suformuotos neteisėtai, susiklosto teisinė situacija, kai teismo sprendimu įteisinama neteisė, o tai pažeistų vieną iš pagrindinių teisės principų, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (LVAT 2011 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2718/2011, 2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-602/2016).

35. Taigi, nors bylai aktualūs 2017–2018 mokslo metai yra pasibaigę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neleistina situacija, jog ginčo sprendimu neteisėtai suformuoti grupių (klasių) vaikų skaičiai būtų įteisinami į ateitį. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos pozicijos laikomasi pastaruoju metu nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant panašaus pobūdžio administracines bylas (žr. LVAT 2011 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2718/2011, 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2341/2012, 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2088/2012, 2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-602/2016).

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta (Nutarties 25-27 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylos dalį dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymo įpareigoti Tarybą pakeisti Sprendimo 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės nustatytą vaikų skaičių, nustatant 1–4 klasėse ne didesnį kaip 24, o 5–12 klasėse ne didesnį kaip 30 vaikų skaičių, nutraukė.

37. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės pareiškėjo nurodytomis nuostatomis (konkrečiai išvardinti Nutarties 18 punkte) nustatytas planuojamų mokinių skaičius viršija Taisyklių 1 priede nustatytą didžiausią mokinių skaičių klasėje, todėl neatitinka Taisyklių 25.7 punkto bei Taisyklių 1 priedo reikalavimų, nes remiantis Taisyklių 1 priedo nuostatomis atsakovas turi pareigą nustatytas 1–4 klasėse ne didesnį kaip 24, o 5–12 klasėse ne didesnį kaip 30 mokinių skaičių. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje konstatuotinas atsakovo priimto Sprendimo dalies neteisėtumas.

38. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985 1.2 punktu patvirtinto 2 priedo, kuriuo nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius 2017-2018 mokslo metams Vilniaus miesto bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nuostatos (konkrečiai išvardinti Nutarties 18 punkte), kurias yra nurodęs pareiškėjas kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų, neatitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 patvirtinto Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo 19 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5.4 punkto nuostatų, nes atsakovas nesilaikė pareigos nustatyti grupėse ne didesnį kaip 20 vaikų skaičių. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje konstatuotinas atsakovo priimto Sprendimo dalies neteisėtumas.

39. Nepaneigiant 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985 dalies neteisėtumo, kuris konstatuotas šia nutartimi, šios nutarties priėmimo momentu akivaizdu, kad Sprendimas (jo dalis) yra įvykdytas, 2017–2018 mokslo metai pasibaigę, todėl šiuo metu įpareigoti atsakovą svarstyti 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985 nuostatų pakeitimo klausimą būtų neprotinga ir nepagrįsta, nes atkurti teisėtą padėtį, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, nebėra įmanoma. Taigi, ir teismo sprendimu negali būti nustatytas įpareigojimas, kurio įvykdyti objektyviai negalima.

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985 yra teisėtas, bet tenkinamas iš dalies, atmetant prašymą faktiškai įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985. Tokiu teismo sprendimu iš esmės siekiama užtikrinti Konstitucija grindžiamo savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto funkcionalumą, įgyvendinti satisfakcinę kreipimosi į teismą paskirtį, taip pat pripažįstama, kad Vyriausybės atstovas, veikdamas ex officio, pagrįstai kreipėsi į teismą tuo metu, kai neteisėtu aktu sukurta faktinė situacija dar galėjo būti pakeista.

41. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Sprendimo neteisėtumo (Nutarties 37-38 punktai) šio akto priėmimo metu, nepagrįstai bylos dalį dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymo įpareigoti Tarybą pakeisti Sprendimo 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės nustatytą vaikų skaičių, nustatant 1–4 klasėse ne didesnį kaip 24, o 5–12 klasėse ne didesnį kaip 30 vaikų skaičių, nutraukė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, taip pat pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, tačiau atmetant prašymą faktiškai įpareigoti atsakovą svarstyti 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985 pakeitimą, kas pagal šiuo metu susiklosčiusias aplinkybes būtų nepagrįsta, nes toks teismo sprendimas būtų neaktualus ir beprasmiškas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą patenkinti iš dalies – pripažinti, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-985:

- 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo papildomos lentelės 1 eilutės 2, 3 bei 4 klasėse, 2 eilutės 9 bei 11 klasėse, 3 eilutės – 12 klasėje, 4 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 5 eilutės – 2, 3, 4 bei 12 klasėse, 7 eilutės – 6 klasėje, 13 eilutės – 12 klasėje, 14 eilutės – 10 klasėje, 15 eilutės – 11 ir 12 klasėse, 22 eilutės – 4 klasėje, 26 eilutės – 12 klasėje, 28 eilutės – 1-4 klasėse, 30 eilutės – 4 klasėje, 32 eilutės – 12 klasėje, 34 eilutės – 10 bei 12 klasėse, 36 eilutės – 1, 2 bei 12 klasėse, 39 eilutės – 8 klasėje, 40 eilutės – 3 klasėje, 43 eilutės – 4 klasėje, 45 eilutės – 4 klasėje, 46 eilutės – 2 klasėje, 48 eilutės – 2, 3 bei 4 klasėse, 49 eilutės – 1 bei 2 klasėse, 52 eilutės – 8 klasėje, 55 eilutės – 2 klasėje, 58 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 61 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 63 eilutės – 2-4 klasėse, 64 eilutės – 4 klasėje, 65 eilutės – 4 klasėje, 66 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 67 eilutės – 2-4 klasėse, 71 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 72 eilutės – 1, 2 bei 4 klasėse, 73 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 74 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 75 eilutės – 1 bei 3 klasėse, 76 eilutės – 2 klasėje, 77 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 79 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 81 eilutės – 1–4, 6–8 klasėse, 83 eilutės – 3–4 klasėse, 84 eilutės – 2 klasėje, 86 eilutės – 2–4 klasėse, 87 eilutės – 3 bei 4 klasėse, 88 eilutės – 4 klasėje, 90 eilutės – 4 klasėje, 91 eilutės – 2–4 klasėse, 92 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 93 eilutės – 2–3 klasėse, 94 eilutės – 3 klasėje, 95 eilutės – 2–4 klasėse, 96 eilutės – 2 bei 3 klasėse, 97 eilutės – 2–4 klasėse, 98 eilutės – 2 klasėje, 99 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 101 eilutės – 2 klasėje, 103 eilutės – 1–4 klasėse, 104 eilutės – 2 klasėje, 105 eilutės – 1–3 klasėse, 106 eilutės – 4 klasėje, 108 eilutės – 2 bei 4 klasėse, 109 eilutės – 1–4 klasėse, 111 eilutės – 1 bei 3 klasėse, 114 eilutės – 1 klasėje nustatytą vaikų skaičių, suderinant su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 25.7 punkto bei Taisyklių 1 priedo nuostatomis, t. y. nustatant 1–4 klasėse ne didesnį kaip 24, o 5–12 klasėse ne didesnį kaip 30 vaikų skaičių;

- 1.2 punktu patvirtinto 2 priedo 1, 3, 8–14, 15 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 16, 18, 20 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 23–28, 30, 31, 34, 36–39, 41–44, 46–49, 51, 52, 56, 58, 59 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 60, 61, 63–68, 74, 75, 78, 80, 82 (grupė rusų ugdomąja kalba), 84, 86, 88, 89 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 93–95, 98, 103, 104, 106, 111, 113, 116, 118 (grupė lietuvių ugdomąja kalba), 119, 124, 127–130, 133, 139, 146, 147, 156 eilutėse nustatytą vidutinį vaikų skaičių grupėse, suderinant su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 patvirtinto Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5.4 punkto nuostatomis, ir nustatyti grupėse ne didesnį kaip 20 vaikų skaičių, yra teisėtas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė