Legislator Case Law & Legislation
85077f58-e7b9-4efd-9501-6d3b7d7c73a1 AI generated

85077f58-e7b9-4efd-9501-6d3b7d7c73a1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 85077f58-e7b9-4efd-9501-6d3b7d7c73a1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio iki 2017 m. lapkričio buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K patalpose.

Legislator headnote

AI generated

85077f58-e7b9-4efd-9501-6d3b7d7c73a1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymėtina, kad nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 404 buvo laikomi 8 asmenys, 2015 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 404 buvo 5 asmenys; 3) 2015 m. kovo 26 d. pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118 (plotas – 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 405 (plotas – 17,02 kv. m, 3 asmenys kameroje); 4) 2015 m. kovo 27 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 399 (plotas – 31,61 kv. m, 2 asmenys kameroje) ir Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas iki 2015 m. balandžio 2 d., kai iÅ¡vyko į RadviliÅ¡kio areÅ¡tinę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                     Administracinė byla Nr. I-865-790/2018                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03785-2017-6                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1; 20.2.3.2.                                                                                                                                                              (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio iki 2017 m. lapkričio buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K patalpose.

Kamera, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo perpildyta, joje buvo laikoma tiek žmonių, kiek yra miegamųjų vietų. Atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į karantino patalpas, kuriose taip pat buvo daug žmonių, pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės judėti, be to, pareiÅ¡kėjas turėjo valgyti Å¡altÄ maistÄ , kadangi visiems kamerose ir karantino patalpose buvusiems kaliniams nebuvo vietos prie stalo. Dėl padidėjusios drėgmės kameros buvo gausiai padengtos pelėsiu.

Sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų, keliamų kamerų tipo patalpoms, nuo kameros jį skyrė tik 1,5 m aukščio sienelė, į kuriÄ rėmėsi kameroje esanti dviejų aukÅ¡tų lova, todėl sanitariniame mazge esantis asmuo iÅ¡ esmės nebÅ«davo izoliuotas nuo kitų kameroje laikomų asmenų. PareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje. Kameroje nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas – natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o dėl kamerose įrengto dirbtinio apÅ¡vietimo (Å¡viesa buvo pernelyg stipri) pareiÅ¡kėjui skaudėjo akis ir galvÄ .

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nurodytos aplinkybės pareiÅ¡kėjui sukėlė ne tik fizinių skausmų, bet ir psichologinių iÅ¡gyvenimų, kilo socialinė įtampa, privatumo stoka pati savaime sukėlė pareiÅ¡kėjui kančių, todėl pareiÅ¡kėjas tapo konfliktiÅ¡kas, Å¡iurkÅ¡tus, užsiskleidęs savyje, nukentėjo pareiÅ¡kėjo orumas, reputacija, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinių sukrėtimų.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 32 - 38).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. gegužės 11 d., visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjas važinėjo per LukiÅ¡kių TI-K į kitas laisvės atėmimo įstaigas tranzitu, todėl LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas praleido itin mažai laiko. Atsakovės atstovas pažymi, kad nors kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau yra dedamos pastangos, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygojos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytų reikalavimų, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpiau, todėl atsiradus galimybei, jie yra perkeliami į laisvesnes kameras.

Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskiriamas ne žemesne negu 1,5 metro aukščio sienele, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K kameros atitinka reikalavimus, be to, asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose yra įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu jos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpose. Kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per vėdinimui pritaikytus langus, todėl reguliariai kameras vėdinantiems asmenims neiškyla problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, t. y. gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pažymi, kad vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad suimtajam ar nuteistajam turi būti suteikiama galimybė ne mažiau kaip aštuonias valandas praleisti lauke, kadangi pareiškėjo minima rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu (darbui, sportui, švietimui ir pan.), bet ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nėra konkretÅ«s, pareiÅ¡kėjas neįrodo, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai padarė tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir sukėlė jam neigiamų padarinių, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovės atstovas vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ pareiÅ¡kėjo siekį pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Teismas k o n s t a t u o j a:              Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sÄ lygomis vykdant pareiÅ¡kėjo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04).PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia aplinkybe, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kameros yra nuolat perpildytos, todėl tokiose patalpose esančiam asmeniui yra apribota galimybė laisvai judėti.EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ .Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).             Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 32 – 38) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. gegužės 11 d., t. y. 1) 2015 m. vasario 26 d. buvo uždarytas kameroje Nr. 112 (plotas – 7,28 kv. m, 1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 105 (plotas – 7,38 kv. m, 2 asmenys kameroje); 2) 2015 m. vasario 27 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 404 (plotas – 17,02 kv. m, 5 asmenys kameroje) ir Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2015 m. kovo 3 d., kai iÅ¡vyko į RadviliÅ¡kio areÅ¡tinę.

Pažymėtina, kad nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 404 buvo laikomi 8 asmenys, 2015 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 404 buvo 5 asmenys; 3) 2015 m. kovo 26 d. pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118 (plotas – 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 405 (plotas – 17,02 kv. m, 3 asmenys kameroje); 4) 2015 m. kovo 27 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 399 (plotas – 31,61 kv. m, 2 asmenys kameroje) ir Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas iki 2015 m. balandžio 2 d., kai iÅ¡vyko į RadviliÅ¡kio areÅ¡tinę.

Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 399 buvo laikomi 7 asmenys, 2015 m. kovo 29 d. – 8 asmenys, 2015 m. kovo 30 d. – 6 asmenys, 2015 m. kovo 31 d. – 2015 m. balandžio 1 d. pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas; 5) 2015 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113 (plotas – 6,43 kv. m, 1 asmuo kameroje); 6) 2015 m. gegužės 8 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 404 (plotas – 17,02 kv. m, 3 asmenys kameroje) ir buvo laikomas Å¡ioje kameroje iki 2015 m. gegužės 11 d., kai iÅ¡vyko į RokiÅ¡kio areÅ¡tinę.

Pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 9 d. – 2015 m. gegužės 10 d. šioje kameroje buvo laikomi 8 asmenys.Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,43 kv. m iki 31,61 kv. m, ir kamerose buvusių asmenų skaičius svyravo nuo 1 iki 8, bei į tai, kad sanitarinio mazgo patalpos plotas sudaro apie 0,56 kv. m (b. l. 46 – 47), darytina išvada, kad mažiausias gyvenamųjų patalpų plotas pareiškėjui teko 2015 m. vasario 27 d., 2017 m. vasario 28 d.

– 2015 m. kovo 2 d., 2015 m. gegužės 9 d. – 2015 m. gegužės 10 d., t. y. 2015 m. vasario 27 d. pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 3,29 kv., neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 3,40 kv. m, 2015 m. vasario 28 d. – 2015 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 2,06 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 2,12 kv. m,  2015 m. kovo 2 d. pareiÅ¡kėjui teikęs gyvenamųjų patalpų plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 3,29 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 3,40 kv. m, o 2015 m. gegužės 9 d.

– 2015 m. gegužės 10 d. pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 2,06 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 2,13 kv. m. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto (3 kv.

m) pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nesilaikyta 2015 m. vasario 28 d. – 2015 m. kovo 1 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo patalpos užimamÄ plotÄ , sudarė 2,06 kv. m, ir 2015 m. gegužės 9 d. – 2015 m. gegužės 10 d., kai gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo patalpos užimamÄ plotÄ , sudarė 2,06 kv. m. Tuo tarpu nacionalinės teisės aktų reikalavimai dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui (3,6 kv.

m) pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2015 m. vasario 27 d., kai pareiškėjui tekęs kameros plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo ploto, sudarė 3,40 kv. m, 2015 m. vasario 28 d. – 2015 m. kovo 1 d., kai pareiškėjui tekęs kameros plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudarė 2,12 kv., 2015 m. kovo 2 d., kai pareiškėjui tekęs kameros plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo ploto, sudarė 3,40 kv. m, ir 2015 m. gegužės 9 d. – 2015 m. gegužės 10 d., kai pareiškėjui tekęs kameros plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo ploto, sudarė 2,13 kv. m.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas ir nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. lapkričio iki 2017 m. lapkričio, tačiau, visų pirma, šį pareiÅ¡kėjo teiginį paneigia atsakovės atstovo pateiktos nuteistųjų (suimtųjų), tranzitu vykstančių per LukiÅ¡kių TI-K, atskaitos kortelės (b. l. 39 – 44), antra, pareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K terminų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija.PareiÅ¡kėjas pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvusiems asmenims nepakako vietos prie stalo, todėl pareiÅ¡kėjas privalėjo valgyti atvėsusį maistÄ .

Kaip minėta, pareiškėjas 2015 m. vasario 27 d. praleido kameroje Nr. 404, kurioje buvo laikomi 5 asmenys, 2015 m. vasario 28 d. – 2015 m. kovo 1 d. šioje kameroje buvo laikomi 8 asmenys, 2015 m. kovo 2 d – 5 asmenys, 2015 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje tuo metu buvo laikomi 7 asmenys, 2015 m. kovo 29 d. šioje kameroje buvo 8 asmenys, 2015 m. kovo 30 d. – 6 asmenys, 2015 m. gegužės 9 d. – 2015 m. gegužės 10 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo laikomi 8 asmenys.

Taigi, konkrečiu laikotarpiu kartu su pareiškėju kamerose buvo laikomas didesnis kitų asmenų skaičius. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.), 14.6 punkte nustatyta, kad kiekvienoje kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2 – 4 lovos, įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis, kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos, yra įrengti atitinkamo dydžio stalai, priklausomai nuo lovų skaičiaus, tačiau tikslaus stalų ir sėdimų vietų (kėdžių, suolų) skaičiaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atsakovės atstovas nenurodo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A822-81/2014), tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.).

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Vadinasi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, inter alia (be kita ko) į konkrečiu laikotarpiu kamerose kartu su pareiÅ¡kėju buvusių asmenų skaičių, taip pat į tai, kad atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų, dėl stalų ir sėdimų vietų skaičiaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, argumentai dėl sėdimų vietų trÅ«kumo laikytini įrodytais.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT praktikoje kalinamų asmenų patirti nepatogumai, iÅ¡ esmės atsiradę dėl kamerų perpildymo (kaip pavyzdžiui kėdžių trÅ«kumas visiems kameroje laikomiems asmenims), vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi bÅ«ti vertinami kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017 ir kt.).Pateiktame skunde taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo neigiamų iÅ¡gyvenimų atsiradimÄ sÄ lygojo LukiÅ¡kių TI-K esantys netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirti tik 1,5 m aukščio sienele, negalinčia užtikrinti sanitarinio mazgo patalpoje esančio asmens privatumo.Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (toliau – Higienos norma), kurios 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. lapkričio 22 d. praneÅ¡imu Nr. 24-7619 (b. l. 46 – 47), nustatyta, kad dalyje LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumÄ , 2017 m. kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Tačiau atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, sanitariniuose mazguose bÅ«tų įrengtos užuolaidos ar atskiros kabinos, užtikrinančios kamerose laikomų asmenų privatumÄ , prieÅ¡ingai, minėtame LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime nurodyta, kad sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426, kuriose nebuvo laikomas pareiÅ¡kėjas, o užuolaidos kamerose pradėtos įrengti tik 2017 m.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti.

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo – pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ laiko dalį kamerose buvo laikomas su kitais asmenims, buvo stebimas pareigÅ«nų – todėl Å¡i aplinkybė laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, atsiradusiu dėl atsakovės pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ netinkamo vykdymo ir sukėlusiu pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų bei turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui.

Kartu pastebėtina, kad 2015 m. vasario 26 d. (ne visa para), 2015 m. kovo 2 d., 2015 m. kovo 26 d. (ne visa para), 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kameroje buvo laikomas vienas, todėl konstatuotina, kad Å¡iomis dienomis pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ nebuvo pažeista.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis, kamerose buvo drėgna, todėl kameros buvo padengtos pelėsiu, be to, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo – natÅ«rali Å¡viesa beveik visai nepateko į patalpas, savo ruožtu dirbtinis apÅ¡vietimas buvo įrengtas netinkamai.Ginčo laikotarpiu galiojusių Higienos normų 54 punkte buvo nustatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (Higienos normų 65 punktas).

Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normų 28 punktas). Vadovaujantis Higienos normų 22 punktu, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normų 23 punktas).

Vadovaujantis Higienos normų 26 punkte pateikta lentele, gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metu periodų turi sudaryti 18–28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., šaltuoju metu periodu oro temperatūra turi būti 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc. Higienos normų 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) 2015 m. birželio 19 d, patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-1555 (b. l. 116 – 117) be kita ko nustatyta, kad kameroje Nr. 105, kurioje 2015 m. vasario 26 d. buvo laikomas pareiškėjas, sienų paviršius buvo nelygus, nepritaikytas lengvam valymui ir dezinfekcijai, taigi, neatitiko Higienos normų 28 punkto reikalavimų. Be to, VVSC 2015 m. spalio 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2277 (b. l. 118 – 119) taip pat nustatyta, kad minėtoje kameroje Nr. 105 yra nelygios sienos ir lubos, vietomis atšokę, atsilupę sienų ir lubų dažai, todėl yra pažeistas Higienos normų 28 punktas.VVSC 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-1369 (b. l. 48 – 51) nustatyta, kad kameroje Nr. 113, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. gegužės 7 d., buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai, tai neatitiko Higienos normų 54 punkte įtvirtinto reikalavimo.

VVSC 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348 (b. l. 86 – 97) nustatyta, kad kameroje Nr. 399, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. kovo 27 d. – 2015 m. balandžio 1 d., ir joje esančiame sanitariniame mazge, buvo vizualiai nešvaru, ant sienų ir lubų pastebėta voratinklių, tai neatitiko Higienos normų 54 ir 58 punktų. VVSC 2015 m. spalio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-24733 (b. l. 98 – 99) nustatyta, kad kameroje Nr. 399 nebuvo dalies skaidraus stiklo lango, tai neatitiko Higienos normų 22 punkto reikalavimo, be to, šioje kameroje buvo atsilupusių sienų ir lubų dažų, kameroje vietomis trūko grindų dangos, sienų, lubų ir grindų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai, todėl konstatuotas Higienos normų 28 punkto pažeidimas.

VVSC 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-1707 (b. l. 72 – 81) nustatyta, kad dirbtinės apšvieta kameroje Nr. 405, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. kovo 26 d., buvo 141,6 lx ir išmatuota dirbtinė apšvieta šioje kameroje neatitiko Higienos normų 22 punkto. Be to, VVSC 2015 m. gegužės 22 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-1260 (b. l. 68 – 71) nustatyta, kad kameroje Nr. 405, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. kovo 26 d., grindų danga yra tik dalyje patalpos, grindys nelygios, duobėtos, sienos dalis nelygi, atsilupę dažai, vietomis yra iškritusio tinko.

VVSC 2015 m. liepos 29 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-1833 (b. l. 52 – 53) nustatyta, kad minėtoje kameroje buvo nubyrėjusių sienos dažų, tinko, vietomis buvo nelygi grindų danga, VVSC 2015 m. spalio 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-2232 (b. l. 84 – 85) nustatyta, kad Å¡ioje kameroje nustatyti Higienos normų reikalavimų pažeidimai paÅ¡alinti tik iÅ¡ dalies.              Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų LukiÅ¡ių TI-K kamerose ir netinkamo jų apÅ¡vietimo yra iÅ¡ dalies pagrįsti – LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 405 nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas, kameroje Nr. 399 dalyje lango buvo neskaidrus stiklas, kameroje Nr. 113 buvo neÅ¡varÅ«s langų stiklai, be to, kamerose Nr. 105, Nr. 399, Nr. 405 sienų, lubų ir / ar grindų bÅ«klė neatitiko Higienos normų reikalavimų, todėl Å¡ios aplinkybės papildomai apsunkino pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama pareiÅ¡kėjui galimybę tik vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir ginčo laikotarpiu galiojusių Higienos normų 11 punkte. Taigi, suėmimo vykdymo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numatė suimtajam asmeniui teisę į kasdienį pasivaikščiojimÄ gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiÅ¡kėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiÅ¡kėjo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo.Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad 4 paras (2015 m. vasario 28 d., 2015 m. kovo 1 d., 2015 m. gegužės 9 d. ir 2015 m. gegužės 10 d.) pareiÅ¡kėjui tekęs LukiÅ¡kių TI-K kameros plotas neatitiko Konvencijos 3 straipsnio nuostatų ir dar 2 paras (2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 3 d.) pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko nacionalinės teisės aktuose įtvirtinto reglamentavimo, 12 parų (2015 m. vasario 26 d.(ne visa para), 2015 m. vasario 27 d. – 2015 m. kovo 2 d., 2015 m. kovo 26 d. (ne visa para), 2015 m. kovo 27 d. – 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. gegužės 8 d.

– 2015 m. gegužės 10 d.) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais, bei 8 paras (2015 m. vasario 26 d. (ne visa para), 2015 m. kovo 26 d. (ne visa para), 2015 m. kovo 27 d. – 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. gegužės 7 d.) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose Higienos normų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų kumuliatyvių (vienas kitÄ papildančių) pažeidimų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę (pareiÅ¡kėjas 6 paras buvo laikomas perpildytose kamerose, 8 paras buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose Higienos normų reikalavimų, 12 parų pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais), tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ .

Be to, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, prieÅ¡ingai, atsakovės atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpiau ir atsiradus galimybei, jie buvo perkeliami į laisvesnes kameras. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 5 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Todėl teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 150 Eur suma. n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D.

J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ pareiÅ¡kėjo D. J. skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                      Marius Bajoras