2022-08-31 Nr. AB-21340-3-62-3-02274-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-598-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02274-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus vadovo „priklausančią pensiją su tremtinio statusu nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio“.

Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė nustatyti terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų, nes pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, nenurodė, kokią sumą ir kokiu pagrindu prašo priteisti, be to pareiškėjas skunde aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodo padrikai ir neaiškiai.

Pareiškėjas padavė teismui „papildymą prie administracinės bylos Nr. I1-9459/423/2021“.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priėmė 2021 m. spalio 12 d. nutartį, kurioje, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Pareiškėjas dėl šios nutarties teismui padavė atskirąjį skundą (reg. Nr. IAT-318).

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo atskiruoju skundu ir nustatęs, kad pareiškėjo paduotas atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5–7 punktuose nustatytų reikalavimų (pareiškėjas nėra aiškiai ir tiksliai suformulavęs atskirojo skundo pagrindo; skunde nėra aiškiai suformuluoto atskirojo skundo reikalavimo; skunde dėstomos aplinkybės pateikiamos padrikai ir neaiškiai (vietomis tekstas neįskaitomas); nėra nurodyta nutartis, kuri skundžiama), priėmė 2021 m. spalio 28 d. nutartį, kuria nutarė nustatyti pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas teismui padavė „papildymą prie administracinės bylos Nr. I1-9459/423/2021“.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo atskiruoju skundu ir jo patikslinimu, priėmė 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria nustatęs, kad pareiškėjas, teikdamas patikslintą atskirąjį skundą, aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo, nenurodė atskirojo skundo pagrindo (pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo pagrindų), nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą (reg. Nr. IAT-318) (kartu su jo patikslinimu (reg. Nr. DOK-29307)) laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui.

Pareiškėjas teismui padavė atskirąjį skundą dėl šios nutarties (reg. Nr. IAT-358).

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo atskiruoju skundu ir nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5–7 punktų reikalavimų, t. y. pareiškėjas nėra aiškiai ir tiksliai suformulavęs atskirojo skundo pagrindo, nėra suformulavęs atskirojo skundo reikalavimo (nenurodo, kokią teismo nutartį ginčija), priėmė 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria nutarė nustatyti pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas teismui padavė „paaiškinimus dėl administracinės bylos Nr. I1-9459/423/2021“ (reg. Nr. DOK-33095).

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pareiškėjas atskirajame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą (reg. Nr. DOK-18).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-130-602/2022 pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą patenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo atskirojo skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimo klausimą perdavė nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktų reikalavimus, tačiau sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo atskirajame skunde nėra nurodytas atskirojo skundo juridinis pagrindas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Šio trūkumo pareiškėjas nepašalino ir tikslindamas atskirąjį skundą. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, laikęs pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu, turėjo, be kita ko, nurodyti, kodėl ir kaip aptartas pareiškėjo atskirojo skundo trūkumas trukdo pareiškėjo atskirąjį skundą priimti ir perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kodėl dėl vieno iš pareiškėjo atskirojo skundo trūkumo (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.), kurio pareiškėjas nepašalino, tolesnis apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nėra galimas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl aptarto pareiškėjo atskirojo skundo trūkumo negalimas tolimesnis apeliacinis procesas, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundu keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjo paduoto atskirojo skundo turinį bei atsižvelgęs į tai, kad byloje pareiškėjo paduotiems skundams jau ne kartą teismo nutartimis buvo nustatyti terminai trūkumams pašalinti, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis teisinės pagalbos, rengiant teismui duodamus procesinius dokumentus, kuri nagrinėjamu atveju sudarytų pareiškėjui galimybę tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises (ABTĮ 12 str.).

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą (reg. Nr. IAT-358) ir jo papildymą (reg. Nr. DOK-33095) ir išsiuntė bylą ir atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-301-756/2022 pareiškėjo atskirąjį skundą ir jo papildymą patenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir pareiškėjo atskirojo skundo (reg. Nr. IAT-318) dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 12 d. nutarties priėmimo klausimą perdavė nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktų reikalavimų, kad pareiškėjas atskirajame skunde nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo ir pagrindo, tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atskirajame skunde nėra nurodytas atskirojo skundo juridinis pagrindas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Šio trūkumo pareiškėjas nepašalino ir tikslindamas atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-130-602/2022 jau yra nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundu keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjo paduoto atskirojo skundo turinį bei atsižvelgęs į tai, kad byloje pareiškėjo paduotiems skundams jau ne kartą teismo nutartimis buvo nustatyti terminai trūkumams pašalinti, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis teisinės pagalbos, rengiant teismui duodamus procesinius dokumentus, kuri nagrinėjamu atveju sudarytų pareiškėjui galimybę tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises (ABTĮ 12 str.). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, prieš spręsdamas dėl atskirojo skundo priėmimo, turi vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, ir, nustatęs terminą trūkumams pašalinti, išaiškinti pareiškėjui dėl teisės kreiptis teisinės pagalbos, siekiant tinkamai nurodyti atskirojo skundo juridinį pagrindą (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pareiškėjui 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė terminą patikslinti atskirąjį skundą (Nr. IAT-318) dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, t. y. nurodyti atskirojo skundo juridinį pagrindą (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.), t. y. įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar pagrįstumas. Teismas akcentavo, kad skundo reikalavimai turi būti suformuluoti aiškiai ir konkrečiai. Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjui pasinaudoti advokato, advokato padėjėjo ar kito kvalifikuoto teisininko pagalba. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi fiziniai asmenys (Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės nares piliečiai bei kiti teisėtai Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje gyvenantys fiziniai asmenys (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnis).

Pareiškėjas teismui padavė rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. DOK-16765).

II. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą (Nr. IAT-318) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintame atskirajame skunde iš esmės dėsto faktines aplinkybes ne dėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo, o dėl paties ginčo dalyko, kurį teisme siekė inicijuoti 2021 m. rugsėjo 24 d. teiktu skundu, faktines aplinkybes dėsto padrikai, nekonkrečiai, neaiškiai, nesuformulavo jokio atskirojo skundo reikalavimo, nenurodė, kokią teismo nutartį ir kokiu pagrindu ginčija. Teismas pažymėjo, kad apeliantas nepasinaudojo teismo pasiūlyta teise kreiptis teisinės pagalbos, savo interesus apeliaciniame procese gina pats. Teismas konstatavo, kad teikdamas patikslintą atskirąjį skundą apeliantas aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo apeliacinės instancijos teismui, nenurodė atskirojo skundo juridinio pagrindo (įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas), todėl tolesnis apeliacinis procesas yra negalimas.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-4788) dėl 2022 m. gegužės 31 d. nutarties.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamą nutartį priėmusį teisėja neįsigilino į bylą, kuri inicijuota siekiant priteisti jam 9 700 Eur pensiją už dvejus metus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl 2021 m. spalio 12 d. nutarties, pareiškėjui nepašalinus Regionų apygardos administracinis teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas patikslintame atskirajame skunde iš esmės dėsto faktines aplinkybes ne dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo, o dėl paties ginčo dalyko, kurį teisme siekė inicijuoti teiktu skundu, faktines aplinkybes dėsto padrikai, nekonkrečiai, neaiškiai, nesuformulavo jokio atskirojo skundo reikalavimo, nenurodė, kokią teismo nutartį ir kokiu pagrindu ginčija. Apeliantas nepasinaudojo teismo pasiūlyta teise kreiptis teisinės pagalbos, savo interesus apeliaciniame procese gina pats. Teikdamas patikslintą atskirąjį skundą apeliantas aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo, nenurodė atskirojo skundo juridinio pagrindo (įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas), todėl tolesnis apeliacinis procesas yra negalimas.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teisėja nepakankamai įsigilino į bylą, bei pareiškėjas dėsto aplinkybes, iš esmės susijusias su skundu keliamu ginču.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Todėl dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties paduodamas atskirasis skundas turi atitikti ABTĮ 134 straipsnyje nustatytus turinio bei formos reikalavimus. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apeliacinio skundo, neatitinkančio ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, trūkumų šalinimo institutas, kuris taikytinas ir nustačius atskirojo skundo turinio bei formos trūkumus.

Jeigu atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 2 d., 151 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti (atskirąjį) skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl (atskirojo) skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Tikrindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo atskirojo skundo, trūkumus, teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutu atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai atskirojo skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti apeliacinį procesą. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka atskirasis skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti atskirojo skundo trūkumus nustatymas yra atskirąjį skundą padavusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto atskirojo skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti paduotą atskirąjį skundą.

Pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punktą apeliaciniame (šiuo atveju – atskirajame) skunde turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą atskirojo skundo (Nr. IAT-318) dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti atskirojo skundo juridinį pagrindą (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.), t. y. įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar pagrįstumas. Pabrėžė, kad reikalavimai turi būti suformuluoti aiškiai ir konkrečiai. Teismas pasiūlė pareiškėjui pasinaudoti advokato, advokato padėjėjo ar kito kvalifikuoto teisininko pagalba, išaiškino pareiškėjui teisę pasinaudoti teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi atskirojo skundo (Nr. IAT-318) trūkumai nustatyti pagrįstai. Ši nutartis priimta atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-130-602/2022 ir 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-301-756/2022 pateiktus išaiškinimus, kuriomis buvo pritarta pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties neatitikimas ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimui yra kliūtis priimti nagrinėti atskirąjį skundą, tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad į bylą pareiškėjo paduotiems skundams jau ne kartą teismo nutartimis nustatyti terminai trūkumams pašalinti, todėl svarbu išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis teisinės pagalbos, siekiant tinkamai nurodyti atskirojo skundo juridinį pagrindą (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodė atskirojo skundo trūkumus (kokių reikalavimų neatitinka skundas, kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinę teiseną), išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis teisinės pagalbos, kuri nagrinėjamu atveju sudarytų pareiškėjui galimybę tinkamai suformuluoti atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties juridinį pagrindą, nurodant įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas atskirasis skundas (Nr. IAT-318).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas po pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatytų trūkumų rašytiniais paaiškinimais (reg. Nr. DOK-16765), neatsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir pirmosios instancijos teismo išaiškinimus dėl atskirojo skundo esminio trūkumo ir teisinės pagalbos pareiškėjui poreikio rengiant procesinius dokumentus teismui, dėstydamas aplinkybes ne dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, o dėl skundu keliamo ginčo dalyko, iš esmės nepašalino pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatyto trūkumo (atskirojo skundo neatitikimo ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p. reikalavimui), dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 2 d., 151 str.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nenurodymas aplinkybių, kuriomis grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, yra esminė kliūtis priimti nagrinėti atskirąjį skundą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija akcentuotina, kad atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties pareiškėjas vėl gi dėsto aplinkybes, kurios, jo nuomone, pagrindžia jo skundo, pateikto teismui, dėl ginčo esmės pagrįstumą, tačiau nepateikia konkrečių nesutikimo argumentų dėl siekiamos apskųsti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties turinio.

Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis