2021-02-03 Nr. AB-2438-3-64-3-02836-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-115-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02836-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. D. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – 5-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini)) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. P. D. 2020 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti skundžiamus minėtus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus);

2) įpareigoti:

a. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių skyrių: pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją; spręsti klausimą dėl Tarnybos vedėjo sprendimo Nr. 31SK-1302-(14.31.110.) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo Tarnybos direktoriaus įsakymu savivaldybei jį valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise ir jų paskelbimo Teisės aktų registre, informuoti pareiškėją; įpareigoti atšaukti paskelbtą informaciją dėl 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) narių garažų šalinimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir prie šio klausimo grįžti, kai savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 ir 40 straipsnių, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus parengs ir pradės įgyvendinti viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose bus numatyta, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacinė aplinka, ir šiame etape bus prievolė informuoti Bendriją bei kitą suinteresuotą visuomenę apie tokių planų (projektų) rengimą ir konsultavimąsi bei pasiūlyti teritoriją, į kurią Bendrija su garažais galėtų persikelti;

b. Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija): pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją; įpareigoti atšaukti paskelbtus pranešimus (kiek jie taikytini ir dėl Bendrijos narių garažų šalinimo) ir prie šio klausimo grįžti, kai savivaldybė pagal Turizmo įstatymo 2 ir 40 straipsnių, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus parengs ir pradės įgyvendinti viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose bus numatyta, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacinė aplinka, ir šiame etape bus prievolė informuoti Bendriją bei kitą suinteresuotą visuomenę apie tokių planų (projektų) rengimą ir konsultavimąsi bei pasiūlyti teritoriją, į kurią Bendrija su garažais galėtų persikelti; tuo atveju, jei paaiškės, kad Bendrijos teritorija ((duomenys neskelbtini)) netinkama rekreacijai, užtikrinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-215 nustatyta sklypo paskirtis būtų pakeista ir sklypas administraciniu sprendimu būtų priskirtas Bendrijai;

3) rekomenduoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministerijoms inicijuoti anksčiau minėtų teisės aktų reglamentavimo koregavimo procedūras dėl šių prieštaringų nuostatų: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsniuose vartojama nuostata „(išskyrus laikinuosius statinius)“ ir kad žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui, o Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse – nuostata „(išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų)“;

4) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) arba grąžinti Komisijai 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) ir įpareigoti ją pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Tarnybai ar (ir) Šiaulių miesto savivaldybei priimti administracinius sprendimus ar atlikti kitus veiksmus su reikalavimu nukelti pareiškėjo ir kitų Bendrijos narių garažus nuo Bendrijos sklypo iki savivaldybė parengs ir pradės įgyvendinti pagal Turizmo įstatymo 2 ir 40 straipsniuose, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose numatytus viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose būtų numatyta, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacinė aplinka, bei pasiūlys teritoriją, į kurią Bendrija su garažais galėtų persikelti. Teigė, jog šis prašymas teikiamas siekiant, kad tuo atveju, jei teismas tenkins reikalavimą įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę ir Tarnybą atšaukti paskelbtą informaciją dėl Bendrijos narių garažų šalinimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir prie šio klausimo grįžti, kai savivaldybė parengs ir pradės įgyvendinti viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), bei pasiūlyti teritoriją, į kurią Bendrija su garažais galėtų persikelti, būtų užkirstas kelias tokiems grasinimams ateityje.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. sausio 5 d. ištaisyti nurodytus skundo trūkumus, t. y. (1) suformuluoti patikslinto skundo reikalavimus taip, kad teismas galėtų priimti vieną iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nurodytų sprendimų; (2) patikslinti administracinės bylos proceso šalis. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas, šalindamas trūkumus dėl pirmojo skundo reikalavimo, turėtų nurodyti, kokį viešojo administravimo subjekto raštą, pranešimą prašo panaikinti, skundžiamų aktų datas ir numerius. Pareiškėjas taip pat turi pateikti skundžiamų aktų kopijas (skaitmenines). Dėl antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų akcentuota, jog tokie reikalavimai neatitinka administracinio teismo kompetencijos ribų, tačiau pareiškėjas gali prašyti teismo, panaikinus atsakovų priimtus administracinius aktus, įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti jo prašymus. Ketvirtasis skundo reikalavimas nėra tikslus ir aiškus, kadangi jame suformuluoti alternatyvūs reikalavimai. Be to, pareiškėjas skunde atsakovu nepagrįstai nurodė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių.

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti skundo trūkumus, 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė teismui įvairius dokumentus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. P. D. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020), tačiau nutarė skundo dalį dėl kitų reikalavimų laikyti nepaduota, netenkinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atsakovu šioje byloje nelaikyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus.

Teismas nurodė, kad pirmieji trys skundo reikalavimai buvo suformuluoti netinkamai, abstraktaus pobūdžio, neatitiko teismo kompetencijos ribų ir ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimo rūšių. Pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, tačiau ištaisė ne visus skundo trūkumus, kurie buvo nurodyti 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje, t. y. tinkamai nesuformulavo minėtų skundo reikalavimų, jog teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimo rūšių. Be to, pareiškėjas ketvirtąjį skundo reikalavimą suformulavo kaip alternatyvų reikalavimą. Dėl pastarojo reikalavimo teismas pažymėjo, jog akto (šiuo atveju – Komisijos sprendimo) panaikinimas savaime suponuoja pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą.

Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas konkrečiai neargumentavo, kuo gali pasireikšti galbūt kilsianti didelė ar neatitaisoma žala, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta. Abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą.

III. Pareiškėjas A. P. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, apžvelgęs ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktus, pažymi, kad administracinis teismas, patenkindamas skundą, gali, be kita ko, įpareigoti viešojo administravimo subjektą įvykdyti „kitokį teismo patvarkymą“ arba „išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu“, todėl vien dėl ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų galimų ar negalimų priimti sprendimų teismas negalėjo atsisakyti priimti nagrinėti skundo dalį dėl pirmųjų trijų reikalavimų. 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje buvo nurodyta, kad pareiškėjas galėtų teismo prašyti, panaikinus atsakovų priimtus administracinius aktus, įpareigoti atsakovus išnagrinėti pareiškėjo prašymus iš naujo. Taigi, nebuvo jokių priežasčių atsisakyti priimti skundą minėtoje dalyje.

Pareiškėjo nuomone, jis patikslintame skunde (14 lapas) konkrečiai argumentavo, kuo gali pasireikšti galbūt kilsianti didelė ar neatitaisoma žala, jei jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta, ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog egzistuoja pagrindas taikyti tokią priemonę. Teigia, kad Bendrija (buvęs kooperatyvas) teisėtai veikia daugiau nei 40 metų, teisėtai valdo jai skirtą valstybinę žemę, moka mokesčius ir kt. Nepaisant to, Tarnyba staiga paskelbė, jog bus reikalaujama garažus nukelti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Toks veikimas laikytinas žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo garažas, valdymo pažeidimu, kuris pasireiškė grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.34 str. 1 d., 4.35 str. 1 d.). Jei teismas tenkintų skundo reikalavimus ir panaikintų Šiaulių miesto savivaldybės ir Tarnybos individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus) bei paskelbtą informaciją dėl Bendrijos narių garažų šalinimo iki 2021 m. gruodžio 31 d., institucijos vėl gali priimti individualius aktus dėl garažų pašalinimo, dėl kurių pareiškėjas vėl būtų priverstas inicijuoti skundų procedūras. Teismas neįvertino šių pareiškėjo argumentų.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą atmesti.

Tarnybos Šiaulių skyriaus vertinimu, skundo reikalavimai buvo suformuluoti akivaizdžiai netinkamai ir pareiškėjas per teismo nustatytą terminą neištaisė skundo trūkumų. Pareiškėjo reikalavimai yra prevencinio pobūdžio, nes nei Tarnyba, nei Administracija dar nėra pareiškusi pareiškėjui ar Bendrijai reikalavimo nusikelti metalinius garažus nuo valstybinės žemės ar nustačiusi konkrečias datas pareiškėjui nusikelti savo metalinį garažą. Pareiškėjo skundžiamas Tarnybos Šiaulių skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jam teisinių pasekmių. Atitinkamai, kadangi Tarnyba ar jos struktūrinis padalinys nėra priėmę jokių sprendimų pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjui nėra kilusi jokia reali grėsmė. Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde neargumentavo, kuo gali pasireikšti galbūt kilsianti didelė ar neatitaisoma žala, jei jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą atmesti.

Administracijos teigimu, nors pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė teismui patikslintą skundą, tačiau jis iš tikrųjų neatsižvelgė į pastabas ir rekomendacijas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje. Pirmieji trys skundo reikalavimai nebuvo patikslinti, liko abstraktūs, neatitinkantys teismo kompetencijos ribų ir ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimo rūšių, todėl teismas pagrįstai skundo dalį dėl šių reikalavimų laikė nepaduota. Administracijos įsitikinimu, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nesusijusi su skundo reikalavimais, nes Administracija nei pareiškėjo, nei trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu nėra priėmusi jokio administracinio akto, sukeliančio jiems teisines pasekmes. Pareiškėjas ginčija atsakovų jam pateiktus atsakymus, kurie yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 5-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą ir atskirąjį skundą prašo šiuos skundus tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apžvelgia ginčo aplinkybes, išreiškia nesutikimą su atsakovų veiksmais (sprendimais), pakartoja atskirojo skundo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 21 d. pateikė teismui siūlymus dėl taikos sutarties sudarymo bei taikos sutarties projektą.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl atsakovo Administracijos atsiliepimo į atskirąjį skundą, kuriuose prašo tenkinti 2020 m. gruodžio 22 d. patikslinto skundo reikalavimus. Pareiškėjas apžvelgia ABTĮ nuostatas ir tvirtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą ir paduoti skundą yra absoliuti. ABTĮ nuostatos (tarp jų – 88 str.) šios teisės nevaržo, nenustato reikalavimų dėl pirminio skundo reikalavimų sukonkretinimo. Pareiškėjas tvirtina, kad teiginys, jog Administracija jo ir trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu nėra priėmusi jokio administracinio akto, kuris sukeltų jiems teisines pasekmes, neatitinka tikrovės, visa informacija pateikta 2020 m. gruodžio 22 d. patikslinto skundo 2 lape. Galbūt kilsianti didelė ar neatitaisoma žala, jei prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta, gali pasireikšti tuo, kad, institucijoms įgyvendinus siekius pašalinti garažus iš Bendrijos naudojamo sklypo, pareiškėjas neteks savo turto (garažas bus išardytas ir pašalintas), galimybės saugiai ir tinkamai laikyti savo automobilį. Pareiškėjas taip pat nesutinka su vertinimu, jog Tarnybos pateikti dokumentai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui konkrečių pasekmių. Administracijos pozicija, kad pareiškėjo ginčijami aktai negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, nesuderinami su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Akcentuotina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą (jo dalį) laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 13 d. teismui pateiktame skunde suformulavo 4 materialiuosius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi priėmė nagrinėti skundą tik dėl dalies ketvirtojo skundo reikalavimo – panaikinti Komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020), kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamus minėtus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje pripažino, jog šis skundo reikalavimas yra abstraktaus pobūdžio ir neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimo rūšių, todėl pasiūlė pareiškėjui, tikslinant skundą, nurodyti kokį viešojo administravimo subjekto raštą, pranešimą prašo panaikinti, skundžiamų aktų datas ir numerius, taip pat pateikti šių skundžiamų aktų kopijas. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas, argumentuodamas skundą, buvo nurodęs daug įvairaus pobūdžio Šiaulių miesto savivaldybės ir Tarnybos (jų struktūrinių padalinių) dokumentų (raštų, el. laiškų, pranešimų interneto svetainėje ir kt.), su kuriuose išdėstytais teiginiais nesutinka, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių iš jų teisėtumą ir pagrįstumą pageidauja patikrinti administracinėje byloje. Tokia aplinkybė sudarė teismui esmines kliūtis išspręsti skundo priimtinumo nagrinėti klausimą (pvz., patikrinti, ar kiekvienas iš pareiškėjo pageidaujamų panaikinti administracinių aktų gali būti ginčijamas administraciniam teismui, ar nė vienam iš šių aktų nebuvo numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ar nebuvo praleistas skundo padavimo terminas), nustatyti tinkamas ginčo šalis (atsakovus ir trečiuosius suinteresuotus asmenis), inicijuojamos administracinės bylos nagrinėjimo ribas ir kt., taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šį skundo trūkumą ir įpareigojo pareiškėją per nustatytą terminą jį pašalinti.

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė teismui raštą „Patikslinto 2020-12-03 Skundo „Dėl institucijų grasinimų 2020 m. spalio – gruodžio mėn. laikotarpiu valdymo pažeidimu pašalinant garažą iš penktosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos teritorijos ir LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2020-12-08 sprendimo Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) atsisakyti priimti skundą nagrinėti“ teikimas“ ir prie jo pridėjo įvairius dokumentus. Minėtame rašte pareiškėjas trumpai pakartojo savo pretenzijas dėl Šiaulių miesto savivaldybės ir Tarnybos veiksmų (sprendimų), apžvelgė kreipimosi į teismą aplinkybes, bet jame nesuformulavo jokių reikalavimų.

Iš pareiškėjo teiginių atskirajame skunde manytina, jog pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. patikslintu skundu laiko ne minėtą raštą, o kitą dokumentą, ne trumpesnį nei 14 lapų (puslapių), tačiau nei tarp Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių dokumentų, nei popierinėje bylos medžiagoje nėra tokio procesinio dokumento. Kita vertus, tarp pareiškėjo 2020 m. gruodžio 22 d. pateiktų dokumentų yra Metalinių garažų situacijos klausimais priimtų administracinių sprendimų (raštų, pranešimų), kurių nuostatos skundžiamos, sąrašas-chronologija, kurioje pareiškėjas (lentelės forma) išvardijo administracinius sprendimus (raštus, pranešimus) ir skundžiamas jų nuostatas.

Nors pareiškėjas, pageidaudamas, jog teismas panaikintų tam tikrus administracinius aktus (jų dalis), turėjo šiuos administracinius aktus (jų dalis) konkrečiai išvardyti skunde (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.), o ne tik abstrakčiai nurodyti, jog prašo panaikinti minėtus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus), toks skundo trūkumas galėjo būti pašalintas pirmosios instancijos teismui pakartotinai nustatant pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismui neatlikus tokio veiksmo, susidarė situacija, kai pareiškėjas teismui nurodė, kokį viešojo administravimo subjekto raštą, pranešimą prašo panaikinti, skundžiamų aktų datas ir numerius (įskaitant konkrečias skundžiamas nuostatas), kaip ir buvo įpareigotas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi, tačiau tai padarė netinkama forma.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino šių aktyvių pareiškėjo veiksmų, siekiant pašalinti 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, ir tik konstatavo, kad pareiškėjas ištaisė ne visus skundo trūkumus, todėl skundo dalis dėl pirmojo skundo reikalavimo laikytina nepaduota. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų pareiškėjo pateiktų dokumentų ir netinkamai vykdė pareigą padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), todėl padarė galbūt neteisingą išvadą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti individualius administracinius aktus priimtinumo nagrinėti.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti viešojo administravimo subjektus atlikti jo nurodytus veiksmus:

a. Tarnybos Šiaulių skyrių: pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją; spręsti klausimą dėl Tarnybos vedėjo sprendimo Nr. 31SK-1302-(14.31.110.) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo savivaldybei Tarnybos direktoriaus įsakymu jį valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise ir jų paskelbimo Teisės aktų registre, informuoti pareiškėją; įpareigoti atšaukti paskelbtą informaciją dėl 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) narių garažų šalinimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir prie šio klausimo grįžti, kai savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 ir 40 straipsnių, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus parengs ir pradės įgyvendinti viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose bus numatyta, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacinė aplinka, ir šiame etape bus prievolė informuoti Bendriją bei kitą suinteresuotą visuomenę apie tokių planų (projektų) rengimą ir konsultavimąsi bei pasiūlyti teritoriją, į kurią Bendrija su garažais galėtų persikelti;

b. Administraciją: pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją; įpareigoti atšaukti paskelbtus pranešimus (kiek jie taikytini ir dėl Bendrijos narių garažų šalinimo) ir prie šio klausimo grįžti, kai savivaldybė pagal Turizmo įstatymo 2 ir 40 straipsnių, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus parengs ir pradės įgyvendinti viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose bus numatyta, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacinė aplinka, ir šiame etape bus prievolė informuoti Bendriją bei kitą suinteresuotą visuomenę apie tokių planų (projektų) rengimą ir konsultavimąsi bei pasiūlyti teritoriją, į kurią Bendrija su garažais galėtų persikelti; įpareigoti Administraciją tuo atveju, jei paaiškės, kad Bendrijos teritorija ((duomenys neskelbtini)) netinkama rekreacijai, užtikrinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-215 nustatyta sklypo paskirtis būtų pakeista ir sklypas administraciniu sprendimu priskirtas Bendrijai.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019).

Taigi, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus nelaikytinas tokiu skundo reikalavimu, kuris yra savaime pakankamas administracinei bylai pradėti ir kurio pagrįstumas gali būti vertinamas atskirai nuo atsakovų atsisakymo atlikti prašomus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į anksčiau padarytas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti skundo dalį dėl administracinių aktų panaikinimo, yra pagrindas nurodyti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti dėl skundo dalies dėl antrojo reikalavimo priėmimo nagrinėti, kadangi jei teismas pripažins, jog pareiškėjo skundo dalis dėl administracinių aktų panaikinimo yra priimtina nagrinėti, gali atsirasti prielaidos priimti nagrinėti ir skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė rekomenduoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministerijoms inicijuoti anksčiau minėtų teisės aktų koregavimo procedūras dėl šių prieštaringų nuostatų: Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsniuose vartojama nuostata „(išskyrus laikinuosius statinius)“ ir kad žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui, o Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse – nuostata „(išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų)“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas trečiąjį skundo reikalavimą laikė reikalavimo įpareigoti Administraciją atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus dalimi, tačiau iš skundo struktūros matyti, jog tai – savarankiškas reikalavimas, t. y. pareiškėjas prašė teismo teikti ministerijoms rekomendacijas. Iš pastarojo pareiškėjo prašymo matyti, jog jam kilo abejonių dėl to, ar žemesnės galios teisės akto – Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių – nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės akto – Žemės įstatymo – nuostatoms. Pareiškėjas siekia, kad jo nurodytos teisės normos būtų pakeistos (pakoreguotos). Toks reikalavimas yra ne materialiojo, bet procesinio pobūdžio ir nėra aktualus sprendžiant skundo priėmimo nagrinėti klausimą. Jei pareiškėjas mano, kad tam tikros teisės normos, aktualios jo inicijuojamam ginčui, yra neteisėtos ir turėtų būti panaikintos, jis gali teikti teismui atitinkamus prašymus (atsižvelgiant į konkretaus teisės akto, su kurio nuostatomis pareiškėjas nesutinka, pobūdį bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų kompetenciją – atitinkamai ABTĮ 4 str. 2 d. arba 113 str.), kurie bus išspręsti bylą nagrinėjant iš esmės.

Ketvirtuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) arba grąžinti Komisijai 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) ir įpareigoti ją pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundą nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog pareiškėjas šiuo aspektu suformulavo du alternatyvius reikalavimus, ir, pareiškėjui nepašalinus šio nurodyto skundo trūkumo, nutarė priimti skundą dėl dalies minėto reikalavimo, t. y. dėl Komisijos sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas atskirajame skunde nereiškė pretenzijų dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo įvairius procesinio pobūdžio prašymus, tarp jų – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti Tarnybai ar (ir) Šiaulių miesto savivaldybei priimti administracinius sprendimus ar atlikti kitus veiksmus su reikalavimu nukelti pareiškėjo ir kitų Bendrijos narių garažus nuo Bendrijos sklypo iki savivaldybė parengs ir pradės įgyvendinti pagal Turizmo įstatymo 2 ir 40 straipsniuose, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose numatytus viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose būtų numatyta, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacinė aplinka, bei pasiūlys teritoriją, į kurią Bendrija su garažais galėtų persikelti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino šio prašymo.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tiek skunde, tiek atskirajame skunde sieja su aplinkybe, kad, jeigu teismas tenkins jo reikalavimus, atsakovai gali tiesiog priimti naujus sprendimus dėl Bendrijos naudojamame sklype esančių garažų (įskaitant pareiškėjui priklausantį garažą) nukėlimo. Taigi, pareiškėjas tikėtiną neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą (garažo perkėlimą ar pašalinimą, galimybės saugiai laikyti savo automobilį praradimą, poreikį inicijuoti naujus teisminius ginčus) sieja ne su administraciniais aktais, kurių panaikinimo siekia nagrinėjamoje byloje, o su valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų sprendimais, kurie teoriškai gali būti priimti ateityje. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali kilti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, pavyzdžiui, jog dėl garažo perkėlimo ar pašalinimo (jeigu toks įpareigojimas jam ar Bendrijai iš tiesų buvo suformuluotas aktuose, kurių panaikinimo siekiama nagrinėjamoje byloje) pareiškėjas patirs didelę finansinę naštą, kuri tuo atveju, jei įpareigojimas dėl garažo perkėlimo ar pašalinimo vėliau bus pripažintas neteisėtu, negalės būti kompensuota, be kita ko, pasinaudojant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo galimybe (Civilinio kodekso 6.271 str.). Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas neįrodė, kad šiuo metu egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl toks prašymas atmestinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl sprendimą atsisakyti priimti nagrinėti skundo dalis dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų (t. y. panaikinti individualius administracinius aktus ir įpareigoti atsakovus atlikti nurodytus veiksmus) priėmė neištyręs visų byloje esančių dokumentų, reikšmingų skundo priėmimo klausimui teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies panaikinama, klausimą dėl skundo dalies dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų priėmimo perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė laikyti nepaduota pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų „1. Panaikinti skundžiamus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus). 2. Įpareigoti viešojo administravimo subjektą atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją; spręsti klausimą dėl Tarnybos vedėjo sprendimo Nr. 31SK-1302-(14.31.110.) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu perdavimo savivaldybei jį valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise ir jų skelbimo Teisės aktų registre, informuoti pareiškėją;

įpareigoti atšaukti paskelbtą informaciją dėl penktosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos narių garažų šalinimo iki 2021-12-31 ir prie šio klausimo grįžti, kai savivaldybė pagal Turizmo įstatymo 2 ir 40 straipsnių, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus parengs ir pradės įgyvendinti viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose bus numatyta, kad sklype (duomenys neskelbtini) įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacinė aplinka, ir šiame etape bus prievolė informuoti bendriją bei kitą suinteresuotą visuomenę apie tokių planų (projektų) rengimą ir konsultavimąsi bei pasiūlyti teritoriją, į kurią bendrija su garažais galėtų persikelti. 3.

Įpareigoti viešojo administravimo subjektą atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją; įpareigoti atšaukti paskelbtus pranešimus (kiek jie taikytini ir dėl penktosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos narių garažų šalinimo) ir prie šio klausimo grįžti, kai savivaldybė pagal Turizmo įstatymo 2 ir 40 straipsnių, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus parengs ir pradės įgyvendinti viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose bus numatyta, kad sklype (duomenys neskelbtini) įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacinė aplinka, ir šiame etape bus prievolė informuoti bendriją bei kitą suinteresuotą visuomenę apie tokių planų (projektų) rengimą ir konsultavimąsi bei pasiūlyti teritoriją, į kurią bendrija su garažais galėtų persikelti;

įpareigoti savivaldybės administraciją, jei paaiškės, kad bendrijos teritorija ((duomenys neskelbtini)) netinkama rekreacijai, užtikrinti, kad savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimu Nr. T-215 nustatyta sklypo paskirtis būtų pakeista ir sklypas administraciniu sprendimu priskirtas bendrijai; rekomenduoti Žemės ūkio, Aplinkos ministerijoms inicijuoti pirmiau minėtų teisės aktų reglamentavimo koregavimo procedūras dėl šių prieštaringų nuostatų: Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsniuose vartojama nuostata „(išskyrus laikinuosius statinius)“ ir kad žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui, o taisyklėse - nuostata „(išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų)“, panaikinti ir šioje dalyje perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė