85063e5d-e6b7-4750-8f89-792475f166b2 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-437-1052/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16280-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 15 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Bundonė, sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, Laurai Jotautaitei, Mildai GailiÅ«tei, Justei ToliuÅ¡ytei, dalyvaujant vertėjui iÅ¡ italų kalbos S J, atsakovės L K atstovei I K, trečiojo asmens A P atstovui advokatui F C D R , naudojant nuotolio vaizdo ir garso priemones vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieÅ¡kinį atsakovei L K dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teismas n u s t a t ė : 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuras (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo N S 2 234,94 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų metinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas – 67,00 Eur žyminio mokesčio, 109,06 Eur iÅ¡laidų už vertimÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, jog 2014 m. vasario 5 d. Italijoje dėl A K , vairavusio transporto priemonę Citroen Xsara, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė BMV 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). N S eismo įvykio dienÄ buvo registruotas transporto priemonės savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo aprausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Kadangi eismo įvykio kaltininko vairuota transporto priemonė Citroen Xsara, valst. Nr. DEC 789, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, Italijos nacionalinis draudikų biuras (Ufficio Centrsalr Italiano (U.C.I.)) atlyginimo eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ 2 234,94 Eur sumai. Lietuvos Respublikos nacionalinis draudikų biuras sumokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui 2 234,94 Eur ir tokiu bÅ«du, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDÄ®) 23 straipsnio pagrindu įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (dokumentas Liteko sistemoje CBP-15983). 2017 m. spalio 19 d.

Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimÄ už akių Nr. 2-23238-1052/2017, kuriuo iÅ¡ N S Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biurui priteisė 2 234,394 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos nuo (2017 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 176,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2019 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teisme gautas L K pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriame nurodyta, jog nepasibaigus terminui peržiÅ«rėti sprendimui už akių – (duomenys neskelbtini) N S mirė.

L K priėmė palikimÄ po savo tėvo N S mirties. Apie tai, kad priimtas spendimas už akių L K sužinojo 2019 m. balandžio mėnesio pradžioje, kai jai paskambino iÅ¡ antstolio M P kontoros. Kadangi N S dokumentai nebuvo įteikti, nes jis buvo gydomas ligoninėje dėl demencijos, pareiÅ¡kėja apie procesÄ nežinojo, negalėjo teismui pateikti svarbių duomenų, kad 2014 m. sausio 18 d. N S pardavė transporto priemonę Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A P, kÄ patvirtina sutarties pirkimo - pardavimo sutarties kopija.

Kadangi eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo ne N S, prašė panaikinti sprendimÄ už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto draudimų biuras atsiliepimu į pareikÅ¡imÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė, jog pateikta pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtinta notaro, ji suraÅ¡yta lietuvių kalba, kuri vargu ar suprantama pirkėjui, po tariamo transporto priemonės pardavimo užsieniečiui 2014 m. vasario 14 d. transporto priemonė buvo apdrausta N S vardu, o nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d.

Ž J vardu, todėl pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai, nėra pakankami padaryti iÅ¡vadai, jog eismo įvykio metu transporto priemonės savininkas buvo ne N S, o kitas asmuo. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Nr. e2-18337-1052/2019 teismas panaikino sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-23238-1052/2017 ir atnaujino bylos nagrinėjimÄ . 2019 m. spalio 10 d. parengiamajame posėdyje teismas pateikė atsakovÄ N S jo teisių perėmėja L K ir įtraukė trečiuoju asmeniu A P. IeÅ¡kovo Lietuvos transporto draudikų biuro atstovas į teismo posėdžius neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant.

Nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinį ir argumentus iÅ¡dėstytus atsiliepime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo A P nepripažino, jog transporto priemonė Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo jam parduota (dokumentas Liteko sistemoje registruotas Nr. DOK-136522) Atsakovė L K į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių laikÄ ir vietÄ jai buvo praneÅ¡ta tinkamai, jos interesus bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė I K, kuri su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad teismas priimdamas teismo sprendimÄ vadovavosi aplinkybe, jog 2014 m. vasario 5 d. eismo įvykio Italijoje metu automobilis buvo neapdraustas, o N S buvo VÄ® „Regitra“ registruotas kaip automobilio savininkas. L K, kaip N S įpėdinė, paprašė peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kinį atmesti. Pagal galiojančius įstatymus, transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, todėl Å¡ioje byloje svarbu nustatyti, ar įvykio metu N S buvo automobilio savininkas.

Automobilio pirkimo pardavimo sutartis yra tiek automobilio nuosavybės teisių įgijimo, tiek ir praradimo pagrindas. Byloje yra pateikta 2014 m. sausio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje pirkėju nurodytas A P. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, jog A P pateikė paaiÅ¡kinimus, kad jo Lietuvoje nebuvo ir automobilio jis nepirko, tačiau jis buvo pametęs ar praradęs savo asmens dokumentus. Pažymėjo, kad liudytojos O B parodymai, kad automobilio sandoris įvyko per labai trumpÄ laikÄ nuo automobilio pirkimo, automobilis įgytas 2014 m. sausio 15 d., o parduotas sausio 18 d. atitinka raÅ¡ytinius įrodymus.

Kad automobilis buvo parduotas patvirtina ne tik 2014 m. sausio 18 d. sutartis, bet ir tai, kad sutartyje įraÅ¡yti tikro asmens A P duomenys – jo tikras vardas ir pavardė, gimimo data ir vienas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos adresų, nors trečiojo asmens atstovas patvirtino, jog A P niekuomet nepažinojo N S, todėl sunku įsivaizduoti, jog N S ar jo artimieji patys iÅ¡galvojo A P duomenis. Atsakovės atstovė mano, jog byloje yra įrodyta, kad N S perdavė automobilį byloje nenustatytam asmeniui, kuris automobilį paėmė, pinigus sumokėjo ir automobilį iÅ¡vežė į ItalijÄ .

Negalima N S kaltinti, jog jis buvo neatidus tvarkydamas automobilio reikalus, nes M S buvo (duomenys neskelbtini) metai, taigi nuo 2014 m. sausio 18 d. N S nuosavybė pasibaigė ir jis negali bÅ«ti atsakingas už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . A P atsiliepimu (dokumentas Liteko sistemoje reg. Dok-124239) nurodė, jog 2014 m. sausio 18 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis yra melaginga. ParaÅ¡as ant sutarties ir A P paraÅ¡as yra labai skirtingi. Prie sutarties nėra pridėta jokio dokumento, taip pat nenurodytas paso numeris.

Ant sutarties nėra jokių Lietuvos valdžios simbolių ar antspaudų, nėra jokių dokumentų patvirtinančių sutarties tikrumÄ . Tokį dokumentÄ gali pasiraÅ¡yti bet kas kompiuteriu ir spausdintuvu. N S yra įtrauktas, kaip automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas oficialiame Lietuvos Respublikos registre, todėl turi bÅ«ti teikiama pirmenybė oficialiam dokumentui. A P niekada nebuvo Lietuvoje, jo pase nėra nei vizų, nei lietuviÅ¡kų antspaudų. Eismo įvykio dienÄ transporto priemonę Citroen Xsara, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę vairavo A K, o ne A P. Nėra jokių įrodymų, kad prieÅ¡ avarijÄ ar po jos, A P buvo transporto savininkas arba buvo atsakingas už avarijÄ . Dėl Å¡ios priežasties prašė atmesti L K praÅ¡ymÄ ir palikti sprendimÄ . A P teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jam buvo praneÅ¡ta tinkamai, jo interesus atstovavo advokatas, kuris prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, jog A P niekada Lietuvoje nebuvo ir nesudarė automobilio pirkimo sutarties, jokio automobilio nepirko.

Jam nežinomi asmenys nei N S, nei L K, nei Ž J. N S negali gintis tuo, kad sutarties sudarymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, nes sudarant sutartį jam tarpininkavo jo anūkė O ir dukra L. O patvirtino, jog fiziškai buvo tuo metu, kai automobilis buvo perduodamas. N S turėjo pranešti policijai, jog buvo apgautas ir negali įregistruoti nuosavybės perleidimo, jis po automobilio perdavimo nesirūpino, kad automobilis būtų įregistruotas pirkėjo vardu, nepasiliko pirkėjo asmens dokumento kopijos.

N S ir jo anūkė buvo labai neatidūs. 2014 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutartis yra suklastota, nes A P parašas neatitinka jo tikrojo parašo, tai matyti iš A P identifikacijos dokumento. Pirkimo pardavimo sutartis – dokumentas, kurį galėjo atspausdinti ir surašyti bet kas, tuo tarpu oficialiame dokumente – VĮ „Regitra“ išraše savininku nurodytas N S. O patvirtino, jog 2014 m. sausio 15 d. N S įsigijo automobilį ir 2014 m. sausio 18 d. automobilį pardavė, automobilis buvo naudojamas perkraustymui, vėliau trumpai, bet automobiliu naudojosi anūkė O ir tuomet automobilis buvo parduotas.

Vėliau jie pradeda ieÅ¡koti naujo pirkėjo ir susiekia su užsieniečiais, kurie kalba rusiÅ¡kai. Taip pat O buvo labai neapsisprendusi, ji neatsiminė, kaip atrodė tas asmuo, iÅ¡ pradžių kalbėjo apie pasÄ , o vėliau apie identifikacinę kortelę, taip pat nesugeba nurodyti draugų, kurie supažindino jÄ su pirkėjai. Taip pat O nurodė, kad sutartis su V P yra įregistruota, bet neatsimena, kad bÅ«tų susitikusi su V P. A P nežino, kaip jo asmens duomenys galėjo atsirasti pirkimo pardavimo sutartyje.

O parodymai prieÅ¡taringi. Tikėtina, jog A P asmens duomenys galėjo bÅ«ti gauti per internetÄ , Facebook paskyrÄ ar dėl to, kad buvo pamestas dokumentas. Å iuos duomenis lengva gauti, net ir gyvenamÄ jÄ vietÄ . Mano, kad A P turi bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ bylos, kaip nesusijęs su eismo įvykiu. Nukentėjo advokatas, įvykyje dalyvavo A K, nors realiai buvo sumokėti pinigai (žalai atlyginti), tačiau Å¡ių pinigų negalima reikalauti iÅ¡ A P. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

Iš atsakovės L K atstovės advokatės I K paaiškinimų, iš trečiojo asmens A P atstovo advokato F C D R paaiškinimų, liudytojų Ž J ir O B (K) parodymų, byloje ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, ir ginčo dėl to byloje nėra, jog 2014 m. vasario 5 d. Italijoje, Neapolyje dėl A K, vairavusio transporto priemonę Citroen Xsara, valst. Nr., (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė BMV 320D, Nr. (duomenys neskelbtini).

Automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilių spÅ«styje stovėjusį automobilį BMV valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Citroen vairuotojo kaltė nustatyta atsižvelgiant į jo kaltės pripažinimÄ ir liudytojos P L parodymus. Žalos dydis nustatytas pagal nuotraukas ir Draudimo paslaugų centro ekspertizės ataskaitÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog galutinai sutartas padarytos transporto priemonei žalos dydis 1500 Eur bei 300 Eur teisininko honoraras, iÅ¡ viso 1800 Eur. Byloje nėra ginčo, ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuras pervedė 2 234,94 Eur žalos, padarytos automobiliu, kurio valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriÄ sudaro 1 800,00 Eur kompensacija, 164,94 iÅ¡laidos, ir 270,00 Eur administravimo mokesčiai, Italijos nacionaliniam draudikų biurui (dokumento Liteko sistemoje registruoto Nr. CBP-15983 priedai). VÄ® „Regitra“ duomenimis transporto priemonės Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2014 m. sausio 15 d. yra N S (dokumento Liteko sistemoje registruoto Nr. CBP-15983 priedas). 2014 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog N S pardavė automobilį Citroen Xsara, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) A P, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vietos adresas - (duomenys neskelbtini) (priedas 6 dokumento reg. Nr. DOK -71028). Iš BTA transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini)matyti, jog lengvasis automobilis Citroen Xsara valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas N S vardu, buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nuo 2014 m. sausio 15 iki 2014 m. vasario 14 d., ši draudimo sutartis nutraukta 2014 m. sausio 28 d. (informacija iš BTA draudimo, reg.

DOK -126307). VÄ® „Regitra“ pateikti duomenys ir pateikta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis 2014 m. vasario 12 d. patvirtina, jog 2014 m. vasario 12 d. transporto priemonė buvo parduota V P, 2014 m. vasario 27 d. transporto priemonė iÅ¡registruota (informacija iÅ¡ VÄ® „Regitra“, reg. Nr. DOK 143863, reg. Nr. DOK-144479). IÅ¡ su ieÅ¡kovo atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo (DOK-84315) pateikto automobilio Citroen Xsara , valst Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarčių sÄ raÅ¡o, matyti, jog minėtas automobilis draudėjo N S buvo apdraustas nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog laikotarpiu 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. automobilį Citroen Xsara valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudė Ž J, kuris draudimo sutartyje nurodė save savininku. IÅ¡ draudimo kompanijos Ergo Insurance SE Lietuvos filialo pateiktos informacijos matyti, jog draudimo kompanija neturi draudimo sutarčių, sudarytų su Ž J mokėjimo dokumentų.

IÅ¡ mirties liudijimo nustatyta, kad N S mirė (duomenys neskelbtini) (priedas Nr.7 dokumento reg. Nr. DOK -71028). Jo palikimÄ priėmė L K, kÄ patvirtina Paveldėjimo teisės liudijimas notarinio registro Nr. MS-474 (priedas Nr.8 dokumento reg. Nr. DOK -71028). Liudytojas Ž J paaiÅ¡kino, jog jis užsiėmė automobilių prekyba, yra automobilius pardavęs į ItalijÄ , tačiau automobilio Citroen Xsara neatsimena. Jis nemažai automobilių yra iÅ¡leidęs į užsienį savo vardu registruotų su Generaliniu įgaliojimu.

Jam nežinomos vardai ir pavardės N S, A P, V P, tačiau jis žino asmenis O ir V. Jis parduodamas automobilius bendradarbiavo su tarpininku, kurio vardas ar tai A ar M, turintis kavinę Neapolyje. Su Å¡iuo asmeniu bendradarbiavo ir O bei jos vyras V. O ir jam, kaip tarpininkams buvo mokama už tai, kad jie savo vardu registruotÄ maÅ¡inÄ su generaliniu įgaliojimu ir draudimu iÅ¡leistų į užsienį, o kai atsiras pirkėjas A galėtų jÄ parduoti. Yra buvę ne vienas įvykis, kai automobiliai iÅ¡vykdavo į užsienį neperregistruoti, iÅ¡davus generalinį įgaliojimÄ , su teise iÅ¡registruoti, ir perparduoti.

O ir V, gyvenantys netoli turgaus, savo vardu iÅ¡leisdavo į užsienį automobilius su generaliniu įgaliojimu, jie skrido į ItalijÄ pas A svečiuotis. Jam pasitaikė atvejų, kai su juo iÅ¡duotu generaliniu įgaliojimu avarijÄ padarė net ne tas asmuo, kuriam buvo iÅ¡duotas įgaliojimas, o jis kaip automobilio savininkas privalo atlyginti žalÄ . Liudytoja O B (K) teismo posėdžio metu parodė, kad L K yra liudytojos mama, o N S – jos senelis. Jos senelis gyveno su savo drauge, o susipykęs 2014 m. persikraustė gyventi į mamos butÄ .

Liudytojos automobilis buvo sugedęs, senelis turėjo santaupų, todėl nupirko automobilį Citroen Xsara, automobilį senelis davė ir jai naudotis, kai liudytoja nusipirko automobilį, nusprendė senelio automobilį parduoti, automobilis seneliui priklausė 1-2 savaites. Jos bÅ«simas vyras pažinojo žmones, kurie superka pigius automobilius, tuo pačiu buvo įdėję skelbimÄ , ir greitai atsirado pirkėjas. Pirkėjas buvo užsienietis su draugais, jis kalbėjo liudytojai nesuprantama kalba, apžiÅ«rėjo maÅ¡inÄ , ir pasakė, kad jÄ perka.

Pirkėjas turėjo dokumentus – identifikavimo kortelę, pasÄ , juos rodė seneliui ir liudytojai, senelis supildė pirkimo-pardavimo sutartį ir atidavė pirkėjui automobilį, senelis gavo pinigus - 500 litų ir atidavė automobilį. Buvo sutarę laikÄ važiuoti perregistruoti automobilį į registrÄ , bet pirkėjas nepasirodė, o sutarties VÄ® „Regitra“ nepriėmė. Vėliau jie pergyveno, kad automobilis liko registruotas N S vardu. Kreipėsi į automobilio pirkėjus telefonu, jie pasiÅ«lė sudaryti kitÄ sutartį - su V P. Pažįstami pasirašę sutartį, sutartį atidavė liudytojai ir seneliui, ir jie su seneliu nuvežė sutartį į VÄ® „Regitra“ ir automobilis buvo iÅ¡registruotas.

Per pažįstamus ir per skelbimÄ atsirado tie patys asmenys – pirkėjai užsieniečiai. Po 2014 m. sausio 18 d. sutarties sudarymo, buvo kreiptasi į draudimo kompanijÄ ir nutraukta draudimo sutartis. Tikslindama aplinkybes liudytoja parodė, kad dažniausiai pirkėjai bÅ«davo 2-3 žmonės, su seneliu pirkėjai susikalbėjo rusiÅ¡kai, kaip atrodė pirkėjas neatsimena, visi atvykėliai buvo užsieniečiai. Pirkėjas savo duomenis rodė diedukui, jis buvo užsirašęs ant lapuko, ar buvo identifikacinė kortelė ar pasas nepamena.

Kai pasirašė sutartį su V P, automobilis jau buvo perduotas pirmam pirkėjui, o V P nebuvo perduodamas. Kai negalėjo iÅ¡registruoti automobilio, jie su vyru tarėsi su vyro kolegomis, kÄ daryti. Jie skambino užsieniečiui, ir užsieniečiai jiems pasiÅ«lė perraÅ¡yti automobilį V P. Liudytoja pati skambino pirkėjui, kalbėjo rusiÅ¡kai arba angliÅ¡kai. Su V P kur ir kada buvo pasiraÅ¡yta sutartis negali pasakyti, nes V P neatsimena, turbÅ«t nebuvo susitikusi. Sutarties su V. P tikslas buvo nuraÅ¡yti automobilį nuo senelio, nes jis fiziÅ¡kai jos jau neturėjo.

Byloje kilo ginčas dėl N S, kurio teisių perėmėja L K, pareigos atlyginti automobiliu Citroen Xsara Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 5 d. eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ regreso tvarka. Atsakovė įrodinėjo, jog N S nebuvo 2014 m. vasario 5 d. transporto priemonės savininkas, dėl to neprivalo atlyginti Å¡iuo automobiliu padarytos žalos regreso tvarka. Dėl N S nuosavybės teisės į automobilį Citroen Xsara Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 5 d. VÄ® „Regitra“ duomenų matyti, jog N S įregistruotas kaip automobilio Citroen Xsara Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nuo 2014 m. sausio 15 d., o jo nuosavybės teisė į automobilį buvo iÅ¡registruota 2014 m. vasario 12 d. pirkimo- pardavimo sutarties, kuria automobilis perleistas V P, pagrindu.

Be to, iÅ¡ draudimo sutarčių ir liudijimų registro, pridėto prie ieÅ¡kovo atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo (dok. reg. Nr. DOK-84315), matyti, jog transporto priemonė Citroen buvo drausta BTA draudimu N S vardu pagal draudimo polisus nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d, o iÅ¡ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog laikotarpiu 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. automobilį Citroen Xsara valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), draudė Ž J, kuris draudimo sutartyje nurodė save savininku. Ä® bylÄ taip pat pateikta 2014 m. sausio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartis, ir ja įrodinėjama, jog automobilis iÅ¡ N S nuosavybės perleistas nežinomo trečiojo asmens nuosavybėn, sutartyje nurodyto kaip A P. Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Å ia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Pagal dispozityviÄ jÄ CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatÄ daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje numatyta, kas yra motorinės transporto priemonės registracija – tai procedÅ«ra, kuriÄ sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įraÅ¡ymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrÄ , leidimo dalyvauti vieÅ¡ajame eisme bÅ«tinų sÄ lygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimÄ , iÅ¡davimas ir kuriÄ baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti vieÅ¡ajame eisme.

CK nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normose nenustatyta privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neiÅ¡vieÅ¡inimas transporto priemonių registre, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sÄ lygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (iÅ¡skyrus, kai formos reikalavimas iÅ¡plaukia iÅ¡ kitų CK nuostatų, kaip antai CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali bÅ«ti sudaroma žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014).

Kaip jau minėta, po daikto perdavimo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktÄ pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktÄ valdyti, ir paÅ¡alintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tys. Atsakovė daikto perdavimÄ Ä¯rodinėja 2014 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutartimi ir liudytojos O B parodymais. Ä® bylÄ pateikta raÅ¡ytinė 2014 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pirkėju nurodytas A P, bei tikri jo duomenys – gimimo data ir gyvenamoji vieta.

Atsakovė praÅ¡o Å¡ios sutarties pagrindu pripažinti, jog N S 2014 m. vasario 5 d. nebebuvo transporto priemonės savininkas. Nors atsakovės L K atstovė nurodo, kad nei N S, nei jo artimiesiems negalėjo bÅ«ti žinomi trečiojo asmens A P duomenys, tačiau iÅ¡ liudytojo Ž J parodymų matyti, jog jis prekiavo automobiliais, varė juos į (duomenys neskelbtini) – kur įvyko 2014 m. vasario mėn. 5 d. eismo įvykis, bendradarbiavo su kavinės savininku vardu M (A), jam buvo žinomi asmenys O ir V, kurie taip pat užsiėmė automobilių prekyba ir draudimu bei gabenimu į ItalijÄ ir bendradarbiavo su tuo pačiu asmeniu M (A), veikiančiu Neapolyje, todėl yra tikimybė, jog N S anÅ«kei O B, kuri organizavo automobilio pardavimÄ , galėjo tapti žinomi Italijoje gyvenančio asmens duomenys.

Be to, byloje esantys duomenys: liudytojos O B parodymai, kad negalėdami iÅ¡registruoti automobilio pagal 2014 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, N S sudarė fiktyviÄ sutartį su V P ir jÄ pateikė VÄ® „Regitra“, sudaro pagrindÄ abejoti N S ir jo artimųjų sÄ Å¾iningumu. Be to, byloje įrodyta, jog automobilis Citroen Xsara ir po jo perregistravimo V P vardu toliau buvo draudžiamas N S vardu iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio, o nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio - toliau draudžiamas Ž J vardu.

Be to, tiek atsakovės L K atstovė baigiamųjų kalbų metu, tiek trečiojo asmens A P atstovas pasisakė, jog trečiajam asmeniui A P automobilis Citroen Xsara Nr. (duomenys neskelbtini), fiziÅ¡kai nebuvo perduotas, automobilis galimai buvo perduotas nežinomam trečiajam asmeniui. Atsižvelgdami į tai, kad A P neigė buvęs Lietuvoje, ir jo paraÅ¡as asmens dokumente ir ant 2014 m. sausio 18 d. sutarties paraÅ¡as nėra panaÅ¡us, byloje dalyvaujantys advokatai darė prielaidÄ , jog N S galimai buvo apgautas, o į sutartį įraÅ¡yti galimai melagingi duomenys apie automobilio pirkėjÄ .

Teismas pritaria iÅ¡vadai, jog vizualiai trečiojo asmens A P paraÅ¡as į bylÄ pateiktoje 2014 m. sausio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, ir asmens dokumente nesutampa ir nėra panaÅ¡Å«s. Pažymėtina, jog nors trečiojo asmens atstovas prašė IÅ¡ Lietuvos institucijų iÅ¡reikalauti duomenis apie A P lankymÄ si Lietuvoje, teismas Å¡ių procesinių veiksmų neatliko, nes galiojant beviziam rėžimui, esant laisvam Europos SÄ jungos piliečių judėjimui, tokie duomenys Lietuvos pasienyje nekaupiami.

Taigi, įvertinęs aptartus įrodymus nėra pagrindo spręsti, jog N S perdavė automobilį trečiajam asmeniui A P. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Šiuo atveju išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, teismas sprendžia, jog neturi pagrindo 2014 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį pripažinti patikimu įrodymu ir juo remtis, todėl sprendžia, jog atsakovė L K neįrodė, jog N S 2014 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido savo nuosavybės teisę į automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A P, todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėtos rašytinės sutarties pagrindu N S neteko nuosavybės teisės į automobilį.

Atsakovo atstovė nurodo, kad N S galimai buvo apgautas, nes pirkėjas nurodė ne tikrus tapatybės duomenis, tačiau iÅ¡ neteisės negali kilti teisė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog N S perdavė nuosavybės teisę trečiajam nežinomam asmeniui. Esant aptartoms aplinkybėms teismas turi pagrindÄ spręsti, jog atsakovė Larisa Kochanenko neįrodė, jog VÄ® „Regitra“ duomenys apie transporto priemonės Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkÄ N S yra nuginčyti, todėl sprendžia, jog 2014 m. vasario 5 d.

N S buvo automobilio savininkas. Dėl L K pareigos atlyginti nuostolius regreso tvarka Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Å i specialioji teisės norma įtvirtina Biuro regreso teisę į atitinkamus asmenis, t. y. kaltÄ jį dėl žalos padarymo arba savininkÄ , atsakingÄ už transporto priemonės apdraudimÄ . Pažymėtina, kad TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras, eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymÄ , nuostolių atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ .

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Kaip jau minėta šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 2 234,94 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.

IeÅ¡kovas pateikė į byla įrodymus: Italijos draudimų biuro reikalavimÄ dėl kompensacijos, Nukentėjusio asmens – A G reikalavimÄ atlyginti žalÄ , Ekspertizės ataskaitÄ , duomenis apie eismo įvykio aplinkybes – Liudininko P L pareiÅ¡kimÄ , nukentėjusiojo A G pareiÅ¡kimÄ dėl –alos atlyginimo, automobilio nuotraukas, mokėjimo nurodymÄ , kurio ieÅ¡kovas pervedė lėšas Italijos nacionaliniam draudikų biurui, kurių atsakovė neginčijo ir kuriais remiantis byloje įrodyta, jog 2014 m. vasario 5 d Italijoje, Neapolyje, A K vairuojama Citroen Xsara, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti N S, atsitrenkė į spÅ«styje stovintį automobilį BMV320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir padarė jam žalÄ 1 800,00 Eur, kuriÄ atlygino Italijos nacionalinis draudikų biuras, o Italijos nacionaliniam draudikų biurui 2 234,94 Eur atlygino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuras. IÅ¡ BTA transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini)matyti, jog N S transporto priemonę Citroen Xsara, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. vasario 14 d., Å¡i draudimo sutartis nutraukta 2014 m. sausio 28 d., todėl yra pagrindas spręsti, jog 2014 m. vasario 5 d.

N S priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovas pagrįstai sumokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui 2 234,94 Eur ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos regreso teise iÅ¡ atsakovės, kaip iÅ¡ N S teisių perėmėjos, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi. bei CK6.280 straipsnio 2 dalimi. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ privalo sumokėti už praleistÄ terminÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo – tenkintinas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos. VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovo patirtos 176,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 67,00 Eur žyminis mokestis ir 109,06 Eur už dokumentų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ (priedas prie CBP-15983) bei 123,13 Eur vertimo iÅ¡laidų (dokumentas DOK-2103) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos 30,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268-270 straipsniais, n u t a r i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iÅ¡ atsakovės L K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 234,94 Eur (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų 94 ct) nuostolių atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 299,19 Eur (dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt devynių eurų 19) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡ atsakovės L K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei 30,46 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 46 ct) iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad Å¡iÄ sumÄ privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sÄ skaitÄ , atsakovės pasirinktame banke, nurodant įmokos kodÄ â€“ „5660.“ Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Asta Bundonė