2026-01-12 Nr. CB-161-2-55-3-00639-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4479

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00639-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 23 d. paduotu pareiškėjos (ieškovės) V. R. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja (ieškovė) padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams antstoliui Ramūnui Kamarauskui ir J. S. dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Mano bankas“ ir „Lloyd‘s of London sindicate“.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos (ieškovės) kartu su 2025 m. birželio 16 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus rašytinius įrodymus, atmetė pareiškėjos (ieškovės) prašymus stabdyti civilinę bylą ir bylos nagrinėjimą atidėti, pareiškėjos (ieškovės) prašymą atnaujinti procesą byloje atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja (ieškovė) kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį; priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 pagal 2021 m. birželio 7 d. pateiktą ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo; atidėti 6600 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo; priteisti pareiškėjai (ieškovei) kasacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad:

1. Teismai netyrė, ar antstolis tinkamai įvykdė CPK 604 ir 605 straipsniuose numatytą pareigą įteikti procesinius dokumentus pareiškėjai (ieškovei). Teismai konstatuodami, kad pareiškėja (ieškovė), kaip skolininkė yra atsakinga už tai, jog ji visų varžytinių metu nebuvo supažindinta su antstolio procesinio dokumento priedais – pilnos apimties turto vertinimo aktais, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų rengimo ir įteikimo tvarką (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 113 straipsnio 1 dalis, 117 straipsnis, 123 straipsnis, 604 straipsnis, 605 straipsnis), taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). CPK 604 straipsnio ir 605 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos kartu su CPK 113 straipsnio nuostatomis ir aiškinamos tokiu būdu, jog antstolis turi pareigą įteikti skolininkui procesinį dokumentą su visais jo priedais. Tuo atveju, jei priedai nėra teikiami, ar teikiami ne visos apimties, antstolis privalo procesiniame dokumente nurodyti šią aplinkybę bei nurodyti, kur galima susipažinti su dokumento priedais. Skolininkas, neturėdamas viso procesinio dokumento su jo priedais, negali tinkamai suprasti antstolio atliekamų procesinių veiksmų bei ginti savo pažeistas teises. Pareiškėja (ieškovė), neturėdama turto vertinimo medžiagos, negalėjo ginčyti netinkamo turto įkainojimo ir (ar) prašyti skirti pakartotinį turto vertinimą (CPK 643 straipsnio 2, 4, 5 punktai). Pareiškėja (iškovė) 2020 m. spalio 15 d., teikdama prieštaravimus dėl turto įkainojimo, aiškiai nurodė, kad jai nepateikti pilnos apimties turto vertinimo aktai, o tik jų ištraukos (po kelis lapus iš kiekvieno turto vertinimo akto), todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pareiškėja (ieškovė) nebuvo suinteresuota šių turto vertinimo aktų gavimu yra nepagrįsta ir neatitinkanti bylos medžiagos.

2. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 37 straipsnio ir 431 straipsnio nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai nepatikrino, ar antstolis tinkamai laikėsi antstolių procesinių dokumentų saugojimą ir kaupimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismai, nekonstatuodami antstolio neteisėtų veiksmų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią tokie antstolio veiksmai, kai į vykdomąją bylą nėra įkeliami antstolio gauti dokumentai yra pripažįstami teisės aktų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-421/2023). Visa informacija, gauta ar paaiškėjusi atliekant vykdymo veiksmus pagal šioje byloje esantį vykdomąjį dokumentą, priimti procesiniai dokumentai (kartu su jų priedais), gauti vykdymo proceso dalyvių prašymai, pareiškimai ar kiti raštai, teismų ir kitų valstybės (savivaldybės) institucijų sprendimai ir raštai, susiję su vykdomąja byla, turi būti saugomi ir kaupiami vykdomojoje byloje. Teisės aktai nenumato kitų dokumentų saugojimo formų ar būdų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas konstatavo antstolio dokumentų saugojimo galimybę ne vykdomojoje byloje (kaip numatyta teisės aktuose), tačiau jos prieduose.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatą. Antstolis prie iš varžytinių skelbimų nepridėjo parduodamo materialaus turto – 28 žemės sklypų nuotraukų, tačiau teismai nenustatė antstolio veiksmų neteisėtumo. Nei antstolis, nei bylą nagrinėję teismai neturi diskrecijos savarankiškai vertinti ir spręsti, jog konkrečiu atveju nuotraukų pridėjimas nebūtų turėjęs įtakos didesnei parduodamo turto paklausai ir tuo pagrindu leisti nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Nepridėjus žemės sklypų nuotraukų varžytinių dalyvių paklausa buvo dirbtinai apribota dėl to, kad antstolis nevykdė imperatyvios CPK 707 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos.

4. Teismai netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai konstatuodami, kad pareiškėjos (ieškovės) nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės apie antstolio atliktus vykdymo proceso normų pažeidimus neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, pažeidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktas ir jame nurodyta praktika; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 43 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 375 (tris šimtus septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 22 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 512, mokėjimo kodas ZP03010.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Dalia Vasarienė