2013-07-04 Nr. AB-3293-3-62-3-01085-2010-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A502-1082/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01085-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 13.5; 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. P. ir V. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – S. N. G. ir J. G.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai L. P. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Kauno skyrius) 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9386;

2) įpareigoti atsakovą iš esmės išspręsti pareiškėjų prašymą – surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune ir (duomenys neskelbtini) g. 6-4, Kaune aktą.

Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 6-3, Kaune, savininkai. 2009 m. liepos mėnesį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 6 butų Nr. 4 ir Nr. 5 savininkai tretieji suinteresuoti asmenys S. N. G. ir J. G. pradėjo vykdyti statybos darbus – pakeitė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 6 čerpinį stogą, padidino gyvenamojo namo mansardinį aukštą, pakeitė pastato laikančiąsias konstrukcijas, atliko kitus statybos darbus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2009 m. liepos 29 d. raštu Nr. 38-2-104 informavo pareiškėjus apie tai, kad buto (duomenys neskelbtini) g. 6-4 rekonstrukcijai 2004 m. liepos 20 d. išduotas statybos leidimas Nr. 38-3GR486-510, o buto (duomenys neskelbtini) g. 6-5 rekonstrukcijai tą pačią dieną išduotas statybos leidimas Nr. 38-3GR485-511.

Tas pats savivaldybės struktūrinis padalinys 2010 m. sausio 4 d. raštu Nr. 38-2-1 informavo, kad nuo 2004 m. liepos 20 d. Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius kito statybos leidimo buto (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune rekonstravimui neišdavė, taip pat nurodė, jog projekto pakeitimas numatė rekonstruojamo statinio pagrindinių rodiklių pakeitimą didesnį, nei numatyta senajame projekte, ir kad dėl naujo statybos leidimo pagal pakeistą ir nustatyta tvarka suderintą projektą buto (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune rekonstravimui nesikreipta, todėl naujas statybos leidimas neišduotas.

Naujas statybos leidimas nebuvo išduotas ir dėl buto (duomenys neskelbtini) g. 6-4, Kaune rekonstravimo. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 11-P-710-1273 informavo, kad Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai atliko patikrinimą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune, mansardoje. Rašte nurodė, kad statytojai pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus statybos leidimus butų Nr. 4 ir Nr. 5 rekonstrukcijai ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 6 patalpų savininkų apklausos protokolus, iš kurių nustatyta, kad butų Nr. 4 ir Nr. 5 rekonstravimui pritaria dauguma patalpų savininkų.

Pažymėjo, kad po 2004 m. liepos 20 d. išduotų statybos leidimų Nr. 38-3GR485-511 ir Nr. 38-3GR486-510 buvo pakoreguotas rekonstrukcijos projektas keičiant projekto sprendinius: rytiniame bei pietiniame fasade platinami ir aukštinami langai, pasikeitė pagrindiniai statinio rodikliai ir statinio laikančiosios konstrukcijos. Todėl pareiškėjai 2010 m. liepos 10 d. kreipėsi į atsakovą, kad būtų konstatuota savavališka statyba bei teisės aktų nustatyta tvarka surašytas savavališkos statybos aktas. 2010 m. rugpjūčio 12 d. gavo Inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9386, kuriame nurodyta, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas butuose (duomenys neskelbtini) g. 6-4, 5, Kaune, kurio metu statytojai S. N. G. ir J.

G. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004 m. liepos 20 d. išduotus statybos leidimus Nr. 38-3GR486-510 ir Nr. 38-3GR485-511 butų Nr. 4 ir 5 rekonstravimui, pakoreguotą butų rekonstravimo projektą ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 6 patalpų savininkų apklausos protokolą, kuriame butų Nr. 4 ir 5 rekonstravimui pritaria dauguma patalpų savininkų. Ginčijamu raštu atsakovas informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 dalimi, nėra pagrindo savavališkos statybos nustatymui.

Pareiškėjai nesutinka su minėta atsakovo išvada, kad nėra pagrindo savavališkos statybos nustatymui. Atsakovas nesivadovavo Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, (toliau – ir STR „Statybos leidimas“) 29 punkto nuostatomis. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708, (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“) 5 priede nurodyta, kas yra pagrindiniai statinio rodikliai, tai yra (gyvenamųjų pastatų): butų skaičius, bendras plotas, pastato tūris, aukštų skaičius, pastato aukštis ir kt. Pareiškėjų nuomone, šiuo atveju pasikeitė statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai, todėl privalėjo būti išduotas naujas statybos leidimas. Be to, buvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos (stogas, išorinės sienos ir kt.). Statytojai G. rekonstravo ir pakeitė bendrojo naudojimo konstrukcijas (stogą ir kt.), šios statinio dalys yra bendroji dalinė daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) g. 6, bendraturčių nuosavybė. Atliktiems statybos darbams pagal pakeistą projektą sutikimo pareiškėjai nedavė. Statytojai rekonstravo minėtus butus savavališkai, nesant išduotiems naujiems statybos leidimams, todėl pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 6 patalpų savininkų apklausa buvo vykdoma 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimams gauti, o statybai, kuri įvykdyta pagal pakoreguotą projektą, sutikimo nėra gauta, daugiabučio namo butų savininkų apklausa, kaip to reikalauja teisės aktai, nebuvo vykdoma. Taip pat pažymėjo, kad butų Nr. 4 ir Nr. 5 rekonstrukcija buvo pradėta tik 2009 metais, t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimų išdavimo. Pareiškėjai teigė, kad pažeidžiamos jų turtinės ir neturtinės teisės, nes tretieji suinteresuoti asmenys pasididino savo gyvenamąsias patalpas bendro naudojimo patalpų sąskaita, dėl to neliko bendro naudojimo patalpų, kurios priklauso visiems bendraturčiams.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka, ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Inspekcija 2010 m. liepos 13 d. gavo pareiškėjų pareiškimą dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune. 2010 m. rugpjūčio 4 d. buvo atliktas patikrinimas butuose (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune ir nustatyta, kad šie butai rekonstruojami pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimus Nr. 38-3GR486-510 ir Nr. 38-3GR485-511 ir pagal pakoreguotą rekonstrukcijos projektą, kuris suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistais. Nukrypimų nuo pateikto projekto nenustatyta. Inspekcijos Kauno skyrius 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr.(15.2)-2D-9386 informavo pareiškėjus, jog, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, nėra pagrindo savavališkos statybos nustatymui. Anot atsakovo, ginčo atveju pastato laikančiosios konstrukcijos nebuvo pakeistos. Buvo pakeista pastato fasado išvaizda, t. y. išorinė atitvara papildyta tūrinių langų sujungimu. Butų išorinės sienos keistos nebuvo. Kadangi bendrasis butų plotas pasikeitė ne dėl laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo, todėl remiantis STR „Statybos leidimas“ 29.1.2 punktu, pakoregavus projektą, naujo statybos leidimo nereikėjo. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas reikalingas gaunant statybos leidimą. (duomenys neskelbtini) g. 6 patalpų savininkų apklausos protokoluose yra užfiksuota, jog dauguma patalpų savininkų pritaria butų (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5 rekonstrukcijai. Atsižvelgiant į tai, kad, pakoregavus projektą, naujo statybos leidimo nereikėjo, todėl nereikėjo ir dar vieno daugiabučio namo butų savininkų daugumos sutikimo. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, taip pat ir patikrinimo metu nenustatyta, kad butuose Nr. 4 ir Nr. 5 (duomenys neskelbtini) g. 6 rekonstrukcija pradėta tik 2009 m. Nesant pagrindo konstatuoti, kad butai (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5 rekonstruojami savavališkai, nėra pagrindo surašyti savavališkos statybos aktus.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų S. N. G. ir J. G. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. (15.2)-2D-9386 pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių. Butuose Nr. 4 ir Nr. 5 (duomenys neskelbtini) g. 6 nebuvo vykdoma savavališka statyba, tik vyko rekonstrukcija pagal 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimus Nr. 38-3GR486-510 ir Nr. 38-3GR485-511 ir pagal pakoreguotą rekonstrukcijos projektą, kuris suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistais. Šiuo atveju naujas statybos leidimas nebuvo reikalingas, nes atliekant korektūrą savivaldybės darbuotojas įdėjo suderinimą su projekto korektūra. Pareiškėjų butai yra namo 2 aukšte, o trečiųjų suinteresuotų asmenų S. N. ir J. G. butai yra virš jų buto ir dar priešingoje pusėje. Pareiškėjai turėtų įrodyti, kaip rekonstrukcija pažeidė jų teises. Padidinus langų skaičių, siena išliko tokia pati, stogo konstrukcija pagal išduotą leidimą irgi nesikeitė. Todėl pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad pareiškėjų butai yra namo 2 aukšte, o S. N. ir J. G. butai yra virš jų buto ir dar priešingoje pusėje. Pareiškėjai turėtų įrodyti, kaip rekonstrukcija pažeidžia jų teises. Namo siena liko toje pačioje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad namo stogas buvo šlaitinis, susidarė tarpas tarp namo sienos ir S. N. ir J. G. butų sienos – palėpė, kuri buvo žema ir patekti į ją, nepatekus į S. N. ir J. G. butą, nebuvo galimybės. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams nebuvo atimta galimybė naudotis bendro naudojimosi patalpomis, nes ir iki rekonstrukcijos tomis pastogėmis niekas (taip pat ir G.) nesinaudojo, nes jos buvo per žemos. Dėl padarytų rekonstrukcijų pareiškėjų butas nei sumažėjo, nei padidėjo, buto sienos liko neliestos, aukštingumas nepasikeitė. Byloje atlikta rekonstruojamo namo paveldosaugos ekspertizė, kurioje nustatyta, kad senamiesčio pastogių tvarkymas ir jų panaudojimas buitinėms–socialinėms sąlygoms pagerinti – sveikintinas gyventojų noras. Toje pačioje ekspertizėje nurodoma, jog namo aukštingumas, gegninė stogo konstrukcija iš esmės nepakitusi. Stogo čerpių danga atitinka senamiesčiui taikomus paveldosauginius reikalavimus. Taip pat ekspertizės metu pažymėta, kad dalis pastogės (apie 20 kv. m) yra netvarkoma, ir neaišku, kada ir kas ją panaudos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad rekonstrukcija sutrukdė jiems naudotis pastogėmis, nes iš ekspertizės aktų matyti, jog dalis pastogės, kurioje neatlikta rekonstrukcija, netvarkoma ir nenaudojama. Taigi teismas priėjo išvadą, jog dėl to, kad pareiškėjai negali naudotis pastogėmis, jų teisės šioje byloje nebuvo pažeistos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pasikeitė namo išvaizda dėl pakitusių langų, tačiau toks pažeidimas, teismo vertinimu, yra sąlyginis, tariamas ir formalaus pobūdžio.

Pareiškėjų teigimu, statybos leidimai išduoti 2004 m., o rekonstrukcija pradėta tik 2009 metais. Šiam teiginiui pagrįsti pareiškėjai pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau minėtame protokole užfiksuota tik tai, kas vyko išorėje, o į patalpų vidų niekas nėjo, nors rekonstrukcijos darbai prasidėjo nuo vidaus. Šią aplinkybę teismas nustatė analizuodamas paveldosaugos ekspertizės aktus, kuriuose nurodyta, kokie darbai yra atlikti, kad darbai pradėti prieš kelis metus ir dėl lėšų stygiaus yra sustabdyti. Teismui pateiktame 2010 m. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (patikrinimas vyko pagal pareiškėjų 2010 m. liepos 10 d. skundą) konstatuota, kad jokių nukrypimų nėra, darbai vykdomi nenukrypstant nuo projekto. Teismas pabrėžė, kad rekonstrukcija atlikta pagal išduotus statybos leidimus, kurie yra teismo nepanaikinti ir galiojantys. Atlikti rekonstrukciją buvo reikalinga tam, kad rekonstruojamuose butuose būtų pakankamas šviesos pralaidumas, nes apšvietimas neatitiko reikalavimų ir tai trukdė šio buto gyventojams.

Teismas atsižvelgė į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą savavališkos statinio statybos darbų sąvoką, rėmėsi STR „Statybos leidimas“ 29 ir 29.2 punktais, STR „Statinio projektavimas” 53 ir 54 punktais. Sprendė, jog ginčo atveju, po statybos leidimo išdavimo pakeitus projekto sprendinius, nei STR „Statybos leidimas” 29.1 papunktyje, nei STR „Statinio projektavimas” 53 punkte nurodyti kriterijai nesikeitė, todėl naujas statybos leidimas nebuvo reikalingas. Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje pateiktą laikančiųjų konstrukcijų sąvoką, teismas nustatė, kad ginčo atveju pastato laikančiosios konstrukcijos nebuvo pakeistos. Ginčo atveju buvo pakeista pastato fasado išvaizda, t. y. išorinė atitvara papildyta tūrinių langų sujungimu, tačiau butų išorinės sienos keistos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad bendrasis butų plotas pasikeitė ne dėl laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo, vadovaujantis STR „Statybos leidimas“ 29.1.2 punktu, naujo statybos leidimo, pakoregavus projektą, nereikėjo.

Teismas taip pat rėmėsi Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu. Pažymėjo, kad projekto sudėtyje yra pateikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 6 patalpų savininkų apklausos protokolai, kuriuose dauguma patalpų savininkų pritaria butų (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5 rekonstrukcijai. Esant nustatytai aplinkybei, kad pakoregavus projektą, naujo statybos leidimo nereikėjo, teismas darė išvadą, jog nereikėjo ir dar vieno daugiabučio namo butų savininkų daugumos sutikimo. Be to, remdamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, teismas nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog butai (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5 rekonstruojami savavališkai, todėl nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją iš esmės išspręsti pareiškėjų prašymą – surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5 aktus.

III. Pareiškėjai L. P. ir V. P. apeliaciniu skundu (I t., b. l. 170–175) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai susiejo pareiškėjų teisių pažeidimą su jiems nuosavybės teise priklausančio buto sumažėjimu ar padidėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį, 4.82 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, visos palėpės patalpos yra namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė, jomis turi teisę naudotis visi namo bendraturčiai. Pareiškėjų teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad J. ir S. N. G. neteisėtai, be kitų namo bendraturčių sutikimo bendro naudojimo patalpų – palėpės sąskaita pasididino rekonstruojamus butus, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Apeliantai pabrėžia, kad niekada nėra atsisakę (perleidę, pardavę, dovanoję ar kt.) priklausančių patalpų dalies mansardoje G. naudai.

2. Langų rekonstrukcija atlikta nesilaikant pradinio projekto, apklausos anketoje aprašytų darbų ir senamiesčio pastatams keliamų reikalavimų. Langai iš esmės neatitinka buvusio architektūrinio sprendimo ir iškreipia namo vaizdą, namas tapo avarinės būklės, keliantis pavojų ne tik namo gyventojams, bet ir aplinkiniams.

3. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog rekonstrukcijos darbai prasidėjo nuo vidaus. Byloje yra pateiktas antstolio 2010 m. birželio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0022/10/0076, kurio duomenys patvirtina, jog 2009 m. kovo mėnesį darytose nuotraukose neužfiksuota jokių ginčo patalpose vykdomų statybos darbų. Nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad butų rekonstrukcija prasidėjo nuo vidaus, ir kad ji prasidėjo anksčiau nei 2009 metais.

4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčo atveju po statybos leidimo išdavimo pakeitus projekto sprendinius, naujas statybos leidimas nebuvo reikalingas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, projektinės medžiagos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo akivaizdžiai matyti, jog pasikeitė pastato stogas, išorinės lauko sienos, todėl reikėjo naujo statybos leidimo.

5. Statytojai S. N. ir J. G. rekonstravo ir pakeitė bendrojo naudojimo konstrukcijas (stogą, išorines lauko sienas ir kt.), šios statinio dalys yra bendroji dalinė visų daugiabučio namo bendraturčių nuosavybė, todėl tokiems darbams atlikti buvo būtinas gyvenamojo namo bendraturčių pritarimas, tačiau pareiškėjai tokio sutikimo nėra davę. Byloje nėra pateiktas ir kitų bendraturčių sutikimas atlikti statybos darbus pagal pakeistą projektą.

6. Apeliantų manymu, butų (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune rekonstravimo darbai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį turėjo būti laikomi savavališkais, kadangi dėl naujo statybos leidimo išdavimo nebuvo kreiptasi, naujas leidimas nebuvo išduotas, nors statyba pradėta vėliau nei per 3 metus nuo statybos leidimų išdavimo dienos.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (II t., b. l. 11–17) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad po butų rekonstrukcijos iš pareiškėjų nebuvo atimta galimybė naudotis bendro naudojimo patalpomis. Tarp sienų susidaręs tarpas niekada nebuvo suformuotas ar inventorizuotas kaip patalpa, aukštis iki 1,60 m nesudarė teisinio pagrindo to ploto kvalifikuoti kaip pastogės patalpos, jo paskirtis taip pat nenustatyta, todėl jis negalėjo būti laikomas bendro naudojimo patalpa. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių butų bendrasis plotas po rekonstrukcijos projekto korektūros padidėjo tik dėl to, jog, padidinus tūrinių stoglangių skaičių, ploto tarp namo išorinių sienų ir S. N. ir J. G. butų sienų aukštis tapo didesnis nei 1,60 m ir pagal patalpų plotų skaičiavimo tvarką turi būti įskaičiuojamas į bendrą buto plotą. Byloje esanti namo paveldosaugos ekspertizė patvirtina, kad namo aukštingumas, gegninė stogo konstrukcija iš esmės nepakitusi. Todėl, Inspekcijos nuomone, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančių butų rekonstrukcija atlikta pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimus Nr. 38-3GR486-510 ir Nr. 38-3GR485-511 ir pagal pakoreguotus rekonstrukcijos projektus, kurie suderinti su Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistais, nepažeidė pareiškėjų subjektinių teisių.

2. Apeliacinio skundo argumentai, kad rekonstrukcija atlikta nesilaikant pradinio projekto, apklausos anketoje aprašytų darbų, senamiesčio pastatams keliamų reikalavimų, prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams. Apeliacinio skundo argumentai, kad rekonstruotų butų langai iš esmės neatitinka buvusio architektūrinio sprendimo ir iškreipė namo vaizdą, yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl atmestini. Pabrėžia, jog rekonstrukcija atlikta pagal išduotus statybos leidimus, kurie yra teismo nepanaikinti ir galiojantys. Ginčo atveju po statybos leidimų išdavimo pakeitus projekto sprendinius, naujas statybos leidimas nebuvo reikalingas.

3. Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai kompetenciją konstatuoti savavališkos statybos faktą suteikia Inspekcijai. Raštuose pateikta institucijų tarnautojų nuomonė nesudaro pagrindo savavališkos statybos konstatavimui. Atsakovas laikosi nuomonės, kad ginčo atveju naujas statybos leidimas nebuvo reikalingas. Pareiškėjai nenurodė, kokios statinio laikančiosios konstrukcijos buvo pakeistos, o jų teiginiai, jog atlikus ginčo butų rekonstrukcijos projektų korektūras, buvo pakeistas pastato stogas ir išorinės sienos, prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams. Pažymi, kad ginčo atveju buvo pakeista pastato fasado išvaizda, t. y. išorinė atitvara papildyta tūrinių langų sujungimu. Tūriniai stoglangiai negali būti traktuojami kaip namo stogas ar išorinė siena. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, (toliau – ir STR „Statinio statybos rūšys“) 6.7 punktu, langai, durys, balkonai, lodžijos yra fasado elementai, o ne statinio laikančiosios konstrukcijos. Atsižvelgiant tai, kad bendrasis butų plotas pasikeitė ne dėl laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo, o dėl fasado elementų pakeitimo, vadovaujantis STR „Statybos leidimas“ 29.1.2 ir 29.2 punktais, pakoregavus projektą, naujo statybos leidimo nereikėjo, kaip ir naujo daugiabučio namo butų savininkų daugumos sutikimo.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir S. N. G. atsiliepimu (II t., b. l. 1–8) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų savo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Pažymi, jog, pirma, 2009 m. balandžio 20 d. paveldosaugos ekspertizė buvo atlikta apsilankius rekonstruojamo namo (duomenys neskelbtini) g. 6 butuose Nr. 4 ir 5. Ekspertizės akte nurodyta, kad prieš keletą metų pradėta butų rekonstrukcija pristabdyta ir išvardyti atlikti konkretūs rekonstrukcijos darbai. Antra, išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-52-428/2012 vienas iš pareiškėjo V. P. reikalavimų buvo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymą „Apie nebaigtą statybą (rekonstruoti, kapitališkai rekonstruoti) statinį“ Nr. 1-NS-398. Šioje pažymoje nurodyta, kad pažymos išdavimo dienai bute Nr. 4 atlikti bendrastatybiniai darbai, įrengti laiptai, dalinė apdaila. Trečia, buto Nr. 4 kadastriniai matavimai buvo atlikti 2006 m. rugsėjo 25 d. ir įregistruoti kadastro įmonėje. Ketvirta, teismas apžiūrai buvo prijungęs išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-122-353/2010, kurioje buvo pateikti išlikę 2006–2007 metais pirktų statybinių medžiagų kvitai. Penkta, pareiškėjų nurodytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios nuotraukos padarytos iš gyvenamojo namo fasado pusės, tačiau rekonstrukcija prasidėjo ne nuo langų, o nuo vidaus darbų. Naujas statybos leidimas nebuvo būtinas, kadangi nesikeitė nei statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai, nei statinio laikančios konstrukcijos, buvo pakeista tik pastato fasado išvaizda, o tam savo sutikimus buvo davę abu pareiškėjai, pasirašydami apklausos protokole. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pakoreguotą projektą naujo statybos leidimo nereikėjo, nereikėjo ir daugiabučio namo butų savininkų daugumos naujo sutikimo. Be to, mano, jog pareiškėjai neturi teisės reikšti reikalavimą įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjai inicijavo ginčo nagrinėjimą administraciniame teisme, nesutikdami su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmais, Inspekcijos Kauno skyriui reaguojant į pareiškėjų 2010 m. liepos 10 d. prašymą, kuriame pareiškėjai prašė teisės aktų nustatyta tvarka konstatuoti, jog butų Nr. 4 ir Nr. 5 (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune rekonstravimo darbai atliekami savavališkai. Pareiškėjai skundu prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti Inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9386, kuriame, atsakant į pareiškėjų 2010 m. liepos 10 d. prašymą, pripažinta, kad nėra pagrindo savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune nustatymui, taip pat prašė įpareigoti Inspekciją iš esmės išspręsti 2010 m. liepos 10 d. prašymą – t. y. surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune aktą.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą, kuriuo teismas pareiškėjų skundą atmetė, ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Pagal ABTĮ 136 straipsnyje įtvirtintas bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles, apeliacinės instancijos teismas yra nesaistomas apeliacinio skundo argumentų ir patikrins visą bylą.

Dėl skundo reikalavimo panaikinti Inspekcijos Kauno skyriaus

2010 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9386

Kaip minėta, pareiškėjai pirmuoju savo skundo reikalavimu prašė teismo panaikinti Inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9386, kuriuo šis viešojo administravimo subjektas atsakė į pareiškėjų 2010 m. liepos 10 d. prašymą (pareiškimą) dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune akto surašymo. Administraciniam teismui skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai yra numatyti ABTĮ 89 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ABTĮ 89 straipsnyje 2 dalyje taip pat nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra institucija, kuriai valstybė suteikė oficialius įgaliojimus atlikti statybos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Statybos įstatymo 28 straipsnyje atskirai apibrėžta Inspekcijos kompetencija savavališkos statybos srityje. Be kita ko, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog Inspekcijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdami privalo surašyti savavališkos statybos aktą, <...>. Analogiška norma yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23.1.2 papunktyje, kuriame nustatyta, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, gavęs informacijos apie galimą savavališką statybą ir (ar) pats nustatęs galbūt savavališkos statybos atvejį, <...> ne vėliau kaip per 20 darbo dienų <...> patikrina statybą; jei patikrinus statybą pasitvirtina, kad ji yra savavališka, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas privalo surašyti Savavališkos statybos aktą.

Įvertinus nustatytą teisinį reguliavimą, galima teigti, jog tam, kad Inspekcija imtųsi pareiškėjų pageidaujamų veiksmų, t. y. surašytų savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune aktą, Inspekcijos įgalioti pareigūnai privalo nustatyti patį savavališkos statybos faktą. Šiuo atveju administracinės bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcijos Kauno skyriaus specialistės, pagal pakartotinį V. P. ir L. P. 2010 m. liepos 10 d. skundą patikrinusios trečiųjų suinteresuotų asmenų S. N. G. ir J. G. vykdomos butų (duomenys neskelbtini) g. 6-5 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-4, Kaune rekonstrukcijos teisėtumą, 2010 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo akte Nr. FAK-257 (I t., b. l. 47) užfiksavo, kad atliekamų pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimus Nr. 38-3GR486-510 ir Nr. 38-3GR485-511 statybos darbų nukrypimų nuo pateiktų šių butų rekonstravimo projektų (su korektūra) nenustatyta. Iš pateiktų į bylą minėtų butų (duomenys neskelbtini) g. 6-5 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-4, Kaune rekonstravimo projektų taip pat matyti, kad šių projektų korektūra, susijusi su stoglangių konfigūracijos pakeitimu, dar 2009 metais buvo suderinta tiek su Kauno miesto savivaldybės administracijos, tiek su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistais.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR „Statinio statybos rūšys“, nustatančio statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, 6.7 punktu, langai, durys, balkonai ir lodžijos priskiriami fasado elementams, o Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje, taip pat to paties STR „Statinio statybos rūšys“ 6.18 punkte apibrėžta, kas yra laikančiosios konstrukcijos – tai konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, kad po 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimų išdavimo butų (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune rekonstravimo projektai buvo pakeisti tik dalyje dėl stoglangių (išorinė atitvara papildyta tūrinių langų sujungimu), t. y., vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, buvo pakeista tik pastato fasado išvaizda (atskiri fasado elementai), o ne statinio laikančiosios konstrukcijos, galima daryti išvadą, jog ginčo atveju tretieji suinteresuoti asmenys pagal STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29 punkto taikymo normas neprivalėjo gauti naujo statybos leidimo. Esant tokiai išvadai, taip pat galima teigti, kad tretieji suinteresuoti asmenys neprivalėjo gauti naują daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kuris reikalaujamas tik išduodant naują statybos leidimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statytojai (tretieji suinteresuoti asmenys) neprivalėjo gauti naujo statybos leidimo butų rekonstravimo darbams pagal pakoreguotus projektus atlikti. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta (ABTĮ 58 str. 2 d.), kad Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoti 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimai Nr. 38-3GR486-510 ir Nr. 38-3GR485-511, kurių pagrindu yra atliekami butų (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune rekonstravimo darbai, įsiteisėjusiais teismo sprendimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1490/2011 – prijungtos administracinės bylos Nr. I-122-353/2010 II t., b. l. 41–46; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2375/2012 – I t., b. l. 146–153) buvo pripažinti galiojančiais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, paremtą Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies nuostatomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad butai (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune rekonstruojami savavališkai.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9386, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune akto surašymo, kadangi aukščiau aptartų faktinių aplinkybių ir teisės normų visuma patvirtina, jog šis raštas yra priimtas kompetentingo administravimo subjekto, jis savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant šį raštą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Be to, kolegijos vertinimu, skundžiamas Inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. (15.2)-2D-9386 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Skundžiamas raštas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išreikštas Inspekcijos sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą surašyti savavališkos statybos aktą, nurodyta šio individualaus administracinio akto apskundimo tvarka, raštas pasirašytas Inspekcijos Kauno skyriaus įgalioto asmens.

Taigi nagrinėjamu atveju vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu nenustatyta jokių pagrindų naikinti skundžiamą Inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9386. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundo reikalavimą dėl šio akto panaikinimo teisėtai ir pagrįstai.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą surašyti

savavališkos statybos aktą

Antru skundo reikalavimu pareiškėjai prašė teismo įpareigoti atsakovą išspręsti jų prašymą iš esmės – t. y. surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune ir (duomenys neskelbtini) g. 6-4, Kaune aktą.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nenustatyta, jog butų (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune rekonstravimo darbai vykdomi savavališkai, akivaizdu, jog negali būti tenkinamas ir pareiškėjų skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą surašyti savavališkos statybos aktą.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog teisę kreiptis į administracinį teismą pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį turi asmenys, kurie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124–131).

Iš byloje esančių pareiškėjų paaiškinimų visumos matyti, kad ginčo atveju pareiškėjai sieja savo teisių ir interesų pažeidimą su tuo, jog tretieji suinteresuoti asmenys, vykdydami butų (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune rekonstrukciją, pasididino savo gyvenamąsias patalpas bendro naudojimo patalpų (pastogės) sąskaita, dėl to, anot pareiškėjų, jie negali naudotis bendro naudojimo patalpomis. Tačiau nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų butai yra namo antrame aukšte, o S. N. ir J. G. butai – trečiame aukšte ir dar priešingoje pusėje. Byloje nustatyta, kad net ir iki rekonstrukcijos pastogėmis niekas nesinaudojo, nes jos buvo per žemos. 2009 m. balandžio 20 d. Rekonstruojamo namo paveldosaugos ekspertizės akte (I t., b. l. 81–82), vertinant rekonstrukcijos darbus, padaryta išvada, kad dalis pastogės (apie 20 m2) netvarkoma ir neaišku, kas ir kada ją panaudos. Tame pačiame paveldosaugos ekspertizės akte konstatuota, kad namo aukštingumas, gegninė stogo konstrukcija iš esmės nepakitusi, stogo čerpių danga atitinka senamiesčiui taikomus paveldosauginius reikalavimus, pažymėta, kad tik iš kvartalo vidinio kiemo galima pastebėti didinamus stoglangius, kurie šioje konkrečioje vietoje neigiamo poveikio aplinkai nesudaro. 2009 m. rugpjūčio 6 d. Rekonstruojamo namo paveldosaugos ekspertizės akte (I t., b. l. 83–84) namo (duomenys neskelbtini) g. 6 rekonstrukcijos darbai paveldosaugos požiūriu įvertinti patenkinamai, nurodoma, kad vizualiai neigiamo poveikio aplinkai nesudaro, foninei šio namo architektūrai padidinti nauji stoglangiai vertės nepriduoda, tačiau ir nenuvertina.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad butų (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune rekonstrukcija nesutrukdė pareiškėjams naudotis namo pastoge, be to, ir iki rekonstrukcijos pareiškėjai pastoge nesinaudojo. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neįrodė, kaip butų (duomenys neskelbtini) g. 6-4 ir (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune rekonstrukcija pažeidžia jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taip pat pažymėtina, kad dėl atliktų rekonstrukcijų darbų konkrečiai pareiškėjų buto (duomenys neskelbtini) g. 6-3 plotas nepakito, taip pat išliko tie patys namo aukštingumas, sienos, stogo konstrukcija.

Pareiškėjai nepaaiškino, kaip būtų apgintos jų teisės ir įstatymų saugomi interesai, patenkinus reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) g. 6-5, Kaune ir (duomenys neskelbtini) g. 6-4, Kaune aktą. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad toks teismo sprendimas, kuriuo atsakovas būtų įpareigotas surašyti savavališkos statybos aktą, pareiškėjams tiesioginių materialinių teisinių pasekmių nesukeltų, apskritai būtų beprasmiškas, nes byloje nustatyta, jog pareiškėjų nurodytos teisės (interesai) objektyviai nėra pažeidžiamos. Todėl teismas iš esmės teisingai nusprendė dėl pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą, šio reikalavimo netenkindamas.

Remdamasi nurodytų motyvų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos faktines aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas aiškino ir taikė iš esmės tinkamai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegija nenustatė pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir S. N. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jiems iš pareiškėjų išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau nenurodė konkrečios išlaidų sumos, kurią prašo priteisti, ir nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių turėtų išlaidų faktą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis 45 straipsnio 1 dalimi, trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų L. P. ir V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų J. G. ir S. N. G. prašymo dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Ražys