Legislator Case Law & Legislation
84fc77c1-1e53-4bf6-bedf-613002b0e2c9 AI generated

84fc77c1-1e53-4bf6-bedf-613002b0e2c9 · Kauno apygardos teismas

Case Number 84fc77c1-1e53-4bf6-bedf-613002b0e2c9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atidalinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieÅ¡kovei S. B. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-7 3,62 kv. m, R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 101,53 kv. m, bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinės; atsakovei V. I. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 14,32 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 26,85 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, G-l 24,87 kv. m, iÅ¡ viso 184,47 kv. m, bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinės;

Legislator headnote

AI generated

84fc77c1-1e53-4bf6-bedf-613002b0e2c9 · Kauno apygardos teismas: Toks atsidalinimo variantas yra galimas, kadangi atsakovė įsirengtų savo lėšomis atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ rÅ«sį į patalpÄ R-4 5,34 kv. m, vietoje esančio lango patalpoje R-4. Atsakovė sutinka užmÅ«ryti duris iÅ¡ R-4 į R-5 bei duris iÅ¡ patalpos R-4 į R-l, bei savo lėšomis ieÅ¡kovei įrengti duris iÅ¡ patalpos R-3 į R-4. SiÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimas atitinka bendros dalinės nuosavybės dalyvių turimas nuosavybės dalis, pagal projektÄ nukrypimas nuo Å¡alims priklausančių dalių yra nežymus, sudaro 1,42 kv. m., todėl atsakovė sutinka ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti kompensacijÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1078-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10462-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. birželio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-535-848/2018 pagal ieÅ¡kovės S. B. ieÅ¡kinį atsakovei V.

I. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai atliktas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijas ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės V. I. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. B. dėl atidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė S. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę V. I. atstatyti gyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) pagal kadastrinių matavimų bylÄ ; atidalinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei ir atsakovei į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieÅ¡kovei S. B. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ , susidedantį iÅ¡ patalpų:

I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1- 5 14,18 kv. m, palėpės patalpa (palėpės patalpų eksplikacijoje) pažymėta indeksu 1-17 15,68 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-8 5,08 kv. m, paliekant bendrai naudotis 1/2 laiptinės patalpos R-7; atsakovei V. I. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: 1-6 5,44 kv. m; 1-7 4,17 kv. m; 1-8 17,08 kv. m; 1-9 19,10 kv. m; 1-10 14,32 kv. m; 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m; 1-16 16,50 kv. m, palėpės patalpa (palėpės patalpų eksplikacijoje) pažymėta indeksu 1-18 15,68 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, R-5 6,82 kv. m, G-l 24,87 kv. m, paliekant bendrai naudotis 1/2 laiptinės patalpos R-7;

įpareigoti atsakovę įsirengti duris tarp rÅ«sio patalpų R-5 ir R- 7, o ieÅ¡kovę įpareigoti panaikinti (užmÅ«ryti) duris iÅ¡ patalpos R-l į R-4 ir iÅ¡ patalpos R-l į R-3, Å¡alys bendrai įsirengia pertvarÄ tarp palėpės patalpų 1-17 ir 1-18. IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas bei kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei minėtas turtas nuosavybės teise priklauso 2006-02-01 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurioje yra numatyta, kad ieÅ¡kovė naudosis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis R- 6/16.93 kv. m, R-2/3.74 kv. m, R- 1/5.37 kv. m, R-8/5.06 kv. m, 1/2 dalimi R-7/3,62 kv. m, 1-1/5,41 kv. m, 1- 2/4,03 kv. m, 1-3/17,13 kv. m, 1-4/19,22 kv. m, 1-5/14,18 kv. m, viso 92,88 kv. m, 1/2 dalimi palėpės virÅ¡ jai priklausančio buto, žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B“.

Ä®važiavimu žemės sklypo plane pažymėta „C“ apie 20 kv. m, naudosis su kitu bendraturčiu (t. y. atsakove). Atsakovė, nepaisydama bendraturtės S. B. interesų, neteisėtai ginčo gyvenamajame name atliko namo dalies rekonstrukcijÄ antro aukÅ¡to laiptinėje įsirengdama įėjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡ laiptinės. IeÅ¡kovė tuo laiku buvo dviem metams iÅ¡vykusi dirbti į užsienį, nes reikėjo grÄ Å¾inti buto pirkimui paimtÄ paskolÄ . Atsakovei atlikus Å¡ias rekonstrukcijas, ieÅ¡kovė nebeturi galimybių patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias palėpės patalpas.

Atsakovė gyvenamojo namo įsigijimo momentu žinojo, kad ginčo patalpomis (t. y. laiptine brėžinyje pažymėta skaičiais - 4,48 ir 2,19 ir palėpėmis) privalės naudotis bendrai su kitu bendraturčiu, todėl prieÅ¡ atlikdama bet kokius pakeitimus ar rekonstrukcijas turėjo gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ tokius pakeitimus atlikti, tačiau ieÅ¡kovė jokio sutikimo nedavė, todėl atsakovė savavaliÅ¡kai ir neteisėtai atliko Å¡ias rekonstrukcijas, be jokio teisėto pagrindo naudodamasi ieÅ¡kovei priklausančių palėpių dalimi.

Pagal įstatymÄ , reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė turi pagrįstÄ ir neginčijamÄ teisę reikalauti, kad atsakovė paÅ¡alintų atliktas rekonstrukcijas, kurios trukdo ieÅ¡kovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas. Siekdama užkirsti keliÄ kilti ginčams ateityje ieÅ¡kovė praÅ¡o atidalinti patalpas pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

Ieškovės nuomone būtent toks atidalinimo būdas labiausiai atitinka šalių interesus, nes būtent nurodytomis reikalavime patalpomis šalys naudojasi nuo pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.Atsakovė V. I. pateikė byloje priešieškinį, kuriame prašė:

1) atidalinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieÅ¡kovei S. B. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-7 3,62 kv. m, R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 101,53 kv. m, bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinės; atsakovei V. I. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 14,32 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 26,85 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, G-l 24,87 kv. m, iÅ¡ viso 184,47 kv. m, bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinės;

įpareigoti atsakovę įrengti ieÅ¡kovei duris tarp rÅ«sio patalpų R-5 ir R-7, taip pat panaikinti užmÅ«ryti duris iÅ¡ patalpos R-l į R-4, iÅ¡ R-l į R-3; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 211,55 Eur piniginę kompensacijÄ :

2) arba tenkinti alternatyvų reikalavimÄ : atidalinti gyvenamÄ jį namÄ , į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieÅ¡kovei S. B. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, 1/2 R-l 5,37 kv. m ir 1/2 R-7 3,62 kv. m, 1/2 R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 94,50 kv. m bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinės; atsakovei V. I. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 26,85 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, R-5 6,82 kv. m, 1/2 R-l 5,37 kv. m ir 1/2 R-7 3,62 kv. m, 1/2 R-8 5,08 kv. m, G-l 24,87 kv. m bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinės; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 258,88 Eur piniginę kompensacijÄ .

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei 64/100 dalys. 2006-02-01 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė naudosis 1/2 dalimi palėpės, esančios virÅ¡ jai priklausančio buto dalies. Tačiau ieÅ¡kovės butas yra pirmame aukÅ¡te ir virÅ¡ jai priklausančio buto palėpės nėra. Pirmasis atsakovės atidalinimo pasiÅ«lymas geriausiai atitinka bendraturčių interesus, kadangi reikalauja mažiausiai sÄ naudų bei labiausiai atitinka atidalinimo tikslus, kadangi nelieka bendro naudojimo patalpų, iÅ¡skyrus pirmo aukÅ¡to laiptinę.

Toks atsidalinimo variantas yra galimas, kadangi atsakovė įsirengtų savo lėšomis atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ rÅ«sį į patalpÄ R-4 5,34 kv. m, vietoje esančio lango patalpoje R-4. Atsakovė sutinka užmÅ«ryti duris iÅ¡ R-4 į R-5 bei duris iÅ¡ patalpos R-4 į R-l, bei savo lėšomis ieÅ¡kovei įrengti duris iÅ¡ patalpos R-3 į R-4. SiÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimas atitinka bendros dalinės nuosavybės dalyvių turimas nuosavybės dalis, pagal projektÄ nukrypimas nuo Å¡alims priklausančių dalių yra nežymus, sudaro 1,42 kv. m., todėl atsakovė sutinka ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti kompensacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti įrodymai, jog į pastogę stacionaraus užlipimo įrengti nėra galimybės, bei į tai, kad į pastogę patekti galima tik kopėčiomis, kas patvirtina, kad naudojimasis pastoge yra apsunkintas, atsakovė siÅ«lo antrÄ jį atidalinimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės variantÄ , priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ palėpės dalį, nekompensuojant ieÅ¡kovei palėpės rÅ«sio patalpomis. Å iuo atidalinimo pasiÅ«lymu ieÅ¡kovės teisės nebus pažeistos, nors Å¡is atidalinimo pasiÅ«lymas nėra toks racionalus kaip pirmas, nes lieka bendro naudojimo patalpos ir ieÅ¡kovei atitenka natÅ«ra 97,04 kv. m.

IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, kas sudaro 102,95 kv. m., todėl ieÅ¡kovei priteistina piniginė kompensacija už 8,45 kv. m. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. vasario 26 d. sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, ieÅ¡kinį atmetė; atidalino gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendra daline nuosavybės teise ieÅ¡kovei S. B. ir atsakovei V. I. į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus) - ieÅ¡kovei S. B. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų:

I-1 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-7 3,62 kv. m, R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 101,53 kv. m bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinės; atsakovei V. I. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 14,32 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 27,07 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, G-l 24,87 kv. m, iÅ¡ viso 184,69 kv. m bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinės;

įpareigojo atsakovę V. I. įrengti ieÅ¡kovei S. B. duris tarp rÅ«sio patalpų R-5 ir R-7, taip pat panaikinti užmÅ«ryti duris iÅ¡ patalpos R-l į R-4 ir iÅ¡ R-l į R-3; priteisė ieÅ¡kovei S. B. iÅ¡ atsakovės V. I. 221,64 Eur piniginę kompensacijÄ ; priteisė atsakovei V. I. iÅ¡ ieÅ¡kovės S. B. 841 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas konstatavo, kad atidalijimas pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ yra negalimas, taip pat negalimas ir neracionalus atsakovės pateiktas antrasis atidalinimo variantas, kadangi iÅ¡lieka bendro naudojimo patalpos, kas gali sÄ lygoti Å¡alių konfliktus ateityje.

Atsakovės pirmasis atidalinimo variantas yra racionalesnis, Å¡alims bus suformuoti visiÅ¡kai atskiri nekilnojamojo turto objektai, liekant tik bendram įėjimui ir laiptinei. IeÅ¡kovės praÅ¡oma patvirtinti atidalinimo ir naudojimosi patalpomis tvarka bei palėpės patalpas atidalinti lygiomis dalimis negali bÅ«ti tenkinamas, nes ieÅ¡kovės pateiktame variante palėpės dalis su įlipimo anga atitenka ieÅ¡kovei, tuo tarpu nėra aiÅ¡ku kaip į savo palėpės dalį turėtų patekti atsakovė, byloje nėra pateikta duomenų ar techniÅ¡kai įmanoma atsakovei įsirengti įėjimÄ Ä¯ palėpę.

IÅ¡ laiptinės aikÅ¡telės yra per mažai vietos kitos angos į palėpę įrengimui bei laiptų įrengimui, o kopėčių pastatymas nėra saugus. Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateikta 2016-06-30 gyvenamojo namo techninės bÅ«klės tyrimo iÅ¡vada.Teismas pažymėjo, kad esant nedideliam aikÅ¡telės plotui ir pastačius kopėčias ar laiptus, atsakovei bÅ«tų apsunkintas patekimas ir į jai priklausančias patalpas, atsakovė negalėtų laisvai į jas praeiti; įsirengti įėjimÄ Ä¯ palėpės patalpas iÅ¡ lauko taip pat nėra galimybės, tam prieÅ¡tarautų KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno skyrius.

IÅ¡griovus ginčo pertvarÄ ir ieÅ¡kovei paskyrus pusę palėpės patalpų, atsakovei priklausančios patalpos taptų neizoliuotos nuo bendrų patalpų (laiptinės, aikÅ¡telės), tuo tarpu ieÅ¡kovė turėtų pilnai izoliuotas savo buto patalpas, tokiu atveju ieÅ¡kovės situacija bÅ«tų žymiai palankesnė. IÅ¡griovus ginčo pertvarÄ ir ieÅ¡kovei naudojantis palėpės patalpomis tarp Å¡alių iÅ¡liktų rizika kilti konfliktams ateityje.Teismas pažymėjo, jog atsakovė praÅ¡ydama jai paskirti palėpės patalpas, atsakovei kompensuoja netektas patalpas rÅ«sio patalpomis, kurios iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų yra vertingesnės. Be to atsakovė savo lėšomis įsipareigoja įrengti ieÅ¡kovei patekimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpÄ R-5 bei izoliuoti rÅ«sio patalpas iÅ¡ kurių galima patekti į patalpas priklausančias ieÅ¡kovei.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė taip pat pateikė įrodymus, jog į jai priklausančias izoliuotas rÅ«sio patalpas ji galės įėjimÄ Ä¯sirengti iÅ¡ lauko. LikusiÄ patalpomis nekompensuotÄ ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį atsakovė ieÅ¡kovei kompensuoja pinigais. Tiek atsakovei atitenkanti palėpė, tiek ieÅ¡kovei atitenkančios rÅ«sio dalys nėra Å¡ildomos, duomenų, kad palėpės patalpos yra vertingesnės, ar rÅ«sio patalpos užlietos vandeniu ieÅ¡kovė teismui nepateikė.

IeÅ¡kovės pateiktas variantas prieÅ¡tarauja civiliniame kodekse numatytam teisiniam reglamentavimui. IeÅ¡kovė pateiktu atidalinimo variantu praÅ¡o jai atidalinti pusę palėpės naudingo ploto, nors ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 34/100 dalys gyvenamojo namo, tačiau pagal CK 4.82 str. ieÅ¡kovei palėpės priklauso proporcingai jos turimoms nuosavybės dalims.Teismas nurodė, kad vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais atmestinas ir ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atstatyti gyvenamÄ sias patalpas pagal kadastrinę bylÄ .

Teismas, vertindamas atidalintinos palėpės naudingÄ jį plotÄ , vadovavosi matavimais, atliktais 2017-09-14 UAB „Inventora“ ir 2017-05-11 VÄ® Registrų centras, kuriuose nustatyta, jog palėpės naudingasis plotas yra 27,07 kv. m. Name yra 259,13 kv. m bendro ploto. Vertinant, jog dalintinos palėpės plotas yra 27,07 kv. m, viso dalintinas plotas sudaro 286,20 kv. m. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys, kas sudaro 103,03 kv. m, atsakovei – 64/100 dalys, kas sudaro 183,17 kv. m. Pagal atsakovės pateiktÄ variantÄ ieÅ¡kovei priskirtinas plotas sudaro 101,53 kv. m. Esant nežymiam nukrypimui nuo Å¡alims priklausančių dalių, ieÅ¡kovei priteistina kompensacija už tenkančiÄ mažesnę turto dalį 221,64 Eur.

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė atliko ne rekonstrukcijos darbus, o remontÄ . Kadangi buvo atlikti ne rekonstrukcijos, o remonto darbai, remonto darbams sutikimas nereikalingas, ieÅ¡kovės pažeistoms teisėms apginti taikytinas ne atsakovės nurodytos teisės normoje nustatytas terminas, bet Civiliniame kodekse numatytas deÅ¡imties metų bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas. Remonto darbai atlikti 2006 m., atsakovė apie juos sužinojo 2008 m., į teismÄ dėl pažeistų teisių kreipėsi 2014-06-05, todėl ieÅ¡kovei nepraleidus bendrojo 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino, atsakovės praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė S. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, yra Å¡aliÅ¡kas, nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas nesivadovavo CK 4.81 straipsnio 2 dalimi, dėl jos nepasisakė ir jÄ pažeidė. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta su pardavėju K. I. 2006-02-01 pirkimo–pardavimo sutartimi. Jau 2005-12-19 notarinėje sutartyje buvo aptartos perkamo turto dalys, kad apeliantė perka ½ dalį žemės, ½ dalį palėpės ir pirmojo aukÅ¡to patalpas. 2006-02-01 pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka buvo apibrėžtos konkrečios perkamos patalpos - ½ dalis žemės ir ½ dalis palėpės, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į nustatytas idealines dalis. 2006-02-01 pirkimo-pardavimo sutartis ir 2005-12-19 preliminarioji notarinės sutartis yra nenuginčytos, pirkimo–pardavimo sutartis ir naudojimosi tvarka yra registruota VÄ® Registrų centre.

Atsakovė savo gyvenamojo namo dalį nusipirko 2006-03-09 pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Todėl nustatyta tvarka atsakovei yra privaloma.Teismas be jokio pagrindo pakeitė nustatytÄ ir registre įregistruotÄ naudojimosi tvarkÄ pagal alternatyvius atsakovės pasiÅ«lymus. IeÅ¡kovės pateiktas atsidalinimo projektas visiÅ¡kai atitinka su pardavėju K. I. nustatytÄ naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ . Atidalinama visa palėpės patalpa lygiomis dalimis, patekimas į palėpę lieka bendro naudojimo, kaip ir įėjimas bei laiptinė.

Nenorėdama naudotis bendru patekimu į palėpės patalpas, atsakovė techniÅ¡kai ir visiÅ¡kai nesudėtingai gali įsirengti atskirÄ patekimÄ iÅ¡ bet kurios savo naudojamos patalpos. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad ieÅ¡kovė pirkdama patalpas už 1 kvadratinį metrÄ sumokėjo 1772 Lt, o atsakovė -1474 Lt.Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl pirminio ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamÄ sias patalpas pagal kadastrinių matavimų bylÄ . Teismas pažymėjo, kad aukščiau nurodytais argumentais atmestinas ir ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atstatyti gyvenamÄ sias patalpas pagal kadastrinę bylÄ , tačiau aukščiau nurodyti teismo argumentai kalba apie atidalinimÄ ir neturi nieko bendro su statybos norminių aktų reikalavimais ir bendraturčių teisių ir pareigų įgyvendinimu atliekant statybos darbus.

Todėl vertintina, kad Å¡ioje dalyje sprendimas yra be motyvų, kas pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų aplinkybių ir įrodymų, pažeidė materialinės teisės normas - CK 4.77 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę. Atsakovė pertvarÄ Ä¯sirengė bendro naudojimo patalpoje - laiptinės aikÅ¡telėje, t. y. atsidalino iÅ¡ bendro naudojimo patalpos tam tikrÄ plotÄ ir suformavo atskirÄ patalpÄ . Atsakovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ atsidalinti ir teismas tenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ , privalėjo padalinti ir naujai suformuotÄ patalpÄ .

Tačiau teismas to nepadarė ir neiÅ¡sprendė ginčo.Teismo argumentai dėl atsakovės pateikto atsidalinimo varianto yra nelogiÅ¡ki ir neturi teisinės reikÅ¡mės, nes laiptinės patalpa taip pat yra bendro naudojimo. Kadangi naujai suformuota patalpa liko bendro naudojimo kaip ir visa laiptinė, o patekimas į palėpę yra nepanaikintas, tai ieÅ¡kovės galimybės pateikti į palėpę yra apribotos tik rakto neturėjimu. Teismas 2006-02-27 sutikimÄ atsakovei atlikti jai priklausančios dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , turėtų įvertinti ir kaip dokumentÄ suteikiantį teisę atlikti statybos darbus.

Å iuo atžvilgiu sutikimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai ir yra niekinis, nes bendraturčiai gali duoti sutikimÄ ne bendrai teisei į statybÄ realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Jiems turėjo bÅ«ti parengtas statybos projektas ir gautas statybos leidimas.Teismas pažeidė nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , nes pasirinkdamas vienÄ iÅ¡ atsakovės pateiktų alternatyvių reikalavimų ir tenkindamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡stojo atsakovės pusėje.

Taip pat teismas pastabas dėl įrodymų nepateikimo nurodo argumentuodamas aplinkybes atsakovės naudai, nors teismas nesiÅ«lė pateikti papildomus įrodymus.Atsakovė V. I. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir Kauno apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas ir teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja, kasacinio teismo praktikai, kadangi teismo patvirtinta atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka užtikrina tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ .Apeliantė netinkamai taiko ir aiÅ¡kina CK 4.81 straipsnio 2 dalies normÄ , kadangi minėta norma reglamentuoja naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkÄ , tuo tarpu atidalinimÄ reglamentuoja CK 4.80 straipsnis.

Pati apeliantė prašė ne nustatyti naudojimosi tvarkÄ , o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl neaktuali ir apeliantės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovės pateiktas atsidalinimo projektas atitinka su pardavėju K. I. nustatytÄ naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ , todėl nėra jokio pagrindo ir naujų aplinkybių keisti nustatytÄ ir registre įregistruotÄ naudojimosi tvarkÄ pagal alternatyvius atsakovės pasiÅ«lymus.

Å ie apeliantės argumentai prieÅ¡tarauja CK 4.80 straipsnio 1 daliai bei CK 4.82 straipsnio 1 daliai.Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pateiktas variantas prieÅ¡tarauja civiliniame kodekse numatytam teisiniam reglamentavimui, kad ieÅ¡kovė pateiktu atidalinimo variantu praÅ¡o jai atidalinti pusę palėpės naudingo ploto, nors ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 34/100 dalys gyvenamojo namo, nes ieÅ¡kovei palėpės priklauso proporcingai jos turimoms nuosavybės dalims.Teismas pasisakė dėl visų ieÅ¡kovės reikalavimų, pagrįstai sprendė, kad atsakovė atliko ne rekonstrukcijos darbus, o remontÄ , todėl remonto darbams sutikimas nereikalingas.

Sprendime nurodyti motyvai, kodėl teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamÄ sias patalpas pagal kadastrinių matavimų bylÄ . Apeliantės argumentai, kad atsakovė atliko remontÄ bendro naudojimo patalpose prieÅ¡tarauja pirkimo sutarčiai, kurioje aptartos bendro naudojimo patalpos.Pirkimo–padavimo sutartyje, kuria ieÅ¡kovė grindžia savo nuosavybės teisę į ½ dalį palėpės, nėra numatyta, kad ieÅ¡kovė bendrai naudosis antro aukÅ¡to laiptų aikÅ¡tele. PrieÅ¡ingu atveju atsakovė nebÅ«tų sudariusi pirkimo–pardavimo sutarties.

Joks protingas ir atidus žmogus nepirks gyvenamojo namo dalies už didelę pinigų sumÄ , jeigu negalės naudotis atskiru izoliuotu butu.Apeliantė skunde kelia naujus reikalavimus dėl sutikimo pripažinimo niekiniu, kurių nebuvo nurodžiusi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Teismo pareiga yra pasisakyti dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, todėl pareigos vykdymas negali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡kumu.Teismo iÅ¡vada, kad atsakovės pasiÅ«lytas atidalinimo variantas yra racionalesnis, nes nelieka bendro naudojimo patalpų, atitinka ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad visiÅ¡kas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl gyvenamojo namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai atliktÄ rekonstrukcijÄ .Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius ieÅ¡kovės S. B. (toliau – ieÅ¡kovė arba apeliantė) apeliacinio skundo motyvus.Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog Civiliniame kodekse įtvirtinti du skirtingi teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis).

Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė S. B. prašė atidalinti jai kartu su atsakove V.

I. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalį, įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamÄ sias patalpas. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės praÅ¡omu gyvenamojo namo atidalijimu natÅ«ra bÅ«du, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, reikalaudama atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei siÅ«lydama du alternatyvius atidalijimo variantus. IeÅ¡kovei ir atsakovei, kaip bendraturčiams, nepasiekus bendro sutarimo dėl bendrÄ ja daline nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) atidalijimo, tarp bendraturčių kilęs ginčas sprendžiamas teisme.

Taigi, iš paties ieškovės pateikto ieškinio, atsakovės priešieškinio darytina išvada, kad byloje sprendžiamas bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), bet ne naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (gyvenamuoju namu) tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis), todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo CK 4.81 straipsnio 2 dalies norma, dėl jos nepasisakė, ir jos nepažeidė.

Taip pat nėra pagrindo vadovautis ir apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-511/2014) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes joje kasacinis teismas yra pasisakęs dėl bendraturčių interesų derinimo žemės nuomos teisiniuose santykiuose, bet ne dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ir tokie iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismui nagrinėjant tapačias arba labai panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į bylÄ , kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ .

Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iÅ¡ to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.).

Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Å iÄ pareigÄ derindamas su visiÅ¡ko bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, kaip nagrinėjamu atveju, byloje yra ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis), teismas parenka optimaliausiÄ iÅ¡ jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančiÄ dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A.

K. prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams ( CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.Remdamasi Å¡ios nutarties 17 -19 pastraipų nuostatomis, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , nes pasirinkdamas vienÄ iÅ¡ atsakovės pateiktų alternatyvių reikalavimų ir tenkindamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo atsakovės pusėje.Nagrinėjamos bylos medžiaga ir skundžiamo sprendimo turinys akivaizdžiai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai iÅ¡tyrė visus tris (vienÄ jų pateikė ieÅ¡kovė, kitus du – atsakovė) namo atidalijimo projektus, juos įvertino, pateikė motyvuotus argumentus, kodėl ieÅ¡kovės pateiktas atidalijimo variantas negali bÅ«ti tenkinamas ir optimaliausias yra atsakovės pateiktas variantas (pirmasis).

Teisėjų kolegija pritardama tiems argumentams visų jų nekartoja. Esminis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl palėpės (pastogės). Ginčo pastogė (palėpė), esanti Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name nėra suformuota kaip atskiras kadastro objektas, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-11-13 įsakymu Nr. D1-906 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ pavirtintų STR pakeitimų 4.6 punktÄ , yra erdvė tarp pastato virÅ¡utinio aukÅ¡to perdangos, iÅ¡orės atitvarų ir Å¡laitinio stogo apačios.

Tokiu atveju nėra pagrindo nesutikti su viena iÅ¡ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad ieÅ¡kovės pateiktas projektas neatitinka ir Å¡alims priklausančių nuosavybės dalių: ieÅ¡kovė praÅ¡o atidalinti 1/ 2 dalį palėpės, nors ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 0,36 dalys gyvenamojo namo, o sutinkamai su CK 4.82 straipsnio 7 dalimi, gyvenamojo namo techninės pastogės (palėpės) priklauso namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai jų turimoms nuosavybės teisės dalims.Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina ir apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo pakeitė nustatytÄ ir registre įregistruotÄ naudojimosi tvarkÄ .

Atsižvelgiant į nutarties 15 pastraipoje aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarka ne keičiama, o yra suformuojami atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurių formavimo pagrindas yra bendraturčiui priklausanti nuosavybės dalis. Pažymėtina, kad iki atidalijimo buvusi nustatyta naudojimosi tvarka yra viena iÅ¡ aplinkybių, bet ne vienintelė aplinkybė, vertinant Å¡alių pateiktus atidalijimo variantus, kiek Å¡i tvarka atitinka bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Apeliantės vertinimu, pirkdama patalpas, palėpės patalpÄ ji įsigijo lygiomis dalims su atsakove, sumokėdama už 1 kvadratinį metrÄ 1 772 Lt, kai atsakovė mokėjo 1 474 Lt. Teisėjų kolegija su Å¡iuo ir susijusiais ieÅ¡kovės argumentais nesutinka ir pažymi, jog parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais Å¡alių (t. y. pirkėjo ir pardavėjo) susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis), o pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama 36/100 dalis gyvenamojo namo, apeliantė įsigijo tik proporcingÄ palėpės dalį (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl pirminio ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamÄ sias patalpas pagal kadastrinių matavimų bylÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas minėtÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ , vadovaudamasis LR statybos įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad byloje nustatyta, jog atsakovė atliko ne rekonstrukcijos darbus, o remontÄ . Kadangi buvo atlikti ne rekonstrukcijos, o remonto darbai, sprendė, kad remonto darbams sutikimas nereikalingas.

Be to, vertino tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė atsakovei sutikimÄ rekonstruoti jai priklausančias patalpas davė dar iki atsakovei sudarant gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, bei atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė atsakovei pretenzijų dėl naudojimosi patalpomis nereiÅ¡kė net Å¡eÅ¡is metus, sprendė, jog negalima visiÅ¡kai atmesti galimybės, jog sutikimas buvo duotas bÅ«tent ginčo pertvarai įrengti. Taip pat pirmosios instancijos teismas aptarė Å¡iam reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir jas taikė kartu su faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡sprendus atidalijo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimÄ , toks ieÅ¡kovės reikalavimas (t, y. įpareigojimas atstatyti patalpas) tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumu, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose nenukrypo.

Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).IÅ¡ apeliantės atsakovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) –500 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V.

I., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                              Virginija Gudynienė                                                                                                                       Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                                                                                  Egidijus Tamašauskas