84fc77c1-1e53-4bf6-bedf-613002b0e2c9 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedatidalinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieÅ¡kovei S. B. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-7 3,62 kv. m, R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 101,53 kv. m, bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinÄs; atsakovei V. I. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 14,32 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 26,85 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, G-l 24,87 kv. m, iÅ¡ viso 184,47 kv. m, bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinÄs;
Legislator headnote
AI generated84fc77c1-1e53-4bf6-bedf-613002b0e2c9 · Kauno apygardos teismas: Toks atsidalinimo variantas yra galimas, kadangi atsakovÄ Ä¯sirengtų savo lÄÅ¡omis atskirÄ Ä¯ÄjimÄ Ä¯ rÅ«sį į patalpÄ R-4 5,34 kv. m, vietoje esanÄio lango patalpoje R-4. AtsakovÄ sutinka užmÅ«ryti duris iÅ¡ R-4 į R-5 bei duris iÅ¡ patalpos R-4 į R-l, bei savo lÄÅ¡omis ieÅ¡kovei įrengti duris iÅ¡ patalpos R-3 į R-4. SiÅ«lomas bendrosios dalinÄs nuosavybÄs atidalinimas atitinka bendros dalinÄs nuosavybÄs dalyvių turimas nuosavybÄs dalis, pagal projektÄ nukrypimas nuo Å¡alims priklausanÄių dalių yra nežymus, sudaro 1,42 kv. m., todÄl atsakovÄ sutinka ieÅ¡kovei iÅ¡mokÄti kompensacijÄ .
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-1078-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10462-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. birželio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos GudynienÄs, Albinos RimdeikaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs S. B. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-535-848/2018 pagal ieÅ¡kovÄs S. B. ieÅ¡kinį atsakovei V.
I. dÄl įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai atliktas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijas ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs bei atsakovÄs V. I. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. B. dÄl atidalijimo iÅ¡ bendros dalinÄs nuosavybÄs. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I.GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ S. B. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ V. I. atstatyti gyvenamÄ sias patalpas, esanÄias adresu (duomenys neskelbtini) pagal kadastrinių matavimų bylÄ ; atidalinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise ieÅ¡kovei ir atsakovei į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieÅ¡kovei S. B. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ , susidedantį iÅ¡ patalpų:
I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1- 5 14,18 kv. m, palÄpÄs patalpa (palÄpÄs patalpų eksplikacijoje) pažymÄta indeksu 1-17 15,68 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-8 5,08 kv. m, paliekant bendrai naudotis 1/2 laiptinÄs patalpos R-7; atsakovei V. I. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: 1-6 5,44 kv. m; 1-7 4,17 kv. m; 1-8 17,08 kv. m; 1-9 19,10 kv. m; 1-10 14,32 kv. m; 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m; 1-16 16,50 kv. m, palÄpÄs patalpa (palÄpÄs patalpų eksplikacijoje) pažymÄta indeksu 1-18 15,68 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, R-5 6,82 kv. m, G-l 24,87 kv. m, paliekant bendrai naudotis 1/2 laiptinÄs patalpos R-7;
įpareigoti atsakovÄ Ä¯sirengti duris tarp rÅ«sio patalpų R-5 ir R- 7, o ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigoti panaikinti (užmÅ«ryti) duris iÅ¡ patalpos R-l į R-4 ir iÅ¡ patalpos R-l į R-3, Å¡alys bendrai įsirengia pertvarÄ tarp palÄpÄs patalpų 1-17 ir 1-18. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso žemÄs sklypas, gyvenamasis namas bei kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei minÄtas turtas nuosavybÄs teise priklauso 2006-02-01 pirkimoâpardavimo sutarties pagrindu, kurioje yra numatyta, kad ieÅ¡kovÄ naudosis gyvenamojo namo patalpomis pažymÄtomis R- 6/16.93 kv. m, R-2/3.74 kv. m, R- 1/5.37 kv. m, R-8/5.06 kv. m, 1/2 dalimi R-7/3,62 kv. m, 1-1/5,41 kv. m, 1- 2/4,03 kv. m, 1-3/17,13 kv. m, 1-4/19,22 kv. m, 1-5/14,18 kv. m, viso 92,88 kv. m, 1/2 dalimi palÄpÄs virÅ¡ jai priklausanÄio buto, žemÄs sklypo dalimi plane pažymÄta âBâ.
Ä®važiavimu žemÄs sklypo plane pažymÄta âCâ apie 20 kv. m, naudosis su kitu bendraturÄiu (t. y. atsakove). AtsakovÄ, nepaisydama bendraturtÄs S. B. interesų, neteisÄtai ginÄo gyvenamajame name atliko namo dalies rekonstrukcijÄ antro aukÅ¡to laiptinÄje įsirengdama įÄjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡ laiptinÄs. IeÅ¡kovÄ tuo laiku buvo dviem metams iÅ¡vykusi dirbti į užsienį, nes reikÄjo grÄ Å¾inti buto pirkimui paimtÄ paskolÄ . Atsakovei atlikus Å¡ias rekonstrukcijas, ieÅ¡kovÄ nebeturi galimybių patekti į jai bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄias palÄpÄs patalpas.
AtsakovÄ gyvenamojo namo įsigijimo momentu žinojo, kad ginÄo patalpomis (t. y. laiptine brÄžinyje pažymÄta skaiÄiais - 4,48 ir 2,19 ir palÄpÄmis) privalÄs naudotis bendrai su kitu bendraturÄiu, todÄl prieÅ¡ atlikdama bet kokius pakeitimus ar rekonstrukcijas turÄjo gauti ieÅ¡kovÄs sutikimÄ tokius pakeitimus atlikti, taÄiau ieÅ¡kovÄ jokio sutikimo nedavÄ, todÄl atsakovÄ savavaliÅ¡kai ir neteisÄtai atliko Å¡ias rekonstrukcijas, be jokio teisÄto pagrindo naudodamasi ieÅ¡kovei priklausanÄių palÄpių dalimi.
Pagal įstatymÄ , reikalingas pateikti bendraturÄių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturÄių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. DÄl Å¡ių priežasÄių ieÅ¡kovÄ turi pagrįstÄ ir neginÄijamÄ teisÄ reikalauti, kad atsakovÄ paÅ¡alintų atliktas rekonstrukcijas, kurios trukdo ieÅ¡kovei patekti į jai nuosavybÄs teise priklausanÄias patalpas. Siekdama užkirsti keliÄ kilti ginÄams ateityje ieÅ¡kovÄ praÅ¡o atidalinti patalpas pagal pirkimoâpardavimo sutartį.
IeÅ¡kovÄs nuomone bÅ«tent toks atidalinimo bÅ«das labiausiai atitinka Å¡alių interesus, nes bÅ«tent nurodytomis reikalavime patalpomis Å¡alys naudojasi nuo pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.AtsakovÄ V. I. pateikÄ byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä:
1) atidalinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieÅ¡kovei S. B. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-7 3,62 kv. m, R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 101,53 kv. m, bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinÄs; atsakovei V. I. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 14,32 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 26,85 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, G-l 24,87 kv. m, iÅ¡ viso 184,47 kv. m, bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinÄs;
įpareigoti atsakovÄ Ä¯rengti ieÅ¡kovei duris tarp rÅ«sio patalpų R-5 ir R-7, taip pat panaikinti užmÅ«ryti duris iÅ¡ patalpos R-l į R-4, iÅ¡ R-l į R-3; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs 211,55 Eur piniginÄ kompensacijÄ :
2) arba tenkinti alternatyvų reikalavimÄ : atidalinti gyvenamÄ jį namÄ , į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieÅ¡kovei S. B. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, 1/2 R-l 5,37 kv. m ir 1/2 R-7 3,62 kv. m, 1/2 R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 94,50 kv. m bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinÄs; atsakovei V. I. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 26,85 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, R-5 6,82 kv. m, 1/2 R-l 5,37 kv. m ir 1/2 R-7 3,62 kv. m, 1/2 R-8 5,08 kv. m, G-l 24,87 kv. m bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinÄs; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs 1 258,88 Eur piniginÄ kompensacijÄ .
AtsakovÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei 64/100 dalys. 2006-02-01 pirkimoâpardavimo sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovÄ naudosis 1/2 dalimi palÄpÄs, esanÄios virÅ¡ jai priklausanÄio buto dalies. TaÄiau ieÅ¡kovÄs butas yra pirmame aukÅ¡te ir virÅ¡ jai priklausanÄio buto palÄpÄs nÄra. Pirmasis atsakovÄs atidalinimo pasiÅ«lymas geriausiai atitinka bendraturÄių interesus, kadangi reikalauja mažiausiai sÄ naudų bei labiausiai atitinka atidalinimo tikslus, kadangi nelieka bendro naudojimo patalpų, iÅ¡skyrus pirmo aukÅ¡to laiptinÄ.
Toks atsidalinimo variantas yra galimas, kadangi atsakovÄ Ä¯sirengtų savo lÄÅ¡omis atskirÄ Ä¯ÄjimÄ Ä¯ rÅ«sį į patalpÄ R-4 5,34 kv. m, vietoje esanÄio lango patalpoje R-4. AtsakovÄ sutinka užmÅ«ryti duris iÅ¡ R-4 į R-5 bei duris iÅ¡ patalpos R-4 į R-l, bei savo lÄÅ¡omis ieÅ¡kovei įrengti duris iÅ¡ patalpos R-3 į R-4. SiÅ«lomas bendrosios dalinÄs nuosavybÄs atidalinimas atitinka bendros dalinÄs nuosavybÄs dalyvių turimas nuosavybÄs dalis, pagal projektÄ nukrypimas nuo Å¡alims priklausanÄių dalių yra nežymus, sudaro 1,42 kv. m., todÄl atsakovÄ sutinka ieÅ¡kovei iÅ¡mokÄti kompensacijÄ .
Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti įrodymai, jog į pastogÄ stacionaraus užlipimo įrengti nÄra galimybÄs, bei į tai, kad į pastogÄ patekti galima tik kopÄÄiomis, kas patvirtina, kad naudojimasis pastoge yra apsunkintas, atsakovÄ siÅ«lo antrÄ jį atidalinimo iÅ¡ bendros dalinÄs nuosavybÄs variantÄ , priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs piniginÄ kompensacijÄ už jai tenkanÄiÄ palÄpÄs dalį, nekompensuojant ieÅ¡kovei palÄpÄs rÅ«sio patalpomis. Å iuo atidalinimo pasiÅ«lymu ieÅ¡kovÄs teisÄs nebus pažeistos, nors Å¡is atidalinimo pasiÅ«lymas nÄra toks racionalus kaip pirmas, nes lieka bendro naudojimo patalpos ir ieÅ¡kovei atitenka natÅ«ra 97,04 kv. m.
IeÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, kas sudaro 102,95 kv. m., todÄl ieÅ¡kovei priteistina piniginÄ kompensacija už 8,45 kv. m. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. vasario 26 d. sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, ieÅ¡kinį atmetÄ; atidalino gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendra daline nuosavybÄs teise ieÅ¡kovei S. B. ir atsakovei V. I. į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus) - ieÅ¡kovei S. B. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų:
I-1 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-7 3,62 kv. m, R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 101,53 kv. m bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinÄs; atsakovei V. I. suformuojant atskirÄ nekilnojamojo turto daiktÄ butÄ susidedantį iÅ¡ patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 14,32 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 27,07 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, G-l 24,87 kv. m, iÅ¡ viso 184,69 kv. m bei 1/2 pirmo aukÅ¡to laiptinÄs;
įpareigojo atsakovÄ V. I. įrengti ieÅ¡kovei S. B. duris tarp rÅ«sio patalpų R-5 ir R-7, taip pat panaikinti užmÅ«ryti duris iÅ¡ patalpos R-l į R-4 ir iÅ¡ R-l į R-3; priteisÄ ieÅ¡kovei S. B. iÅ¡ atsakovÄs V. I. 221,64 Eur piniginÄ kompensacijÄ ; priteisÄ atsakovei V. I. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs S. B. 841 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Teismas konstatavo, kad atidalijimas pagal ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ yra negalimas, taip pat negalimas ir neracionalus atsakovÄs pateiktas antrasis atidalinimo variantas, kadangi iÅ¡lieka bendro naudojimo patalpos, kas gali sÄ lygoti Å¡alių konfliktus ateityje.
AtsakovÄs pirmasis atidalinimo variantas yra racionalesnis, Å¡alims bus suformuoti visiÅ¡kai atskiri nekilnojamojo turto objektai, liekant tik bendram įÄjimui ir laiptinei. IeÅ¡kovÄs praÅ¡oma patvirtinti atidalinimo ir naudojimosi patalpomis tvarka bei palÄpÄs patalpas atidalinti lygiomis dalimis negali bÅ«ti tenkinamas, nes ieÅ¡kovÄs pateiktame variante palÄpÄs dalis su įlipimo anga atitenka ieÅ¡kovei, tuo tarpu nÄra aiÅ¡ku kaip į savo palÄpÄs dalį turÄtų patekti atsakovÄ, byloje nÄra pateikta duomenų ar techniÅ¡kai įmanoma atsakovei įsirengti įÄjimÄ Ä¯ palÄpÄ.
IÅ¡ laiptinÄs aikÅ¡telÄs yra per mažai vietos kitos angos į palÄpÄ Ä¯rengimui bei laiptų įrengimui, o kopÄÄių pastatymas nÄra saugus. Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateikta 2016-06-30 gyvenamojo namo techninÄs bÅ«klÄs tyrimo iÅ¡vada.Teismas pažymÄjo, kad esant nedideliam aikÅ¡telÄs plotui ir pastaÄius kopÄÄias ar laiptus, atsakovei bÅ«tų apsunkintas patekimas ir į jai priklausanÄias patalpas, atsakovÄ negalÄtų laisvai į jas praeiti; įsirengti įÄjimÄ Ä¯ palÄpÄs patalpas iÅ¡ lauko taip pat nÄra galimybÄs, tam prieÅ¡tarautų KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno skyrius.
IÅ¡griovus ginÄo pertvarÄ ir ieÅ¡kovei paskyrus pusÄ palÄpÄs patalpų, atsakovei priklausanÄios patalpos taptų neizoliuotos nuo bendrų patalpų (laiptinÄs, aikÅ¡telÄs), tuo tarpu ieÅ¡kovÄ turÄtų pilnai izoliuotas savo buto patalpas, tokiu atveju ieÅ¡kovÄs situacija bÅ«tų žymiai palankesnÄ. IÅ¡griovus ginÄo pertvarÄ ir ieÅ¡kovei naudojantis palÄpÄs patalpomis tarp Å¡alių iÅ¡liktų rizika kilti konfliktams ateityje.Teismas pažymÄjo, jog atsakovÄ praÅ¡ydama jai paskirti palÄpÄs patalpas, atsakovei kompensuoja netektas patalpas rÅ«sio patalpomis, kurios iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų yra vertingesnÄs. Be to atsakovÄ savo lÄÅ¡omis įsipareigoja įrengti ieÅ¡kovei patekimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpÄ R-5 bei izoliuoti rÅ«sio patalpas iÅ¡ kurių galima patekti į patalpas priklausanÄias ieÅ¡kovei.
Atkreiptinas dÄmesys, jog atsakovÄ taip pat pateikÄ Ä¯rodymus, jog į jai priklausanÄias izoliuotas rÅ«sio patalpas ji galÄs įÄjimÄ Ä¯sirengti iÅ¡ lauko. LikusiÄ patalpomis nekompensuotÄ ieÅ¡kovei priklausanÄiÄ dalį atsakovÄ ieÅ¡kovei kompensuoja pinigais. Tiek atsakovei atitenkanti palÄpÄ, tiek ieÅ¡kovei atitenkanÄios rÅ«sio dalys nÄra Å¡ildomos, duomenų, kad palÄpÄs patalpos yra vertingesnÄs, ar rÅ«sio patalpos užlietos vandeniu ieÅ¡kovÄ teismui nepateikÄ.
IeÅ¡kovÄs pateiktas variantas prieÅ¡tarauja civiliniame kodekse numatytam teisiniam reglamentavimui. IeÅ¡kovÄ pateiktu atidalinimo variantu praÅ¡o jai atidalinti pusÄ palÄpÄs naudingo ploto, nors ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 34/100 dalys gyvenamojo namo, taÄiau pagal CK 4.82 str. ieÅ¡kovei palÄpÄs priklauso proporcingai jos turimoms nuosavybÄs dalims.Teismas nurodÄ, kad vadovaujantis aukÅ¡Äiau nurodytais argumentais atmestinas ir ieÅ¡kovÄs reikalavimas įpareigoti atstatyti gyvenamÄ sias patalpas pagal kadastrinÄ bylÄ .
Teismas, vertindamas atidalintinos palÄpÄs naudingÄ jį plotÄ , vadovavosi matavimais, atliktais 2017-09-14 UAB âInventoraâ ir 2017-05-11 VÄ® Registrų centras, kuriuose nustatyta, jog palÄpÄs naudingasis plotas yra 27,07 kv. m. Name yra 259,13 kv. m bendro ploto. Vertinant, jog dalintinos palÄpÄs plotas yra 27,07 kv. m, viso dalintinas plotas sudaro 286,20 kv. m. IeÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 36/100 dalys, kas sudaro 103,03 kv. m, atsakovei â 64/100 dalys, kas sudaro 183,17 kv. m. Pagal atsakovÄs pateiktÄ variantÄ ieÅ¡kovei priskirtinas plotas sudaro 101,53 kv. m. Esant nežymiam nukrypimui nuo Å¡alims priklausanÄių dalių, ieÅ¡kovei priteistina kompensacija už tenkanÄiÄ mažesnÄ turto dalį 221,64 Eur.
Teismas nurodÄ, kad byloje nustatyta, jog atsakovÄ atliko ne rekonstrukcijos darbus, o remontÄ . Kadangi buvo atlikti ne rekonstrukcijos, o remonto darbai, remonto darbams sutikimas nereikalingas, ieÅ¡kovÄs pažeistoms teisÄms apginti taikytinas ne atsakovÄs nurodytos teisÄs normoje nustatytas terminas, bet Civiliniame kodekse numatytas deÅ¡imties metų bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas. Remonto darbai atlikti 2006 m., atsakovÄ apie juos sužinojo 2008 m., į teismÄ dÄl pažeistų teisių kreipÄsi 2014-06-05, todÄl ieÅ¡kovei nepraleidus bendrojo 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino, atsakovÄs praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ S. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas pažeidžia materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, prieÅ¡tarauja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, yra Å¡aliÅ¡kas, nepagrįstas ir neteisÄtas.
Teismas nesivadovavo CK 4.81 straipsnio 2 dalimi, dÄl jos nepasisakÄ ir jÄ pažeidÄ. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta su pardavÄju K. I. 2006-02-01 pirkimoâpardavimo sutartimi. Jau 2005-12-19 notarinÄje sutartyje buvo aptartos perkamo turto dalys, kad apeliantÄ perka ½ dalį žemÄs, ½ dalį palÄpÄs ir pirmojo aukÅ¡to patalpas. 2006-02-01 pirkimoâpardavimo sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka buvo apibrÄžtos konkreÄios perkamos patalpos - ½ dalis žemÄs ir ½ dalis palÄpÄs, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į nustatytas idealines dalis. 2006-02-01 pirkimo-pardavimo sutartis ir 2005-12-19 preliminarioji notarinÄs sutartis yra nenuginÄytos, pirkimoâpardavimo sutartis ir naudojimosi tvarka yra registruota VÄ® Registrų centre.
AtsakovÄ savo gyvenamojo namo dalį nusipirko 2006-03-09 pirkimoâpardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. TodÄl nustatyta tvarka atsakovei yra privaloma.Teismas be jokio pagrindo pakeitÄ nustatytÄ ir registre įregistruotÄ naudojimosi tvarkÄ pagal alternatyvius atsakovÄs pasiÅ«lymus. IeÅ¡kovÄs pateiktas atsidalinimo projektas visiÅ¡kai atitinka su pardavÄju K. I. nustatytÄ naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ . Atidalinama visa palÄpÄs patalpa lygiomis dalimis, patekimas į palÄpÄ lieka bendro naudojimo, kaip ir įÄjimas bei laiptinÄ.
NenorÄdama naudotis bendru patekimu į palÄpÄs patalpas, atsakovÄ techniÅ¡kai ir visiÅ¡kai nesudÄtingai gali įsirengti atskirÄ patekimÄ iÅ¡ bet kurios savo naudojamos patalpos. Svarbi aplinkybÄ yra ir ta, kad ieÅ¡kovÄ pirkdama patalpas už 1 kvadratinį metrÄ sumokÄjo 1772 Lt, o atsakovÄ -1474 Lt.Teismas visiÅ¡kai nepasisakÄ dÄl pirminio ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovÄ atstatyti gyvenamÄ sias patalpas pagal kadastrinių matavimų bylÄ . Teismas pažymÄjo, kad aukÅ¡Äiau nurodytais argumentais atmestinas ir ieÅ¡kovÄs reikalavimas įpareigoti atstatyti gyvenamÄ sias patalpas pagal kadastrinÄ bylÄ , taÄiau aukÅ¡Äiau nurodyti teismo argumentai kalba apie atidalinimÄ ir neturi nieko bendro su statybos norminių aktų reikalavimais ir bendraturÄių teisių ir pareigų įgyvendinimu atliekant statybos darbus.
TodÄl vertintina, kad Å¡ioje dalyje sprendimas yra be motyvų, kas pripažįstama absoliuÄiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas, neiÅ¡siaiÅ¡kinÄs visų aplinkybių ir įrodymų, pažeidÄ materialinÄs teisÄs normas - CK 4.77 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklÄ. AtsakovÄ pertvarÄ Ä¯sirengÄ bendro naudojimo patalpoje - laiptinÄs aikÅ¡telÄje, t. y. atsidalino iÅ¡ bendro naudojimo patalpos tam tikrÄ plotÄ ir suformavo atskirÄ patalpÄ . AtsakovÄ, reikÅ¡dama reikalavimÄ atsidalinti ir teismas tenkinÄs ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ , privalÄjo padalinti ir naujai suformuotÄ patalpÄ .
TaÄiau teismas to nepadarÄ ir neiÅ¡sprendÄ ginÄo.Teismo argumentai dÄl atsakovÄs pateikto atsidalinimo varianto yra nelogiÅ¡ki ir neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, nes laiptinÄs patalpa taip pat yra bendro naudojimo. Kadangi naujai suformuota patalpa liko bendro naudojimo kaip ir visa laiptinÄ, o patekimas į palÄpÄ yra nepanaikintas, tai ieÅ¡kovÄs galimybÄs pateikti į palÄpÄ yra apribotos tik rakto neturÄjimu. Teismas 2006-02-27 sutikimÄ atsakovei atlikti jai priklausanÄios dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , turÄtų įvertinti ir kaip dokumentÄ suteikiantį teisÄ atlikti statybos darbus.
Å iuo atžvilgiu sutikimas prieÅ¡tarauja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai ir yra niekinis, nes bendraturÄiai gali duoti sutikimÄ ne bendrai teisei į statybÄ realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Jiems turÄjo bÅ«ti parengtas statybos projektas ir gautas statybos leidimas.Teismas pažeidÄ nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , nes pasirinkdamas vienÄ iÅ¡ atsakovÄs pateiktų alternatyvių reikalavimų ir tenkindamas atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡stojo atsakovÄs pusÄje.
Taip pat teismas pastabas dÄl įrodymų nepateikimo nurodo argumentuodamas aplinkybes atsakovÄs naudai, nors teismas nesiÅ«lÄ pateikti papildomus įrodymus.AtsakovÄ V. I. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir Kauno apylinkÄs teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas tinkamai pritaikÄ materialines teisÄs normas ir teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja, kasacinio teismo praktikai, kadangi teismo patvirtinta atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs tvarka užtikrina tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ .ApeliantÄ netinkamai taiko ir aiÅ¡kina CK 4.81 straipsnio 2 dalies normÄ , kadangi minÄta norma reglamentuoja naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinÄ nuosavybÄ, tvarkÄ , tuo tarpu atidalinimÄ reglamentuoja CK 4.80 straipsnis.
Pati apeliantÄ praÅ¡Ä ne nustatyti naudojimosi tvarkÄ , o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. TodÄl neaktuali ir apeliantÄs cituojama Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas atsidalinimo projektas atitinka su pardavÄju K. I. nustatytÄ naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ , todÄl nÄra jokio pagrindo ir naujų aplinkybių keisti nustatytÄ ir registre įregistruotÄ naudojimosi tvarkÄ pagal alternatyvius atsakovÄs pasiÅ«lymus.
Å ie apeliantÄs argumentai prieÅ¡tarauja CK 4.80 straipsnio 1 daliai bei CK 4.82 straipsnio 1 daliai.Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas variantas prieÅ¡tarauja civiliniame kodekse numatytam teisiniam reglamentavimui, kad ieÅ¡kovÄ pateiktu atidalinimo variantu praÅ¡o jai atidalinti pusÄ palÄpÄs naudingo ploto, nors ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 34/100 dalys gyvenamojo namo, nes ieÅ¡kovei palÄpÄs priklauso proporcingai jos turimoms nuosavybÄs dalims.Teismas pasisakÄ dÄl visų ieÅ¡kovÄs reikalavimų, pagrįstai sprendÄ, kad atsakovÄ atliko ne rekonstrukcijos darbus, o remontÄ , todÄl remonto darbams sutikimas nereikalingas.
Sprendime nurodyti motyvai, kodÄl teismas netenkino ieÅ¡kovÄs reikalavimo įpareigoti atsakovÄ atstatyti gyvenamÄ sias patalpas pagal kadastrinių matavimų bylÄ . ApeliantÄs argumentai, kad atsakovÄ atliko remontÄ bendro naudojimo patalpose prieÅ¡tarauja pirkimo sutarÄiai, kurioje aptartos bendro naudojimo patalpos.Pirkimoâpadavimo sutartyje, kuria ieÅ¡kovÄ grindžia savo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį palÄpÄs, nÄra numatyta, kad ieÅ¡kovÄ bendrai naudosis antro aukÅ¡to laiptų aikÅ¡tele. PrieÅ¡ingu atveju atsakovÄ nebÅ«tų sudariusi pirkimoâpardavimo sutarties.
Joks protingas ir atidus žmogus nepirks gyvenamojo namo dalies už didelÄ pinigų sumÄ , jeigu negalÄs naudotis atskiru izoliuotu butu.ApeliantÄ skunde kelia naujus reikalavimus dÄl sutikimo pripažinimo niekiniu, kurių nebuvo nurodžiusi nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Teismo pareiga yra pasisakyti dÄl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, todÄl pareigos vykdymas negali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡kumu.Teismo iÅ¡vada, kad atsakovÄs pasiÅ«lytas atidalinimo variantas yra racionalesnis, nes nelieka bendro naudojimo patalpų, atitinka ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad visiÅ¡kas bendraturÄio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas.
TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados ApeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrino ar nÄra absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.TeisÄjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybÄ apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinÄjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Byloje kilo ginÄas tarp bendraturÄių dÄl gyvenamojo namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai atliktÄ rekonstrukcijÄ .TeisÄjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinÄs instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄjÄs teismas tinkamai atskleidÄ bylos esmÄ ir tinkamai pagrindÄ sprendimÄ , teisÄjų kolegija sprÄsdama, jog nÄra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . TodÄl teisÄjų kolegija atsako tik į pagrindinius ieÅ¡kovÄs S. B. (toliau â ieÅ¡kovÄ arba apeliantÄ) apeliacinio skundo motyvus.Atkreiptinas apeliantÄs dÄmesys, jog Civiliniame kodekse įtvirtinti du skirtingi teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo bÅ«dai: naudojimosi bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs (CK 4.80 straipsnis).
GinÄas dÄl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkreÄioje byloje turinÄių reikÅ¡mÄs aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturÄio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturÄių teisių ir teisÄtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisÄ reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs yra bendraturÄio nuosavybÄs teisÄs į dalį bendrojoje nuosavybÄje įgyvendinimo bÅ«das, taip pat vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs teisÄs pasibaigimo pagrindų, nes, Å¡iuo bÅ«du bendraturÄiui įgyvendinus subjektinÄ nuosavybÄs teisÄ, bendrosios nuosavybÄs teisÄ pasibaigia.Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄ S. B. praÅ¡Ä atidalinti jai kartu su atsakove V.
I. bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio gyvenamojo namo dalį, įpareigoti atsakovÄ atstatyti gyvenamÄ sias patalpas. AtsakovÄ, nesutikdama su ieÅ¡kovÄs praÅ¡omu gyvenamojo namo atidalijimu natÅ«ra bÅ«du, pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, reikalaudama atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs bei siÅ«lydama du alternatyvius atidalijimo variantus. IeÅ¡kovei ir atsakovei, kaip bendraturÄiams, nepasiekus bendro sutarimo dÄl bendrÄ ja daline nuosavybÄs teise priklausanÄio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) atidalijimo, tarp bendraturÄių kilÄs ginÄas sprendžiamas teisme.
Taigi, iÅ¡ paties ieÅ¡kovÄs pateikto ieÅ¡kinio, atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinio darytina iÅ¡vada, kad byloje sprendžiamas bendraturÄių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs klausimas (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), bet ne naudojimosi bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiu turtu (gyvenamuoju namu) tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis), todÄl, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nesivadovavo CK 4.81 straipsnio 2 dalies norma, dÄl jos nepasisakÄ, ir jos nepažeidÄ.
Taip pat nÄra pagrindo vadovautis ir apeliantÄs nurodytoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. lapkriÄio 28 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-511/2014) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes joje kasacinis teismas yra pasisakÄs dÄl bendraturÄių interesų derinimo žemÄs nuomos teisiniuose santykiuose, bet ne dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, ir tokie iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismui nagrinÄjant tapaÄias arba labai panaÅ¡ias savo faktinÄmis aplinkybÄmis bylas į bylÄ , kurioje Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisÄs normÄ .
Atsižvelgdamas į bendrosios dalinÄs nuosavybÄs valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturÄių teisÄmis, bei į iÅ¡ to galinÄias kilti problemas ir bendraturÄių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrÄžÄs, kad, sprendžiant bendraturÄių nuosavybÄs teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinanÄiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturÄių nuosavybÄs teisių įgyvendinimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2009 m. lapkriÄio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.).
Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ pabrÄžta bendraturÄių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dÄl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturÄiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. rugsÄjo 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Å iÄ pareigÄ derindamas su visiÅ¡ko bendraturÄių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad kito bendraturÄio nenoras, jog bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, kad toks nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo bÅ«das negalimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. lapkriÄio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-466/2008).Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, kaip nagrinÄjamu atveju, byloje yra ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis), teismas parenka optimaliausiÄ iÅ¡ jų, kuris sudarytų galimybÄ geriausiai įgyvendinti bendraturÄių teises, taip pat nepaneigtų nÄ vieno bendraturÄio teisÄs į jam priklausanÄiÄ dalį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisÄjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiÅ¡kia teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A.
K. prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priÄmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisÄjo nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkreÄiam teisÄjui ar konkretiems teisÄjams ( CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.
Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisÄ pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo kontrolÄs formomis â apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.Remdamasi Å¡ios nutarties 17 -19 pastraipų nuostatomis, teisÄjų kolegija vertina kaip nepagrįstus apeliantÄs argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , nes pasirinkdamas vienÄ iÅ¡ atsakovÄs pateiktų alternatyvių reikalavimų ir tenkindamas atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo atsakovÄs pusÄje.NagrinÄjamos bylos medžiaga ir skundžiamo sprendimo turinys akivaizdžiai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai iÅ¡tyrÄ visus tris (vienÄ jų pateikÄ ieÅ¡kovÄ, kitus du â atsakovÄ) namo atidalijimo projektus, juos įvertino, pateikÄ motyvuotus argumentus, kodÄl ieÅ¡kovÄs pateiktas atidalijimo variantas negali bÅ«ti tenkinamas ir optimaliausias yra atsakovÄs pateiktas variantas (pirmasis).
TeisÄjų kolegija pritardama tiems argumentams visų jų nekartoja. Esminis ginÄas tarp Å¡alių kilo dÄl palÄpÄs (pastogÄs). GinÄo pastogÄ (palÄpÄ), esanti Å¡alims bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiame name nÄra suformuota kaip atskiras kadastro objektas, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-11-13 įsakymu Nr. D1-906 âDÄl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 âDÄl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 âGyvenamieji pastataiâ patvirtinimoâ pakeitimoâ pavirtintų STR pakeitimų 4.6 punktÄ , yra erdvÄ tarp pastato virÅ¡utinio aukÅ¡to perdangos, iÅ¡orÄs atitvarų ir Å¡laitinio stogo apaÄios.
Tokiu atveju nÄra pagrindo nesutikti su viena iÅ¡ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas projektas neatitinka ir Å¡alims priklausanÄių nuosavybÄs dalių: ieÅ¡kovÄ praÅ¡o atidalinti 1/ 2 dalį palÄpÄs, nors ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 0,36 dalys gyvenamojo namo, o sutinkamai su CK 4.82 straipsnio 7 dalimi, gyvenamojo namo techninÄs pastogÄs (palÄpÄs) priklauso namo bendraturÄiams bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise proporcingai jų turimoms nuosavybÄs teisÄs dalims.TeisÄjų kolegija kaip nepagrįstus vertina ir apeliantÄs argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo pakeitÄ nustatytÄ ir registre įregistruotÄ naudojimosi tvarkÄ .
Atsižvelgiant į nutarties 15 pastraipoje aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs naudojimosi tvarka ne keiÄiama, o yra suformuojami atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurių formavimo pagrindas yra bendraturÄiui priklausanti nuosavybÄs dalis. PažymÄtina, kad iki atidalijimo buvusi nustatyta naudojimosi tvarka yra viena iÅ¡ aplinkybių, bet ne vienintelÄ aplinkybÄ, vertinant Å¡alių pateiktus atidalijimo variantus, kiek Å¡i tvarka atitinka bendraturÄių dalis bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje.
ApeliantÄs vertinimu, pirkdama patalpas, palÄpÄs patalpÄ ji įsigijo lygiomis dalims su atsakove, sumokÄdama už 1 kvadratinį metrÄ 1 772 Lt, kai atsakovÄ mokÄjo 1 474 Lt. TeisÄjų kolegija su Å¡iuo ir susijusiais ieÅ¡kovÄs argumentais nesutinka ir pažymi, jog parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais Å¡alių (t. y. pirkÄjo ir pardavÄjo) susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis), o pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama 36/100 dalis gyvenamojo namo, apeliantÄ Ä¯sigijo tik proporcingÄ palÄpÄs dalį (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakÄ dÄl pirminio ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovÄ atstatyti gyvenamÄ sias patalpas pagal kadastrinių matavimų bylÄ .
TeisÄjų kolegija nesutinka su apeliantÄs argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ pažeidÄ CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, nagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas minÄtÄ ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ , vadovaudamasis LR statybos įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad byloje nustatyta, jog atsakovÄ atliko ne rekonstrukcijos darbus, o remontÄ . Kadangi buvo atlikti ne rekonstrukcijos, o remonto darbai, sprendÄ, kad remonto darbams sutikimas nereikalingas.
Be to, vertino tÄ aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ atsakovei sutikimÄ rekonstruoti jai priklausanÄias patalpas davÄ dar iki atsakovei sudarant gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, bei atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovÄ atsakovei pretenzijų dÄl naudojimosi patalpomis nereiÅ¡kÄ net Å¡eÅ¡is metus, sprendÄ, jog negalima visiÅ¡kai atmesti galimybÄs, jog sutikimas buvo duotas bÅ«tent ginÄo pertvarai įrengti. Taip pat pirmosios instancijos teismas aptarÄ Å¡iam reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄias teisÄs normas ir jas taikÄ kartu su faktinÄmis byloje nustatytomis aplinkybÄmis.
PažymÄtina, kad nagrinÄjamu atveju iÅ¡sprendus atidalijo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs klausimÄ , toks ieÅ¡kovÄs reikalavimas (t, y. įpareigojimas atstatyti patalpas) tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu. DÄl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinÄs instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių proceso teisÄs normų, teisingai nustatÄ esmines faktines bylos aplinkybes, padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumu, tinkamai pritaikÄ materialinÄs teisÄs normas ir nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose nenukrypo.
Remdamasi iÅ¡dÄstytu, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nÄra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).IÅ¡ apeliantÄs atsakovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinÄjimu apeliacinÄs instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) â500 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :             Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V.
I., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 (penkis Å¡imtus) Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai                                                                                                              Virginija GudynienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Albina RimdeikaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Egidijus TamaÅ¡auskas