Legislator Case Law & Legislation
84f5ebc2-109f-49aa-ab27-28ae9d2a90da AI generated

84f5ebc2-109f-49aa-ab27-28ae9d2a90da · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 84f5ebc2-109f-49aa-ab27-28ae9d2a90da
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl buto ir žemės sklypo dovanojimo sutarties panaikinimo ir atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 26-o notarų biuro notaras R. T.. Teismasn u s t a t ė :IeÅ¡kovė J. V. 2015 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2010 m. liepos 27 d. sudarytÄ dovanojimo sandorį, notarinio registro Nr. 3-5305, kuriuo ji atsakovui A. V. padovanojo butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 555/1732 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti turtÄ ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn natÅ«ra ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

84f5ebc2-109f-49aa-ab27-28ae9d2a90da · Vilniaus apygardos teismas: Kadangi Å¡iuo metu dovanojimo sutartis nėra nuginčyta, o nuomos ar panaudos sutartis su ieÅ¡kove nėra sudaryta, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ užimtų patalpų, kadangi atsakovui priklausančiame name ieÅ¡kovė gyvena be jokio teisinio pagrindo. IeÅ¡kovė yra informuota apie atsakovo valiÄ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ ginčo namo ir noro jį parduoti. Tai žinodama ieÅ¡kovė turėjo laiko persikelti į kitas gyvenamÄ sias patalpas, be to galėjo šį klausimÄ spręsti taikiai, tačiau to nedarė.Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1299-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01517-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15; 2.1.2.4.; 2.3.2.2; 3.2.3.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant ieÅ¡kovei J. V., ieÅ¡kovės atstovei adv. A. L.,atsakovui A. V.,atsakovo atstovei adv. E. K. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl buto ir žemės sklypo dovanojimo sutarties panaikinimo ir atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 26-o notarų biuro notaras R. T.. Teismasn u s t a t ė :IeÅ¡kovė J. V. 2015 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2010 m. liepos 27 d. sudarytÄ dovanojimo sandorį, notarinio registro Nr. 3-5305, kuriuo ji atsakovui A. V. padovanojo butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 555/1732 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti turtÄ ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn natÅ«ra ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, jog 2007 m. birželio 14 d. minėtÄ turtÄ gavo iÅ¡ savo tėvų kaip dovanÄ . Tuomet savo lėšomis pradėjo butÄ rekonstruoti, o kartu gyvenęs sÅ«nus A. V. pasiÅ«lė prie rekonstrukcijos prisidėti, nes visi norėjo pagerinti Å¡eimos bÅ«stÄ . Atsakovas, bÅ«damas mylimu jaunėliu ieÅ¡kovės sÅ«numi, pasiÅ«lė ieÅ¡kovei dovanojimo sutartimi perleisti aptariamÄ turtÄ jo nuosavybėn, kad jis galėtų greičiau vykdyti statybas ir jas prižiÅ«rėti.

IeÅ¡kovė daug dirbo ir neturėjo laiko rÅ«pintis statybomis, todėl su Å¡iuo pasiÅ«lymu sutiko. Buto rekonstrukcija buvo vykdoma bendromis lėšomis, ieÅ¡kovė visÄ Å¡Ä¯ laikÄ mokėjo namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, taip pat tenkino kitus savo, savo 88 metų motinos bei atsakovo Å¡eimos poreikius. 2015 m. atsakovas vedė ir jo elgesys su motina bei kartu gyvenančia senele K. S. G. pasikeitė. 2015 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė sužinojo, jog atsakovas ketina namÄ parduoti, o, jai papraÅ¡ius nupirkti joms su močiute vieno kambario butÄ mainais už į rekonstrukcijÄ Ä¯dėtas lėšas, atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė tai daryti.

IeÅ¡kovė teigia, kad ji visiÅ¡kai pasitikėjo savo sÅ«numi ir jo pažadu, kad, atlikus buto rekonstrukcijÄ , visi gyvens kartu rekonstruotame bÅ«ste, tačiau sÅ«nus jÄ apgavo, pasinaudodamas jos motiniÅ¡ka meile ir pasitikėjimu, todėl toks jo elgesys, siekiant iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ jos vienintelio bÅ«sto kartu su 88 metų motina, smerktinas geros moralės požiÅ«riu. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė siekia panaikinti dovanojimo sandorį CK 6.472 straipsnio pagrindu. Vienerių metų senaties terminas Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2015 m. liepos 2 d., kuomet ieÅ¡kovė sužinojo apie atsakovo ketinimÄ parduoti jam perleistÄ turtÄ , o ieÅ¡kovę ir jos motinÄ â€žiÅ¡mesti į gatvę“.Atsakovas A.

V. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad ieÅ¡kovei niekuomet nepatiko atsakovo žmona, ji jÄ pastoviai engė ir atsakovas suprato, jog gyvenimas vienuose namuose neįmanomas. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei ir jos motinai (atsakovo senelei) laikinai iÅ¡nuomoti, o po to ir nupirkti, kitÄ butÄ , kuriame jos galės gyventi. Tačiau ieÅ¡kovė su tokia sÄ lyga kategoriÅ¡kai nesutiko. IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , teigdama, jog bÅ«tent ji pradėjo namo rekonstrukcijÄ už savo lėšas.

IÅ¡ tiesų atsakovas ilgÄ laikÄ gyveno užsienyje ir su ieÅ¡kove pradėjo gyventi tik 2012 m. rudenį. Iki to laiko atsakovas padėjo ieÅ¡kovei materialiai, o už Å¡iÄ pagalbÄ ieÅ¡kovė primygtinai pasiÅ«lė jam padovanoti ginčo butÄ bei žemės sklypo dalį. Tokį patį dovanojimo sandorį žadėjo sudaryti ir kito brolio atžvilgiu. Atsakovas turėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl jam nebuvo jokio pagrindo inicijuoti dovanojimo sandorio sudarymÄ . Nors pradiniai rekonstrukcijos dokumentai buvo parengti ieÅ¡kovės vardu, tačiau bÅ«tent atsakovas rÅ«pinosi minėtų dokumentų ruoÅ¡imu, bendravo su architektais bei statybininkais.

Visi rekonstrukcijos darbai buvo atliekami atsakovui bÅ«nant Lietuvoje vasaros metu ir už jo lėšas. Ä®pusėjus rekonstrukcijos darbams, 2012 m. balandžio 20 d. atsakovas pardavė savo turimÄ butÄ ir gautus pinigus investavo į namo rekonstrukcijÄ , ko pasėkoje iÅ¡ 57,20 kv.m ploto buto buvo pastatytas ir įrengtas 200 kv.m ploto namas. Nors ieÅ¡kovė teigia, jog visas turėtas santaupas įdėjo į namo rekonstrukcijÄ , tačiau nekonkretizuoja įdėtų lėšų sumos, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.

Be to ieÅ¡kovė teigia, jog mokėjo namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, pirko namui įrangÄ ir pilnai iÅ¡laikė Å¡eimÄ , tame tarpe ir atsakovÄ , tačiau minėtiems teiginiams patvirtinti nepateikė jokio raÅ¡ytinio įrodymo. Atsakovas mano, jog Å¡io ieÅ¡kinio tikslas yra sutrukdyti atsakovui parduoti namÄ , pateikiant visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Atsakovas iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei butÄ , esantį Vaduvos g. 14-37, Vilniuje, tačiau ji jame gyventi atsisako. Atsakovui dovanojimo sutartimi perduotas turtas buvo žymiai pagerintas, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti restitucijÄ iÅ¡ esmės yra nesÄ Å¾iningas ir neteisėtas, nes ieÅ¡kovė neturi finansinės galimybės kompensuoti atsakovui įdėtų lėšų į namÄ iÅ¡laidas bei namo vertės padidėjimÄ .

Be to ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo netinkamÄ ir griežtai smerktinÄ moralės požiÅ«riu elgesį su ieÅ¡kove. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad dovanodama turtÄ atsakovui ji tikėjosi gyventi erdviame bÅ«ste, tačiau Å¡alių sudarytoje ginčo dovanojimo sutartyje jokia sÄ lyga dėl turto naudojimo tam tikram tikslui nėra įraÅ¡yta, todėl ieÅ¡kovė neturi pagrindo reikalauti gyventi ginčo bute ar remtis CK 6.467 straipsniu. Trečiasis asmuo notaras R. T. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, jog jam nėra žinomi ieÅ¡kinyje dėstomi faktai ir jis negali pasisakyti dėl ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, nesusijusių su 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymu - ginčo pagrindimas yra siejamas su Å¡eimyninėmis aplinkybėmis, atsiradusiomis ne sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo dienÄ .

Ginčo dovanojimo sutartį pasiraÅ¡ydamos Å¡alys pripažino, o ieÅ¡kovė ir neginčija, kad dovanojimo sutarties tekstas jų buvo perskaitytas, turinys ir pasekmės paaiÅ¡kintos, sutartis buvo pasiraÅ¡yta kaip atitinkanti jų valiÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje neginčija Å¡ių dovanojimo sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo aplinkybių. IeÅ¡kovė nurodo, kad dovanojimo sutarties sudarymas tuo metu atitiko jos lÅ«kesčius ir poreikius ir Å¡i situacija nekito iki 2015 metų, kai atsakovas vedė. Atsakovas A.

V. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę J. V. iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog atsakovas gera valia leido gyventi ieÅ¡kovei jam nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau po kiek laiko pastebėjo, jog bendras gyvenimas dėl konfliktiÅ¡ko atsakovės bÅ«do tapo neįmanomas. Tačiau ieÅ¡kovė gera valia atsisako iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto į kitÄ jai iÅ¡nuomotÄ butÄ ir dėl to pareiÅ¡kė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.

Kadangi Å¡iuo metu dovanojimo sutartis nėra nuginčyta, o nuomos ar panaudos sutartis su ieÅ¡kove nėra sudaryta, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ užimtų patalpų, kadangi atsakovui priklausančiame name ieÅ¡kovė gyvena be jokio teisinio pagrindo. IeÅ¡kovė yra informuota apie atsakovo valiÄ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ ginčo namo ir noro jį parduoti. Tai žinodama ieÅ¡kovė turėjo laiko persikelti į kitas gyvenamÄ sias patalpas, be to galėjo šį klausimÄ spręsti taikiai, tačiau to nedarė.Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė J.

V. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, jog buvo apgaule įkalbėta padovanoti atsakovui butÄ bei dalį žemės sklypo, nes jis jÄ tikino, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jos motina galės visuomet ten gyventi. Ginčo bute kartu su ieÅ¡kove gyvena neįgali atsakovo močiutė, kuriÄ ieÅ¡kovė prižiÅ«ri, todėl, net ir patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, butas nebÅ«tų atlaisvintas. Atsakovas klaidina teismÄ , teigdamas, jog pagerino ginčo butÄ , pardavęs kitÄ jam nuosavybės teise priklausiusį butÄ , kadangi tÄ turtÄ pardavęs, atsakovas iÅ¡ tiesų sumokėjo banko kreditÄ , paimtÄ tam butui įsigyti.

Trečiasis asmuo notaras R. T. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, jog jam nėra žinomi prieÅ¡ieÅ¡kinyje dėstomi faktai ir jis negali pasisakyti dėl jame iÅ¡dėstytų aplinkybių, nesusijusių su 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutarties sudarymu ir pasiraÅ¡ymu. Todėl notaras praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ vykdyti teismo nuožiÅ«ra.Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovė palaikė ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Papildomai nurodė, kad dovanojimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta dėl apgaulės, nutylint tikruosius dovanojimo tikslus, todėl sandoris, kaip turintis valios trÅ«kumų, yra ginčijamas. Sudarant sandorį, notaras siÅ«lė ieÅ¡kovei pasilikti kambarį, tačiau ji, pasitikėdama sÅ«numi (atsakovu), to atsisakė. Apgaulė iÅ¡ryÅ¡kėjo 2015 m. gegužės mėn., kai atsakovas pradėjo varyti jÄ iÅ¡ namų, o nesutarimai tarp jos ir sÅ«naus prasidėjo dar 2012-2013 metais, kai Å¡is atsivedė į namus draugę (dabartinę žmonÄ ).

ButÄ ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini)atsakovas iÅ¡nuomavo su ja nepasitaręs, nors tas butas visiÅ¡kai netinka gyventi jai ir jos 88 metų invalidei motinai. Ginčija dovanojimo sutartį dėl atsakovo žiauraus, nežmoniÅ¡ko elgesio, nes jis nori rekonstruotÄ namÄ parduoti, o jÄ su motina iÅ¡mesti į gatvę. Iki rekonstrukcijos į namÄ ji savo lėšomis įvedė dujas, o paskui statė – bendrom lėšom, įdėtų pinigų niekas neskaičiavo – kas kiek turėjo tiek davė. Atsakovas įkalbėjo jÄ padovanoti butÄ ir dalį žemės sklypo jam, kad neatitektų jo broliui.

Å iuo metu kitÄ Å¾emės sklypo dalį ji padovanojo antram sÅ«nui, kuris ten statosi namÄ .Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Papildomai nurodė, kad sudaryti ginčo dovanojimo sutartį jam pasiÅ«lė ieÅ¡kovė (jo motina), nes ji norėjo abiems sÅ«nums padalinti žemę. Sudarant sandorį notaras ieÅ¡kovei viskÄ iÅ¡aiÅ¡kino, siÅ«lė jai pasilikti sau kambarį, bet ieÅ¡kovė atsisakė.

Buto rekonstrukcija buvo atlikta jo lėšomis, nes jis tuo metu gerai uždirbdavo užsienyje. Nesutarimai su motina prasidėjo po to, kai jis susipažino ir apsigyveno su bÅ«sima žmona, kuri ieÅ¡kovei nepatiko. IeÅ¡kovę visada palaikė ir palaiko atsakovo brolis Raimondas. Dėl nuolatinių nesutarimų atsakovas su Å¡eima negali gyventi ginčo name, todėl nusprendė jį parduoti ir apie tai informavo ieÅ¡kovę. Å iuo metu atsakovas yra savo vardu nupirkęs butÄ Å½ygio g., Vilniuje, kuriame siÅ«lo apsigyventi motinai (ieÅ¡kovei), ten galėtų gyventi ir jos motina, tačiau ieÅ¡kovė nesutinka, nors bute nebuvo net apsilankiusi.

IeÅ¡kovės motinos (savo močiutės) atsakovas Å¡iuo metu iÅ¡keldinti neketina, jeigu reikės, jÄ galės prižiÅ«rėti pats atsakovas ir jo žmona. Teismo posėdyje trečiasis asmuo notaras R. T. nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. V. (ieÅ¡kovės sÅ«nus, atsakovo brolis) parodė, kad jo santykiai su atsakovu nėra draugiÅ¡ki, nes atsakovas norėjo perimti visÄ motinos žemę.

Jis sutiko, kad brolis rekonstruotų namÄ , tačiau nesutiko, kad namas jam bÅ«tų perraÅ¡ytas. Rekonstrukcijos eigoje motina prisidėjo prie statybų pinigais, bet kiek, jis nežino. Atsakovas visiems sakė, kad rekonstrukcija jis gerina mamos ir močiutės gyvenimo sÄ lygas. Vėliau atsakovas sugebėjo įtikinti motinÄ ir močiutę sudaryti dovanojimÄ , tačiau apie tai jam motina pasakė tik po keleto mėnesių nuo dovanojimo sandorio sudarymo. Atsakovas dabar nesilaiko pažado leisti gyventi ieÅ¡kovei ir jos motinai ginčo name, nors anksčiau kalbėjo prieÅ¡ingai.

Å iuo metu motina jam (liudytojui) taip pat padovanojo dalį žemės sklypo be jokių sÄ lygų.Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. K. (ieÅ¡kovės kaimynas) parodė, kad jam ieÅ¡kovė pati pasakė, jog padovanojo turtÄ atsakovui, o kalba apie dovanojimÄ buvo dar iki statybų pradžios. Pats atsakovas jam yra sakęs, kad ieÅ¡kovė ir jos motina gyvens kartu padovanotame name.Teismo posėdyje apklaustas liudytoju J. B. (ieÅ¡kovės dėdė) parodė, kad jis dažnai lankėsi pas ieÅ¡kovės motinÄ (savo seserį), matė statybas.

Atsakovas, rodydamas statybas, sakė jam, kad didelis namas yra reikalingas visiems, kad senoji namo dalis atiteks mamai ir močiutei. Vėliau atsakovas jam pasakojo apie nesutarimus su savo motina, sakė, kad dėl to negali gyventi viename name ir nori jas iÅ¡gyvendinti. Liudytojas bandė tarpininkauti, įkalbėti atsakovÄ taikytis, „prisibelsti į jo sÄ Å¾inę“, bet atsakovas jam atsakė, kad „jo Å¡eima yra jo Å¡eima“. Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. V. (atsakovo sutuoktinė) parodė, kad su ieÅ¡kove ji visiÅ¡kai nebendrauja, kad nesutarimai su ja prasidėjo dar 2013 metais, kai ji atsikraustė gyventi į atsakovo namus.

Liudytojos teigimu, nesutarimus inicijuoja ieškovė, kuriai liudytoja nepatiko nuo pat pradžių. Dėl to pastaruoju metu ji ir jos vyras negyvena ginčo name ir nutarė jį parduoti, kadangi kartu su ieškove gyventi yra neįmanoma. Ji sutinka, jeigu reikės, iškeldinus ieškovę, prižiūrėti atsakovo senelę.Ieškinys ir priešieškinys atmestini.Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 27 d. tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 3-5305, kuria ieškovė J. V. padovanojo savo sūnui - atsakovui A.

V. asmeninėn nuosavybėn butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 555/1732 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-11). PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu J. V. (dovanotoja) ginčija Å¡iÄ sutartį CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodytoje teisės normoje nustatyta dovanotojo teisė kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nagrinėjamu atveju ir įrodinėja atsakovo (apdovanotojo) veiksmus, kurie, jos teigimu, yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Tačiau įstatyme (CK 6.472 str. 1 d.) nenurodyta, kokie konkrečiai apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Teismų praktikoje geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Teismų praktikoje veiksmais, smerktinais geros moralės požiÅ«riu, gali bÅ«ti pripažįstami amoralÅ«s apdovanotojo veiksmai (psichologinio ar fizinio smurto prieÅ¡ dovanotojÄ naudojimas, dovanotojo garbės ir orumo žeminimas ir pan.).

Kiekvienu atveju CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymÄ lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikÅ¡mingi iÅ¡tirti bylos duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties Å¡alių tarpusavio santykių raidos ir Å¡alių elgesio, kilus ginčui. Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2010-04-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; kt.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovo veiksmais, griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu, įvardija jo priekaiÅ¡tus dėl maisto gamybos, dėl ieÅ¡kovės ir jos motinos kėlimosi naktį, atsakovo sutuoktinės nepalankumÄ , atsakovo ketinimÄ parduoti padovanotÄ turtÄ ir ketinimÄ iÅ¡varyti ieÅ¡kovę ir 88 metų jos motinÄ iÅ¡ namų.

Tačiau konkrečiu atveju nėra pagrįsto ir pakankamo pagrindo pripažinti, kad nurodyti atsakovo veiksmai yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu, kadangi jie nebuvo įrodyti byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų parodymais (CPK 178, 185 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra motina ir sūnus. Duomenų, kad jų tarpusavio santykiai ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu būtų buvę konfliktiški, nenustatyta. Situacija pasikeitė po sandorio sudarymo praėjus keletui metų, t.y., kai atsakovas susirado draugę, kuri vėliau tapo jo sutuoktine ir apsigyveno dovanotame turte (iš ieškovės, atsakovo ir liudytojos J.

V. parodymų matyti, kad prasidėjo abiejų Å¡alių priekaiÅ¡tai viena kitai dėl maisto gaminimo, elgesio buityje ir pan.). Abi Å¡alys pripažįsta, kad nuo to laiko Å¡alių santykiai tapo konfliktiÅ¡ki ir nuo to laiko kartu gyventi (viename gyvenamajame bÅ«ste) tapo nebeįmanoma. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad, bandydamas spręsti susidariusiÄ situacijÄ , atsakovas nusprendė parduoti dovanų gautÄ turtÄ , o tam, kad ieÅ¡kovė ir jos motina turėtų kur gyventi, iÅ¡nuomojo butÄ (duomenys neskelbtini).

Tačiau ieÅ¡kovė nesutiko iÅ¡sikelti į nurodytÄ butÄ , motyvuodama tuo, kad jis nėra tinkamas gyventi jai ir jos 88 metų invalidei motinai (nors byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nė nebandė Å¡io buto apžiÅ«rėti), o taip pat keldama sÄ lygÄ , kad jai reikalingas vieno kambario butas su patogumais Dvarčionyse, ŽirmÅ«nuose ar Vilniuje Kalvarijų gatvėje. Atsakovas ir jo sutuoktinė gavo iÅ¡ banko kreditÄ ir už jį atsakovo vardu nupirko vieno kambario 27,64 kv.m ploto butÄ su patogumais (duomenys neskelbtini) (ŽirmÅ«nuose), tačiau ieÅ¡kovei butas ir vėl netiko (ieÅ¡kovė teigia, kad butas yra per aukÅ¡tai, dėl ko jos motina negalės pasikelti į jį su invalido vežimėliu, nors pagal byloje esančius duomenis ieÅ¡kovės motina nėra pripažinta invalide).

Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas atliko aktyvius veiksmus, siekdamas Å¡alių ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, t.y., kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jos senyvo amžiaus, ligota motina (atsakovo senelė) nebÅ«tų „iÅ¡mestos į gatvę“, ir todėl tokie jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu.Pažymėtina taip pat ir tai, kad LR Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti ir vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ .

Taigi tai yra pamatinė Å¡eimos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoryje atsakovui nebuvo numatyta jokių papildomų sÄ lygų, susijusių su padovanotu turtu, ieÅ¡kovės (dovanotojos) iÅ¡laikymu ar jos aprÅ«pinimu gyvenamuoju plotu, nepaisant to, atsakovas įvairiais bÅ«dais siekė iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį konfliktÄ taikiai (iÅ¡nuomavo butÄ , nupirko kitÄ butÄ ), ieÅ¡kovės pretenzijos dėl gyvenamojo ploto vien tik atsakovui, neatsižvelgiant į tai, kad yra ir kitas sÅ«nus, kuriam taip pat buvo perleista atitinkama nuosavybės dalis, atsakovo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip smerktini geros moralės požiÅ«riu.IÅ¡ ieÅ¡kinio, kitų ieÅ¡kovės procesinių dokumentų, turinio ir paaiÅ¡kinimų teismo posėdžiuose matyti, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia Å¡alių sudarytÄ dovanojimo sutartį, remiasi ir CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato galimybę pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį negaliojančiu gali bÅ«ti pripažintas sandoris, sudarytas dėl apgaulės arba dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2008, 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-306/2007).IeÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovas jÄ apgavo, nes įkalbėjo jÄ padovanoti jam žemės sklypo dalį su butu, žadėdamas, jog, atlikus buto rekonstrukcijÄ , visi gyvens kartu rekonstruotame bÅ«ste, o dabar „varo į gatvę“.

Taigi, ieÅ¡kovės teigimu, apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas jau ginčo sandorio sudarymo metu žinojo, jog rekonstruotame name negyvens ir namÄ parduos. Tačiau tokie ieÅ¡kovės teiginiai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų parodymais (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).Pati ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad po to, kai jos tėvai (atsakovo seneliai) 2007 m. birželio 14 d. padovanojo jai žemės sklypÄ ir butÄ (b.l. 134-139), Å¡eimoje buvo sutarta, kad ateityje po pusę Å¡io žemės sklypo ji padalins savo sÅ«nums R. ir A.

Toks susitarimas matyti ir iÅ¡ ieÅ¡kovės, atsakovo ir liudytojo R. V. parodymų teisme, o taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės elgesio – jos sudarytų dovanojimo sutarčių - 2010 m. liepos 27 d. sudaryta dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovė padovanojo savo sÅ«nui A. V. asmeninėn nuosavybėn butÄ su rÅ«siu ir 555/1732 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), o 2015 m. liepos 28 d. sutartimi padovanojo sÅ«nui R. V. likusias 555/1732 jai tėvų padovanoto žemės sklypo dalis (ieÅ¡kovės atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį duomenys, VÄ® Registrų centas duomenys).

Taigi nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti ginčo dovanojimo sandorį paveikė kokie tai neteisėti ar smerktini moralės požiÅ«riu atsakovo veiksmai, nes tokia jos valia formavosi tam tikrÄ laikÄ ir buvo žinoma kitiems asmenims (ieÅ¡kovės tėvams, sÅ«nums, liudytojams - kaimynui V. K. ir dėdei J. B.).Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, kÄ procesiniuose dokumentuose akcentavo ir notaras R. T., ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu neginčija 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo aplinkybių, o ginčo pagrindimas siejamas su Å¡eiminėmis aplinkybėmis, atsiradusiomis praėjus penkeriems metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo.

Ginčo dovanojimo sutartį pasiraÅ¡ydamos Å¡alys pripažino, o ieÅ¡kovė ir neginčija, kad dovanojimo sutarties tekstas jų buvo perskaitytas, turinys ir pasekmės paaiÅ¡kintos, sutartis buvo pasiraÅ¡yta kaip atitinkanti jų valiÄ . Ginčo dovanojimo sutarties 6.1 punkte Å¡alys patvirtino, kad sutartis sudaryta jų laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio Å¡alys bÅ«tų priverstos sudaryti Å¡iÄ sutartį. Pretenzijų dėl netinkamai atliktų veiksmų notarui, tvirtinusiam ginčo sandorį, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia.Be to ieÅ¡kovė nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovas nori parduoti gautÄ dovanų namÄ ir žemės sklypÄ , atsirado tik 2015 metais (nuo 2015 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovė skaičiuoja ieÅ¡kinio senatį (b.l. 12-13) ir atsakovas Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neneigia).

Tuo tarpu įrodymų, kad, sudarydamas ginčo sandorį, atsakovas bÅ«tų įsipareigojęs neparduoti padovanoto turto, į bylÄ nepateikta, jokių, apie tai bylojančių sÄ lygų, ginčo sutartyje nėra. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pripažįsta, kad sandorio sudarymo metu notaras siÅ«lė ieÅ¡kovei „pasilikti sau kambarį“, bet ji atsisakė, todėl jokių sÄ lygų dėl teisės gyventi padovanotame turte iki gyvos galvos ar galimybės pasilikti savo nuosavybėje Å¡io turto dalį nebuvo įraÅ¡yta (nebuvo sutarta).

Todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovė, perleisdama (padovanodama) atitinkamo savo turto dalį atsakovui, suteikė jam teisę bei galimybę Å¡iuo turtu disponuoti, jį valdyti ir naudoti savo nuožiÅ«ra. Taigi ginčo dovanojimo sutarties sudarymas tuo metu atitiko ieÅ¡kovės lÅ«kesčius ir poreikius ir Å¡i situacija nekito iki 2015 metų, kai atsakovas vedė. Tačiau aplinkybė, kad, praėjus penkeriems metams po sandorio sudarymo, ieÅ¡kovei netinka ir/ar nepatinka, jog atsakovas nori perleisti padovanotÄ turtÄ ar kitaip juo disponuoti savo nuožiÅ«ra, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo dovanojimo sandoris 2010 m. liepos 27 d. buvo sudarytas apgaulės įtakoje.

Dėl to nėra jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo pripažinti ginčo dovanojimo sutartį negaliojančia ir pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Nenuginčijus 2010 m. liepos 27 d. Å¡alių sudarytos dovanojimo sutarties, konstatuotina, jog atsakovas A. V. nuosavybės teise teisėtai valdo turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ nurodytos dovanojimo sutarties pagrindu. Bylos duomenys tvirtina, kad Å¡iame turte gyvena ir juo naudojasi ieÅ¡kovė J. V. (atsakovo motina) ir jos motina K. S. G. (atsakovo senelė).

PareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas praÅ¡o iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę J. V. su jai priklausančiu turtu iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Toks reikalavimas K. S. G. nėra pareikÅ¡tas ir Å¡ioje byloje nenagrinėjamas. Atsakovo reikalavimas dėl J. V. iÅ¡keldinimo yra grindžiamas nuosavybės teisių gynimu nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Teismas tokį atsakovo reikalavimÄ atmeta kaip nepagrįstÄ (CK 1.5 str., CPK 185 str.).Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovė J.

V. padovanojo savo sÅ«nui A. V. asmeninėn nuosavybėn 57,20 kv.m ploto butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 555/1732 dalis žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbtini). Dar 2010 m. liepos 7 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas atlikti padovanoto buto rekonstrukcijÄ , kuriÄ atlikus, buvo pastatytas ir įrengtas 210,18 kv. ploto gyvenamasis namas. Atsakovas tvirtina, kad buto rekonstrukcija buvo atlikta jo lėšomis ir jo priežiÅ«roje, ieÅ¡kovė gi tvirtina, kad buto rekonstrukcijai buvo panaudotos jos ir bendros Å¡alių lėšos, kadangi buvo sutarta, kad po rekonstrukcijos Å¡iame name gyvens ne tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovė su savo motina.

Apie nurodytas aplinkybes (dėl buto rekonstrukcijos) kalbėjo ir byloje apklausti liudytojai (nors jų parodymai nebuvo vienodi). Tačiau teismas plačiau neanalizuoja aplinkybių ir nevertina su tuo susijusių įrodymų, kadangi ginčas dėl lėšų, skirtų rekonstrukcijai, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku (nei ieÅ¡kiniu, nei prieÅ¡ieÅ¡kiniu nėra praÅ¡oma priteisti atitinkamÄ lėšų dalį ar Å¡iÄ Ä¯dėtų lėšų dalį atitinkančiÄ nuosavybės dalį). Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Kaip jau minėta, atsakovas yra ginčo turto (duomenys neskelbtini) savininkas pagal nenuginčytÄ 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutartį, todėl turi teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). IeÅ¡kovė po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo rekonstruotame name gyvena kaip buvusi namo savininkė ir dabartinio savininko Å¡eimos narė (motina), kuri, padovanojusi turtÄ atsakovui, namu naudojasi neterminuotos panaudos sutarties pagrindu, nes nuomos mokesčio savininkui nemoka ir jokios kitokios sutarties su dabartiniu namo savininku nėra sudariusi.

Å ių aplinkybių atsakovas neneigia ir jas patvirtina faktinės bylos aplinkybės – tapęs ginčo namo ir žemės sklypo savininku, atsakovas leido ieÅ¡kovei neatlygintinai naudotis jam padovanotu turtu (CK 6.632 str.). Nors raÅ¡ytinis susitarimas dėl naudojimosi namu sÄ lygų tarp Å¡alių nebuvo sudarytas, tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė iki Å¡iol gyvena ginčo name ir juo naudojasi neatlygintinai. Duomenų, kad ieÅ¡kovė, kaip teigia, mokėjo namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, pirko namui įrangÄ ir pilnai iÅ¡laikė Å¡eimÄ , tame tarpe ir atsakovÄ , į bylÄ nėra pateikta (CPK 178 str.).

Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties Å¡alis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino. Toks praneÅ¡imas yra bÅ«tina vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lyga (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, norėdamas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti panaudos sutartį, privalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ apie sutarties numatomÄ nutraukimÄ , praneÅ¡imu įspėdamas ieÅ¡kovę prieÅ¡ tris mėnesius.

Toks raÅ¡ytinis įspėjimas į bylÄ nėra pateiktas, tačiau atsakovas tokiu įspėjimu CK 6.642 straipsnio 1 dalies prasme praÅ¡o laikyti jo (panaudos davėjo) veiksmų visumÄ â€“ praneÅ¡imo apie namo ir žemės sklypo pardavimÄ Ä¯teikimÄ , kito buto ieÅ¡kovei iÅ¡nuomavimÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pateikimÄ . Teismas tokį atsakovo praÅ¡ymÄ atmeta kaip nepagrįstÄ ir neatitinkantį įstatymo reikalavimo, konstatuodamas, kad konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ situacijÄ (prieÅ¡ tris mėnesius atsakovas raÅ¡tu ieÅ¡kovei nepranešė apie panaudos sutarties nutraukimÄ , mėgino susiklosčiusiÄ situacijÄ spręsti taikiai, iÅ¡nuomodamas, vėliau nupirkdamas kitÄ butÄ )), Å¡alių giminystės ryšį (Å¡alys yra motina ir sÅ«nus) ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (pvz., kaip nevienareikÅ¡miÅ¡kus įrodymus dėl prisidėjimo prie namo rekonstrukcijos; tai, kad ieÅ¡kovė prižiÅ«ri ir slaugo savo 88 metų motinÄ , gyvenančiÄ tame pačiame name; kt.), atsakovo nurodytų veiksmų nepakanka tam, kad Å¡alių panaudos sutartis bÅ«tų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (nors kitoks įspėjimo terminas nebuvo nustatytas) ir ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡keldinta iÅ¡ atsakovui priklausančių nuosavybės teise patalpų.

Teismo vertinimu, prieÅ¡inga iÅ¡vada akivaizdžiai pažeistų ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, iÅ¡keldinant jÄ iÅ¡ ginčo patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, kadangi įstatyme nustatytas įspėjimo terminas ir yra skirtas tam, kad iÅ¡keldinamasis turėtų pakankamai laiko pasirÅ«pinti savo interesais.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, t.y. ieÅ¡kovė neįrodė, kad 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutartis yra negaliojanti CK 6.472 straipsnio 1 dalies ar CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog Å¡alių panaudos sutartis pasibaigė pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo tenkinti abiejų Å¡alių pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų ir ieÅ¡kinys bei prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetami (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).Atmetus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, nė vienai iÅ¡ Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :             IeÅ¡kovės J. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl buto ir žemės sklypo dovanojimo sutarties panaikinimo ir atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų atmesti.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Alma Urbanavičienė