84f5ebc2-109f-49aa-ab27-28ae9d2a90da · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovui A. V. dÄl buto ir žemÄs sklypo dovanojimo sutarties panaikinimo ir atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, treÄiasis asmuo â Vilniaus miesto 26-o notarų biuro notaras R. T.. Teismasn u s t a t Ä :IeÅ¡kovÄ J. V. 2015 m. liepos 30 d. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2010 m. liepos 27 d. sudarytÄ dovanojimo sandorį, notarinio registro Nr. 3-5305, kuriuo ji atsakovui A. V. padovanojo butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 555/1732 dalis žemÄs sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esanÄias (duomenys neskelbtini), bei taikyti restitucijÄ â grÄ Å¾inti turtÄ ieÅ¡kovÄs asmeninÄn nuosavybÄn natÅ«ra ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated84f5ebc2-109f-49aa-ab27-28ae9d2a90da · Vilniaus apygardos teismas: Kadangi Å¡iuo metu dovanojimo sutartis nÄra nuginÄyta, o nuomos ar panaudos sutartis su ieÅ¡kove nÄra sudaryta, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimtų patalpų, kadangi atsakovui priklausanÄiame name ieÅ¡kovÄ gyvena be jokio teisinio pagrindo. IeÅ¡kovÄ yra informuota apie atsakovo valiÄ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ ginÄo namo ir noro jį parduoti. Tai žinodama ieÅ¡kovÄ turÄjo laiko persikelti į kitas gyvenamÄ sias patalpas, be to galÄjo šį klausimÄ sprÄsti taikiai, taÄiau to nedarÄ.Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovÄ J.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2-1299-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01517-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15; 2.1.2.4.; 2.3.2.2; 3.2.3.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisÄja Alma UrbanaviÄienÄ, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant ieÅ¡kovei J. V., ieÅ¡kovÄs atstovei adv. A. L.,atsakovui A. V.,atsakovo atstovei adv. E. K. P.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs J.
V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dÄl buto ir žemÄs sklypo dovanojimo sutarties panaikinimo ir atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, treÄiasis asmuo â Vilniaus miesto 26-o notarų biuro notaras R. T.. Teismasn u s t a t Ä :IeÅ¡kovÄ J. V. 2015 m. liepos 30 d. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2010 m. liepos 27 d. sudarytÄ dovanojimo sandorį, notarinio registro Nr. 3-5305, kuriuo ji atsakovui A. V. padovanojo butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 555/1732 dalis žemÄs sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esanÄias (duomenys neskelbtini), bei taikyti restitucijÄ â grÄ Å¾inti turtÄ ieÅ¡kovÄs asmeninÄn nuosavybÄn natÅ«ra ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovÄ nurodo, jog 2007 m. birželio 14 d. minÄtÄ turtÄ gavo iÅ¡ savo tÄvų kaip dovanÄ . Tuomet savo lÄÅ¡omis pradÄjo butÄ rekonstruoti, o kartu gyvenÄs sÅ«nus A. V. pasiÅ«lÄ prie rekonstrukcijos prisidÄti, nes visi norÄjo pagerinti Å¡eimos bÅ«stÄ . Atsakovas, bÅ«damas mylimu jaunÄliu ieÅ¡kovÄs sÅ«numi, pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovei dovanojimo sutartimi perleisti aptariamÄ turtÄ jo nuosavybÄn, kad jis galÄtų greiÄiau vykdyti statybas ir jas prižiÅ«rÄti.
IeÅ¡kovÄ daug dirbo ir neturÄjo laiko rÅ«pintis statybomis, todÄl su Å¡iuo pasiÅ«lymu sutiko. Buto rekonstrukcija buvo vykdoma bendromis lÄÅ¡omis, ieÅ¡kovÄ visÄ Å¡Ä¯ laikÄ mokÄjo namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, taip pat tenkino kitus savo, savo 88 metų motinos bei atsakovo Å¡eimos poreikius. 2015 m. atsakovas vedÄ ir jo elgesys su motina bei kartu gyvenanÄia senele K. S. G. pasikeitÄ. 2015 m. liepos mÄnesį ieÅ¡kovÄ sužinojo, jog atsakovas ketina namÄ parduoti, o, jai papraÅ¡ius nupirkti joms su moÄiute vieno kambario butÄ mainais už į rekonstrukcijÄ Ä¯dÄtas lÄÅ¡as, atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakÄ tai daryti.
IeÅ¡kovÄ teigia, kad ji visiÅ¡kai pasitikÄjo savo sÅ«numi ir jo pažadu, kad, atlikus buto rekonstrukcijÄ , visi gyvens kartu rekonstruotame bÅ«ste, taÄiau sÅ«nus jÄ apgavo, pasinaudodamas jos motiniÅ¡ka meile ir pasitikÄjimu, todÄl toks jo elgesys, siekiant iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ jos vienintelio bÅ«sto kartu su 88 metų motina, smerktinas geros moralÄs požiÅ«riu. DÄl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovÄ siekia panaikinti dovanojimo sandorį CK 6.472 straipsnio pagrindu. Vienerių metų senaties terminas Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti turi bÅ«ti skaiÄiuojamas nuo 2015 m. liepos 2 d., kuomet ieÅ¡kovÄ sužinojo apie atsakovo ketinimÄ parduoti jam perleistÄ turtÄ , o ieÅ¡kovÄ ir jos motinÄ âiÅ¡mesti į gatvÄâ.Atsakovas A.
V. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad ieÅ¡kovei niekuomet nepatiko atsakovo žmona, ji jÄ pastoviai engÄ ir atsakovas suprato, jog gyvenimas vienuose namuose neįmanomas. DÄl Å¡ios priežasties atsakovas pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovei ir jos motinai (atsakovo senelei) laikinai iÅ¡nuomoti, o po to ir nupirkti, kitÄ butÄ , kuriame jos galÄs gyventi. TaÄiau ieÅ¡kovÄ su tokia sÄ lyga kategoriÅ¡kai nesutiko. IeÅ¡kovÄ klaidina teismÄ , teigdama, jog bÅ«tent ji pradÄjo namo rekonstrukcijÄ už savo lÄÅ¡as.
IÅ¡ tiesų atsakovas ilgÄ laikÄ gyveno užsienyje ir su ieÅ¡kove pradÄjo gyventi tik 2012 m. rudenį. Iki to laiko atsakovas padÄjo ieÅ¡kovei materialiai, o už Å¡iÄ pagalbÄ ieÅ¡kovÄ primygtinai pasiÅ«lÄ jam padovanoti ginÄo butÄ bei žemÄs sklypo dalį. Tokį patį dovanojimo sandorį žadÄjo sudaryti ir kito brolio atžvilgiu. Atsakovas turÄjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todÄl jam nebuvo jokio pagrindo inicijuoti dovanojimo sandorio sudarymÄ . Nors pradiniai rekonstrukcijos dokumentai buvo parengti ieÅ¡kovÄs vardu, taÄiau bÅ«tent atsakovas rÅ«pinosi minÄtų dokumentų ruoÅ¡imu, bendravo su architektais bei statybininkais.
Visi rekonstrukcijos darbai buvo atliekami atsakovui bÅ«nant Lietuvoje vasaros metu ir už jo lÄÅ¡as. Ä®pusÄjus rekonstrukcijos darbams, 2012 m. balandžio 20 d. atsakovas pardavÄ savo turimÄ butÄ ir gautus pinigus investavo į namo rekonstrukcijÄ , ko pasÄkoje iÅ¡ 57,20 kv.m ploto buto buvo pastatytas ir įrengtas 200 kv.m ploto namas. Nors ieÅ¡kovÄ teigia, jog visas turÄtas santaupas įdÄjo į namo rekonstrukcijÄ , taÄiau nekonkretizuoja įdÄtų lÄšų sumos, nepateikia tai patvirtinanÄių įrodymų.
Be to ieÅ¡kovÄ teigia, jog mokÄjo namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, pirko namui įrangÄ ir pilnai iÅ¡laikÄ Å¡eimÄ , tame tarpe ir atsakovÄ , taÄiau minÄtiems teiginiams patvirtinti nepateikÄ jokio raÅ¡ytinio įrodymo. Atsakovas mano, jog Å¡io ieÅ¡kinio tikslas yra sutrukdyti atsakovui parduoti namÄ , pateikiant visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Atsakovas iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei butÄ , esantį Vaduvos g. 14-37, Vilniuje, taÄiau ji jame gyventi atsisako. Atsakovui dovanojimo sutartimi perduotas turtas buvo žymiai pagerintas, todÄl ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas taikyti restitucijÄ iÅ¡ esmÄs yra nesÄ Å¾iningas ir neteisÄtas, nes ieÅ¡kovÄ neturi finansinÄs galimybÄs kompensuoti atsakovui įdÄtų lÄšų į namÄ iÅ¡laidas bei namo vertÄs padidÄjimÄ .
Be to ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių įrodymų apie atsakovo netinkamÄ ir griežtai smerktinÄ moralÄs požiÅ«riu elgesį su ieÅ¡kove. Nors ieÅ¡kovÄ teigia, kad dovanodama turtÄ atsakovui ji tikÄjosi gyventi erdviame bÅ«ste, taÄiau Å¡alių sudarytoje ginÄo dovanojimo sutartyje jokia sÄ lyga dÄl turto naudojimo tam tikram tikslui nÄra įraÅ¡yta, todÄl ieÅ¡kovÄ neturi pagrindo reikalauti gyventi ginÄo bute ar remtis CK 6.467 straipsniu. TreÄiasis asmuo notaras R. T. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, jog jam nÄra žinomi ieÅ¡kinyje dÄstomi faktai ir jis negali pasisakyti dÄl ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytų aplinkybių, nesusijusių su 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymu - ginÄo pagrindimas yra siejamas su Å¡eimyninÄmis aplinkybÄmis, atsiradusiomis ne sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo dienÄ .
GinÄo dovanojimo sutartį pasiraÅ¡ydamos Å¡alys pripažino, o ieÅ¡kovÄ ir neginÄija, kad dovanojimo sutarties tekstas jų buvo perskaitytas, turinys ir pasekmÄs paaiÅ¡kintos, sutartis buvo pasiraÅ¡yta kaip atitinkanti jų valiÄ . IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje neginÄija Å¡ių dovanojimo sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo aplinkybių. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad dovanojimo sutarties sudarymas tuo metu atitiko jos lÅ«kesÄius ir poreikius ir Å¡i situacija nekito iki 2015 metų, kai atsakovas vedÄ. Atsakovas A.
V. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ J. V. iÅ¡ jam nuosavybÄs teise priklausanÄių gyvenamųjų patalpų, esanÄių (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog atsakovas gera valia leido gyventi ieÅ¡kovei jam nuosavybÄs teise priklausanÄiame bute, taÄiau po kiek laiko pastebÄjo, jog bendras gyvenimas dÄl konfliktiÅ¡ko atsakovÄs bÅ«do tapo neįmanomas. TaÄiau ieÅ¡kovÄ gera valia atsisako iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto į kitÄ jai iÅ¡nuomotÄ butÄ ir dÄl to pareiÅ¡kÄ visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.
Kadangi Å¡iuo metu dovanojimo sutartis nÄra nuginÄyta, o nuomos ar panaudos sutartis su ieÅ¡kove nÄra sudaryta, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimtų patalpų, kadangi atsakovui priklausanÄiame name ieÅ¡kovÄ gyvena be jokio teisinio pagrindo. IeÅ¡kovÄ yra informuota apie atsakovo valiÄ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ ginÄo namo ir noro jį parduoti. Tai žinodama ieÅ¡kovÄ turÄjo laiko persikelti į kitas gyvenamÄ sias patalpas, be to galÄjo šį klausimÄ sprÄsti taikiai, taÄiau to nedarÄ.Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovÄ J.
V. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, jog buvo apgaule įkalbÄta padovanoti atsakovui butÄ bei dalį žemÄs sklypo, nes jis jÄ tikino, kad tiek ieÅ¡kovÄ, tiek jos motina galÄs visuomet ten gyventi. GinÄo bute kartu su ieÅ¡kove gyvena neįgali atsakovo moÄiutÄ, kuriÄ ieÅ¡kovÄ prižiÅ«ri, todÄl, net ir patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, butas nebÅ«tų atlaisvintas. Atsakovas klaidina teismÄ , teigdamas, jog pagerino ginÄo butÄ , pardavÄs kitÄ jam nuosavybÄs teise priklausiusį butÄ , kadangi tÄ turtÄ pardavÄs, atsakovas iÅ¡ tiesų sumokÄjo banko kreditÄ , paimtÄ tam butui įsigyti.
TreÄiasis asmuo notaras R. T. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, jog jam nÄra žinomi prieÅ¡ieÅ¡kinyje dÄstomi faktai ir jis negali pasisakyti dÄl jame iÅ¡dÄstytų aplinkybių, nesusijusių su 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutarties sudarymu ir pasiraÅ¡ymu. TodÄl notaras praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ vykdyti teismo nuožiÅ«ra.Teismo posÄdyje ieÅ¡kovÄ ir jos atstovÄ palaikÄ ieÅ¡kovÄs procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytas aplinkybes ir argumentus, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.
Papildomai nurodÄ, kad dovanojimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta dÄl apgaulÄs, nutylint tikruosius dovanojimo tikslus, todÄl sandoris, kaip turintis valios trÅ«kumų, yra ginÄijamas. Sudarant sandorį, notaras siÅ«lÄ ieÅ¡kovei pasilikti kambarį, taÄiau ji, pasitikÄdama sÅ«numi (atsakovu), to atsisakÄ. ApgaulÄ iÅ¡ryÅ¡kÄjo 2015 m. gegužÄs mÄn., kai atsakovas pradÄjo varyti jÄ iÅ¡ namų, o nesutarimai tarp jos ir sÅ«naus prasidÄjo dar 2012-2013 metais, kai Å¡is atsivedÄ Ä¯ namus draugÄ (dabartinÄ Å¾monÄ ).
ButÄ ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini)atsakovas iÅ¡nuomavo su ja nepasitarÄs, nors tas butas visiÅ¡kai netinka gyventi jai ir jos 88 metų invalidei motinai. GinÄija dovanojimo sutartį dÄl atsakovo žiauraus, nežmoniÅ¡ko elgesio, nes jis nori rekonstruotÄ namÄ parduoti, o jÄ su motina iÅ¡mesti į gatvÄ. Iki rekonstrukcijos į namÄ ji savo lÄÅ¡omis įvedÄ dujas, o paskui statÄ â bendrom lÄÅ¡om, įdÄtų pinigų niekas neskaiÄiavo â kas kiek turÄjo tiek davÄ. Atsakovas įkalbÄjo jÄ padovanoti butÄ ir dalį žemÄs sklypo jam, kad neatitektų jo broliui.
Å iuo metu kitÄ Å¾emÄs sklypo dalį ji padovanojo antram sÅ«nui, kuris ten statosi namÄ .Teismo posÄdyje atsakovas ir jo atstovÄ palaikÄ atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytas aplinkybes ir argumentus, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Papildomai nurodÄ, kad sudaryti ginÄo dovanojimo sutartį jam pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovÄ (jo motina), nes ji norÄjo abiems sÅ«nums padalinti žemÄ. Sudarant sandorį notaras ieÅ¡kovei viskÄ iÅ¡aiÅ¡kino, siÅ«lÄ jai pasilikti sau kambarį, bet ieÅ¡kovÄ atsisakÄ.
Buto rekonstrukcija buvo atlikta jo lÄÅ¡omis, nes jis tuo metu gerai uždirbdavo užsienyje. Nesutarimai su motina prasidÄjo po to, kai jis susipažino ir apsigyveno su bÅ«sima žmona, kuri ieÅ¡kovei nepatiko. IeÅ¡kovÄ visada palaikÄ ir palaiko atsakovo brolis Raimondas. DÄl nuolatinių nesutarimų atsakovas su Å¡eima negali gyventi ginÄo name, todÄl nusprendÄ jį parduoti ir apie tai informavo ieÅ¡kovÄ. Å iuo metu atsakovas yra savo vardu nupirkÄs butÄ Å½ygio g., Vilniuje, kuriame siÅ«lo apsigyventi motinai (ieÅ¡kovei), ten galÄtų gyventi ir jos motina, taÄiau ieÅ¡kovÄ nesutinka, nors bute nebuvo net apsilankiusi.
IeÅ¡kovÄs motinos (savo moÄiutÄs) atsakovas Å¡iuo metu iÅ¡keldinti neketina, jeigu reikÄs, jÄ galÄs prižiÅ«rÄti pats atsakovas ir jo žmona. Teismo posÄdyje treÄiasis asmuo notaras R. T. nedalyvavo, apie posÄdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant.Teismo posÄdyje apklaustas liudytoju R. V. (ieÅ¡kovÄs sÅ«nus, atsakovo brolis) parodÄ, kad jo santykiai su atsakovu nÄra draugiÅ¡ki, nes atsakovas norÄjo perimti visÄ motinos žemÄ.
Jis sutiko, kad brolis rekonstruotų namÄ , taÄiau nesutiko, kad namas jam bÅ«tų perraÅ¡ytas. Rekonstrukcijos eigoje motina prisidÄjo prie statybų pinigais, bet kiek, jis nežino. Atsakovas visiems sakÄ, kad rekonstrukcija jis gerina mamos ir moÄiutÄs gyvenimo sÄ lygas. VÄliau atsakovas sugebÄjo įtikinti motinÄ ir moÄiutÄ sudaryti dovanojimÄ , taÄiau apie tai jam motina pasakÄ tik po keleto mÄnesių nuo dovanojimo sandorio sudarymo. Atsakovas dabar nesilaiko pažado leisti gyventi ieÅ¡kovei ir jos motinai ginÄo name, nors anksÄiau kalbÄjo prieÅ¡ingai.
Å iuo metu motina jam (liudytojui) taip pat padovanojo dalį žemÄs sklypo be jokių sÄ lygų.Teismo posÄdyje apklaustas liudytoju V. K. (ieÅ¡kovÄs kaimynas) parodÄ, kad jam ieÅ¡kovÄ pati pasakÄ, jog padovanojo turtÄ atsakovui, o kalba apie dovanojimÄ buvo dar iki statybų pradžios. Pats atsakovas jam yra sakÄs, kad ieÅ¡kovÄ ir jos motina gyvens kartu padovanotame name.Teismo posÄdyje apklaustas liudytoju J. B. (ieÅ¡kovÄs dÄdÄ) parodÄ, kad jis dažnai lankÄsi pas ieÅ¡kovÄs motinÄ (savo seserį), matÄ statybas.
Atsakovas, rodydamas statybas, sakÄ jam, kad didelis namas yra reikalingas visiems, kad senoji namo dalis atiteks mamai ir moÄiutei. VÄliau atsakovas jam pasakojo apie nesutarimus su savo motina, sakÄ, kad dÄl to negali gyventi viename name ir nori jas iÅ¡gyvendinti. Liudytojas bandÄ tarpininkauti, įkalbÄti atsakovÄ taikytis, âprisibelsti į jo sÄ Å¾inÄâ, bet atsakovas jam atsakÄ, kad âjo Å¡eima yra jo Å¡eimaâ. Teismo posÄdyje apklausta liudytoja J. V. (atsakovo sutuoktinÄ) parodÄ, kad su ieÅ¡kove ji visiÅ¡kai nebendrauja, kad nesutarimai su ja prasidÄjo dar 2013 metais, kai ji atsikraustÄ gyventi į atsakovo namus.
Liudytojos teigimu, nesutarimus inicijuoja ieÅ¡kovÄ, kuriai liudytoja nepatiko nuo pat pradžių. DÄl to pastaruoju metu ji ir jos vyras negyvena ginÄo name ir nutarÄ jį parduoti, kadangi kartu su ieÅ¡kove gyventi yra neįmanoma. Ji sutinka, jeigu reikÄs, iÅ¡keldinus ieÅ¡kovÄ, prižiÅ«rÄti atsakovo senelÄ.IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestini.Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 27 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 3-5305, kuria ieÅ¡kovÄ J. V. padovanojo savo sÅ«nui - atsakovui A.
V. asmeninÄn nuosavybÄn butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 555/1732 dalis žemÄs sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esanÄias (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-11). PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu J. V. (dovanotoja) ginÄija Å¡iÄ sutartį CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodytoje teisÄs normoje nustatyta dovanotojo teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikÄsino į dovanotojo ar artimųjų giminaiÄių gyvybÄ ar tyÄia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralÄs požiÅ«riu.
IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nagrinÄjamu atveju ir įrodinÄja atsakovo (apdovanotojo) veiksmus, kurie, jos teigimu, yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralÄs požiÅ«riu. TaÄiau įstatyme (CK 6.472 str. 1 d.) nenurodyta, kokie konkreÄiai apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralÄs požiÅ«riu. Teismų praktikoje geros moralÄs kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gÄrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Teismų praktikoje veiksmais, smerktinais geros moralÄs požiÅ«riu, gali bÅ«ti pripažįstami amoralÅ«s apdovanotojo veiksmai (psichologinio ar fizinio smurto prieÅ¡ dovanotojÄ naudojimas, dovanotojo garbÄs ir orumo žeminimas ir pan.).
Kiekvienu atveju CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymÄ lemia konkreÄios situacijos aplinkybÄs, reikÅ¡mingi iÅ¡tirti bylos duomenys dÄl ginÄo objektu esanÄio turto, dovanojimo sutarties Å¡alių tarpusavio santykių raidos ir Å¡alių elgesio, kilus ginÄui. Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas (pvz. žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-10-27 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2010-04-12 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-162/2010; kt.).NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ atsakovo veiksmais, griežtai smerktinais geros moralÄs požiÅ«riu, įvardija jo priekaiÅ¡tus dÄl maisto gamybos, dÄl ieÅ¡kovÄs ir jos motinos kÄlimosi naktį, atsakovo sutuoktinÄs nepalankumÄ , atsakovo ketinimÄ parduoti padovanotÄ turtÄ ir ketinimÄ iÅ¡varyti ieÅ¡kovÄ ir 88 metų jos motinÄ iÅ¡ namų.
TaÄiau konkreÄiu atveju nÄra pagrįsto ir pakankamo pagrindo pripažinti, kad nurodyti atsakovo veiksmai yra griežtai smerktini geros moralÄs požiÅ«riu, kadangi jie nebuvo įrodyti byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų parodymais (CPK 178, 185 str.). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovas yra motina ir sÅ«nus. Duomenų, kad jų tarpusavio santykiai ginÄijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu bÅ«tų buvÄ konfliktiÅ¡ki, nenustatyta. Situacija pasikeitÄ po sandorio sudarymo praÄjus keletui metų, t.y., kai atsakovas susirado draugÄ, kuri vÄliau tapo jo sutuoktine ir apsigyveno dovanotame turte (iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, atsakovo ir liudytojos J.
V. parodymų matyti, kad prasidÄjo abiejų Å¡alių priekaiÅ¡tai viena kitai dÄl maisto gaminimo, elgesio buityje ir pan.). Abi Å¡alys pripažįsta, kad nuo to laiko Å¡alių santykiai tapo konfliktiÅ¡ki ir nuo to laiko kartu gyventi (viename gyvenamajame bÅ«ste) tapo nebeįmanoma. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad, bandydamas sprÄsti susidariusiÄ situacijÄ , atsakovas nusprendÄ parduoti dovanų gautÄ turtÄ , o tam, kad ieÅ¡kovÄ ir jos motina turÄtų kur gyventi, iÅ¡nuomojo butÄ (duomenys neskelbtini).
TaÄiau ieÅ¡kovÄ nesutiko iÅ¡sikelti į nurodytÄ butÄ , motyvuodama tuo, kad jis nÄra tinkamas gyventi jai ir jos 88 metų invalidei motinai (nors byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ nÄ nebandÄ Å¡io buto apžiÅ«rÄti), o taip pat keldama sÄ lygÄ , kad jai reikalingas vieno kambario butas su patogumais DvarÄionyse, ŽirmÅ«nuose ar Vilniuje Kalvarijų gatvÄje. Atsakovas ir jo sutuoktinÄ gavo iÅ¡ banko kreditÄ ir už jį atsakovo vardu nupirko vieno kambario 27,64 kv.m ploto butÄ su patogumais (duomenys neskelbtini) (ŽirmÅ«nuose), taÄiau ieÅ¡kovei butas ir vÄl netiko (ieÅ¡kovÄ teigia, kad butas yra per aukÅ¡tai, dÄl ko jos motina negalÄs pasikelti į jį su invalido vežimÄliu, nors pagal byloje esanÄius duomenis ieÅ¡kovÄs motina nÄra pripažinta invalide).
Taigi byloje neginÄijamai nustatyta, kad atsakovas atliko aktyvius veiksmus, siekdamas Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprÄsti taikiai, t.y., kad tiek ieÅ¡kovÄ, tiek jos senyvo amžiaus, ligota motina (atsakovo senelÄ) nebÅ«tų âiÅ¡mestos į gatvÄâ, ir todÄl tokie jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami griežtai smerktinais geros moralÄs požiÅ«riu.PažymÄtina taip pat ir tai, kad LR Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tÄvų teisÄ ir pareiga auklÄti savo vaikus dorais žmonÄmis ir iÅ¡tikimais pilieÄiais, iki pilnametystÄs juos iÅ¡laikyti ir vaikų pareiga gerbti tÄvus, globoti juos senatvÄje ir tausoti jų palikimÄ .
Taigi tai yra pamatinÄ Å¡eimos, tÄvų ir vaikų tarpusavio santykių sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose. CK 3.162 straipsnyje, apibrÄžianÄiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tÄvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnameÄiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tÄvus ir jais rÅ«pintis. NagrinÄjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginÄo sandoryje atsakovui nebuvo numatyta jokių papildomų sÄ lygų, susijusių su padovanotu turtu, ieÅ¡kovÄs (dovanotojos) iÅ¡laikymu ar jos aprÅ«pinimu gyvenamuoju plotu, nepaisant to, atsakovas įvairiais bÅ«dais siekÄ iÅ¡sprÄsti tarp Å¡alių kilusį konfliktÄ taikiai (iÅ¡nuomavo butÄ , nupirko kitÄ butÄ ), ieÅ¡kovÄs pretenzijos dÄl gyvenamojo ploto vien tik atsakovui, neatsižvelgiant į tai, kad yra ir kitas sÅ«nus, kuriam taip pat buvo perleista atitinkama nuosavybÄs dalis, atsakovo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip smerktini geros moralÄs požiÅ«riu.IÅ¡ ieÅ¡kinio, kitų ieÅ¡kovÄs procesinių dokumentų, turinio ir paaiÅ¡kinimų teismo posÄdžiuose matyti, kad ieÅ¡kovÄ, praÅ¡ydama pripažinti negaliojanÄia Å¡alių sudarytÄ dovanojimo sutartį, remiasi ir CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato galimybÄ pripažinti sandorį negaliojanÄiu dÄl apgaulÄs. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį negaliojanÄiu gali bÅ«ti pripažintas sandoris, sudarytas dÄl apgaulÄs arba dÄl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimÄ .
Pagal Å¡iÄ teisÄs normÄ apgaulÄ â tai sandorį sudaranÄio asmens tyÄinis suklaidinimas dÄl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslÄpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo â sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyÄinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojanÄiu dÄl apgaulÄs sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyÄinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyÄia praneÅ¡Ä tikrovÄs neatitinkanÄias žinias arba nutylÄjo svarbias aplinkybes dÄl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dÄl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekÄ sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.
Sprendžiant dÄl apgaulÄs konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-189/2008, 2007-07-05 nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-306/2007).IeÅ¡kovÄ tvirtina, kad atsakovas jÄ apgavo, nes įkalbÄjo jÄ padovanoti jam žemÄs sklypo dalį su butu, žadÄdamas, jog, atlikus buto rekonstrukcijÄ , visi gyvens kartu rekonstruotame bÅ«ste, o dabar âvaro į gatvÄâ.
Taigi, ieÅ¡kovÄs teigimu, apgaulÄ pasireiÅ¡kÄ tuo, kad atsakovas jau ginÄo sandorio sudarymo metu žinojo, jog rekonstruotame name negyvens ir namÄ parduos. TaÄiau tokie ieÅ¡kovÄs teiginiai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms ir nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų parodymais (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).Pati ieÅ¡kovÄ procesiniuose dokumentuose nurodo, kad po to, kai jos tÄvai (atsakovo seneliai) 2007 m. birželio 14 d. padovanojo jai žemÄs sklypÄ ir butÄ (b.l. 134-139), Å¡eimoje buvo sutarta, kad ateityje po pusÄ Å¡io žemÄs sklypo ji padalins savo sÅ«nums R. ir A.
Toks susitarimas matyti ir iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, atsakovo ir liudytojo R. V. parodymų teisme, o taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovÄs elgesio â jos sudarytų dovanojimo sutarÄių - 2010 m. liepos 27 d. sudaryta dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovÄ padovanojo savo sÅ«nui A. V. asmeninÄn nuosavybÄn butÄ su rÅ«siu ir 555/1732 dalis žemÄs sklypo, esanÄius (duomenys neskelbtini), o 2015 m. liepos 28 d. sutartimi padovanojo sÅ«nui R. V. likusias 555/1732 jai tÄvų padovanoto žemÄs sklypo dalis (ieÅ¡kovÄs atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį duomenys, VÄ® Registrų centas duomenys).
Taigi nÄra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovÄs valiÄ sudaryti ginÄo dovanojimo sandorį paveikÄ kokie tai neteisÄti ar smerktini moralÄs požiÅ«riu atsakovo veiksmai, nes tokia jos valia formavosi tam tikrÄ laikÄ ir buvo žinoma kitiems asmenims (ieÅ¡kovÄs tÄvams, sÅ«nums, liudytojams - kaimynui V. K. ir dÄdei J. B.).Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, kÄ procesiniuose dokumentuose akcentavo ir notaras R. T., ieÅ¡kovÄ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu neginÄija 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo aplinkybių, o ginÄo pagrindimas siejamas su Å¡eiminÄmis aplinkybÄmis, atsiradusiomis praÄjus penkeriems metams nuo ginÄijamo sandorio sudarymo.
GinÄo dovanojimo sutartį pasiraÅ¡ydamos Å¡alys pripažino, o ieÅ¡kovÄ ir neginÄija, kad dovanojimo sutarties tekstas jų buvo perskaitytas, turinys ir pasekmÄs paaiÅ¡kintos, sutartis buvo pasiraÅ¡yta kaip atitinkanti jų valiÄ . GinÄo dovanojimo sutarties 6.1 punkte Å¡alys patvirtino, kad sutartis sudaryta jų laisva valia, nenaudojant spaudimo, dÄl kurio Å¡alys bÅ«tų priverstos sudaryti Å¡iÄ sutartį. Pretenzijų dÄl netinkamai atliktų veiksmų notarui, tvirtinusiam ginÄo sandorį, ieÅ¡kovÄ nereiÅ¡kia.Be to ieÅ¡kovÄ nurodo, kad aplinkybÄ, jog atsakovas nori parduoti gautÄ dovanų namÄ ir žemÄs sklypÄ , atsirado tik 2015 metais (nuo 2015 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovÄ skaiÄiuoja ieÅ¡kinio senatį (b.l. 12-13) ir atsakovas Å¡ios aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs neneigia).
Tuo tarpu įrodymų, kad, sudarydamas ginÄo sandorį, atsakovas bÅ«tų įsipareigojÄs neparduoti padovanoto turto, į bylÄ nepateikta, jokių, apie tai bylojanÄių sÄ lygų, ginÄo sutartyje nÄra. Tiek ieÅ¡kovÄ, tiek atsakovas pripažįsta, kad sandorio sudarymo metu notaras siÅ«lÄ ieÅ¡kovei âpasilikti sau kambarįâ, bet ji atsisakÄ, todÄl jokių sÄ lygų dÄl teisÄs gyventi padovanotame turte iki gyvos galvos ar galimybÄs pasilikti savo nuosavybÄje Å¡io turto dalį nebuvo įraÅ¡yta (nebuvo sutarta).
TodÄl akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄ, perleisdama (padovanodama) atitinkamo savo turto dalį atsakovui, suteikÄ jam teisÄ bei galimybÄ Å¡iuo turtu disponuoti, jį valdyti ir naudoti savo nuožiÅ«ra. Taigi ginÄo dovanojimo sutarties sudarymas tuo metu atitiko ieÅ¡kovÄs lÅ«kesÄius ir poreikius ir Å¡i situacija nekito iki 2015 metų, kai atsakovas vedÄ. TaÄiau aplinkybÄ, kad, praÄjus penkeriems metams po sandorio sudarymo, ieÅ¡kovei netinka ir/ar nepatinka, jog atsakovas nori perleisti padovanotÄ turtÄ ar kitaip juo disponuoti savo nuožiÅ«ra, nesudaro pagrindo teigti, kad ginÄo dovanojimo sandoris 2010 m. liepos 27 d. buvo sudarytas apgaulÄs įtakoje.
DÄl to nÄra jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo pripažinti ginÄo dovanojimo sutartį negaliojanÄia ir pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. NenuginÄijus 2010 m. liepos 27 d. Å¡alių sudarytos dovanojimo sutarties, konstatuotina, jog atsakovas A. V. nuosavybÄs teise teisÄtai valdo turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ nurodytos dovanojimo sutarties pagrindu. Bylos duomenys tvirtina, kad Å¡iame turte gyvena ir juo naudojasi ieÅ¡kovÄ J. V. (atsakovo motina) ir jos motina K. S. G. (atsakovo senelÄ).
PareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas praÅ¡o iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ J. V. su jai priklausanÄiu turtu iÅ¡ jam nuosavybÄs teise priklausanÄių gyvenamųjų patalpų, esanÄių (duomenys neskelbtini). Toks reikalavimas K. S. G. nÄra pareikÅ¡tas ir Å¡ioje byloje nenagrinÄjamas. Atsakovo reikalavimas dÄl J. V. iÅ¡keldinimo yra grindžiamas nuosavybÄs teisių gynimu nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Teismas tokį atsakovo reikalavimÄ atmeta kaip nepagrįstÄ (CK 1.5 str., CPK 185 str.).Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovÄ J.
V. padovanojo savo sÅ«nui A. V. asmeninÄn nuosavybÄn 57,20 kv.m ploto butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 555/1732 dalis žemÄs sklypo, esanÄias (duomenys neskelbtini). Dar 2010 m. liepos 7 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas atlikti padovanoto buto rekonstrukcijÄ , kuriÄ atlikus, buvo pastatytas ir įrengtas 210,18 kv. ploto gyvenamasis namas. Atsakovas tvirtina, kad buto rekonstrukcija buvo atlikta jo lÄÅ¡omis ir jo priežiÅ«roje, ieÅ¡kovÄ gi tvirtina, kad buto rekonstrukcijai buvo panaudotos jos ir bendros Å¡alių lÄÅ¡os, kadangi buvo sutarta, kad po rekonstrukcijos Å¡iame name gyvens ne tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovÄ su savo motina.
Apie nurodytas aplinkybes (dÄl buto rekonstrukcijos) kalbÄjo ir byloje apklausti liudytojai (nors jų parodymai nebuvo vienodi). TaÄiau teismas plaÄiau neanalizuoja aplinkybių ir nevertina su tuo susijusių įrodymų, kadangi ginÄas dÄl lÄšų, skirtų rekonstrukcijai, nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalyku (nei ieÅ¡kiniu, nei prieÅ¡ieÅ¡kiniu nÄra praÅ¡oma priteisti atitinkamÄ lÄšų dalį ar Å¡iÄ Ä¯dÄtų lÄšų dalį atitinkanÄiÄ nuosavybÄs dalį). Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisÄ reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos savininko teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Kaip jau minÄta, atsakovas yra ginÄo turto (duomenys neskelbtini) savininkas pagal nenuginÄytÄ 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutartį, todÄl turi teisÄ savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, jam nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). IeÅ¡kovÄ po ginÄijamos dovanojimo sutarties sudarymo rekonstruotame name gyvena kaip buvusi namo savininkÄ ir dabartinio savininko Å¡eimos narÄ (motina), kuri, padovanojusi turtÄ atsakovui, namu naudojasi neterminuotos panaudos sutarties pagrindu, nes nuomos mokesÄio savininkui nemoka ir jokios kitokios sutarties su dabartiniu namo savininku nÄra sudariusi.
Å ių aplinkybių atsakovas neneigia ir jas patvirtina faktinÄs bylos aplinkybÄs â tapÄs ginÄo namo ir žemÄs sklypo savininku, atsakovas leido ieÅ¡kovei neatlygintinai naudotis jam padovanotu turtu (CK 6.632 str.). Nors raÅ¡ytinis susitarimas dÄl naudojimosi namu sÄ lygų tarp Å¡alių nebuvo sudarytas, taÄiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovÄ iki Å¡iol gyvena ginÄo name ir juo naudojasi neatlygintinai. Duomenų, kad ieÅ¡kovÄ, kaip teigia, mokÄjo namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, pirko namui įrangÄ ir pilnai iÅ¡laikÄ Å¡eimÄ , tame tarpe ir atsakovÄ , į bylÄ nÄra pateikta (CPK 178 str.).
Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties Å¡alis bet kada turi teisÄ nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspÄjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mÄnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino. Toks praneÅ¡imas yra bÅ«tina vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lyga (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004-05-05 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-303/2004). Taigi nagrinÄjamu atveju atsakovas, norÄdamas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti panaudos sutartį, privalÄjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ apie sutarties numatomÄ nutraukimÄ , praneÅ¡imu įspÄdamas ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ tris mÄnesius.
Toks raÅ¡ytinis įspÄjimas į bylÄ nÄra pateiktas, taÄiau atsakovas tokiu įspÄjimu CK 6.642 straipsnio 1 dalies prasme praÅ¡o laikyti jo (panaudos davÄjo) veiksmų visumÄ â praneÅ¡imo apie namo ir žemÄs sklypo pardavimÄ Ä¯teikimÄ , kito buto ieÅ¡kovei iÅ¡nuomavimÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pateikimÄ . Teismas tokį atsakovo praÅ¡ymÄ atmeta kaip nepagrįstÄ ir neatitinkantį įstatymo reikalavimo, konstatuodamas, kad konkreÄiu atveju, atsižvelgiant į nagrinÄjamÄ situacijÄ (prieÅ¡ tris mÄnesius atsakovas raÅ¡tu ieÅ¡kovei nepraneÅ¡Ä apie panaudos sutarties nutraukimÄ , mÄgino susiklosÄiusiÄ situacijÄ sprÄsti taikiai, iÅ¡nuomodamas, vÄliau nupirkdamas kitÄ butÄ )), Å¡alių giminystÄs ryšį (Å¡alys yra motina ir sÅ«nus) ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (pvz., kaip nevienareikÅ¡miÅ¡kus įrodymus dÄl prisidÄjimo prie namo rekonstrukcijos; tai, kad ieÅ¡kovÄ prižiÅ«ri ir slaugo savo 88 metų motinÄ , gyvenanÄiÄ tame paÄiame name; kt.), atsakovo nurodytų veiksmų nepakanka tam, kad Å¡alių panaudos sutartis bÅ«tų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (nors kitoks įspÄjimo terminas nebuvo nustatytas) ir ieÅ¡kovÄ bÅ«tų iÅ¡keldinta iÅ¡ atsakovui priklausanÄių nuosavybÄs teise patalpų.
Teismo vertinimu, prieÅ¡inga iÅ¡vada akivaizdžiai pažeistų ieÅ¡kovÄs teises ir teisÄtus interesus, iÅ¡keldinant jÄ iÅ¡ ginÄo patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, kadangi įstatyme nustatytas įspÄjimo terminas ir yra skirtas tam, kad iÅ¡keldinamasis turÄtų pakankamai laiko pasirÅ«pinti savo interesais.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovÄ, nei atsakovas neįrodÄ aplinkybių, kuriomis grindÄ savo reikalavimus, t.y. ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, kad 2010 m. liepos 27 d. dovanojimo sutartis yra negaliojanti CK 6.472 straipsnio 1 dalies ar CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovas neįrodÄ, kad yra pagrindas konstatuoti, jog Å¡alių panaudos sutartis pasibaigÄ pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį, todÄl nÄra pakankamo ir pagrįsto pagrindo tenkinti abiejų Å¡alių pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų ir ieÅ¡kinys bei prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetami (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).Atmetus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, nÄ vienai iÅ¡ Å¡alių bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :             IeÅ¡kovÄs J. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dÄl buto ir žemÄs sklypo dovanojimo sutarties panaikinimo ir atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų atmesti.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .
TeisÄja                                                                                                               Alma UrbanaviÄienÄ