2020-10-28 Nr. AB-20339-3-61-3-02880-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3153-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02880-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Turto parkas“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – daugiabučio namo savininkų bendrija „Amatų kiemas“) dėl rašytinio pritarimo ir deklaracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) statytojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Medicinos banko lizingas“ 2015 m. sausio 23 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rašytinis pritarimas) galiojimą; 2) panaikinti 2015 m. sausio 26 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija); 3) jeigu būtų nustatyta, kad praleistas terminas prašymui paduoti, jį atnaujinti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, vykdydamas pareigą atlikti teisės aktuose nustatytą statybos valstybinės priežiūros funkciją, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2529-624/2018 (toliau – ir Nutartis), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 31 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d.

įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, atliko statytojui UAB „Medicinos banko lizingas“ (2017 m. balandžio 25 d. pakeistas pavadinimas į UAB „Turto parkas“) 2015 m. sausio 23 d. išduoto Rašytinio pritarimo teisėtumo patikrinimą. 2019 m. birželio 7 d. parengtu Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-100-190607-00073 (toliau – ir patikrinimo aktas, SLD) buvo nustatyta, kad statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto nuostatas vienas iš pateikiamų dokumentų rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti yra statinio bendraturčių sutikimas. Nagrinėjamu atveju statytojas Administracija su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė 2015 m. sausio 5 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ (toliau – ir DNSB „Amatų kiemas“) bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, kad sprendimas dėl sutikimo, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Butas), pagrindinė naudojimo paskirtis iš gyvenamosios (butų) būtų pakeista į administracinių patalpų, nepriimtas, todėl negali būti laikomas statinio bendraturčių sutikimu Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme.

Inspekcija darė išvadą, kad Administracijos išduotas Rašytinis pritarimas pažeidžia Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą pagal Inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo DNSB „Amatų kiemas“ skundą atsakovui Inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Administracijai ir UAB „Medicinos banko lizingas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nustatyti faktai dėl DNSB „Amatų kiemas“ bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos Protokolo laikytini prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti šioje byloje.

4. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punktu, atsakingas Administracijos tarnautojas pagal kompetenciją privalėjo patikrinti, ar statytojas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus pateikti dokumentus. Priimant Rašytinį pritarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, gyvenamojo namo negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenys patikslinti (pakeista paskirtis) remiantis 2014 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir Deklaracija.

6. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo kontekste, nurodė, kad Inspekcijos nustatyti pažeidimai išduodant Rašytinį pritarimą konstatuoti 2019 m. birželio 7 d. parengtu patikrinimo aktu, kreipimosi į teismą terminas pasibaigė 2019 m. rugpjūčio 7 d., todėl Inspekcija, kreipdamasi į teismą 2019 m. rugpjūčio 7 d., dviejų mėnesių termino kreiptis į teismą nepraleido.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė atmesti Inspekcijos prašymą.

8. Administracija nurodė, kad bendraturčių sutikimai pritarti buto pagrindinės naudojimo paskirties iš gyvenamosios (butų) pakeitimui į administracinę, atliekant paprastojo remonto darbus, jai buvo pateikti ir pagal kompetenciją atsakingų darbuotojų įvertinti vadovaujantis aktualiais teisės aktais ir atitinkamai kvalifikuoti kaip bendraturčių sutikimai Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme. Administracijos tarnautojas patikrino, ar statytojas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus pateikti dokumentus. Administracijai buvo pateiktas Protokolas ir vienas elektroniniu paštu parengtas bendraturčio sutikimas. Įvertinusi šiuos dokumentus Administracija nustatė, kad jie gali būti laikomi statinio bendraturčių sutikimais Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme. Tokią išvadą Administracija padarė vadovaudamasi esamai situacijai aktualiais teisės aktais, o būtent CK 4.85 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNB įstatymas) 12 straipsniu.

9. Administracija pažymėjo, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą jai buvo pateikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkų daugumos sutikimai. Iš pateikto Protokolo buvo matyti, kad 16 iš 33 savininkų pritarė buto pagrindinės naudojimo paskirties iš gyvenamosios (butų) pakeitimui į administracinę, atliekant paprastojo remonto darbus. Šio Protokolo 9 punkte matyti balsų skaičiavimo komisijos narės pastaba, jog „Kadangi gauti 33 biuleteniai, tačiau vienas iš jų pateiktas su technine klaida, dėl kurios vienas balsas biuletenio klausimu Nr. 7 nebuvo įskaičiuotas, pridedu susirašinėjimo su buto (duomenys neskelbtini) savininke D. V. išrašą, kuriame atsispindi savininkės valia“. Tokiu būdu dar 1 savininko sutikimas buvo duotas elektroniniu paštu. Rašytinio pritarimo išdavimo procedūrų tikrinimo metu buvo laikomasi, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčių daugumos sutikimai buto Nr. 28 paskirties keitimui į administracinę, atliekant paprastojo remonto darbus, yra gauti, nes tokį sprendimą priėmė gyvenamojo namo butų savininkų dauguma – 17 iš 33 savininkų.

10. Administracija pabrėžė, kad Rašytinio pritarimo neteisėtumą Inspekcija iš esmės sieja vien tik su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje nustatytu prejudiciniu faktu, kad Protokolas negali būti vertinamas kaip statinio bendraturčių sutikimas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme. Ir nors ši Nutartis buvo priimta dar 2018 m. spalio 29 d., Inspekcija atliko patikrinimą dėl Rašytinio pritarimo teisėtumo ir surašė Patikrinimo aktą tik 2019 m. birželio 7 d., t. y. praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo Nutarties priėmimo. Dar dviejų mėnesių Inspekcijai prireikė skundo teismui surašymui. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad Inspekcija, delsdama pradėti patikrinimą, o jį atlikusi – kreiptis į teismą su pareiškimu, nepaisė gero viešojo administravimo reikalavimų ir nesielgė operatyviai. Todėl Inspekcijos reikalavimams turėtų būti taikomas ne specialusis dviejų mėnesių terminas, o bendrasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Be to, šis terminas neturėtų būti atnaujintas, kadangi Inspekcija nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas.

11. Atsakovas UAB „Turto parkas“ atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjo prašymo.

12. UAB „Turto parkas“ nurodė, kad formalūs balsavimo raštu tvarkos pažeidimai negali būti pagrindu paneigti išreikštos bendraturčių valios. Todėl tai, kad vieno iš namo savininkų sutikimas išreikštas ne balsavimo biuletenyje, o kita rašytine forma – elektroniniu raštu – nepaneigia savininko valios ir nesudaro pagrindo jos ignoruoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartis nepaneigia bendraturčių sutikimo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatliko sisteminio Protokolo vertinimo, netyrė elektroninės komunikacijos, kurioje buvo išreikšta (duomenys neskelbtini) buto savininkės valia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl rašytinio pritarimo panaikinimo, be kita ko, turi būti nustatyta, jog išduodant rašytinį pritarimą buvo pažeistos kitų bendraturčių teisės ir interesai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog statybą leidžiančio dokumento, t. y. Rašytinio pritarimo, išdavimas ir patalpų paskirties pakeitimas pažeidė viešuosius ar trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

13. Trečiasis suinteresuotasis asmuo DNSB „Amatų kiemas“ atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

14. DNSB „Amatų kiemas“ nurodė, kad sutinka su pareiškėjo nurodyta faktine aplinkybe, kad 2015 m. sausio 5 d. DNSB „Amatų kiemas“ bendrijos narių balsavimo raštu bendrijos nariai nepriėmė sprendimo dėl sutikimo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pagrindinė naudojimo paskirtis iš gyvenamojo būsto būtų pakeista į administracinių patalpų.

15. Pareiškėjas Inspekcija pirmosios instancijos teismo posėdyje patikslino reikalavimą, prašydamas panaikinti Deklaracijos registraciją VĮ Registrų centre.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo Inspekcijos skundą tenkino ir panaikino Rašytinio pritarimo galiojimą, Deklaraciją ir jos registraciją VĮ Registrų centre. Teismas priteisė DNSB „Amatų kiemas“ iš Administracijos ir UAB „Turto parkas“ lygiomis dalimis 337,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Turto bankas“. Administracija išdavė Rašytinį pritarimą, kuriuo statytojui UAB „Medicinos banko lizingas“ suteikė teisę atlikti jam nuosavybės teise priklausančio Buto, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji paskirtis, paprastąjį remontą, pakeičiant šių patalpų paskirtį į administracinę (negyvenamosios paskirties patalpos), pagal projektuotojo UAB „AKETURI ARCHITEKTAI“ 2014 m. parengtą projektą Nr. A043_2 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto Nr. (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties keitimo į administracinę, atliekant paprastojo remonto darbus, projektas“. Inspekcija, vykdydama pareigą atlikti teisės aktuose nustatytą statybos valstybinės priežiūros funkciją, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartimi, Statybos įstatymo 31 straipsnio 1 punktu, Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Aprašo nuostatomis, atliko statytojui UAB „Medicinos banko lizingas“ išduoto Rašytinio pritarimo teisėtumo patikrinimą ir 2019 m. birželio 7 d. Patikrinimo aktu nustatė, kad statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

18. Teismas, apžvelgęs Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose, 23 straipsnio 10 dalies 4 punkte, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir Reglamentas) 28 punkte, CK 4.85 straipsnio 1 ir 7 dalyse, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. D1-251 (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2018-09-25) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3.1, 3.8, 3.10 ir 3.12 papunkčiuose bei 2 priede įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad nagrinėjamu atveju statytojas Administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė Protokolą, kuriame nurodyta, kad sprendimas dėl sutikimo, kad Buto pagrindinė naudojimo paskirtis iš gyvenamosios (butų) būtų pakeista į administracinių patalpų, nepriimtas.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl prejudiciniais pripažįstamų faktų, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau buvo nagrinėjama administracinė byla pagal DNSB „Amatų kiemas“ skundą atsakovui Inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Administracijai ir UAB „Medicinos banko lizingas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ginčas byloje buvo kilęs dėl Inspekcijos priimto sprendimo, nurodyto 2017 m. sausio 18 d. pranešime Nr. 2D-646(7.9), kuriuo atsisakyta panaikinti SLD patikrinimo aktą ir pakartotinai tikrinti SLD išdavimo teisėtumą, Inspekcijos Skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. akto teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją atlikti pakartotinį SLD – Administracijos 2015 m. sausio 23 d. Rašytinio pritarimo – išdavimo teisėtumo patikrinimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Inspekcijos 2017 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2D-646(7.9) bei Inspekcijos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. aktą bei įpareigojo Inspekciją atlikti pakartotinį 2015 m. sausio 23 d. Rašytinio pritarimo išdavimo teisėtumo patikrinimą.

20. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Inspekcijos apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-2529-624/2018), 2018 m. spalio 29 d. nutartyje konstatavo, „kadangi, kaip minėta, sprendimai dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo klausimų yra priimami ir įforminami CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. sausio 5 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad sprendimas pritarti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimui, nėra priimtas, negali būti vertinamas kaip statinio bendraturčių sutikimas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme“. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priešingai nei nurodo atsakovai, atliko sisteminį Protokolo vertinimą ir elektroninę komunikaciją nurodydamas, kad „ginčo atveju, kiek galima spręsti iš susirašinėjimo el. laiškais, į kuriuos apeliuojama perskaičiuojant patalpų savininkų balsus, vienas iš balsavusių asmenų neužpildė biuletenio dalies, susijusios su pritarimu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimo, todėl nėra net aišku, kokiais motyvais toks biuletenis ar jo dalis šiuo klausimu galėtų būti pripažintas galiojančiu“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis teismas pasisakė tiek dėl 2015 m. sausio 5 d. Protokolo vertinimo, tiek dėl elektroninės komunikacijos su (duomenys neskelbtini) buto savininke, atsakovų argumentai dėl Protokolo vertinimo ir jo atitikties statinio bendraturčių sutikimui Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme nevertintini.

21. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nustatyti faktai dėl DNSB „Amatų kiemas“ Protokolo laikytini prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti šioje byloje. Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punktas nustatė, kad šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją visais atvejais turėjo tikrinti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Atitinkamai Reglamento 30 punkte buvo įtvirtinta, kad projekto patikrinimo procedūros, <...> atliekamos analogiškos nurodytoms Reglamento IV skyriuje procedūroms.

22. Teismas nurodė, kad Reglamento 8 ir 9 punktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakingas Administracijos tarnautojas pagal kompetenciją privalėjo patikrinti, ar statytojas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus pateikti dokumentus. Tam, kad įsitikinti, jog pateikti visi reikalaujami dokumentai, tame tarpe ir bendraturčių sutikimas, Administracijos tarnautojas turėjo įvertinti pateiktą dokumentą ir įsitikinti, kad jame yra išreikštas įstatymo reikalaujamas sutikimas. Teismas pažymėjo, kad Administracija padarė nepagrįstas išvadas, kad jai pateiktas Protokolas ir elektroninėmis komunikacijomis vykdytas susirašinėjimas su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininke gali būti laikomi statinio bendraturčių sutikimais Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme.

23. Teismas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią tuo atveju, kai į teismą dėl administracinio sprendimo panaikinimo kreipiasi valstybinės priežiūros institucija, taikytinas specialiame įstatyme (Priežiūros įstatyme) įtvirtintas specialusis dviejų mėnesių terminas, nustatęs, kad Inspekcijos nustatyti pažeidimai išduodant Rašytinį pritarimą konstatuoti 2019 m. birželio 7 d. parengtu patikrinimo aktu, o Inspekcijos prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo teismui buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., konstatavo, kad dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

24. Teismas, nustatęs, kad DNSB „Amatų kiemas“ Protokolas, kuriame nurodyta, jog sprendimas pritarti Buto pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimui, nepriimtas, negali būti laikomas statinio bendraturčių sutikimu Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme, darė išvadą, kad Administracijos išduotas Rašytinis pritarimas neatitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto, CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatų, be to jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl jis naikintinas kaip neteisėtas.

25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Rašytinis pritarimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sprendė, kad kaip išvestinis administracinis aktas naikintina ir Deklaracija bei jos registracija VĮ Registrų centre.

26. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, vertindamas, kad trečiojo suinteresuotojo asmens DNSB „Amatų kiemas“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, DNSB „Amatų kiemas“ prašymą dėl 337,50 Eur priteisimo tenkino, o atsakovo UAB „Turto parkas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

III. 27. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

28. Administracija, apeliaciniame skunde iš esmės dėstydama pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų argumentų dėl Protokolo ir elektroninio susirašinėjimo atitikties statinio bendraturčių sutikimui Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo administraciniame procese taisykles, nepagrįstai konstatavo, kad išduodama Rašytinį pritarimą, Administracija neteisingai įvertino, jog statytojo jai pateiktas Protokolas ir elektroninėmis komunikacijomis vykdytas susirašinėjimas su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininke gali būti laikomi statinio bendraturčių sutikimais Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme.

29. Administracijos teigimu, išvadą, kad Protokolas ir el. susirašinėjimas, vertinant juos kartu sistemiškai, gali būti laikomi statinio bendraturčių sutikimais Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme, nes šiuose dokumentuose yra išreikšta teigiama gyvenamojo namo butų savininkų daugumos valia, padarė vadovaudamasi tuo metu turėtu informacija bei esamai situacijai aktualiais teisės aktais, t. y. CK 4.85 straipsnio 7 dalimi, kuri leido daryti išvadą, jog sprendimai dėl bendro naudojimo objektų priimami visų to gyvenamojo namo butų savininkų balsų dauguma (inter alia išreiškiant valią raštu).

30. Administracija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame teismo sprendime akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartis, kuri priimta praėjus daugiau kaip 3 metams po Rašytinio pritarimo išdavimo, o tai reiškia, kad Administracija, išduodama Rašytinį pritarimą, neturėjo informacijos apie tai, kad šis dokumentas yra netinkamas, atspindint bendraturčių valią Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme, nes tokia informacija tuo metu dar apskritai neegzistavo, todėl pagrįstai vadovavosi teisės aktais, kurie savo aktualumo neprarado ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties.

31. Administracija nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos argumentus, kad Statybos įstatymas nenumato pareigos Administracijos įgaliotiems tarnautojams tikrinti, ar buvo gauti visų bendraturčių sutikimai. Administracijos įgaliotas tarnautojas, vertindamas pateiktą projektinę dokumentaciją, įvertina, ar yra pateikti reikalingi dokumentai ir sutikimai pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikia statytojas, kuris ir yra atsakingas už pateikiamų dokumentų teisėtumą ir teisingumą. Teismas nepagrįstai ignoravo Administracijos nurodytą aplinkybę, kad įgalioti valstybės tarnautojai neturi galimybės patikrinti pvz., ar visiems bendraturčiams buvo išsiųsti balsavimo biuleteniai (o išsiuntus – kiek jų grįžo), ar visiems bendraturčiams buvo pranešta apie planuojamas statybas, kam buvo išsiųsti balsavimo biuleteniai, iš kurių asmenų jie grįžo su pritarimo / nepritarimo žymomis, kurie patalpų savininkai buvo informuoti kitomis formomis ir pan.

32. Administracijos teigimu, pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį ji tik įvertina, ar su prašymu yra pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių daugumos sutikimas dėl nurodytų statybos darbų atlikimo. Administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, pagal savo kompetenciją taip pat netikrina ir neprivalo tikrinti, ar savininkų daugumos sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant tokiam sprendimui priimti privalomų reikalavimų ar teisės aktų nuostatų. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą yra įvertinama, ar toks sprendimas yra, o šiuo atveju, išanalizavus pateiktus dokumentus, kuriuose tokia daugumos valia buvo išreikšta, Administracija pagrįstai įvertino, kad gyvenamojo namo butų savininkų daugumos sutikimai Buto paskirties keitimui yra gauti.

33. Administracija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi turima informacija ir aktualiais bendraturčių daugumos sprendimus reglamentuojančiais teisės aktais, todėl išvadą apie tai, kad statytojo pateiktas Protokolas ir elektroninis susirašinėjimas yra tinkami bendraturčių sutikimai Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme, padarė teisėtai ir pagrįstai.

34. Administracija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos, kurioje buvo priimta Nutartis, dalyku buvo Inspekcijos veiksmų tinkamumas atliekant Rašytinio pritarimo tikrinimo procedūrą. Dėl šios priežasties Nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatliko sisteminio Protokolo vertinimo, nevertino Protokolo 9 punkte pateiktų pastabų dėl neįskaičiuoto balso, neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių (duomenys neskelbtini) buto savininkės valia nebuvo išreikšta balsavimo biuletenyje, netyrė elektroninės komunikacijos, kurioje buvo išreikšta (duomenys neskelbtini) buto savininkės valia turinio, neanalizavo formalių balsavimo raštu pažeidimų reikšmės bendraturčių sutikimo galiojimui (kadangi šios aplinkybės nebuvo tiesioginiu bylos nagrinėjimo dalyku). Neįvertinęs visų būtent šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant atitinkamus prejudicinius faktus. Teismas nevertino atsakovų argumentų, kad formalūs balsavimo raštu tvarkos pažeidimai negali būti pagrindu paneigti išreikštos bendraturčių valios, todėl priėmė formalų, akivaizdžiai pažeidžiantį teisingumo ir proporcingumo principus sprendimą.

35. Administracijos teigimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, kadangi ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų. Administracijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas prioritetą suteikė būtent teisėtumui – pažodžiui formaliai vadovavosi Protokolo nuostatomis, ignoruodamas kitas susijusias aplinkybes ir akivaizdžiai vengdamas esamą situaciją analizuoti plačiau, įsigilinti į atsakovų pateiktus atsiliepimų motyvus, įvertinti tikslą ir pasekmes, kurias sukėlė Rašytinio pritarimo išdavimas, įvertinti, kad neigiamų pasekmių nekilo ir pan., ir tokiu būdu pabandyti atskleisti skirtumą tarp formalaus teisingumo ir teisėtumo.

36. Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. Pareiškėjas, akcentuodamas pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, t. y. nevertino, kad Protokolas ir elektroninėmis komunikacijomis vykdytas susirašinėjimas su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininke gali būti laikomi statinio bendraturčių sutikimais Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme.

38. Pareiškėjas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 23 straipsnio 10 dalies 4 punktu, Tvarkos aprašo 3.1, 3.8, 3.10, 3.12 papunkčiais bei 2 priedu, laikosi pozicijos, kad Administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktas DNSB „Amatų kiemas“ Protokolas neatitinka CK 4.85 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

39. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino Protokolą ir pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo Nutartyje nustatytais faktais, kurie traktuotini prejudiciniais.

40. Pareiškėjas, akcentuodamas Reglamento 8, 9, 11 ir 15 punktuose, 9 priedo 1.7 papunktyje nustatytą teisinį reglamentavimą, teigia, kad Rašytinis pritarimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo panaikintas kaip neteisėtas, nes: 1) iš esmės savo turiniu prieštarauja teisės aktams, t. y. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto, CK 4.85 straipsnio 1 dalies reikalavimams; 2) jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

41. Atsakovas UAB „Turto parkas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, priteisti iš pareiškėjo 302,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

42. UAB „Turto parkas“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų argumentus dėl Protokolo vertinimo kaip bendraturčių sutikimo ryšium su elektronine komunikacija su (duomenys neskelbtini) buto savininke bei Protokolo pastabomis bei nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra atlikęs sisteminį Protokolo bei pateiktos elektroninės komunikacijos vertinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis, be kita ko, tokiais argumentais, kad „nėra aišku, kokiais motyvais toks biuletenis ar jo dalis šiuo klausimu galėtų būti pripažintas galiojančiu“, tokio vertinimo neatliko. Be to, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje nurodytas aplinkybes prejudiciniais faktais.

43. UAB „Turto parkas“, akcentuodamas pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl Protokolo pateikimo, jo turinio vertinimo ir 2015 m. sausio 9 d. elektroninės komunikacijos, pabrėžia, kad elektroniniu laišku buvo aiškiai išreikštas papildomas bendraturčio sutikimas, kuris kartu su Protokole išreikštais bendraturčių sutikimais sudaro daugumą bendraturčių balsų. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, todėl pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį ir panaikino ginčijamus aktus vadovaudamasis vien formaliais pagrindais.

44. UAB „Turto parkas“ pažymi, kad pagal teismų praktiką formalūs balsavimo raštu tvarkos pažeidimai negali būti pagrindu paneigti išreikštos bendraturčių valios. Todėl vien tai, kad vieno iš namo savininkų sutikimas išreikštas ne balsavimo biuletenyje, o kita rašytine forma – elektroniniu laišku – nepaneigia savininko valios ir nesudaro pagrindo jos ignoruoti.

45. UAB „Turto parkas“ teigimu, į bylą nėra pateikta duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog Rašytinio pritarimo išdavimas pažeidė viešuosius ar trečiųjų asmenų interesus. Patalpų paskirtis pakeista dar 2015 metais ir per 5 metus statytojas nėra gavęs jokių namo savininkų pretenzijų. Statytojas, teismui panaikinus ginčijamus aktus, patirs neproporcingų neigiamų padarinių, t. y. bus priverstas iš naujo inicijuoti bendraturčių sutikimų gavimą, kreiptis į Administraciją dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo, registruoti juridinį faktą VĮ Registrų centre, skirti tam laiko ir lėšų.

46. UAB „Turto parkas“ laikosi pozicijos, kad teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose, neatsižvelgė į tai, jog patalpų paskirties pakeitimas niekaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir interesų, neįvertino, jog ginčijamų aktų panaikinimas sukels statytojui neproporcingų pasekmių.

47. Trečiasis suinteresuotasis asmuo DNSB „Amatų kiemas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

48. DNSB „Amatų kiemas“ akcentuoja, kad apeliaciniame skunde, kuris yra paduotas neįgalioto asmens, nenurodomi nesutikimo motyvai dėl skundžiamo teismo sprendimo prieštaravimo procesinėms teisės normoms, neteisėtumo pagrindai, taip pat nenurodyta kaip teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teises ar pareigas bei kokiems materialinės teisės normoms jis prieštarauja. Apsiribojama tik subjektyvia nuomone, nenurodant jokių teisinių pagrindų, o tai reiškia, kad apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų.

49. DNSB „Amatų kiemas“ akcentuoja, kad atsakovas UAB „Turto parkas“, nepaduodamas

apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, iš esmės vertina, kad toks sprendimas nėra neteisėtas ar nepagrįstas.

50. DNSB „Amatų kiemas“ pabrėžia, kad konkrečiu atveju valia buvo išreikšta ne dėl bendro naudojimo objekto, o dėl atsakovui UAB „Turto bankas“ priklausančio nekilnojamojo turto vieneto teisinio rėžimo pakeitimo, todėl Administracijos nurodytas teisinis reguliavimas netaikytinas. Suinteresuotumą dėl patalpų paskirties pakeitimo turi visi namo patalpų savininkai, todėl netaikytinas teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalaujama daugiau kaip pusės patalpų savininkų sutikimų. Šiuo atveju aktualios visų patalpų savininkų subjektinės teisės. Protokole išreiškiama ne patalpų savininkų valia, o DNSB „Amatų kiemas“ valia.

51. DNSB „Amatų kiemas“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 papunkčiu, pabrėžia, kad UAB „Turto parkas“ nebuvo pateikęs patalpų savininkams ir bendraturčiams bendro naudojimo objektų jokių skaičiavimų, nei galimų bendro naudojimo objektų pakeitimų. Atsakovas, neturėdamas patalpų savininkų sutikimo, nesielgė kaip apdairus šeimininkas ir dėl trukdymų galimai pasinaudoti civilinėmis teisėmis neiškėlė civilinio ginčo ir nesikreipė į teismą dėl teisės be patalpų savininkų ir bendraturčių bendro naudojimo objektų sutikimo pakeisti patalpos paskirtį, todėl piktnaudžiavo savo civilinėmis teisėmis ir pažeidė kitų teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „Medicinos banko lizingas“ 2015 m. sausio 23 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo bei Inspekcijos reikalavimo panaikinti 2015 m. sausio 26 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrįstumo.

53. Bylos duomenimis Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė ginčijamą Rašytinį pritarimą, kuriuo statytojui UAB „Medicinos banko lizingas“ suteikė teisę atlikti jam nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji paskirtis, paprastąjį remontą, pakeičiant šių patalpų paskirtį į administracinę (negyvenamosios paskirties patalpos), pagal projektuotojo UAB AKETURI ARCHITEKTAI 2014 m. parengtą projektą Nr. A043_2 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto Nr. (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties keitimo į administracinę, atliekant paprastojo remonto darbus, projektas“. Gyvenamojo namo negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenys patikslinti (pakeista paskirtis) remiantis 2014 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2015 m. sausio 26 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1.

54. Į administracinį teismą su prašymu dėl Rašytinio pritarimo ir Deklaracijos panaikinimo kreipėsi Inspekcija, kuri statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą tikrino tirdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ skundą.

55. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kad statytojas UAB „Medicinos banko lizingas“ privalėjo, tačiau nepateikė Administracijai statinio bendraturčių sutikimo dėl patalpos paskirties keitimo, dėl ko tiek Rašytinis pritarimas, negalėjo būti išduotas, tiek Deklaracija yra neteisėti, skundžiamu sprendimu Inspekcijos prašymą tenkino.

56. Apeliacinį skundą byloje padavė Administracija, kuri nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia argumentais dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatų, sprendimo formalumo, teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimo.

57. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo Administracijos apeliacinio skundo ribų. Šiame aspektu pažymėtina, kad nors skundžiamu sprendimu, nebuvus Inspekcijos prašymo, panaikinta ir 2015 m. sausio 26 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 registracija VĮ Registrų centre, atsižvelgiant į Deklaracijos registracijos tikslus, jos panaikinimo pagrindus (Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 9 str. 4 d. 2 p.) ir VĮ Registrų centro, t. y. nekilnojamo turto kadastro ir registro tvarkytojo, interesus dėl tokių veiksmų rezultatų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo ex officio (pagal pareigas) konstatuoti esant sprendimo (jo dalies) negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose.

58. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatų (teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti) pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.). Vadovaujantis šia nuostata, prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinais faktais pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu, teismo sprendimu. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-54/2012).

59. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2529-624/2018, kurioje dalyvavo nagrinėjamoje dalyvaujantis asmenys, nustatyta aplinkybė, jog daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. sausio 5 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad sprendimas pritarti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimui, nėra priimtas, negali būti vertinamas kaip statinio bendraturčių sutikimas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme, yra prejudicinė, t. y. nebeįrodinėtina nagrinėjamoje byloje, kurioje dalis įrodinėjimo dalyko, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „Medicinos banko lizingas“ 2015 m. sausio 23 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumas, yra tas pats. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde argumentų, paneigiančių tokio pirmosios instancijos teismo vertinimo teisėtumą, nėra, dėl ko teiginiai dėl ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo nėra pagrįsti.

60. Apeliacinio sprendimo argumentai dėl skundžiamo sprendimo formalumo, teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimo yra deklaratyvūs, grindžiami iš esmės nepagrįstais teiginiais, „<...> kad formalūs balsavimo raštu tvarkos pažeidimai negali būti pagrindu paneigti išreikštos bendraturčių valios. <...>“: šiame kontekste primintina, kad 2015 m. sausio 5 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole nurodytas sprendimas, t. y. kad sprendimas dėl sutikimo, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinė naudojimo paskirtis iš gyvenamosios (butų) būtų pakeista į administracinių patalpų, nėra priimtas, yra galiojantis. Į administracinį teismą su prašymu dėl Rašytinio pritarimo ir Deklaracijos panaikinimo kreipėsi Inspekcija, kuri statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą tikrino tirdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ skundą, t. y. asmens, kuris įsteigtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimui, dėl ko teiginiai apie formalų balsavimo raštu tvarkos pažeidimą ir bendraturčių valios, kuri, pažymėtina, turi būti išreiškiama CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, paneigimą nėra pagrįsti.

61. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo UAB „Turto parkas“ atsiliepime į apeliacinį skundą argumentai šiuo aspektu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose, taip pat jog ginčijamų aktų panaikinimas sukels statytojui neproporcingų pasekmių, nėra pagrįsti: byloje duomenų, kad keičiant gyvenamosios patalpos – buto, esančio gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtį į administracinę, būtų atlikti statybos darbai, nėra, dėl ko argumentai dėl pasekmių neproporcingumo ir būtinybės remtis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, kurioje faktinės aplinkybės šiuo aspektu (statytojui tenkančių pasekmių apimtis) nėra panašios į esančias nagrinėjamoje byloje, nėra pagrįsti.

62. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Administracijos apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistu.

63. Atmetus apeliacinį skundą, trečiasis suinteresuotasis asmuo DNSB „Amatų kiemas“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.). Trečiojo suinteresuoto asmens prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 225 Eur, sudaro advokato padėjėjui sumokėtos lėšos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ką patvirtina 2019 m. gruodžio 30 d. sąskaita faktūra ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas. Kadangi advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.), šios išlaidos nėra priteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti trečiojo suinteresuotojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė