2020-12-09 Nr. AB-24423-3-61-3-02466-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2833-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02466-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. L. 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 21R-368(AG-302/04-2019) bei Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. R6-1231 „Dėl duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Tarnybą išregistruoti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotą mišką iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras), įregistruoti sklypo paskirtį kaip žemės ūkio.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. balandžio 15 d. kartu su sutuoktine J. L. įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas, Žemės sklype radęs išmėtytas šakas, kelmus, jį sutvarkė. Jis tik 2014 m. liepos 3 d., gavęs administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl 1 080 m miško paklotės sunaikinimo, sužinojo, kad Žemės sklype yra Miškų kadastre įregistruotas miškas. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatęs, kad byloje nėra duomenų apie Žemės sklype esantį mišką ar su miško naudojimu susijusius apribojimus, todėl konstatavo, kad pareiškėjas, šalindamas kelmus, negalėjo suprasti, kad naikina miško paklotę, nesiekė žalingų pasekmių. Galutiniu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad apribojimai, susiję su miško naudojimu, yra panaikinti; šiuo metu Žemės sklype nėra miško, jis plynai iškirstas, o po pareiškėjo darbų – išvis likviduotas. Pareiškėjas neturi pareigos įrodinėti šias aplinkybes, jos laikytinos nustatytomis ir atsakovui privalomomis. Pareiškėjo atstovas 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išregistruoti Žemės sklype įregistruotą mišką, tačiau atsakovas Sprendime nurodė, kad nėra pagrindo tikslinti Miškų kadastro duomenis.

3. Pareiškėjo nuomone, Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. kovo 12 d. išrašą, Žemės sklypui Alytaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. Ž-703-(1.3.) kaip specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra nustatytos tik pelkių ir šaltinynų bei paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Minėtas įsakymas savo esme atitinka sprendimą dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis, nes juo panaikintos specialios miško naudojimo sąlygos, t. y. konstatuota, kad Žemės sklypas gali būti de facto naudojamas kaip žemės ūkio paskirties.

4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, ginčijami Tarnybos ir Komisijos sprendimai neatitinka teisėtų lūkesčių principo. Pareiškėjas, prieš įsigydamas Žemės sklypą, būdamas apdairus ir rūpestingas, patikrino informaciją apie jį Nekilnojamojo turto registre ir, ten nesant duomenų apie su miško naudojimu susijusius apribojimus, nesikreipė į Miškų kadastrą dėl informacijos pateikimo, tai atitiko bonus pater familias elgesio standartą. Pareiškėjas padarė pakankamai siekdamas įsitikinti, kad Žemės sklype nėra miško.

5. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

6. Atsakovas teigė, kad Žemės sklypo 0,41 ha dalis patenka į Druskininkų miškų urėdijos Latežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus, registruotus Miškų kadastre. Pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl Žemės sklype įregistruoto miško išregistravimo iš Miškų kadastro. Tarnyba nustatė, kad žemės ūkio paskirties Žemės sklype prašoma tikslinti teritorija buvo įregistruota kaip miško žemė Miškų kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2001 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

Atlikus sklypinę miškų inventorizaciją 2011 metais, šios inventorizacijos duomenys nepakito. Ginčo teritorija buvo inventorizuota kaip miško žemė ir 1988 metais (1988 m. miškotvarka, Latežerio girininkijos medynų planas). Atsakovas manė, kad pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nagrinėjamas 2014 m. liepos 8 d. priimto nutarimo, kuriuo pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Druskininkų miesto apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Be to, miško buvimo Žemės sklype faktą patvirtina buvusio sklypo savininko M. M., kuriam 2013 m. kovo 22 d. išduotas leidimas kirsti mišką, veiksmai. M. M. pardavė pareiškėjui Žemės sklypą 2013 m. balandžio 15 d., nepraėjus nė mėnesiui po leidimo kirsti mišką išdavimo dienos, su šviežiais kirtavietės požymiais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, būdamas sąžiningas, privalėjo pasidomėti, kodėl įsigytame sklype yra iškirstas miškas, o buvęs savininkas privalėjo informuoti pareiškėją, kad Žemės sklypas priskirtas miškui.

Pareiškėjas, šalindamas krūmų ir medžių kelmus kirtavietėje, turėjo suvokti, kad daro neteisėtus veiksmus, galinčius sukelti neigiamas pasekmes. Atsakovas pabrėžė, kad Alytaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Ž-703-(1.3.) Žemės sklype nustatyti kadastro duomenys, bet, priešingai nei tvirtinama skunde, tai nesusiję su Žemės sklypo paskirties pakeitimu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. L. skundą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir J. L. 2013 m. balandžio 15 d. įsigijo Žemės sklypą.

9. Pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas išregistruoti Žemės sklype įregistruotą mišką iš Miškų kadastro ir nurodydamas, kad Alytaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. Ž-703-(1.3.) pagrindu panaikintos Žemės sklypo specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tačiau, Miškų kadastro duomenimis, šiame sklype įregistruotas miškas (0,41 ha).

10. Tarnyba ginčijamu 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. R6-1231 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad neturi pagrindo pagal jo pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti Miškų kadastro duomenis. Tarnyba paaiškino, kad žemės ūkio paskirties Žemės sklype siūloma tikslinti teritorija buvo registruota Miškų kadastre 2003 m. spalio 16 d. pagal 2001 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Šiai teritorijai 2013 m. kovo 22 d. buvo išduotas leidimas plynam pagrindiniam miško kirtimui 0,4 ha plote.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, tačiau pastaroji 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 21R-368(AG-302/04-2019) netenkino jo skundo.

12. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad Druskininkų miškų urėdijos 1988 m. Latežerio girininkijos medynų planas patvirtina, kad Žemės sklypas 1988 metais buvo apskaitytas kaip miško žemė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose (toliau – ir Miškų kadastro nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 14 d.), ir Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintame Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) pateiktas baigtinis sąrašas kriterijų, kuriems esant išregistruojami (tikslinami) Miškų kadastro duomenys. Iš Tarnybos 2014 m. rugsėjo 5 d. pažymos Nr. 51608 ir 2019 m. gegužės 17 d. pažymos Nr. 97874 matyti, kad Žemės sklype yra miško žemė. Šiuo atveju nėra nustatyti Miškų kadastro nuostatuose ir Tvarkos apraše nurodyti atvejai, kuriems esant Tarnybai kyla pareiga keisti įrašus Miškų kadastre dėl miško žemės buvimo Žemės sklype.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigiama skunde, Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-14-970/2014 konstatavo, kad, remiantis Miškų kadastro duomenimis, Žemės sklype yra miško žemė. Pareiškėjui palankus teismo nutarimas priimtas remiantis tuo, kad pareiškėjas nežinojo apie daromą nusižengimą, t .y. naikindamas miško paklotę nenumatė ir nesiekė žalingų pasekmių.

14. Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, susijusių su teisėtų lūkesčių principu, nurodė, kad Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio padalinio leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Serija A Nr. 002362 patvirtina aplinkybę, kad buvęs Žemės sklypo savininkas žinojo, jog jam nuosavybės teise priklausęs sklypas yra priskirtas miškui. Leidimas kirsti mišką buvo išduotas nuo 2013 m. kovo 22 d. Pareiškėjas kartu su sutuoktine Žemės sklypą įsigijo 2013 m. balandžio 15 d. Iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo matyti, kad pareiškėjas, apžiūrėjęs Žemės sklypą, jame matė kelmų, t. y. kirtavietės požymius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės taip pat yra laikomi miško žeme (Miškų įstatymo 2 str. 9 d.), bei kad Miškų kadastro duomenys yra vieši (Miškų kadastro nuostatų 47 p.), o šiuo atveju Miškų kadastre buvo registruota ir viešai skelbiama, jog Žemės sklype yra miško žemė, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad, Tarnybai atsisakius pakeisti Miškų kadastro duomenimis, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

15. Teismo vertinimu, Tarnyba tinkamai ištyrė pareiškėjo prašymą, todėl ginčijami Tarnybos ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą išregistruoti Žemės sklype įregistruotą mišką iš Miškų kadastro bei įregistruoti Žemės sklypo paskirtį kaip žemės ūkio yra išvestinis iš pirmųjų reikalavimų panaikinti Tarnybos ir Komisijos sprendimus, todėl išvestinis skundo reikalavimas taip pat netenkinamas.

III. 16. Pareiškėjas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus, be kita ko, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai (pareiškėjas buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, jis neturėjo pagrindo tikrinti Miškų kadastro duomenis), taip pat kad Alytaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. Ž-703-(1.3.) savo esme atitinka sprendimą dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis, nes juo buvo panaikintos specialiosios miško naudojimo sąlygos (tai savaime reiškia, kad Žemės sklypo paskirtis buvo pakeista). Pareiškėjo įsitikinimu, Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys turi prima facie galią prieš Miškų kadastre esančius duomenis. Registrų tvarkytojai privalėjo užtikrinti tinkamą registrų sąveiką, tačiau nagrinėjamoje situacijoje tai nebuvo padaryta, todėl buvo apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės. Dėl šių priežasčių asmenys negali pasikliauti oficialiais valstybės registro duomenimis. Be to, pareiškėjas pabrėžia, kad Žemės sklypas de jure nėra suvaržytas jokių su miško apsauga susijusių apribojimų, miškas buvo visiškai iškirstas ir likviduotas.

18. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Tvirtina, kad pareiškėjas, įsigydamas žemės sklypą su iškirstais medžiais, turėjo pasitikrinti duomenis ir Miškų kadastre. Tokį tikrinimą buvo būtina atlikti dar 2010 metais, matininkui atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pakartoja, kad Apskrities viršininko 2010 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Ž-703-(1.3.) Žemės sklype nustatyti kadastro duomenys, bet tai nesusiję su Žemės sklypo paskirties pakeitimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė.

21. Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą Tarnyba tvarko Miškų kadastrą. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Miškų kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis.

22. Miškų kadastro nuostatų 12 punkte įtvirtinta, kad Miškų kadastro objektas yra taksacinis miško žemės sklypas. Pagal šių nuostatų 30 punktą Miškų kadastro objektas išregistruojamas, jeigu: atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai; kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre.

23. Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyti kadastro duomenų tikslinimo atvejai. Miškų kadastro duomenys tikslinami: atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą; įvykdžius miško ūkines priemones; pertvarkius girininkijas ar kitus ūkinius vienetus; perėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus valdyti laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypus; teisės aktų nustatyta tvarka miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; įveisus mišką ne miško žemėje; pasikeitus miškų grupei, pogrupiui, valstybinės reikšmės miškų plotams ar kitiems Miškų kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; atlikus Miškų kadastro duomenų aktualizaciją pagal medynų augimo eigos modelius; nustačius Miškų kadastro duomenų klaidas.

24. Iš byloje pateikto Druskininkų miškų urėdijos 1988 m. Latežerio girininkijos medynų plano spręstina, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas Latežerio k. Druskininkų sav. 1988 metais buvo apskaitytas kaip miško žemė (Komisijos byla, b. 1. 39).

25. Byloje pateiktos Tarnybos 2014 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. 51608 ir 2019 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. 97874 patvirtina, kad Žemės sklypas yra miško žemė.

26. Minėta, kad pagal Miškų kadastro nuostatų 30 punktą Miškų kadastro objektas išregistruojamas, jeigu visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis.

27. Byloje nustatyta, kad šiai teritorijai 2013 m. kovo 22 d. buvo išduotas leidimas plynam pagrindiniam miško kirtimui 0,4 ha plote. Teismui nepateikti jokie individualūs administraciniai teisės aktai, kuriais remiantis iškirtus mišką miško žemei buvo nustatytas kitoks teisinis režimas, t. y. miško žemė paversta kitomis naudmenomis.

28. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo argumentus, kad Alytaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. Ž-703-(1.3.) savo esme atitinka sprendimą dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis, nes juo buvo panaikintos specialios miško naudojimo sąlygos, o tai savaime reiškia, kad žemės sklypo paskirtis buvo pakeista. Šiuo įsakymu spręsta dėl žemės ploto skirtumo kompensavimo valstybei ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo, todėl nėra teisinio pagrindo šį įsakymą vertinti kaip viešojo administravimo subjekto sprendimą, kuriuo keičiama miško žemės teisinė padėtis.

29. Tai, kad Žemės sklype nėra miško, taip pat tai, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė Žemės sklypą įsigijo nežinodami, jog šis žemės sklypas turi miško žemės teisinį statusą, net ir tuo atveju, jei pripažįstama, kad įrodymais nepaneigtas jų sąžiningumas šiuo aspektu, savaime nekeičia žemės teisinės padėties.

30. Vadovaujantis Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ši įstatymo nuostata nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad nėra miško žemės teisinės padėties keitimo į kitas naudmenas teisėtumą patvirtinančių įrodymų, suponuoja miško savininko pareigą atkurti iškirstą mišką.

31. Dėl registrų sąveikos.

31.1. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika. Registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 punktą pagrindiniai registrai yra valstybės registrai, kuriuose registruojamas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį, objektai, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai. Taigi Nekilnojamojo turto registras ir Miškų valstybės kadastras yra pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys, naudojami susijusiuose registruose (15 str. 1 d.).

31.2. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai ir taksaciniai miško žemės sklypai (Miškų kadastro nuostatų 3 p.).

31.3. Miškų kadastro sąveiką su kitais valstybės registrais ir kadastrais reglamentuoja Miškų kadastro nuostatų VI skyrius (42–46 p.). Miškų kadastro nuostatų 42.2 papunktyje nurodyta, kad iš Nekilnojamojo turto registro gaunami: 1) duomenys, identifikuojantys nekilnojamuosius daiktus (kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo numeris); 2) nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; 3) nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos.

31.4. Iš šių teisės normų visumos matyti, jog Nekilnojamojo turto registro Miškų kadastrui perduodamų duomenų sąrašas yra baigtinis. Miškų kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, įsteigtas visiškai kitu tikslu – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, duomenys negali tarpusavyje konkuruoti. Siekiant valstybės informacinių išteklių funkcinio suderinamumo, kaip nustato Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, registre įregistruotas registro objektas pakartotinai kitame registre nėra registruojamas. Šios priemonės padeda išvengti galimo duomenų apie tą patį objektą nesutapimo ar jų prieštaravimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 139.1 papunktyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja inter alia naudojantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013).

31.5. Remdamasi Nutarties 31.4. punkte nurodytu teisės aiškinimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nagrinėjamo ginčo kontekste turi prima facie galią Miškų kadastre esančių duomenų atžvilgiu.

32. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys