2021-04-07 Nr. AB-6852-3-61-3-02996-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-207-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02996-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atsakovui viešajai įstaigai Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įvertinti jo patirtą žalą ir priimti sprendimą dėl 20 000 Eur materialinės žalos ir 20 000 Eur moralinės žalos atlyginimo bei dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. priimto sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti (nurodyti aiškius ir tikslius reikalavimus, reiškiant reikalavimą dėl akto panaikinimo, pateikti ginčijamą aktą bei įrodymus, patvirtinančius, kada ginčijamas aktas jam buvo įteiktas, prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jei šis terminas būtų praleistas ir kt.).

Patikslintu skundu pareiškėjas atsakovu nurodė viešąją įstaigą Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą (toliau – ir Centras), patikslino prašymo reikalavimą ir prašė priteisti iš Centro 20 000 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kartu su minėtu raštu pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, kadangi jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, taip pat pašalino kitus nurodytus skundo trūkumus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir išaiškino pareiškėjui teisę dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimto 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 56-106, nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties panaikinimo, nurodydamas, kad 2019 m. kreipėsi į Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, bet dėl gydytojų nepagrįstų veiksmų (senų medicininių įrašų peržiūros ir kt.) pažyma jam nebuvo išduota, be to, jis patyrė Centro darbuotojų įžeidimus ir tokiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 20 000 Eur. Pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl dėl suvaržytos teisės vairuoti transporto priemones patiria turtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur. Nurodė, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nagrinėjo jo skundą dėl Centro darbuotojų veiksmų ir nustatė teisės aktų pažeidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį panaikino bei pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos pareiškėjui neišdavimo nagrinėtinas Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (toliau – ir Aprašas), nustatyta tvarka, o pagal šį Aprašą pareiškėjo ginčijamų institucijos veiksmų teisėtumo tikrinimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Iš tokių veiksmų kildinamos žalos atlyginimo klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui, tačiau tokio akto apskundimas nėra būtina žalos atlyginimo sąlyga, nes teisės aktai tokios sąlygos neįtvirtina. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, pabrėžė, kad pareiškėjas galėjo sprendimą neišduoti jam vairuotojų profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymos skųsti Centro vadovui, o jo sprendimą – teismui. Pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine skundo padavimo tvarka, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau šių aplinkybių nenustatė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos: pateikti patikslintą skundą, kuriame turi būti suformuluotas aiškus ir tikslus reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pagrįstas aiškiomis aplinkybėmis ir įrodymais; vadovaudamasis, be kita ko, Aprašo 30 punktu, pagal kurį pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui ABTĮ nustatyta tvarka, įpareigojo pareiškėją informuoti teismą, ar jis pasinaudojo ikiteismine skundo padavimo tvarka, pateikti tai patvirtinančius įrodymus; įpareigojo pareiškėją nurodyti, ar jis pageidauja, kad administracinė byla pagal jo skundą būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pranešimą, kuriame išreiškė nuogąstavimus dėl netinkamų teisėjų veiksmų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytų trūkumų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), išaiškindamas, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis įteikta 2021 m. sausio 4 d. Pareiškėjas elektroninėmis ryšių priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu, 2021 m. sausio 4 d. pateikė pranešimą, tačiau įvertinus jo turinį, nėra pagrindo jį laikyti tinkamu skundo trūkumų pašalinimu. Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai yra esminiai, jų teismas savo iniciatyva negali pašalinti ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia nesutikimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi, teigdamas, kad 2021 m. sausio 1 d. elektroniniu paštu teismui pateikė pranešimą dėl patirtos moralinės ir materialinės žalos išieškojimo. Vertina, kad visi jo teismui teikti prašymai yra atmesti nepagrįstai diskriminacijos dėl tautybės pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, nepašalinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu pateikė pirmosios instancijos teismui pranešimą, tačiau teismas, susipažinęs su juo, sprendė, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi, teigdamas, kad 2021 m. sausio 1 d. elektroniniu paštu pateikė teismui pranešimą dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos: pateikti patikslintą skundą, kuriame turi būti suformuluotas aiškus ir tikslus reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pagrįstas aiškiomis aplinkybėmis ir įrodymais; įpareigojo pareiškėją informuoti teismą, ar jis pasinaudojo ikiteismine skundo padavimo tvarka ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; pateikti nuomonę, ar pareiškėjas pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroniniu paštu 2021 m. sausio 4 d. siųstame pranešime patvirtino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį gavo bei šiame pranešime išreiškė nuogąstavimus dėl, jo nuomone, netinkamų teisėjų veiksmų. Nors pareiškėjai ir reagavo į pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį, tačiau pareiškėjo pranešimu, kurio turinį įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo pašalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatyti trūkumai. Per nustatytą terminą pareiškėjui nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam ABTĮ suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, ABTĮ įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Atsakant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad visi jo teismui teikti prašymai yra atmesti nepagrįstai diskriminacijos dėl tautybės pagrindu, akcentuotina, kad tai, jog teismas pareiškėjo prašymus išsprendė ne taip, kaip to norėtų pareiškėjas, nepagrindžia teismo nusistatymo prieš jį ir negali būti vertinama kaip diskriminacinis elgesys.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas skundo trūkumus, pareiškėjui sudarė galimybę pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, remiantis pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, ABTĮ nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė