Legislator Case Law & Legislation
84f15067-931d-4d5e-b4a2-b331ac293071 AI generated

84f15067-931d-4d5e-b4a2-b331ac293071 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 84f15067-931d-4d5e-b4a2-b331ac293071
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., atsakovės akcinės bendrovės „Rameta“ atstovui advokatui D. U., trečiojo asmens, nereiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaibas“ atstovei advokato padėjėjai R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės Å iaulių bankas ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Rameta“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės akcinės bendrovės „Rameta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei Å iaulių bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Žaibas“ ir antstolė D.

Legislator headnote

AI generated

84f15067-931d-4d5e-b4a2-b331ac293071 · Å iaulių apygardos teismas: Atsakovė AB „Rameta“ atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodo, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Pažymi, jog CK 6.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę reikalauti kreditoriaus pirmiausia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai laiduotojas Å¡ios teisės yra aiÅ¡kiai atsisakęs. IÅ¡ laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali virÅ¡yti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-134-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00287-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.8; 2.6.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, Justinai Samuilei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas atstovei advokatei V.

M., atsakovės akcinės bendrovės „Rameta“ atstovui advokatui D. U., trečiojo asmens, nereiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaibas“ atstovei advokato padėjėjai R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės Å iaulių bankas ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Rameta“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės akcinės bendrovės „Rameta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei Å iaulių bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Žaibas“ ir antstolė D.

V. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė Å iaulių bankas (toliau – ir Bankas) kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Rameta“ 547 332,87 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, jog 2013 m. liepos 4 d. su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Žaibas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir kredito sutartis), pagal kuriÄ Bankas kredito gavėjui suteikė 2 180 000 Lt (631 371,64 Eur). Kredito paskirtis - sÄ skaitos kredito Nordea bank Finland refinansavimui. UAB „Žaibas“ įsipareigojo mokėti bankui palÅ«kanas, delspinigius, atlikti kitus mokėjimus bei grÄ Å¾inti kreditÄ iki 2018-05-15. Dėl kredito gavėjos UAB „Žaibas“ nesugebėjimo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, kredito sutartis ne kartÄ buvo keičiama, koreguojamas kredito grÄ Å¾inimo grafikas. 2019-03-29 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl 2013-07-04 kredito sutarties su juridiniu asmeniu Nr. (duomenys neskelbtini) (specialiųjų sÄ lygų) pakeitimo, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo nustatytas 2023-06-13.

Be to, 2013-07-16 Bankas ir kredito gavėja UAB „Žaibas“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kredito linijos sutartis), pagal kuriÄ bankas kredito gavėjai suteikė 520 000 Lt (150 602,41 Eur) kreditÄ . Kredito paskirtis - apyvartinių lėšų finansavimui. Kredito gavėja įsipareigojo mokėti bankui palÅ«kanas, delspinigius, kitus mokėjimus ir grÄ Å¾inti kreditÄ iki 2016-05-15. 2016-07-26 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl 2013-07-16 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų pakeitimo, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo nustatytas 2019-01-25.

Kredito gavėja UAB „Žaibas“ kreditus, suteiktus pagal kredito sutartį ir kredito linijos sutartį, yra panaudojusi, kredito gavėjo įsipareigojimai pagal nurodytas sutartis neįvykdyti ir UAB „Žaibas“ įsipareigojimai Bankui pagal kredito sutartį ir kredito linijos sutartį sudaro 547 332,87 Eur. Pažymi, jog Å iaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi kredito gavėjai UAB „Žaibas“ iÅ¡kelta bankroto byla, kurioje buvo patvirtintas Banko finansinis reikalavimas 1089157,31 Eur sumai, įskaitant reikalavimÄ , kilusį iÅ¡ kredito sutarties - 388 301,99 Eur sumai, ir reikalavimÄ , kilusį iÅ¡ kredito linijos sutarties - 159 030,88 Eur sumai.

3. Tinkamam prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti, 2013-07-04 tarp Banko ir atsakovės AB „Rameta“ buvo sudaryta Juridinio asmens laidavimo sutartis (toliau su pakeitimais ir papildymais - laidavimo sutartis). Laidavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti už kredito gavėjos UAB „Žaibas“ prievoles pagal kredito sutartį bankui visu savo esamu ir būsimu turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, įskaitant, bet neapsiribojant - kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis, vertybiniais popieriais, esančiais pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, bei atsakyti bankui tokia pat apimtimi, kaip ir kredito gavėja, jei kredito gavėja tinkamai nevykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį.

4. Tinkamam prievolių pagal kredito linijos sutartį įvykdymui užtikrinti, 2013-07-16 tarp Banko ir atsakovės UAB „Rameta“ buvo sudaryta Juridinio asmens laidavimo sutartis (toliau su pakeitimais ir papildymais - laidavimo sutartis 1). Laidavimo sutartimi 1 atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti už kredito gavėjos UAB „Žaibas“ prievoles pagal kredito linijos sutartį Bankui visu savo esamu ir būsimu turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, įskaitant, bet neapsiribojant - kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis, vertybiniais popieriais, esančiais pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, bei atsakyti bankui tokia pat apimtimi, kaip ir kredito gavėja, jei kredito gavėja tinkamai nevykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito linijos sutartį.

Laidavimo sutartimis atsakovė taip pat įsipareigojo atsakyti Bankui kredito gavėjos bankroto, nemokumo, restruktÅ«rizavimo, likvidavimo atveju. Bankas ne kartÄ reikalavo, kad kredito gavėja ir atsakovė kaip laiduotoja įvykdytų savo įsipareigojimus Bankui pagal kredito ir laidavimo sutartis bei padengtų bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Žaibas“ įsiskolinimÄ pagal kredito sutartis, tačiau nei atsakovė, nei BUAB „Žaibas“ Å¡ių savo įsipareigojimų nėra įvykdę.

5. Atsakovė yra įsipareigojusi atsakyti Bankui tiek už BUAB „Žaibas“ pagrindinės prievolės pagal kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įvykdymÄ , tiek ir už palÅ«kanų, delspinigių sumokėjimÄ . Atsakovės kaip laiduotojos ir BUAB „Žaibas“ atsakomybė yra solidari (CK 6.81 straipsnis). Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis, pažeidžia laidavimo sutarčių sÄ lygas, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ jos kredito gavėjos BUAB „Žaibas“ įsiskolinimÄ pagal kredito sutartį ir kredito linijos sutartį, t. y. priteisti BUAB „Žaibas“ neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumÄ pagal kredito sutartį - 388 301,99 Eur (385 000 Eur negrÄ Å¾into kredito, 3 298,30 Eur nesumokėtÄ palÅ«kanų ir 3,69 Eur nesumokėtų delspinigių) bei pagal kredito linijos sutartį - 159 030,88 Eur (148 426,89 Eur negrÄ Å¾into kredito, 2 525,40 Eur nesumokėtų palÅ«kanų ir 8 078,59 Eur nesumokėtų delspinigių).

Taipogi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas.

6. Atsakovė AB „Rameta“ atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodo, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Pažymi, jog CK 6.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę reikalauti kreditoriaus pirmiausia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai laiduotojas Å¡ios teisės yra aiÅ¡kiai atsisakęs. IÅ¡ laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali virÅ¡yti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio.

Trečiasis asmuo BUAB „Žaibas“, užtikrindamas kredito sutartimis prisiimtų prievolių įvykdymÄ , yra įkeitęs Bankui savo turtÄ . IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama reikalavimus atsakovei prieÅ¡ tai neiÅ¡bandžiusi galimybės pasinaudoti savo, kaip hipotekos kreditoriaus, teise iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ trečiojo asmens (skolininko) UAB „Žaibas“ turto, neproporcingai pažeidžia atsakovės (laiduotojos) interesus.

7. Bankas, dublike atsikirsdamas į atsakovės AB „Rameta“ atsiliepimÄ , papildomai nurodė, jog Å¡alys laidavimo sutartimi susitarė, kad tuo atveju, jei kredito gavėjų įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, garantija, laidavimas), Bankas turi teisę pasirinkti, kokiÄ prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę ir kokiu eiliÅ¡kumu realizuoti. Kredito sutartyje Bankui taip pat suteikiama teisė, jei kredito gavėjas tinkamai neįvykdys prievolių pagal sutartį, kokiu eiliÅ¡kumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti priverstine tvarka.

Analogiška Banko teisė įtvirtinta ir Kredito linijos sutartyje. Šis susitarimas ir Banko teisės kreditavimo procese bei skolos išieškojimo procese buvo žinomi atsakovei, kuri su tokiomis Banko teisėmis sutiko laisva valia pasirašydama laidavimo sutartis. Kreditavimo bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovė (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek atsakovė kaip laiduotoja.

8. Pažymi, jog įstatymas gina prievolę už skolininkÄ Ä¯vykdžiusio laiduotojo interesus (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, jei atsakovė įvykdytų skolinius įsipareigojimus už BUAB „Žaibas“ Bankui, ji turėtų teisę pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Žaibas“ bankroto byloje. Bankas po prievolės įvykdymo nedelsiant atsakovei pateiktų visus prievolės įvykdymÄ patvirtinančius dokumentus.

9. Atsakovė AB „Rameta“, triplike atsikirsdama į Banko dublikÄ , papildomai nurodė, jog nėra pagrindo vien tik iÅ¡ to, kad UAB „Žaibas“ iÅ¡kelta bankroto byla, daryti iÅ¡vados, jog dėl to Banko reikalavimai į UAB „Žaibas“ negali bÅ«ti patenkinti iÅ¡ Å¡ios bendrovės įkeisto turto ieÅ¡kovės naudai. Tuo tarpu AB „Rameta“ kreditorinis reikalavimas sumoje 981 752,61 Eur, patvirtintas UAB „Žaibas“ bankroto byloje, iÅ¡ tikrųjų kaip trečios eilės reikalavimas patenkintas nebus. Taip pat, užtikrinant UAB „Žaibas“ prievoles Bankui, yra įkeistas ir konkretus atsakovės turtas. Tenkinus ieÅ¡kinį ir Bankui nusprendus vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovė pati susidurtų su mokumo problemomis.

10. Atsakovė AB „Rameta“ priešieškiniu ieškovei AB Šiaulių bankas prašo pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento AB „Rameta“ ir AB Šiaulių bankas sudarytas 2013 m. liepos 4 d. Juridinio asmens laidavimo sutartį bei 2013 m. liepos 16 d. Laidavimo sutartį su jų pakeitimais ir papildymais bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodė, jog jos įsitikinimu, Laidavimo sutartys nuo pat jų sudarymo momento buvo žalingos AB „Rameta“ ir prieštaravo jos veiklos tikslams, jas ginčija CK 1.82 straipsnio 1 dalies bei papildomu CK 1.92 straipsnio pagrindu. Atsakovės įsitikinimu, laidavimo sutartys akivaizdžiai prieštarauja laiduotojos veiklos tikslams ir yra akivaizdžiai jai žalingos, o Bankas, sudarydamas tokias laidavimo sutartis, neabejotinai žinojo ir suprato, jog egzistuoja toks prieštaravimas, tačiau nepaisant to sudarė laidavimo sutartis ir suteikė kreditus kredito gavėjai.

Pažymi, jog Bankas neabejotinai žinojo ir suprato, kad kredito gavėja yra rizikingas Å«kio subjektas skolinimo prasme, tačiau, nepaisant to, Bankas užuot atsisakydamas suteikti kreditus, pareikalavo laidavimo ir AB „Rameta“ turto įkeitimo kaip papildomo prievolių vykdymo užtikrinimo, ir sutiko UAB „Žaibas“ kredito rizikÄ perkelti AB „Rameta“. Tokiu bÅ«du, pasinaudodamas AB „Rameta“, Bankas siekė gauti pajamas iÅ¡ kreditavimo veiklos. AB „Rameta“ įsitikinimu, tokie Banko veiksmai laikytini nesÄ Å¾iningais.

12. AB „Rameta“ yra akcinė bendrovė, kurios vienas iÅ¡ veiklos tikslų - pelno siekimas, kas įtvirtinta ir įstatuose, kuriuose taip pat numatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Nėra jokio pagrindo prielaidai, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos AB „Rameta“ pelno siekimo tikslu bei kad jos apskritai buvo susijusios su AB „Rameta“ interesais. PrieÅ¡ingai - laidavimo sutarčių tikslas buvo pasinaudoti laiduotoja sumažinant Banko skolinimo rizikÄ ir sudaryti galimybes Bankui gauti pajamas iÅ¡ rizikingų Å«kio subjektų kreditavimo veiklos, o rizikingam Å«kio subjektui gauti kreditavimÄ .

Laidavimo sutarčių sudarymas akivaizdžiai prieÅ¡taravo AB „Rameta“ steigimo dokumentuose įtvirtintam bendrovės veiklos tikslui - siekti pelno, nes laidavimo sutartys buvo neatlygintinės ir AB „Rameta“ negavo jokios finansinės ar kitos naudos sudarydama Å¡iuos sandorius. Nėra jokio abejonių, kad Bankas tai gerai žinojo ir suprato. AB „Rameta“ steigimo dokumentai numatė draudimÄ sudaryti tokius sandorius kaip ginčijamos laidavimo sutartys, be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatų 11.2 p. bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdu, kad sudarytos laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis ir pagal CK 1.92 straipsnį, kaip sudarytos įgaliojimus virÅ¡ijusio atstovo, kadangi bendrovės įstatai draudė sudaryti sandorius, prieÅ¡taraujančius bendrovės veiklos tikslams.

Laiduotoja šiuo atveju iš sudarytų laidavimo sutarčių ne tik negavo jokios adekvačios naudos, tačiau, jei būtų tenkinamas Banko reikalavimas, tai laiduotoja patirtų dar ir itin didelius nuostolius.

13. Atsakovės įsitikinimu, esama pakankamai duomenų ir pagrindo iÅ¡vadai, jog sudarant laidavimo sutartis Bankas buvo nesÄ Å¾ininga civilinių teisinių santykių Å¡alis. NesÄ Å¾iningumÄ , vadovaujantis CK 1.82 straipsnyje įtvirtinta samprata, patvirtina žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Bankas, sudarydamas ginčijamas sutartis, veikė nesÄ Å¾iningai, nes gerai žinojo, jog laidavimo sutartys prieÅ¡tarauja AB „Rameta“, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslams.

Bankui buvo žinoma apie AB „Rameta“ veiklos pobÅ«dį ir tikslus, iÅ¡ ko iÅ¡plaukia ir iÅ¡vada, jog Bankas gerai suprato, kad laidavimo sutartys AB „Rameta“ veiklos tikslų neatitinka. Akcentuoja, kad Bankas, kaip profesionalus verslininkas, negalėjo nežinoti ir negalėjo nesuprasti, kad su AB „Rameta“ sudaro sandorį, kuris Å¡iai įmonei sÄ lygoja tik rizikas ir įsipareigojimus, o Bankui sÄ lygoja komercinę naudÄ dėl galimybės iÅ¡vengti rizikos, susijusios su kreditavimu, bei iÅ¡ tokios veiklos gauti pajamas ir pelnÄ .

Bankui buvo suprantama, kad AB „Rameta“ veiklos tikslai niekaip nėra susiję su kitų ūkio subjektų neatlygintiniu prievolių užtikrinimu. Akcentuoja, jog neatlygintinis laidavimas prieštarauja pačiai ūkinės - komercinės veiklos vykdymo esmei ir tikslams - verslu laikoma tik atlygintinė veikla. Pažymi, jog jokiais kitais būdais realiai AB „Rameta“ pažeistų teisių apginti negali, todėl laidavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis.

14. IeÅ¡kovė AB Å iaulių bankas atsiliepime į pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, jog su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog atsakovės samprotavimai ne tik nepagrįsti jokiais įrodymais, tačiau atsakovė plačiau nepaaiÅ¡kina, kuo pasireiÅ¡kė UAB „Žaibas“ veiklos rizikingumas, ir kokiu pagrindu Bankas turėjo Å¡io Å«kio subjekto nekredituoti. Patvirtina, kad suteikiant kreditus UAB „Žaibas“, Å¡i įmonė atitiko visus kredituojamam subjektui taikomus reikalavimus, Bankui buvo pateikta visa reikalinga informacija dėl kreditų suteikimo, kliento finansinės padėties įvertinimo, buvo pateiktos Banko reikalaujamos kreditų gražinimo užtikrinimo priemonės, todėl Bankas ir priėmė sprendimÄ dėl kreditų suteikimo.

Sprendimas dėl UAB „Žaibas“ kreditavimo atitiko tiek bankų priežiÅ«rÄ vykdančių teisės aktų reikalavimus, tiek Banko vidaus teisės aktų reikalavimus ir buvo priimtas kompetentingo Banko organo, priimančio sprendimus dėl kreditavimo. Pažymi, kad Bankas taip pat yra pelno siekiantis juridinis asmuo, tai yra įtvirtinta Banko įstatuose, o vienas iÅ¡ pajamų gavimo Å¡altinių, be kitų finansinių paslaugų teikimo, yra fizinių ir juridinių asmenų kreditavimas.

15. Gaudama kreditÄ UAB „Žaibas“ Bankui pateikė duomenis, kad UAB „Žaibas“ ir atsakovė yra susijusios verslo įmonės, todėl nepagrįstas prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentas, kad laidavimas už UAB „Žaibas“ akivaizdžiai prieÅ¡tarauja atsakovės veiklos tikslams. PrieÅ¡ingai, vadovaujantis verslo logika, UAB „Žaibas“ kreditavimas Banko lėšomis buvo visapusiÅ¡kai naudingas atsakovei kaip verslo partneriui, todėl atsakovė sutiko ne tik laiduoti, bet ir įkeisti savo turtÄ už UAB „Žaibas“ prievolių įvykdymÄ Bankui.

Mano, jog prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad laidavimo sandoriai bÅ«tų pažeidę atsakovės kaip verslo įmonės interesus ar bÅ«tų buvę akivaizdžiai nenaudingi. Privatus juridinis asmuo gali sudaryti sandorius, kuriais prisiimami įsipareigojimai už trečiuosius asmenis, nesiekiant gauti iÅ¡ to pelno. Praktikoje susijusios įmonės dažnai laiduoja viena už kitÄ , nes tai atitinka jų savininkų interesus, o teismų praktikoje tokie sandoriai dažniausiai nėra laikomi prieÅ¡taraujančiais juridinio asmens tikslams.

Atsakovės sprendimÄ sudaryti laidavimo sutartis su Banku, užtikrinant UAB „Žaibas“ prievolių įvykdymÄ , galėjo nulemti kiti motyvai nei tiesioginio pelno siekimas, pvz., tam tikrų žinių, susijusių su vykdomu verslu (tiekėjų, klientų kontaktai, know-how ir pan.), gavimas, savalaikis atsiskaitymas tarp verslo partnerių ir kiti faktoriai, kurie padėjo atsakovei vykdyti verslÄ . Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti Banko su atsakove sudarytų laidavimo sutarčių nenaudingumo atsakovei.

Kredito sutarčių įvykdymas be atsakovės laidavimo buvo užtikrintas kitomis užtikrinimo priemonėmis, įskaitant nekilnojamojo turto, priklausančio kredito gavėjai ir laiduotojai, hipoteka. Gaunant kreditÄ , UAB „Žaibas“ veikla buvo pelninga. Atsakovė nepateikia įrodymų, jog įmokų pagal kredito sutartis mokėjimas privedė UAB „Žaibas“ prie bankroto.

16. Nurodo, jog 2018-02-05 įvykusiame atsakovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovės akcininkai priėmė sprendimÄ kreiptis į BankÄ dėl su banku sudarytų laidavimo sutarčių pratęsimo, įgaliojant atsakovės (duomenys neskelbtini) J. P. pasiraÅ¡yti laidavimo sutarčių pakeitimus ir kitus su tuo susijusius dokumentus. Taigi, atsakovės laidavimo sutarčių sudarymas ir įgyvendinimas nebuvo atliekamas vien tik atsakovės vadovo - vadovas vykdė atsakovės akcininkų sprendimus.

Atkreipia dėmesį, kad prie 2018-02-05 akcininkų susirinkimo protokolo yra pridėtas atsakovės akcininkų sÄ raÅ¡as, kuriame be kitų akcininkų yra nurodyta ir UAB „Žaibas“, turinti 1277877 balsus. Å is dokumentas įrodo, jog atsakovė su UAB „Žaibas“ buvo glaudžiai susijusios tiek per bendrÄ verslÄ , tiek per akcijas ir įmonių valdymÄ . Akcentuoja, kad įstatymas ir be sandorių pripažinimo negaliojančiais suteikia teise asmenims ginti savo interesus kitais teisėtais bÅ«dais.

Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalies nuostatas, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę, įskaitant ir visas kitas Å¡alutines (papildomas) teises, susijusias su reikalavimo teisės užtikrinimu, kaip hipotekos, įkeitimo teise. Atsakovei įvykdžius skolinius įsipareigojimus Bankui už BUAB „Žaibas“, jai pereis iÅ¡ Banko reikalavimo teisės, įskaitant teises į užtikrinimo priemones BUAB „Žaibas“ atžvilgiu.

17. Atsakovė AB „Rameta“ 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei AB Å iaulių bankas, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2013-07-04 hipotekos sutartį kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 2013-07-30 hipotekos sutartį, kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 2015-12-30 hipotekos sutartį, kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su visais nurodytų hipotekų sutarčių pakeitimais ir papildymais;

2) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento AB „Rameta“ ir AB Šiaulių bankas sudarytas 2013 m. liepos 4 d. Juridinio asmens laidavimo sutartį bei 2013 m. liepos 16 d. Laidavimo sutartį su jų pakeitimais ir papildymais;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodė, jog užtikrinant UAB „Žaibas“ įsipareigojimus AB Å iaulių bankas, buvo sudarytas kompleksas sandorių, t. y. tiek laidavimo sutartys, kurios jau yra ginčijamos prieÅ¡ieÅ¡kiniu, o taip pat ir hipotekos sandoriai, pagal kuriuos iki 2020-07-20 AB Å iaulių bankas AB „Rameta“ nereiÅ¡kė pretenzijų. Akcentuoja, kad tiek laidavimo, tiek ir hipotekos sandorius AB „Rameta“ ginčija iÅ¡ esmės tapačiais argumentais ir pagrindais. Bankas ir AB „Rameta“ susitarė dėl atsakovės AB „Rameta“ turto įkeitimo užtikrinant UAB „Žaibas“ prievoles Bankui bei sudarė Å¡ias hipotekos sutartis: 2013-07-04 Sutartinę hipotekÄ , kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria Banko naudai buvo įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (toliau – ir Hipoteka 1).

Hipotekos sutarties pakeitimai ir papildymai: 2018-06-14 Sutartinės hipotekos pakeitimas, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 2020-07-10 Sutartinės hipotekos pakeitimas, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 2013-07-30 Sutartinę hipotekÄ , kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria Banko naudai buvo įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (toliau – ir Hipoteka 2). Hipotekos sutarties pakeitimai ir papildymai: 2016-07-27 Sutartinės hipotekos pakeitimas, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 2015-12-30 Sutartinę hipotekÄ , kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria Banko naudai buvo įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (toliau – ir Hipoteka 3).

Laidavimo sutartimis AB „Rameta“ įsipareigojo solidariai atsakyti už kredito gavėjos UAB „Žaibas“ prievoles pagal kredito sutartis bankui visu esamu ir bÅ«simu turtu, o Hipotekos sandoriais buvo įkeistas AB „Rameta“ nuosavybės teise priklausantis turtas tikslu užtikrinti tinkamÄ UAB „Žaibas“ prievolių vykdymÄ Bankui.

19. Akcentuoja, kad sandoriai pablogino atsakovės turtinę padėtį, apribojo galimybes pačiai sko­lintis ir tokiu bÅ«du finansuoti savo veiklÄ . Bankas pateikė vienÄ 2018-02-05 vykusio AB „Rameta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ , kuriame įforminti sprendimai dėl įkeitimo ir laidavimo terminų pratęsimo, tačiau pažymi, jog priimti tokio pobÅ«džio sprendimus yra valdybos, o ne visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Be to, akcentuoja, kad Bankas taip ir nepateikė duomenų, kad 2013-2015 metais, ginčijamų sandorių sudarymo metu, buvo priimti kompetentingų AB „Rameta“ valdymo organų sprendimai dėl sandorių sudarymo.

Bankui tokių duomenų nepateikus darytina iÅ¡vada, kad sandoriai apskritai turi bÅ«ti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais papildomu pagrindu - kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms ABÄ® 34 straipsnio 4 dalies 4, 5 punktuose įtvirtintoms teisės normoms, taip pat AB „Rameta“ steigimo dokumentams. Pažymi, jog jeigu juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujantis sandoris kartu pažeidžia imperatyviÄ sias įstatymo normas, jam taikomos niekinių sandorių negaliojimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.80 straipsnyje.

Pažymi, kad Bankui nepateikus kompetentingų AB „Rameta“ organų priimtų sprendimų, kuriais remiantis buvo sudaryti ginčijami sandoriai, šie sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.92 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu.

20. IeÅ¡kovė AB Å iaulių bankas atsiliepime į pareikÅ¡tÄ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, jog su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog nei ginčijamų sandorių sudarymo metu, nei atliekant Å¡ių sandorių pakeitimus Bankui nebuvo žinoma, jog sandoriai galėtų prieÅ¡tarauti atsakovės veiklos tikslams ar sandorių sudarymas galėtų neatitikti įstatymų reikalavimų ar verslu užsiimančių kredito gavėjos ir atsakovės interesų.

Bankas tiek su UAB „Žaibas“, tiek su atsakove verslo santykius palaiko nuo 2013 metų, tačiau per visÄ 7 metų laikotarpį nei UAB „Žaibas“, nei atsakovė (įskaitant bet kurį iÅ¡ atsakovės akcininkų) nėra kreipusios į BankÄ su pretenzijomis dėl kreditavimo, laidavimo sandorių tariamo nenaudingumo, dėl laidavimo, įkeitimo sandorių pabaigos ar modifikavimo. Akivaizdu, kad sudaryti sandoriai ir Å¡ių sandorių sÄ lygos tenkino tiek UAB „Žaibas“, tiek atsakovę, nes jie buvo visapusiÅ¡kai jiems naudingi.

Pažymi, kad atsakovė nėra bankinio kreditavimo srities profesionalė, todėl neturi patirties šioje srityje ir negali žinoti, kokie kriterijai turi būti taikomi kredituojant verslo subjektus.

21. Atsakovės nurodytos iÅ¡vados apie tariamÄ UAB „Žaibas“ veiklos rizikingumÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįstos. Be to, atsakovė tokias iÅ¡vadas daro galimai neturėdama pakankamai įrodymų apie banko disponuojamus duomenis, susijusius su UAB „Žaibas“ finansine bÅ«kle. Tai, jog Bankas priėmė atsakovės laidavimÄ ir turto įkeitimÄ už UAB „Žaibas“ prievolių bankui įvykdymÄ , yra įprasta ir plačiai taikoma verslo praktika, kai vienas Å«kio subjektas laiduoja bankui už kitÄ Å«kio subjektÄ (tuo labiau savo pagrindinį akcininkÄ ).

Bankas tiek suteikdamas kreditus UAB „Žaibas“, tiek pratęsdamas jų grÄ Å¾inimo terminus, vertino UAB „Žaibas“ finansinę bÅ«klę, iÅ¡samiai analizavo įmonės balansus, finansinius įsipareigojimus, reputacijÄ . 2013 metais suteikiant kreditÄ buvo nustatyta, kad UAB „Žaibas“ yra pelningai dirbanti įmonė, grynasis 1-ojo ketvirčio pelnas - 86657 Lt, t. y. 4 kartus didesnis negu 2012 metų rezultatai. EBITDA - 59 177 Lt/mėn., palyginus su 2012 m. rodikliais, EBITDA padidėjusi 20 616 Lt.

Vidutinės mėnesio pajamos - 605 187 Lt. Taigi, Å¡ie rezultatai, taip pat ir kiti finansiniai duomenys, įvertinus tai, kad įmonė veikė nedideliame mieste, rodė labai gerÄ Ä¯monės padėtį, kas paneigia prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentÄ apie kredito gavėjo rizikingumÄ . 2016 metų UAB „Žaibas“ finansinė bÅ«klė taip pat vertinta gerai, įmonė dirbo pelningai, finansiniai rodikliai buvo vertinami gerai, įmonė įsipareigojimus Bankui vykdė tinkamai, be žymesnių vėlavimų.

Esant tokiems finansiniams rodikliams Bankui nebuvo pagrindo atsisakyti kredituoti pelningai dirbančiÄ Ä¯monę ar tuo labiau imtis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Nors vienas iÅ¡ atsakovės veiklos tikslų pelno siekimas, be kita ko pažymi, kad juridinio asmens interesai ir tikslai yra tapatÅ«s jo savininkų (akcininkų) interesams bei tikslams. Ginčijamų sandorių sudarymas netrukdė nurodyto tikslo įgyvendinimui laiduojant ir įkeičiant turtÄ už UAB „Žaibas“ ir atitiko tiek atsakovės, tiek jos pagrindinio ir didžiausio akcininko UAB „Žaibas“ interesus, nes atsakovės pagrindinis akcininkas gavo bankinį kreditavimÄ .

22. Pažymi, kad juridinio asmens kontrahento sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, ginčijantis sandorio teisėtumÄ , turi įrodyti jo nesÄ Å¾iningumÄ , ir juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas. Vien tai, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, kurio įstatuose numatyta, jog pagrindinis jo tikslas yra pelno siekimas, savaime negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti kreditÄ suteikusio Banko nesÄ Å¾iningumÄ . UAB „Žaibas“ buvo pelningai dirbanti įmonė, atitiko sÄ lygas, keliamas kredituojamam Å«kio subjektui, todėl Bankas neturėjo pagrindo nesuteikti kreditų Å¡iai įmonei. Verslo praktikoje yra normalu ir priimtina, kad susijusios įmonės bendradarbiauja, laiduoja viena už kitÄ , viena už kitÄ Ä¯vykdo įsipareigojimus.

23. Pažymi, kad atsakovės akcininkų sprendimai buvo priimti 2013-07-04 (dėl laidavimo už UAB „Žaibas“ ir turto įkeitimo), 2015-11-30 (dėl turto įkeitimo), 2018-02-05 (dėl turto įkeitimo ir laidavimo pratęsimo užtikrinant UAB „Žaibas“ įsipareigojimus). Tokiu būdu atsakovės akcininkų susirinkimas, kaip aukščiausias bendrovės organas, pritarė ir sutiko su ginčijamų sandorių sudarymu. Tokie atsakovės akcininkų sprendimai neprieštaravo nei įmonės veiklos tikslams, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ) apibrėžtai akcininkų susirinkimo kompetencijai.

Pagal ABÄ® 20 straipsnio 2 dalį, be įstatyme nurodytų sprendimų priėmimo, visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal ABÄ® tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. ABÄ® 34 straipsnio 5 dalis numato, kad įstatuose gali bÅ«ti numatyta, jog valdyba, prieÅ¡ priimdama ABÄ® 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ .

Akivaizdu, kad turto įkeitimas, laidavimas yra svarbÅ«s sandoriai Å«kio subjektui, todėl siekiant visapusiÅ¡ko skaidrumo ir eliminuojant galimybę dėl galimo valdymo organų piktnaudžiavimo, nekompetencijos, interesų konflikto, sprendimus dėl tokių sandorių turi priimti ne vadovas ar valdyba, o akcininkų susirinkimas. Taigi, visiems atsakovės akcininkams apie turto įkeitimÄ Bankui, taip pat apie laidavimÄ už UAB „Žaibas“ prievoles buvo žinoma nuo 2013 metų. Per 7 metus nė vienas iÅ¡ akcininkų, taip pat ir pati atsakovė, kaip juridinis asmuo, nekėlė klausimo dėl sudarytų sandorių su Banku nenaudingumo atsakovei ar prieÅ¡taravimo atsakovės įstatuose nurodytiems tikslams.

Klausimas dėl tariamo sandorių prieštaravimo atsakovės tikslams iškilo tik tuomet, kai Bankas pareikalavo vykdyti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis.

24. Nurodo, jog įstatymas numato tam tikrų sandorių, įskaitant hipotekos, įkeitimo sandorių privalomÄ notarinę formÄ . Atsakovės ginčijami hipotekos sandoriai su visais hipotekos sutarčių pakeitimais ir papildymais buvo patvirtinti notarine tvarka, įregistruoti hipotekos registre. Ä®statymas numato, kad notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras, prieÅ¡ patvirtindamas sandorį, patikrina juridinio asmens teisnumÄ , įsitikina sandorį sudarančio asmens veiksnumu ir sugebėjimu suvokti atliekamų veiksmų esmę, sandorį sudarantiems asmenims iÅ¡aiÅ¡kina notarinių veiksmų esmę ir pasekmes.

Atsakovei priklausantis turtas buvo įkeistas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Turto įkeitimo momentu nei Bankui, nei notarui, tvirtinusiam hipotekos sandorius, nei hipotekos įstaigai nebuvo žinoma jokių aplinkybių apie tai, kad sandoriai neatitinka atsakovės veiklos tikslų ar įstatymo reikalavimų, nes priešingu atveju sandoriai nebūtų buvę patvirtinti.

25. Bankas 2021 m. rugsėjo 20 d. teismui pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 348923,46 Eur skolos, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, grÄ Å¾inti žyminio mokesčio permokÄ - 1 488 Eur. Nurodo, jog po ieÅ¡kinio pateikimo BUAB „Žaibas“ bankroto procese vykdant Bankui įkeisto turto pardavimÄ , Bankui buvo sumokėta dalis skolos - 198 409,41 Eur. Pažymi, jog laiduotojos įsiskolinimas ieÅ¡kovei AB Å iaulių bankas yra sumažėjęs 198 409,41 Eur suma, todėl tikslina savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir praÅ¡ys priteisti Bankui iÅ¡ atsakovės 348 923,46 Eur skolos – 189 892,58 Eur negrÄ Å¾into kredito pagal 2013-07-04 kredito sutartį su juridiniu asmeniu ir 159 030,88 Eur (148 426,89 Eur negrÄ Å¾into kredito, 2 525,40 Eur nesumokėtų palÅ«kanų ir 8 078,59 Eur nesumokėtų delspinigių) pagal 2013-07-16 kredito linijos sutartį.

26. Tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, BUAB „Žaibas“ ir notarė D. V. nei atsiliepimų, nei kitų procesinių dokumentų byloje neteikė.

27. AB Šiaulių bankas atstovė advokatė V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti Banko procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

28. Atsakovės UAB „Rameta“ atstovas advokatas D. U. bylos nagrinėjimo teisme metu ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

29. Trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „Žaibas“ atstovė advokato padėjėja R. S. prašė ieškinį ir priešieškinį spręsti teismo nuožiūra.

30. Trečiasis asmuo notarė D. V. bylos nagrinėjime nedalyvavo, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 31. 2013 m. liepos 4 d. AB Å iaulių bankas ir trečiasis asmuo UAB „Žaibas“ sudarė kredito sutartį su juridiniu asmeniu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - kredito sutartis), pagal kuriÄ Bankas kredito gavėjai suteikė 2 180 000 Lt (631 371,64 Eur) kreditÄ Nordea Bank Finland sÄ skaitos kredito refinansavimui, o UAB „Žaibas“ įsipareigojo mokėti bankui palÅ«kanas, delspinigius, atlikti kitus mokėjimus (kredito sutarties specialiosios dalies 1, 2, 4, 12, 13 ir 15 punktai). 32. 2013 m. liepos 16 d.

AB Å iaulių bankas ir trečiasis asmuo UAB „Žaibas“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kredito linijos sutartis), pagal kuriÄ Bankas kredito gavėjai suteikė 520 000 Lt (150 602,41 Eur) kreditÄ apyvartinių lėšų finansavimui, o kredito gavėja įsipareigojo mokėti bankui palÅ«kanas, delspinigius, kitus mokėjimus (kredito linijos sutarties specialiosios dalies 1, 5, 13 – 15 punktai). 33. 2013 m. liepos 4 d. Bankas ir atsakovė AB „Rameta“ sudarė juridinio asmens laidavimo sutartį (toliau su pakeitimais ir papildymais - laidavimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti už kredito gavėjos UAB „Žaibas“ prievoles pagal kredito sutartį Bankui visu savo esamu ir bÅ«simu turtu, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, įskaitant, bet neapsiribojant - kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis, vertybiniais popieriais, esančiais pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, bei atsakyti Bankui tokia pat apimtimi kaip ir kredito gavėja, jei kredito gavėja tinkamai nevykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (laidavimo sutarties 1.1, 1.2, 2.1 - 2.3 punktai).

Laidavimo sutartimi atsakovė taip pat įsipareigojo atsakyti Bankui kredito gavėjos bankroto, nemokumo, restruktūrizavimo, likvidavimo atveju (laidavimo sutarties 2.1 punktas). 34. 2013 m. liepos 16 d. Bankas ir atsakovė AB „Rameta“ sudarė juridinio asmens laidavimo sutartį (toliau su pakeitimais ir papildymais - laidavimo sutartis 1), kuria atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti už kredito gavėjos UAB „Žaibas“ prievoles pagal kredito linijos sutartį Bankui visu savo esamu ir būsimu turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, įskaitant, bet neapsiribojant - kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis, vertybiniais popieriais, esančiais pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, bei atsakyti Bankui tokia pat apimtimi, kaip ir kredito gavėja, jei kredito gavėja tinkamai nevykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito linijos sutartį (laidavimo sutarties 1 1.1, 1.2, 2.1, 2.2 ir 2.3 punktai).

Laidavimo sutartimi 1 atsakovė taip pat įsipareigojo atsakyti Bankui kredito gavėjos bankroto, nemokumo, restruktūrizavimo, likvidavimo atveju (laidavimo sutarties 1 2.1 punktas).

35. Bankas ir AB „Rameta“ 2013-07-04 sudarė Sutartinę hipotekÄ , kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria Banko naudai buvo įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (toliau – ir Hipoteka 1). Hipotekos sutarties pakeitimai ir papildymai: 2018-06-14 Sutartinės hipotekos pakeitimas, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 2020-07-10 Sutartinės hipotekos pakeitimas, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

36. Bankas ir AB „Rameta“ 2013-07-30 sudarė Sutartinę hipotekÄ , kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria Banko naudai buvo įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (toliau – ir Hipoteka 2). Hipotekos sutarties pakeitimai ir papildymai: 2016-07-27 Sutartinės hipotekos pakeitimas, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

37. Bankas ir AB „Rameta“ 2015-12-30 sudarė Sutartinę hipotekÄ , kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria Banko naudai buvo įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (toliau – ir Hipoteka 3). 38. 2013-07-04 AB „Rameta“ (duomenys neskelbtini) buvo Å¡ie: S. B., turinti 2294 akcijas, V. V. P., turintis 4595 akcijas, L. Ž., turintis 107 akcijas, UAB „Irelita“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) V. L., turinti 2215213 akcijų, bei UAB „Žaibas“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) V.

L., turinti 1277877 akcijas. 39. 2013-07-04 neeiliniame visuotiniame AB „Rameta“ akcininkų susirinkime vienbalsiai priimtas sprendimas laiduoti už UAB „Žaibas“ ir įsipareigoti solidariai visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sÄ skaitose, bÅ«simomis įplaukomis į Å¡ias sÄ skaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), tačiau ne didesne nei 2 700 000 Lt suma, atsakyti AB Å iaulių bankui už UAB „Žaibas“ (įskaitant ir palÅ«kanų, netesybų mokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ ) įsipareigojimų įvykdymÄ , jeigu UAB „Žaibas“, už kurį laiduojama, neįvykdys Bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimÄ , visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies.

Užtikrinant UAB „Žaibas“ įsipareigojimų Bankui refinansuojamo Nordea Bank Finland Plc kredito tinkamÄ Ä¯vykdymÄ priimtas sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka įkeisti pakartotiniu įkeitimu Bankui AB „Rameta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole iÅ¡vardintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . AB „Rameta“ (duomenys neskelbtini) J. P. įgaliotas pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis, paskolos subordinavimo sutartį ir įkeitimo lakÅ¡tus su AB Å iaulių bankas bei visus kitus su aukščiau nurodyto sprendimo įgyvendinimu susijusius dokumentus. 40. 2015-11-30 AB „Rameta“ (duomenys neskelbtini) buvo Å¡ie:

S. B., turinti 2294 akcijas, S. K., turintis 4136 akcijas, V. L., turintis 4595 akcijas, UAB „Irelita“, turinti 2215213 akcijų, bei UAB „Žaibas“, turinti 1277877 akcijas. 41. 2015-11-30 neeiliniame visuotiniame AB „Rameta“ akcininkų susirinkime vienbalsiai priimtas sprendimas užtikrinant UAB „Žaibas“ suteikiamo 600 000 Lt ilgalaikio kredito tinkamÄ Ä¯vykdymÄ AB Å iaulių bankas, teisės aktų nustatyta tvarka įkeisti paskesne (trečios eilės) sutartine maksimaliÄ ja hipoteka/įkeitimu Bankui AB „Rameta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole iÅ¡vardintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

AB „Rameta“ (duomenys neskelbtini) J. P. įgaliotas pasiraÅ¡yti turto įkeitimo dokumentus ir jų pakeitimus. 42. 2018-02-05 AB „Rameta“ (duomenys neskelbtini) buvo Å¡ie: S. B., turinti 2294 akcijas, S. K., turintis 4136 akcijas, V. L., turintis 4595 akcijas, UAB „Irelita“, turinti 2215213 akcijų, bei UAB „Žaibas“, turinti 1277877 akcijas. 43. 2018-02-05 neeiliniame visuotiniame AB „Rameta“ akcininkų susirinkime vienbalsiai priimtas sprendimas užtikrinant UAB „Žaibas“ 2013-07-04 kreditavimo sutartimi suteikto kredito ir UAB „Žaibas“ 2013-07-16 kreditavimo sutartimi suteiktos kredito linijos tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , kreiptis į AB Å iaulių bankas dėl AB „Rameta“ nuosavybės teise priklausančio turto, įkeisto bankui, įkeitimo termino pratęsimo, pratęsiant AB „Rameta“ priklausančio turto įkeitimo Bankui terminÄ 5 metams ir tuo tikslu sudaryti ir pasiraÅ¡yti atitinkamo turinio ir formos hipotekos/įkeitimo lakÅ¡tų/sutarčių pakeitimus bei visus kitus su tuo susijusius dokumentus, kreiptis dėl laidavimo sutarčių termino pratęsimo ir laidavimo sumos padidinimo nuo 150 000 Eur iki 600 000 Eur.

AB „Rameta“ direktorius J. P. įgaliotas tvarkyti visus reikalus, susijusius su turto įkeitimo terminų pratęsimu, su laidavimu, pasirašyti su AB Šiaulių bankas turto įkeitimo ir laidavimo sutarčių pakeitimus bei kitus su tuo susijusius dokumentus.

44. Å iaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi kredito gavėjai UAB „Žaibas“ iÅ¡kelta bankroto byla, kurioje patvirtintas Banko kreditorinis reikalavimas 1 089 157,31 Eur sumai, įskaitant iÅ¡ kredito sutarties kilusį 388 301,99 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ bei iÅ¡ kredito linijos sutarties kilusį 159 030,88 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ . III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas IeÅ¡kinys tenkinamas, prieÅ¡ieÅ¡kinis ir patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis atmetami.

45. Nagrinėjamu atveju atsakovė AB „Rameta“ ginčija laidavimo sutartis bei hipotekos sutartis, kurių pagrindu ieÅ¡kovė AB Å iaulių bankas praÅ¡o priteisti skolÄ iÅ¡ laiduotojos, todėl teismas visų pirma pasisako dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų 46. Atsakovė ginčijamus sandorius praÅ¡o pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip sandorius, sudarytus pažeidžiant privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ ir prieÅ¡taraujančius juridinio asmens tikslams bei papildomu CK 1.92 straipsnio pagrindu.

Nurodo, kad AB „Rameta“ yra akcinė bendrovė, kurios vienas iÅ¡ veiklos tikslų - pelno siekimas, o laidavimo sutartys nebuvo susijusios su AB „Rameta“ interesais, jų tikslas buvo pasinaudoti laiduotoja sumažinant Banko skolinimo rizikÄ ir sudaryti galimybes Bankui gauti pajamas iÅ¡ rizikingo Å«kio subjekto kreditavimo veiklos, o rizikingam Å«kio subjektui gauti kreditavimÄ ; laidavimo sutarčių sudarymas akivaizdžiai prieÅ¡taravo AB „Rameta“ steigimo dokumentuose įtvirtintam bendrovės veiklos tikslui - siekti pelno, nes laidavimo sutartys buvo neatlygintinės ir AB „Rameta“ negavo jokios finansinės ar kitos naudos sudarydama Å¡iuos sandorius;

AB „Rameta“ steigimo dokumentai numatė draudimÄ sudaryti tokius sandorius kaip ginčijamos laidavimo sutartys, be to, pagal įstatų 11.2 punktÄ , bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams; Bankas, sudarydamas ginčijamas sutartis, veikė nesÄ Å¾iningai, nes gerai žinojo, jog laidavimo sutartys prieÅ¡tarauja AB „Rameta“, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslams, Bankui buvo žinoma apie AB „Rameta“ veiklos pobÅ«dį ir tikslus, Bankas gerai suprato, kad laidavimo sutartys AB „Rameta“ veiklos tikslų neatitinka, Bankas, kaip profesionalus verslininkas, negalėjo nežinoti ir negalėjo nesuprasti, kad su AB „Rameta“ sudaro sandorį, kuris Å¡iai įmonei sÄ lygoja tik rizikas ir įsipareigojimus, o Bankui sÄ lygoja komercinę naudÄ dėl galimybės iÅ¡vengti rizikos, susijusios su kreditavimu, bei iÅ¡ tokios veiklos gauti pajamas ir pelnÄ .

47. Ä®monės, vykdydamos savo Å«kinę veiklÄ , paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiÅ¡kia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali bÅ«ti ir nuostoliai. Vykdant Å«kinę veiklÄ Ä¯monės vardu sudaromi įvairÅ«s sandoriai, tarp kurių gali bÅ«ti ir rizikingų. Sandorius sudaro įmonės valdymo organas, tačiau jo sudarytas sandoris savaime negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jis neatitinka privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ar prieÅ¡tarauja įmonės tikslams. Toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose nustatytais pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012 ir kt.). Vienas tokių pagrindų yra nustatytas CK 1.82 straipsnyje, kuriuo remiasi atsakovė.

48. CK 1.82 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai (CK 2.74, 2.83-2.85 straipsniai).

49. Ginčo sandorio Å¡alių veiksmų teisiniam kvalifikavimui yra reikÅ¡mingas įstatymo nuostatų, apibÅ«dinančių sandorio negaliojimo Å¡iuo teisiniu pagrindu sÄ lygas, įvertinimas – sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai. NesÄ Å¾iningumÄ , vadovaujantis Å¡ioje normoje įtvirtinta samprata, patvirtina žinojimas ar turėjimas žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

Be to, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai. Taigi, atsakovė AB „Rameta“ turi įrodyti, kad AB Å iaulių bankas, sudarydamas su atsakove ginčijamus sandorius, žinojo ar turėjo žinoti, jog minėti sandoriai pažeidė AB „Rameta“ steigimo dokumentuose nustatytÄ valdymo organo kompetencijÄ ir Å¡ie sandoriai prieÅ¡taravo AB „Rameta“ tikslams.

50. Kaip minėta Å¡io sprendimo 39 punkte, 2013-07-04 neeiliniame visuotiniame AB „Rameta“ akcininkų susirinkime vienbalsiai priimtas sprendimas laiduoti už UAB „Žaibas“ ir įsipareigoti solidariai visu savo turtu atsakyti Bankui už visų UAB „Žaibas“ įsipareigojimų įvykdymÄ , jeigu UAB „Žaibas“, už kurį laiduojama, neįvykdys Bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimÄ , visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies, taip pat, užtikrinant UAB „Žaibas“ įsipareigojimų Bankui tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , įkeisti AB „Rameta“ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å io akcininkų sprendimo pagrindu buvo pasiraÅ¡yti ginčijami sandoriai dėl AB „Rameta“ nekilnojamojo turto įkeitimo bei laidavimo. Vėlesniais 2015-11-30 ir 2018-02-05 akcininkų sprendimais užtikrintas UAB „Žaibas“ suteikiamo 600 000 Lt ilgalaikio kredito tinkamas įvykdymas Bankui įkeičiant AB „Rameta“ papildomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei priimtas sprendimas kreiptis į BankÄ dėl įkeitimo termino pratęsimo (žr. Å¡io sprendimo 41 ir 43 punktus). Pažymėtina, jog akcininkų sprendimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

IÅ¡ Å¡ių akcininkų sprendimų aiÅ¡kiai matyti, jog AB „Rameta“ akcininkai vienbalsiai sutiko laiduoti Bankui už trečiÄ jį asmenį UAB „Žaibas“ bei įsipareigoti solidariai ir įkeisti bendrovės turtÄ . Tokiu bÅ«du, esant akcininkų sutikimui dėl laidavimo ir turto įkeitimo, nėra pagrindo teigti, kad ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja bendrovės tikslams.

51. Kaip minėta, atsakovė ginčijamus sandorius prašo pripažinti ir papildomu CK 1.92 straipsnio pagrindu. CK 1.92 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis).

52. Atsakovė teigia, jog AB „Rameta“ steigimo dokumentai numatė draudimÄ sudaryti tokius sandorius kaip ginčijamos laidavimo sutartys, pagal bendrovės įstatų 11.2 punktÄ , bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, be to, tai prieÅ¡tarauja ir ABÄ® 34 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

53. Ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusio ABÄ® 34 straipsnio 4 dalies 4 punktas numatė, jog valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė, o ABÄ® 20 straipsnio 2 dalis numatė, jog visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Ä®statymÄ tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

54. IÅ¡ AB „Rameta“ įstatų 13.12 punkto 2 papunkčio matyti, jog sprendimus perleisti, iÅ¡nuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymÄ priima valdyba. Ä®statų 11.2 punkte numatyta, kad bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai virÅ¡ija normaliÄ gamybinę-Å«kinę rizikÄ , yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi.

Tuo pačiu pažymėtina, jog visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas (įstatų 12.1 punktas), ir tik visuotinis akcininkų susirinkimas, be kita ko, turi teisę tvirtinti valdybos sprendimus dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymÄ (įstatų 12.3 punktas). Taigi, nepaisant to, jog byloje nėra pateiktas AB „Rameta“ valdybos sprendimas dėl ginčijamų laidavimo ir įkeitimo sutarčių sudarymo, o liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) V.

L., S. L. ir D. Å . nepamena su tuo susijusių aplinkybių, minėtos aplinkybės negali bÅ«ti pagrindas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, kadangi bet kokiu atveju valdybos sprendimÄ , pagal AB „Rameta“ įstatus, turėjo patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

55. Dėl atsakovės įrodinėjamo Banko nesÄ Å¾iningumo pasakytina, jog, kaip minėta, juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl AB „Rameta“ turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis, Å¡iuo atveju AB Å iaulių bankas, tikrai veikė nesÄ Å¾iningai. Atsakovė teigia, jog Bankas, sudarydamas ginčijamas sutartis, veikė nesÄ Å¾iningai, nes gerai žinojo, jog laidavimo sutartys prieÅ¡tarauja AB „Rameta“, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslams, Bankui buvo žinoma apie AB „Rameta“ veiklos pobÅ«dį ir tikslus, Bankas gerai suprato, kad laidavimo sutartys AB „Rameta“ veiklos tikslų neatitinka, Bankas, kaip profesionalus verslininkas, negalėjo nežinoti ir negalėjo nesuprasti, kad su AB „Rameta“ sudaro sandorį, kuris Å¡iai įmonei sÄ lygoja tik rizikas ir įsipareigojimus, o Bankui sÄ lygoja komercinę naudÄ dėl galimybės iÅ¡vengti rizikos, susijusios su kreditavimu, bei iÅ¡ tokios veiklos gauti pajamas ir pelnÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės nurodomų aplinkybių negalima laikyti pagrįstomis, kadangi pagal įstatymÄ (CK 4.181 straipsnį) nustatyta ir yra galima svetimo daikto hipoteka.

56. Pažymėtina, jog AB „Rameta“ ir UAB „Žaibas“ buvo glaudžiai susijusios ne tik per akcininkus (UAB „Žaibas“ buvo antra pagal turimų akcijų skaičių AB „Rameta“ akcininkė (apie 28 procentus), o UAB „Irelita“, turinčios daugiausia AB „Rameta“ akcijų (apie 70 procentų), direktorius buvo ir UAB „Žaibas“ direktorius (duomenys neskelbtini)), bet ir veikė tuo pačiu adresu, UAB „Žaibas“ buvo viena iš pagrindinių AB „Rameta“ užsakovių, taigi, atsakovės argumentai, jog ginčijami sandoriai prieštaravo atsakovės veiklos tikslams, yra nepagrįsti.

Be to, pažymėtina, jog ir iki paskolos refinansavimo, t. y. iki 2013 metų, kaip nurodė buvęs UAB „Žaibas“ (duomenys neskelbtini) V. L., AB „Rameta“ turtas taipogi buvo įkeistas Nordea Bank Finland Plc, o į AB Å iaulių bankÄ dėl refinansavimo kreipėsi dėl to, jog Bankas pasiÅ«lė geresnes sÄ lygas. Taipogi iÅ¡ byloje esančių duomenų apie UAB „Žaibas“ finansinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog UAB „Žaibas“ buvo pernelyg rizikinga kredito gavėja ir tas Bankui buvo žinoma.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Žaibas“ iki paskolos refinansavimo tinkamai vykdė prievoles bankui Nordea Bank Finland Plc, iÅ¡ jos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų analizės matyti, jog bendrovė dirbo pelningai. Be to, kaip minėta, pagrindiniai AB „Rameta“ akcininkai UAB „Žaibas“ ir UAB „Irelita“ davė sutikimÄ laiduoti ir solidariai įsipareigoti už UAB „Žaibas“ prisiimtus finansinius įsipareigojimus Bankui bei įkeisti AB ,,Rameta“ turtÄ .

Tai, jog praėjus daugiau nei Å¡eÅ¡iems metams po ginčijamų sandorių sudarymo priėmimo (kaip minėta, bankroto byla UAB „Žaibas“ iÅ¡kelta 2019 m. birželio 5 d.) trečiasis asmuo bankrutavo, nėra pagrindas teigti, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu Bankas tÄ turėjo numatyti ir dėl to, kad nenumatė, buvo nesÄ Å¾iningas. Taigi, teismas sprendžia, kad atstovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytais ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytais teiginiais bei byloje esančiais įrodymais ieÅ¡kovės AB Å iaulių bankas nesÄ Å¾iningumas neįrodytas.

57. Galų gale pažymėtina ir tai, jog AB „Rameta“ dėl ginčijamų sandorių niekada nei Bankui, nei trečiajam asmeniui UAB „Žaibas“ jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, nors apie Å¡ių sandorių sudarymÄ atsakovei neabejotinai buvo žinoma. Tik tuomet, kai trečiasis asmuo nebepajėgė vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kas sÄ lygojo jo nemokumÄ , ir Bankas kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojos, atsakovė AB „Rameta“ ėmėsi ginti neva tai savo pažeistas teises ginčydama sandorius, kas, teismo vertinimu, laikytina pačios atsakovės nesÄ Å¾iningumu ir siekiu iÅ¡vengti prisiimtų prievolių.

58. Vertinant atsakovės reikalavimus pripažinti laidavimo ir įkeitimo sandorius negaliojančiais, atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl sandorių negaliojimo instituto paskirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises.

Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012 ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat formuoja praktikÄ , kad įstatymais suteikiamas prioritetas sutarties iÅ¡saugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2012). Taigi, esant tokiai formuojamai teismų praktikai ir nesant neabejotinų įrodymų dėl AB Å iaulių banko nesÄ Å¾iningumo, nėra pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų 59. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalis). Ä®statymas reglamentuoja, jog tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tačiau negali bÅ«ti laiduojama už didesnę sumÄ , negu skolininkas skolingas. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, jog esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų atskirai, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiÅ¡kai neįvykdė vienas iÅ¡ skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ prievolės dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).

60. Pagal laidavimo sutarties ir laidavimo sutarties 1 2.1. punktÄ , laiduotoja atsakovė AB „Rameta“ įsipareigojo atsakyti Bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėja BUAB „Žaibas“ (trečiasis asmuo), jeigu kredito gavėja tinkamai neįvykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito ir kredito linijos sutartis, taip pat įsipareigojo atsakyti Bankui kredito gavėjos bankroto, nemokumo, restruktÅ«rizavimo, likvidavimo atveju. Laiduotojo atsakomybė pagal sutartis yra solidarioji (sutarčių 2.3. punktai).

Pažymėtina, jog CK 6.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant solidariai pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybei, laiduotojai nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, kaip minėta, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, Bankas turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei ir reikalauti įvykdyti trečiojo asmens prievolę.

61. Kadangi Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė savo įsipareigojimų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.38, 6.71 straipsniai). Teismas, atsižvelgdamas į prieÅ¡ tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl skolos yra pagrįsti, todėl juos tenkina ta apimtimi, kokia yra patvirtintas ir neapmokėtas Banko kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens UAB „Žaibas“ bankroto byloje (CK 6.81 straipsnio 2 dalis).

62. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å i norma nustato vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ .

63. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palÅ«kanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iÅ¡ laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grÄ Å¾inti pinigus kreditoriui už kitÄ asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrÄ Å¾ina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys už skolininkÄ laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palÅ«kanų priteisimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų yra pagrįstas. III. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas 64. IeÅ¡kovė AB Å iaulių bankas, kreipdamasi į teismÄ , turėjo 7 380 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų: sumokėtas 5 080 Eur žyminis mokestis ir 2 300 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai.

65. Atsakovė AB „Rameta“ patyrė 4 899,09 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 750 Eur žyminio mokesčio bei 4 149,09 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

66. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Žaibas“ patyrė 2 325 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

67. Valstybė patyrė 46,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, ieÅ¡kinį tenkinus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Trečiojo asmens BUAB „Žaibas“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, kadangi trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje.

69. Teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas.

Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.

70. IeÅ¡kovei AB Å iaulių bankas pateikus bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog Å¡ias iÅ¡laidas sudaro teisinių paslaugų iÅ¡laidos, kurios iÅ¡samiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifikÄ , į iÅ¡laidų dydį, praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, todėl jos priteisiamos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės.

71. IeÅ¡kovė, patikslintu ieÅ¡kiniu patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimÄ , praÅ¡o grÄ Å¾inti 1 488 Eur žyminio mokesčio permokÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Å¡ios sumokėto žyminio mokesčio dalies nėra pagrindo vertinti kaip žyminio mokesčio permokos.

72. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 547 332,87 Eur skolÄ , už šį reikalavimÄ sumokėjo 5 080 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, žyminis mokestis buvo sumokėtas be permokos.

73. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo BUAB „Žaibas“ apmokėjo dalį skolos, todėl ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti 348 923,46 Eur skolÄ .

74. Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimas reglamentuotas CPK 87 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inamas kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Kaip minėta, ieÅ¡kovė sumokėjo reikiamo dydžio žyminį mokestį, todėl, remiantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu, žyminio mokesčio grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pagrindo nėra.

75. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieÅ¡kinys atsiimamas pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės arba ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, arba Å¡alys sudaro taikos sutartį, Å¡alims grÄ Å¾inama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Å ioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grÄ Å¾inama ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl to, kad, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

76. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė teismui praÅ¡ymo atsisakyti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalies, todėl, teismui nenustačius pagrindų žyminio mokesčio grÄ Å¾inimui, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio dalies grÄ Å¾inimo netenkinamas. Tačiau, ieÅ¡kinį tenkinus, ieÅ¡kovės patirtos žyminio mokesčio iÅ¡laidos, t. y. 5 080 Eur, priteisiamos jai iÅ¡ atsakovės AB „Rameta“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 ir 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Rameta“, juridinio asmens kodas 171333481, ieÅ¡kovei akcinei bendrovei Å iaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, 348 923,46 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 46 centus) skolos, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (348 923,46 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo bei 7 380 Eur (septynių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Rameta“, juridinio asmens kodas 171333481, 46,80 Eur (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 80 centų) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė