84f07286-aa70-4997-ac90-e884675aee4c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-295-343/2012(Proceso Nr. 2-05-3-06947-2011-0)Pirmosios instancijos teismo teisėjas Edmundas Inokaitis Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.2; 63.2; 99.1.5; 99.5; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 6 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės RÅ«tos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AS Parex banka apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11034-191/2011 pagal ieÅ¡kovų L. Å . ir M. D. ieÅ¡kinį atsakovui AS Parex banka dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kiniu (b.l. 3-6, t.

1) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 99, t.

1) ieÅ¡kovai prašė pakeisti ieÅ¡kovų su atsakovu 2008 m. sausio 14 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. VE/1902/002-A, trejiems metams pratęsiant kredito grÄ Å¾inimo terminÄ . IeÅ¡kovai nurodė, kad pagal praÅ¡omÄ pakeisti sutartį jiems buvo suteiktas 63716 EUR kreditas žemės sklypui pirkti. Trumpas kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į ieÅ¡kovų veiklos tikslus - pakeisti įsigyjamo žemės sklypo paskirtį, padalinti sklypÄ Ä¯ kelis mažesnius sklypus ir, juos brangiau pardavus, grÄ Å¾inti kreditÄ .

Å ie tikslai atsakovui buvo žinomi. Pagal sutartį kreditas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas iki 2010 m. gruodžio 15 d. Å alių susitarimu ieÅ¡kovams buvo iki 2010 m. spalio 1 d. atidėtas paskolos grÄ Å¾inimo terminas, jie atsakovui mokėjo tik palÅ«kanas. Kadangi 2010 m. rugsėjo mėnesį pablogėjo ieÅ¡kovų turtinė padėtis, jie tris kartus kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu atidėti paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , atidėjimo laikotarpiu mokant tik sutartines palÅ«kanas, tačiau praÅ¡ymai buvo atmesti.

Atsakovas kredito grÄ Å¾inimo terminÄ pratęsti sutiko tik su sÄ lyga, jog 18 metų bÅ«tų sutrumpintas kredito pagal kitÄ ieÅ¡kovų su atsakovu sudarytÄ paskolos sutartį grÄ Å¾inimo terminas. IeÅ¡kovai atkreipė dėmesį ir į tai, jog jie neturi galimybės įkeisti jokio papildomo turto, nes visas turtas jau yra įkeistas. Be to, ieÅ¡kovės L. Å . pajamos Å¡iuo metu yra minimalios, ieÅ¡kovas M. D. uždirba tiek, kad galėtų mokėti sutartines palÅ«kanas, tuo tarpu kredito sumas ieÅ¡kovai nurodė galintys grÄ Å¾inti tik pertvarkę žemės sklypus ir juos perpardavę.

SusiklosčiusiÄ situacijÄ nulėmė pasaulinė ekonominė krizė ir dėl jos sustojęs nekilnojamojo turto pardavimas. KliÅ«tims iÅ¡nykus ieÅ¡kovai galės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, jiems tėra reikalingas kredito grÄ Å¾inimo termino pratęsimas. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 48-51, t.

1) atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir nurodė, jog sutartį ieÅ¡kovai sudarė savo valia nieko neverčiami, prisiėmė pareigÄ grÄ Å¾inti kreditÄ nustatytu laikotarpiu, todėl, finansinei situacijai pablogėjus, savo neįvertintÄ rizikÄ jie be pagrindo nori perkelti atsakovui. Kreiptis į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo galima tik tuo atveju, kai iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nei viena, nei kita aplinkybė neegzistuoja.

IeÅ¡kovų praÅ¡ymai dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo buvo vertinami, jiems buvo siÅ«lomos įvairios alternatyvos, kurios ieÅ¡kovų netenkino. Atsakovas yra verslo subjektas, privalantis užtikrinti tinkamÄ jam patikėtų lėšų panaudojimÄ , todėl, įžvelgęs skolininkų nesugebėjimÄ grÄ Å¾inti kreditÄ , jis privalo imtis veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti. Ekonominė krizė buvo iÅ¡ anksto iÅ¡prognozuota ekonomistų, todėl verslo subjektai, užsiimantys nekilnojamojo turto vystymu, privalėjo įvertinti su tuo susijusiÄ rizikÄ , Å¡i aplinkybė nelaikytina nenugalima jėga, atleidžiančia nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo.

Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad, suėjus praÅ¡omam nustatyti terminui, jie sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Be to, terminÄ praÅ¡oma pratęsti neprotingai ilgam laikotarpiui, dėl ko pažeidžiami atsakovo interesai, siekiant apsaugoti ieÅ¡kovus nuo galimų nuostolių finansinė naÅ¡ta perkeliama atsakovui. Dublike (b.l. 70-73, t. 1), palaikydami savo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , ieÅ¡kovai papildomai nurodė, jog atsakovo elgesį negalima vertinti kaip sÄ Å¾iningÄ vien dėl jo siÅ«lytų sutarties pakeitimo alternatyvų nepagrįstumo.

Atsakovas, nurodydamas, jog ekonomikos krizė buvo prognozuojamas dalykas, nepagrįstai nepripažįsta savo kaltės dėl praÅ¡omo pakeisti sandorio sudarymo, pareigos įvertinti skolininkų mokumÄ ir galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus pažeidimo. Sutarties suvaržymo aplinkybe tapo ekonominė krizė, o ieÅ¡kovai, kurie yra silpnesnė sandorio Å¡alis, neturinti ekonominio ar finansinio iÅ¡silavinimo, todėl sutarties pasiraÅ¡ymo metu negalėjusi Å¡ių aplinkybių numatyti. Vertinant sÄ lygų sutarčiai pakeisti egzistavimÄ dėmesys atkreipiamas ir į tai, jog atsakovas yra ilgametę verslo patirtį turintis juridinis asmuo, tuo tarpu ieÅ¡kovai yra fiziniai asmenys.

Atsakovas su atsiliepimu į ieÅ¡kinį nepateikė jokių galimus jo nuostolius patvirtinančių įrodymų. Triplike (b.l. 76-79, t. 1), palaikydamas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , atsakovas papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovai kreditÄ Ä—mė ne asmeninėms reikmėms, o verslo poreikiams tenkinti, todėl jų, kaip fizinių asmenų, statusas neįtakoja jų pareigos prisiimti rizikÄ už savo veiksmus. Patys ieÅ¡kovai iniciavo esminių sutarties sÄ lygų, tokių kaip kredito suma, jo grÄ Å¾inimo terminas, nustatymÄ .

Atsakovas savo rizikÄ Ä¯vertino ir nuo galimų grėsmių apsisaugojo reikalaudamas įsipareigojimų įvykdymÄ užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka. Su ekonomine krize susijusios pasekmės vertintinos kaip ieÅ¡kovų verslo rizika. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu (b.l. 115-119, t.

1) ieÅ¡kinį patenkino, pakeitė ieÅ¡kovų su atsakovu 2008 m. sausio 14 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. VE/1902/002-A, pratęsė ieÅ¡kovams kredito grÄ Å¾inimo terminÄ trejiems metams, termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 15 d. Teismas nurodė, jog atsakovui sutarties sudarymo metu buvo žinoma, jog kreditÄ ieÅ¡kovai grÄ Å¾ins pardavę atsakovui įkeistÄ už gautÄ kreditÄ nupirktÄ Å¾emės sklypÄ . Atsakovas nevertino ieÅ¡kovų turtinės padėties, galimybių grÄ Å¾inti kreditÄ iÅ¡ alternatyvių Å¡altinių, kreditÄ suteikdamas privalėjo numatyti, jog jo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovai neturės galimybių.

Nuolat vertinti galimÄ rizikÄ ir užkirsti jai keliÄ atsakovÄ Ä¯pareigoja teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomÄ veiklÄ , reikalavimai. BÅ«damas stipresnioji, finansiÅ¡kai kvalifikuota sandorio Å¡alis, atsakovas turėjo numatyti ekonominę krizę ir jos įtakÄ ieÅ¡kovų galimybėms vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, jog žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas ir padalijimas į kelis savarankiÅ¡kus sklypus pakels turto vertę, todėl ieÅ¡kovai net ir finansinės krizės metu turės galimybę turtÄ parduoti ir grÄ Å¾inti kreditÄ .

Kadangi atsakovas gauna pajamas iš palūkanų, jo interesai patenkinus ieškinį nebus iš esmės pažeisti. Sutarčių vykdymo privalomumo principas nėra absoliutus. Kadangi finansinė krizė prasidėjo praėjus beveik metams po kredito sutarties pasirašymo, jos numatyti ar kontroliuoti ieškovai negalėjo, jie neprisiėmė šių aplinkybių atsiradimo rizikos, tuo tarpu atsakovas turėjo galimybę tokias aplinkybes prognozuoti, todėl yra pagrindas ieškinį patenkinti. Apeliaciniu skundu (b.l. 2-8, t.

2) atsakovas praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su rizikos paskirstymu tarp Å¡alių, neįvertino atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad per teismo nustatytÄ terminÄ jie galės grÄ Å¾inti kreditÄ . Net jei ieÅ¡kovai ir pertvarkys žemės sklypÄ , pagrįstų abejonių kelia jų galimybės naujai suformuotus sklypus parduoti ir gauti už juos tiek pinigų, kad bÅ«tų galima grÄ Å¾inti visÄ kredito sumÄ .

Atsakovas taip pat nurodo nesutinkantis su teismo argumentais, jog rizika dėl nepasiteisinusių ieÅ¡kovų verslo planų turi tekti atsakovui. Atsakovas savo rizikÄ apribojo reikalaudamas ieÅ¡kovų įsipareigojimų įvykdymÄ užsitikrinti turto hipoteka, tuo tarpu atsakomybė už ieÅ¡kovų verslo sėkmę atsakovui negali bÅ«ti perkelta. Teismas taip pat niekaip nepagrindė savo iÅ¡vados, jog atsakovas dėl ieÅ¡kinio patenkinimo nepatirs jokių nuostolių. Atsakovo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai yra orientuoti į atsakovo veiklos rizikos sumažinimÄ , o ne atsakovo atsakomybę už kontrahentų verslo sėkmę.

Be to, net ir pripažinus, jog atsakovas jo veiklai taikomus reikalavimus pažeidė, Å¡i aplinkybė negali turėti jokios įtakos ieÅ¡kovų ir atsakovo tarpusavio santykiams. Akcentuoja ir tai, jog atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovams sprendimo alternatyvas, todėl kaltinti atsakovÄ bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimu nėra pagrindo. Å alims vykdant tokiÄ sutartį, kokiÄ jos pasirašė, sutarties įvykdymo kaina nepadidėjo, gaunamas įvykdymas nesumažėjo, todėl pakeisti sutarties sÄ lygas nebuvo teisinio pagrindo.

Ekonominė krizė paveikė visus rinkos dalyvius, todėl iÅ¡vada, jog Å¡iuo pagrindu turi bÅ«ti peržiÅ«rimi sutartiniai įsipareigojimai, prieÅ¡tarauja laisvos rinkos principams. Be to, ieÅ¡kovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių per ginčo nagrinėjimo laikotarpį jiems kilo problemų dėl žemės sklypo vystymo darbų, kaip kito jų potencialių klientų mokumas, t.y. jie net neįrodinėjo aplinkybės, jog sutartinių įsipareigojimų tinkamÄ nevykdymÄ nulėmė bÅ«tent pasikeitusios verslo sÄ lygos.

Vienos Å¡alies inicijuotas sutarties pakeitimas neatsižvelgiant į kitos Å¡alies interesus prieÅ¡tarautų lygiateisiÅ¡kumo ir sutarties laisvės principams. Å alys dėl sutarties sÄ lygų susitarė laisva valia, situacija nuo sutarties sudarymo momento iÅ¡ esmės nepasikeitė, nėra įstatyminių pagrindų pripažinti sutarties sÄ lygas prieÅ¡taraujančiomis įstatymų nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 19-23, t.

1) ieÅ¡kovai praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir, sutikdami su ginčijamo sprendimo motyvais, nurodo, kad sandorio sudarymo metu atsakovui buvo žinoma ieÅ¡kovų turtinė padėtis, kredito panaudojimo tikslai ir grÄ Å¾inimo Å¡altiniai, pasiraÅ¡ant sutartį atsakovo atstovai žadėjo kredito grÄ Å¾inimo terminÄ pratęsti tiek, kiek reikės. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog yra parengti detalieji sklypo pertvarkymo planai, naujai suformuotų sklypų vertė padidėjusi, todėl atsakovas yra suinteresuotas perimti vertingÄ turtÄ , o ne gauti kreditÄ ir palÅ«kanas.

Atsakovo abejonės dėl galimybių įvykdyti sandorį per papildomÄ trejų metų laikotarpį yra nesuderinamos su kredito suteikimu trumpesniam terminui. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas privalėjo įvertinti kredito suteikimo rizikÄ ir turi prisiimti su tuo susijusius padarinius. IeÅ¡kovai akcentavo ir tai, jog analogiÅ¡ka ginčijamame sprendime padarytai iÅ¡vada įtvirtinta Kauno apygardos teismo 2011m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-854-601/2011.Apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimas naikintinas, klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės, ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kolegija bylÄ peržiÅ«rėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino įrodinėjimo tvarkÄ reglamentuojančias proceso teisės normas bei sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ pasikeitus aplinkybėms reglamentuojančias materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstÄ , todėl naikintinÄ sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).Byloje kilo ginčas dėl pagrindų CK 6.204 str. taikymui egzistavimo vykdant ieÅ¡kovų ir atsakovo sudarytÄ kreditavimo sutartį.

Remiantis CK 6.204 str. 3 d., sutarties Å¡alis, kuriai sutarties įvykdymas tapo sudėtingesnis, nei kitai Å¡aliai, nepavykus susitarti gražiuoju, dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo turi teisę kreiptis į teismÄ . Toks kreipimasis, remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, jog iÅ¡ esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra, t.y. arba iÅ¡ esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas, jeigu tas aplinkybes nukentėjusi Å¡alis sužinojo po sutarties sudarymo, sutarties sudarymo metu negalėjo jų protingai numatyti, negali jų kontroliuoti, nukentėjusioji Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai įvardija vienintelę aplinkybę, kuri apsunkino jų galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus - pasaulinė ekonominė krizė ir su ja susijęs sÄ stingis nekilnojamojo turto rinkoje. Nors dėl ekonominės krizės nepadidėjo sutartinių prievolių mastas, nesumažėjo kredito sutartimi gautas atsakovo sutarties įvykdymas, minėta aplinkybė galėjo turėti įtakos ieÅ¡kovų galimybėms įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, juolab, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamas kredito paėmimo ir trumpo jo grÄ Å¾inimo termino nustatymo tikslas - įsigyti žemės sklypÄ , pakeisti jo tikslinę naudojimo paskirtį, padalinti į kelis mažesnius sklypus ir, pardavus už didesnę kainÄ , grÄ Å¾inti paimtÄ kreditÄ ir dar užsidirbti.

IÅ¡ kitos pusės, net ir pripažinus, jog sutartinių įsipareigojimų įvykdymo galimybės ieÅ¡kovams sumažėjo, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, susiklosčiusi situacija neatitinka įstatyme įtvirtintų sutarties pakeitimo sÄ lygų. IeÅ¡kovai nurodo praÅ¡omÄ pakeisti sutartį sudarę kaip fiziniai asmenys, cituoja teismų praktikÄ , kuomet buvo tenkinami fizinių asmenų praÅ¡ymai pratęsti kredito, paimto asmeninėms reikmėms, grÄ Å¾inimo terminÄ . Å iuo aspektu reikÅ¡minga laikytina aplinkybė, jog kreditas buvo paimtas ne asmeniniams poreikiams tenkinti, bet verslo tikslams, todėl, net ir bÅ«dami fiziniais asmenimis, ieÅ¡kovai vertintini kaip verslininkai (CK 2.4 str. 1 d.).

IeÅ¡kovų argumentai, jog jie buvo silpnesnė sutartinio santykio Å¡alis, atmestina kaip neatitinkanti faktinės situacijos. Savo pozicijÄ ieÅ¡kovai grindžia Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-854-601/2011 formuota praktika. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, spręsdamas nurodytÄ ginÄÄ Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. sprendime nustatė, jog trečiuoju asmeniu minėtoje byloje patraukta L. Å . bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė, kad jos profesinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, ji tarpininkavo kitam asmeniui įsigyjant gyvenamÄ jį namÄ , pati ėmėsi iniciatyvos to asmens turimÄ Å¾emės sklypÄ suskirstant į mažesnius sklypus ir juos parduodant, vertino to asmens paimto kredito grÄ Å¾inimo galimybes.

Pastaroji aplinkybė, kurios pagrįstumas nekvestionuojamas (CPK 182 str. 2 p.), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė L. Å . ne tik pati savo vardu įgyvendino panaÅ¡ius nekilnojamojo turto vystymo projektus, bet ir, savo veiklÄ vertindama kaip profesionaliÄ , teikė kitiems su analogiÅ¡ka veikla susijusias konsultacijas, tarpininkavimo paslaugas. Jai tokio pobÅ«džio sandoris nebuvo vienkartinis, užsiimdama tokio pobÅ«džio veikla ji negalėjo nevertinti jos specifikos, aplinkybių, jog nekilnojamojo turto rinka neribotÄ laikÄ negali kilti tokiais dideliais tempais, todėl, kaip ir atsakovas, negalėjo visiÅ¡kai atmesti rizikos, jog ekonominio augimo ciklas pasibaigs.

Skirtumas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo pozicijos Å¡iuo aspektu yra tas, jog atsakovas galimÄ rizikÄ Ä¯vertino, kredito grÄ Å¾inimÄ užsitikrindamas nekilnojamojo turto hipoteka, tuo tarpu ieÅ¡kovai tikėtis, jog jų įgyvendinamas projektas yra visiÅ¡kai saugus ir negali atneÅ¡ti nuostolių, galėjo tik bÅ«dami visiÅ¡kai nerÅ«pestingi ir neatidÅ«s, t.y. neįvertindami akivaizdžių disproporcijų jų pasirinktame rinkos segmente. Tokio nepagrįsto elgesio neigiamos pasekmės negali tekti kitai verslo sandorio Å¡aliai, nes, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, prieÅ¡inga iÅ¡vada pakirstų civilinės apyvartos stabilumÄ , sukurtų prielaidas visiems minėtu laikotarpiu nesėkmingai investavusiems verslininkams vengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog svarbia laikytina tik tokia aplinkybė, kurios pakeisti sutartį praÅ¡anti Å¡alis negali kontroliuoti. Nors, akivaizdu, jog ekonominių ciklų atskiri verslo subjektai kontroliuoti negali, Å¡iuo atveju reikÅ¡mingu laikytinas pats sutartinio įsipareigojimo turinys. IeÅ¡kovai nurodo planavę per sutartyje nustatytÄ laikotarpį žemės sklypÄ pertvarkyti, padalinti ir naujai suformuotus sklypus pelningai parduoti. Ekonominė krizė galėjo apriboti galimybes sklypus parduoti, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku, kaip ekonominė krizė sutrukdė ieÅ¡kovams vykdyti naujų sklypų formavimo procedÅ«ras, ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, jog jie bÅ«tų bent jau bandę ieÅ¡koti pirkėjų jų valdomam turtui, jog jie, bÅ«dami užtikrinti nors ir Å¡iek tiek vėlesne, bet, visgi, pakankamai greita savo verslo sėkme, bÅ«tų aiÅ¡kinęsi kredito refinansavimo galimybes.

Akcentuotina ir tai, jog ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad jie bÅ«tų atlikę kokius nors veiksmus, susijusius su galimybių vykdyti sutartį padidinimu per jau praėjusį pirmosios instancijos teismo nustatyto sutarties pratęsimo laikÄ . Visų Å¡ių aplinkybių visuma leidžia kaip pagrįstÄ vertinti apeliacinio skundo argumentÄ , jog ekonominė krizė, jeigu ir turėjo įtakos ieÅ¡kovų galimybėms vykdyti įsipareigojimus, Å¡i įtaka tikrai nebuvo absoliuti ir vienintelė kliÅ«tis.

Pastaroji iÅ¡vada paneigia ne tik pagrindų sutarčiai pakeisti teismine tvarka egzistavimÄ , bet ir leidžia vertinti kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovų argumentÄ , jog atsakovas nevykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos. IeÅ¡kovų ir pirmosios instancijos teismo cituoti Finansų įstaigų įstatymo 31 ir 32 str. yra įstatymo skyriuje, kuris vadinasi „Finansų įstaigos verslo rizika ir jos apribojimas“, t.y. Å¡ios normos, tiek pagal savo vietÄ Ä¯statymo struktÅ«roje, tiek ir pagal savo turinį yra skirtos užtikrinti atsakovo verslo saugumÄ .

Atsakovas turi vertinti rinkÄ , skolininkų mokumÄ ir kitas aplinkybes tam, kad apsaugotų jam patikėtas indėlininkų lėšas nuo nepagrįstos rizikos. Nagrinėjamu atveju rizika, susijusi su ribotomis ieÅ¡kovų pajamomis ir trumpu kredito grÄ Å¾inimo terminu, buvo apribota reikalavimu įkeisti ieÅ¡kovams priklausantį turtÄ . IeÅ¡kovų reiÅ¡kiami argumentai yra susiję ne su atsakovo, bet su jų pačių veiklos rizikos vertinimu, todėl minėtos teisės normos pritaikytos nepagrįstai. Jos gali tapti pagrindu pareigų vykdymÄ kontroliuojančioms ir vertinančioms atsakingoms institucijoms imtis tam tikrų administracinių priemonių, tačiau negali įtakoti kredito sutarties teisėtumo, negali bÅ«ti vertinamos kaip atleidžiančios skolininkÄ nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Ä®vertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog, veikdami kaip verslininkai, ieÅ¡kovai sutartį, kurios terminÄ praÅ¡oma pratęsti, sudarė elgdamiesi neatidžiai ir nerÅ«pestingai, neįvertinę galimos savo verslo rizikos, neįrodė atlikę visus protingai įmanomus veiksmus prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, todėl jų reikalavimas nesėkmingų verslo planų pasekmes perkelti kitai sutarties Å¡aliai, vertintinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nurodytas faktines aplinkybes, neatskleidė CK 6.204 str. normai tinkamai taikyti reikÅ¡mingų faktų, priėmė nepagrįstÄ , todėl naikintinÄ sprendimÄ .

SprendimÄ panaikinusi teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovų pateiktÄ ieÅ¡kinį tenkinti nebuvo pagrindo, todėl jis atmestinas. Apeliacinį skundÄ patenkinus, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. Atsakovas 2011 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11021102 paduodamas apeliacinį skundÄ sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p., 4 d., už tokio pobÅ«džio procesinio dokumento padavimÄ mokėtinas 100 Lt žyminis mokestis. Kadangi žyminio mokesčio dydį reglamentuojančio CPK 80 str. nauja redakcija įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., vadovaujantis CPK 82 str. 2 d., bÅ«tent nuo nurodytos dienos iÅ¡ naujo turi bÅ«ti skaičiuojamas ir vartojimo kainų indeksas.

Dėl nurodytos aplinkybės žyminį mokestį atsakovas indeksavo be pagrindo. Permokėta žyminio mokesčio dalis - 39 Lt - atsakovui grÄ Å¾intina remiantis CPK 87 str. 1 d. 1 p. Likusi žyminio mokesčio suma atsakovui priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : apeliacinį skundÄ patenkinti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti.Ä®pareigoti VMI prie Finansų ministerijos grÄ Å¾inti atsakovui AS Parex Banka, juridinio asmens kodas 40003074590, 2011 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11021102 sumokėto žyminio mokesčio dalį - 39 Lt.Priteisti atsakovui AS Parex Banka, juridinio asmens kodas 40003074590, iÅ¡ ieÅ¡kovų L.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 50 Lt už atsakovo paduotÄ apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Kolegijos pirmininkė                                                                                           RÅ«ta Palubinskaitė Kolegijos teisėjai                                                                                            Leonas Jachimavičius                                                                                                                      Arvydas Žibas