2021-02-17 Nr. AB-3550-3-61-3-04571-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-357-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04571-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 26

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras ir N. P.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-430(2.13-1.) „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) 1, 3 ir 4 punktus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2R-5255 (2.13) paprašė pateikti informaciją, susijusią su N. P. skundu, kuriame nurodyta, kad advokatas R. K. galimai neteisėtai rinko minėto asmens duomenis apie turimą nuosavybę ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2018 m. spalio 9 d. paaiškinime (toliau – 2018 m. spalio 9 d. paaiškinimas) nurodė, kad: 1) advokatas R. K. 2018 m. kovo 13 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su D. N. (toliau – ir Klientas), kuria įsipareigojo veikti kaip Kliento patarėjas ir atstovas visais teisiniais klausimais, susijusiais su N. P. 2018 m. kovo 12 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lietuvos ryto” televizijos tiesioginėje laidoje (duomenys neskelbtini) ir vėliau paskleistais duomenimis apie Klientą; 2) vykdydamas Kliento pavedimą, parengė ieškinio (-ių) dėl neturtinės žalos atlyginimo projektą (-us), teikė jam su tuo susijusias konsultacijas, įkėlė Kliento pasirašytą ieškinį (-ius) į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, atstovavo Klientui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5611-769/2018; 3) informaciją apie Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruotą N. P. nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą atlygintinai gavo 2018 m. kovo 19 d., prisijungęs prie NTR informacinės sistemos; 4) informacija buvo reikalinga teisinėms paslaugoms pagal teisinių paslaugų sutartį teikti, šią informaciją konkrečiai detalizuojant; 5) apie tai, kad R. K. yra gavęs informaciją, kokią ir kokiu būdu ji buvo gauta, N. P. buvo informuotas teismo posėdžiuose civilinės bylos nagrinėjimo metu; 6) advokato teisės savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, taip pat gauti teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją įtvirtintos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktuose, Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teikiami įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str.).

3. Inspekcija 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. 2R-5628 nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. paaiškinimo 4.2 punkte pateikta informacija yra netiksli ir kelianti abejonių, todėl jis paprašytas nurodyti, kokių konkrečių tikslų siekiant buvo renkami N. P. asmens duomenys apie jo nekilnojamąjį turtą bei ar teismas buvo įpareigojęs surinkti šią informaciją, kartu pagrindžiant, kaip informacija susijusi su nurodytais tikslais. Vykdydamas šį įpareigojimą, pareiškėjas 2018 m. spalio 31 d. paaiškinime nurodė teisinius ir faktinius argumentus dėl advokato funkcijų ir teisės bei pareigos gauti (rinkti) informaciją, taip pat informacijos reikalingumo, įrodinėjant bylos teismingumą, sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimo teismui klausimą bei įrodinėjant neturtinės žalos dydį.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamu Sprendimu Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad jis, rinkdamas N. P. asmens duomenis apie jo turimą ir turėtą nekilnojamąjį turtą iš NTR, neužtikrino, kad jie būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ, Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Savo nesutikimą su Sprendime padarytomis išvadomis grindė šiais argumentais: 1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnį ieškovas turi teisę pasirinkti konkretų teismą; pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad tuo atveju, kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą; 2) Klientui nebuvo žinoma atsakovo N. P. gyvenamoji vieta, taip pat tai, ar jis yra ją deklaravęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo yra (duomenys neskelbtini) ir labiau tikėtina, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), iniciuoti bylos procesą atrodė pagrįsta ir dėl to, kad ieškovas (Klientas) ir jį atstovaujantis pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini); 3) Sprendime nenurodoma jokių argumentų, kuo konkrečiai, teikdamas Klientui teisinius patarimus dėl CPK 30 straipsnyje numatytos teisės pasirinkti vieną iš galimų teismų, pareiškėjas tariamai neįgyvendino asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimų ir koks yra šių reikalavimų turinys šioje konkrečioje situacijoje.

5. Pasisakydamas dėl informacijos rinkimo, turint tikslą spręsti klausimą, ar reikšti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – ir LAP) taikymo ir Sprendime šiuo klausimu išdėstyto vertinimo, pareiškėjas nurodė, kad ši informacija buvo reikalinga, siekiant nustatyti, ar egzistuoja grėsmė realiam galimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ar atsakovas turi pakankamai turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 144 str. 1 d.), o gauta informacija leido padaryti išvadą, kad tokia grėsmė neegzistuoja, dėl to prašymas dėl LAP taikymo su ieškiniu nebuvo teikiamas. Skundžiamo Sprendimo teiginys dėl „istorinių duomenų rinkimo“ yra siurprizinis ir neaiškus, iš jo neįmanoma nustatyti, kokių „istorinių duomenų“ neteisėtu rinkimu ir / ar gavimu pareiškėjas yra kaltinamas, nes 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. spalio 18 d. raštuose jis nebuvo prašomas dėl to pateikti paaiškinimų.

6. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo teiginiais, jog nors pareiškėjui formuluojant ieškinio dalyką ir įrodinėjant civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes informacija apie N. P. turimą nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga, tačiau jo, kaip viešo asmens, turimas turtas galėjo būti įvertintas peržiūrint viešai skelbiamus gyventojų turto deklaracijų duomenis, nes: 1) Inspekcija pripažino, kad informacija apie N. P. turimą nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga; 2) turto deklaracijų duomenys atspindi tai, ką deklaravimo metu išviešino pats deklaruojantysis, todėl iš jų negalima įvertinti, kokį turtą aktualiu metu turi konkretus asmuo, kokios to turto savybės ir galima rinkos vertė; 3) tuo atveju, jei N. P. nebūtų viešas asmuo ir jo turto deklaracijos nebūtų skelbiami viešai, Inspekcijos nuomone, duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą gavimas iš NTR būtų teisėtas.

7. Teismo posėdyje pareiškėjas atsakydamas į teismo užduotus klausimus paaiškino, kad N. P. deklaruotos gyvenamosios vietos netikrino, nes neturi prisijungimo prie Gyventojų registro, o gauti duomenys civilinę bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo pateikti, nes dėl jų vykusiame teismo posėdyje buvo paaiškinta žodžiu, be to, N. P. sutiko, jog duomenys yra teisingi.

8. Atsakovas Inspekcija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam ir jo Klientui N. P. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma ir dėl to atsirado poreikis surinkti duomenis apie šio asmens nekilnojamojo turto buvimo vietą iš NTR. Pirminis duomenų apie fizinio asmens gyvenamąją vietą šaltinis yra Gyventojų registras, į kurį pareiškėjas net nebandė kreiptis. Renkant duomenis apie N. P. nekilnojamojo turto buvimo vietą, buvo pažeistas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog pareiškėjui N. P. nekilnojamojo turto duomenų rinkimas buvo reikalingas tam, kad išsiaiškinti, ar byloje dėl pakankamai didelės turtinės žalos atlyginimo atsakovas turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ir atitinkamai spręsti prašymo dėl LAP teikimo teismui klausimą, nurodė, kad pagal teisminę praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti LAP, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas yra teisės profesionalas ir ši teisminė praktika jam turėjo būti žinoma, jo pateikti paaiškinimai šiuo aspektu neleido Inspekcijai daryti išvados, kad buvo įgyvendintas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo reikalavimas.

10. Atsakovas pažymėjo, kad nė viename iš paaiškinimų pareiškėjas nepagrindė, dėl ko buvo suformuotas NTR (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašas su istorija. todėl Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti tokių duomenų teisėtumo. Inspekcijos vertinimu, nebuvo jokio istorinių duomenų rinkimo ryšio su siekiu, kurį nurodė pareiškėjas Inspekcijai 2018 m. spalio 31 d. paaiškinime.

11. Teismo posėdyje atsakovo atstovės papildomai paaiškino, kad Inspekcija, priimdama sprendimą, visada remiasi ta informacija, kuri jau yra pateikta, atkreipė dėmesį, kad Įstatyme nėra nustatyta, kad Inspekcija negalėtų vertinti advokatų veiksmų dėl tvarkomų duomenų ar negalėtų reikalauti iš jų, kad pateiktų informaciją.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) pateiktame atsiliepime prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi tyrime nedalyvavo, o su Sprendimu susipažino jau po jo priėmimo, todėl jam sudėtinga pareikšti nuomonę dėl skundo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisingumo ministerija manė, kad yra vertintinas Sprendimo argumento, apribojančio advokato teisę gauti informaciją, reikalingą kliento gynimui, pagrįstumo proporcingumas ADTAĮ (asmens duomenys turi būti tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai) bei 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR arba Reglamentas) nuostatų atžvilgiu.

14. Teismo posėdyje Teisingumo ministerijos atstovė nurodė, kad pareiškėjas, kuris yra advokatas, rinko duomenis konkretiems tikslams, buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, todėl kyla klausimas, ar proporcinga bausti advokatą, kuris atstovavo Klientą ir rinko informaciją savo pareigoms atlikti.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino. Panaikino Sprendimo 1 punkto dalį, kuria pripažinta, kad N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundas laikytinas pagrįstu dėl to, kad advokatas R. K., rinkdamas N. P. asmens duomenis apie jo turimą ir turėtą nekilnojamąjį iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro, neužtikrino, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai ir pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Panaikino Sprendimo 3 ir 4 punktus.

16. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-430(2.13-1.) 1, 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos atstovių paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. Inspekcijai pateikė užpildytą formą „Asmens skundų nagrinėjimas“, prašydamas ištirti VĮ Registro centro veiksmus tvarkant jo asmens duomenis, t. y. teikiant jo duomenis apie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kontoros advokatui (b. l. 49–50). Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu paštu Inspekcijai nusiuntė pakartotinį prašymą išnagrinėti jo skundą (b. l. 53–54), į kurį Inspekcija atsakė 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 5277-(2.13), be kita ko, nurodydama, kad šis jo pateiktas prašymas neatitinka ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl Inspekcijoje nebus nagrinėjamas kaip skundas, o Inspekcija 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2R-5126 (2.13) jį jau yra informavusi apie Inspekcijoje priimtą nagrinėti 2018 m. rugsėjo 10 d. skundą (b. l. 55).

18. Inspekcija 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2R-5255(2.13) (b. l. 9, 56–57) kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir advokatų profesinė bendrija), nurodydama, kad nagrinėjamas N. P. skundas dėl to, jog advokatų profesinės bendrijos praktikuojantis advokatas R. K. galimai neteisėtai rinko duomenis apie N. P. turimą nuosavybę ((duomenys neskelbtini)) ir turėjo VĮ Registrų centro išduotą Nekilnojamojo turto registro pažymą, bei paprašė pateikti informaciją ir paaiškinimus (b. l. 9, 56–57).

19. Advokatų profesinė bendrija 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. SD25/18 (b. l. 11, 58) pateikė informaciją, kad advokatas R. K. informaciją rinko, teikdamas teisines paslaugas pagal jo (ne advokatų profesinės bendrijos) individualiai su Klientu sudarytą sutartį bei pateikė minėto advokato paaiškinimą su 2018 m. kovo 22 d. išrašu iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo (b. l. 59–60). Pareiškėjas 2018 m. spalio 9 d. paaiškinime nurodė, kad jis 2018 m. kovo 13 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su Klientu D. N., pagal kurią įsipareigojo veikti kaip Kliento patarėjas ir atstovas visais teisiniais klausimais, susijusiais su N. P. 2018 m. kovo 12 d. UAB „Lietuvos rytas“ televizijos tiesioginėje laidoje (duomenys neskelbtini) ir vėliau paskleistais duomenimis apie Klientą. Paminėjo, kokius pavedimus įvykdė pagal Kliento pavedimą, įskaitant ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimą teismui ir Kliento atstovavimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5611-769/2018. Detalizavo, kad informaciją apie NTR įregistruotą N. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą atlygintinai gavo 2018 m. kovo 19 d., prisijungęs prie NTR informacinės sistemos, taip pat kokių teisinių paslaugų teikimui rinkta informacija buvo reikalinga – ieškinio pateikimui pagal atsakovo turto buvimo vietą, prašymo dėl LAP teikimui, žalą padariusio asmens turtinės padėties nustatymui, formuluojant reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio ir įrodinėjant civilinėje byloje įrodinėtinas aplinkybes, be to, nurodė, kad apie tai, jog tokia informacija buvo gauta, taip pat apie jos turinį ir gavimo būdą N. P. buvo informuotas teismo posėdžiuose civilinės bylos nagrinėjimo metu.

20. Inspekcija 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 2R-5279(2.13) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 61–62) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, be kita ko, prašydama pranešti: 1) pagal kokius paieškos kriterijus buvo atlikta peržiūra apie N. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kokia konkrečiai informacija buvo peržiūrėta; 2) ar N. P. asmens duomenys buvo pateikti advokatų profesinei bendrijai ir / ar praktikuojančiam advokatui R. K., nurodant kada, kokiu būdu, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu bei kokie asmens duomenys buvo teikti; 3) pateikti NTR duomenų teikimo sutarties, kurios pagrindu advokatų profesinė bendrija atliko N. P. duomenų peržiūrą, kopiją; 4) ar N. P. buvo suteikta / nesuteikta informacija ir kokia forma apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 14 straipsnį.

21. VĮ Registrų centras 2018 m. spalio 9 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.1.86.)s-9104 (b. l. 63–65) paaiškino, kad advokatų profesinė bendrija su VĮ Registrų centru 2006 m. gegužės 29 d. sudarė Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. DT-NTR-713/06, kurios pagrindu advokatų profesinės bendrijos darbuotoja 2018 m. kovo 19 d. NTR centriniame duomenų banke atliko paiešką pagal pavardę ir asmens kodą ir suformavo N. P. priklausančio buto registro išrašą su istorija, kuris buvo teiktas automatiniu būdu. Nurodė, kad N. P. informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą (teikimą) nebuvo teikiama, kaip to reikalauja BDAR 14 straipsnis, nes taikoma šio Reglamento 14 straipsnio 5 dalies c papunktyje nustatyta išimtis.

22. Inspekcija 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. 2R-5628(2.13) (b. l. 7, 72–73) kreipėsi į advokatų profesinę bendriją ir pareiškėją, prašydama nurodyti, kokių konkrečių tikslų siekiant buvo renkami N. P. asmens duomenys apie jo nekilnojamąjį turtą bei ar teismas buvo įpareigojęs surinkti šią informaciją, kartu pagrindžiant, kaip ši informacija susijusi su tikslais, nurodytais 2018 m. spalio 9 d. paaiškinimo 4.2 punkte. Pareiškėjas 2018 m. spalio 31 d. pateiktame paaiškinime (b. l. 74–78) pakartojo, kokias aplinkybes jis buvo nurodęs 2018 m. spalio 9 d. paaiškinime, bei papildomai detalizavo, kad visa aptariama informacija buvo reikalinga teisinėms paslaugoms teikti: 1) įrodinėjant civilinės bylos teismingumą pagal atsakovo turto buvimo vietą; 2) sprendžiant dėl prašymo dėl LAP teikimo teismui klausimą; 3) įrodinėjant neturtinės žalos dydį.

23. Inspekcija, išnagrinėjusi N. P. skundą, 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-430 (2.13-1.) „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“ (2.13-1.) (b. l. 14–17), kuriuo nusprendė: pripažinti N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundą pagrįstu (1 punktas); nurodė Teisingumo ministerijai ir VĮ Registrų centrui atnaujinti su advokatų profesine bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (jei reikia ir su kitomis advokatų kontoromis ir advokatais) sudarytą sutartį, kad NTR duomenų teikimas advokatams atitiktų BDAR ir kitų su tuo susijusių teisės aktų nuostatas; apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 14 d. raštu informuoti Inspekciją (2 punktas); pareikšti advokatui R. K. papeikimą (3 punktas); nurodė advokatui R. K. užtikrinti, kad teikiant teisines paslaugas asmens duomenų rinkimas iš trečiųjų asmenų atitiktų BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 punktas).

24. Vykdydamas Sprendimo 2 punkte įtvirtintą nurodymą, VĮ Registrų centras su advokatų profesine bendrija 2018 m. gruodžio 14 d. pasirašė susitarimą Nr. 3 „Dėl 2006 m. gegužės 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutarties Nr. DT-NTR-713/06 pakeitimo“ (b. l. 92).

25. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas BDAR ir ADTAĮ. Ginčo sprendimui aktualios skirtingos šio Įstatymo redakcijos: redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d., t. y. N. P. asmens duomenų tvarkymo metu, ir redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d., t. y. N. P. skundo pateikimo Inspekcijai ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu.

26. Nagrinėdamas bylos esmę, teismas pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. Inspekcijai pateikė užpildytą formą „Asmens skundų nagrinėjimas“ (b. l. 49–50), kurios 1.1 punkte nurodė, jog skundžiamas juridinis asmuo yra VĮ Registrų centras. Nurodydamas, kaip jo, kaip duomenų subjekto, teisė, numatyta ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje, galimai buvo pažeista, prašymo formos 2.1 punkte įrašė: „Davė mano asmens duomenis apie mano nekilnojamąjį turtą be mano sutikimo (duomenys neskelbtini) kontoros advokatui“, o nurodydamas aplinkybes, kuriomis sužinojo apie galimą neteisėtą jo asmens duomenų tvarkymą bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės nagrinėjant skundą, įrašė: „Teisme buvo mojuojama išrašu iš Registrų centro apie mano (duomenys neskelbtini) ir grasinama, kad jį teks man parduoti“ (prašymo formos 2.5 punktas). Teismas pažymėjo, kad N. P. 2018 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu paštu Inspekcijai atsiųstas pakartotinis prašymas (b. l. 53–54) Inspekcijoje nebuvo tiriamas, kaip neatitinkantis ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų (b. l. 55).

27. Teismas akcentavo, kad skundo tyrimui reikalingus duomenis ir informaciją Inspekcija įpareigojo pateikti tiek VĮ Registrų centrą, tiek ir advokatų profesinę bendriją, kurią gavusi ir ją įvertinusi priėmė ginčijamą Sprendimą, jame pasisakydama dviem aspektais: 1) dėl advokato R. K. veiksmų teisėtumo renkant N. P. nekilnojamojo turto duomenis; 2) dėl VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumo teikiant pareiškėjo nekilnojamojo turto duomenis advokatui.

28. Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad: 1) advokatas R. K., rinkdamas N. P. asmens duomenis apie jo turimą ir turėtą nekilnojamąjį iš VĮ Registrų centro tvarkomo NTR, neužtikrino, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai ir pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 2) VĮ Registrų centras, asmens duomenų teikimo sutartyje Nr. DT-NTR-713/06 nenustatydamas reikalavimo, kad asmens duomenų teikimas iš NTR atitiktų teisės aktų reikalavimus, neužtikrino, kad N. P. asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

29. Dėl advokato R. K. veiksmų teisėtumo Inspekcija Sprendime konstatavo, kad jis iš VĮ Registrų centro gaudamas N. P. asmens duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir turėdamas tikslą atstovaujamam Klientui parengti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal teismingumo taisykles, įtvirtintas CPK 30 straipsnio 1 dalyje (pagal atsakovo, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, turto buvimo vietą), svarstydamas klausimą dėl prašymo taikyti LAP pateikimo teismui ir neturtinės žalos dydžio pagrindimui ieškinyje, neužtikrino asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimų įgyvendinimo, tuo pažeisdamas ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus.

30. Teismas vadovavosi skundo pateikimo Inspekcijai ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusio ADTAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 1 straipsniu ir pažymėjo, kad ADTAĮ II skirsnyje nustatytos taisyklės Inspekcijai tyrimus ir (ar) patikrinimus atliekant savo iniciatyva, tačiau jame įtvirtintas reglamentavimas ginčo atveju nėra aktualus, kadangi nagrinėjamu atveju Inspekcija atliko ne tyrimą savo iniciatyva, o nagrinėjo N. P. skundą dėl VĮ Registro centro veiksmų asmens duomenų tvarkymo srityje, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas ADTAĮ III skirsnyje, kuriame nustatytos pareiškėjų pateiktų skundų nagrinėjimo taisyklės.

31. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skundą Inspekcijai pateikęs N. P. neskundė advokatų profesinės bendrijos ar atskirų jos advokatų veiksmų dėl jo asmens duomenų apie nekilnojamąjį turtą rinkimo, o prašė ištirti tik VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumą pateikiant šiuos duomenis advokatų profesinei bendrijai. Taigi Inspekcija, nagrinėdama N. P. skundą, kuris buvo teiktas kaip užpildyta prašymo forma, turėjo aiškiai apibrėžtas skundo ribas ir turėjo įvertinti, ar pagrįstai VĮ Registrų centro NTR duomenų bazėje esantys duomenys apie N. P. turimą nekilnojamąjį turtą buvo pateikti advokatų profesinės bendrijai ar atskiriems šios advokatų profesinės bendrijos advokatams.

32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktu, ADTAĮ 31 straipsniu, teismas pažymėjo, kad priežiūros institucija (nagrinėjamu atveju – Inspekcija), baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįstu; 2) atmesti skundą ar jo dalį. Kaip jau buvo minėta, pirmuoju Sprendimo punktu Inspekcija pareiškėjo (N. P.) 2018 m. rugsėjo 10 d. skundą pripažino pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijai pateiktame ir jos nagrinėtame skunde minėtas asmuo skundė tik VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumą tvarkant jo asmens duomenis, t. y. duomenų apie nekilnojamąjį turtą perdavimą vienam iš advokatų profesinės bendrijos advokatų. Įvertinęs N. P. Inspekcijai teikto skundo turinį ir skundžiamame Inspekcijos Sprendime nagrinėtas ir konstatuotas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismas sprendė, jog Inspekcija, priimdama Sprendimą, kuriame vertino advokato R. K. veiksmų teisėtumą tvarkant N. P. nekilnojamojo turto duomenis, pripažino jį padarius atitinkamus ADTAĮ pažeidimus, pareiškė papeikimą ir davė nurodymą, numatytą Sprendimo 4 punkte, nepagrįstai išėjo už Inspekcijai pateikto skundo reikalavimo ribų, todėl advokato R. K. atžvilgiu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

33. Darydamas šią išvadą, teismas nekvestionavo Inspekcijos teisės, esant galimam pažeidimui, pradėti ir atlikti tyrimą (patikrinimą) savo iniciatyva, tačiau nagrinėjamu atveju sprendė, kad Inspekcija turėjo apsiriboti pareikštais skundo reikalavimais, išnagrinėti skundą ta apimtimi, kokia jis buvo pateiktas, o kito subjekto (advokato R. K.) atžvilgiu, jei tam nustatė įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, galimą pažeidimą, turėjo teisę pradėti atskirą tyrimą savo iniciatyva ir priimti vieną iš sprendimų rūšių, numatytų ADTAĮ 22 straipsnyje.

34. Teismas nepasisakė dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ta apimtimi, kuria N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundas pripažintas pagrįstu dėl VĮ Registro centro veiksmų teisėtumo teikiant minėto asmens nekilnojamojo turto duomenis advokatui, kadangi VĮ Registrų centras skundo dėl Sprendimo nepateikė.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažino, kad Inspekcijoje nagrinėjant N. P. skundą ir Inspekcijai priimant skundžiamą Sprendimą advokato R. K. atžvilgiu buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl Sprendimo 1, 3 ir 4 punktai naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas Sprendimo 1 punktą panaikino tiek, kiek juo pripažinta, kad N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundas laikytinas pagrįstas dėl to, kad advokatas R. K., rinkdamas N. P. asmens duomenis apie jo turimą ir turėtą nekilnojamąjį iš VĮ Registrų centro tvarkomo NTR, neužtikrino, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai ir pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nekvestionuodamas tos šio Sprendimo 1 punkto dalies, kuria pripažinta, kad VĮ Registrų centras, asmens duomenų teikimo sutartyje Nr. DT-NTR-713/06 nenustatydamas reikalavimo, kad asmens duomenų teikimas iš NTR atitiktų teisės aktų reikalavimus, neužtikrino, kad N. P. asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi VĮ Registrų centras į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo nesikreipė. Teismas taip pat panaikino ir Sprendimo 3 ir 4 punktus, kuriais pareiškėjui paskirtas papeikimas ir duotas nurodymas, susijęs su asmens duomenų rinkimu iš trečiųjų asmenų teikiant teisines paslaugas.

36. Teismas, tenkindamas pareiškėjo reikalavimus ir naikindamas atitinkamus Sprendimo punktus bei vieno iš jų dalį ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, plačiau dėl pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų nepasisakė ir jų nevertino, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III. 37. Atsakovas Inspekcija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Teismas neteisingai nustatė, kad N. P. skundė tik VĮ Registrų centrą. Kartu su skundu buvo pateiktas priedas – 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymas dėl neteisėto duomenų naudojimo, kuriame ir išaiškintas pagrindinis skundo dalykas. Skundo forma yra rekomenduojama, teikiant skundą buvo nurodyta, jog viskas smulkiai aprašyta 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte. Iš minėto rašto matyti, jog N. P. nepasitenkinimas buvo nukreiptas advokato atžvilgiu. N. P., teikdamas skundą, negalėjo žinoti, kaip vyksta NTR duomenų teikimas advokatams, kad advokatai patys prisijungia prie NTR duomenų bazės. Šiuo atveju jei Inspekcija būtų apsiribojusi VĮ Registrų centro veiksmų vertinimu, skundo tyrimas nebūtų išsamus, o Inspekcija būtų pažeidusi išsamumo principą (VAĮ 3 str. 13 p.). Be to, BDAR 57 straipsnio 1 dalies f punktas suteikia Inspekcijai teisę įvertinti skundo dalyko mastą pagal visą su skundu pateiktą medžiagą ir nevertinti skundo dalyko pagal vienos skundo eilutės (skundžiamas asmuo) įrašą. Dažni atveji, kai skunde duomenų subjektas objektyviai negali tiksliai nurodyti skundžiamo asmens, pvz., vaizdo stebėjimo viešoje vietoje vykdymo atveju, tačiau Inspekcija, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais, gali nustatyti tokį asmenį. Inspekcijos nuomone, duomenų subjekto klydimas nurodant skundžiamą asmenį arba skundžiamo asmens tapatybės nežinojimas negali būti absoliuti kliūtis Inspekcijai nagrinėti asmens skundą dėl konkrečių skundžiamų asmens duomenų tvarkymo veiksmų ir jį išnagrinėjus imtis taisomųjų veiksmų už BDAR pažeidimą atsakingo asmens atžvilgiu. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (žr. 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą).

37.2. Priešingai teismo padarytai išvadai, Inspekcija mano, kad N. P. skundo nagrinėjimas vyko griežtai pagal ADTAĮ trečiame skirsnyje nustatytus reikalavimus. R. K. skundas teismui buvo pagrįstas visai kitais argumentais, nei tie, kuriais remiantis priimtas teismo sprendimas, t. y. ginčo tarp šalių, kad Inspekcijai buvo skundžiamas ne tas asmuo, nebuvo. Teismo posėdžio metu taip pat buvo nagrinėjami pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai. Tokiu būdu Inspekcijai nebuvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją šiuo klausimu, ši aplinkybė Inspekcijai buvo netikėta ir nebuvo galimybės užtikrinto sąžiningo proceso. Inspekcija pažymi, kad N. P. advokato veiksmus skundė ne tik Inspekcijai, bet ir Lietuvos advokatūrai, kuri šiuo pagrindu vertino R. K. veiksmus ir tai buvo paminėta bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, nes nepasisakė ir nevertino procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, pažeidė teisę būti išklausytam, nes Inspekcija neturėjo galimybės pasisakyti dėl argumento, kuriuo remiantis buvo panaikintas Sprendimas.

37.3. Inspekcija nesutinka su teismo argumentu, jog kito subjekto (advokato R. K.) atžvilgiu Inspekcija turėjo teisę pradėti atskirą tyrimą savo iniciatyva, kadangi vieno skundo tyrimą išskaidžius į atskirus tyrimus, būtų pažeistas VAĮ 13 straipsnio 6 punkte įtvirtintas efektyvumo principas. Tuo labiau, kad abiem atvejais buvo tiriami tie patys skundžiami veiksmai. Be to, atlikus tikrinimą dėl advokato veiksmų Inspekcijos iniciatyva, N. P. galimybės ginti teises, Inspekcijai priėmus nepalankų sprendimą, būtų suvaržytos, nes jis tokio sprendimo negalėtų skųsti.

38. Pareiškėjas R. K. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

39. Pareiškėjas pažymi, kad palaiko savo skunde, paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus dėl advokato funkcijų ir teisės bei pareigos gauti (rinkti) informaciją; dėl informacijos reikalingumo, įrodinėjant bylos teismingumą; dėl informacijos reikalingumo, sprendžiant prašymo dėl LAP teikimo teismui klausimą; dėl informacijos reikalingumo, įrodinėjant neturtinės žalos dydį. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendime „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui R. K.” konstatuojama: „Remiantis tyrimo medžiaga nustatyta, kad Advokatas, įgyvendindamas Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintas teises, savarankiškai rinko bei iš nekilnojamojo turto registro 2018-03-19 gavo Pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto duomenis, kurie buvo reikalingi Advokato teisinėms paslaugoms teikti pagal Advokato ir jo Kliento sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, Kliento ginče su Pareiškėju.“

40. Pareiškėjas akcentuoja, kad Inspekcija nenurodė jokių teiginių, kuriais būtų nesutinkama su pareiškėjo argumentais, kad: informacija apie N. P. turtą (turtinę padėtį) buvo reikalinga įrodinėjant neturtinės žalos dydį; pačiame skundžiamame Sprendime atsakovas pripažino, jog „informacija apie pareiškėjo turimą nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga”; vieši N. P. turto deklaravimo duomenys nepatvirtina civilinėje byloje įrodinėjimo dalyką sudariusių aplinkybių; skundžiamo Sprendimo teiginiai apie tai, kad viešųjų asmenų (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) turto duomenis galima gauti iš viešų turto deklaravimo duomenų, yra absurdiški, nes reiškia, kad vieši asmenys naudojasi didesne asmens duomenų tvarkymo apsauga; istoriniai duomenys apie N. P. turtą buvo reikalingi, kadangi informacija apie N. P. turto įgijimo pagrindą leido kvalifikuoti, kad turtas priklauso jam asmeninės (ne bendrosios jungtinės) nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), istorinė informacija apie teisių į turtą suvaržymų nustatymus ir / ar panaikinimus leido įvertinti galimo Kliento prašymo dėl LAP tikslingumą.

41. Pareiškėjas pažymi, kad neteikė apeliacinio skundo, nes skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra teisinga.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.

43. Teisingumo ministerijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija turėjo apsiriboti pareikštais skundo reikalavimais, išnagrinėti skundą ta apimtimi, kokia jis buvo pateiktas, o kito subjekto atžvilgiu, jei nustatė įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, galimą pažeidimą, turėjo teisę pradėti atskirą tyrimą savo iniciatyva, vertintina kritiškai. Šia aplinkybe nesirėmė nei šalys, nei teismas posėdžio metu, todėl nebuvo galimybės visiems proceso dalyviams realizuoti rungimosi principo ir būti išklausytiems. Be to, tokio pobūdžio procedūrinis pažeidimas pernelyg formalus, iš esmės nepažeidęs suinteresuotų asmenų interesų, tuo tarpu ne bet kokie procedūriniai pažeidimai yra pagrindas pripažinti administracinę procedūrą neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-430(2.13-1.) „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“ 1, 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino. Panaikino Sprendimo 1 punkto dalį, kuria pripažinta, kad N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundas laikytinas pagrįstu dėl to, kad advokatas R. K., rinkdamas N. P. asmens duomenis apie jo turimą ir turėtą nekilnojamąjį iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro, neužtikrino, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai ir pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Panaikino Sprendimo 3 ir 4 punktus.

46. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teismui nustačius, kad Inspekcijai pateiktame ir jos nagrinėtame skunde N. P. skundė tik VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumą tvarkant jo asmens duomenis. Įvertinęs N. P. teikto skundo turinį ir skundžiamame Sprendime nagrinėtas ir konstatuotas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismas sprendė, jog Inspekcija, priimdama Sprendimą, kuriame vertino advokato R. K. veiksmų teisėtumą tvarkant N. P. nekilnojamojo turto duomenis, pripažino jį padarius atitinkamus ADTAĮ pažeidimus, pareiškė papeikimą ir davė nurodymą, numatytą Sprendimo 4 punkte, nepagrįstai išėjo už Inspekcijai pateikto skundo reikalavimo ribų, todėl advokato R. K. atžvilgiu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

47. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka, kad N. P. skundė tik VĮ Registrų centro veiksmus. Atsakovas pažymi, kad kartu su skundu buvo pateiktas priedas – 2018 m. rugsėjo 7 d. raštas dėl neteisėto duomenų naudojimo, kuriame ir išaiškintas pagrindinis skundo dalykas. Iš minėto rašto turinio matyti, jog N. P. nepasitenkinimas buvo nukreiptas advokato atžvilgiu. Be to, anot atsakovo, duomenų subjekto klydimas nurodant skundžiamą asmenį arba skundžiamo asmens tapatybės nežinojimas negali būti absoliuti kliūtis Inspekcijai nagrinėti asmens skundą dėl konkrečių skundžiamų asmens duomenų tvarkymo veiksmų.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

50. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad Inspekcijai pateiktame ir jos nagrinėtame skunde N. P. skundė tik VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumą tvarkant jo asmens duomenis, darytina išvada, jog teismas laikėsi pernelyg formalios pozicijos, kuri, be kita ko, neatitinka byloje surinktų duomenų. Sistemiškai įvertinus N. P. pateiktą skundą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, matyti, kad skundžiamasi buvo ir advokato veiksmais, tik N. P., teikdamas skundą, nežinojo, kaip tiksliai vyksta NTR duomenų teikimas advokatams, kad advokatai patys gali prisijungti prie NTR duomenų bazės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl apskundimo dalyko, kuri buvo ir vienintelis pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą, priimta remiantis vienintele aplinkybe – kad N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. Inspekcijai pateikė užpildytą formą „Asmens skundų nagrinėjimas“ (b. l. 49–50), kurios 1.1 punkte nurodė, jog skundžiamas juridinis asmuo yra VĮ Registrų centras. Toks vieno užpildytos formos punkto vertinimas, nevertinant pateikto skundo kaip visumos, negali būti vertinamas kaip pagrįstas.

51. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nekvestionavo Inspekcijos teisės, esant galimam pažeidimui, pradėti ir atlikti tyrimą (patikrinimą) savo iniciatyva, tačiau nagrinėjamu atveju sprendė, kad Inspekcija turėjo apsiriboti pareikštais skundo reikalavimais, išnagrinėti skundą ta apimtimi, kokia jis buvo pateiktas, o kito subjekto (advokato R. K.) atžvilgiu, jei tam nustatė įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, galimą pažeidimą, turėjo teisę pradėti atskirą tyrimą savo iniciatyva ir priimti vieną iš sprendimų rūšių, numatytų ADTAĮ 22 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks požiūris taip pat nėra pagrįstas, nes viešojo administravimo institucijos neturėtų būti skatinamos pradėti keletą atskirų tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamos identiškos aplinkybės.

52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, padaręs išvadą, kad Inspekcijai pateiktame ir jos nagrinėtame skunde N. P. skundė tik VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumą tvarkant jo asmens duomenis. Tačiau tokio argumento pareiškėjas skunde net nebuvo nurodęs. Minėtos aplinkybės dėl N. P. pateikto skundo ribų nebuvo nagrinėjamos ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjas skunde buvo išdėstęs visais kitokius argumentus: kad buvo sudaręs sutartį su Klientu, todėl teisėtai gavo duomenis apie N. P. turimą nuosavybę; kam buvo panaudoti minėti duomenys ir pan. Tačiau nei vieno pareiškėjo skunde išdėstyto ir teismo posėdyje išnagrinėto argumento pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nurodydamas visiškai kitokį sprendimo priėmimo pagrindą, teismas nesudarė galimybės proceso šalims jokio forma dėl jo išreikšti savo poziciją.

53. Pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo ABTĮ suteikiamomis galimybėmis išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas padarė bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad skunde Inspekcijai N. P. skundė tik VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumą, tvarkant jo asmens duomenis. Padaręs minėtą išvadą, teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir priimdamas sprendimą rėmėsi argumentais, dėl kurių proceso šalims nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, todėl teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti.

54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

55. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, nevertino pareiškėjo skundo argumentų. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė