84ee9aca-89a6-4879-a67e-3e5787f315f7 · Klaipėdos apygardos teismas

                                      Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-242-174/2017        Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00024-2017-9           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.12. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. gegužės 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta MiliuvienėraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1872 straipsnyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir nubaustas 578,50 Eur bauda.

Teismas n u s t a t ė: 2016 m. lapkričio 14 d., Plungės rajono apylinkės teisme, adresu Laisvės alėja 4, Plungė, vieÅ¡o teismo posėdžio metu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje I. Z. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1302 straipsnį, S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas, bÅ«damas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , davė melagingus parodymus, kad I. Z. 2016 m. rugsėjo 26 d. vakare, apie 22.00 val., blaivus atvažiavo į įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) gatvės sankryÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, kur, nuvažiavęs nuo kelio, su juo ir asmeniu, vardu R., vartojo alkoholį.Skundžiamu 2017 m. kovo 23 d. nutarimu Plungės rajono apylinkės teismas S. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1872 straipsnyje, ir paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 578,50 Eur baudÄ .Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nutraukti.

Nurodo, kad skundžiamu nutarimu pagal ATPK 1872 straipsnį yra nubaustas nepagrįstai.Pagal galiojusį ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra neabejotinas pažeidimo įvykio ir sudėties asmens veikoje įrodymas.

Nesant galimybių pašalinti abejones dėl pažeidimo įvykio ar asmens kaltės, administracinės atsakomybės taikymas negalimas. Priešingu atveju būtų pažeistas baudžiamojo pobūdžio atsakomybei taikomas nekaltumo prezumpcijos principas. Kitaip tariant administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 straipsniai). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ , negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės, o visos iÅ¡kilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teises normas, kadangi neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi vien tik pareigÅ«nų parodymais, o visus jo naudai bylojančius įrodymus atmetė kaip nepatikimus ar neobjektyvius.Teismas nepaisė to, kad jis, S. K., teisme savo kaltės nepripažino ir prašė bylÄ jam nutraukti, nes jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

Dėl pareikÅ¡to jam kaltinimo paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ , apie 22 valandÄ , kartu su I. Z. ir asmeniu, vardu R., važiavo blaivaus I. Z. vairuojamu automobiliu į pirtį (duomenys neskelbtini) kaime. Bevažiuojant kažkas paskambino I. Z., pastarasis atbulomis apsisukinėjo ir įvažiavo į griovį. Nepavykus jiems iÅ¡stumti automobilio, ten pat iÅ¡gėrė du butelius degtinės, kuriÄ buvo prieÅ¡ iÅ¡važiuodami nusipirkę. Vėliau jis išėjo į namus, o I. Z. paliko prie automobilio.

Pagalbos nekvietė, nes L Z. sakė pats susitvarkysiÄ s. Kelinta buvo valanda nežiÅ«rėjo, panaÅ¡iai apie 23.00 val. ar 23.30 val. KÄ l. Z. pasilikęs veikė, nežino.Teismas laikė nustatytu, jog: „2016 m. lapkričio 14 d., Plungės rajono apylinkės teisme, buveinė Laisvės alėja 4, Plungėje, vieÅ¡o teismo posėdžio metu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje I. Z. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 1302 straipsnį, S. K. apklausiamas kaip liudytojas, bÅ«damas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , davė melagingus parodymus, kad I.

Z. 2016 m. rugsėjo 26 d. vakare, apie 2200 val., blaivus atvažiavo į įvykio vietÄ , Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvės sankryÅ¾Ä , kur nuvažiavęs nuo kelio, su juo ir asmeniu vardu R., vartojo alkoholį.“I. Z. byloje pastarasis ne kartÄ teisme nuosekliai aiÅ¡kino, kad į griovį pateko apie 22.00 valandÄ . IÅ¡ jo pateiktos skambučių iÅ¡klotinės matyti, kad pokalbis, kurio metu važiuodamas atbuline eiga pareiÅ¡kėjas pateko į griovį, prasidėjo 21.43 val.

Po 22 valandos jokių skambučių nebebuvo, kadangi iÅ¡sikrovė telefono baterija. PareiÅ¡kėjas neturėjo galimybių iÅ¡sikviesti pagalbÄ .Teismas iÅ¡ dalies teisingai užfiksavo pareiÅ¡kėjo parodymus, nurodydamas, kad: „I. Z. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2016-09-26 vakarÄ jis važiavo Plungėje iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, iÅ¡ garažo, iki parduotuvės „Jurkinė“ su draugu. Nusipirko degtinės butelį ir apie 22 val. nuo „Jurkinės“ iÅ¡važiavo pro proftechninę mokyklÄ link (duomenys neskelbtini) kaimo.

Ä®važiavo ne į tÄ keliukÄ , todėl traukėsi atbulas. Kadangi vairuodamas atbuline eiga dar kalbėjo telefonu, todėl ir įvažiavo į griovį. Draugas iÅ¡stumti negalėjo, todėl atsidarė degtinės litrinį butelį ir vietoje gėrė. Po to draugas išėjo namo, o jis pasiliko prie maÅ¡inos ir privažiavo pareigÅ«nai. Nurodė, kad skambino vienam, kitam draugui, bet niekas negalėjo padėti, galvojo prasiblaivys, ryte iÅ¡sitemps maÅ¡inÄ ir parvažiuos namo. Automobilio neblaivus nevairavo.“Apelianto teigimu, teismas be pagrindo neatsižvelgė į jo parodymus, jog griovyje kelionė pasibaigė ne antrÄ valandÄ nakties, o apie 22 valandÄ vakaro.

Todėl nėra aiÅ¡ku, kaip jam, S. K., nebÅ«nant prie automobilio ir privažiavus policijos pareigÅ«nams, jis galėjo teisme duoti melagingus parodymus apie I. Z. vairavimÄ naktį. S. K. pažymi, jog pasakė tai, kÄ matė ir kÄ Å¾ino. Vėliau jo nebuvo ir kÄ darė I. Z. jis nežino. Tačiau teismas visiÅ¡kai netikrino ir neatsižvelgė į jo paaiÅ¡kinimus bei nesiėmė jokių priemonių įsitikinti jo teiginių teisingumu, nesivadovavo logika, o iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ pagrindė ne remdamasis byloje surinktais įrodymais, o savo subjektyvia nuomone ir prielaidomis.I.

Z. byloje buvo tiriami policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Pastarojoje byloje teismas rėmėsi pareigūnų parodymais, t. y. nurodė: „Liudytojas M. B. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, nakties metu apie 2 val. važiavo tarnybiniu automobiliu nustatytu maršrutu (duomenys neskelbtini) gatve nuo Mažeikių kelio, pastebėjo kairėje pusėje (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojantį automobili nuo jų. Automobilis pristojo, atbulomis traukiantis įvažiavo galiniais ratais į pakelės griovį.

Kai artėjo prie automobilio, Å¡viesos nuo judėjimo kilstelėjo į viršų, nuo įvažiavimo į griovį. Privažiuoti prie jo truko keletÄ sekundžių. Atvažiavus į įvykio vietÄ , pastebėjo prie vairo sėdintį asmenį, automobilis buvo užvestas, dar buvo bandoma akseleruoti, kolegė nuėjo prie jo, paprašė iÅ¡lipti, patikrinus girtumÄ alkotesteriu buvo nustatytas 3,15 promilių girtumas. <...> Liudytoja F. R. parodė, kad naktį važiavo nuo Mažeikių kelio (duomenys neskelbtini) gatve ir po kaire puse pastebėjo pravažiuojantį automobilį, pamatė Å¡viesas, nusprendė važiuoti patikrinti tÄ automobilį.

Pasuko į kairę, į keliukÄ ir važiavo link automobilio ir iÅ¡ už tokio posÅ«kio pamatė kaip automobilis staigiai sustojo ir Å¡viesos sumirgėjo į viršų. Privažiavus arčiau pastebėjo, kad automobilis griovyje. Jai priėjus arčiau automobilio, kuris buvo užvestas, automobilis buvo griovyje. <...> Byloje esančiame F. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad įvykio dienÄ važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, Plungėje, pastabėjo, kaip tolumoje Å¡alia esančiame (duomenys neskelbtini) kaime važiuoja automobilis, todėl nuvažiavo link jo, norėdami patikrinti automobilio dokumentus ir vairuotojÄ .

Važiuojant link minėto automobilio pastebėjo kaip sumirgėjo automobilio priekinių žibintų šviesos (nusileido ir pakilo). Privažiavus prie automobilio pastebėjo, kad automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuvažiavęs nuo kelio, o jo vairuotojas bando išvažiuoti iš griovio. Priėjus prie vairuotojo, jis užgesino automobilį ir paprašius jo vairuotojo pažymėjimo jis paaiškino, kad neturi, vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas.

Patikrinus <...> nustatytas 3,55 prom. girtumas <...>.“Apeliantas pažymi, jog akivaizdu, kad privažiavus policijos pareigÅ«nams prie I. Z. automobilio, jo, S. K., ten nebuvo. Taigi akivaizdu, kad jam visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡kelta administracinio teisės pažeidimo byla už neva jo melagingus parodymus bei jis neteisingai nubaustas. Apelianto S. K. teigimu, duodamas parodymus jis nemelavo, pasakė visÄ teisybę apie tai, kÄ matė. Faktas tas, kad prisistačius policijos pareigÅ«nams jo, S. K., jau ilgÄ laikÄ nebebuvo.

Jis patvirtino, kad kol jis buvo, I. Z. vairavo, tačiau tai darė nevartojęs alkoholio. Kas buvo vėliau, jis nestebėjo. Jo parodymų melagingumas niekaip neįrodytas. Apelianto teigimu, jis nekalbėjo apie nakties įvykius, apie kuriuos nebežinojo. Jis kalba apie įvykius, vykusius iki apie 23.00–23.30 val. HipotetiÅ¡kai kalbant, jei ir bÅ«tų I. Z. važiavęs apie 22.15 val., jis, S. K., nebÅ«tų žinojęs.Apeliacinis skundas atmestinas.2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. 2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ANK, 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017-1-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymÄ ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamÄ ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

Nagrinėjamu atveju ANK nėra nustatyta administracinė atsakomybė už S. K. inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , kadangi įsigaliojus naujam kodeksui Å¡i veika kriminalizuota ir atsakomybė už šį pažeidimÄ numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, todėl apylinkės teismas pagrįstai S. K. inkriminuotos veikos neperkvalifikavo ir bylÄ nagrinėjo, vadovaudamasis iki 2017-01-01 galiojusio ATPK nuostatomis.Kaip matyti iÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo turinio, S. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vada dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1872 straipsnyje, kuri, apelianto teigimu, padaryta, ne remiantis byloje surinktais įrodymais, o savo subjektyvia nuomone ir prielaidomis.

S. K. pažymi, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į jo parodymus, jog griovyje kelionė pasibaigė ne antrÄ valandÄ nakties, o apie 22 valandÄ vakaro, todėl nėra aiÅ¡ku, kaip jam, S. K., nebÅ«nant prie automobilio ir privažiavus policijos pareigÅ«nams, jis galėjo teisme duoti melagingus parodymus apie I. Z. vairavimÄ naktį. Apelianto S. K. teigimu, jis melagingų parodymų I. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje nedavė, apklausiamas teisme pasakė tai, kÄ matė ir kÄ Å¾ino, todėl yra nubaustas nepagrįstai.

Su Å¡iais apelianto skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. IÅ¡ to iÅ¡eina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad S. K. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Pripažindamas S. K. kaltu apylinkės teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus įrodymus.ATPK 1872 straipsnyje numatyta, kad melagingų parodymų, specialisto paaiÅ¡kinimų bei ekspertizės iÅ¡vadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiÅ¡kimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje užtraukia baudÄ nuo 289 Eur iki 868 Eur.AiÅ¡kinant Å¡ios teisės normos dispozicijÄ kartu su ATPK 276 straipsniu, darytina iÅ¡vada, kad nurodomas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), aiÅ¡kindamas tyčios pasireiÅ¡kimÄ panaÅ¡iose savo esme bylose (dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiÅ¡kimas, praneÅ¡imas, parodymai, iÅ¡vados ir vertimas“), yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tiesioginė tyčia Å¡io pobÅ«džio neteisėtose veikose pasireiÅ¡kia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus.

Tokios pareigos suvokimÄ bei atsakomybės už jos nevykdymÄ Å¾inojimÄ kaltininkas bÅ«na patvirtinęs savo paraÅ¡u ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).IÅ¡ prie pridėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-705-363/2016, kurioje I.

Z. įsiteisėjusiu Plungė rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 1302 straipsnį, medžiagos matyti, kad šioje byloje kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai M. B. ir F. R. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 02.15 val., važiuodami tarnybiniu automobiliu nustatytu maršrutu (duomenys neskelbtini) gatve nuo Mažeikių kelio pastebėjo kairėje pusėje (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojantį automobilį nuo jų. Automobilis stabtelėjo, atbulomis traukdamasis įvažiavo galiniais ratais į pakelės griovį.

Kai artėjo prie automobilio, Å¡viesos nuo judėjimo kilstelėjo į viršų, nuo įvažiavimo į griovį. Privažiuoti prie jo truko keletÄ sekundžių. Atvažiavę į įvykio vietÄ , pastebėjo prie vairo sėdintį asmenį, automobilis buvo užvestas, dar buvo bandoma akseleruoti, patikrinus girtumÄ alkotesteriu vairuotojui buvo nustatytas 3,15 promilės girtumas. Tuo momentu daugiau automobilių keliu nevažiavo. Policijos komisariate I. Z. pripažino padarytÄ pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Jokių kitų asmenų automobilyje ar šalia jo nebuvo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais policijos pareigūnų parodymais, kurie paneigia S. K. parodymus apie tai, kad jis kartu su blaiviu I. Z. automobiliu į griovį įvažiavo apie 22–23 val., po to gėrė alkoholinius gėrimus ir jis, S. K., palikęs I. Z., išėjo namo. Pažymėtina, kad ir pats I. Z. savo pirminiame paaiškinime nenurodė, kad į griovį įvažiavo prieš kelias valandas, buvo blaivus, su juo buvo draugai, su jais vartojo alkoholį.

Tokia jo versija atsirado tik bylÄ nagrinėjant teisme ir laikytina jo gynybos versija (tai 2016 m. lapkričio 21 d. nutarime konstatavo I. Z. administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Plungės rajono apylinkės teismas bei pažeidėjo I. Z. apeliacinį skundÄ atmetęs apeliacinės instancijos teismas), kuriÄ pateikė ir S. K., apklausiamas kaip liudytojas I. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi, duodamas tokius parodymus, S. K. suvokė, jog teisme duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, tai yra veikė tiesiogine tyčia.Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir S. K. kaltės klausimu padarius ATPK 1872 straipsnyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiÅ¡kai atitinkančias iÅ¡vadas.

Jo kaltė padarius šį pažeidimÄ visiÅ¡kai įrodyta ir abejonių nekelia. Apeliacinio skundo argumentai S. K. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamas nutarimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinti jį administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė