A-492-1832-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1832/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01876-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 13.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjams A. M., M. M.,

pareiškėjų atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,

atsakovo atstovei Sonatai Paulauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. ir A. M. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjai M. M. ir A. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) viršininko 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 1V-125 „Dėl 2011 m. liepos 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)-DSU-3328 patvirtinimo ir registracijos panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Paaiškino, kad Įsakymu buvo panaikintas Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) atliktas 2011 m. liepos 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)-DSU-3328 (toliau – ir Deklaracija) patvirtinimas ir registracija. Pareiškėjai 2011 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydami nurodyti kokių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) keliamų reikalavimų neatitinka 2011 m. liepos 8 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, tačiau atsakymo negavo. Teigė, kad Įsakymas yra neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Įsakyme nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai) ir Reglamento punktai ir papunkčiai, kurių neatitinka Deklaracija. Aiškino, kad toks Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas atėmė iš pareiškėjų galimybę taisyti atsakovo nustatytas, bet neįvardytas technines deklaracijos apie statybos užbaigimą klaidas, ir nepagrįstai apribojo pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Taip pat teigė, kad skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes jame nėra aiškiai suformuluotos suteikiamos arba nustatomos teisės ir pareigos, nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pažymėjo, kad Inspekcijos viršininko įsakymas nėra patvirtintas antspaudu, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, jį priimant taip pat vadovautasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 6 dalimi, suteikiančia teisę Inspekcijos viršininkui panaikinti Inspekcijos ar jos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus. Pažymėjo, kad Deklaracijos tvirtinimas ir registravimas panaikintas atsižvelgiant į tai, kad deklaracijoje kaip statybą leidžiantis dokumentas nurodytas statinio projektas, tačiau deklaracijos statinių bendrųjų rodiklių lentelėje nepateikiamos bendrųjų rodiklių reikšmės pagal statinio projektą. Deklaracijos statinių bendrųjų rodiklių lentelės duomenys nepildomi tik tuo atveju, kai statinio projektas nebuvo rengiamas. Dėl minėtų netikslumų, deklaracija negalėjo būti tvirtinama ir registruojama, todėl pripažinta Inspekcijos padalinio neteisėtai priimtu administraciniu sprendimu. Pažymėjo, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai nurodomas pačiame akte, o gali atsispindėti kituose su administracinio akto priėmimu susijusiuose dokumentuose. Ginčijamame akte nurodyti pagrindiniai faktai ir pateiktas teisinis pagrindas, o Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. (1.8)-2D-11163 aiškiai nurodyta, kurios teisės normos pažeistos, nuosekliai ir konkrečiai išdėstytos visos aplinkybės, papildomai nurodytos teisės normos ir tai, kaip jos turėjo būti taikomos, taip pat nurodyta skundžiamo įsakymo apskundimo tvarka. Teigė, jog tai, kad skundžiamas įsakymas nebuvo patvirtintas antspaudu yra formalus pažeidimas, neturintis įtakos įsakymo teisėtumui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 39–44) pareiškėjų skundą tenkino ir Įsakymą panaikino.

Teismas konstatavo, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Nustatė, kad Įsakyme nenurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, nenurodyti argumentai ir konkrečios teisės normos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas panaikinti Deklaracijos patvirtinimą ir registraciją. Jame abstrakčiai nurodoma, jog sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad deklaracija neatitinka Reglamento reikalavimų, tačiau nepateikiama nuoroda į konkrečias Reglamento normas, kurių reikalavimų nebuvo laikomasi teikiant deklaraciją. Įvertinęs ginčijamo įsakymo turinį, teismas konstatavo, kad Inspekcijos viršininko įsakyme nuorodos į kitus dokumentus, kuriuose pateikiamas priimto sprendimo faktinis pagrindimas ir motyvai, nėra. Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. (23.2)2D-993, kuriuo pareiškėjai informuoti apie 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą, sprendimo priėmimo motyvai taip pat nenurodyti. Teismas pažymėjo, kad nei skundžiamame įsakyme, nei Inspekcijos rašte nenurodyta individualaus akto apskundimo tvarka, nors tokie reikalavimai nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Nustatė, kad Įsakymas nėra patvirtintas jį priėmusios institucijos antspaudu, kas laikytina Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymu.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, nusprendęs panaikinti Deklaracijos patvirtinimą ir registraciją, privalėjo tokį savo sprendimą motyvuoti pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nurodyti jo apskundimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 1V-125 laikinai einanti Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas J. L. įpareigota iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie priimtą įsakymą informuoti statytojus ir VĮ Registrų centrą. Teismas nustatė, kad skundžiamu įsakymu panaikintos Deklaracijos pagrindu Nekilnojamo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas, esantis Kęstučio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės patvirtina, kad nors Deklaracijos patvirtinimas ir registracija Inspekcijos viršininko įsakymu panaikinti, Nekilnojamo turto registre jos pagrindu įregistruotas juridinis faktas yra galiojantis. Todėl teismas padarė išvadą, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalių reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas atsižvelgęs į Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 bei 4 dalių ir Reglamento 48 punkto nuostatomis, padarė išvadą, kad Inspekcijos viršininkas priimdamas skundžiamą įsakymą, nepagrįstai vadovavosi Statybų įstatymo 24 straipsnio 1 ir 5 dalimi, kadangi deklaracijos apie statybos užbaigimą teikimą ir jos galiojimo panaikinimas reglamentuojamas Statybų įstatymo 24 straipsnio 2 ir 4 dalyse bei Reglamento 48 punkte.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi ir Statybų įstatymo 27 straipsnio 6 dalimi, suteikiančia teisę Inspekcijos viršininkui panaikinti Inspekcijos ar jos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus. Pažymėjo, kad Statybų įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad subjektines teises suteikiančius administracinius sprendimus panaikina tik teismas. Atkreipė dėmesį, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (Reglamento 44 p.). Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad deklaracija apie statinio užbaigimą suteikia asmenims subjektines teises. Teismas nustatė, kad pareiškėjai jiems suteiktas subjektines teises įgyvendino 2011 m. liepos 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu Nekilnojamo turto registre įregistruodami gyvenamąjį namą, esantį Kęstučio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

III. Atsakovas Inspekcija padavė apeliacinį skundą (b. l. 49–51), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Paaiškina, kad Deklaracijos tvirtinimas ir registravimas panaikinti Įsakymu, atsižvelgus į tai, kad Deklaracijos statinių bendrųjų rodiklių lentelėje nepateikiamos bendrųjų rodiklių reikšmės pagal statinio projektą.

2. Mano, kad teismas turėjo ne formaliai konstatuoti Įsakymo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, bet įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir nustatyti, ar Įsakymo teisinio ar faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, dėl kurių pareiškėjai negalėjo suprasti Deklaracijos tvirtinimo ir registracijos panaikinimo motyvų. Paaiškina, kad įvertinęs skundžiamo Įsakymo ir Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. (1.8)-2D-11163 turinį, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad pareiškėjai galėjo suprasti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis remiantis panaikintas Deklaracijos tvirtinimas ir registracija bei, kad pareiškėjai turi teisę iš naujo teikti tvirtinti deklaraciją, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

3. Taip pat pažymi, kad Įsakymo apskundimo tvarką Inspekcija nurodė 2011 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. (1.8)-2D-11163. Mano, kad apskundimo tvarkos nurodymas ne pačiame Įsakyme, bet kitame, su jo priėmimu susijusiame dokumente, laikytinas tinkamu, tuo labiau, kad tai nesutrukdė pareiškėjams efektyviai realizuoti jų teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą.

4. Pažymi, kad Įsakymas yra pasirašytas Inspekcijos vadovo (viršininko pavaduotojo, pavaduojančio viršininką), o tai, kad Įsakymas nėra patvirtintas antspaudu laikytina formaliu pažeidimu.

5. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Deklaracijos tvirtinimą ir registravimą traktavo kaip administracinį sprendimą, suteikiantį pareiškėjams subjektinę teisę, kurį panaikinti gali tik teismas. Akcentuoja, jog Deklaracija, kurios statinių bendrųjų rodiklių lentelėje nepateikiamos rodiklių reikšmės pagal statinio projektą, negalėjo būti tvirtinama ir registruojama, todėl Deklaracijos patvirtinimas ir registravimas laikytini Inspekcijos padalinio neteisėtai priimtu administraciniu sprendimu, kuris galėjo būti panaikintas Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Neteisėtai patvirtinta ir registruota Deklaracija nesuteikia pareiškėjams jokių subjektinių teisių.

6. Pabrėžia, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas iki Deklaracijoje nurodyto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Siekdama užkirsti tolimesnius neteisėtai patvirtintos Deklaracijos padarinius, Inspekcija apie Įsakymą 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 2D-9932 informavo VĮ Registrų centrą. Mano, jog pripažinus, kad Inspekcijos viršininkas neturi teisės naikinti deklaracijų apie statybos užbaigimą neteisėto tvirtinimo ir registracijos iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, būtų apsunkintas neteisėtų administracinių sprendimų panaikinimas ir padidėtų teisminių procesų skaičius. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui skundžiamą Įsakymą palikus nepakeistą, Inspekcija kreipsis į teismą dėl neteisėtos Deklaracijos pagrindu atliktos gyvenamojo namo, Kęstučio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

Pareiškėjai M. M. ir A. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 68–70) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus, išdėstytus skunde. Papildomai akcentuoja, kad nėra pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų. Nesutinka su apelianto argumentais dėl Įsakymo apskundimo tvarkos nurodymo. Pažymi, kad apskundimo tvarkos apeliantas nenurodė ne tik skundžiamame įsakyme, bet ir jo lydraštyje, o apskundimo tvarkos nurodymas 2011 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. (1.8)-2D-11163 laikytina teisiškai nereikšminga aplinkybe. Teigia, kad pareiškėjų iniciatyva gauti paaiškinimai iš apelianto po kreipimosi į teismą, negali būti laikomi nei ginčijamo įsakymo sudėtine dalimi, nei jo pakeitimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisė priimti sprendimą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir registracijos, kai ji sukelia teisines pasekmes – subjektines teises, panaikinimo ir reikalavimai, kad toks sprendimas atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalių nuostatas.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 1V-125 „Dėl 2011 m. liepos 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)-DSU-3328 patvirtinimo ir registracijos panaikinimo“ panaikino 2011 m. liepos 8 d. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atliktą deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)-DSU-3328 patvirtinimą ir registraciją (b. l. 4). Minėta deklaracija pareiškėjai patvirtino gyvenamojo namo statybos užbaigimo faktą. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad remiantis 2011 m. liepos 13 d. pateiktu asmens prašymu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjams į naujai pastatytą gyvenamąjį namą įregistruotos nuosavybės teisės (b. l. 29–31).

Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas iki Deklaracijoje nurodomo statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre, todėl Inspekcija turėjo teisę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalimi panaikinti Inspekcijos padalinio neteisėtai priimtą administracinį sprendimą; prie apeliacinio skundo pateikė VĮ Registrų centrui išsiųstą 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. 2D-9932 „Dėl 2011-07-08 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)-DSU-3328 patvirtinimo ir registracijos panaikinimo“.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XI-992, įsigaliojęs nuo 2010 m. sausio 1 d.) 27 straipsnio 6 dalis nustato, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus panaikina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas administracine tvarka arba teismas, o suteikiančius subjektinę teisę administracinius sprendimus – tik teismas. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktas nustato, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas; Reglamento 44 punktas nustato, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktas nustato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą.

Taigi deklaracijos patvirtinimas ir registracija IS „Infostatyba“ yra kompetentingos valstybės institucijos administracinis sprendimas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą sukūrimą, bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti naujai sukurtą daiktą ir nuosavybės teisės į jį. Šios administracinio akto sukeliamos pasekmės ir yra subjektinės teisės, ginamos įstatymo, kurias, pažymėtina, asmuo gali įgyvendinti nevaržomai – nedelsiant kreipdamasis į Registrų centrą dėl daikto ir nuosavybės teisių įregistravimo, bei tuo pačiu teisių išviešinimo, ar tai padarydamas vėliau. Kreipimosi į Registrų centrą faktas neturi teisinės reikšmės byloje sprendžiant dėl atsakovo galimybės priimti administracinį sprendimą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir registracijos panaikinimo, nes asmens subjektinės teisės atsirado anksčiau – nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir registracijos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Inspekcijos viršininkas, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalimi, reikalauti panaikinti neteisėtai priimtus Inspekcijos ar jos padalinių priimtus sprendimus gali kreipdamasis į teismą.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kuriais grindžiamas skundžiamo atsakovo Įsakymo neteisėtumas dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalių reikalavimams, t. y. nenurodyti konkretūs faktai, argumentai, teisės normos, kurie pagrįstų deklaracijos neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nėra nuorodos į kitus dokumentus, kuriuose būtų pateikiamas priimto sprendimo teisinis ir faktinis pagrindimas bei motyvai, nėra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, jis nepatvirtintas priėmusios institucijos antspaudu. Tačiau šios aplinkybės neturi nagrinėjamai bylai esminės reikšmės, nes atsakovo įsakymo neteisėtumą nulėmė faktas, kad jis veikė nepaisydamas teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribų, t. y. priėmė sprendimą, kurio įstatymas nesuteikė teisės nagrinėjamu atveju priimti. Tokiu atveju apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti formalūs pažeidimai neturėjo įtakos skundžiamo akto teisėtumui ir pagrįstumui iš esmės, šioje byloje plačiau nenagrinėtini, be to, su šio akto turiniu susijusios aplinkybės, ar deklaracijos patvirtinimas ir registravimas buvo teisėtas ir pagrįstas, iš esmės turėtų būti tiriamos ir vertinamos kitoje byloje, jei Inspekcija inicijuotų Įsakymo panaikinimą teisme.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, iš esmės teisingai taikė ir aiškino materialinės ir administracinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė