84ec4165-3b3f-4e88-bd95-20becddcf7ab · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-265-885/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00793-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 10; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Bartkus raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato ArÅ«no Bertulio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarimo panaikinimo bei administracinės teisenos nutraukimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. R. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9999-2022 buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 224 straipsnio 2 dalį 330 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. kovo 18 d., Laisvės pr. 79A, Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teisme, nuo 9 val. iki 9.58 val. vykusiame teismo posėdyje neteisėtai vengė ir atsisakė duoti parodymus administracinio nusižengimo byloje apie atsakomybėn patrauktos L.

V. padarytÄ administracinį nusižengimÄ .

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. liepos 21 d. nutartimi R. K. skundÄ atmetė ir Institucijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde R. K. atstovas advokatas ArÅ«nas Bertulis (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Institucijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarimÄ bei administracinę teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. 3.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl eismo įvykio, kilusio R. K. ir L. V. vairuojant transporto priemones, kuriame daugiau jokių eismo dalyvių ir (ar) liudytojų nebuvo. Kadangi policijos pareigÅ«nai priėmė nutarimÄ administracinėn atsakomybėn patraukti L. V., pastaroji kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydama jÄ iÅ¡teisinti, o R. K. kaip neva atsakingÄ už eismo įvykį, patraukti administracinėn atsakomybėn. Pasak apelianto, kadangi kaltu dėl eismo įvykio teismas galėjo pripažinti tiek R.

K., tiek L. V., R. K. teisme nesutiko būti apklaustas kaip liudytojas, kuris privalo duoti parodymus, taigi ir parodymus prieš save. Apeliantas mano, jog faktiškai teismas vertė R. K. duoti parodymus prieš save. 3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, apeliaciniame skunde teigiama, jog asmuo, kuris gali būti įtariamas teisės pažeidimu, negali būti apklaustas liudytoju, o tik kaip specialusis liudytojas. Skunde pažymima, jog R.

K. įvykyje nedalyvavo kaip liudytojas, kad galėtų kaip neÅ¡aliÅ¡kas stebėtojas papasakoti apie eismo įvykį. PrieÅ¡ingai, R. K. jame dalyvavo ir visi klausimai bÅ«tų vienaip arba kitaip susiję su jo veika, t. y. veiksmais ar neveikimu. Apeliantas teigia, kad teismas buvo kategoriÅ¡kas ir nesutiko R. K. apklausti kaip specialųjį liudytojÄ . R. K. teismas neiÅ¡aiÅ¡kino teisės atsisakyti duoti parodymus, vertė R. K. liudyti kaip paprastÄ liudytojÄ , t. y. pasiraÅ¡yti už atsakomybę dėl melagingų parodymų. 3.3.

Skunde yra nurodoma, kad teismas posėdžio metu pareiÅ¡kė, jog atmetus L. V. skundÄ , R. K. atžvilgiu bus priimta atskiroji nutartis dėl R. K. administracinės atsakomybės už tariamÄ vengimÄ duoti parodymus kaip liudytojui. Taigi teismas pats pripažino, jog jei tenkins L. V. skundÄ , R. K. atsisakymas duoti parodymus bus teisėtas, todėl akivaizdu, kad teismas aiÅ¡kiai suprato, jog jis R. K. visiÅ¡kai nepagrįstai vertė bÅ«ti apklausiamu kaip liudytoju ir tokiu bÅ«du duoti parodymus prieÅ¡ save.

Kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ aplinkybė, jog R. K. formaliai bus ar nebus patrauktas administracinėn atsakomybėn, neturi varžyti R. K. teisių, todėl R. K. neprivalėjo (neturėjo pareigos) duoti parodymus kaip liudytojas. 3.4. Remdamasis kasacinio teismo praktika, apeliantas akcentuoja tai, kad jei atsiranda bent menkiausių požymių, kad asmuo, duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, gali duoti parodymus ir apie savo paties galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis negali bÅ«ti apklausiamas teisme kaip liudytojas bendra tvarka bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 3 dalyje nurodytus liudijimo ypatumus.

Tokiam liudytojui kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje prieÅ¡ apklausÄ turi bÅ«ti nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė tylėti ir (arba) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

2. Atsiliepime į pateiktÄ apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. 4.1. Atsiliepime teigiama tai, jog 2022 m. gegužės 12 d. Institucijos pareigÅ«nas, objektyviai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs surinktÄ medžiagÄ , bei iÅ¡tyręs visas aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į R.

K. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ paskiriant ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinę nuobaudÄ â€“ piniginę baudÄ . Vertintina, jog skundžiamas nutarimas, kuriuo netenkintas R. K. skundas ir pareigÅ«no nutarimas buvo paliktas nepakeistas, yra teisėtas ir pagrįstas. 4.2. Institucijos nuomone, R. K. atsisakymas duoti parodymus administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas. Pabrėžiama, kad reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių žinojimas savaime nesudaro pagrindo manyti, kad tas pats asmuo vėliau gali bÅ«ti pripažintas kaltu bei patrauktas administracinėn atsakomybėn, o apklausiamojo liudytojo subjektyvus suvokimas apie grėsmę bÅ«ti patrauktam atsakomybėn negali bÅ«ti suabsoliutintas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas 4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas ginčija R. K. patraukimÄ administracinėn atsakomybėn ir nubaudimÄ pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, dėl to, apygardos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

6. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. K. atstovas nesutinka su skundžiamu nutarimu ir teigia, kad R. K. nepagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame esančiais argumentais, įvertinęs teismui pateiktÄ administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutarimÄ , konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena R. K. nutraukiama.

7. ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už melagingų liudytojų arba nukentėjusiojo parodymų davimÄ , melagingų eksperto iÅ¡vadų ar specialisto paaiÅ¡kinimo teikimÄ , melagingÄ ar žinomai neteisingÄ vertimÄ administracinio nusižengimo byloje, iÅ¡skyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimÄ ar atsisakymÄ duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimÄ ar jų slėpimÄ , naudojimÄ si negaliojančiais, fiktyviais arba kito asmens dokumentais arba kitokiÄ apgavystę administracinio nusižengimo byloje.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog R. K. negalėjo bÅ«ti apklausiamas teisme kaip liudytojas, kadangi jis galėjo duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ administracinį nusižengimÄ , taigi jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti liudijimo ypatumai. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais R. K. atstovo teiginiais sutinka. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, administracinio nusižengimo bylos Nr. II-148-716/2022 nagrinėjimo metu dalyvavo tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L.

V., o R. K. į teismo posėdį 2022 m. vasario 25 d. teismo Å¡aukimu buvo Å¡aukiamas liudytoju. Jokie kiti asmenys, be nurodytų asmenų atstovų advokatų, nagrinėjant Å¡iÄ byloje nedalyvavo, be to, nenustatyta, jog bÅ«tų buvę kitų liudytojų, mačiusių eismo įvykį, kuriame dalyvavo L. V. ir R. K.. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pradine Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, kurioje konstatuota, jog R. K. teismo posėdyje neteisėtai vengė ir atsisakė duoti parodymus administracinio nusižengimo byloje.

Taip pat nėra jokio pagrindo pritarti skundžiamo nutarimo argumentams, kad tai, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo L. V., o ne R. K., savaime įtvirtina pastarajam pareigÄ duoti parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. K. duoti parodymai nagrinėjamu atveju bÅ«tų buvę susiję su eismo įvykiu, kuriame dalyvavo jis ir L. V., o tuo metu nesant galutinio teismo sprendimo, kuris iÅ¡ minėtų asmenų buvo atsakingas už šį eismo įvykį, manytina, jog R.

K. galėjo duoti parodymus ir apie savo paties galimai padarytÄ administracinį nusižengimÄ .

9. Nors sutinkama su žemesniojo teismo motyvais, kad ANK 582 straipsnyje iÅ¡ esmės nenumatyta galimybė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save, aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog situacija, kai bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ asmuo duoda paaiÅ¡kinimus apie aplinkybes, susijusias su jo paties galimai neteisėtais veiksmais, yra vertintina kaip vertimas asmenį duoti parodymus prieÅ¡ save (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-347-966/2019). Be to, ANK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atliekant ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis yra taikomos BPK nuostatos. Tai reiÅ¡kia, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigÅ«nai, atlikdami asmenų, įtariamų administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausas ar paimdami iÅ¡ Å¡ių asmenų raÅ¡ytinius parodymus, turi atsižvelgti į BPK numatytus liudijimo ypatumus.

10. BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatymus. Nurodytas straipsnis numato, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi teisę apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , reikalauti bÅ«ti pripažintas įtariamuoju.

Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse, t. y. jam negali bÅ«ti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės, jis neatsako už melagingų parodymų davimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 dalį. SkundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad nors eismo įvykio aplinkybės nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme nebuvo visiÅ¡kai aiÅ¡kios, tačiau situacija, kuomet R. K. buvo bandoma apklausti tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kinus jam teisės atsisakyti duoti parodymus bei atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus, o vėliau jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už atsisakymÄ duoti parodymus, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. 11. 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as patvirtina, jog R.

K. atsisakius duoti parodymus apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes Å¡is buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, be to, bylÄ nagrinėjęs teisėjas R. K. nurodė, kad jeigu Å¡is manys, kad tam tikri klausimai yra, jo įsitikinimu, susiję su pažeidimo, dėl kurio jis yra kaltas, padarymu, į Å¡iuos klausimus R. K. gali neatsakyti. Tačiau pažymėtina, kad po Å¡io nurodymo, R. K. buvo priminta, kad Å¡is neturi teisės atsisakyti duoti parodymus, kadangi jokie įtarimai arba kaltinimai nagrinėjamu atveju jam pareikÅ¡ti nėra.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad formalus įtarimų nepareiÅ¡kimas savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save nebuvo varžoma (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259-942/2019, 2K-24-222/2020). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aptariamu atveju buvo pažeista R. K. teisė neduoti parodymų prieÅ¡ save, kadangi jis, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , neturėjo realios galimybės duoti parodymus taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus.

Vien tik deklaratyvus leidimas asmeniui neatsakyti į tam tikrus klausimus, neiÅ¡aiÅ¡kinant teisės tylėti, įspėjant dėl gresiančios atsakomybės, vėliau pakartotinai nurodant, kad asmuo neturi teisės atsisakyti duoti parodymus, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju R. K. procesinės teisės nebuvo pažeistos. Tiek teisėsaugos institucijos, tiek teismai privalo susilaikyti nuo tokio procesinio elgesio, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai lemtų asmens įpareigojimÄ kenkti jam pačiam ar jo Å¡eimos nariui, artimam giminaičiui.

12. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas neatsižvelgus į formuojamÄ teismų praktikÄ bei baudžiamojo proceso įstatymo normas, todėl yra naikintinas ir administracinė teisena R. K. atžvilgiu pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį yra nutrauktina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato ArÅ«no Bertulio apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį R. K. atžvilgiu nutraukti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas ArÅ«nas Bartkus