2013-02-21 Nr. AB-96-3-61-3-00158-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-888/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00158-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai L. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, AB „Spauda“, L. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Ž. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. sausio 16 d. (pagal gavimo datą) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas; VSDFV) 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimus Nr. (6.5)I-7656 ir Nr. (6.5)I-7935, įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos L. Ž. prašymus.

Skunde, be kita ko, nurodė, kad yra ilgametė LKP CK leidyklos (dabar AB „Spauda“) darbuotoja, priimta dirbti į leidyklą inžinierės-konstruktorės ir inžinierės racionalizacijai pareigose. Pažymėjo, jog jos asmens duomenys buvo L. G., M., o 1989 metais jos duomenys buvo L. M.. Taip pat pažymėjo, jog 1992 m. spalio 1 d. buvo perkelta į AB „Reklama“ laikraščio redakciją, kur dirbo inspektorės, kartais buhalterės darbą, į kurią taipogi buvo paskirta dirbti trečiasis suinteresuotas asmuo L. G.. Manė, jog būtent su šiuo asmeniu buvo sumaišyta, t. y. skaičiuojant minėto asmens pensiją galėjo būti pritaikytas aukštas jos darbo užmokestis. Taip pat paaiškino, jog yra persekiojama dėl savo vokiškos kilmės, jos asmens duomenimis buvo manipuliuojama, jos buvusioje darbovietėje buvo dvi jos asmens kortelės – pagal senąją ir pagal naują pavardę (M.) ir pan. Manė, jog VSDFV įstaigos apskaičiuodamos pensiją dėl jos nurodomų aplinkybių privalėjo netaikyti ją mažinančio koeficiento dėl to, kad ji gavo išankstinę pensiją, nes į tą pensiją pareiškėja buvo priversta išeiti dėl jos nurodomo persekiojimo, pasinaudojimo jos asmens duomenimis bei neįmanomų darbo sąlygų sudarymo.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad šios bylos ginčo esmė – ar teisėtai VSDFV, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, atsisakė nagrinėti kartotinius L. Ž. 2011 m. lapkričio 2 d. ir 2011 m. gruodžio 19 d. prašymus ir ar yra pagrindas įpareigoti VSDFV juos išnagrinėti. Nurodė, jog vadovavosi minėtuoju straipsniu, leidžiančiu nenagrinėti asmens prašymo, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, nes senatvės pensija pareiškėjai pagal jos prašymą VSDFV Prienų skyriaus buvo paskirta 2010 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 28A-1773 paskyrė L.

Ž. senatvės pensiją, be kita ko, vadovaujantis Pensijų įstatymo 25 straipsniu ir atsižvelgiant į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, jos turėtas draudžiamąsias pajamas, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis. Nurodė, jog pareiškėja pateikė 2011 m. lapkričio 2 d. prašymą patikrinti, ar pagrįstai VSDFV Prienų skyrius 2011 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.3) 3S-1961 atsisakė perskaičiuoti jos senatvės pensiją, paskirtą minėtuoju VSDFV Prienų skyriaus sprendimu.

VSDFV patikrino pareiškėjos senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumą ir 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7310 konstatavo, kad ši pensija yra apskaičiuota ir mokama teisingai. Atkreipė dėmesį, jog Kauno apygardos administarciniame teisme (administracinė byla Nr. I-416-414/2012 3-62-3-00972-2011-6) yra priimtas pareiškėjos skundas dalyje dėl minėtojo VSDFV Prienų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. sprendimo, taip pat dėl minėtojo 2011 m. spalio 26 d. rašto Nr. (1.3)3S-1961, 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 28A-6710 ir VSDFV 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7310 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Todėl VSDFV, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, ginčijamais sprendimais atsisakė nagrinėti kartotinius pareiškėjos skundus, nes skunduose ji kėlė tuos pačius reikalavimus, kurie atsakovo jau buvo išnagrinėti, be to, jokių naujų faktinių duomenų pareiškėjos prašyme pateikta nebuvo. Pažymėjo, jog pareiškėjai buvo išaiškinta, kodėl atsisakoma nagrinėti jos prašymą, taip pat buvo išaiškintos aplinkybės, susijusios su jos vardo ir pavardės keitimu bei kitos pareiškėjai rūpimos aplinkybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Alytaus skyrius atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepime į skundą paaiškino, kad jos gimimo data nurodoma neteisingai, kad ji darbinga, dirba ir jokia pensija niekada jai nebuvo paskirta, visa kita informacija neatitinka tikrovės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“ pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė atsakovės poziciją ir prašė skundą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies bei panaikino atsakovo VSDFV 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7935 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą“ ir įpareigojo atsakovą VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. teiktą prašymą, VSDFV gautą 2011 m. gruodžio 23 d., registracijos Nr. GP-1844, iš esmės, o kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė.

Teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. (6.5)I-7656 „Dėl kartotinio prašymo“ yra nurodyta, kad juo atsakoma į pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. prašymą, gautą 2011 m. gruodžio 7 d. (b. l. 72, 95). L. Ž. 2011 m. lapkričio 2 d. prašyme, kuris VSDFV gautas 2011 m. gruodžio 7 d. (b. l. 96 – 97), nurodoma, kad pareiškėja nesutinka su VSDFV Prienų skyriaus atsakymu 2011 m. spalio 26 d. Nr. (1.3)-35-1961. Pareiškėja prašė atlikti auditą VSDFV Vilniaus miesto skyriuje dėl gaunamos senatvės/invalidumo pensijos, kurią gauna L.

G., pasinaudojusi pareiškėjos darbo stažu ir pareiškėjos gautu vidutiniu darbo užmokesčiu už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. spalio 16 d., kai pareiškėja dirbo AB „Spauda“. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. ji kreipėsi į VSDFV Prienų rajono skyrių ir prašė patikrinti, ar nebuvo pasinaudota buvusiu darbdaviu AB „Spauda“ anksčiau, kai ji pradėjo dirbti šioje įmonėje, kai ji vadinosi LKP CK leidykla. Pareiškėja nurodė, kad 1989 m. ji pakeitė vardą ir tėvo vardą, susigrąžino savo mergautinę pavardę, nurodė, kad išsiskyrė su buvusiu vyru S. G..

Teigė, kad tuomet darbovietėje atsirado dvi pareiškėjos kortelės: G. L. M. ir M. L., M.. Pareiškėja paaiškino, kad jos vardo ir tėvavardžio pakeitimą skatino AB „Spauda“ kadrų skyriaus viršininkė. Pareiškėja nurodė, kad smulkiau apie tas aplinkybes yra nurodyta jos 2011 m. rugsėjo 29 prašyme, adresuotame VSDFV Prienų skyriui. Rašte pareiškėja nurodė, kad Prienų skyrius atliko tik dalį patikrinimo, t. y. audito, todėl neturėjo pagrindo perskaičiuoti pareiškėjai mokamos senatvės pensijos. Skundžiamame atsakyme VSDFV rėmėsi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi bei paaiškino pareiškėjai pensijos skyrimo teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad jos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumas VSDFV jau buvo patikrintas išnagrinėjus pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. prašymą ir VSDFV 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7310 nuspręsta, kad pareiškėjai pensija apskaičiuota ir mokama teisingai, be to, nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 7 d. gautame prašyme pareiškėja jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnį VSDFV sprendimą nepateikta, todėl remiantis minėta VAĮ nuostata prašymas nebus nagrinėjamas.

Papildomai rašte paaiškinta, kad nagrinėdama pareiškėjos prašymą VSDFV įvertino ir Prienų skyriaus 2011 m. spalio 26 d. raštą Nr. (1.3)3S-1961, kuriuo pareiškėjai buvo suteikta išsami informacija dėl pareiškėjos asmens duomenų keitimo bei gautų duomenų iš AB „Spauda“, kad į gautus duomenis buvo atsižvelgta apskaičiuojant senatvės pensiją. Kartu nurodyta, kad pareiškėjai nebus teikiama informacija apie kitus asmens, nurodyta, kad VSDFV vadovaujasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 241 punktu.

Teismas darė išvadą, jog nurodytas raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatavo, jog iš esmės šiuo raštu pareiškėjos prašymas, nors jis ir kartotinis, yra išnagrinėtas, nes pareiškėjai atsakyta, kokiais dokumentais remiantis jai apskaičiuota senatvės pensija, kad atsižvelgta ir į jos pakeistus asmens duomenis bei į visas gautas draudžiamąsias pajamas AB „Spauda“, atsakyta, kad tyrimas, kokio prašo pareiškėja, negali būti atliekamas. Todėl teismas nelaikė esmine aplinkybe tai, kad VSDFV, kaip nurodyta skundžiamame rašte, jau nagrinėjo analogišką pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. prašymą ir dėl jo priėmė 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7310.

Antra vertus, 2011 m. lapkričio 2 d. prašymas iš tiesų buvo kartotinis, gautas jau priėmus administracinės procedūros sprendimą dėl 2011 m. lapkričio 5 d. gauto prašymo, ir VSDFV jo nagrinėti iš esmės neprivalėjo, nes jokių naujų aplinkybių pareiškėja nenurodė, priešingai, pirminiame prašyme ji buvo nurodžiusi daugiau aplinkybių. Pridūrė, jog pareiškėja 2011 m. lapkričio 5 d. pateikė VSDFV 2011 m. lapkričio 2 d. prašymą (b. l. 87), o 2011 m. gruodžio 7 d. taip pat pateikė 2011 m. lapkričio 2 d. datos prašymą VSDFV Vidaus audito departamentui (b. l. 96 – 97).

Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog Vidaus audito departamentas yra VSDFV struktūrinis padalinys, prašymas įregistruotas VSDFV pagrįstai ir atsakyta į prašymą VSDFV raštu pagrįstai, nes viešojo administravimo subjektas yra VSDFV ir tik VSDFV vadovybė sprendžia, ar galima pavesti kokį nors tyrimą struktūriniam padaliniui. Išdėstė, jog iš tiesų, L. Ž. 2011 m. lapkričio 2 d. prašymas (b. l.

87) buvo skundas dėl VSDFV Prienų skyriaus atsakymo teisėtumo į pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą (b. l. 92 – 93), t. y. ji išankstine neteismine tvarka skundė Prienų skyriaus 2011 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (1.3)3S-1961. Taigi vertinant, ar prašymai kartotiniai, vertintinas ir pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymas VSDFV Prienų skyriui (b. l. 88 – 91). Pažymėjo, jog nurodytame pareiškėjos prašyme keliamos tos pačios aplinkybės dėl, pasak pareiškėjos, neteisėto jos asmens duomenų panaudojimo AB „Spauda“, dėl personalo skyriaus darbuotojos kaltės, dėl dviejų asmens kortelių sukūrimo.

Taip pat šiame prašyme buvo nurodoma, kad pareiškėjos duomenimis pasinaudojo L. G., kuri gauna pensiją pagal pareiškėjos gautą uždarbį. Šiame prašyme nurodomos aplinkybės dėl pareiškėjos persekiojimo dėl jos giminystės (KGB persekiojo), dėl trukdymo pareiškėjai gauti darbą pagal išsilavinimą. Šias aplinkybes pareiškėja aiškino teisme, taip grįsdama savo teiginius, kad ji nurodo naujas faktines aplinkybes, dėl kurių VSDFV turėjo atlikti tyrimą, gavusi pakartotinį jos prašymą. Nurodė, jog, visų pirma, skundžiamas VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas yra atsakymas į prašymą, kuriame šios aplinkybės nebuvo smulkiai išdėstytos.

Antra, jos jau buvo nurodytos pirminiame 2011 m. rugsėjo 29 d. prašyme ir jau buvo įvertintos, todėl jos nėra naujos. Minėta, kad visos nurodytos aplinkybės įvertintos VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. spalio 26 d. rašte Nr. (1.3)3S-1961 (b. l. 92-93), dėl kurio skundas išnagrinėtas VSDFV 2011 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (6.5)I-7310 (b. l. 64). Pažymėjo, jog šis sprendimas, o kartu ir Prienų skyriaus sprendimas, yra apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui (b. l. 75 – 80, 81, administracinės bylos Nr. I-416-414/2012, proceso Nr. 3-62-3-00972-2011-6).

Taigi, administracinė procedūra pilnai užbaigta ir dėl jos rezultato jau paduotas skundas teismui, o VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7656 yra teisėtas ir pagrįstas, VSDFV turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti kartotinį pareiškėjos prašymą ir pagrįstai rėmėsi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi.

Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėja skundžia ir VSDFV 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7935 (b. l. 73), kuriuo, be kita ko, vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą. Nurodė, jog minėtame sprendime išdėstytos aplinkybės negalėjo būti pagrindas atsisakyti iš esmės nagrinėti pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą, nes pareiškėja teikė prašymą dėl 2011 m. lapkričio 18 d. VSDFV Prienų skyriaus sprendimo Nr. 28A-6710, kuriuo jai sumažinta pensija.

Pažymėjo, jog skundžiamame sprendime yra nuorodos į ankstesnius pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. prašymus, gautus VSDFV 2011 m. lapkričio 5 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d., į tai, kad vienas prašymas išnagrinėtas ir dėl jo priimtas VSDFV 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7310, kad jau buvo atsisakyta nagrinėti VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7656 kartotinį prašymą, tačiau šios nuorodos nepatvirtina, kad pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymas yra kartotinis. VSDFV 2011 m. gruodžio 29 d. rašte taip pat nurodoma, kad pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašyme nėra naujų duomenų, kurie leistų ginčyti VSDFV 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7310, tačiau tokia nuoroda iš viso nieko nereiškia, nes bet kuriuo atveju VSDFV savo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo panaikinti negali, dėl jo jau paduotas skundas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teismas darė išvadą, kad VSDFV 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7935 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pažymėjo, jog pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymas VSDFV nėra kartotinis, nes juo skundžiamas konkretus VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 28A-6710 (b. l. 100), kuris dar nebuvo pareiškėjos skundžiamas, ir nėra svarbu tai, kad pati pareiškėja daro nuorodą, jog jos skundo motyvai dėl išankstinės pensijos jau yra nurodyti kituose jos prašymuose. Nurodė ir tai, jog VSDFV nurodomas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7310 negali būti laikomas kaip sprendimas dėl VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 28A-6710, nes jame nėra jokios nuorodos, kad būtų tirtas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Akcentavo, jog 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas yra dėl pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. skundo, o šios datos skundu niekaip negalėjo būti skundžiamas Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas.

Teismas taip pat rėmėsi Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsniu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu ir pažymėjo, jog pareiškėja padavė VSDFV 2011 m. gruodžio 23 d. prašymą, kuriuo iš esmės skundė konkretų VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 28A-6710, nurodė, kad su šiuo sprendimu nesutinka. Taigi, pareiškėja iš esmės pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo tvarka, tačiau minėtas jos prašymas nebuvo išnagrinėtas, VSDFV, kaip išankstinei ginčo nagrinėjimo institucijai nepasisakant dėl Prienų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo iš esmės, tačiau tik nurodant, jog dėl pensijos apskaičiavimo teisingumo (ir būtent tokio dydžio) jau yra priimti kiti sprendimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog skundžiamas pareiškėjos VSDFV gruodžio 29 d. sprendimas naikintinas. Pridūrė, jog nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad VSDFV gali tirti aplinkybes, susijusias su pareiškėjos darbo santykiais, asmens tapatybės dokumentų išdavimo teisėtumu. Pažymėjo, jog VSDFV ir jos įstaigų veikla ir kompetencija apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28, 29 ir 30 straipsniuose. Nurodė, jog VSDFV nenumatyti įgaliojimai tikrinti ir priimti sprendimus dėl to, ar pagrįstai asmuo buvo atleistas iš darbo, ar asmuo nebuvo persekiojamas dėl politinių motyvų, ar asmeniui išduodant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus nebuvo padarytos nusikalstamos veikos. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjos motyvus ir argumentus dėl to, kaip turėjo būti nagrinėjami jos prašymai VSDFV, teismas pripažino nepagrįstais.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 165 – 168), kuriuo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą iš dalies ir įpareigoti VSDFV visapusiškai išnagrinėti jos prašymus.

Apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, jog nors trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. ir teigė, jog ji niekad nedirbo AB „Spauda“, tačiau būtent L. G. vardu buvo išduotas pasas, kas sąlygojo tai, jog būtent jai daug metų buvo mokama invalidumo pensija, kuri iš tiesų turėtų būti skirta pareiškėjai. Apeliaciniame skunde taip pat dėsto aplinkybes apie L. G. ryšius su KGB, savo vokiškąją kilmę, apie tai, jog AB „Lietuvos paštas“ neturi duomenų apie tikrąją jos gyvenamąją vietą ir tikina, kad tai gali lemti organizuotą jos ekonominį smukdymą, atimant iš jos jai priklausančią pensiją. Akcentuoja, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesutinka su teismo išvada dėl jos reikalavimo panaikinti VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr.(6.5)I-7656, kadangi būtent šiuo sprendimu VSDFV atsisako vykdyti savo funkcijas: taupyti lėšas, skiriamas pensijinėms išmokoms, mokėti invalidumo pensijas pagal atitinkamų institucijų išvadą. Pabrėžia, jog nesutinka su teismo pozicija, jog VSDFV neprivalo tirti aplinkybių, dėl kokių priežasčių ji išėjo į išankstinę pensiją, nes VSDFV privalo kontroliuoti invalidumo pensijos skyrimą ir jos dydžio paskaičiavimą, mokant ją asmeniui, kuriam ši pensija yra paskirta.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 187 – 189) prašo 2012 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime iš esmės pakartoja aplinkybes, jau išdėstytas atsiliepime, teiktame į pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduotą skundą, bei nurodo, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. prašymas, gautas VSDFV 2011 m. gruodžio 7 d., iš tiesų buvo kartotinis, gautas jau priėmus administracinės procedūros sprendimą dėl 2011 m. lapkričio 2 d. prašymo, gauto 2011 m. lapkričio 5 d., ir VSDFV jo nagrinėti iš esmės neprivalėjo, nes jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, L. Ž. nenurodė. Mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimus įpareigoti VSDFV Vidaus audito departamentą atlikti AB „Spauda“ ir VSDFV Vilniaus skyriaus auditą konstatuodamas, jog VSDFV yra viešojo administravimo subjektas, o minėtas departamentas yra jo struktūrinis padalinys, ir tik VSDFV sprendžia, ar galima pavesti kokį nors tyrimą struktūriniam padaliniui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. (6.5) 1-7656 yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi VSDF valdyba, remdamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti kartotinį pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. prašymą, gautą VSDFV 2011 m. gruodžio 7 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Alytaus skyrius atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 184 – 186) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. prašymas buvo skundas dėl VSDFV Prienų skyriaus atsakymo teisėtumo į pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą, t. y. ji išankstine neteismine tvarka skundė VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. spalio 26 d. sprendimą Nr.(1.3)3S-1961. Todėl teismas, vertindamas, ar prašymai kartotiniai, vertino ir pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą VSDFV Prienų skyriui. Nurodytame prašyme pareiškėja kėlė tas pačias aplinkybes dėl, pasak jos, neteisėto jos asmens duomenų naudojimo AB „Spauda“ bei dėl jos duomenų naudojimosi L. G., kuri pareiškėjos teigimu, gauna pensiją pagal L. Ž. gautą uždarbį. Be to, šiame prašyme L. Ž. nurodė aplinkybes apie jos persekiojimą dėl jos giminystės, dėl trukdymo gauti darbą pagal išsilavinimą. Šias aplinkybes pareiškėja pakartojo ir teisme bei prašė, kad VSDFV atliktų tyrimą, gavusi pakartotinį prašymą. Pažymėjo, jog skundžiamas VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas yra atsakymas į prašymą, kuriame šios aplinkybės nebuvo smulkiai išdėstytos ir jos jau buvo nurodytos pirminiame 2011 m. rugsėjo 29 d. prašyme bei įvertintos, todėl jos nėra naujos. Pabrėžė, jog visos nurodytos aplinkybės įvertintos VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. spalio 26 d. rašte Nr.(1.3) 3S-1961, dėl kurio skundas išnagrinėtas VSDFV 2011 m. gruodžio 1 d. raštu Nr.(6.5)1-7310. Pridūrė, jog šis sprendimas kartu su VSDFV Prienų skyriaus sprendimu yra apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-416-414/2012), todėl administracinė procedūra visiškai užbaigta ir dėl jos rezultato jau paduotas skundas teismui. Pažymi ir tai, jog pirmos instancijos teismas teisingai pabrėžė, kad VSDFV ir jos įstaigų teisės bei kompetencijos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28, 29, 30 straipsniuose, o VSDFV neturi įgaliojimų tikrinti ir priimti sprendimus dėl to, ar pagrįstai asmuo buvo atleistas iš darbo, ar asmuo nebuvo persekiojamas dėl politinių motyvų ir t. t., be to, VSDFV neprivalo tirti aplinkybių, dėl kokių priežasčių pareiškėja išėjo į išankstinę pensiją, nes pensijos skiriamos pagal paties pareiškėjo prašymą. Todėl mano, jog nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr.(6.5)1-7656.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipdamasi į teismą ginčijo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas; VSDFV) 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimus Nr. (6.5)I-7656 ir Nr. (6.5)I-7935 bei prašė įpareigoti VSDFV išnagrinėti jos prašymus.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, jog VSDFV 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas yra neteisėtas, nes atsakovas nepagrįstai rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kadangi jis pareiškėjos kreipimosi metu dar nebuvo priėmęs administracinės procedūros sprendimo. Tuo tarpu dalyje dėl atsakovo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo teismas konstatavo, jog jis yra teisėtas ir pagrįstas, nes administracinė procedūra dėl pareiškėjos keltų klausimą buvo užbaigta ir dėl jos rezultato teismui yra paduotas skundas, todėl VSDFV turėjo teisinį pagrindą remtis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi ir atsisakyti nagrinėti kartotinį pareiškėjos prašymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl VSDFV 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo teisėtumo. Teisėjų kolegijos manymu, jas pirmosios instancijos teismas atliko detaliai išanalizavęs faktines bylos aplinkybes bei pateikęs visapusį teisinį vertinimą, su kuriuo nesutikti konkrečiu atveju nėra pagrindo. Pažymėtina, jog šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia ir pati pareiškėja, todėl plačiau dėl jos nepasisakytina.

Taigi, konkrečioje byloje tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo (b. l. 10), pagrįstai nustatė, jog atsakovas turėjo pagrindą pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. (gautą 2011 m. gruodžio 7 d.) pateiktą prašymą laikyti kartotiniu ir vadovaujantis minėta VAĮ nuostata jo nenagrinėti.

Pagal VAĮ 23 straipsnį kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (VAĮ 23 str. 1 d.). Tačiau viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai. Teisėkūros subjektas VAĮ 23 straipsnyje nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Minėto įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Taigi, šia įstatymo norma nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-1143/2011, Nr. A146-2542/2011).

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. prašyme (gautas 2011 m. gruodžio 7 d.) (b. l. 96 – 97), į kurį VSDFV atsakė ginčo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu, buvo nurodoma, jog ji nesutinka su VSDFV Prienų skyriaus atsakymu 2011 m. spalio 26 d. Nr. (1.3)-35-1961 bei prašo atlikti auditą VSDFV Vilniaus miesto skyriuje dėl gaunamos senatvės (invalidumo) pensijos, kurią gauna L. G., pasinaudojusi pareiškėjos darbo stažu ir pareiškėjos gautu vidutiniu darbo užmokesčiu už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. spalio 16 d., kai pareiškėja dirbo AB „Spauda“. Be to, prašyme pareiškėja nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. ji kreipėsi į VSDFV Prienų rajono skyrių ir prašė patikrinti, ar nebuvo pasinaudota buvusiu darbdaviu AB „Spauda“ anksčiau, kai ji pradėjo dirbti šioje įmonėje, kai ji vadinosi LKP CK leidykla. Išdėstė, jog 1989 m. ji pakeitė vardą ir tėvo vardą, susigrąžino savo mergautinę pavardę, nurodė, kad išsiskyrė su buvusiu vyru S. G.. Teigė, kad tuomet darbovietėje atsirado dvi pareiškėjos kortelės: G. L. M. ir M. L., M. <...>.

Skundžiamu sprendimu minėtą pareiškėjos 2011 m. lapkričio 2 d. prašymą (gautą 2011 m. gruodžio 7 d., pateiktą VSDFV Vidaus audito departamentui) atsakovas laikė kartotiniu 2011 m. lapkričio 2 d. prašymui (gautam 2011 m. lapkričio 5 d., pateiktam VSDFV). Atsakovas taip pat nurodė, jog dėl minėtojo pareiškėjos prašymo buvo priimtas VSDFV 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad senatvės pensija pareiškėjai apskaičiuota ir mokama teisingai. Be to, pareiškėjai buvo paaiškinta tai, kad nagrinėjant pirmąjį jos prašymą buvo įvertintas ir VSDFV Prienų skyriaus atsakymas 2011 m. spalio 26 d. Nr. (1.3)-35-1961, išaiškinta tai, jog atsakovas neturi pagrindo teikti pareiškėjai informacijos apie kitam asmeniui suteiktas pensijas bei tai, jog VSDFV Vidaus audito departamentas yra VSDFV administracijos struktūrinis padalinys.

Iš pareiškėjos pirminio 2011 m. lapkričio 2 d. (gautas 2011 m. lapkričio 5 d., pateiktas VSDFV) prašymo (b. l. 87) matyti, jog pareiškėja atsakovo prašė patikrinti VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. spalio 26 d. atsakymo Nr. (1.3)-35-1961 teisėtumą ir pagrįstumą.

Į pirminį pareiškėjos prašymą, kaip minėta, atsakyta VSDFV 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7310 (b. l. 64), kuriuo pareiškėjai, be kita ko, nurodyta, jog senatvės pensija jai paskaičiuota ir mokama teisingai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš abiejų 2011 m. lapkričio 2 d. teiktų (vieno – gauto 2011 m. lapkričio 5 d., kito – gauto gruodžio 7 d.) prašymų akivaizdu, jog pareiškėja išreiškė savo nesutikimą su VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. spalio 26 d. atsakymu Nr. (1.3)-35-1961, kuriuo buvo atsisakyta perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą senatvės pensiją už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. spalio 16 d. Pastebėtina, jog visos aplinkybės, su kuriomis pareiškėja subjektyviai siejo minėtosios, jai paskirtos, pensijos dydžio klaidingumą (jos asmenvardžio keitimas, lėmęs dviejų registracijos kortelių (jos ir trečiojo suinteresuotojo asmens L. G., kuri, pareiškėjos teigimu, neteisėtai pasinaudojo pareiškėjos duomenimis) atsiradimą buvusioje darbovietėje) buvo žinomos dar minėto VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. spalio 26 d. atsakymo į pareiškėjos teiktą 2011 m. rugsėjo 29 d. raštą priėmimo metu. Tai, kad išsamiai visas aplinkybes išdėstė minėtame 2011 m. rugsėjo 29 d. prašyme, nurodė ir pati pareiškėja savo 2011 m. lapkričio 2 d. (gauto 2011 m. gruodžio 7 d.) prašyme. Tuo tarpu jokių kitų naujų aplinkybių pareiškėja atsakovui nenurodė, todėl jis pagrįstai, remdamasis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, įvertino, jog pareiškėja jau buvo teikusi analogišką prašymą viešojo administravimo subjektui, dėl kurio buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas, būtent – minėtasis VSDFV 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas, ir tai sudarė jam pagrindą nenagrinėti kartotinio pareiškėjos prašymo iš esmės.

Be to, bylos duomenimis yra nustatyta ir tai, jog tiek VSDFV Prienų skyriaus 2011 m. spalio 26 d. raštą Nr. (1.3)3S-1961, tiek VSDFV 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7310 pareiškėja yra apskundusi Kauno apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-416-414/2012 (proceso Nr. 3-62-3-00972-2011-6), kas papildomai parodo, jog administracinė procedūra yra visiškai užbaigta ir dėl jos rezultato šiuo metu skundas yra paduotas teismui.

Pažymėtina ir tai, jog viešojo administravimo subjektas savo sprendimą VAĮ 8 straipsnio prasme turėjo pagrįsti tokiais objektyviais duomenimis (faktais), kurie pagrįstų argumentą, kad skundas yra kartotinis, taip pat teisės aktų normomis. Teisėjų kolegijos nuomone, iš ginčijamo VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7656 turinio matyti, kad jame yra nurodyti motyvai, kuriais remdamasis atsakovas pareiškėjo skundą laikė kartotiniu, taip pat nurodyta konkreti teisės norma (VAĮ 23 str. 6 d.), remiantis kuria atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą kaip kartotinį. Taigi, ginčo atsakovo sprendimas atitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o duomenų, kad viešojo administravimo subjektas būtų veikęs viršydamas įstatymo jam suteiktus įgaliojimus (ultra vires) byloje taip pat nėra.

Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie aukščiau aptartosios išvados dėl VSDFV 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo teisėtumo, ginčą šioje dalyje išsprendė teisingai, tinkamai pritaikydamas materialines teisės normas ir naikinti ginčijamą sprendimą nėra pagrindo. Pridurtina, jog palikus ginčijamą administracinį aktą nepanaikintu, nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos prašymą.

Tuo tarpu pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie trečiojo suinteresuotojo asmens L. G. veiksmus, apie pareiškėjos šeimynines aplinkybes, jos kilmę, KGB struktūrų vykdomą persekiojimą ar tai, jog jos adreso neturi Lietuvos paštas, laikytinos nesusijusiomis su konkrečia administracine byla. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Konkrečiu atveju teismas tikrino administracinio akto, priimto pareiškėjos atžvilgiu teisėtumą, ir nenustatė skundžiamo akto naikinimo pagrindų (ABTĮ 89 str.), todėl jį paliko galioti. Pareiškėja savo ruožtu dėl jos vykdomo persekiojimo ar kitų aplinkybių, nesusijusių su pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu administraciniame teisme, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo ir ginčijamame teismo sprendime besikartojančią klaidą, t. y. detalizuoja, jog apygardos administracinis teismas klaidingai rašė jos mergautinę pavardę (M. vietoje M.). Šiuo aspektu nurodytina, jog tai vertintina kaip lapsus linguae (lot. – rašymo apsirikimas), kuri nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (ABTĮ 142, 143 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 94 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Todėl pareiškėja, manydama, jog buvo padarytas rašymo apsirikimas, gali pasinaudoti minėtuoju institutu ir teikti prašymą ištaisyti šį rašymo apsirikimą jį padariusiam teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A822-95/2011, Nr. A492-2489/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius