84ea5424-dd9b-45f6-bca8-4e66855e4b74 · Klaipėdos apygardos teismas

                Civilinė byla Nr. 2A-691-513/2018                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11149-2017-7                                                                                                                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.10.2.4.1                                       (S)                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. liepos 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

A. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. A. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams antstolei V. D., antstolės V. D. padėjėjui L. V., tretiesiems asmenims A. A., J. A., Lloyd?s of London sindikatui, atstovaujamam uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. A. V. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų antstolės V. D. ir jos padėjėjo L. V. 400 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .IeÅ¡kovė nurodė, jog vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-980-730/2017, kuria ji įpareigota per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o jai neįvykdžius teismo įsipareigojimo per nustatytÄ terminÄ , tai padaryti nustatyta teisė A.

A. ir J. A., 2017-06-28 kreipėsi į UAB „Eksinta“, kuri stebėjimo kameras iÅ¡montavo ir iÅ¡davė tai patvirtinančiÄ pažymÄ . Nurodo, jog dėl saugumo prie jos lango buvo sumontuotas kameros muliažas (neveikianti kamera), kurios teismas iÅ¡montuoti neįpareigojo, tačiau 2017-08-09 be atskiro įspėjimo atvykęs antstolės V. D. padėjėjas L. V., dalyvaujant A. A. bei J. A., nukarpė jau demontuotų kamerų laidus, iÅ¡montavo kameros muliaÅ¾Ä ir viskÄ pasisavino, taip padarydamas jai 400 Eur dydžio turtinę žalÄ .IeÅ¡kovė teigia, jog negavo jokio praneÅ¡imo apie jos pareigÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ , kuris atvykus antstolio padėjėjui jau buvo įvykdytas, jai nebuvo suteikta galimybė paaiÅ¡kinti bei pateikti įrodymus, kad kameros yra iÅ¡montuotos, o virÅ¡ lango esantis kameros muliažas neveikia ir teismas jo neįpareigojo iÅ¡montuoti.

IeÅ¡kovės teigimu, antstolės V. D. padėjėjas L. V. veikė neteisėtai, nes neiÅ¡siuntė jai raginimo įvykdyti sprendimÄ , nepaaiÅ¡kino, kokiu teismo iÅ¡duotu vykdomuoju dokumentu remiasi nukirpdamas buvusių kamerų laidus bei iÅ¡montuodamas kameros muliaÅ¾Ä , jo neteisėti ir kalti veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, antstolės ir antstolio padėjėjo atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, kad 2017-08-09 užfiksuota vaizdo stebėjimo kamera ant ieÅ¡kovės antrojo aukÅ¡to lango palangės, kuri buvo priverstinai iÅ¡montuota, yra netiesa.

Teigia, kad gavo antstolės siuntÄ (nuimtÄ kameros muliaÅ¾Ä ), tačiau laidai, kurie nukirpti iÅ¡montuotų kamerų vietose, grÄ Å¾inti nebuvo (apie 60 metrų kabelio). 2017-11-30 paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė nurodė, kad buvo nuimta 50 metrų kabelio.Atsakovė antstolė V. D. ieÅ¡kinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovė 2017-08-02 buvo informuota apie priimtÄ vykdyti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir dėl jos užvestÄ vykdomÄ jÄ bylÄ , o 2017-08-03 nuvykus į ginčo vietÄ užfiksuota, jog ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tebėra vaizdo stebėjimo kamera, todėl 2017-08-04 priėmė patvarkymÄ dėl priverstinio teismo įpareigojimo vykdymo iki 2017-08-09.

Nuvykus gyvenamosios vietos adresu 2017-08-08 skolininkei įteikti praneÅ¡imo nepavyko, durų niekas nedarė, todėl patvarkymas paliktas paÅ¡to dėžutėje ir užkiÅ¡tas tarpduryje.Nurodė, jog 2017-08-09 nedalyvaujant skolininkei, kuri neatliko vykdomajame raÅ¡te nurodyto įpareigojimo, teismo sprendimas įvykdytas tinkamai – pasitelkus UAB „ŠvarÅ«s langai“, kuri iÅ¡montavo virÅ¡ antrojo aukÅ¡to lango buvusiÄ vaizdo stebėjimo kamerÄ . Vykdymo veiksmai užfiksuoti fotonuotraukomis. IÅ¡ieÅ¡kotojas A.

A. pateikė antstolei praneÅ¡imÄ , jog nepriklausomai nuo to, kad vaizdo stebėjimo kameros nuo pastatų nuimtos, ieÅ¡kovė tęsia kiemo filmavimÄ vaizdo kamera patalpų viduje nuo palangės. Antstolė nurodė, kad pagal CPK 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimÄ skolininkui nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iÅ¡ karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Teigia, jog pagrįstai, neberagindama skolininkės, kuri neįvykdė sprendimo per vykdomajame raÅ¡te nustatytÄ terminÄ , ėmėsi vykdymo veiksmų.

Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepagrindė turto vertės.Antstolės V. D. padėjėjas L. V. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime iÅ¡dėstė iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, kaip antstolė savo atsiliepime. Taip pat pažymėjo, jog vaizdo kameros iÅ¡ antstolių kontoros neatsiėmė pati ieÅ¡kovė, todėl kamera jai iÅ¡siųsta 2017-10-04 paÅ¡tu. Nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais dėl laidų pasisavinimo, nes nuimta tik kamera ir prie jos buvęs laidelis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas.Teismas, išanalizavęs vykdomosios bylos dokumentus, konstatavo, jog pati ieškovė, nebendradarbiaudama su antstole ir išieškotojais, nebuvo aktyvi vykdymo procese, ir nustatė, jog ieškovė 2017-08-03 nebuvo tinkamai įvykdžiusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-10 sprendimo – nebuvo pašalinusi ant gyvenamojo namo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.Teismas nustatė, jog ant gyvenamojo namo vaizdo stebėjimo kamera buvo ir 2017-08-09, kai buvo priverstinai vykdomas teismo sprendimas.

Vaizdo stebėjimo kameros buvimo faktas ant palangės ieÅ¡kovės gyvenamojoje patalpoje užfiksuotas ir 2017-08-09 17.31 val. bei 2017-09-13. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimÄ ir neįrodė, jog viena iÅ¡ stebėjimo kamerų buvo muliažas ir buvo neveikianti 2017-08-03 ir 2017-08-09, nes ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtino, jog ji įsigijo tris stebėjimo kameras. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, neįrodė, kad antstolė ar jos padėjėjas pasisavino 50 metrų kabelio ir dėl to ieÅ¡kovei kilo žala, nes priverstinio vykdymo eigos nuotraukos patvirtina, jog nuėmus kamerÄ kartu buvo paÅ¡alintas ne ilgesnis kaip 10–15 centimetrų ilgio laidas.

Taip pat pati ieÅ¡kovė teismui pateikė antstolės iÅ¡montuotÄ ir jai grÄ Å¾intÄ vaizdo kamerÄ .                           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (apeliantė) A. V. V. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ , iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinį patenkinti (b. l. 100–104).Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, priimtas neįvertinus bylos medžiagos ir remiantis iÅ¡imtinai antstolės paaiÅ¡kinimais, todėl naikintinas.Nurodo, jog vykdydama teismo sprendimÄ 2017-06-28 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atjungė ir iÅ¡montavo dvi vaizdo stebėjimo kameras.

Tai patvirtina UAB „Eksinta“ 2017-06-28 pažyma. Apeliantės teigimu, trečioji kamera buvo muliažas ir neaiÅ¡ku, kokį teismo sprendimÄ antstolė vykdė. Taip pat pažymi, jog nėra gavusi iÅ¡ antstolės raginimo, praneÅ¡imo ar kitų dokumentų, o pristatyti antstolei dokumentus, įrodančius teismo sprendimo įvykdymÄ , ji nėra įpareigota. Apeliantė teigia, jog įrodymais nepagrįsti antstolės teiginiai, kad 2017-08-04 ant ieÅ¡kovės buto palangės rasta vaizdo kamera. Pažymi, jog ant savo buto palangės gali laikyti bet kokius daiktus, be to, nevertinta, ar kamera buvo veikianti.

Nurodo, jog apie laidų iÅ¡montavimÄ ir nuėmimÄ teismo sprendime nepasisakyta, taip pat teismo sprendimu ji nebuvo įpareigota iÅ¡montuoti kameros muliažo, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo jÄ iÅ¡montuoti ir neteisėtai reikalauja atlyginti vykdymo iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvaiApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio             1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė dėsto naujus argumentus dėl, jos teigimu, nepagrįsto antstolės reikalavimo atlyginti vykdymo iÅ¡laidas.

Vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių ieÅ¡kovės teiginių ir argumentų plačiau nepasisako ir jų nenagrinėja. Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos apylinkės teismo) 2017-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-16132-769/2017, įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismui iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ 2018-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-557-253/2018, konstatuota, jog vykdymo iÅ¡laidos už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-221-1032/2017 priverstinį vykdymÄ apskaičiuotos pagrįstai.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ antstolės ir jos padėjėjo. Kasacinio teismo formuojamoje nuoseklioje praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtÄ civilinės atsakomybės taikymo specifikÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). BÅ«tinosios deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius nors vienos iÅ¡ sÄ lygų civilinė atsakomybė nekyla.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-221-1032/2017, įsiteisėjusiu 2017-06-22, ieÅ¡kovė įpareigota per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje;

V. A. V. neįvykdžius Å¡io įpareigojimo per nustatytÄ terminÄ , nustatyta teisė atsakovams A. A. ir J. A. paÅ¡alinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pagal iÅ¡ieÅ¡kotojui A. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-221-1032/2017 dėl ieÅ¡kovės įpareigojimo atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus antstolė V. D. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0004/17/00891.

Antstolės 2017-08-02 patvarkymu Nr. S-17-4-20933 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir iÅ¡siųstas ieÅ¡kovei. IÅ¡ AB „Lietuvos paÅ¡tas“ įteikimo praneÅ¡imo matyti, kad antstolės patvarkymas ieÅ¡kovei įteiktas asmeniÅ¡kai 2017-08-10 (vykdomosios b. l. 3–5). Antstolė 2017-08-04 surašė aktÄ Nr. S-17-4-21148 „Dėl neįvykdyto teismo sprendimo“ apie tai, kad 2017-08-03 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, užfiksuota, kad ant gyvenamojo namo tebėra vaizdo stebėjimo kamera, kameros ant Å«kinio pastato nėra.

Å ias aplinkybes antstolė užfiksavo fotonuotraukomis. Antstolė nustatė, kad teismo sprendimas neįvykdytas, nes visos vaizdo stebėjimo kameros nepaÅ¡alintos (vykdomosios b. l. 6–7), todėl 2017-08-04 patvarkymu Nr. S-17-4-21149 „Dėl priverstinio teismo įpareigojimo vykdymo“ nustatė priverstinio teismo sprendimo vykdymo datÄ ir laikÄ ir informavo ieÅ¡kovę, kad nustatytÄ dienÄ ir nustatytu laiku, t. y. 2017-08-09, 14.00 val., bus priverstinai vykdomas teismo sprendimas. Patvarkymas 2017-08-08 paliktas paÅ¡to dėžutėje ir įkiÅ¡tas tarp ieÅ¡kovės buto durų, ranka padarytas prieraÅ¡as, jog ieÅ¡kovė buto durų nedarė.

FaktÄ , jog Å¡is patvarkymas buvo įdėtas į ieÅ¡kovės paÅ¡to dėžutę ir paliktas tarpduryje, patvirtina 2017-08-08 antstolės fotonuotraukomis užfiksuoti jos atlikti veiksmai (vykdomosios b. l. 8, 10). Priverstinio teismo sprendimo vykdymo eiga užfiksuota nuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, jog 2017-08-09 nuimama (iÅ¡montuojama) vaizdo stebėjimo kamera nuo namo lango, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (vykdomosios b. l. 9). Antstolė 2017-09-13 surašė aktÄ â€žDėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo dalyje dėl vaizdo stebėjimo kamerų paÅ¡alinimo“ apie tai, kad 2017-08-09 14.00 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalyvaujant iÅ¡ieÅ¡kotojui A.

A. bei uždarosios akcinės bendrovės „ŠvarÅ«s langai“ darbuotojams užfiksuota, kad ant gyvenamojo namo virÅ¡ antrojo aukÅ¡to lango yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, kuri pagal teismo sprendimÄ turėjo bÅ«ti paÅ¡alinta, todėl teismo sprendimas 2017-08-09 14.00 val. įvykdytas priverstinai uždarosios akcinės bendrovės „ŠvarÅ«s langai“ darbuotojams demontuojant ir vaizdo stebėjimo kamerÄ perduodant antstolei V. D. (vykdomosios b. l. 12).Apeliantė teigia, kad teismo sprendimÄ Ä¯vykdė per jame numatytÄ terminÄ .

Nustatyta, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas, įsiteisėjo 2017-06-22. IeÅ¡kovės pateiktoje 2017-06-28 UAB „Eksinta“ pažymoje dėl vaizdo stebėjimo kamerų demontavimo nurodyta, kad 2017-06-28 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo demontuotos dvi vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 6). Tuo tarpu vykdomojoje byloje minėtame 2017-08-04 suraÅ¡ytame akte Nr. S‑17-4-21148 dėl neįvykdyto teismo sprendimo nurodyta, kad 2017-08-03 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, užfiksuota, jog ant gyvenamojo namo tebėra vaizdo stebėjimo kamera, ant Å«kinio pastato kameros nebebuvo.

Pažymėtina, jog apeliantė neneigia aplinkybės, kad ant gyvenamojo namo virš jos lango buvo vaizdo stebėjimo kamera, tačiau, jos teigimu, tai buvo tik vaizdo kameros muliažas (neveikianti kamera). Neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo geruoju pagal jį išduoto vykdomojo rašto pagrindu gali būti pradedamas priverstinis vykdymas (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 punktas). Remiantis protingumo kriterijumi, pareiškėja turėjo ir galėjo suvokti, kad tinkamai neįvykdžius teismo sprendimo išieškotojo prašymu gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Byloje nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė informavo iÅ¡ieÅ¡kotojus ar antstolę apie atliktus veiksmus teismo sprendimui įvykdyti ir vykdymo sÄ lygas, t. y. kad iÅ¡montuotos veikiančios vaizdo stebėjimo kameros, o liko tik neveikiantis vaizdo stebėjimo kameros muliažas. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė tvirtina, kad nėra įpareigota apie teismo sprendimo įvykdymÄ praneÅ¡ti nei iÅ¡ieÅ¡kotojams, nei antstolei, tačiau CPK 664 straipsnio 6 punkte bÅ«tent ir yra įtvirtinta skolininko pareiga nedelsiant praneÅ¡ti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymÄ ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Tuo tarpu bylos duomenys įrodo, jog po apeliantės atliktų veiksmų virÅ¡ jos buto lango liko vaizdo stebėjimo kamera. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė, teigdama, jog tinkamai įvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį dėl vaizdo kamerų demontavimo, apie konkrečias aplinkybes neinformavo iÅ¡ieÅ¡kotojų ir antstolės, todėl veikė savo rizika, be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad yra įsigijusi vaizdo kameros muliaÅ¾Ä .

Vykdomojoje byloje taip pat neužfiksuota duomenų, kad paÅ¡alinta vaizdo stebėjimo kamera yra tik imitacija. Nors apeliantė nurodo, kad anksčiau paÅ¡alino dvi vaizdo stebėjimo kameras, tačiau nepaneigta galimybė, kad vaizdo stebėjimo kamera galėjo bÅ«ti vėl įrengta ar įjungtas vaizdo stebėjimas, o tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina vėlesni vykdomosios bylos duomenys, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ jai priklausančio buto vidaus (pro langÄ ) tęsia neteisėtÄ kiemo stebėjimÄ (vykdomosios b. l. 11, 14, 15, 23, 28–31).

Nesant duomenų apie tinkamÄ teismo sprendimo įvykdymÄ teismas 2017-07-27 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-221-1032/2017, kuris ir buvo pateiktas antstolei vykdyti.IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolė procesinius dokumentus siuntė ieÅ¡kovei, buvo atvykusi į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje paliko jai procesinius dokumentus ir informacijÄ apie teismo sprendimo priverstinį vykdymÄ , todėl konstatuotina, jog ieÅ¡kovė (skolininkė) apie pradėtÄ priverstinį teismo sprendimo vykdymÄ informuota tinkamai, juo labiau pati nurodo, jog iÅ¡ gyvenamosios vietos iÅ¡vykusi nebuvo.

Be to, teismo sprendime ieÅ¡kovei nustatytas labai aiÅ¡kus ir konkretus terminas įvykdyti teismo sprendimÄ , o pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimÄ tokiu atveju skolininkui nesiunčiamas. Antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iÅ¡ karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiÅ¡kiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimÄ iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti ir iÅ¡ LITEKO duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė buvo labai aktyvi įgyvendindama savo teisę ginčyti teismo sprendimÄ ir antstolio veiksmus.

Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles bÅ«tų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).Aptartų ir nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog antstolė ir jos padėjėjas, priverstinai įvykdydami įsiteisėjusį teismo sprendimÄ pagal iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , vykdė savo pareigas ir neteisėtų veiksmų neatliko.

Vykdomoje byloje esantys įrodymai pagrindžia antstolės iÅ¡vadas, kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai įvykdytas, iÅ¡ieÅ¡kotojui iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, todėl antstolė, kaip valstybės įgaliota pareigÅ«nė, turėjo pareigÄ atlikti priverstinio vykdymo veiksmus. Apeliantė, žinodama, jog yra suėjęs teismo sprendime numatytas įpareigojimo įvykdymo terminas (5 dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo), iki priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo turėjo galimybę informuoti antstolę apie pačios skolininkės atliktus teismo sprendimo vykdymo veiksmus ir teikti savo paaiÅ¡kinimus, tačiau savo pasyviu elgesiu ir nebendradarbiavimu su antstole ir iÅ¡ieÅ¡kotojais pati sau susikÅ«rė neigiamas pasekmes.

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti antstolės ir jos padėjėjo civilinei atsakomybei ir kitų sÄ lygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas. Be to, pati ieÅ¡kovė nurodė ir teismui pateikė antstolės jai grÄ Å¾intÄ iÅ¡montuotÄ vaizdo stebėjimo kamerÄ , kuri grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei.IeÅ¡kovės pateikta 2017-10-03 VÄ® „Klaipėdos ir TelÅ¡ių regionų aklųjų centras“ pažyma bei 2017-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju, nes Å¡iuose dokumentuose užfiksuota faktinė situacija 2017-09-28 ir 2017-10-03 dienomis, o ne ginčo metu (b. l. 50–56).Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniu skundu nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                              Raimonda Andrulienė                                      Irma Čuchraj                                                                                                                                                                                 Kristina Domarkienė   Â