2020-11-25 Nr. AB-22906-3-64-3-03346-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2831-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03346-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Idavang“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. Č. 2018 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 28SK-715-(14.28.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjos nuomone, Sprendimu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai ir nepagrįstai nustatyta papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – 1 500 m sanitarinė apsaugos zona (toliau – ir SAZ), atsižvelgiant į greta esančią kiaulių fermą, tokiu būdu neproporcingai suvaržant jos nuosavybės teisę. Atsakovas netinkamai taikė apsaugos zonų nustatymo reguliavimą, kadangi vadovavosi 1996 metais (nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą momentu) galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 343), t. y. teisės normas pritaikė atgaline data (lex retro non agit principo pažeidimas). Šiuo metu nėra išlikusių teisinio reguliavimo šaltinių, kuriuose nurodytos 1981 metais (kiaulidžių pastatymo metu) numatytos SAZ ribos, todėl reikėtų taikyti pirmąją žinomą apsaugos zonos ribą – 500 m, kuri įsigaliojo 1992 metais, priėmus Nutarimą Nr. 343 (65 p.). Be to, pareiškėjos teigimu, atsakovas ignoravo Kelmės rajono savivaldybės bendrojo plano pakeitimo sprendinius (Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. T-94), kuriais nustatyta 1 000 m sanitarinė apsaugos zona. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad B. J. žemės sklypui SAZ nėra nustatyta, nors pastarasis sklypas yra arčiau nei 1 000 m iki ginčo fermos (asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 9 d.).

3. Pareiškėja tvirtino, kad atsakovas nesilaikė procedūrinių taisyklių, kadangi Sprendimą, kuriuo nutarė pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, įtraukiant SAZ, priėmė prieš nustatydamas tokią SAZ. Sprendimas neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nepakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nesiremiama objektyviais duomenimis. Iš jo turinio matyti, jog atsakovas rėmėsi 1996 metų gyvulininkystės ataskaita, kurioje nurodyta, kad fermoje nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1997 m. sausio 1 d. iš viso realizuota skerdimui 12 684 kiaulės. Neaišku, kodėl atsakovas vadovavosi realizuotų kiaulių skaičiumi, nors tiek gramatinė, tiek sisteminė (skirtingu laikotarpiu) Nutarimo Nr. 343 nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog kalbama ne apie realizuotas kiaules, o apie auginamų kiaulių skaičių. Kartu su Sprendimu pareiškėjai pateikta Statistikos departamento gyvulininkystės ataskaita apie 1996 metais fermose užaugintų kiaulių skaičių, kurioje duomenys įrašyti ranka, šių duomenų neturi pats Statistikos departamentas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakovas rėmėsi abejotinos kilmės dokumentu.

4. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, jog, išnagrinėjęs 2017 m. sausio 27 d. gautą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Idavang“ prašymą žemės sklypams, patenkantiems į bendrovės nuosavybės teise valdomo kiaulių auginimo komplekso (toliau – ir Kompleksas) sanitarinę apsaugos zoną, nustatyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą, nustatė, kad kai kuriems nurodytiems žemės sklypams (tarp jų – žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jų suformavimo metu turėjo būti numatyta SAZ, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, K. K. IĮ „Geoplius“ parengė žemės sklypams formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planus ir kadastro duomenų formas, o atsakovas ginčo sklypo atžvilgiu priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė žemės sklypui taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą XV – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaipimo įrenginiais arba be jų, sanitarinę apsaugos zoną.

6. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėja iš esmės ginčija tik nustatyto SAZ dydį, Nutarimo Nr. 343 nuostatų taikymo laike atžvilgiu. Pažymėjo, kad Kompleksas buvo pastatytas 1981 metais, o Nutarimas Nr. 343 priimtas 1992 metais. Privati žemės nuosavybė atsirado tik pradėjus vykdyti žemės reformą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, todėl Komplekso pastatymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neteko teisinės galios. Ginčo žemės sklypas, kuris šiuo metu priklauso pareiškėjai, buvo suformuotas Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 246-V, kai originali Nutarimo Nr. 343 redakcija jau buvo pakeista ir skunde minimas 65 punktas nebegaliojo. Tuo metu SAZ dydį reguliavo Nutarimo Nr. 343 (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) 73 punktas. Sprendimas buvo priimtas ne dėl apribojimo įrašymo šiuo metu naujai suformuotam žemės sklypui, o siekiant ištaisyti formavimo metu (1996 metais) padarytą klaidą ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašyti sklypo formavimo metu taikytiną, tačiau neįrašytą apribojimą Taigi, pareiškėjos pretenzijos dėl originalios Nutarimo Nr. 343 redakcijos nuostatų taikymo nepagrįstos. Be to, 1996 metais dar negaliojo ir Kelmės rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai.

7. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir paaiškino, jog pareiškėjos minimas kitas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas 2002 metais. Remiantis UAB „Idavang“ pateiktais duomenimis, bendrovė tuo metu nevykdė veiklos ir neaugino kiaulių, todėl nebuvo teisinio pagrindo šiam naujai formuojamam sklypui taikyti Nutarimo Nr. 343 XV skyriuje numatytą apribojimą dėl SAZ nustatymo. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pažeisti ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Atsakovas rėmėsi tokiais dokumentais ir įrodymais, kuriuos jam pateikė UAB „Idavang“. Ataskaitos, kurios buvo teikiamos rajono statistikos skyriui, parodo bent minimalų augintų kiaulių skaičių, nes realizuoti galima tik turimus gyvūnus. Tikėtina, kad kiaulių auginama daugiau nei jų buvo realizuota, tačiau kitokių rašytinių įrodymų nebuvo gauta. Atsakovas akcentavo, kad K. K. IĮ „Geoplius“ 2018 m. vasario 20 d. parengta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla yra Sprendimo sudedamoji dalis, šioje byloje yra dokumentai, pagrindžiantys Sprendimo priėmimo faktinius ir teisinius pagrindus.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.

9. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi tinkama Nutarimo Nr. 343 redakcija, nepažeidė Kelmės rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių. Pažymėjo, kad skirtingų sprendimų priėmimas, atsižvelgiant į skirtingas faktines aplinkybes, nėra pagrindas teigti, jog Sprendimu buvo neproporcingai suvaržyta pareiškėjos teisė į nuosavybę ar pažeistas asmenų lygiateisiškumas. Skunde nenurodyta nė viena teisės norma, pagrindžianti, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė administracinę procedūrą, susijusią su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymu į Nekilnojamojo turto registrą, taip pat nepaaiškinta, koks konkretus pažeidimas buvo padarytas ir kaip bei kuo remdamasis atsakovas turėjo nustatyti SAZ. Sprendimas yra pagrįstais objektyviais archyviniais duomenimis ir atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. 1996 metais formuojant naują žemės sklypą, negalėjo būti vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, kurios tuo metu nebegaliojo. Pareiškėjos nurodomu bendruoju planu nustatyta SAZ bei jos nulemtos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo ir nėra iki galo įteisintos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str., Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 str.).

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjos R. Č. skundą, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 28SK-715-(14.28.110.), taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 692,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

11. Teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 246-V O. B. suformuotas 5,53 ha žemės ūkio paskirties sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuo 2002 metų nuosavybės teise valdo pareiškėja. Ginčo žemės sklypo suformavimo metu sklypui buvo nustatyti apribojimai, numatyti Nutarimo Nr. 343 II skyriuje – Kelių sanitarinės apsaugos zonos, VI skyriuje – Elektros tiekimo linijų apsaugos zonos, XXI skyriuje – Žemės sklypai, kuriuose įrengtos melioracinės (sausinimo, drėkinimo) sistemos bei įrenginiai ir atliekami melioraciniai tyrimai, XXVII skyriuje – Žemės plotai, kuriuose auga miškui nepriskirti želdiniai (giraitės, medžių grupės, krūmai), ir XXIX skyriuje – Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Apribojimas, numatytas XV skyriuje – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos, nebuvo nustatytas ir įrašytas į viešąjį registrą.

12. Atsakovas 2017 m. sausio 27 d. gavo UAB „Idavang“ prašymą įrašyti žemės sklypams, patenkantiems į bendrovės nuosavybės teise valdomo kiaulių auginimo komplekso SAZ, taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą – XV. UAB „Idavang“ kartu su prašymu pateikė sąrašą žemės sklypų, kuriems jų formavimo metu turėjo būti nustatyta minėta SAZ, tačiau tai nebuvo padaryta. Skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 28SK-715-(14.28.110.), kuriuo pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatant žemės sklypui taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą XV – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaipimo įrenginiais arba be jų, sanitarinę apsaugos zoną.

13. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad UAB „Idavang“ priklausančiame 11,5329 ha žemės ūkio paskirties (specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai) žemės sklype nuosavybės teise įregistruotas 1981 metais pastatytas kiaulių kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini), susidedantis iš pagrindinių pastatų ir statinių, kuriuose laikomos kiaulės: 1) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6)pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei kitų registruotų ūkio statinių. Skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 28SK-145(14.28.110.) UAB „Idavang“ žemės sklypui nuo 2016 m. kovo 9 d. nustatyta Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaipimo įrenginiais arba be jų, sanitarinė apsaugos zona.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, ir konstatavo, jog atsakovas turėjo teisę organizuoti pareiškėjos žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, priimdamas atitinkamą sprendimą.

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 841.1.1.2.5 papunkčiu. Taip pat nurodyta, kad atsakovas pakeičia žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal K. K. IĮ „Geoplius“ 2018 m. vasario 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatant žemės sklypui papildomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, nurodytą Nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XV skyriuje – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ar be jų, sanitarinės apsaugos zonos. Teismas, vadovaudamasis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijomis Nr. (80) 2 „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“, taip pat VAĮ įtvirtintu teisėtumo principu (3 str. 1 d.) ir iš jo kylančiais reikalavimais individualiam administraciniam aktui, nurodytais to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, pabrėžė, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi pareigą sprendime nurodyti teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių net ir be papildomų informacijos šaltinių, laiko sąnaudų asmeniui, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, būtų visiškai aiškus sprendime suformuluotų išvadų pagrindas, t. y. sprendimas privalo būti ne tik pagrįstas, bet ir motyvuotas (suprantamas asmeniui). Teismo vertinimu, Sprendimas neatitinka minėtų reikalavimų. Pažymėta, kad nuo Nutarimo Nr. 343 priėmimo sanitarinės apsaugos zonų nustatymas, dydžiai, keičiant teisės akto redakcijas buvo keičiami. Kadangi SAZ nustatoma apie stacionarų taršos šaltinį (Taisyklių 4.11 p.), o ginčo žemės sklype nėra stacionaraus taršos šaltinio, sanitarinė apsaugos zona jos sklypui negali būti nustatoma, o Skyrius, vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 straipsniu, gali tik organizuoti taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.

16. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei kad jos žemės sklypo formavimo metu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Šiuo atveju nei Sprendime, nei prie jo pridėtoje kadastro duomenų byloje, kuri yra neatskiriama Sprendimo dalis, nėra nurodyta, paaiškinta bei motyvuota, koks yra SAZ dydis, bet tik pažymėta, kad SAZ taikoma 55 300 kv. m, t. y. visam ginčo sklypui.

Pažymėta, kad Nutarimo Nr. 343 redakcijoje, galiojusioje nuo 1992 m. rugpjūčio 11 d. iki 1992 m. rugsėjo 21 d., pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ar be jų, buvo taikoma 500 m SAZ, o nuo 1996 m. gegužės 11 d. galiojusioje redakcijoje – 1 500 m. Šiuo metu galiojančioje redakcijoje taip pat yra pakeisti SAZ nustatymo kriterijai. Be to, galiojančiame Kelmės rajono teritorijos bendrajame plane nurodyta 1 000 m SAZ, o iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento pateikto rašto matyti, kad UAB „Sajas“ padaliniui, esančiam (duomenys neskelbtini), įvertinus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, nustatytas SAZ dydis – 1 000 m.

Ginčijamame Sprendime nėra nurodyta nei kuria Nutarimo Nr. 343 redakcija vadovaujantis pareiškėjos sklypui buvo pritaikyta SAZ, nei kokio ji dydžio; taip pat jei tas dydis, anot atsakovo, yra 1 500 m, nėra jokių motyvų, kodėl nebuvo atsižvelgiama nei į Kelmės rajono teritorijos bendrąjį planą, nei į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, kuriuose nurodytas SAZ dydis – 1 000 m. Pažymėtina, kad visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog UAB „Sajas“ (kuri 2007 metais reorganizavimo būdu buvo prijungta prie UAB „Idavang“) galima taikyti 1 000 m sanitarinės apsaugos dydį, kadangi atmosferos oro teršalų koncentracijos pasieks leistinus lygius už 800 m nuo komplekso taršos šaltinių, į aplinkos orą nebus išmetama kancerogeniniu ir mutageniniu poveikiu pasižyminčių teršalų, UAB „Sajas“ įgyvendins mažiausiai aplinką teršiantį gamybos būdą, įmonėje numatytas visų procesų valdymas ir kontrolė, aplinkos taršos monitoringas.

Teismas pabrėžė, kad administracinio akto priėmimo metu padarytos spragos negali būti užpildomos atsiliepime į skundą pateiktais argumentais dėl SAZ dydžio, tokie argumentai vertintini kaip paaiškinimai dėl skundo.

17. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas, todėl jį priimant buvo pažeisti VAĮ 3 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai, todėl Sprendimas yra naikintinas.

18. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagrįstumo, ištyrė pateiktus dokumentus ir konstatavo, kad kai kurios iš nurodytų išlaidų nepriteistinos: 480 Eur už ikiteisminio skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. gegužės 4 d. pranešimo Nr. 28SD-1463(14.28.104) parengimą, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl šio akto pagrįstumo ir teisėtumo; išlaidos už advokato kelionėje sugaištą laiką, nes pareiškėja neįrodė, jog būtent jos pasirinkto advokato iš Vilniaus dalyvavimas buvo būtinas; 7 Eur suma už archyvo išlaidas, nes byloje nėra jas pagrindžiančio dokumento. Nuspręsta, kad pareiškėjos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteistina suma – 1 692,80 Eur.

III. 19. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

20. Atsakovas teigia, kad teisės aktuose nenurodyta, jog jis, atlikdamas Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje nurodytą procedūrą, privalo vadovautis ne sklypo suformavimo, bet sprendimo priėmimo metu galiojusiais bendraisiais ar specialiaisiais planais ar kitais vėliau parengtais dokumentais (pvz., poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitomis). Tokie veiksmai privalomi tik projektuojant naujai formuojamus (pertvarkomus) sklypus, kai nustatomos naujos specialiosios sąlygos, pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Nagrinėjamu atveju situacija visiškai kita – ginčo žemės sklypas nebuvo formuojamas naujai, o atsakovas tik atliko jam priklausančius veiksmus ištaisydamas klaidą, padarytą formuojant sklypą (1996 metais), kai pagal esamą situaciją SAZ turėjo būti įrašyta į žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas nepatikslino, kur ir kaip atsakovas pažeidė procedūrinius reikalavimus bei kurio privalomo veiksmo neatliko arba atliko netinkamai. Be to, teismas nepagrįstai susiaurino Taisyklėse įtvirtintą SAZ ribos sąvoką, padarydamas išvadą, kad SAZ gali būti nustatoma tik tuose žemės sklypuose, kuriuose stovi stacionarūs taršos šaltiniai, bet ne gretimuose žemės sklypuose. Tokia išvada neatitinka ir Nutarimo Nr. 343 73 punkto nuostatų.

21. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Sprendime nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais vadovavosi Skyrius, suformuotas aiškus sprendimas dėl specialiosios sąlygos įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Prie Sprendimo pridėta K. K. IĮ „Geoplius“ parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri yra Sprendimo sudėtinė dalis ir patvirtina nustatomos SAZ dydį. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Nutarimo Nr. 343 73 punkto nuostatas, teigdamas, kad Sprendime nenurodytas taikytinos SAZ dydis, kadangi minėtoje nuostatoje nurodyti ilgio vienetai yra vertinamieji kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar konkretus žemės sklypas patenka į nurodytą atstumą nuo stacionaraus taršos šaltinio ir, atsižvelgiant į tai, apskaičiuojamas taikomos SAZ plotas, tenkantis konkrečiam žemės sklypui. Kadastrinių duomenų byloje SAZ dydis nurodomas ploto vienetais (kvadratiniais metrais, hektarais ir pan.), o ne ilgio vienetais (metrais ar kilometrais). Atsakovas pabrėžia, kad ginčo žemės sklypo suformavimo metu nei teismo minėtas bendrasis planas, nei 2005 metais parengta poveikio visuomenės sveikatai ataskaita negaliojo, todėl, priešingai nei nurodė teismas, Sprendime neturėjo būti motyvuojama, kodėl nesiremiama pastaraisiais aktais. Atsakovas pripažįsta, kad Sprendimo preambulėje dėl techninės klaidos nebuvo nurodyta taikoma Nutarimo Nr. 343 redakcija (t. y. redakcija, galiojusi nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 1996 m. gegužės 11 d.), tačiau ši aplinkybė buvo paaiškinta teismo posėdyje. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Skyrius 2018 m. balandžio 18 d. pranešimu Nr. 28SD-1463-(14.28.104.) informavo pareiškėją apie ketinimą įrašyti SAZ, kartu pateikdamas kadastrinių duomenų bylą. Pareiškėja teikė skundą (pastabas) Tarnybos direktoriui, apskundė Tarnybos 2018 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SS-1310-(8.5) pateiktą atsakymą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, po to kreipėsi į teismą. Pastarosios aplinkybės patvirtina, jog Sprendimo pasekmės pareiškėjai buvo pakankamai aiškios, turima informacija nesutrukdė jai ginti savo teises.

22. Pareiškėja R. Č. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23. Pareiškėja įsitikinusi, kad atsakovas neteisingai aiškina Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatas, ir pabrėžia, jog vien tai, kad 1992 m. gegužės 12 d. buvo patvirtintas Nutarimas Nr. 343, įpareigojantis aplink taršos objektus nustatyti SAZ, nereiškia, kad tokia zona buvo nustatyta dėl konkrečios kiaulių fermos ir turi būti taikoma konkrečiam žemės sklypui. Byloje nėra duomenų, kad 1500 m SAZ buvo nustatyta dėl (duomenys neskelbtini) kiaulių fermos ir todėl ginčo žemės sklypui turi būti taikoma speciali žemės naudojimo sąlyga, kuri tik per klaidą buvo neįrašyta į žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 1996 metais dėl (duomenys neskelbtini) kiaulių fermos veiklos nebuvo tinkamai suformuota bei patvirtinta sanitarinė apsaugos zona, todėl nėra jokios klaidos, kurią atsakovas galėtų ištaisyti. Byloje sprendžiamas klausimas, kaip atsakovas žinojo ir pateikė vykdytojui (K. K. IĮ „Geoplius“) informaciją, jog aplink kiaulių fermą turi būti nustatyta 1500 m SAZ, apimanti visą pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, kai nebuvo jokio kompetentingo organo sprendimo nustatyti SAZ apie (duomenys neskelbtini) fermą. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas priimtas nesilaikant procedūros reikalavimų. Pareiškėja atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad atsakovas nustatė skirtingas SAZ, atsižvelgiant į laikotarpį, kada suformuotas sklypas.

24. Pareiškėja tvirtina, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o tai, kad atsakovas Sprendime nenurodė konkrečios Nutarimo Nr. 343 redakcijos, nėra tik techninė klaida. Atsakovas vadovavosi ne tos redakcijos teisės aktu ir neatsižvelgė į tai, kad SAZ nustatymas sietinas ne su savininko ar jo nuosavybės teisės turinio pokyčiais, žemės sklypo formavimo momentu, o su pastatais, kuriuose vykdoma ūkinė veikla. Pareiškėja pakartoja skundo argumentus, kad, atsižvelgiant į fermos gamybinį pajėgumą, įsigaliojusį pirmąjį teisinį reglamentavimą (1992 metais), SAZ turėjo būti nustatyta 500 m. Be to, pareiškėja teigia, jog ji, gavusi atsakovo 2018 m. balandžio 18 d. pranešimą bei ginčijamą Sprendimą, niekaip negalėjo suprasti, kodėl jos sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teismas Sprendimą pagrįstai vertino, kaip nemotyvuotą. Atsakymas į kilusius klausimus paaiškėjo tik kai pati pareiškėja ėmė intensyviai rinkti duomenis, t. y. kad greta ginčo žemės sklypo yra (duomenys neskelbtini) kiaulių fermą, dėl kurios pagal Nutarimą Nr. 343 turėjo būti nustatyta SAZ ir, atitinkamai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Vadovaujantis minėtu nutarimu, SAZ dydis priklauso nuo kiaulių fermos dydžio, t. y. auginamų kiaulių skaičiaus, tačiau nei minėtame pranešime, nei Sprendime nepaaiškinta, kokio pajėgumo yra (duomenys neskelbtini) kiaulių ferma ir kokia SAZ turi būti suformuota aplink šią fermą. Pareiškėja taip pat pakartoja savo abejones dėl 1997 m. AB „Ajasa“ gyvulininkystės ataskaitos apie 1996 metais realizuotas skerdimui kiaules kaip tinkamo dokumento Sprendimui pagrįsti, teiginius, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principą (B. J. priklausančiam sklypui SAZ nenustatyta). Pareiškėja sutinka su teismo pozicija, kad atsakovas, spręsdamas dėl SAZ dydžio, turėjo atsižvelgti į 2005 metais atlikto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatus (konstatuota, kad tarša dėl kiaulių fermos siekia tik 1 000 m) bei Bendrojo Kelmės rajono teritorijos plano sprendinius, patvirtintus Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-94, ir teigia, kad sprendimas ginčo žemės sklypui nustatyti 1500 m SAZ neproporcingai riboja jos teises.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą tenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepritaria teismo išvadai, kad Sprendimas buvo priimtas nesilaikant procedūrinių reikalavimų, nes teismas nenurodė, koks konkretus reikalavimas buvo įvykdytas netinkamai ir kaip atsakovas pažeidė Sprendimo priėmimo procedūrą. Sisteminė teisės aktų (pirmiausiai – Kadastro nuostatų) analizė ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas laikėsi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų, be kita ko, informavo pareiškėją apie numatomą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir jos teisę teikti pastabas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir pastabas pateikė atsakymą, kuriame išsamiai išdėstė motyvus, aplinkybes ir teisinį pagrindimą, nurodė taikytinos SAZ dydį. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad Sprendimas yra tinkamai motyvuotas, jo priėmimo priežastys pareiškėjai buvo žinomos, o teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos VAĮ 8 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimais. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu (be kita ko, Tarnybos 2018 m. liepos 2 d. raštas Nr. 1SS-1310-(8.5)), todėl atsakovas neprivalėjo šių motyvų ir aplinkybių iš naujo kartoti Sprendime. Sprendime nepateiktos konkrečios nuorodos į ankstesnius procedūrinius dokumentus, tačiau tai laikytina tik formaliu trūkumu, nes pareiškėja pripažino, kad visa ši informacija jai buvo įteikta kartu su Sprendimu. Teismas neįsigilino į atsakovo atliktas procedūras ir priimtus ankstesnius procedūrinius dokumentus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl VAĮ 8 straipsnio reikalavimų pažeidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių (Žemės įstatymo 2 str. 4 d.). Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

28. Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

29. Vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 ir 10 dalimis, yra įtvirtina galimybė į Kadastrą įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios, nors ir buvo nustatytos žemės sklypo formavimo metu, tačiau tuo metu į šį Kadastrą neįrašytos. Šis teisinis reglamentavimas vertintinas kaip nustatantis klaidos, padarytos žemės sklypų formavimo metu, taisymo mechanizmą – į Kadastrą turi būti įrašytos tik tos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios, nors ir buvo nustatytos žemės sklypo formavimo metu, tačiau tuo metu į šį Kadastrą neįrašytos.

30. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad 1993–1996 metų laikotarpiu, formuojant ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiam sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įtvirtintos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XV skirsnyje „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams sanitarinės apsaugos zonos“, vėliau pavadinimas pakeistas – „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį“ (I t., b. l. 135–146). Byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypo formavimo metu aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentais būtų nustatytos tokio turinio (įtvirtintų XV skirsnyje) specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

31. Vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu.

32. Vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau šiam sklypui (ar jo daliai) taikytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

33. Ginčo sprendimas priimtas Tarnybos Kelmės skyriaus 2017 m. sausio 27 d. gauto UAB „Idavang“ prašymo pagrindu. Tačiau byloje nėra įrodymų, kokio teritorijų planavimo dokumento pagrindu nustatyta būtent 1500 m SAZ.

34. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas individualus teisės aktas, ginčijamas šioje byloje, yra nepagrįstas faktiniais duomenimis ir teisiniais pareiškėjos nuosavybės teisės ribojimo nustatymo pagrindais, įtvirtintais Žemės įstatymo 22 straipsnyje, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjos skundą.

35. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

36. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjai, ji įgijo teisę gauti savo išlaidų atlyginimą, o trečiojo suinteresuoto asmens, palaikiusio atsakovo poziciją, prašymas priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 ir 3 d.). 2020 m. vasario 6 d. teisme gauti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 847 Eur. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo mažinti pareiškėjos prašomos priteisti sumos dydį, kadangi ši suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) numatytas taisykles apskaičiuoto maksimalaus dydžio ir, įvertinus parengto procesinio dokumento apimtį bei turinį, minėtų rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, nelaikytina nesuderinama su protingumo ir proporcingumo principų reikalavimais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos R. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti, t. y. priteisti jai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Idavang“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius