84e1f829-d368-4a0e-bcef-2df90bd8f3b2 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-64-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57333-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.11; 1.1.8.7.13; 1.2.4.1.1; 1.2.4.1.2.6; 1.2.4.1.2.8; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, Jūratei Urbaitienei, Ievai Janulevičiūtei, vertėjaujant I.

P., dalyvaujant prokurorei Ritai VaitekÅ«niei, kaltinamajam A. T. (A. T.), jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Fomkin), nukentėjusiajam G. M. ir jo atstovei advokatei Loretai Guižauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas darbo biržoje, teistas (2016-03-04 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį – 246 MGL (9264,36 Eur) dydžio bauda), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, padarymu, n u s t a t ė:

A. T. kaltintas tuo, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 23 val., vieÅ¡oje vietoje, kieme, prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , siekdamas save prieÅ¡pastatyti netoliese esantiems draugams, veikdamas be jokios aiÅ¡kios priežasties iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, priėjo prie K. G. „BMW“ markės automobilio, pripurÅ¡kė į jo vidų atsineÅ¡tu dujų balionėliu, po ko iÅ¡ paminėto automobilio iÅ¡lipusiam (iki tol jame miegojusiam) nukentėjusiajam G.

M., rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu smÅ«giuodamas į galvÄ , sudavė pastarajam daugybinius (tyrimo metu nenustatytÄ skaičių) į galvos sritį, tuo Å¡iam padarydamas muÅ¡tines kaktos, deÅ¡inio antakio žaizdas ir daugybines poodines kraujosruvas veide, akių vokuose ir daugybinius veido kaulų: skeveldrinius kaktikaulio ančio iÅ¡orinės sienelės, deÅ¡inės akiduobės vidinės sienelės, deÅ¡inio žandinio ančio priekinės sienelės, akytkaulio ir gaidžio skiauterės bei skeveldrinius nosies kaulų ir pertvaros lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių pavirÅ¡iuje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės kaktinės skilties pavirÅ¡iuje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiu bÅ«du, tyčia, suduodamas daugybinius smÅ«gius į galvos sritį, kas sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines ir dvasines kančias, itin žiauriai, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. M. sveikatÄ . Å iais veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose (4 t., b. l. 126). IÅ¡tirti įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės: 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A.

T. parodė, kad kaltinimÄ supranta, kaltę pripažino. Neigė aplinkybę, kad veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. 2018 m. gruodžio 2 d. buvo su pažįstamais pirtyje, (duomenys neskelbtini). Kartu dalyvavo E. U., A. G., F. K.. Visi sėdėjo pirtyje, gėrė girÄ , alų. Kaltinamasis teigia, kad jis tÄ dienÄ alkoholio nevartojo, gėrė tik girÄ , nes kitÄ dienÄ turėjo bÅ«ti pargabentas automobilis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir reikėjo jį sutikti, o iÅ¡gėręs niekada nevairuoja.

Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davę liudytojai E. U. ir A. G., teigę, kad kaltinamasis A. T. pirtyje gėrė alų, galėjo kažkÄ supainioti, nesupratę klausimo, ar neatkreipę dėmesio, kas kokius gėrimus geria. Teigia, kad nuo 2018 m. lapkričio mėnesio intensyviai sportavo ir tikrai gerti alaus negalėjo. E. U. atėjo pas jį į pirtį jau gerdamas alų. E. U. prieÅ¡ tai buvo pas E. T. gimtadienyje. BÅ«nant pirtyje kažkas E. ar F. parašė žinutę, kad reikia važiuoti atsiimti striukę.

Berods, E. ar F.. Sutarė važiuoti prie mokyklos pasiimti striukę pro (duomenys neskelbtini). E. reikėjo pasiimti tÄ striukę. E. nesakė, iÅ¡ ko striukę pasiims. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Vairavo F. arba A.. Vyko su jais kartu dėl kompanijos, nes jo žmona dirbo tÄ vakarÄ . Neigia, jog bÅ«tų sakęs, kad „reikia pasikalbėti su G. M.“. Prie mokyklos stovėjo du automobiliai, atidaręs duris pamatė gerÄ pažįstamÄ K. G.. IÅ¡traukęs dujų balionėlį, juokaudamas papurÅ¡kė į K. automobilį.

Teigia, kad su K. taip tarpusavyje juokaudavo, krėsdavo vienas kitam pokÅ¡tus. Nedidelį dujų balionėlį, kuriam nereikia leidimo, visada turi su savimi dėl savigynos (pirko ginklų parduotuvėje, mokėjo apie 16 eurų). Tai pirmas jo purÅ¡kimas. Pamatė draugÄ K. ir spontaniÅ¡kai papurÅ¡kė jam. Toje maÅ¡inoje, į kuriÄ papurÅ¡kė dujų, buvo K. ir kaltinamajam nepažįstamas asmuo. Automobilis buvo arba „BMW“ 5 serijos tamsios spalvos, arba „VW Passat Sedan“. PapurÅ¡kus dujų balionėliu, automobilyje sėdėję asmenys iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos.

PokÅ¡to jie nesuprato, kaltinamasis atsiprašė jų. Å alia automobilio pastebėjo ir G. M., kuris buvo pats pikčiausias dėl to papurÅ¡kimo. Pastarasis pradėjo mosikuotis. Susirinko didelis kiekis žmonių. Jis pasakė G. M.: „einam į Å¡onÄ ir pasikalbėsime“. G. M. buvo labai girtas, matėsi, kad neadekvačiai elgiasi, jautėsi alkoholio kvapas, koordinacija buvo bloga. VienÄ kartÄ nukrito, kaltinamasis jį pakėlė. Kažkas iÅ¡ kaltinamojo pažįstamų nuėmė striukę nuo G.

M., o kol stovėjo ir barėsi uždėjo savo striukę nukentėjusiajam, „Nike“ firmos, iÅ¡ vienos pusės juoda, o iÅ¡ kitos pusės žaliai atspindinti Å¡viesÄ , kad jam nebÅ«tų Å¡alta. Toliau davė parodymus apie buvusį konfliktÄ su G. M.. Kaltinamasis A. T. priminė G. M. prieÅ¡ 3 metus įvykusį konfliktÄ , kai A. T. buvo sumuÅ¡tas ir padegti automobiliai. Kaltinamasis G. M. paklausė apie konfliktÄ , kuris buvo prieÅ¡ 3 metus (2017 m. sausio mėnesį). A. T. davė parodymus, kad prieÅ¡ 3 metus kaltinamajam padegė 2 maÅ¡inas, jo pažįstamas spėjo užgesinti tuos automobilius.

Pažįstamas, kuris jau yra miręs, jam pasakė, kas čia galėjo bÅ«ti, davė padegėjo numerį, jis parašė „sms“ žinutę, kad jam atiduotų 100 eurų už maÅ¡inas. Susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) darželio. Kai atvažiavo, buvo trys jam nepažįstami asmenys, tarp jų pažįstamas G. M., taip pat liudytojas A. L., bet jo iÅ¡ veido kaltinamasis nepažino. Tuomet tarp A. T. ir G. M. prasidėjo žodinis konfliktas. Po to karto su nukentėjusiuoju G. M. buvo ne kartÄ susitikęs. Ekspertizė nebuvo daryta.

A. T. ankstesnio konflikto metu prisimena G. M. veidÄ , kai jis (kaltinamasis) gulėjo ant žemės. A. T. teigia, kad stipriai sumuÅ¡tas nebuvo. PareiÅ¡kimo tuo metu nerašė, nes gyvena viename kaime. A. L. posėdžio metu nepaklausė, nes nepagalvojo, kad tai labai reikÅ¡minga, nes nagrinėjama byla dėl G. M. muÅ¡tynių, o ne prieÅ¡ trejus metus vykusį įvykį. Byloje tiriamo įvykio metu A. T. priminus G. M. apie prieÅ¡ trejus metus įvykusį konfliktÄ , kuomet nukentėjo A. T., G. M. atsakė, kad Å¡is jo nemušė, prasidėjo ginčas.

G. M. pradėjo įžeidinėti, pastÅ«mė kaltinamÄ jį, po ko kaltinamasis jam ranka trenkė į veido sritį. Kaltinamasis nurodo, kad tuomet sudavė G. M. du stiprius smÅ«gius. VienÄ kartÄ sudavė kumščiu, o kitÄ kartÄ sudavė arba kumščiu, arba delnu. Nenaudojo jokio įrankio smÅ«giui suduoti. G. M. įvykio metu jį pastÅ«mė, gal bandė smogti, viskas vyko labai greitai. Kaltinamasis smÅ«giavo į veido sritį, nes jis žemesnio Å«gio, tokia trajektorija, iÅ¡ kojos negali trenkti, nes jo puse kojos yra amputuota.

Kaltinamasis kovinėmis sporto šakomis neužsiėmė, didelių svorių sporto salėje nekėlė, bėgiojo takeliu, sportavo. Anksčiau svėrė (duomenys neskelbtini), numetė iki (duomenys neskelbtini), ūgis (duomenys neskelbtini). Kad G. M. sportuotų, jam nežinoma. Kaltinamojo kūno sudėjimas yra stambesnis nei nukentėjusiojo. Tuo metu, kai sudavė smūgius G. M., jo draugai buvo prie kapinių apie 50-70 metrų nuo likusių. Draugai nematė, kai mušė M., nes buvo tolokai nuo jų, už kampo.

Nusivedė G. M. pokalbiui toliau nuo maÅ¡inos, nes prie maÅ¡inos buvo sambrÅ«zdis ir daug žmonių. Nukentėjusysis G. M. buvo agresyvus, nes kaltinamasis papurÅ¡kė jam dujų. Konfliktas su G. M. truko apie deÅ¡imt minučių. G. M. buvo apgirtęs, po pirmo smÅ«gio buvo sÄ moningas, po antro smÅ«gio jis parklupo ir pasakė, kad nemuÅ¡tų. Kraujo nematė. Bandė nukentėjusįjį pakelti, bet skaudėjo nugarÄ , be to, G. M. sakė nelįsti. Konflikto metu, bandydamas pakelti nukentėjusįjį, patempė nugarÄ .

Kaltinamasis pradėjo rėkti, kad draugai prieitų, padėtų pakelti. Draugai privažiavo, paragino kaltinamÄ jį važiuoti. Kaltinamasis manė, kad nukentėjusiajam nieko blogo nenutiko, dėl to atsisėdęs į tÄ patį automobilį, kuriuo atvyko, kartu su A. G., F. K., E. U. iÅ¡važiavo. Nukentėjusį paliko prie mokyklos, nes turėjo ateiti K. ir kiti jo draugai. Kai paliko nukentėjusįjį, jis klÅ«pėjo. Nekvietė pagalbos, nes negalvojo, kad ji reikalinga ir kad G. M. stipriai nukentėjo.

Greitosios pagalbos nekvietė, nes telefonas buvo rÅ«syje pirtyje. Nieko nesakė nueidamas draugams, kurie atvyko su G. M.. Žino, kad K. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . KitÄ dienÄ po įvykio buvo ramus, nes negalvojo, kad G. M. stipriai sumušė, negalvojo apie padarinius. Pagalvojo tik praėjus 2 – 3 mėnesiams. Bijojo konflikto. Niekas nesikreipė po Å¡io konflikto. Draugai nieko neminėjo. Kokios pasekmės iÅ¡tiko G. M. po muÅ¡imo, girdėjo tik praėjus porai mėnesių. Tuo metu G. M. neatsiprašė, nes nežinojo, kÄ daryti.

Teigia, kad negalvojo kerÅ¡yti G. M. dėl prieÅ¡ tai įvykusio konflikto. G. sumušė spontaniÅ¡kai, nes tuo metu kalbėjo su juo, G. M. jį pastÅ«mė ir kaltinamasis jam trenkė. Negali paaiÅ¡kinti, ar buvo priežastis naudoti smurtÄ prieÅ¡ G. M., mano, kad konflikto galėjo iÅ¡vengti. Nežino, kas jam tuo metu pasidarė. Nors yra adekvatus žmogus, jį iÅ¡provokuoti konfliktui galima, bÅ«na, kad lengvai įsižeidžia. Sutinka su specialisto iÅ¡vadomis. Fizinio kontakto metu padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti.

Kol jie pradėjo kalbėtis, nukentėjusysis nukrito. Galėjo bÅ«ti mėlynės nuo nukritimo. Tai buvo gruodžio pradžia, buvo prisnigę, neÅ¡ilta. Å iÄ aplinkybę tikrai pamena, nes kitÄ dienÄ buvo labai slidu, kai vyko pasiimti automobilio. Nori atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, iÅ¡ dalies sutinka su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu, gailisi dėl įvykio (4 t., b. l. 145-148). 2019 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d. jo draugas pakvietė jį į pirtį.

Pirtyje gėrė. Jam iÅ¡simiegojus, į pirtį atvyko jo draugas K.. Ä®vykio, kuomet buvo sužalotas, visÄ dienÄ taip pat iÅ¡gėrinėjo alų ir vynÄ (tai buvo antra iÅ¡gertuvių diena), todėl aplinkybes prisimena miglotai. Prisimena, kad antrÄ iÅ¡gertuvių dienÄ vyko su automobiliu, už vairo sėdėjo jo draugas K. G., Å¡alia E. Ž., o jis miegojo ant galinės sėdynės. Jiems bÅ«nant automobilyje (duomenys neskelbtini) prie mokyklos kažkas papurÅ¡kė dujų. Negali pasakyti, kas tai padarė.

Nuo papurkÅ¡tų dujų pabudo, negalėdamas įkvėpti, norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos. Durys jau buvo atidarytos, iÅ¡girdo balsÄ , kad kažkas Å¡alia, iÅ¡lipus iÅ¡ maÅ¡inos, kažkas jį pradėjo daužyti. Kai iÅ¡lipo Å¡iek tiek galėjo pramerkti akis, bet kai pasitrynė jas rankomis, nieko negalėjo matyti. Prisimena, kad jį kažkas nuvedė į Å¡onÄ nuo maÅ¡inos gal 40-60 metrų. Suprato, kad yra prie mokyklos, o kas jį mušė, nežino, tik pažino pažįstamÄ A. T. balsÄ , bet kÄ konkrečiai jis sakė, prisiminti negali.

Kai jį pradėjo daužyti, girdėjo A. balsÄ , bet jo nematė. Kas sudavė smÅ«gius, negali pasakyti. Gal tai buvo jis (A. T.), o gal kažkas kitas. Nežino, ar kažkas kitas stovėjo Å¡alia A.. Girdėjo ir K. G. balsÄ , bet jis nebuvo susijęs su smurtu. Galėjo bÅ«ti ir daugiau žmonių. K. G. ir kiti draugai paaiÅ¡kino, kad ir jiems kliuvo dujų. Draugai sakė, kad atėjo A., papurÅ¡kė dujų balionėliu ir tada prasidėjo muÅ¡tynės. Jie (K. ir kiti draugai) sumuÅ¡ti nebuvo. Draugai sakė, kad jį mušė A..

Dėl patirtų sužalojimų mano, kad galėjo bÅ«ti muÅ¡amas metaliniu vamzdžiu, bet jo konkrečiai nematė. SmÅ«giai buvo į galvÄ . Buvo nugriuvęs apie tris kartus, kai atsistodavo, jį vėl muÅ¡davo. Daužomas gynė savo galvÄ , nes smÅ«giai buvo taikyti ten. Kai buvo muÅ¡amas, jautė skausmÄ . Pasakė smurtautojui, „kiek galima daužyti, jei nori paimk ir nužudyk“. Buvo 3 kartai po 4 smÅ«gius, ne mažiau 12 kartų, po to prasidėjo smÅ«gių lavina, po ko jis prarado sÄ monę.

Negali įvardinti, ar spardė kojomis. SÄ moningas buvo apie 20 min. Kai po įvykio pabudo reanimacijoje, jam labai skaudėjo nugarÄ . Ligoninėje sakė, kad jis pabudo iÅ¡ komos tik po savaitės. Dabar jaučiasi žymiai sunkiau, daug kas pasikeitė, atsirado atminties sutrikimai po Å¡io įvykio, ko iki tol nebÅ«davo. Iki Å¡ios dienos jaučia pasekmes. Ä®vykio metu buvo apsimovęs džinsus, buvo su odiniu diržu, su megztiniu, marÅ¡kinėliais. Galimai buvo su striuke, bet policijoje jos nebuvo. Jo striukę kažkas pasiėmė vakarėlyje, ieÅ¡kodamas savo striukės, pasiėmė kito žmogaus.

KaltinamÄ jį A. T. pažįsta apie porÄ metų. PrieÅ¡ pusantrų metų iki Å¡io įvykio buvo konfliktas su kaltinamuoju. Pažįsta jį per bendrus pažįstamus. Kaltinamasis konfliktavo su jo draugu, jiems pradėjus muÅ¡tis, patraukė savo draugÄ ir pradėjo muÅ¡tis su kaltinamuoju. Tas konfliktas „neturėjo daugiau tęstinumo“, su juo daugiau nesimatė. Su kaltinamuoju kartais pasimatydavo prasilenkdami, balsÄ jo atpažintų. Iki įvykio, kuomet buvo sužalotas, nukentėjusysis A.

T. nelaikė draugu bÅ«tent dėl anksčiau tarp jų buvusio konflikto. Mano, kad smurtaudamas prieÅ¡ jį, kaltinamasis G. M. kerÅ¡tavo. Nukentėjusysis teigia, kad pirmų parodymų ikiteisminio metu nenorėjo duoti prieÅ¡ A. T. parodymų, bet paskui paaiÅ¡kėjus smurto motyvams, nurodė, kad viskÄ matė. Antri jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra duoti ne iÅ¡ bylos medžiagos, viskÄ atsimena pats. Antrus parodymus jis davė pats, policijos pareigÅ«nai nieko nesakė. Apklausas ikiteisminio tyrimo metu atsimena.

Apklausose paklausė, kas atsitiko. Pirmuose parodymuose (duomenys neskelbtini) buvo pažįstami pareigūnai, bet sakė, kad nieko nežino. Antruose parodymuose, pareigūnas pasakė, kad kaltinamasis pavojingas visuomenei ir jei neduos parodymų, jis gali būti atleistas nuo padaryto nusikaltimo, todėl ir prašė duoti parodymus. Pareigūnai išaiškino visas aplinkybes, kad kaltinamasis turi atsakyti už savo veiksmus, savo klaidas supranta tik tada, kai jaučia kaltę. Jis pareigūnams įvardino A. T.. (4 t., b. l. 126-128).

Parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu nukentėjusysis G. M. atpažino A. T.. (1 t., b. l. 75-78) Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai pateikė iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta:

1. G. M. nustatyta muštinės kaktos, dešinio antakio žaizdos ir daugybinės poodinės kraujosruvos veide, akių vokuose ir daugybiniai veido kaulų: skeveldrinis kaktikaulio ančio išorinės sienelės, dešinės akiduobės vidinės sienelės, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės, akytkaulio ir gaidžio skiauterės bei skeveldriniai nosies kaulų ir pertvaros lūžiai, ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų dešiniojo pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių paviršiuje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės kaktinės skilties paviršiuje.

2. Sužalojimai G. M. padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu (-iais).

3. Sužalojimai padaryti neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Požymių, kad jie būtų padaryti skirtingu laiku nekonstatuota.

4. Sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir dėl kaukolės pamato priekinės daubos srityje (akytkaulio ir gaidžio skiauterės) lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktas).

5. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais).

6. Kokiu konkrečiai daiktu ar daiktais sužalojimai buvo padaryti pagal esamus medicininius požymius nustatyti negalima.

7. Visumoje G. M. padaryti kÅ«no sužalojimai savęs paties žalojimui nebÅ«dingi, tačiau jų padarymo galimybė krentant ir veido kaktos - nosies sritimis atsimuÅ¡ant į kietÄ bukÄ daiktÄ , pavirÅ¡ių neatmetama.

8. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos.

9. Kiekvienas kÅ«no sužalojimas paprastai sukelia fizinį skausmÄ . Skausmo sukėlimo klausimas, esant akivaizdiems morfologiniams kÅ«no sužalojimams, yra perteklinis. (1 t., b. l. 87-88) 2020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas J. M. P. parodė, kad atlikti G. M. medicininių dokumentų užduotį – tyrimÄ gavo iÅ¡ Vilniaus rajono tyrėjos K.. 2019 m. vasario 7 d. užduotis jam buvo pateikta 2019 vasario 26 d. TyrimÄ pradėjo daryti 2019 kovo 4 d. ir jį baigė 2019 kovo 8 d.

Parodė, kad gyvai nukentėjusiojo G. M. jis nematė. Tai buvo dokumentinis tyrimas pagal gydytojo įraÅ¡us ligos istorijoje. Teismo ekspertas komentuoja savo iÅ¡vadÄ , kad 2 punktas (past. – „Sužalojimai G. M. padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu (-iais)“), paremtas sužalojimo lokalizacija. Tarkim, imame duriantį, keletÄ briaunų turintį daiktÄ , kuris panirdamas į audinius palieka atitinkamų formų žaizdÄ . Tai jeigu ten nėra kitų sužalojimų, reiÅ¡kia yra vienas tipinis sužalojimas.

Kartotino poveikio požymių nebuvo, bet ar tuo daiktu buvo bandoma dar prieÅ¡ tai kažkÄ daryti ir nepaliekant pėdsakų, nežino. Teismo ekspertas teigia, kad G. M. sužalojimas buvo bent vienas, bet galėjo bÅ«ti ir daugiau. Tiek ranka, tiek rankos kumÅ¡tis, alkÅ«nė, kojos pėda, kelis irgi turi buko daikto savybes. Å iuo atveju sužalojimai nėra tiek detaliai apraÅ¡yti, paraÅ¡yta tik kad žaizdos yra ten ir ten. Kokios tos žaizdos, jokių apraÅ¡ymų nėra. Dėl 7 užduoties klausimo teigia, kad sužalojimai nebÅ«dingi savęs žalojimui.

Atskirais atvejais, gali bÅ«ti padaromi bet kokie sužalojimai sÄ moningai, bet jie nėra dažni. Dėl sužalojimų skausmingumo, ekspertas parodo, kad tai labai individualu – vieni žmonės labiau jautrÅ«s skausmui, kiti mažiau. Yra audiniai, kuriuose yra daugiau jutiminių nervinių skaidulų ir yra kuriuose mažiau. Esant galvos smegenų patologijai, kai pažeidžiama tam tikra smegenų dalis, žmogus gali iÅ¡vis nejausti tam tikros kÅ«no dalies. Kitas dalykas, jeigu yra nuskausminimas, nujautrinimas, kada daroma vietinė nejautra arba bendroji nejautra, Å¡iuo atveju alkoholis irgi galėjo bÅ«ti kaip narkotizuojama medžiaga.

Anksčiau gydytojai naudojo alkoholį nejautrai, organizmas silpsta, jį Å¡iek tiek nujautrina, nors pasekmės paskui didesnės. Pagal GKS (past. – Glazgo komų skalė) „12 balų“ – tai gerokai apsnÅ«dęs žmogus. Teismo ekspertas atsako į užduotus klausimus dėl daugybinių kÅ«no sužalojimų. SÄ voka daugybiniai kÅ«no sužalojimai reiÅ¡kia, kad yra bent jau 2 sužalojimai. Neatmestina ta galimybė, kad atitinkami sužalojimai gali bÅ«ti padaromi tiek vienu smÅ«giu, tiek ir smÅ«gių daugetu.

Kaukolės pamate yra gaidžio skiauterė, kuri iÅ¡eina į kaukolės vidų. Jeigu sužalotas kaukolės pamatas, tai kriterijus nustatyti sunkiam sužalojimo mastui. Tačiau ne kiekvienas smÅ«gis palieka pėdsakÄ . Net lengviausia galvos smegenų trauma gali sukelti sunkias pasekmes, o sunkiausi sužalojimai gali likti be aiÅ¡kesnių, ryÅ¡kesnių pasekmių. Potrauminėms pasekmėms nėra dėsningumo. Žmonių audiniai keičiasi, sveikata ne gerėja, o blogėja. Nuo įvykio 2018 m. gruodžio 2 d. ir dabartinei jo savijautai palyginti, reiktų atlikti tyrimus, reiktų įvertinti jo psichinius emocinius gebėjimus, reiktų psichologo, psichiatro, neurologo ar dar kažko, atlikti magnetinį rezonansÄ , bet jų interpretavimas yra sudėtingas, nes pakitimus gali sukelti įvairÅ«s faktoriai.

Sunkumas nuo to nekistų. Jei bÅ«tų matęs sužalotÄ asmenį, galbÅ«t bÅ«tų galėjęs daugiau pasakyti, bet sprendžiant pagal tai, kur tie sužalojimai buvo, jų negalėtų kategoriÅ¡kai atskirti. Kad atskirti pagal nuotraukas, turėtų bÅ«ti mastelis, nuotraukos turėtų bÅ«ti atliktos techniÅ¡kai teisingai. Teismo ekspertui teisėjas parodo byloje esančias sužaloto G. M. nuotraukas, darytas po įvykio (4 t. b. l. 115-117). IÅ¡ parodytų nuotraukų, teismo ekspertas negali įvertinti sužalojimų.

Dėl itin žiauraus bÅ«do kvalifikavimo teismo ekspertas negali įvertinti, nes Å¡io požymio konstatavimas yra ne medicininio, o juridinio vertinimo dalykas. Teismui tenka įrodyti kaip A. T. trenkė ir kaip G. M. krito, kitose G. M. kÅ«no srityse sužalojimų nekonstatuota, tik galvoje, veide. Ä® teisėjo klausimÄ dėl G. M. patirto skausmo dydžio, teismo ekspertas parodė, kad jie nenustatinėja skausmo dydžio, bet žino, kad ligoninėje traumos skausmingumas vertinamas balais (4 t., b. l. 189-190). 2020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja J.

G. parodė, kad to įvykio nelabai prisimena. Dirba VŠĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinėje ligoninėje“, (duomenys neskelbtini). Teisėjas pagarsina liudytojos J. G. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu: Apklausta liudytoja J. G. parodė, kad 2018-12-03 apie 1.15 val. į Respublikinę Vilniaus ligoninę, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) brigada pristatė iš (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), su galvos sumušimais. Pirminės apžiūros metu G.

M. diagnozuota deminė hemotoma (kraujo iÅ¡siliejimas į smegenis), kaukolės ir nosies lūžiai. G. M. paguldytas (duomenys neskelbtini). G. M. nepaaiÅ¡kino, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, jis tiesiog keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Greitosios medicinos kortelėje nurodyta, kad G. M. buvo rastas (duomenys neskelbtini). Buvo nurodytas tik pranešėjo telefono numeris, o vardas ir pavardė kvietusio greitÄ jÄ asmens nebuvo nurodyta. Kvietė pagalbÄ 2018-12-02 23.13 val., nurodė, kad rado gulintį sumuÅ¡tÄ pažįstamÄ . (t. 1, b. l. 113).

Liudytoja laikosi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teisėjas liudytojai parodo byloje esančias sužaloto G. M. nuotraukas, darytas po įvykio (4 t. b. l. 115-117). IÅ¡ nuotraukų liudytoja asmens neatsimena. Daug tokių atvejų turi. Gal neįskaitomai buvo paraÅ¡yta, turi bÅ«ti „subdÅ«rinė hematoma“, tai kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų dangÄ . Tokių sužalojimų pasekmės visiems žmonėms yra skirtingos. Priklauso kokio dydžio hematoma, kokius pakitimus sukelia ir nuo paties žmogaus labai priklauso – tiek nuo jo amžiaus, tiek traumos stiprumo, nuo gretutinių ligų, nuo kraujagyslių, nuo krešėjimo sistemos bÅ«klės. Jei hematoma nedidelė, jei nesukelia galvos spaudimo reiÅ¡kinių, tai žmogus gali pasveikti.

Apie tolimesnes pasekmes negali kalbėti, nes tų ligonių tolimesnėje eigoje nemato. Pas juos reanimacijoje jie bÅ«na labai ribotÄ laikÄ , toliau jie dar ilgai gydosi neurochirurgijos skyriuje, paskui reabilitacijoje ir apie jų tolimesnį likimÄ paprastai nieko nežino. Jie nemato ligonių liekamųjų reiÅ¡kinių. Kol jie bÅ«na pas juos skyriuje, tol juos ir mato. Kas bÅ«na po to su sužalotais asmenimis, jų niekas neinformuoja ir jie nerenka tokių duomenų. Guldant į reanimacijÄ , nukentėjusiojo bÅ«klės įvertinimas buvo 12 balų, be to, asmuo buvo girtas.

Tokiais atvejais visada guldo į reanimacijÄ , nes yra rizika, kad kraujavimas gali padidėti ir pablogėti bÅ«klė. Tokie ligoniai guldomi intensyviam sekimui, ypač jeigu yra ir kaukolės kaulų lūžiai. Skalė yra nuo 3 iki 15 balų. PaaiÅ¡kina, kad 3 balai yra smegenų mirtis, o 15 balų yra pilnai sÄ moningas žmogus. Jie seka ligonio bÅ«klę, skaičiuoja tuos balus ir žymi savo sekimo lapuose ligos istorijoje. Kuo daugiau balų, tuo sveikesnis žmogus. Kol žmogus guli reanimacijoje, jie atsako už jo gyvybę ir jei bÅ«klė blogėja, kviečia konsultantus.

Pas juos yra komandinis darbas. Å io konkretaus atvejo, pažiÅ«rėjus nuotraukas, neatsimena. Jie remiasi tuo, kÄ pacientas pasako dėl skausmo, tai labai subjektyvu. Jie negali pasakyti, ar jis sako tiesÄ , ar meluoja. Kiekvienas žmogus skausmÄ suvokia skirtingai. Pas juos įvairaus profilio ligoniai guli reanimacijoje ir galvos traumos yra tik dalis visų traumų. Žodis „koma“ yra labai platus. Skaičiuojame 12 Glazgo komų skale, kur skaičiuojami balai. Ir 3 balai yra koma, ir 8 balai yra koma, ir 12 balų koma, bet skiriasi ligonių bÅ«klė.

Pagal Glazgo komų skalę jam buvo suskaičiuoti balai, bet reikia žiÅ«rėti, kas tuos 12 balų sudaro, nes tai vertinamos atskiros organizmo funkcijos: atsimerkimas, kalbėjimas, motorika. „A“ raidė reiÅ¡kia atsimerkimų skaičių, motorikÄ â€“ „M“, kalbÄ â€“ „K“. KiekvienÄ dienÄ daug kartų vertinami ir skaičiuojami tie balai iÅ¡ naujo. Be to, jie gali keistis ne kartÄ ir dienos bėgyje. 12 balų buvo tada, kai jį pirmÄ kartÄ pamatė. Kai žmogus bÅ«na komoje ir jis neatsimerkia, tai bÅ«na 3 balai, tai čia bÅ«na smegenų mirtis.

Gal tas balas už atsimerkimÄ buvo todėl, kad pas jį buvo didžiulės hematomos vokuose ir jis negalėjo atsimerkti, nes buvo taip užtinę akių vokai, kad jis tiesiog to negalėjo padaryti. Nekalbėti gali vien dėl to, kad jam sulūžęs žandikaulis. 12 balų buvo tik atvežus jį į ligoninę. Alkoholio vartojimo fonas paprastai balus irgi sumažina. Žmogus komoje gali bÅ«ti vien nuo alkoholio. Girtumas irgi turi įtakos tam. Kraujo iÅ¡siliejimas į smegenis gali sukelti mirtį. Asmeniui pavartojus alkoholio, galvos smegenų traumos sekimas apsunkinamas, nes alkoholis iÅ¡kreipia vaizdÄ , nežinai, ar tų balų yra ne daug dėl to, kad smegenyse vyksta kažkokie pakitimai, ar dėl paties girtumo.

Be to, jeigu tai yra ilgalaikio alkoholio vartojimas, tai organizmui sukelia kepenų nepakankamumÄ , krešėjimo sutrikimus, didesnę rizikÄ pakartotiniam kraujavimui galvos smegenyse, taip pat žmonės bÅ«na neadekvatÅ«s, bÅ«na agresyvÅ«s, o tas apsunkina gydymÄ . BÅ«na sunku susitarti, atlikti procedÅ«ras, nenori atlikti bÅ«tinų veiksmų, vartoti vaistų, yra sudėtinga atlikti kompiuterinę tomografijÄ . Po to gali prasidėti abstinencijos reiÅ¡kiniai, kas dar labiau apsunkina bÅ«klę, nes vien nuo abstinencijos galima mirti.

Smarkiai apsvaigusio asmens skausmo pojÅ«tis yra mažesnis. Ar G. M. patirti sužalojimai gali bÅ«ti padaromi vienu smÅ«giu į galvÄ , pasakyti negali. (4 t., b. l. 188-189). 2019 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad apie bylos aplinkybes nieko nežino. 2018 m. gruodžio 1 d. sÅ«nus (G. M.) paprašė nuvežti jį pas draugus. Jį pasitiko draugas A.. SÅ«nų į pirtis vežė 2-3 kartus. SÅ«nus gyvena kartu su jais. Negali pasakyti, kad sÅ«nus dažnai negrįždavo namo.

Vėliau, naktį, jam paskambino, kad G. jau guli reanimacijoje. Kad sÅ«nus sumuÅ¡tas pranešė draugas K.. K. pranešė, kad G. „sudaužė“ ir kad jis yra ligoninėje, pasakė, kad rado prie mokyklos (duomenys neskelbtini). Nežino, ar jis (K.) matė tÄ Ä¯vykį, pranešė tik patį faktÄ . Kaltinamojo nepažįsta, tarp jo draugų Å¡io nematydavo. Kai pamatė ligoninėje sÅ«nų, iÅ¡ jo veido buvo likęs „mėsos gabalas“. Po patirtų sužalojimų sÅ«nus pasidarė agresyvesnis, daug ko neprisimena, iki Å¡iol vartoja raminančius vaistus. (4 t., b. l. 129). 2019 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A.

M. parodė, kad jos sÅ«naus G. M. draugas A. L. pakvietė jį į pirtį. Ten buvo nepažįstama kompanija. G. paprašė tėvo jį nuvežti. Ji pagalvojo, kad gal jis negrįš, ten liks miegoti. G. namo negrįžo, todėl trečiÄ dienÄ Ä—mė jam skambinti, bet niekas neatsiliepė. Tik ryte tėtis pasakė, kad G. reanimacijoje. Tėtis ten budėjo. Kai nuvyko į reanimacijÄ , ten buvo draugai, ir jai paklausus, kas tai padarė, visi sakė, kad tai A. (past. – T.). Pasakojo, kad nuvažiavo į kažkokiÄ picerijÄ , G. nenorėjo eiti, jis užmigo maÅ¡inoje, paskui jie vėl kažkur iÅ¡vyko.

K. pasakojo kad, kai maÅ¡inÄ užblokavo ten, kur jie stovėjo aikÅ¡telėje, papurÅ¡kė dujų, G. nuvedė už kampo iÅ¡ maÅ¡inos ten, kur nebuvo kamerų. Pasakojo, kad ilgai jo nebuvo. Vėliau atėjo prie maÅ¡inos ir liepė eiti jį pasiimti. Atėjo K., G. striukės jau nebuvo, galva buvo 4 kartus didesnė, jis jį ne iÅ¡ karto pažino. G. buvo jau be sÄ monės. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Taip pat sakė, kad G. buvo tokioje bÅ«klėje, kad net sanitarÄ nustÅ«mė. Paskui jį iÅ¡vežė į reanimacijÄ , jis ten prabuvo keletÄ dienų.

Gydytojai pasakė, kad reikės daryti operacijÄ , kad hematoma spaus smegenis, kad sulaužyta nosis, iÅ¡muÅ¡ti dantys. Gydytojai liepė galvoti, kad tik jis iÅ¡gyventų. Nukentėjusysis neturėjo atminties, gydytojai pasakė, kad pablogėjimų nėra praėjus 5 dienoms. Ligoninėje jis buvo pririÅ¡tas, su „pampersais“. Galvojo, kad iÅ¡muÅ¡ta akis, nes jos nesimatė. Buvo galvos skausmai. Po savaitės sÅ«nus pradėjo kalbėti. G. nepasakojo, kaip jį mušė. G. apie įvykį kalbėjo tarsi kliedėdamas, kad juos nori užmuÅ¡ti A..

Iki įvykio liudytoja A. T. niekada nėra mačiusi. Po įvykio, jos sūnus yra neramus, vaikštinėja naktimis, gali kelis kartus to paties paklausti. Atminties neturi. Agresijos priepuoliai, lyg jį jam būtų priešas. G. turi daug draugų, kurie jį lankė ligoninėje. Kaltinamasis A. T. po įvykio G. neaplankė. Dėl civilinio ieškinio atlyginimo kaltinamasis nesikreipė. Kada vaikas ant mirties slenksčio, apie jokius pinigus negalvojo. Svarbiausia buvo, kad jis gyventų. Išleido apie 7 000 Eur, neskaičiuojant kuro.

Čekių neiÅ¡saugojo, negalvojo, kad prireiks (4 t., b. l. 129-130). 2020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad kartu su sÅ«numi G. M. gyventi yra sunku, jis kelis kartus gali paklausti kokia data. Po sumuÅ¡imo jis iÅ¡ esmės pasikeitė, pasidarė agresyvus. Sutrikusi sÅ«naus atmintis, pavyzdžiui, pamirÅ¡o, kad teismas, bÅ«tų neatvykęs. Jis sakė, kad iÅ¡vis nevažiuos. Turi jį prižiÅ«rėti kaip maÅ¾Ä vaikÄ . PrieÅ¡ įvykį nebuvo taip. BÅ«davo, kad barėsi, bet tikrai ne taip.

Jis labai pasikeitė, net visi draugai tÄ pastebi. Jis gėdinasi pasakyti apie sveikatos pakitimus, nors tai matosi ir plika akimi. SÅ«nui reikia viskÄ priminti. (4 t., b. l. 190). 2019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas F. K. parodė, kad vakare buvo pas merginÄ , nepamena, kÄ ten darė, susiraÅ¡inėjo su savo draugu. Tai buvo gruodžio 2 ar 3 d. Nuvyko pas draugÄ A. T., nes žinojo, kad jis su draugais buvo pirtyje. Kartu buvo A. G. ir E. U.. Atvyko į pirtį, bet į pačiÄ pirtį nėjo.

Atvykus pas A. T., draugai koridoriuje rÅ«kė. Su jais pabuvo apie 5 minutes. Užvažiavo pakeliui, pasikalbėti. Tuo metu taip pat susiraÅ¡inėjo su draugu V. G., reikėjo su juo susitikti. V. G. parašė, kad geria prie mokyklos su draugais. Atsimena, kad sakė, kad ten buvo ir nukentėjusysis G. M.. G. nežinojo, tik apie jį girdėjo. Ten buvo V., jo draugas R., K., daugiau nepamena. Pasakė pirtyje esantiems asmenims, kad vyksta pas draugÄ . E. U. pasakė, kad jam reikia pasiimti striukę ir kad jie visi kartu važiuos.

Nežino, iÅ¡ kur ta striukė. Sakė, kad vyksta pas savo draugÄ prie mokyklos. Sėdo į jo maÅ¡inÄ ir nuvyko ten. Visi kartu nusprendė, kad važiuos jo maÅ¡ina. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dalinai prisimena. Galėjo taip bÅ«ti, kad A. T. pasakė, kad reikia pasiÅ¡nekėti su G., bet dabar tiksliai nepasakys, gal kitiems draugams taip bus sakęs. Ne visai dabar atsimena, kÄ sakė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes jau praėjo pusė metų. Draugų nuotaika pirtyje buvo įprasta.

Nežino, ar jie gėrė alkoholinius gėrimus. Nieko girto nematė, negalėjo suprasti, ar jie girti, ar negirti. Jei bÅ«tų buvę girti, tÄ bÅ«tų supratęs. Kai vyko link tos vietos, A. nesakė nieko dėl ko ten važiuoja. E. tik sakė, kad važiuoja striukę paimti, o jis sakė, kad su V. važiuoja pasikalbėti. IÅ¡ pirties nuvyko prie mokyklos (duomenys neskelbtini), kur jau stovėjo dvi maÅ¡inos. Nuo pirties iki mokyklos yra apie 1,5 – 2 km. IÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos, jis nuėjo pas draugÄ V.

G.. Draugas buvo kitoje mašinoje iš dešinės pusės – „VW Golf“ automobilyje. Kiti keleiviai irgi išlipo iš automobilio. Pradėjo kalbėtis išlipę. Su jo automobiliu aikštelėje iš viso stovėjo 3 automobiliai. A. T. tuo metu nuėjo prie kitos mašinos, kurios modelio neatsimena. Mašinos netoli viena kitos stovėjo. Tikriausiai bendrai bendravo kompanija. Mašinoje, kurioje buvo nukentėjusysis G. M., buvo 3 – 4 asmenys. G. sėdėjo gale. Tame automobilyje buvo keturios durys.

IÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos, liudytojas pajuto, kad buvo papurkÅ¡ta dujų balionėliu. Mano, kad purÅ¡kė A. T.. Dėl ko, nežino, galimai pramogai. Liudytojas apskritai nežinojo, kad kaltinamasis buvo pasiėmęs dujų balionėlį. A. T. jo draugas, bet kiekvienÄ dienÄ nebendrauja. A. T. jam esant niekada nebuvo purÅ¡kęs dujų balionėlio. Kai buvo papurkÅ¡ta dujų balionėliu, visi iÅ¡bėgo iÅ¡ automobilio ir ėmė plauti veidus. Teigia, kad A. T. nebuvo girtas, nes adekvačiai kalbėjo.

Nematė jo geriant alkoholinius gėrimus pirtyje, nors prieÅ¡ tai su jais nebuvo. Nukentėjusysis G. M. gal ir buvo iÅ¡gėręs. Tuo metu, kai G. M. buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ automobilio, jie visi tarpusavyje bendravo, kalbėjosi. Paskui jis nematė, kas vyko tarp A. T. ir G. M., nes jie nuėjo toliau gal 200 – 300 metrų, o liudytojas liko prie maÅ¡inų kalbėti su draugu. E. Ž. ir K. G. taip pat buvo prie maÅ¡inos, jiems buvo kliuvę dujų. Pamena, kad A. kiek pakeltu tonu pradėjo kažkÄ aiÅ¡kinti G.

M.. Neatsimena, ar nukentėjusysis G. M. buvo su striuke. Nuėję į Å¡onÄ , A. T. ir G. M. jie prabuvo apie 10 minučių. Kalbos vyko pakeltu tonu. Ten neapÅ¡viesta, bet jis ir nestebėjo. Nors teigė, kad muÅ¡tynių negirdėjo, liudytojas kartu parodė, kad girdėjo veiksmus, gal jie (past. – A. T. ir G. M.) ten stumdėsi, bet jų nematė. Ä® klausimÄ , kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodytas kitas atstumas, liudytojas parodė, kad iÅ¡ pradžių A. T. su G. M. nuėjo į Å¡alį, o po kurio dar toliau.

Paėję 30 metrų jie kažkÄ aiÅ¡kinosi tarpusavyje, kalbėjosi, gal ir apsistumdė. Kur buvo jo automobilis ir kokiu atstumu nuėjo nukentėjusysis ir kaltinamasis, apytiksliai galėtų parodyti. Kieno iniciatyva buvo nueita į Å¡alį, nežino. Po kurio laiko, norėdamas iÅ¡vykti liudytojas privažiavo prie A. T. ir G. M., bei pasakė A., kad reikia važiuoti. Pamatė, kad G. guli, o A. jam kažkÄ rėkė. G. gulėjo ant pilvo. Liudytojas suprato, kad G. M. sumuÅ¡tas. G. tuo metu buvo sÄ moningas ir kvėpavo, nors liudytojas ir netikrino, ar pastarasis kvėpuoja.

Kraujo nematė. Greitosios nekvietė. Tuo metu A. buvo įsiaudrinęs. A. liepė važiuoti, negalvojo, kad G. reikia kviesti greitÄ jÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo kalbama, jog reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ G., bet kas sakė, neatsimena. A. nebuvo kruvinas. Nematė, kad bÅ«tų suplėšyti rÅ«bai. Sėdo į automobilį su A. ir E., ir iÅ¡važiavo. Nepamena, kad bÅ«tų kvietę greitÄ jÄ E. ar A.. Liudytojas žino, kad buvo konfliktas prieÅ¡ 3 metus, kad A. tada buvo sumušę. Girdėjo, kad konflikte dalyvavo G.

M., o kitų nepažįsta. Po to įvykio, po pusmečio ir liudytojÄ buvo sumušę, nosį sulaužę ir maÅ¡inos dureles įlenkę. Kas tÄ padarė, nežino, bet G. M. toje kompanijoje buvo. Parodo, kad su draugu ir mergina gėrė Å¡ampanÄ maÅ¡inoje, kai atvyko du nepažįstami, pažiÅ«rėjo kas jo maÅ¡inoje, prikibo prie jo, paklausė, ar turi rÅ«kyti, per stiklÄ davė į veidÄ , sulaužė nosį ir dar į dureles trenkė. Negali pasakyti, kad tÄ G. padarė, bet jis buvo kompanijoje.

Vykstat konfliktui tarp kaltinamojo ir G., jis priėjo prie G. ir paklausė, kas jam sulaužė nosį ir sudaužė dureles. Tai buvo tada, kai jis buvo lauke prie automobilio, bet pastarasis nieko nepasakė. Praėjo 3 metai nuo dabar, tai buvo 2017 m. pradžioje. Nosį sulaužė 2017 m. vasaros pradžioje. Dėl ko A.. G. sumušė, nežino. Gal dėl anksčiau įvykusių muštynių. Nežino apie santykius tarp A. ir G., jam atrodo jie mažai pažįstami. Pamena, kad A. po to konflikto skaudėjo šonkaulius, gal buvo mėlynės ant veido.

Galimai trise dalyvavo tose muÅ¡tynėse. Kiek konfliktų tarp A. ir G. buvo, nežino. Apie tai, kad 2017 m. konflikte, kai buvo sumuÅ¡tas A., dalyvavo G., žino iÅ¡ kalbų. Kas tÄ sakė, neatsimena. Kaltinamasis A. kažkÄ irgi pasakojo. Sakė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad viskas dėl ankstesnių muÅ¡tynių, taip manė tiesiog. Po įvykio apie muÅ¡tynes su A. T. kalbėjo. Nekalbėjo su A., kad pastarasis sumušė G. dėl ankstesnio konflikto. Miestelyje buvo įvairios kalbos, kad G. gavo, bet kas ir kaip neatsimena.

Kaip sumuÅ¡tas G. ir kokios pasekmės, nežino, nes su pažįstamais nebendravo. Antroje apklausoje neatsimena, kai davė parodymus, jam buvo pakilęs spaudimas, galėjo ne taip kÄ nors atsakyti. Neatsimena, kÄ sakė abu kartus. Nepamena, ar A. iÅ¡traukė G. iÅ¡ automobilio. Gal ir galėjo taip bÅ«ti. Kur A. smÅ«giavo ir kiek kartų, nematė. Važiuojant atgal apie tai nekalbėjo. Kodėl pirmÄ kartÄ buvo apklausiamas kaip įtariamasis, nežino. Advokatas buvo, kai dalyvavo apklausoje, kai buvo apklaustas kaip įtariamasis.

Parodymus perskaitė, pasirašė. Apklaustas liudytoju liepė vadovautis duotais parodymais, kurie buvo duoti kaip įtariamojo. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, bet ir tada ne visas. Pirmuose parodymuose sakė, kad įvykio metu sniego nebuvo, bet jam paskui sakė, kad buvo. To neprisimena. Kad kaltinamasis iÅ¡traukė G. iÅ¡ automobilio, galimai ne taip suprato, kÄ jam sakė lietuvių kalba. Matė, kad galinės durelės atsidarė. Gal jis iÅ¡lipinėjo. Buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, vertėjo nebuvo, nes nežinojo, kad gali dalyvauti.

Norėjo advokato, bet jam pasakė, kad negali. Baigė lenkų vidurinę mokyklÄ . Lietuvių kalbÄ mokėsi 4 – 5 metus. Laikė baigiamÄ jį lietuvių kalbos egzaminÄ . Surinko gal 20 procentų, egzaminas buvo iÅ¡laikytas. 2019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str., po ko prisiekia ir pasiraÅ¡o priesaikos tekstÄ . Liudytojas apie įvykį dėl kurio yra kviečiamas į teismÄ parodė, kad tai buvo sekmadienio vakaras, 2018 m. gruodžio mėnuo.

A. T. jį pakvietė į pirtį. Su A. yra pažįstami, bet ne kaimynai. Å iuo metu gyvena pas žmonÄ (duomenys neskelbtini), o pats yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo metu atvyko E. U., paskui F. K.. Pirtyje kalbėjo, garinosi. Jis alkoholio nevartojo. E. su alumi buvo lyg tai atvykęs. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus atsimena, sakė tiesÄ . Teisėjas pagarsina ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-16 liudytojo apklausos protokolÄ , kuriame liudytojas buvo parodęs, jog A. T. su E. U. pirtyje iÅ¡gėrė po porÄ butelių alaus (1 t., b. l. 137).

Liudytojas apklausos teisme metu nepatvirtino, kad A. tikrai gėrė alų. Jie turėjo ir giros. Apklausos metu buvo spaudimas iÅ¡ policijos. Jis ne lietuvis, nesupranta visų galiÅ«nių. Vertėjas nedalyvavo. Nežinojo, kad galima praÅ¡yti vertėjo. Baigė lenkų mokyklÄ . Lietuvių kalbÄ mokėsi iki vidurinės mokyklos baigimo. IÅ¡silavinimas – vidurinis, dirba vairuotoju, turi nedidelį verslÄ . E. U. norėjo važiuoti pasiimti striukės. Kieno ta striukė, nežino. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) prie mokyklos.

Po pirties nusprendė nuvažiuoti ten, nes ten jo „švogeris“ V. G. turėjo bÅ«ti. Sėdo į vienÄ automobilį ir nuvyko. Liudytojas vyko, tik dėl kompanijos. Nuvykęs iÅ¡ karto iÅ¡lipo ir nuėjo prie „švogerio“ automobilio. Ten buvo „Golf“ ir „BMW“ automobiliai. „Švogeris“ buvo „VW Golf“ automobilyje, pradėjo su juo kalbėtis. Neatsimena kiek laiko praėjo, kalbėjosi daugiausiai su „švogeriu“. Kiti irgi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių, pradėjo sveikintis.

Paskui girdėjo, kad įvyko žodinis konfliktas tarp G. ir A.. Negali pasakyti, kodėl pradėjo praustis veidÄ sniegu. Kaip pripurÅ¡kė dujų, nematė. Kažkas iÅ¡ jų pradėjo sakyti, kad perÅ¡ti, degina akis. Nematė, kad A. turėtų dujų balionėlį ir purkÅ¡tų. Gal jo paklausė kažkaip ne taip, gal kažkas netgi pasakė dėl dujų balionėlio. IÅ¡ matymo žino vaikinus, iÅ¡Å¡okusius iÅ¡ maÅ¡inos pripurÅ¡kus dujų. Jie buvo nuėję toliau. A. buvo daugiau prie automobilio „BMW“, iÅ¡ keleivio pusės. G.

M. nematė. Apie konfliktÄ negali nieko papasakoti. Teisėjas pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 137). Trečiojo vaikino G. nematė. Gal kažkas iÅ¡ kompanijos pasakė, kad jie tarpusavyje aiÅ¡kinasi. Buvo blaivas tuo metu. Buvo nuo jų 150 – 200 metrų atstumu. A. su kažkuo nuėjo į Å¡onÄ , o jie stovėjo. Žino, kad jie buvo dviese. Žodinis konfliktas buvo, fizinio konflikto nematė. Teisėjas pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jie nuėjo į Å¡onÄ .

Fizinio kontakto nematė, buvo toliau. Stovėjo maždaug 150 – 200 metrų atstumu. Ta vieta prie mokyklos aikÅ¡telės. Toje aikÅ¡telėje stovėjo 2 automobiliai, jie atvyko, nuėjo į deÅ¡inę automobilio pusę, o G. sėdėjo kairėje pusėje automobilio. Jie pradėjo kalbėtis, išėjo „švogeris“, kalbėjosi su juo. Priėjo keli vaikinai ir pasakė, kad jiems akis graužia. Suprato, kad nuo dujų balionėlio. Ä® kitÄ pusę nuėjo A. su nukentėjusiuoju. Jie kalbėjosi gal 2 minutes.

Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir A. vyko 10 minučių, bet gal taip tik atrodė, nes buvo vakaras, tamsu. Truko 2 minutes. Å auksmų, smÅ«gių negirdėjo. Jie bendravo pakeltu tonu. Teisėjas vėl pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų iÅ¡traukÄ (1 t. b. l. 137). Girdėjo, kad tarp A. T. ir G. M. buvo žodinis konfliktas, o muÅ¡tynių negirdėjo. Nematė, kad A. T. vežtųsi dujų balionėlį. Alaus pastarasis taip pat neturėjo. Pastovėjo, pasikalbėjo, sėdo į automobilį, privažiavo prie A., Å¡is įsėdo į maÅ¡inÄ .

Kai privažiavo prie A., tuo metu kalbėjo telefonu su žmona. Jis (A.) ant kažko Å¡aukė, gal ir ant jų. Neprisimena, kad A. T. ant jo Å¡aukė. Parodo, kad A. T. tuo metu buvo agresyvus, o G. M. tuo metu nematė. Teisėjas vėl pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 137). Liudytojas lietuvių kalbÄ supranta, supranta kokiÄ priesaikÄ pasirašė. Liudytojas teigia, kad negalėjo matyti, kad nukentėjusysis G. M. klÅ«pėjo ant kelių, nes buvo tamsu. Jie sėdo į automobilį, jis vis dar su žmona kalbėjo telefonu, kad jau vyksta namo iÅ¡ pirties.

Teigia, kad tikriausiai, perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jam davė susipažinti su protokolu, protokolÄ pasirašė. Nepamena, kada paskutinį kartÄ su A. kalbėjo. Daug dirba, gyvena vairuotojo kabinoje. Bendravo telefonu su A., nepamena kada. Galimai prieÅ¡ savaitę. Ä®vykio metu buvo Å¡viežiai iÅ¡kritęs sniegas, bet jo buvo nedaug. E. vyko pasiimti striukės, o iÅ¡ ko, nežino. Rankose pas E. buvo striukė tada, kai jau sėdėjo maÅ¡inoje. Kai vyko prie mokyklos, jam atrodo, jis (E.) buvo su striuke.

Kai vyko atgal, neatsimena, ar turėjo dar vienÄ striukę. Apie greitosios pagalbos suteikimÄ nukentėjusiajam, aplinkybės nežinomos. Kai A. įsėdo į maÅ¡inÄ ir jie nuvažinėjo, nukentėjusiojo draugai stovėjo prie savo maÅ¡inos. Jiems nieko nesakė. Apie G. sumuÅ¡imÄ sužinojo maždaug po savaitės. Girdėjo, kad nukrito. Nesidomėjo, ar tai susiję su tuo įvykiu. Kad A. mušė nukentėjusį, jam nebuvo žinoma. Jam nežinoma apie G. ir A. konfliktus. Jam neįdomu. Dėl kitos konflikto vietos ir atstumo, tyrėja pasakė, kad 50 metrų.

Posėdžio metu nurodė 200 metrų, nes taip įsivaizduoja. IÅ¡ karto po įvykio, to atstumo neatsimena. Parodymai keitėsi, nes nelabai atsimena. 2019 m. gegužės 16 d. apklausa vyko (duomenys neskelbtini). Ä® apklausÄ jį iÅ¡ namų paėmė du policijos pareigÅ«nai. Jis nebuvo sulaikytas. Tiesiog paėmė iÅ¡ namų ir nuvežė ten. Paėmė ryte apie 8 – 8.30 val., o apklausa pradėta 11.56 val. TÄ laikÄ buvo jų kabinete. Parodymai buvo iÅ¡samesni ankstesnėje apklausoje. Davė nuotraukose atpažinti asmenis.

Atpažino GintarÄ kaip nukentėjusį, E. Ž., K. G. atpažino iÅ¡ matymo. Atpažinimas vyko po apklausos. (4 t., b. l. 158-161). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad 2018-12-02 maždaug apie 18 val. jis susitiko su savo draugais - F. K., A. T. ir E. ir visi keturi buvo pirtyje, kuri įrengta pas A. namuose. BÅ«nant pirtyje, jis su F. negėrė, kadangi buvo su automobiliais, o A. su E. iÅ¡gėrė alaus apie porÄ butelių. Kiek prisimena, kol buvo pirtyje, E. su kažkuo susirašė SMS žinutėmis ir po susiraÅ¡ymų, E. pasakė, kad reikia pavažiuoti pasiimti savo striukės. E. pasakė, kad dienÄ prieÅ¡ tai jis buvo gimtadienyje pirtyje, ir iÅ¡ pirties kažkas išėjo su jo striuke, tad dabar jis nori jÄ atsiimti.

Apie tai, kad E. pasiėmė to žmogaus striukę, nieko neminėjo. Visi sutiko pavažiuoti iki susitikimo vietos. Su kuo jie turėjo susitikti, E. gal ir sakė, tačiau jis neprisimena, jis to žmogaus nepažinojo, tad ir neužsifiksavo vardai. Visi susėdo į F. automobilį - Subaru Forester ir nuvažiavo į aikštelę prie mokyklos (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kai F. įsuko į aikštelę ir sustojo priešais tris automobilius - ten buvo du BMW automobiliai ir VW Golf. Visi išlipo iš automobilio ir pamatė, kad VW Golf automobilyje sėdi švogeris - V.

G. su draugu R., kurio pavardės nežino. Jis iš karto su F. nuėjo prie švogerio, kuris išlipo iš automobilio ir jie stovėjo ir šnekėjosi. Šalia švogerio automobilio stovėjo BMW automobilis, prie kurio nuėjo A.. Ar prie šio automobilio nuėjo ir E., nematė, tačiau gali tik numanyti, jog jis važiavo atsiimti striukės, tad jis irgi turėjo prieiti prie šio BMW automobilio. Kas šiame automobilyje sėdėjo, tuo metu nematė ir nekreipė dėmesio, nes stovėjo ir bendravo su švogeriu.

Kadangi tiek VW Golf, tiek BMW stovėjo labai arti viena kitos, ten net iÅ¡lipti buvo sudėtinga, nes tarp automobilių buvo mažas tarpas ir A. nebÅ«tų tilpęs praeiti, tad jis prie BMW priėjo iÅ¡ priekinės keleivio pusės. Kur stovėjo E., jis nematė. Jis su F., V. ir R. stovėjo priekyje VW Golf automobilio, tačiau jis buvo pasisukęs Å¡onu ir kas vyksta prie BMW automobilio nematė. Maždaug po 20-30 sekundžių pamatė, kaip iÅ¡ BMW automobilio iÅ¡Å¡oka du vaikinai ir puola į sniegÄ praustis veidų.

Iš to kaip jie elgiasi, jis suprato, kad jiems buvo pripurkšta dujų į automobilį, tačiau kaip jiems buvo pripurkšta, nematė. Jis išvis negirdėjo kas vyko prie BMW automobilio, negirdėjo jokių pakeltų balsų. Jis nematė pas A. dujų balionėlio, tačiau suprato, kad dujų pripurškė būtent A.. Šių dviejų vaikinų jis nepažįsta, vardų nežino, su jais nebendravo, tačiau žino juos iš matymo. Netrukus po to pamatė, kad prie BMW automobilio stovi ir trečias vaikinas, kurį taip pat žino tik iš matymo ir jis šnekasi su A..

Jie pradėjo Å¡nekėti abu pakeltu tonu, suprato, kad jie konfliktuoja, bet dėl ko, nežino, nesiklausė, nes bendravo su kitais. Jie susikibo, apsistumdė, tad jie paprašė ramintis ir jie abu paprašė nesikiÅ¡ti ir jie nuo BMW automobilio nuėjo kažkur gal apie 50 metrų, kur jų jau nebematė. Jis girdėjo, kad jie vienas ant kito vis dar Å¡aukia, girdėjosi muÅ¡tynių garsai, tačiau kas ten vyko, nesimatė, prie jų nėjo ir kas kam kiek smÅ«gių sudavė, nematė. Ar A. turėjo su savimi kokį nors daiktÄ , kuriuo mušė nukentėjusįjį, nematė ir nematė, kad jis automobilyje kÄ nors turėjo.

Tas konfliktas tarp A. ir nukentėjusiojo vyko gal apie 10-15 minučių, prie jų nėjo ir kas ten vyko, nežino. Jiems bestovint aikÅ¡telėje, prie jų dar priėjo tie du vaikinai, kurie prausėsi veidÄ sniegu. Tie du vaikinai, kai apsivalė sniegu veidÄ , su jais dar bendravo. Maždaug po 10 minučių, po to kai jie atvažiavo į Å¡iÄ aikÅ¡telę, jo Å¡vogeris su draugu iÅ¡važiavo, tad ir jie nusprendė važiuoti. Susėdo į automobilį trise, t. y. jis, F. ir E. ir nuvažiavo link tos vietos kur konfliktavo A. su nukentėjusiuoju.

Kai privažiavo, vėl visi išlipo iš automobilio ir jis pamatė, kad nukentėjusysis klūpi ant kelių, o šalia jo stovi A.. Tuo metu jis jau nemušė nukentėjusiojo, tik šaukė ant jo, buvo labai agresyvus, tad jie puolė jį raminti, A. net ant jų šaukė. Kadangi ten neapšviesta, nematė kaip stipriai yra sumuštas nukentėjusysis, tuo labiau kai atvažiavo, jis klūpėjo ant kelių. A. pasakė, kad reikia važiuoti namo ir susėdę visi į automobilį, išvažiavo. A.

į maÅ¡inÄ atsisėdo pats. Pakeliui važiuojant link namų, jis su A. apie tai kas atsitiko, nieko neÅ¡nekėjo. A. su E. parvežė namo, jis persėdo į savo automobilį, kuris buvo likęs prie A. namų ir daugiau nuo to momento su A. nebendravo. Nori pasakyti, kad kai dar stovėjo aikÅ¡telėje prie VW Golf automobilio, prie jų priėjo E. ir jis jau laikė rankose savo striukę. Jis dabar negali prisiminti, kokiu momentu prie jų priėjo E., ar kai A. su nukentėjusiuoju stovėjo dar prie BMW automobilio ar kai jie jau buvo paėję toliau ir konfliktavo.

Taip pat neprisimena ir ar nukentėjusysis vilkėjo striukę ar ne, kai jis stovėjo su A. prie BMW automobilio. (1 t., b. l. 136-138) Parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu A. G. atpažino E. Ž., K. G. ir G. M.. (t. 1, b. l. 139-150) 2019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. U. parodė, kad kaltinamÄ jį A. T. pažįsta, jis yra jo sesers vyras. Liudytojas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str., po ko prisiekia ir pasiraÅ¡o priesaikos tekstÄ .

Liudytojas parodė, kad baigė lenkų mokyklÄ (duomenys neskelbtini), lietuvių kalbÄ mokėsi. IÅ¡silavinimas – profesinis, vairuotojas ekspeditorius. 2018 m. gruodžio mėn., atvyko vakare pas A. T. į pirtį. Paėmė 3 – 4 butelius alaus. Ten buvo A., A.. Liudytojas iÅ¡gėrė 3 butelius alaus. Gėrė alų vienas, viskÄ kÄ turėjo atsinešęs, iÅ¡gėrė pats. Kiti alkoholio negėrė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesÄ . Teigia, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡ jį buvo daromas spaudimas.

TÄ dien iÅ¡ ryto jis turėjo bilietus į komandiruotę. Kai jį atvyko pasiimti pareigÅ«nai, Å¡ie iÅ¡kart pasakė, kad turi kalbėti, jeigu nori iÅ¡vykti į komandiruotę. Teismas pagarsina liudytojo parodymų, duotų 2019 m. gegužės 20 d. ikiteisminio tyrimo metu dalį, kurių metu liudytojas teigė, kad ji su kaltinamuoju A. T. gėrė alų, iÅ¡gėrė tris ar keturis butelius, o A. G. berods negėrė (1 t., b. l. 132). Teismo posėdžio metu liudytojas keičia parodymus. Teigė, kad 3 – 4 butelius alaus pirtyje iÅ¡gėrė vienas.

Teigė, kad gal ne taip suprato klausimÄ , kai sakė, kad su A. gėrė. Parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo užtikrintas vertėjas, dėl to, kaip galėjo taip ir paaiÅ¡kino. Pirtyje buvo su A. ir A., tada atvažiavo F.. F. neilgai buvo, gal 40 min. Paskui F. ar kažkas pasakė, kad važiuoja prie mokyklos, kur bus V. G., G. M.. Manė, kad jo striukė bus pas jį (G. M.), nes dienÄ prieÅ¡ tai buvo gimtadienyje pirtyje, ir bÅ«damas iÅ¡gėręs, ne savo striukę pasiėmė. Ä® pirtį atvyko su savo draugu, pabuvo 2 valandas ir draugo mergina jį paėmė.

Mašinoje buvo jo draugas, kuriam pasakė, kad striukę pamiršo. Draugas nuėjo, paėmė striukę iš pirties, tačiau liudytojas iš ryto pamatė, kad ne jo striukė. Kaimynas kartu buvo pirtyje, nuvyko į ta pirtį, bet šeimininkė sakė, kad striukės nėra. Pirtyje paklausė, gal žino, kieno tai striukė. Jam atsakė, kad gali būti G. M.. Paskui jis parašė G. M., o jis jam atrašė. Pagalvojo, kad tikriausiai jo striukė pas jį, nes turėjo pastarojo striukę. Striukės panašios, tamsios.

G. prieÅ¡ tai iÅ¡vis nepažinojo. Jam jį „Facebooke“ parodė, pasitikslino pas F. K. dėl G. striukės. Dėl striukės vyko prie mokyklos. A. T. vyko kartu pasivažinėti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad A. nori pakalbėti. Taip sakė, bet dabar nėra įsitikinęs dėl Å¡ių parodymų. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nepagalvojęs pasakė, skubėjo duoti parodymus, neperskaitęs pasirašė. Atvykus prie mokyklos, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, A. nuėjo į kitÄ maÅ¡inÄ , liudytojas sutiko pažįstamÄ , su kuriuo bendravo.

Paskui išėjo K. (G.). Liudytojas suprato, kad pastarasis buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis, kadangi sniegu valėsi akis. Parodo, kad jie prie mokyklos atvyko su automobiliu „Subaru“, ten dar buvo „BMW“, kito nepamena, buvo anksčiau nurodęs. A. tuo metu ėjo prie „BMW“, nuėjo iš keleivio pusės priekio. Kai priėjo prie mašinos, jam atrodo, kad dujomis purškė. Paskui pamatė, kad su G. pradėjo kalbėtis ir jie nutolo. Liudytojai stovėjo kompanijoje daugiau iš galo.

Balionėlio nematė pas A.. Nematė, kas papurÅ¡kė dujų, nes stovėjo iÅ¡ automobilio galo. Kai iÅ¡bėgo K. iÅ¡ automobilio, prie to automobilio tikriausiai niekas nestovėjo. Ar kÄ nors iki susitikimo A. turėjo rankose, nematė. LazdÄ tikrai bÅ«tų pamatęs, jei bÅ«tų turėjęs. G. (M.) matė pirmÄ kartÄ . DienÄ prieÅ¡ gimtadienyje liudytojas buvo virÅ¡uje, o G. M. miegojo. G. buvo su striuke, tuomet liudytojas pamatė, kad striukė yra tikrai jo. Norėjo pasiimti jÄ , bet G. M. sakė, kad Å¡alta.

A. jam atidavė striukę ir pasakė, kad jis savo striuke apgaubs nukentėjusįjį. Nepamena, ar konflikto metu A. pats nuėmė, ar G. jam pats davė. Aplinkybės, kad A. davė striukę G., pareigÅ«nams neminėjo, nes prisiminė tik Å¡iandien. Kai pasikeitė striukėmis, pamatė, kad jo striukės kapiÅ¡onas buvo nutrauktas. Buvo rastas kapiÅ¡onas, jam rodė nuotraukÄ . Ji buvo pÅ«kinė ir buvo Å¡iek tiek suplėšyta. JÄ po to iÅ¡metė. Striukė iki to įvykio nebuvo suplyÅ¡usi, nebuvo atplyšęs kapiÅ¡onas.

Po to liudytojas grįžo į kompanijÄ prie likusių F., A., R. Ž.. A. T. ir G. M. nuėjo toliau nuo jų apie 30 metrų, kur parkingas, o jie visi buvo arčiau kelio. Vėliau A. T. ir G. M. dar toliau 80 metrų nuėjo. Buvo nuėję į Å¡alį apie 15 – 20 minučių. Ta vieta jam žinoma, mokėsi toje mokykloje. Jiems nuėjus, nematė, kÄ jie darė, matėsi tik žmonių siluetai. Girdėjo, kad kažkas suriko, bet muÅ¡tynių nematė. K. su E. priėjo prie jų ir jie kompanijoje visi kalbėjosi.

Tada liudytojui paskambino mergina, kadangi grįžo iÅ¡ darbo. Ji buvo skambinusi ir prieÅ¡ tai, bet jis nekėlė ragelio. DienÄ prieÅ¡ tai buvo pirtyje ir neatsakė į skambučius, kitÄ dienÄ ji vėl skambino. Teisėjas pagarsina ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 133). Kai liudytojui paskambino, jam reikėjo skubiai namo. Pasakė A., kad ruoÅ¡tųsi važiuoti namo. Po 20 min. A. toliau buvo su nukentėjusiuoju. Jie su maÅ¡ina atvyko į tÄ keliÄ , kur buvo A. T.. Pamatė, kad A. stovėjo, G. gulėjo ant pilvo, jis stengėsi pakelti galvÄ .

Ar tuo metu vilkėjo striukę, nepamena. Nežino, kodėl gulėjo. Pasakė, kad važiuoja ir jie iÅ¡vyko. Buvo tamsu, kraujo nesimatė. Jis pasakė, kad važiuoja, A. normaliai sureagavo. Apibrozdinimų pas A. nebuvo. Nepamena, kas kvietė greitÄ jÄ . Kai paėmė A., grįžti iki namų užtruko apie minutę. A. G. kalbėjo telefonu tuo metu. Ar muzikÄ klausėsi, nepamena. MaÅ¡inÄ vairavo F. K.. Jo maÅ¡ina arčiausiai stovėjo prie tvoros todėl su ja ir vyko. Apie G. bÅ«klę sužinojo kitÄ dienÄ , sužinojo kad pastarasis yra ligoninėje.

Detalesnę G. M. bÅ«klę tik už poros savaičių, nes dažnai bÅ«na komandiruotėse. Liudytojas E. U. į prokurorės užduotus klausimus, parodė, kad nematė, ar G. M. bÅ«tų nukentėjęs nuo dujų balionėlio. Parodymus davė pareigÅ«nams, paskui tyrėjai. Parodymus tyrėjai davė savo valia ir parodė taip kaip buvo. Parodymų neperskaitė, tik vizualiai pažiÅ«rėjo ir uždėjo paraÅ¡Ä . Patikslinimų nerašė, patvirtino, kad parodymai teisingi. Susipažinti klausimas buvo pateiktas.

Pakartoja, kad patyrė spaudimÄ duoti parodymus. Po to įvykio, suprato, kad padarytas nusikaltimas sumuÅ¡to žmogaus atžvilgiu. Ä® policijÄ nesikreipė ir nepranešė apie Å¡itÄ Ä¯vykį. Kad G. M. smarkiai sumuÅ¡tas, sužinojo tik kitÄ dienÄ . Ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kitais metais po įvykio. Nežinojo, kad nukentėjusiajam reikalinga greitoji pagalba. G. M. kvėpavo, negalvojo, kad Å¡io bÅ«klė tokia rimta. G. striukę jam perdavė 2 - 3 dienÄ . K. galvojo, kad tikriausiai pasas toje striukėje buvo.

Jis liepė pasižiÅ«rėti, bet paso nebuvo. Degalinėje susitiko ir davė jam striukę. Kai sužinojo apie sumuÅ¡tÄ G., su draugais nekalbėjo. Su kaltinamuoju A. T. ar kitais Å¡ios bylos liudytojais anksčiau apie bylÄ yra kalbėjęs. Su kaltinamuoju kalbėjo prieÅ¡ 2 dienas, A. T. jam sakė, kad teisme prisipažino. Aplinkybę, kad savo striukę davė G., jis nesakė. Nekalbėjo su juo apie alkoholio vartojimÄ ar atstumÄ Ä¯vykio metus. Kaltinamasis jam nieko nesakė, salėje liudytojo praeitÄ kartÄ nebuvo. (4 t., b. l. 161-164) 2020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja K.

M. parodė, kad Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ . Dirbo komisariate, kvietė liudytojus. Nepamena visų aplinkybių, kodėl Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo du įtariamieji. Kiek žino iÅ¡ prokurorės, jos kvietimo į teismÄ priežastis yra ta, kad liudytojai keičia parodymus. Ikiteisminio tyrimo liudytojų apklausos vyko seniai, jų detaliai neprisimena. Parodo, kad visais atvejais, jeigu žmogaus pavardė yra ne lietuviÅ¡ka, atsiklausia, ar jie gali lietuviÅ¡kai kalbėti ir ar jiems reikalingas vertėjas.

Mano, kad ir Å¡iuo atveju, jei nedalyvavo vertėjas, vadinasi žmonės pasakė, kad jis jiems nereikalingas ir vertėjas nebuvo kviečiamas. Protokole ji raÅ¡o tai, kÄ Å¾mogus pasakoja, po to jis perskaito, jei yra pataisymų, pataisomas protokolas ir jei viskas gerai, žmogus perskaitęs patvirtina savo paraÅ¡u ir užfiksuoja, kad protokolas perskaitytas, suraÅ¡ytas teisingai ir pasiraÅ¡o. Ä® klausimÄ , kodėl liudytojai į apklausas policijos komisariate buvo vežami pareigÅ«nų, parodo, kad tikriausiai dėl to, jog buvo vengiama į jas atvykti.

Kai žmonėms skambini, Å¡ie atsisako atvykti, tai greičiausiai jos kolegos važiavo į namus ir juos atsiveždavo. Nebuvo taip, kad Å¡ita byla kuo nors iÅ¡siskirtų. Kai nori greitai iÅ¡siaiÅ¡kinti, tai nelaukia kol bus atvesdinimas ar bus skiriamos baudos, jie vis tiek nereaguoja, tai pareigÅ«nai nuvažiuoja ir pasiima. Kai gauna iÅ¡ komisariato bylÄ , kurioje niekas nepadaryta, tai bÅ«na taip, kad ir po pusės metų greitai aiÅ¡kinasi. KÄ jai pasakojo žmonės, tÄ rašė. Jei paklausė, ar vartojo alkoholinius gėrimus, tai jis atsakė į klausimÄ arba vartojo, arba nevartojo.

Jei vartojo, tai kiek ir kokį kiekį. Apklausinėjant asmenis kažkas tikriausiai sėdėjo, kabinete jie trise dirba, tai paÅ¡aliniai asmenys bet kokiu atveju turėjo sėdėti. Nedarė jokio spaudimo. Jei bÅ«tų buvę skundų dėl spaudimo ikiteisminio tyrimo metu, jie bÅ«tų buvę byloje. Kiek laiko nukentėjusysis buvo gydytas, neprisimena. Apklausose jam nebuvo sudėtinga, nes jau buvo nemažai laiko praėję, jie ramiai pabendravo. KÄ nukentėjusysis atsiminė, tÄ ir surašė. Mano, kad ir dabar tie sužalojimai ant nukentėjusiojo matosi.

Matėsi, kad jo veidas buvo sužalotas. (4 t., b. l. 187-188) 2019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Ž. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. DienÄ iki įvykio, dėl kurio yra kviečiamas su draugu buvo kavinėje ir juos pakvietė į vieno jaunuolio gimtadienį į pirtį. Tai buvo 2018 m. žiema, gal gruodis. Atvyko, pabuvo pirtyje, jis buvo tik 5 minutes, nes nieko nepažinojo. Ten buvo E. ar E. gimtadienis. Pabuvo 10-15 min. ir užmigo, nes buvo labai iÅ¡gėręs. Ryte iÅ¡važiavo.

Jam buvo bloga. Paskui buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo K. (G.), G. (M.). Gimtadienyje, kuriame liudytojas dalyvavo dienÄ prieÅ¡, G. M. buvo, bet nepamena, ar jame buvo K. G.. Gimtadienyje dalyvavusių asmenų veidai jam buvo pažįstami iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Po to kažkur važiavo, nelabai atsimena, nes buvo iÅ¡gėrę. BÅ«dami prie parduotuvės, iÅ¡gėrė dar kartÄ . Vėliau nuvyko prie mokyklos ((duomenys neskelbtini)). Ten iÅ¡gėrinėjo. IÅ¡gėrinėjo jis ir K. G.. Liudytojas sėdėjo maÅ¡inoje keleivio pusėje priekyje, o K.

G. vairuotojo vietoje. Pamena, kad G. M. miegojo maÅ¡inoje gale. Lauke jau buvo sutemę. Prie jų privažiavo dar viena maÅ¡ina. Prisimena, kad įvyko kivirčas, iÅ¡ kažkur atsirado žmonės. Prie maÅ¡inos buvo sÄ myÅ¡is. Liudytojas buvo apipurkÅ¡tas dujų balionėliu. K. pasakojo, kad buvo purÅ¡kiamos dujos, bet nesakė, kas tÄ padarė. Jis tik pasakojo, kad tai „banda“, vietiniai. Greičiausiai nuo dujų, bet dėl buvusio girtumo prisimena labai blankiai. Dujoms nėra alergiÅ¡kas. Nežino, ar K. ir G. alergiÅ¡ki dujoms.

Skausmo nuo dujų nejuto, tik ryte Å¡iek tiek perÅ¡tėjo akis. Su sniegu galėjo trinti veidÄ , bet nėra įsitikinęs. Sužinojo, kad jam buvo smogta į veidÄ , jam tÄ sakė K.. Jį sumušė vietiniai, kurių nepažinojo, prieÅ¡ tai su jais nebuvo jokių santykių ar konfliktų. Suduoto smÅ«gio nepajuto, buvo labai stipriai iÅ¡gėręs, skausmų nebuvo, kitÄ dienÄ galvos neskaudėjo. IÅ¡ įvykio dar prisimena, kad kažkas kažkÄ rėkavo, o G. M. su kažkokiu asmeniu išėjo.

Buvo kivirčas, tarp ko, nežino. Pokalbio negirdėjo. Pasibaigus konfliktui, matė, kad G. M. gulėjo be sÄ monės, atvyko greitoji. Kas sužalojo G. M., nematė. GreitÄ jÄ pagalbÄ iÅ¡kvietė K.. Nekvietė greitosios, nes buvo labai girtas, nesuprato, kas vyksta. KitÄ dienÄ sužinojo, kad G. M. sužeistas guli ligoninėje. G. ligoninėje liudytojas aplankė po poros dienų. Nukentėjusysis gulėjo reanimacijoje, nebuvo sÄ moningas, buvo užsimerkęs, Å¡io veidas buvo labai sutinęs. Liudytojo vertinimu nukentėjusiajam G.

M. buvo suduoti bent keletas smūgių. (duomenys neskelbtini) liudytojas nedažnai būna. G. M. sumušimas įvyko prie kapinių, bet savo akimis to nematė, nebuvo priėjęs prie jo pažiūrėti. Būdamas mašinoje kitų asmenų neprovokavo. Kad viešoje vietoje sudrumstų ramybę kas nors, turbūt nėra buvę, nebent vaikystėje būnant 15 metų. Jam tai buvo neįprasta situacija. Apie G. M. ir A. T. asmeninius santykius nieko nežinojo. G. pažįsta apie 2 metus, pastarasis nėra konfliktiškas.

Po įvykio pasikeitė G. išvaizda, deformuotas veidas, po sumušimo G. pasidarė lėtesnis. (4 t., b. l. 164-165) 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pagarsinti liudytojo K. G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu: Apklaustas liudytojas K. G. parodė, kad 2018-12-02 jis su draugais E. Ž., G. M. automobiliu važinėjosi po (duomenys neskelbtini), o apie 17.00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių valgė picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau apie 19-20 val. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos.

Apie 23.00 val. prie jo automobilio privažiavo visureigis, iÅ¡ jo iÅ¡lipo A. T.. Jie tuo metu visi trys sėdėjo automobilyje, t. y. jis už vairo, E. priekinėje keleivio sėdynėje, o G. ant galinės sėdynės miegojo. Tuo metu atsidarė priekinės automobilio durelės iÅ¡ keleivio pusės, kur sėdėjo E. ir jis pamatė, kad jas atidarė A. T.. Å is pirmiausia paprašė užsirÅ«kyti. E. pradėjo ieÅ¡koti kiÅ¡enėse žiebtuvėlio, tačiau A. nieko nesakęs tuoj pat sudavė du smÅ«gius kumščiu E. į veidÄ .

Buvo toks jausmas, kad jis tiesiog norėjo prie jų prisikabinti, nes A. net nepažįstamas su E., be to, jie tiesiog sėdėjo automobilyje ir jokių konfliktiÅ¡kų situacijų nekėlė. Jis nematė ar A. jau turėjo rankose dujų balionėlį ar iÅ¡ kur nors iÅ¡traukė, tačiau po suduotų smÅ«gių E., A. tuoj pat pradėjo purkÅ¡ti dujas į jų automobilį. Jis su E. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, o ar iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo G., jis nepastebėjo, nes G. maÅ¡inoje miegojo, nes buvo iÅ¡gėręs, o gal ir pavargęs. Kadangi į akis buvo pripurkÅ¡ta dujų, jis tuoj pat, nuėjęs netoli nuo maÅ¡inos, sniegu puolė prausti veidÄ .

Jam besivalant veidÄ , kažkuriuo metu jam kažkas padavė maikę ar medžiagos gabalÄ , kad nusivalyti veidÄ . Tačiau kas tai buvo, negali atsakyti, nematė, bet tai buvo ne E.. Paduodant tÄ maikę ar kas buvo pasakyta, dabar jau neprisimena. Buvo labai pasimetęs, net nematė kas vyksta, negirdėjo jokio triukÅ¡mo ar pokalbio A. su G.. Netrukus prie jo priėjo E., paklausė kas čia vyksta. KÄ jis atsakė E., dabar neprisimena. E. buvo visÄ laikÄ netoli jo. Maždaug po 5-10 minučių, jis su E. vis dar stovėjo lauke, kai iÅ¡girdo, kad prie mokyklos, maždaug už 30 metrų nuo jų konfliktuoja A. su G..

Kaip ir sakė, jie stovėjo netoli automobilio ir į jį nebuvo sugrįžę, kai buvo pripurkšta dujų ir jis net nežinojo, kad G. yra išlipęs iš automobilio. Jie abu rėkė vienas ant kito, girdėjo kaip A. berods klausė „Kodėl aš ožys“, o G. bandydamas jį raminti, aiškino, kad taip yra, kad visi taip šneka. Kadangi toje vietoje, kur buvo A. su G. yra neapšviesta, jis nieko nematė kas ten vyksta, tačiau girdėjo, kad vyksta kažkokios grumtynės, tačiau kas ten vyko, konkrečiai negali pasakyti.

Kodėl jie nėjo pažiÅ«rėti kas vyksta ir atsivesti G., negali paaiÅ¡kinti. Jis taip pat iÅ¡girdo, kaip dar du kažkokie vyrai ramina A., t. y. iÅ¡girdo sakant žodžius „Raminkis, A.“, nors jų ir nematė, tačiau pagal balsus gali spręsti, kad jų buvo dar du be A.. Ir kaip jam atrodo, kad vienÄ vyriÅ¡kį pagal balsÄ taip pat atpažino, tai A. žmonos brolis E. U.. Maždaug dar po 10 minučių viskas nurimo ir netrukus pamatė, kad A. eina link jų ir su ironija balse pasakė „O dabar normaliai?“ ir kažkÄ dar parėkavęs vėl nuėjo link tos vietos kur ir buvo konfliktas.

A. prie jų priėjo vienas, ir su juo kitų žmonių nebuvo. Be to, dar bevykstant konfliktui iÅ¡girdo, kaip iÅ¡važiuoja maÅ¡ina, kuria atvažiavo A. ir ji nuvažiavo į kitÄ aikÅ¡telės pusę kur ir vyko konfliktas. Tuomet jie ėjo ieÅ¡koti G. link tos vietos kur prieÅ¡ tai girdėjo garsus, jam pasirodė, kad tai vyko prie konteinerių, tačiau nieko nerado, ir G. rado tik gal už kokių 10 metrų nuo tų konteinerių. G. iÅ¡ karto net nepastebėjo, nes ten neapÅ¡viečiama, o kai jį rado, jis gulėjo ant žemės, jis buvo visas kruvinas, be sÄ monės. Jis tuoj pat iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Kai rado G., jis ant žemės gulėjo tik su megztiniu, buvo be striukės. DienÄ prieÅ¡ tai, G. buvo pirtyje, kur vienoje kompanijoje buvo ir E. U.. G. iÅ¡eidamas iÅ¡ pirties, kadangi buvo neblaivus, suklydęs pasiėmė ne savo, o E. striukę. VisÄ dienÄ G. pravaikščiojo su E. striuke, o po to, kai jis buvo sumuÅ¡tas ir jį rado gulintį be striukės, suprato, kad jÄ tiesiog pasiėmė E.. Be to, kadangi G. striukė buvo pas E., tai po įvykio, kai dar G. gulėjo ligoninėje, jis susisiekė su E. ir paėmė iÅ¡ jo G. striukę.

Maždaug po valandos kai G. jau buvo ligoninėje, jam paskambino A. ir pakvietė pas save į svečius kaip niekur nieko. Jis neužsiminė apie šį įvykį. Jis tik su ironija A. atsakė, kad negali atvažiuoti, nes skauda akis, ir tuo jų pokalbis baigėsi (t. 1, b. l. 122-127). Liudytojui K. G. dėl trukdymo procesui, vadovaujantis BPK 163 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta 10 MGL (500 Eur) bauda (t. 5, b. l. 4). 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pagarsinti liudytojo V.

G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu: Apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai neatsimena, vakare, valandos tiksliai nepasakysi, bet jau buvo sutemę, jis, kartu su R. M. ir R. Ž., jo automobiliu „VW Golf“ atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Kartu su jais atvažiavo automobilis „BMW“, kurį vairavo K.. Kartu su juo automobilyje buvo iš matymo pažįstamas G., kuris sėdėjo automobilio „BMW“ gale ir trečias vaikinas, kurio nežino duomenų.

Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jiems sustojus prie (duomenys neskelbtini) mokyklos ir pastačius automobilius vienas Å¡alia kito, jis per atidarytÄ automobilio langÄ bendravo su automobilyje "BMW" sėdinčiu K. ir kitu vaikinu, kurio duomenų nežino, bei iÅ¡gėrinėjo alkoholinius gėrimus. G. tuo metu sėdėjo automobilyje "BMW" ant galinės sėdynės ir miegojo. Jiems bendraujant, jam į telefonÄ parašė SMS žinutę draugas F. K., pasiteiravo kÄ veikia. Jis F. atsakė, kad yra prie (duomenys neskelbtini) mokyklos ir yra su R.

M., R. Ž., taip pat dar yra K., su juo G. ir dar vienas asmuo. F. K. parašė, kad norėtų pasiimti striukę, tiksliau nepamena. Po 15-20 minučių prie jų privažiavo automobilis "Subaru Forester", kurį vairavo F. K.. Minėtame automobilyje dar sėdėjo A. G., E. ir ketvirtas vaikinas pravarde "L.", jo tikslesnių duomenų nežino. Automobilis „Subaru Forester“ sustojo prieÅ¡ais jo automobilį ir „BMW“. IÅ¡ Å¡io automobilio, kaip jam atrodo, iÅ¡lipo visi jame sėdėję. Jis viskÄ prisimena blankiai, kadangi buvo iÅ¡gėręs ir neprisimena kas kur iÅ¡lipę iÅ¡ Subaru, nuėjo.

Kaip ir sakė, tiek jo automobilis, tiek BMW automobiliai stovėjo vienas Å¡alia kito, buvo pradaryti automobilių langai ir jis tik pajautė dujų kvapÄ . Suprato, kad dujos buvo purkÅ¡tos į BMW automobilį, bet kadangi langai buvo praviri ir jo automobilio, tai teko dujų ir jiems, ir visi, tiek iÅ¡ jo automobilio, tiek iÅ¡ BMW automobilio iÅ¡lipo į laukÄ . Po to jis pamatė, kad prie BMW automobilio stovi G. su „L.“, tačiau jis jokio konflikto tarp jų nematė. Kadangi prasidėjo tas sÄ myÅ¡is, visiems nuo dujų graužė akis, tad jis su R. ir R. susėdę į automobilį iÅ¡važiavo namo, nes jam reikėjo į darbÄ .

Kadangi jo automobilį vairavo R., tai jis nežino ar Å¡is dar buvo grįžęs į tÄ aikÅ¡telę. Apie konfliktÄ nieko nežino, girdėjo, kad G. buvo sumuÅ¡tas, tačiau kas jį sumušė, kada ir kodėl, nieko nežino (t. 1, b. l. 152-153). 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. T. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Per kameras matė, kad tiriamo įvykio metu mokyklos teritorijoje prie kapinių stovėjo maÅ¡inos. Buvo išėjęs į laukÄ , bet prie jų nebuvo priėjęs. Paskui maÅ¡inos nuvažiavo ir vėl atvažiavo.

Gal 1 val. ar 1.30 val. per kamerÄ pamatė, kad su žibintuvėliu vaikÅ¡to policija. Išėjo į laukÄ ir jo paklausė, ar nematė, kas čia sumušė žmogų. Atsakė, kad nematė. Jie pasakė, kad kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Tai buvo apie 50 metrų nuo mokyklos, tos vietos nesimatė. Paskui jie vaikÅ¡tinėjo, surado kažkokį kapiÅ¡onÄ . Užėjo į mokyklÄ pažiÅ«rėti kamerų. Vėliau atvyko tyrėjai, operatyvinė grupė, jie taip pat žiÅ«rėjo ir paprašė duoti kamerų įraÅ¡us.

Gal tai pavasarį buvo, tai buvo seniai, galimai prieÅ¡ metus. Ä®vykis buvo naktį. PamainÄ pradėjo 7-8 val. MaÅ¡inos buvo maždaug nuo 10 val. vakaro. Kokie automobiliai buvo, nežino, buvo tamsu, nesimatė. Per kameras automobiliai matėsi, bet nesimatė nei spalvos, nei numerių. Dvi maÅ¡inos buvo, paskui atvyko trečia, o gal tie patys atvažiuodavo ir iÅ¡važiuodavo. Tai ne mokyklos teritorija. Kompanija stovėjo prie kapinių, tai buvo maždaug už 30 metrų nuo tvoros, bet kameros pasiekia. Ten dažnai renkasi, maÅ¡inos suvažiuoja.

Kas su merginomis atvyksta ten, kas Å¡iaip su maÅ¡inomis atvyksta į tÄ vietÄ iÅ¡gerti. Jei prie jų prieisi, gali „gauti į galvÄ â€œ. MuÅ¡tynių nematė, kameros nesiekė tos vietos. Kiek žmonių ten buvo, nesimatė per kameras. Kaltinamojo per kamerÄ nematė, nematė nieko, kas įvykio naktį vyko, nes tiesiog nesimatė. TriukÅ¡mo negirdėjo prie maÅ¡inų. Jie iÅ¡sivažinėjo apie 23 val., stovėjo gal kokias 2 val., kamerose viskas užfiksuota. Kamerose matėsi, kad vienas ėjo pėsčiomis.

Gal ir dviejų asmenų siluetai matėsi, tiksliai nepamena. Anksčiau davė teisingus parodymus, su policija kartu žiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä . Mano, kad muÅ¡tynių nebuvo. Muzika ten grojo, bet kurioje maÅ¡inoje grojo muzika, negali iÅ¡skirti. Ryte po įvykių matė tÄ vietÄ , ten buvo kraujas ant asfalto ir prie kapinių surado kapiÅ¡onÄ , tik nežino, ar nuo megztinio, ar nuo striukės. Nežino ar daugiau daiktų buvo, kažkÄ rinko pareigÅ«nai. MuÅ¡tynių vietoje sniego nebuvo. Matėsi kraujas įvykio vietoje, vienur mažiau, kitur daugiau.

Kraujo buvo nemažai. Nukentėjusiojo nepažįsta, kaltinamÄ jį pažįsta (4 t., b. l. 140-141). 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. T. parodė, kad prisimena, jog buvo iÅ¡nuomota sodyba, nes ji turi sodybÄ pobÅ«viams (duomenys neskelbtini). Nuomojo J. T., kiek suprato, tai buvo jos sÅ«naus gimtadienis. Ji pasirašė nuomos sutartį. Po to atvyko jaunuolių kompanija, o ryte iÅ¡vyko. Kai vyko gimtadienis, sodyboje nebuvo, tik raktus padavė. Gyvena Å¡alia, jos namas maždaug už 200 metrų.

SodybÄ nuomoja iki 20 žmonių. Tuo metu minėjo, kad gal 15 žmonių bus. Buvo susirinkę 12 asmenų, 20-30 amžiaus jaunimas. Vėlavimų, sulaužymų, sugadinimų nebuvo. TriukÅ¡mo ar muÅ¡tynių garsų negirdėjo tÄ vakarÄ . Kita dienÄ apie 12 val. paėmė raktus, informavo, kad liko striukė ir kad atvyktų pasiimti. Kaip ji atrodė, nepamena. Atidavė kažkokiam vaikinui. Jis sakė, kad tai jo striukė. Vėliau atvyko policija ir pasakė, kad buvo sumuÅ¡tas vienas iÅ¡ dalyvavusių sodyboje.

Sakė, kad rado kažkur sumuÅ¡tÄ . Ar sodyboje dalyvavo kaltinamasis ir nukentėjusysis, nežino, nes nematė, kas dalyvavo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis jai nepažįstami (4 t., b. l. 141). 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. T. parodė, kad atvyko į gimtadienį 2018 m. gruodžio 1 d. vakare. Jo gimimo data (duomenys neskelbtini), tada Å¡ventė savo jubiliejų. Vienus draugus kvietė iÅ¡ anksto, o G. M. pakvietė tÄ pačiÄ dienÄ , nes bendraudavo ir su juo, todėl pagalvojo, kad bÅ«tų negražu nepakviesti.

G. M. pakvietė telefonu. Su G. jie yra draugai. Kažkam sakė, kad paskambintų G., bet neprisimena iš kieno telefono, berods, iš D. telefono skambino. G. atvyko vėliau. Bet nepamena, kada tiksliai. Gimtadienyje buvo virš 10 žmonių: R. (pavardės nežino), D. (pavardės nežino), D. M., D. R., R. (jo pavardė D. arba D.), D. (pavardės nežino), N. (pavardės nežino), K. M., B. (pavardės nežino), A. G. su savo mergina. Kaltinamojo A. T. jo gimtadienyje nebuvo. Gimtadienio metu šventė, dainavo, išgėrė, nesutarimų nebuvo, muštynių nebuvo.

G. M. gimtadienio metu su niekuo nekonfliktavo. G. iÅ¡vyko sekmadienį ryte. Apie 12 val. atvažiavo A. mergina ir kartu su ja iÅ¡vyko A., G. ir E.. A. L. yra jo draugas. Jis buvo nuo pradžių gimtadienyje, bet iÅ¡vyko anksčiau, iki ryto jis nebuvo. Abejoja, ar galėjo A. L. iÅ¡ savo telefono pakviesti į jo gimtadienį G.. Mano, kad G. skambino D., nes su juo tarėsi. Neprisimena, kad po gimtadienio bÅ«tų likę kokie nors daiktai pirtyje. Žino, kad buvo sumuÅ¡tas G., girdėjo tÄ iÅ¡ pažįstamų (duomenys neskelbtini).

Sakė, kad kažkur prie mokyklos kažkas buvo. Kaltinamojo A. T. asmeniÅ¡kai nepažįsta, žino tik iÅ¡ kalbų (4 t., b. l. 141-142). 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad kaltinamÄ jį A. T. pažįsta. Dėl ko teismas kviečia nežino, nes jis nedalyvavo tiriamame įvykyje. Atvyko į gimtadienį (past. – kalba apie E. T. gimtadienį 2018-12-01) su mergina, paÅ¡ventė ir 22 val. iÅ¡važiavo namo. Gimtadienis vyko pirtyje, (duomenys neskelbtini).

Gimtadienis buvo lygiai prieš metus ir 2 savaites. Gimtadienis vyko savaitgalį. Prasidėjo vakare, jį pakvietė jubiliatas. Gimtadienyje buvo G., E., A., E. draugai, gal 8-10 žmonių apie 20-23 metų. Nežino, kuris konkrečiai, mano, kad bendrai visi nusprendė pakviesti į gimtadienį G. M.. Paskambino iš jo telefono, o kalbėjo su juo pats E. ir jį pakvietė. Pasikviesti G. nusprendė be jo. Pakvietė pasilinksminti. Kai išvyko, G. miegojo, jis išgėrė alkoholio, buvo pavargęs ir nuėjo miegoti.

Kada G. išėjo iÅ¡ gimtadienio, nežino. Su G. M. yra draugai. Pažįstami apie 5 metus. KaltinamÄ jį pažįsta, nes gyvena viename rajone, pažįstami nuo 7 metų. Su kaltinamuoju draugavo iÅ¡ pradžių, paskui susipyko. Turėjo konfliktų su kaltinamuoju. Tai nebuvo susiję su G. sumuÅ¡imu. PrieÅ¡ 1,5 metų susitiko su kaltinamuoju ir pradėjo aiÅ¡kintis dėl padegtos maÅ¡inos. Su kaltinamuoju susikibo. G. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir juos iÅ¡skyrė. Konfliktas vyko dėl to, kad kaltinamasis jį kaltino automobilio padegimu, reikalavo atlyginti žalÄ .

A. tik jį kaltino dėl automobilio (G. M. nekaltino). PasiÅ«lė jam susitikti iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ . Tuo metu kaip tik vyko su G. vienoje maÅ¡inoje. Susitiko netoli jo namų. Išėjo tik jis (A. L.) ir A. T.. PaaiÅ¡kino, kad tai ne jis tas maÅ¡inas padegė. Tai buvo paskutinis konfliktas. Greičiausiai kaltinamasis negatyviai į G. M. reagavo dėl to, kad juos susikibusius iÅ¡skyrė. Pokalbis tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo. G. kaltinamojo klausė, kodėl jis galvoja, kad tai padarė jis (A.

L.). G. per automobilio langÄ bandė įrodyti, kad tai ne jis (A. L.) padarė. Kiek žino, tarpusavyje nukentėjusysis ir kaltinamasis nebendravo po to įvykio. Nežino, ar M. su T. bÅ«tų konfliktavę. Kad nukentėjo G. M., sužinojo iÅ¡ jo mamos. Jam paskambino, kada jis gulėjo ligoninėje, gal 1 – 2 dienos po įvykio. Nukentėjusiojo mama klausė jo, kas ten įvyko. Sužinojo, kad G. M. guli ligoninėje, kad su A. T. konfliktas buvo. Dėl ko tas konfliktas su A. įvyko, neįsivaizduoja. Neatmeta, kad tai galėjo bÅ«ti dėl jo nupasakoto ankstesnio konflikto.

Po paskutinio konflikto su A. nebendrauja. Su G. M. bendrauja, susitinka, bet retai, nes dirba. Miestelyje kalbėjo, kad buvo muÅ¡tynės, kad jie susimušė, o gal sumušė. Suprato, kad nukentėjusysis yra G., nes guli reanimacijoje. Po įvykio matė A. T. prasilenkiant su maÅ¡inomis. Po įvykio kaltinamasis buvo sveikas. Liudytojas buvo nuvykęs pas G. į reanimacijÄ , ligoninėje jis nekalbėjo, gulėjo komoje, galva sudaužyta „kaip arbÅ«zas“, buvo be sÄ monės. Neatsimena, kiek tiksliai jis gulėjo ligoninėje.

Kiek žino, dabar nukentėjusysis G. M. nebejaučia uoslės, neužuodžia kvapo, veidas deformuotas. G. M. po jo sumuÅ¡imo kitaip bendrauja, pasidarė labiau vaikiÅ¡kas, nors iki įvykio buvo labiau subrendęs. Liudytojas pastebi aiÅ¡kų neigiamÄ skirtumÄ dėl nukentėjusiojo elgesio prieÅ¡ ir po įvykio, nemoka tiksliai paaiÅ¡kinti teismui. Dėl uoslės skundėsi pats, kad neužuodžia kvepalų. Kiek žino, G. darė ausies operacijÄ . Iki įvykio jis irgi blogai girdėjo. Ta operacija nieko bendro su Å¡ituo įvykiu neturi.

Nežino, ar jis planavo darytis Å¡itÄ operacijÄ . Žino, kad G. M. buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis per įvykį. Veidas buvo sumuÅ¡tas, kÅ«nas buvo mėlynėmis nusėtas. Nukentėjusysis iÅ¡ pradžių nelabai pats atsiminė, kas vyko, o paskui suprato, kÄ sakė aplinkiniai. G. apie muÅ¡tynes pasakojo iÅ¡ kažkieno žodžių, nes pats nelabai atsiminė ir suprato kas įvyko (4 t., b. l. 142-144). 2020 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, praÅ¡o vadovautis jais.

Jie buvo su draugu, gėrė, iÅ¡važiavo iÅ¡ tos pirties (past. – kalba apie E. T. gimtadienį 2018-12-01). Buvo visÄ dienÄ girtas ir nelabai atsimena kÄ nors. KaltinamÄ jį A. T. pažįsta nuo vaikystės. Su kaltinamuoju jie draugai. Nukentėjusįjį pažįsta, jis geras pažįstamas. Iki įvykio gal porÄ kartų vartojo alkoholį su nukentėjusiuoju. Po įvykio nevartojo. Kokie jų tarpusavio santykiai, nežino. Jų konfliktuojančių nematė. Paties įvykio nematė, buvo pirtyje.

Kada G. M. sumuÅ¡tas, sužinojo kai policija iÅ¡kvietė. Buvo pas G. M. ligoninėje. Jis nekalbėjo, nebuvo sÄ moningas, pirmÄ dienÄ nepažino jo. Ligoninėje buvo gal penkios dienos po įvykio. Kas G. M. sumušė, nežino, buvo iÅ¡vykęs. K. G. yra jo brolis. Ar jis tÄ Ä¯vykį matė, nežino. Taip pat nežino, ar K. G. žinojo apie Å¡aukimÄ Ä¯ teismÄ . Jo santykiai su broliu „broliÅ¡ki“. Jo brolis supranta lietuvių kalbÄ . Su broliu kalba lietuviÅ¡kai. Pažįsta liudytojus E. Ž., E. U., V.

G., E. T., bet ar jie moka lietuvių kalbÄ , negali pasakyti. F. K. – lenkas, tai gal nelabai supranta lietuvių kalbos. E. T. kalba lietuviÅ¡kai. Nežino, ar kalba lietuviÅ¡kai V. G., E. U. ir A. G.. E. Ž. kalba lietuviÅ¡kai. Pirma G. aplankė ligoninėje, paskui į policijÄ buvo iÅ¡kviestas. IÅ¡ policijos sužinojo visas aplinkybes. Ten sužinojo, kad kažkas su kažkuo susimušė. Sumušė tas, kas Å¡iandien pinigus mokėjo (past. – kalba apie A. T.). Lankė G. M. ligoninėje du – tris kartus.

Matė, kad G. M. buvo stipriai sudaužyta galva, jis negalėjo kalbėti. Paskutinį kartÄ , atrodo, nukentėjusysis jį pažino. Lankė jį ir reanimacijoje, ir palatoje. Å iuo metu po įvykio nukentėjusysis yra pasikeitęs į blogÄ jÄ pusę, o kaip, negali paaiÅ¡kinti. Atmintis suÅ¡lubavo, orientacija. Jį pažinojo, bendraudavo su juo, anksčiau buvo kitoks. Nežino, ar pasikėtė nukentėjusiojo santykis su tėvais (4 t., b. l. 191-192). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad:

Ant tirti pateiktų penkių cigarečių nuorÅ«kų, paimtų 2018-12-03 apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų Å¡eÅ¡ių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018-12-03 apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant Å¡eÅ¡ių tamponų su nuoplovomis rastas vyro kraujas nepriklauso vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant penkių cigarečių nuorÅ«kų.

Ant tirti pateikto gobtuvo, paimto 2018-12-03 apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta; rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaiÅ¡iusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėtÄ mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant gobtuvo mėg. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su vyro, kurio kraujo rasta ant Å¡eÅ¡ių tamponų su nuoplovomis, genotipu (t. 1., b. l. 42-45).

Prie bylos pridėtas 2019-12-11 (duomenys neskelbtini) raštas, kuriuo teismas informuojamas dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) ir civilinio atsakovo A. T. susitarimo dėl žalos (duomenys neskelbtini) atlyginimo, sudarant sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 135-137). Prie bylos pridėtas 2019-12-16 kaltinamojo A. T. susitarimas su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu G. M. dėl žalos atlyginimo (4 t., b. l. 184). 2020-05-12 teismo posėdžio metu, nukentėjusysis paliudijo, kad kaltinamasis A.

T. jam pilnai atlygino patirtÄ Å¾alÄ (5 t., b. l. 22-23). Teismas konstatuoja, kad visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu bÅ«du, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. 2019 m. lapkričio 19 d. posėdžio metu bylÄ nagrinėjantis teisėjas, vadovaudamasis BPK 255 ir 256 straipsniais, informavo byloje dalyvaujančius asmenis, kad bus svarstomas A. T. veikos alternatyvus kaltinimui pagal BK 135 straipsnio 2 dales 8 punktÄ A. T. veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, suteikdamas teisę kaltinamajam pasiruoÅ¡ti gynybai. 2020 m. sausio 13 d. ir vasario 17 d.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo prokurorė Rita VaitiekÅ«nienė, vadovaudamasi BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimi, pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo keitimo A. T.. Pakeistos tiek faktinės veikos aplinkybės, tiek ir veikos kvalifikavimas, papildomai Å¡alia BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto (veikÄ padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų) inkriminuojant A. T. atitinkamos straipsnio dalies 6 punktÄ (veikÄ padarė kankindamas ar kitaip itin žiauriai) (4 t., b. l. 176-177, 199).

Teismas 2020 m. sausio 17 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. posėdžių metu suteikė teisę kaltinamajam pasiruošti gynybai ir duoti parodymus dėl naujo kaltinimo. Kaltinamasis papildyti savo anksčiau teisme duotus parodymus nepageidavo. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės Teismas, surinkęs ir ištyręs įrodymus, nustatęs kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo A. T. 2018 m. gruodžio 2 d. padaryta veika nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 135 straipsnio („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) 1 dalyje įtvirtinta: „Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas, baudžiamas laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų.“ Vadovaujantis BK 141 straipsniu, Å¡io skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibÅ«dina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2357) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau –Taisyklės) 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad „Šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. Sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ bei bendrojo darbingumo praradimo mastÄ , iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Å¡iomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas)“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas J. M. P. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada), kurios 4 iÅ¡vadiniame punkte konstatuota, kad G. M., gim. (duomenys neskelbtini), sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir dėl kaukolės pamato priekinės daubos srityje (akytkaulio ir gaidžio skiauterės) lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktas) (1 t., b. l. 88). Taisyklių 6.6.1. punkte nustatyta, kad sunkiam sveikatos sutrikdymui taip pat prilyginamas kitoks sunkus suluoÅ¡inimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės: 6.6.1. kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vados 7 punkte konstatuota, kad nukentėjusiajam G. M. padaryti sužalojimai savęs paties žalojimui nebÅ«dingi, tačiau jų padarymo galimybė krentant ir veido kaktos - nosies sritimis atsimuÅ¡ant į kietÄ bukÄ daiktÄ , pavirÅ¡ių neatmetami. Kituose teismo medicinos specialisto iÅ¡vados punktuose konstatuota, kad G. M. nustatyta muÅ¡tinės kaktos, deÅ¡inio antakio žaizdos ir daugybinės poodinės kraujosruvos veide, akių vokuose ir daugybiniai veido kaulų: skeveldrinis kaktikaulio ančio iÅ¡orinės sienelės, deÅ¡inės akiduobės vidinės sienelės, deÅ¡inio žandinio ančio priekinės sienelės, akytkaulio ir gaidžio skiauterės bei skeveldriniai nosies kaulų ir pertvaros lūžiai, ir kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių pavirÅ¡iuje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės kaktinės skilties pavirÅ¡iuje.

Sužalojimai G. M. padaryti nemažiau kaip vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu (-iais). Sužalojimai padaryti neužilgo prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Požymių, kad jie bÅ«tų padaryti skirtingu laiku nekonstatuota. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. T. pripažino kaltę dėl nukentėjusiajam G. M. padarytų sužalojimų. Šį faktÄ patvirtina ir nukentėjusiojo G. M. bei liudytojų F. K., A. G., E. U., K. G. ir kitų duoti parodymai.

Dėl kaltinamojo A. T. kaltės formos ir rÅ«Å¡ies, konstatuotina, kad jis nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu veikė (smurtinius veiksmus naudojo) tiesiogine neapibrėžta tyčia, dėl to atsako pagal realiai kilusius padarinius. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad sužalojimai G. M. padaryti kietu buku daiktu (-ais), ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Pats kaltinamasis parodė, kad G. M. sudavė du stiprius smÅ«gius į galvos sritį. Nukentėjusysis G. M. parodė, kad jam buvo suduota ne mažiau 12 smÅ«gių į galvÄ , iki jam prarandant sÄ monę.

Liudydamas teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas J. M. P. neatmetė galimybės, kad atitinkami sužalojimai nukentėjusiam galėjo bÅ«ti padaromi tiek vienu smÅ«giu, tiek ir smÅ«gių daugetu. Teismas įvertinęs įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad G. M. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem A. T. smÅ«giais į nukentėjusiojo galvos sritį. Sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietu buku daiktu. Teismo medicinos ekspertas J. M. P. liudija, kad „tiek ranka, tiek rankos kumÅ¡tis, alkÅ«nė, kojos pėda, kelis irgi turi buko daikto savybes.

Å iuo atveju sužalojimai nėra tiek detaliai apraÅ¡yti, paraÅ¡yta tik kad žaizdos yra ten ir ten.“ Nors įrankio naudojimas (lazdos, strypo ar pan.), padarymas neatmestinas, tačiau Å¡iai aplinkybei inkriminuoti, trÅ«ksta įrodymų, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Tarp A. T. smÅ«gio (-ių) nukentėjusiajam G. M. į galvos sritį ir Å¡io patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Dėl itin žiauraus bÅ«do ir kankinimo kaip veikÄ kvalifikuojančių požymių Remiantis in dubio pro reo principu, neįrodytu laikytinas 2020-01-13 d. prokurorės pakeistame kaltinime inkriminuotas sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojantis požymis – kankindamas ar kitaip itin žiauriai.

Tai yra vertinamasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, vertinamas pagal faktines veikos aplinkybes ad hoc. Teismų praktikoje pripažįstama, kad „kankinimas – tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.)“ (kasacinės instancijos teismo nutartys Nr. 2K–454/2009; 2K-252/2011 ir kt.).

IÅ¡ Å¡io apibrėžimo kyla pagrindiniai sunkaus sveikatos sutrikdymo kankinant nusikalstamos veikos sudėties požymio turinio atskleidimo kriterijai: veikos trukmė („tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai“); didelių fizinių ar dvasinių kančių nukentėjusiajam sukėlimas; tiesioginio poveikio į nukentėjusiojo kÅ«nÄ darymas arba sÄ lygų kilti tokioms kančioms sukėlimas. Sveikatos sutrikdymas ar nužudymas itin žiauriai bÅ«na tada, kai gyvybė atimama sveikata sutrikdoma itin skausmingu bÅ«du arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ .

SÄ voka ,,itin žiauriai“ taip pat yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ . <…> Be to, sÄ voka „itin žiaurus“ yra teisinio pobÅ«džio klausimas ir teismo medicinos eksperto iÅ¡vados teismui sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo neturi lemiamos reikÅ¡mės, nes teismas vertina bylos duomenų visumÄ .” (kasacinės instancijos teismo nutartis 2K-301/2008).

Ä®vertinus tyrime nustatytų aplinkybių visumÄ , keltina prielaida, kad A. T. veika G. M. atžvilgiu galėjo pasižymėti itin žiauriu bÅ«du, visų pirma, dėl to, jog nukentėjusiojo patirtų sužalojimų lokalizacija yra iÅ¡skirtinai galvos sritis; tačiau galutiniam Å¡io požymio inkriminavimui teismui lieka byloje nepaÅ¡alintų abejonių. Pirma, nėra nustatytas tikslÅ«s smurto naudojimo prieÅ¡ G. M. trukmė, intensyvumas, naudotas ar nenaudotas įrankis Å¡iems sužalojimams sukelti (pavyzdžiui, lazda, pagalys ar strypas), taip pat nėra nustatytas tikslus ar bent preliminarus G.

M. suduotų smūgių skaičius. Nukentėjusiojo G. M. duoti parodymai dėl patirtų smūgių daugeto nėra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Be to, nukentėjusysis įvykio metu buvo smarkiai apgirtęs, dėl patirtų sužalojimų, o galimai ir būsenos nulemtos neblaivumo, tik iš kitų liudytojų pasakojimo identifikuoja, kad jį daužė kaltinamasis, mano, kad galėjo būti daužamas metaliniu vamzdžiu, bet to taip pat nepatvirtina, negali įvardinti, ar buvo spardomas kojomis. Be to, tyrimo metu nenustatyta, kiek tiksliai truko G.

M. daužymas. Remiantis liudytojų parodymais, A. T. ir G. M. konfliktas galėjo trukti nuo kelių iki keliasdeÅ¡imt minučių. Visos Å¡ios nepaÅ¡alintos abejonės neleidžia teismui inkriminuoti kankinimo ar kitokio itin žiauraus bÅ«do A. T. veikoje. Dėl chuliganiÅ¡kų paskatų kaip veikÄ kvalifikuojančio požymio Kaltinime A. T. inkriminuotas dar vienas sunkų sveikaitos sutrikdymÄ kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos (cituojama kaltinimo dalis: „<...> įžūliais veiksmais demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , siekdamas save prieÅ¡pastatyti netoliese esantiems draugams, veikdamas be jokios aiÅ¡kios priežasties iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų <...>“).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad „sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiama prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015). Iš esmės chuliganiškas paskatas apibūdina dvi tipinės situacijos:

1) veikimas neturint jokio aiškiai suvokiamo motyvo;

2) veikimas turint menkavertį motyvÄ . Teismo vertinimu, didesnį veikos pavojingumÄ rodo atvejai, kai smurtas naudojamas apskritai be jokios dingsties, nei atvejai, kai nusikalstamos veikos motyvas egzistuoja, nors ir yra mažareikÅ¡mis. Skirtumas tarp nusikalstamos veikos motyvo nebuvimo ir jo menkavertiÅ¡kumo yra tas, kad pirmu atveju asmuo yra sunkiau nuspėjamas, neprognozuojamas, dėl to aplinkiniams kelia didesnį pavojų. Antru atveju kaltininkas smurtiniais veiksmais reaguoja absoliučiai neadekvačiai esamai situacijai.

Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad motyvas kaltinamojo A. T. smurtiniuose veiksmuose egzistavo. Visų pirma, pabrėžtina, kad tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis paliudijo, kad yra pažįstami. Antra, asmeninių santykių buvimas, kerÅ¡tavimas nukentėjusiajam už praeities nuoskaudas rodo, kad smurtavimo motyvas egzistavo ir jis nebuvo menkavertis. Apie buvusį ankstesnį konfliktÄ (2017 m. sausio mėnesį) tarp A. T. ir G. M. duotuose parodymuose netiesiogiai paliudijo tiek pats kaltinamasis (past.

– nors A. T. teigė, kad niekada negalvojo kerÅ¡tauti G. M., kartu parodė, kad įvykio metu jam priminus G. M. apie prieÅ¡ trejus metus įvykusį konfliktÄ , kuomet nukentėjo A. T., G. M. atsakė, kad Å¡is jo nemušė, prasidėjo ginčas); tiek ir nukentėjusysis (past. – mano, kad smurtaudamas prieÅ¡ jį, kaltinamasis G. M. kerÅ¡tavo); tiek liudytojai A. L. (tiesiogiai paliudijęs apie 2017 m. jo ir G. M. konfliktinę situacijÄ su A. T.), F. K. ir kiti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kerÅ¡tas už praeities nuoskaudas, galimai susijusias su patirtais sužalojimais ar turto sugadinimu, yra negatyvaus pobÅ«džio motyvas, kuris nelaikytinas menkaverčiu.

Dėl bausmės skyrimo ir individualizavimo Baigiamosiose kalbose kaltinamojo gynėjas advokatas prašė teismo, skiriant bausmę A. T., vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi („3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.”) Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Viena iÅ¡ bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos ir Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ , visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015).

Taigi teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas galimas, kai nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį. Teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai atmeta galimybę kaltinamajam A. T. taikyti ne tik BK 62 straipsnio, bet ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Konstatuotina, kad teisingumas Å¡ioje baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pasiektas tik paskiriant A. T. realaus laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę pagal inkriminuojamo BK 135 straipsnio sankcijos ribas.

Teismas išnagrinėtoje byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kad bausmės skyrimas A. T. pagal sankcijoje numatytas ribas būtų aiškiai neteisingas ar neproporcingas. Priešingai, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, ir atsakydamas už sukeltus padarinius, kaltinamasis turėtų būti dėkingas likimui, kad jo veika yra svarstoma BK 135 straipsnio 1 dalies, o ne BK 129 straipsnio ribose. Kaip parodė teismo posėdyje apklausti teismo ekspertas J. P. bei gydytoja J. G. galvos traumų atveju liekamųjų reiškinių vystymasis yra sunkiai prognozuojamas ir priklauso individualiai nuo nukentėjusiojo.

Be to, kaltinamojo veikoje konstatavus net kelias sunkinančias alinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies svarstymas, skiriant bausmę, yra eliminuojamas. Skiriant bausmę A. T., remiamasi BK 54, 59, 60 ir 61 straipniais. Teismas vadovaujasi BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribomis, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Konstatuotina, kad A. T. padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Už sunkų nusikaltimÄ nėra galimybės taikyti nei bausmės vykdymo atidėjimo, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatų. A. T. veikė pačia pavojingiausia kaltės forma ir rÅ«Å¡imi – tiesiogine tyčia. Jo veikoje nustatytas negatyvaus pobÅ«džio motyvas – kerÅ¡tas.

Nusikalstama veika yra baigta, sukėlė realius padarinius – nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kurie pagal sužalojimų mastÄ ir lokalizacijÄ buvo artimi peraugimui į dar sunkesnius. Aplinkybės, kad G. M. iÅ¡gyveno po jam nustatytų sužalojimų, priklausė ne nuo kaltinamojo. Konstatuotina, kad A. T. veika buvo nukreipta į pačiÄ smurtinę veikÄ , neinduvidualizuojant padarinių. Nors nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra atlygintas, o su kitu civiliniu ieÅ¡kovu yra susitarta dėl žalos atlyginimo, taip pat nustatyta, kad fizinė žala nukentėjusiajam yra didelė, liekamieji reiÅ¡kiniai nukentėjusiojo sveikatai nenuspėjami, o visiÅ¡kas iÅ¡gijimas smarkiai kvestionuotinas.

Kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis G. M. ir jo elgesys pasikeitė į blogÄ jÄ pusę, paliudijo ne tik nukentėjusiojo motina A. M., bet ir liudytojai A. G., E. Ž. ir A. L.. Skirdamas bausmę, teismas taip pat vertina kaltinamojo asmenybę: A. T. yra teistas už sunkų nusikaltimÄ , padaręs keliasdeÅ¡imt administracinių nusižengimų (2 t., b. l. 126-143). Nuo priklausomybės ligų nėra gydytas (t. 2, b. l. 146), psichiatrinėje įskaitoje nėra įraÅ¡ytas (t. 2, b. l. 147-148), vedęs, registruotas darbo biržoje.

Be to, A. T. veikoje nustatytos dvi lengvinančios ir dvi sunkinančios aplinkybės. Kita vertus, teismas pažymi, kad kaltinamojo elgesys ir laikysena teismo posėdžio metu rodo, kad, nepaisant byloje nustatytų jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių (teistumo, administracinių nusižengimų), asmuo vis dar turi motyvacijos taisytis ir keisti savo teisei prieÅ¡ingÄ elgesį. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 – 3 dalimis: „1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

3. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rÅ«Å¡ies bausmės minimaliu dydžiu.“. Kaltinamojo A. T. veikoje teismas nustatė Å¡ias dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes: nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si (59 str. 1 d. 2 p.) bei savanoriÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ (59 str. 1 d. 3 p.) Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių:

2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Vadovaujantis teismų praktika, „kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015).

Sprendžiant, ar kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.)“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. T. elgesį ir laikysenÄ viso teisminio proceso metu, konstatuoja Å¡iÄ A. T. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. A. T. teismo posėdžių metu atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvų, nurodė, kad gailisi, pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nors A. T. nepripažino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, teismo vertinimu tai nepaneigia jo prisipažinimo esmės. Teismo vertinimu sunkinančios aplinkybės nepripažinimas nėra susijęs su nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir (ar) kaltės pripažinimu.

A. T. atsakomybę taip pat lengvina savanoriškas žalos atlyginimas tiek nukentėjusiajam G. M., (4 t., b. l. 184; 5 t., b. l. 22-23), tiek ir susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 135) su civiliniu ieškovu - (duomenys neskelbtini) dėl žalos (duomenys neskelbtini) atlyginimo. Nepaisant to, kaltinamojo A. T. atsakomybę sunkina teismo nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 ir 13 punktuose:

11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei;

13) veikÄ padarė recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.“. Nustatyta, kad A. T. veikÄ padarė bÅ«damas 2016-03-14 teistas (turėdamas neiÅ¡nykusį ar panaikintÄ teistumÄ ) už sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio („Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“) 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

Nors kaltinamajame akte atitinkamos sunkinančios aplinkybės nėra nurodytos, vadovaudamasis teismų praktika, teismas nustatęs Å¡iÄ aplinkybę byloje turi diskrecijÄ jÄ inkriminuoti savarankiÅ¡kai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-15-489/2019). A. T. taip pat inkriminuojama sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei (60 str. 1 d. 11 p.). Å iÄ aplinkybę pagrindžia tiek teismo eksperto J. M. P. iÅ¡vada, tiek reanimacijos gydytojos J.

G. teismo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai dėl nukentėjusiojo patirto galvos traumos pobÅ«džio, taip pat liudytojų A. M., A. G., A. L. ir E. Ž. parodymai dėl esamos nukentėjusiojo bÅ«klės ir pasikeitusio potrauminio elgesio. Ä®vertinęs bylos medžiagoje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ , teismas atmeta kaip neįrodytÄ kaltinamajame akte nurodytÄ sunkinančiÄ aplinkybę, kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismo posėdžio metu liudytojai E. U. ir A. G. neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. T. pirtyje gėrė alų. Å iÄ aplinkybę neigė ir pats kaltinamasis. Jokių kitų objektyvių duomenų pagrįsti Å¡iai aplinkybei ir padaryti prieÅ¡ingai iÅ¡vadai byloje surinkta nėra. Net ir keliant prielaidÄ , kad įvykio dienÄ A. T. pirtyje galėjo gerti alų, nėra aiÅ¡ku, koks buvo jo apsvaigimas, ir kiek tai galėjo turėti įtakos jo nusikalstamo elgesio motyvui. Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodyta BK 60 str. 1 d. 9 p. sunkinanti aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ nuosprendžio, nepaÅ¡alinus abejonių dėl jos buvimo.

Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kaltinamajam skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Dėl kitų nuosprendžiu iÅ¡spręstinų klausimų Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. T. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimÄ . Kaltinamajam atlyginus nukentėjusiojo G.

M. patirtÄ Å¾alÄ , procesÄ dėl nukentėjusiojo (ir civilinio ieÅ¡kovo) G. M. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys nutrauktinas. Patvirtintina civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) ir civilinio atsakovo A. T. sutartis dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. T. įsipareigojo atlyginti žalÄ (duomenys neskelbtini) – 2 806,39 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų, trisdeÅ¡imt devynis euro centus) per 36 (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) mėnesius. Procesas dėl civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 6 vienetai vienkartinių stiklinių, tuščias cigarečių pakelis, tuščia plastikinė talpa, 5 cigarečių nuorūkos, 6 tamponai su nuoplovomis, gobtuvas – sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : A. T. (A. T.) pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje padarymo ir paskirti A.

T. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo A. T. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymÄ ir kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. T. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimÄ .

Kaltinamajam atlyginus nukentėjusiojo G. M. patirtÄ Å¾alÄ , procesÄ dėl nukentėjusiojo (ir civilinio ieÅ¡kovo) G. M. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Patvirtinti civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) ir civilinio atsakovo A. T. sutartį dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. T. įsipareigojo atlyginti žalÄ (duomenys neskelbtini) – 2 806,39 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų, trisdeÅ¡imt devynis euro centus) per 36 (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) mėnesius.

ProcesÄ dėl civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, 6 vienetus vienkartinių stiklinių, tuščiÄ cigarečių pakelį, tuščiÄ plastikinę talpÄ , 5 cigarečių nuorÅ«kas, 6 tamponus su nuoplovomis, gobtuvÄ â€“ sunaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Paulius VerÅ¡ekys