84df7b98-273b-441c-996b-91e8fc3a039f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3406-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00191-2019-7 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S 2019 m. balandžio 17 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėjas D. K. (toliau – ir D. K., ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. 2-15) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI, atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2018 lapkričio 6 d.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Papildomi baldai dar labiau mažino kameros plotÄ . IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad iÅ¡ kameros ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pažymi, kad Kauno TI nebuvo pakankamas socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai užtikrinta kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į Å¡iÄ veiklÄ Ä¯traukti suimtuosius.

PareiÅ¡kėjo teigimu gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , kiekvienÄ kartÄ reikia daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigÅ«nas iÅ¡girs ir prieis. PareiÅ¡kėjas teigė, kad Kauno TI turėjo teisę į tik vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje. Teigė, kad, remiantis Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimu, turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

Pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klė neatitiko higienos normų. Nurodė, kad kameroje blogai veikė ventiliacija, buvo drėgna, netinkamas natÅ«ralus bei dirbtinis apÅ¡vietimas. Nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, kadangi maistas bÅ«davo Å¡altas, maistas pateikiamas nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis. Dėl nurodytų veiksnių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , diskomfortÄ . Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų juto diskomfortÄ , papildomus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ .

Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), jos nuostatas aiÅ¡kinančia Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK). prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Kauno TI su skundu nesutiko (b. l. 21-28). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui Kauno TI buvo užtikrintas 3,6 kv. m teisės aktuose nustatytas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas.

Kauno TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso kambarį, koplyčiÄ , bibliotekÄ . Nurodo, kad visose Kauno TI kamerose yra įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, kurie veikia. Atsakovės atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimų trukmė buvo tokia, kokiÄ numatė tuo metu galioję teisės aktai.

Teigė, kad visuomenės sveikatos centrai reguliariai atlieka kamerų patikrinimus, siekiant nustatyti, kaip įstaigoje laikomasi higienos normų reikalavimų. Kamerų yra įrengtos taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Asmenys Kauno TI maitinami vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 įtvirtintais reikalavimais. Teisės aktai nenumato maisto dalinimo su pirÅ¡tinėmis, tačiau siekiant optimaliai užtikrinti maisto higienÄ maistÄ dalinantys asmenys naudoja vienkartines pirÅ¡tines.

Tiekiamo maisto valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų ir (arba) nuteistųjų skundai, susiję su maitinimo kokybe, yra persiunčiami UAB „Niklita“, teikiančiai maitinimo paslaugas Kauno TI. KiekvienÄ dienÄ maisto iÅ¡vaizdÄ ir kvapÄ Ä¯vertina ir iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos vyriausiasis specialistas, remdamasis Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Kontrolinius maisto cheminės sudėties patikrinimus Kauno TI reguliariai atlieka tyrimų centrai. Ginčo nagrinėjimo laikotarpiu maisto kokybės pažeidimų nenustatė nei tyrimų centrai savo iÅ¡vadose, nei Kauno TI apsaugos ir priežiÅ«ros pareigÅ«nai kasdien pildomuose pagaminto maisto kokybės vertinimo apskaitos žurnaluose. Pažymėjo kad visuomenės sveikatos centrai reguliariai tikrina, kaip įstaigoje laikomasi higienos normų reikalavimų, ir tuo tikslu atlieka kamerų patikrinimus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nurodė nepagrįstas aplinkybes, neįrodė kalinimo sÄ lygų sukeltos neturtinės žalos fakto.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2018 lapkričio 6 d. kalinamas Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis (toliau – ir ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 141 (kameros plotas 14,05 kv.m ) kartu su 2-3 asmenimis; nuo 2017-08-08 iki 2017-09-22 laikomas kameroje 129 (kameros plotas 20,44 kv.m) kartu su 3-5 asmenimis; nuo 2017-09-22 iki 2018-03-29 kameroje 346 (kameros plotas 15,94 kv.m) kartu su 2-4 asmenimis; nuo 2018-04-03 iki 2018-04-03 kameroje 339 (kameros plotas 15,32 kv.m ) kartu su 3-4 asmenimis, nuo 2018-04-03 iki 2018-11-06 kameroje 211(kameros plotas 16,33 kv.m) kartu su 3-4 asmenimis (b. l. 121-133).

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Remiantis minėtais Kauno TI pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl pareiÅ¡kėjui tekusio minimalaus ploto -3,6 kv. m. nebuvo pažeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Kadangi nagrinėjamu atveju minimalios ploto normos pažeidimas nekonstatuotas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų bei įrenginių užimamo ploto. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo veikiančių pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl kilus pavojui, pareigūnų nebūtų galima prisišaukti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir Eksploatavimo taisyklės) 14.4 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog visose Kauno TI kamerose įrengti aliarminiai pareigūnų iškvietimo mygtukai, kurie yra veikiantys. Pareiškėjas nenurodė, kada, kurioje kameroje ir kaip koks konkretus pavojus jam buvo kilęs, kuomet jis galimai negalėjo prisišaukti pagalbos. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė abstrakčiai, grindė jas į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog galimai kilus pavojui, pagalbos jis negalėtų pasišaukti, tačiau duomenų apie realiai kilusias neigiamas pasekmes, konfliktines situacijas ar kilusius pavojus sveikatai ar gyvybei byloje nėra.

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, jog jam nebuvo suteikta galimybė sportuoti, nebuvo socialinės reabilitacijos programų. Byloje pateiktas Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašas (b. l. 33-35) patvirtina, jog suimtieji ir nuteistieji laikomi vienoje kameroje, jiems pageidaujant išvedami pasivaikščioti į kiemus, kuriuose įrengta sportinė įranga (Aprašo 22 p.).

Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 taip pat yra patvirtinta Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 36-42). Skunde pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė bei išvardino, jog nebuvo užtikrintas jam suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti suimtuosius.

Spręstina, jog pareiÅ¡kėjas įvairiose programose galėjo dalyvauti savo noru, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie tai į kokias programas pareiÅ¡kėjas užsirašė, nepateikė duomenų ar kreipėsi į administracijÄ dėl dalyvavimo programoje ar kitame užsiėmime, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad jam nebuvo suteikta galimybė ne mažiau kaip 8 valandos bÅ«ti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžių, jie buvo netvarkingi, sienos pažaliavusios, nutrupėję.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo teisės į ilgesnės trukmės pasivaikščiojimÄ , atsižvelgiama į tai, jog Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] 8 ir daugiau valandų laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui tam tikromis veiklomis ne jų kamerose.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemuose įrengimo. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiagoje esanti fotonuotrauka (b. l.

60) paneigia pareiÅ¡kėjos argumentus dėl netinkamai įrengtų ar netvarkingų privaikščiojimų kiemelių. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos argumentai dalyje dėl 1 val. pasivaikščiojimų trukmės, tvarkos ir kiemelių įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose yra netinkama ventiliacija, todėl trÅ«ko gryno oro. Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Atsakovo į bylÄ pateiktos foto nuotraukos (b. l. 71-72) patvirtina, kad Kauno TI kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija. Byloje yra pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktai, kuriuose Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų pažeidimų nėra nustatyta (b. l. 74-92). Todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad kamerų vėdinimo įrengimas, neatitiko galiojusių higienos normų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dienÄ trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, apÅ¡vietimas buvo per silpnas, o dirbtinis apÅ¡vietimas – per stiprus.

Pagal Eksploatavimo taisyklių 14.3 punktÄ , kamerose privalo bÅ«ti įrengtas tiek dieninis, tiek ir naktinis apÅ¡vietimas. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja nei naktinio apÅ¡vietimo, nei natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento. Duomenų apie kamerų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, natÅ«raliÄ ir dirbtinę apÅ¡vietÄ Ä¯ bylÄ nepateikta.

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Kauno visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamos kamerų apÅ¡vietos nesikreipė, pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kamerų Nr. 141, 129, 346, 339, 211 apÅ¡vietos jo buvimo minėtose kamerose laikotarpiais dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų, kuriose jis kalėjo ginčui aktualiu laikotarpiu, netinkamo apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016). PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta temperatÅ«ra, todėl buvo Å¡alta žiemÄ , o vasara – karÅ¡ta. Anksčiau minėtų higienos normų 16 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Atsakovės atstovas nurodo, kad Å¡ildymas užtikrinamas visose kamerose ir yra centralizuotas, visose kamerose yra radiatoriai. Minėta, kad byloje nepateikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl kamerų Nr. 141, 129, 346, 339, 211 kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikoma pareiÅ¡kėjas, sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams. IÅ¡ pateiktų aktų matyti (b. l. 74-92) , kad tikrintose kamerose temperatÅ«ra tikrinimo laikotarpiais atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nenustatyta, jog pareiÅ¡kėja dėl netinkamos temperatÅ«ros kreipėsi į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl temperatÅ«ros neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikytini nepagrįstais.

Taigi, nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo, kokiais laikotarpiais ir kada konkrečiai temperatÅ«ra neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Å¡ie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Kauno TI nebuvo užtikrinamos tinkamos sÄ lygos pavalgyti, patiekiamas maistas buvo Å¡altas, maisto dalintojas maistÄ dalino be higieninių pirÅ¡tinių. Atsakovės atstovas nurodė, kad tiekiamo maisto valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Suimtųjų ir (arba) nuteistųjų skundai, susiję su maitinimo kokybe, yra persiunčiami UAB „Niklita“, teikiančiai maitinimo paslaugas Kauno TI. KiekvienÄ dienÄ maisto iÅ¡vaizdÄ ir kvapÄ Ä¯vertina ir iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos vyriausiasis specialistas, remdamasis Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Kontrolinius maisto cheminės sudėties patikrinimus Kauno TI reguliariai atlieka tyrimų centrai.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 41 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parÄ mitybos normos energinę vertę – ne mažiau kaip 2298 kcal.

Ä® bylÄ pateikti Kauno technologijos universiteto maisto instituto Tyrimų protokolai (b. l. 61-65) paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Minėta, jog, pagal žalos atlyginimÄ reguliuojančias teisės normas, asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tada, kai yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų. Nenustačius, kad ginčo laikotarpiu Kauno TI pažeidė teisės aktų reikalavimus, skirtus užtikrinti D. K. teises į tinkamas suėmimo vykdymo sÄ lygas, t.y. nenustačius neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, valstybei neatsiranda pareiga pareiÅ¡kėjui atlyginti jo nurodytÄ Å¾alÄ .

Dėl aukščiau nurodytų argumentų pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Irena Varžinskienė