84de3d4f-37ff-47f2-a1b4-77e50e57eabd · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-1022-460/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00182-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.10.5.1; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivita“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivita“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stakreta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stakreta“ 5 776 Eur skolos, 63,45 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2019 m. sausio 25 d. Å¡alys sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitÄ už Å¡alių sutartÄ 968 Eur kasmėnesinį atlyginimÄ . Teigia, kad atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo atsiskaityti per 15 dienų nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros gavimo dienos, tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, už laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas neatsiskaitė, dėl to susidarė 5 776,00 Eur įsiskolinimas. Pažymėjo, kad už vėlavimÄ atsiskaityti paskaičiuota 63,45 Eur delspinigių.

2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 24 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

3. Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus, kuriais prašė panaikinti 2020 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimÄ , bylÄ dalyje dėl 4 700 Eur skolos priteisimo nutraukti, o reikalavimus dėl 968 Eur skolos, 63,45 Eur delspinigių ir 351,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. sprendimu Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimÄ pakeitė. Priėmė ieÅ¡kinio dalies dėl 4 700 Eur skolos priteisimo atsisakymÄ ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė. IeÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 108 Eur skolos, 63,45 Eur delspinigių; 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 740 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 5.1. Nurodė, kad po preliminaraus sprendimo byloje priėmimo, 2020 m. vasario 26 d. iÅ¡ atsakovės į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervesta 4 700 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „už paslaugas“. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo paskirtyje nekonkretizuota už kurį laikotarpį suteiktas paslaugas yra atliktas pavedimas, laikė, kad buvo apmokėtos seniausiai iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Darė iÅ¡vadÄ , kad liko neapmokėta dalis 2020 m. sausio 31 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. VIV20-029, skolos likutis – 108 Eur, ir visa 2020 m. vasario 16 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. VIV20-042 968 Eur sumai. 5.2. Nurodė, kad susipažinus su EDS iÅ¡raÅ¡u matyti, kad ieÅ¡kovė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020 m. vasario mėn. pateikė Å¡ias deklaracijas: mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ mobilių tarÅ¡os Å¡altinių (už 2019 m.), metinę gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms (už 2019 m.), mėnesinę pajamų mokesčio (už 2019 m. vasario, kovo, balandžio mėn., 2020 m. sausio mėn.), pridėtinės vertės mokesčio (už 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn.).

Teigia, jog iÅ¡ minėto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2020 m. vasario mėn. iÅ¡ esmės buvo teikiamos arba tikslinamos deklaracijos už praėjusius metus. Akcentavo, kad duomenų, kad bÅ«tų buvę tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai už einamÄ jį 2020 m. vasario mėn., byloje nėra. 5.3. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos nustatytu terminu (iki 2020 m. vasario 17 d.) nepateikė, kadangi atsakovė neperdavė reikalingų dokumentų, tačiau atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis į atsakovės direktorių dėl trÅ«kstamų dokumentų pateikimo, prieÅ¡ingai, atsakovės atstovo teigimu vasario mėnesį ieÅ¡kovės direktorė pas jį nei karto, kaip buvo įprasta, atvykusi nebuvo ir apskritai su juo nebebendravo.

Nurodė ,kad ieÅ¡kovė dar nenutraukus sutarties su atsakove, o tik iÅ¡siuntus jai praneÅ¡imÄ dėl sutarties nutraukimo 2020 m. vasario 20 d., tÄ pačiÄ dienÄ jau kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ ir duomenų, kad iki 2020 m. kovo 1 d. dar teikė kokias nors paslaugas atsakovei byloje nepateikė. 5.4. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieÅ¡kovė teikė atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas už einamÄ jį 2020 m. vasario mėn., o vien tai, kad 2020 m. vasario mėn. tarp Å¡alių sudaryta paslaugų sutartis dar nebuvo nutraukta, nesudaro pagrindo ieÅ¡kovei reikalauti atlygio už faktiÅ¡kai neteiktas paslaugas, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl 968 Eur skolos priteisimo pagal 2020 m. vasario 16 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ laikė neįrodyta ir nepagrįsta, todėl atmetė. 5.5. Nurodė, kad įmonės vadovas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, nepakankamai kontroliavo kaip vykdomi įmonės finansiniai įsipareigojimai, žinojo apie prievolę atsiskaityti su ieÅ¡kove, nes kiekvienÄ mėnesį gaudavo sumines lenteles apie įmonės įsiskolinimus ir atsiskaitymus, tačiau besikaupiančios skolos ieÅ¡kovei nesumokėjo, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pažeidė prievolę už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. galutinį sprendimÄ ir ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 968 Eur paslaugų kainos dalį bei 205 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už pirmoje instancijoje IeÅ¡kovei suteiktas teisines paslaugas. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimÄ .

7. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 7.1. IeÅ¡kovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2020 m. vasario mėn. iÅ¡ esmės buvo teikiamos arba tikslinamos deklaracijos už praėjusius metus, tačiau duomenų, kad bÅ«tų buvę tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai už einamÄ jį 2020 m. vasario mėn., byloje nėra yra prieÅ¡taringa, kadangi net ir deklaracijų patikslinimo veiksmai yra buhalterinės apskaitos vedimo dalyku. Taip pat mano, kad Å¡i iÅ¡vada savaime neteisinga, kadangi ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad visos deklaracijos, kurios turėjo bÅ«ti pateiktos per 2020 m. vasario mėn. buvo tinkamai ir laiku pateiktos.

Trečia, priimta teismui neatsižvelgus į įstatyminius reikalavimus. 7.2. Nurodė, kad 2020 m. vasario mėn. ieÅ¡kovo atstovė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikusi tiek mėnesinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2020 m. sausio mėn., tiek ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2020 m. sausio mėn. Pažymėjo, kad paslaugų sutarčiai tarp Å¡alių baigus galioti 2020 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovė net objektyviai nebegalėjo rengti ir teikti deklaracijų už ataskaitinį 2020 m. vasario mėn., kurios atitinkamai turėjo bÅ«ti teikiamos jau per 2020 m. kovo mėnesį, kuomet ieÅ¡kovė nebeturėjo įgaliojimų vesti atsakovės apskaitos.

Pažymėjo, kad lygiai tokia pati situacija ir su mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ mobilių tarÅ¡os Å¡altinių deklaracija (FR0521). Teigia, jog ieÅ¡kovė, kartu su 2020 m. gegužės 20 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais į bylÄ pateiktu iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ EDS sistemos matyti, kad Å¡iame punkte aptarta deklaracija mokesčių administratoriui buvo pateikta įstatymo nustatytais terminas, o bÅ«tent 2020 m. vasario 9 d. Mano, kad teismo iÅ¡vada, kad duomenų, jog bÅ«tų buvę tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai už einamÄ jį 2020 m. vasario mėn., byloje nėra, ne tik prasilenkia su teisės aktų reikalavimais, yra per se nepagrįsta bet ir apskritai yra nelogiÅ¡ka. 7.3.

Pažymi, kad deklaracijų tikslinimo poreikis nuolat iÅ¡kyla pasibaigus kalendoriniams metams siekiant su tiekėjais suderinti tarpusavio įsipareigojimų likučius, iÅ¡raÅ¡ius kreditines sÄ skaitas už praėjusius laikotarpius ir pan. Akcentuoja, kad deklaracijų tikslinimas savaime nereiÅ¡kia netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo fakto, nebent bÅ«tų įrodyta prieÅ¡ingai. 7.4. Nurodė, kad byloje nėra absoliučiai jokių duomenų ir/ar įrodymų, kurie liudytų, jog deklaracijos buvo tikslinamos ne dėl bendrovės veiklos specifikos, bet dėl ieÅ¡kovės netinkamai teiktų buhalterinės apskaitos paslaugų.

Teigia, jog nesant byloje jokių patikimų duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė netinkamai teikė paslaugas, teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti, jog 2020 m. vasario mėnesį buhalterinės apskaitos paslaugos atsakovui apskritai nebebuvo teikiamos. 7.5. Teigia, jog nei teisės aktai, nei Å¡alių sudaryta sutartis nenumatė ieÅ¡kovei draudimo kreiptis į teismÄ anksčiau, nei baigs galioti sutartis. Mano, jog Å¡iai dienai yra pasitvirtinusios visos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, įskaitant, kad atsakovė nevykdo savo pareigų ieÅ¡kovei ir neatsiskaito už paslaugas.

Darė iÅ¡vadÄ , kad nors ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas nesulaukus sutarties pabaigos dienos, tačiau tai nepaneigė fakto, kad atsakovė neatsiskaitė už paslaugas. 7.6. Pažymi, jog paslaugų sutartis tarp Å¡alių baigė galioti 2020 m. kovo 1d., tuo tarpu darbo užmokestis už vasario mėn. darbÄ turėjo bÅ«ti skaičiuojamas ir mokamas jau kovo mėnesį, konkrečiai iki 2020 m. kovo 10 d. (Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalis). Taigi baigus galioti Å¡alių sudarytai sutarčiai ieÅ¡kovė neturėjo jokios – nei sutartinės, nei įstatyminės – galiojančios pareigos atlikti darbo užmokesčio skaičiavimų už 2020 m. vasario mėn.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 9.1. Nurodė, kad pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019-001 IeÅ¡kovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus pirminius dokumentus vesti atsakovės buhalterinę apskaitÄ , atstovauti valstybinėse bei kitose institucijose, susijusiose su paslaugos teikimu, bei teikti konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Teigia, jog faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė įsipareigojo vesti visÄ buhalterinę atsakovo apskaitÄ , tačiau 2020m. vasario mėnesį ieÅ¡kovė tik teikė ar tikslino kai kurias deklaracijas už 2019 metus, kitų darbų visa apimtimi, kaip praėjusiais mėnesiais, ji neatliko.

Mano, jog aiÅ¡kinant sutarties esmę, kai kurių deklaracijų pateikimas negali bÅ«ti laikomas kaip sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymas ir apeliantė neįgyja teises gauti visiÅ¡kÄ apmokėjimÄ kaip ir už kitus mėnesius. 9.2. Teigia, jog 2020 m. vasario 20 d. raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ . Taip pat ieÅ¡kovė 2020 m. vasario 16 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. VIV20-042 968,00 Eur sumai. Å i sÄ skaita faktÅ«rÄ yra iÅ¡raÅ¡yta pažeidžiant sutarties 7 straipsnį kuriame numatyta, kad „Klientas įsipareigoja atsiskaityti už Teikėjo suteiktas paslaugas per 15 kalendorinių dienų nuo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos- faktÅ«ros, o PVM sÄ skaita faktÅ«ra už suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡oma mėnesiui pasibaigus. 9.3.

Nurodo, kad 2020 m. kovo 13 d. atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus dėl 2020 m. vasario 24 d. priimto preliminaraus sprendimo, kur pasisakė, kad „nesutinka apmokėti 2020 m. vasario 16 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. VIV20-042 968 Eur sumoje. Teigia, jog Å¡i PVM sÄ skaita-faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta už atliktus darbus 2020m. vasario mėnesį. IeÅ¡kovė UAB „Vivita“ 2020 m. vasario mėnesį jokių darbų pagal 2019 m. sausio 25 d. sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį nebeatliko. Nebebuvo apskaičiuotas darbuotojams darbo užmokestis, nebuvo parengtos metinės ataskaitos VMI, Sodrai, statistikai“.

Teigia, jog ieškovė jau 2020 m. kovo mėnesį pateikus prieštaravimus buvo informuota, kad kyla abejonės dėl jos atliktų darbų 2020m. vasario mėnesį ir visus atsakovės buhalterinius dokumentus turėjo pas save, todėl turėjo galimybę pateikti duomenis apie atliktas buhalterines paslaugas 2020m. vasario mėnesį, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 968 Eur sumÄ už 2020 m. vasario mėnesį suteiktas paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl apeliacinio skundo argumentų 12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Vivita“ ir atsakovė UAB „Stakreta“ 2019 m. sausio 25 d. sudarė finansinio bei mokestinio konsultavimo ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019-001 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus pirminius dokumentus vesti atsakovės buhalterinę apskaitÄ , atstovauti valstybinėse bei kitose institucijose, susijusiose su paslaugos teikimu, bei teikti konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais.

Atsakovė sutarties 7 punktu įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti fiksuotÄ 968 Eur mėnesinį atlyginimÄ , kuris turėjo bÅ«ti apmokamas per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos. Atsakovė Sutarties 10 punktu įsipareigojo ieÅ¡kovei mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtų sumų už kiekvienÄ pradelstÄ atsiskaityti dienÄ . IeÅ¡kovė atsakovei už laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas iÅ¡rašė sÄ skaitų bendrai 5 808 Eur sumai.

Atsakovė minėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nustatytais terminais neapmokėjo ir liko skolinga 5 776 Eur. IeÅ¡kovė už delsimÄ atsiskaityti priskaičiavo 63,45 Eur delspinigių, nevirÅ¡ijant 180 dienų termino. 2020 m. vasario 20 d. raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo. Tarp Å¡alių sudaryta Sutartis laikoma nutraukta nuo 2020 m. kovo 1 d.

13. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant dėl prievolės atsakovei apmokėti už 2020 m. vasario mėnesį suteiktas paslaugas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2020 m. vasario mėn. iÅ¡ esmės buvo teikiamos arba tikslinamos deklaracijos už praėjusius metus, tačiau duomenų, kad bÅ«tų buvę tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai už einamÄ jį 2020 m. vasario mėn., byloje nėra yra prieÅ¡taringa, kadangi net ir deklaracijų patikslinimo veiksmai yra buhalterinės apskaitos vedimo dalyku.

14. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau iÅ¡plėtotÄ ir nuosekliÄ teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

16. Vertinant byloje surinktus įrodymus susijusius su ieÅ¡kovės teise reikalauti atsakovės apmokėti 2020 m. vasario 16 d. sÄ skaitÄ Nr. VIV20-042 nustatyta, kad ieÅ¡kovė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020 m. vasario mėn. pateikė Å¡ias deklaracijas: mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ mobilių tarÅ¡os Å¡altinių (už 2019 m.), metinę gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms (už 2019 m.), mėnesinę pajamų mokesčio (už 2019 m. vasario, kovo, balandžio mėn., 2020 m. sausio mėn.), pridėtinės vertės mokesčio (už 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn.).

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nepatvirtina, jog ieÅ¡kovė tinkamai vykdė 2019 m. sausio 25 d. finansinio bei mokestinio konsultavimo ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2019-001 prisiimtus įsipareigojimus. Akcentuotina, jog minėta nutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti tokias paslaugas: konsultuoti telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu paslaugos naudojimo bei mokesčių klausimais, registruoti buhalterines operacijas, ilgalaikio turto nusidėvėjimÄ , apskaičiuoti ir deklaruoti darbo užmokesčio mokesčius, rengti mėnesines ir metines deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, rengti mėnesines ir metines deklaracijas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, teikti mėnesines ir metines deklaracijas Statistikai, rengti finansinės atskaitomybės dokumentus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame nutarties punkte aptarti įrodymai patvirtina tik tai, kad ieÅ¡kovė 2020 m. vasario mėnesį iÅ¡ esmės teikė arba tikslino deklaracijos už praėjusius t. y. 2019 metus, o už einamÄ jį 2020 m. vasario mėnesį ieÅ¡kovė pateikė tik mėnesinę pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Kitų įrodymų apie 2020 m. vasario mėnesį suteiktas paslaugas ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad 2020 m. vasario mėnesį suteikė tinkamas paslaugas atsakovei, todėl atsakovė privalo už jas atsiskaityti.

17. Nors apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė teigia, jog paslaugų sutarčiai tarp Å¡alių baigus galioti 2020 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovė net objektyviai nebegalėjo rengti ir teikti deklaracijų už ataskaitinį 2020 m. vasario mėn., kurios atitinkamai turėjo bÅ«ti teikiamos jau per 2020 m. kovo mėnesį, kuomet ieÅ¡kovė nebeturėjo įgaliojimų vesti atsakovės apskaitos, tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja jog 2019 m. sausio 25 d. finansinio bei mokestinio konsultavimo ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2019-001 ieÅ¡kovė įsipareigojo ne tik teikti deklaracijas už ataskaitinį laikotarpį, tačiau ir konsultuoti telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu paslaugos naudojimo bei mokesčių klausimais, registruoti buhalterines operacijas, ilgalaikio turto nusidėvėjimÄ , apskaičiuoti ir deklaruoti darbo užmokesčio mokesčius, rengti finansinės atskaitomybės dokumentus.

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovei 2020 m. vasario 20 d. nutraukus paslaugų teikimo sutartį bei tÄ pačiÄ dienÄ pateikus ieÅ¡kinį teismui, ieÅ¡kovė atsakovei daugiau jokių paslaugų neteikė. Be to, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė, be jau minėtų mėnesinės pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų bÅ«tų suteikusi kokias nors konsultacijas, ar atlikusi kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovei tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų, nėra pagrindo atsakovei apmokėti ieÅ¡kovės pateiktÄ sÄ skaitÄ už 2020 m. vasario mėnesį.

18. Taip pat nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės į bylÄ pateikti kitų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo teikiamos ir kitos sutartimi aptartos paslaugos, kadangi ieÅ¡kovė atsakovei buvo gražinusi visus su paslaugų teikimu susijusius dokumentus. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė 2020 m. kovo 17 d. teikdama prieÅ¡taravimus dėl 2020 m. vasario 24 d. preliminaraus teismo sprendimo, nesutiko su ieÅ¡kovės pateikta sÄ skaita už 2020 m. vasario mėnesį.

Taip pat iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė atsakovei visus atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus gražino 2020 m. balandžio 20 d.. Å ios aplinkybės rodo jog ieÅ¡kovė, gavusi atsakovės prieÅ¡taravimus vis dar turėjo atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl galėjo pateikti įrodymus apie ieÅ¡kovės suteiktas kitas paslaugas atsakovei, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo. Ä®vertinus tai kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad be mėnesinės pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, ieÅ¡kovė atsakovei 2020 m. vasario mėnesį bÅ«tų suteikusi kitų paslaugų (CPK 178 straipsnis).

19. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo bylos Å¡alis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktikÄ , teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ , kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neįrodė paslaugų teikimo fakto už 2020 m. vasario mėnesį, todėl pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl 968 Eur skolos priteisimo.

20. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu yra prašoma priteisti 205 Eur bylinėjimosi išlaidas už pirmoje instancijoje ieškovei suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog apeliaciniu skundu nėra nurodoma, jokių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai apskaičiavęs šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl 205 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo susijęs su reikalavimu dėl 968 Eur paslaugų kainos priteisimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl 968 Eur paslaugų kainos priteisimo už 2020 m. vasario mėnesį suteiktas paslaugas, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teisme patirtų bei priteistų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo.

21. Ä®vertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės, teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo 23. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovės praÅ¡ymas skubos tvarka panaikinti Betono mazgui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ArmatÅ«ros cechui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini) taikytÄ areÅ¡tÄ , keičiant nekilnojamo turto į areÅ¡tÄ piniginėmis lėšomis 1 173 Eur sumoje. Nurodė, kad atsakovė nori parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ pasirinktam pirkėjui, todėl bÅ«tina panaikinti taikomÄ nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ .

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkcijÄ : jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieÅ¡kovas gali praÅ¡yti jas pakeisti kitomis, ir prieÅ¡ingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡is ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti praÅ¡ymÄ taikyti kitas jo siÅ«lomas laikinÄ sias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastÄ .

Keičiant pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, svarbiausia, kad bÅ«tų efektyviai užtikrinti pareikÅ¡ti reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017; 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-58-302/2019).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo, tačiau siekdama turtÄ realizuoti, praÅ¡o pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, t. y. pakeisti nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ Ä¯ piniginių lėšų esančių atsakovės sÄ skaitoje areÅ¡tÄ . Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – bÅ«simo teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant iÅ¡vengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu.

26. IÅ¡ į bylÄ pateikto praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo matyti, jog atsakovė praÅ¡o pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi siekia jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ realizuoti (parduoti pasirinktam pirkėjui). Tai reiÅ¡kia, jog panaikinus taikomÄ nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ , o atsakovei šį turtÄ pardavus, ieÅ¡kovės teisės į greitÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ bÅ«tų nepagrįstai apsunkinamos, todėl darytina iÅ¡vada, jog laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, todėl toks praÅ¡ymas netenkintinas.

27. Nors atsakovė praÅ¡o pakeisti nekilnojamajam turtui taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones į piniginių lėšų esančių atsakovės sÄ skaitoje areÅ¡tÄ , tačiau į bylÄ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė disponuoja pakankama piniginių lėšų suma, kuri užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Taigi, nesant byloje duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, teismas konstatuoja, jog atsakovės praÅ¡ymas pakeisti taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones yra nepagrįstas.

28. Akcentuotina ir tai, kad savo praÅ¡yme atsakovė nurodo, jog pinigines lėšas taikomo areÅ¡to ribose, atsakovė galėtų pervesti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ . Teismas pažymi, jog atsakovei atsiskaičius su ieÅ¡kove, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas iÅ¡nyktų, todėl laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų naikinamos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 29. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė į bylÄ pateikė Å¡iuos bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus: 2020 m. liepos 9 d. sÄ skaitÄ už teisinę pagalbÄ Nr. 200709/2, kurioje nurodyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patirta 150 Eur iÅ¡laidų. Taip pat pateikė 2020 m. liepos 10 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 1053422, kuriuo atsakovė sumokėjo 150 Eur sumÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, konstatuoja, kad atsakovės praÅ¡oma priteisti 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iÅ¡ apeliantės priteistina atsakovei (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

31. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalimi, 326‑331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stakreta“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivita“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stakreta“ 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Raimonda Andrulienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Giedrė Seselskytė