Legislator Case Law & Legislation
84ddf878-8993-470d-bd39-8669c6552b47 AI generated

84ddf878-8993-470d-bd39-8669c6552b47 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 84ddf878-8993-470d-bd39-8669c6552b47
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Netenkinti Lietuvos Respublikos <a href="http://www.infolex.lt/ta/66150:ver25:str67">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-387/2015              Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01303-2013-7             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.(S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. balandžio 21 d.

Legislator headnote

AI generated

84ddf878-8993-470d-bd39-8669c6552b47 · Vilniaus apygardos teismas: parodymus vertino kaip patikimus ir priimtinus. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji buto plane nurodo tokias vietas, kurios fiziÅ¡kai nesimato iÅ¡ tų vietų, kur konflikto metu tariamai buvo liudytoja O. P.. Tačiau teismas į šį klausimÄ nesigilino, apelianto pateikto buto plano nenagrinėjo ir nesutapimų nukentėjusiosios parodymuose nesiaiÅ¡kino. O. B. parodymų patikrinimas vietoje taip pat nebuvo atliktas. L. P. nurodo, kad liudytojų E. K. ir A. J. parodymai apskritai nelaikytini jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kadangi jos apie įvykį sužinojo tik iÅ¡ nukentėjusiosios arba tik tada, kai buvo Å¡aukiamos į teismo liudyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Netenkinti Lietuvos Respublikos <a href="http://www.infolex.lt/ta/66150:ver25:str67">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-387/2015              Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01303-2013-7             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.(S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. balandžio 21 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,teisėjų Pavelo Frolovo, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,nukentėjusiajai G. B.,nuteistajam L. P.,gynėjui adv. Vytautui Griežei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžio, kuriuo L.

P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., ir nubaustas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.IÅ¡ L.

P. G. B. priteisti 434 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas.IÅ¡ L. P. priteista 127,43 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija n u s t a t ė: L. P. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatÄ Å¾mogui ir sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent jis 2013 m. liepos 18 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, konflikto su G. B. metu jų mažametės dukros O. P., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, bÅ«damas namo pirmame aukÅ¡te, hole, tyčia rankomis sugriebė G.

B. už gerklės ir spausdamas bei atleisdamas, nutempė pastarÄ jÄ prie sienos, skiriančios virtuvę nuo koridoriaus, tęsiantis konfliktui namo pirmame aukÅ¡te esančiame koridoriuje, prie kolonos, skiriančios koridorių nuo holo, vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu sudavė per kairį skruostÄ ir tampė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ namo pirmo aukÅ¡to hole, prie laiptų, sugriebė rankomis G. B. už gerklės, spausdamas bei atleisdamas kaklÄ , taip sukėlė G.

B. fizinį skausmÄ bei sumuÅ¡imÄ kairiame skruoste, pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu L. P. praÅ¡o panaikinti 2015-01-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu. Nurodo nesutinkantis su teismo nuosprendžiu, kadangi, apelianto nuomone, jis priimtas tinkamai neįvertinus visų faktinių aplinkybių, liudytojų parodymų ir daiktinių įrodymų, nekritiÅ¡kai vertinant nukentėjusiosios G.

B. parodymus, ignoruojant juose esančius neatitikimus. Apeliantas pažymi, kad teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, visiÅ¡kai neatsižvelgė į kitus tarp jų vykstančius teisminius ginčus, konkrečiai teisme negarinėjamÄ bylÄ dėl O. B. gyvenamosios ir mokymosi vietos bei apelianto bendravimo su dukra tvarkos. Apelianto teigimu, nukentėjusioji turi labai aiÅ¡kų ir akivaizdų motyvÄ jį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti smurtavimu. Anot L. P., apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji akivaizdžiai stengiasi jam pakenkti: siuntinėja elektroninius laiÅ¡kus su Å¡meižtu jų bendriems draugams ir pažįstamiems, sugadino jų asmeninius daiktus iÅ¡sikraustant, vieÅ¡ina įvykį naudodamasi pažįstamų internetiniais portalais ir televizijos paslaugomis.

 Analizuodamas nukentėjusiosios duotus parodymus bei pateikdamas jų vertinimÄ , apeliantas pažymi, kad jie nėra nei nuoseklÅ«s, nei neprieÅ¡taringi. Pasak L. P., nukentėjusioji teigė, jog įvykio metu jis jÄ smaugė, tačiau jokių smurto žymių ant nukentėjusiosios kaklo kitÄ dienÄ nebuvo. Apelianto manymu, Å¡i aplinkybė patvirtina, jog G. B. viskÄ iÅ¡sigalvojo, siekdama jam pakenkti. Taip pat, anot L. P., apylinkės teismas nevertino nukentėjusiosios parodymų neatitikimo kitų byloje surinktų įrodymų, pvz. nukentėjusioji tvirtina, kad jis jai sudavė į veidÄ ir 2013-11-19 apžiÅ«ros metu užfiksuotos smurto žymės yra jo veiksmų pasekmė.

Tačiau tÄ pačiÄ dienÄ pokalbyje su pagalbos telefono 112 operatoriumi, G. B. tvirtino, jog sumuÅ¡imo žymių neliko. Apeliantas akcentuoja, jog pirmos instancijos teismas vadovavosi O. P. parodymais, tačiau duodama parodymus pastaroji nurodė, jog pasakoja apie tai, kÄ mama jai nupiešė ir papasakojo, t. y. perpasakoja tai, kÄ jai sakė nukentėjusioji. L. P. nuomone, tokie nukentėjusiosios veiksmai taip paruoÅ¡iant nepilnametį liudytojÄ , esantį jo įtakoje, turėtų bÅ«ti vertinami kaip poveikis liudytojui, tačiau teismas O.

P. parodymus vertino kaip patikimus ir priimtinus. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji buto plane nurodo tokias vietas, kurios fiziÅ¡kai nesimato iÅ¡ tų vietų, kur konflikto metu tariamai buvo liudytoja O. P.. Tačiau teismas į šį klausimÄ nesigilino, apelianto pateikto buto plano nenagrinėjo ir nesutapimų nukentėjusiosios parodymuose nesiaiÅ¡kino. O. B. parodymų patikrinimas vietoje taip pat nebuvo atliktas. L. P. nurodo, kad liudytojų E. K. ir A. J. parodymai apskritai nelaikytini jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kadangi jos apie įvykį sužinojo tik iÅ¡ nukentėjusiosios arba tik tada, kai buvo Å¡aukiamos į teismo liudyti.

 Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusioji ir prokurorė – atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas. IÅ¡nagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra visiÅ¡kai įrodyta, jog nuteistasis L. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.Pirmos instancijos teismo yra teisingai konstatuota, jog byloje yra pakankamai objektyvių duomenų (nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimai), patvirtinančių, jog L.

P. 2013 m. liepos 18 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, konflikto su G. B. metu jų mažametės dukros O. P., gimusios 2006-03-03, akivaizdoje, vartodamas fizinį smurtÄ , nežymiai sutrikdė G. B. sveikatÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ apylinkės teismas padarė nuosekliai iÅ¡dėstęs, įvertinęs bei palyginęs tarpusavyje nukentėjusiosios bei liudytojų duotus parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ bei kitus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus.

Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti tai, kad vertindamas įrodymus, teismas turi ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmos instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl 2013-07-18 įvykdytos nusikalstamos veikos, vadovavosi vien nukentėjusiosios parodymais, kurie, pasak apelianto, nėra nei nuoseklūs, nei neprieštaringi.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji G. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiÅ¡kino, jog 2013-07-18, jai su dukra grįžus namo, tarp jos ir L. P. kilo konfliktas dėl galimai jų dukros O. P. apipaiÅ¡ytų namo sienų. Anot nukentėjusiosios, Å¡io konflikto metu L. P. paėmė jų dukros mobilųjį telefonÄ , kurį vėliau sviedė į sienÄ , reikalavo grÄ Å¾inti namo raktus bei vartojo G. B. atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ kelis kartus buvo sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo, vienÄ kartÄ sudavė jai deÅ¡ine ranka į kairę veido pusę bei tampė jÄ už plaukų.

Akcentuotina, kad analogiÅ¡kas nusikaltimo padarymo aplinkybes nukentėjusioji nurodydavo visų apklausų, tame tarpe ir bylÄ nagrinėjant teisme, metu, tad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo G. B. parodymų nuoseklumÄ . Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja kitai byloje surinktai medžiagai. PrieÅ¡ingai, jokių neatitikimų tarp nukentėjusiosios parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų nustatyta nebuvo.

Taip specialisto išvadoje Nr. G2355/13(01) konstatuota, kad G. B. padarytas sumušimas kairiame skruoste, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku – 2013-07-18. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37-38). Pažymėtina, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotas tik kairiojo skruosto patinimas, jokių hematomų ar kitų akivaizdžių sumušimų požymių jai nustatyta nebuvo, kas visiškai atitinka G.

B. pokalbyje su pagalbos telefono 112 operatoriumi metu nurodytas aplinkybes, jog akivaizdžių sumušimo žymių neliko (b. t. 1, b. l. 54). Analogiškus paaiškinimus nukentėjusioji davė ir 2013-12-11 vykusios apklausos metu, nurodydama, kad nuo L. P. suduoto smūgio mėlynės neliko, buvo tik patinęs žandas (b. t. 1, b. l. 44-45). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde tai, kad nukentėjusiosios apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių smurto žymių ant kaklo, nepaneigia G. B. nurodomų aplinkybių dėl konflikto metu L.

P. jos atžvilgiu naudojamo fizinio smurto pobÅ«džio, o bÅ«tent dėl to, jog pastarasis buvo sugriebęs jai už gerklės. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuteistasis nesmaugė G. B., bet tai suspausdavo, tai atleisdavo jai kaklÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo veiksmai nebuvo pakankamai intensyvÅ«s tam, kad paliktų žymių. Nukentėjusiosios nurodomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir mažametės liudytojos O. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei pagarsinti teismo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (b. t. 1, b. l. 74-84).

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad duodama parodymus, O. P. nurodė, jog pasakoja apie tai, kÄ mama jai nupiešė ir papasakojo. Nupasakodama įvykio aplinkybes, mažametė liudytoja labai tiksliai nurodė, kad konfliktas tarp jos tėvų kilo dėl apipaiÅ¡ytų namo sienų joms su mama 2013-07-18 vakare grįžus namo. Pasak O. P., L. P. pareiÅ¡kė joms pretenzijas dėl apgadintų sienų, tačiau jos su nukentėjusiÄ ja pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ , į savo kambarį. Nuteistasis atėjo joms iÅ¡ paskos, pačiupo O.

P. telefonÄ ir pradėjo leistis laiptais, G. B. pradėjo jį vytis. Liudytojos teigimu, bÅ«dami apačioje tėvai pradėjo pyktis. Pasak O. P., ji matė kaip L. P. suėmė nukentėjusiajai už kaklo ir nusivedė jÄ . Kas vyko toliau, liudytoja nematė, kadangi iÅ¡sigando ir nubėgo pas didelį Å¡unį. Taigi, O. P. neteigė mačiusi visÄ konfliktÄ , o atsakydama į psichologės klausimÄ paaiÅ¡kino, jog mama jai nupiešė tik tai, kas vyko toliau, t. y. to, ko mergaitė nematė, kadangi nubėgo pas Å¡unį.

Apklausos metu O. P. taip pat parodė girdėjusi kaip L. P. reikalavo atiduoti raktus. Pažymėtina, kad Å¡ie liudytojos parodymai visiÅ¡kai atitinka G. B. paaiÅ¡kinimus. Pastarosios teigimu, po konflikto užlipusi į antrÄ aukÅ¡tÄ ji rado dukrÄ apsikabinusį Å¡unį. Dukra buvo iÅ¡sigandusi, nenorėjo pasilikti L. P. namuose, todėl jos iÅ¡važiavo. Vertindamas mažametės liudytojos parodymus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apklausos metu liudytoja ne iÅ¡ karto buvo klausinėjama apie tarp tėvų kilusį konfliktÄ , tačiau pasakojo apie savo santykius su tėvu, jų gyvenimo sÄ lygas, nurodydama tiek aplinkybes reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai ir visiÅ¡kai atitinkančias kitus byloje surinktus duomenis, tiek ir tiesiogiai nesusijusias su nagrinėjama byla.

Taip liudytoja nurodė mananti, kad L. P. jÄ nelabai myli, kadangi jis neleidžia joms su mama žiÅ«rėti televizoriaus (ji negalėjo Å¡eÅ¡tadieniais žiÅ«rėti savo mėgstamos laidos), naudotis virtuve. Dėl pastarosios priežasties jos nusipirko elektrinę viryklę ir naudojosi ja savo kambaryje antrame aukÅ¡te. Å ie liudytojos parodymai visiÅ¡kai atitinka ne tik nukentėjusiosios parodymus, bet ir byloje esančias paties L. P. pateiktas nuotraukas, kuriose yra užfiksuotas kambarys, kuriame gyveno nukentėjusioji ir O.

P. (b. t. 1, b. l. 173-177). IÅ¡ pastarųjų nuotraukų matyti, kad gyvenamoji patalpa buvo naudojama ir kaip virtuvė (nuotraukose užfiksuotas valgomasis stalas, viryklė, indai ir pan.). Taip pat pasakodama apie savo santykius su tėvu, O. P. nurodė, jog jis ne kartÄ jÄ gÄ sdino, grasindamas žiemÄ iÅ¡neÅ¡ti į laukÄ triuÅ¡iukÄ , iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ Å¡unį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių mažametės liudytojos nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apklausos metu ji vadovavosi asmenine patirtimi, pasakojo savo iÅ¡gyvenimus bei tai, kÄ matė savo akimis, o ne perpasakojo savo motinos nurodytas aplinkybes.

Akcentuotina ir tai, jog O. P. neteigė mačiusi visÄ konfliktÄ , ji paaiÅ¡kino, jog matė tik tai, kaip L. P. suėmė mamai už kaklo. Daugiau nieko nematė, nes nubėgo į antrÄ aukÅ¡tÄ pas Å¡unį, kur jÄ vėliau ir rado nukentėjusioji. Tai, kad mergaitė buvo labai iÅ¡sigandusi, Å¡oko bÅ«senoje, patvirtino ir liudytoja E. K., pas kuriÄ Ä¯vykio naktį nakvojo nukentėjusioji ir O. P.. Pažymėtina, kad liudytoja taip pat nurodė pastebėjusi, jog vienas nukentėjusiosios skruostas buvo raudonas (b. t. 2, b. l. 83-84).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiosios bei mažametės liudytojos O. P. parodymus tinkamais L. P. kaltinančiais įrodymais bei vadovavosi jais spręsdamas nuteistojo kaltės klausimÄ .Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptarti įrodymai, vertinant juos kitų byloje surinktų įrodymų (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK KPS Antrajame poskyryje sudarytos garso įrašų suvestinės, Vilniaus miesto krizių centro pažyma) kontekste, patvirtina L.

P. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .  Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vykstančių kitų teisminių ginčų, jos elektroninių laiÅ¡kų siuntinėjimo ir pan.) neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant L. P. kaltės klausimÄ , todėl teisėjų kolegija jų atskirai nevertina ir dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog L. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sutrikdė G.

B. sveikatÄ , apelianto nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiosios galimo jo apkalbėjimo, netenka prasmės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginius apie tai, kad G. B. pati vartojo fizinį smurtÄ , gadino turtÄ ir pan. KitÄ vertus, net ir pasitvirtinus Å¡ioms aplinkybėms, tai nesuteiktų nuteistajam teisės pačiam elgtis neteisėtai, smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

 Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Nuteistojo L. P. apeliacinį skundÄ atmesti.   2015-01-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas (paraÅ¡as)                                    Algimantas Valantinas Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                 Pavelas Frolovas                                                                                                                           Laureta Ulbienė                                                            Â