2021-01-27 Nr. AB-7159-3-62-3-00046-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-67-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00046-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 11 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) 104, 108 ir 304 kamerose: jose buvo netinkamas apšvietimas, nebuvo valymo inventoriaus, ant langų – užuolaidų, durys buvo su langais, todėl nebuvo neužtikrintas jo privatumas. Atvykus pareiškėjui nebuvo išduota higienos priemonių, nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše. 304 kameroje nebuvo stalo, pakabų drabužiams, 108 kameroje nebuvo sanitarinio mazgo, veidrodžio, stalo, spintos drabužiams susidėti, netinkamai atsidarė langas. Pareiškėjas teigė, kad dušo patalpoje nebuvo persirengimo kabinos, dozatorių su šampūnu ir dušo geliu, lentynėlių higienos priemonėms susidėti. Kratos metu iš jo buvo paimti visi asmeniniai daiktai (drabužiai, kava, arbata, maistas), taip pat kratos metu, be kratą atlikusių pareigūnų, jį matė ir kiti pro šalį einantys asmenys. Pareiškėjo nuomone, išduotos pižamos buvo nekokybiškos, kadangi jos dažė kūną, be to, buvo išduodama tik vasarinė pižama, su kuria žiemą išeiti į lauką šalta. Dėl netinkamų sąlygų pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, psichologinių kančių, dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui atvykus į LAVL buvo atlikta visuminė asmens krata vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Maisto produktai iš pareiškėjo nebuvo paimti, be to, pareiškėjas jokių pretenzijų neturėjo ir tai patvirtino parašu. Nėra duomenų, jog pareiškėjo krata buvo atlikta netinkamai. Įstaigoje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai, o pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužius, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi daiktų sandėlyje. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pižamos yra kokybiškos (pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis – ne mažiau kaip 160 g/kv. m, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, yra patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą, ji pakeičiama, o nekokybiškos pižamos pacientams neišduodamos. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduota nekokybiška pižama, nėra. Turimi duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, 2018 m. sausio 9 d. atvykęs į skyrių, dušu pasinaudojo, todėl pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu yra nepagrįstos. Pareiškėjui higienos priemonės atvykus į ligoninę nebuvo išduodamos, kadangi jis buvo mokus. Atsakovo atstovas teigė nepažeidęs teisės aktuose nustatyto patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų. Patalpų apšvietimas yra įrengtas vadovaujantis teisės aktais, užuolaidų įrengimo teisės aktai nenumato. Pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių į LAVL administraciją nesikreipė, taigi jis tuo metu jokių nepatogumų dėl skundžiamų aplinkybių nejautė. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad LAVL savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, be to, pareiškėjas nepagrindė prašomos atlyginti žalos ir priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas LAVL buvo pažeista, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-245, dušo patalpoje turi būti kūno ir plaukų prausiklių dozatorių pagal poreikį, lentynėlių higienos priemonėms susidėti. Reikalavimas dušinėse įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatorius, kurie pildomi pagal poreikį, įtvirtintas ir ginčui aktualiu metu galiojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 10 punkte. Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie dušinių aprūpinimą kūno ir plaukų prausiklių dozatoriais, lentynėlių higienos priemonėms įrengimo, dėl to teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo pretenzijas šiuo aspektu. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir bylos šalių paaiškinimus, atmetė kaip nepagrįstus.

7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, nesant byloje įrodymų, kad dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 8. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, rėmėsi tik atsakovo atstovo teiginiais. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo išduodamas tualetinis popierius, dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, skalbimo milteliai, dezodorantas, todėl pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Teismai yra pripažinę, kad higienos priemonių neišdavimas suimtajam yra nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui ir neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. LAVL neišdavus higienos priemonių ir nesant dozatorių duše, pareiškėjas negalėjo nusiprausti ir palaikyti higienos.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir LAVL argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas. Pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir jo nurodytos žalos, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo laikymo LAVL sąlygų nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 11 d., atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu dušinės nebuvo aprūpintos kūno ir plaukų prausiklių dozatoriais, jose nebuvo lentynėlių higienos priemonėms susidėti, kitus pareiškėjo nusiskundimus atmetęs kaip nepagrįstus, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, todėl jis buvo diskriminuojamas, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, teismas netinkamai taikė ABTĮ ir CK nuostatas, rėmėsi tik atsakovo atstovo teiginiais.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl aprūpinimo higienos reikmenimis, pirmiausia nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga neturi pareigos suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai suteikti neribotą kiekį buitinių (higieninių) reikmenų. Suteikia tik tiek, kiek numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, o jų pritrūkus, kalinamam asmeniui sudaryta galimybė įsigyti higienos priemones už jo sąskaitoje esančias lėšas (žr., pvz., 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018; 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018).

17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (ginčo laikotarpiu galiojusi 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija; toliau – ir Aprašas) 4 ir 5 punktuose numatyta, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant jų prašymui. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 5 punktą drabužių, avalynės ir higienos reikmenų išdavimas siejamas su nuteistojo nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (13 p.).

18. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo mokus, bei pateikė 2019 m. vasario 4 d. pažymą apie S. B. skundus, prašymus Nr. 8-195, kurioje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į LAVL administraciją su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas šioje byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis kreipėsi į LAVL administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, taip pat pareiškėjas nepaneigė atsakovo atstovo pateiktų įrodymų, jog buvo mokus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl higienos priemonių pareiškėjui neišdavimo.

19. Dėl apelianto argumentų, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog higienos priemonių neišdavimas suimtajam yra nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui ir neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teisimo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pažymėta, kad sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05) EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kuriuo remiasi apeliantas, pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Tačiau pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, surinkti įrodymai konkrečiai patvirtino reikšmingą faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. Be to, nagrinėjamos bylos ginčo laikotarpiu galiojusio Aprašo nuostatos nuteistiesiems ir suimtiesiems nustatė vienodas sąlygas dėl higienos priemonių išdavimo, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl jo diskriminavimo.

21. Apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, teismas netinkamai taikė ABTĮ ir CK nuostatas, rėmėsi tik atsakovo atstovo teiginiais, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus ar kad netinkamai įvertino įrodymus.

22. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

23. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę (nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 11 d. dušuose nebuvo kūno ir plaukų prausiklių dozatorių ir lentynėlių higienos priemonėms susidėti), atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai) ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kilo tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė