84d48e5b-cfda-4d9b-9df2-e8cf9eb4021f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-294-430/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36621-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo KazakiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekalatvia“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekalatvia“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „SaltoniÅ¡kių verslo centras“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Dekalatvia“ (toliau – UAB „Dekalatvia“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „SaltoniÅ¡kių verslo centras“ (toliau – AB „SaltoniÅ¡kių verslo centras“) 12 066,65 Eur nuostolių atlyginimÄ , 725,77 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2015 m. ieÅ¡kovas, nutaręs plėsti savo veiklÄ grožio terapijos, kosmetologijos, figÅ«ros koregavimo, dermatologijos ir lazerinės kosmetologijos, lazerinės depiliacijos ir kitose srityse, susidomėjo Vilniuje, SaltoniÅ¡kių g. 29/Liepyno g. 2, teikiamais komercinės paskirties patalpų nuomos pasiÅ«lymais. Nors reklamoje buvo nurodyta, kad nuomojamas plotas yra 103,6 kv. m, tačiau atsakovas (nuomininkas) paaiÅ¡kino, kad rekonstruojamuose pastatuose yra galimybė padaryti patalpų, ne mažesnių nei 120 kv. m ploto, atidalijimÄ .

Tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutarties Nr. SVC-PNS 2015/5 specialiosios dalies 3 punkte Å¡alys susitarė dėl 111 kv. m patalpų nuomos. Å alys 2016 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė papildomÄ susitarimÄ , kuriuo patalpų plotas buvo sumažintas iki 103,6 kv. m, 2016 m. birželio 29 d. Å¡alys pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktÄ , kurio 11 punkte numatyta, jog nuomos mokestis pradedamas mokėti 2016 m. liepos 1 d. Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – VÄ® Registrų centras) 2016 m. kovo 21 d. buvo įregistruotos patalpos, kurių bendras plotas yra 97,92 kv. m, tačiau atsakovas 2016 m. rugpjūčio 31 d. papildomame susitarime ir sÄ skaitose nepagrįstai nurodė, kad patalpų dydis yra 103,6 kv. m. 2016 m. liepos mėn. ieÅ¡kovas nurodė atsakovui, kad jam pateikiamose sÄ skaitose ir VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡uose yra neatitikimas tarp nuomojamų patalpų ploto dydžio (111 kv. m ir 97,92 kv. m), tačiau atsakovas į pretenzijas nereagavo.

Dėl neteisingai sÄ skaitose nurodyto nuomojamų patalpų ploto ieÅ¡kovas nepagrįstai už nuomojamÄ plotÄ laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. permokėjo atsakovui 2 665,04 Eur nuomos mokesčio. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. ieÅ¡kovas mokėjo atsakovui už komunalines paslaugas, skaičiuojamas atsižvelgiant į nuomojamÄ jį plotÄ , už kurias, atsižvelgiant į tai, kad sÄ skaitose nurodytas plotas yra per didelis, permoka sudarė bendrai 4 579,92 Eur.

Nekilnojamojo turto ir žemės mokestis ieÅ¡kovui nebuvo privalomas mokėti, žemės sklypas po pastatu nėra suformuotas, todėl nurodyta kaip permoka už kiekvienÄ mėnesį. IeÅ¡kovas nenaudojo dujų, todėl sÄ skaitose nurodomas dujų suvartojimas yra nepagrįstas. Bendra praÅ¡oma priteisti permokos suma yra 4 579,92 Eur. IeÅ¡kovas atsakovui 2016 m. sausio 22 d. sumokėjo 3 219 Eur depozitÄ , tačiau po nevienkartinio praÅ¡ymo (duomenys neskelbtini) buhalterė 2016 m. sausio 22 d. atgaline data patvirtino, kad depozito lėšas gavo į atsakovo sÄ skaitÄ .

Å iomis lėšomis, iki ieÅ¡kovas įsikraustė į iÅ¡sinuomotas patalpas, naudojosi atsakovas, todėl turi mokėti 8 proc. dydžio palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 22 d. (depozito sumokėjimo) iki 2016 m. birželio 29 d. (patalpų priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo), bendra suma – 128,76 Eur. Pasibaigus sutarties galiojimui, atsakovas negrÄ Å¾ino 300,55 Eur depozito dalies, todėl Å¡i suma priteistina ieÅ¡kovui. Sumokėjęs depozitÄ , tačiau negavęs patalpų, ieÅ¡kovas, vykdydamas savo veiklÄ , 2016 m. vasario 19 d. iÅ¡sinuomojo patalpas Vilniuje, Juozapavičiaus g. 4-1, už kurias mokėjo po 150 Eur per mėnesį, už keturis mėnesius sumokėjo 600 Eur. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl to, kad vykdant pastato remonto darbus, į medicinos paslaugoms skirtas patalpas skverbiasi dulkės, dÅ«mai, virinamo, pjaustomo metalo kvapas, dėl to ieÅ¡kovas patiria nepatogumų ir nuostolių, 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieÅ¡kovas skundu kreipėsi į atsakovo administracijÄ , reikalaudamas paÅ¡alinti kliÅ«tis naudotis patalpomis.

Atsakovas sutiko atlyginti žalÄ , tačiau realiai jos neatlygino. 2018 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovas pareikalavo iÅ¡ atsakovo atlyginti tiesioginius 783,33 Eur nuostolius ir nuostolius ieÅ¡kovo darbuotojai bendrai 825,62 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 29 d. ieÅ¡kovas atsakovui pateikė galutinius reikalavimus ir pareikalavo atlyginti 2 998,95 Eur nuostolius, susijusius su įrangos gedimo Å¡alinimu, 825,62 Eur gydymosi nuostolius darbuotojai, bendra suma – 3 824,57 Eur, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas ir skirti 3 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad didžioji dalis ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių jau buvo įvertintos kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019 tarp tų pačių Å¡alių, t. y. toje byloje jau yra įvertinta ieÅ¡kovo nuomotų patalpų tariamai per didelio ploto aplinkybė, ieÅ¡kovo mokėtų su patalpų nuoma susijusių mokesčių dydžio klausimas, depozito likučio įskaitymas į atsakovo patirtus nuostolius.

Å alys papildomu susitarimu dėl patalpų ploto patikslinimo pagal nuomos sutarties 1.2 punktÄ pagal atliktus kadastrinius matavimus nustatė naujÄ patalpų plotÄ be pertvarų, kaip buvo nurodyta nuomos sutarties specialiųjų sÄ lygų 3 dalyje ir bendrųjų sÄ lygų 1.2 punkte. IeÅ¡kovo nurodomas skirtumas tarp patalpų ploto, esančio vieÅ¡ame registre ir Å¡alių susitarime, yra susidaręs dėl to, kad plotas skaičiuojamas be pertvarų. Å is ploto skirtumas neturi įtakos Å¡alių susitarimui dėl nuomos mokesčio skaičiavimo – pagal sutartį nuomojamas grindų plotas be pertvarų ir kitų įrenginių.

Visos ieÅ¡kovui pateiktos ir ieÅ¡kovo apmokėtos sÄ skaitos atitinka sutarties sÄ lygas dėl nuomos mokesčio (sutarties 7 punktas) ir kitų su patalpų naudojimu susijusių mokesčių, įskaitant nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį (sutarties 12.1.9 punktas). PaaiÅ¡kino, kad patalpose įrengti radiatoriai ir Å¡iltas vanduo į patalpas buvo tiekiamas naudojant vietinę dujų katilinę, todėl ieÅ¡kovui pateiktose sÄ skaitose yra eilutė „Dujų suvartojimas“. Kadangi patalpų perdavimo metu katilinės įrengimo darbai nebuvo baigti, patalpos vasarÄ nebuvo Å¡ildomos, duomenys apie dujų skaitiklių parodymus priėmimo-perdavimo akte nebuvo užfiksuoti.

Dujų skaitiklio rodmenys buvo nustatyti 2019 m. vasario 18 d. defektavimo akto projekte, dėl to ieÅ¡kovas pastabų nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kovas savo veiksmais (iki 2018 m. pabaigos pretenzijų dėl nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių, žemės nuomos, nekilnojamojo turto, kitų sumų, nurodytų PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nereiÅ¡kė, sÄ skaitas apmokėjo) pateiktų ir priimtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrįstumÄ ir atitikimÄ sutarties sÄ lygoms. Dėl to ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 4 579,92 Eur atmestinas neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Pagal sutarties 10.3 punktÄ , palÅ«kanos už depozitÄ nėra skaičiuojamos. Priėmimo–perdavimo akto 10 punkte ieÅ¡kovas nurodė, kad neturi pretenzijų dėl patalpų perdavimo termino, atitinkamai neturi teisės reikalauti atlyginti 600 Eur nuostolius dėl tariamai vėluojamo patalpų perdavimo. Nesutinka, kad dėl remonto darbų ieÅ¡kovui buvo trukdoma naudotis patalpomis – atskiras įėjimas į ieÅ¡kovo patalpas buvo įrengtas iÅ¡ Liepyno g. pusės, patalpų langai taip pat nukreipti į Liepyno g., atsakovas niekada nepripažino, kad pastate ir Å¡alia jo vykdomi darbai galėjo sukelti ieÅ¡kovui žalÄ .

IeÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ dėl ieÅ¡kovo darbuotojų sveikatos sutrikdymo dėl ieÅ¡kovo vykdytų darbų tariamų dulkių nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų, kad sÄ skaitose nurodyti asmenys yra ieÅ¡kovo darbuotojai, nėra aiÅ¡ku, dėl kokių sveikatos problemų buvo kreiptasi į medikus, kai kuriuose dokumentuose nurodomos plastinės chirurgijos chirurgo paslaugos, vizitų laikas ir tariamo patalpų užterÅ¡imo dulkėmis ir dÅ«mais laikas nesutampa, nėra aiÅ¡ku, kas mokėjo pagal pateiktas sÄ skaitas ir patyrė iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovo duomenys apie įrangos remontÄ ir apžiÅ«rÄ nepagrindžia reikalavimo dėl 2 995,95 Eur nuostolių sugedus įrangai, nes ieÅ¡kovo pateiktame 2019 m. rugsėjo 21 d. defektų akte nurodoma, kad įrangos dalys padengtos riebaliniu sluoksniu, nustatyti optinio pavirÅ¡iaus pažeidimai, pasenusi programinė įranga, užsiteršę visi filtrai, akto sudarymo ir ieÅ¡kovo nusiskundimų datos yra atitolusios.

4. IeÅ¡kovas dublike nurodė, kad 2016 m. liepos mėn. atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad yra ploto neatitikimas (111 kv. m ir 97,92 kv. m), tačiau atsakovas nereagavo, toliau teikė nepagrįstas sÄ skaitas ir taip tyčia atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovas permokėjo už plotÄ . IeÅ¡kovas teikė atsakovui tiek anksčiau minėtÄ pretenzijÄ , tiek 2018 m. rugpjūčio 21 d. pretenzijÄ dėl remonto, tiek 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimÄ paÅ¡alinti kliÅ«tis naudotis patalpomis.

Pagal atsakovo paaiÅ¡kinimus, vasarÄ karÅ¡to vandens nebÅ«tų buvę, tačiau jis buvo. Atsakovas nurodo, kad dujų skaitiklio rodmenys buvo nustatyti 2019 m. vasario 18 d. defektavimo akto projekte, tačiau tomis dienomis ieÅ¡kovas kraustėsi iÅ¡ patalpų. 2019 m. vasario 8 d. pretenzijoje ieÅ¡kovas nurodė, kad dujinio Å¡ildymo iÅ¡ atsakovo negavo, be to, patalpų priėmimo–perdavimo akte dujinis Å¡ildymas nenurodytas, ieÅ¡kovas Å¡ildėsi tik elektriniais prietaisais. PasiraÅ¡ydamas nuomos sutartį ieÅ¡kovas nežinojo, kad sumokėjęs depozitÄ Ä¯ patalpas įsikels tik po kelių mėnesių, ieÅ¡kovas buvo apgautas, atsakovas depozito sumÄ naudojo savo reikmėms.

Susitarimas nereikÅ¡ti pretenzijų nereiÅ¡kia, kad negalima kreiptis gynybos į teismÄ , todėl ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja atlyginti 600 Eur nuostolius dėl vėlavimo perduoti patalpas. Nusiskundimus dėl remonto ieÅ¡kovas teikė periodiÅ¡kai – 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi dėl dulkių, dÅ«mų, virinamo, pjaustomo metalo kvapo, 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundu kreipėsi į atsakovo administracijÄ reikalaudamas paÅ¡alinti kliÅ«tis naudotis patalpomis, atsakovas sutiko atlyginti žalÄ , aplinkybes pripažino, 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundu kreipėsi į atsakovo administracijÄ reikalaudamas paÅ¡alinti kliÅ«tis naudotis patalpomis, tačiau atsakovas žalos neatlygino, 2018 m. spalio 29 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovas pareikalavo atlyginti 783,33 Eur nuostolius bei 825,62 Eur nuostolius atsakovo darbuotojai, atsakovas nurodė, kad pretenzijÄ iÅ¡tirs ieÅ¡kovui pateikus galutinius reikalavimus, 2018 m. lapkričio 29 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovas pateikė galutinius reikalavimus – atlyginti 2 998,95 Eur nuostolius ir 825,62 Eur nuostolius ieÅ¡kovo darbuotojams, kurių atsakovas neatlygino.

Atsakovas reikalavimo skirti baudÄ ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis nepagrindė. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Atsakovas triplike nurodė, kad papildomų argumentų neturi ir pažymi, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuotas nuomos mokestis, buvo nustatytas pagal nuomos sutartį ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. susitarimÄ , ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai mokėjo nuomos mokestį ir kitus susijusius mokesčius pagal 103,06 kv. m plotÄ , taip patvirtindamas Å¡alių susitarimÄ dėl patalpų ploto skaičiavimo be pertvarų taisyklės. Patalpų perdavimas ieÅ¡kovui vyko laikantis Å¡alių sutarto termino, pasiraÅ¡ydamas patalpų priėmimo–perdavimo aktÄ ieÅ¡kovas patvirtino, kad pretenzijų neturi. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir klaidina teismÄ , siekia iÅ¡ naujo vertinti kitoje byloje jau įvertintas aplinkybes. Prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir skirti 3 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo 11 087,19 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 2 360,20 Eur nuomos mokesčio permoka, 4 579,92 Eur permoka už komunalines paslaugas, 3 547,02 Eur žalos atlyginimas, 665,84 Eur kompensacinių palūkanų, 8 proc. dydžio kompensacines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kitos ieÅ¡kinio reikalavimų dalies atsisako. Nuomos mokesčio suma pasikeitė, kadangi 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 21 d. sumos dubliuojasi, dėl to reikalavimo 74,53 Eur sumai atsisako, taip pat atsisako reikalavimo 230,26 Eur sumai, kadangi ji buvo kompensuota atsakovo. Permokėti nuostoliai nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. skaičiuojami pagal nuomos sutarties specialiosios dalies 3 punkte nurodytÄ 111 kv. m plotÄ . Nuomos sutartis suraÅ¡yta nuomotojo naudai, todėl nurodytas padidintas plotas.

IeÅ¡kovas priėmimo–perdavimo aktus pasirašė, kadangi siekė iÅ¡laikyti sutartį, todėl sutiko su nuomotojo sÄ lygomis, nors realus plotas buvo ženkliai mažesnis. Dujinio Å¡ildymo ieÅ¡kovas nenaudojo, Å¡ildėsi elektra, tai nurodė 2019 m. vasario 8 d. pretenzijoje, be to, 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad Å¡ilumos mazgo renovacijos darbai pradėti tik 2018 m. Nėra jokių paaiÅ¡kinimų apie tai, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovui buvo skaičiuoti mokėtini nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai.

Žala susidarė dėl to, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas savo patalpose atliko remontÄ , dėl kurio kilo labai daug dulkių, o ieÅ¡kovas dirba su lazeriais, kurie yra labai jautrÅ«s, nuo dulkių užsiteršė lazerių filtrai ir galvutės, lazeriai buvo sugadinti, dėl to ieÅ¡kovas turėjo nutraukti savo veiklÄ ir remontuoti lazerius Latvijoje – 505,78 Eur sumokėta mažajai bendrijai „Aprilus“ (toliau – MB „Aprilus“) už lazerio apžiÅ«rÄ ir remontÄ , 1 110 Eur A.

Medical SIA už lazerių transportavimÄ ir remontÄ , patyrė 890 Eur nuostolių dėl negautų pajamų atÅ¡aukus 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. užregistruotus 9 klientus, darbuotojų darbo užmokesčių už 3 darbo dienas prastovos metu, 825,62 Eur iÅ¡laidų darbuotojų gydymui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas sÄ skaitas apmokėdavo, kadangi nenorėjo prarasti patalpų, kurios jam tiko, buvo gera vieta, ieÅ¡kovas neturėjo galimybių pasitikrinti, kaip buvo skaičiuoti mokesčiai. 6 darbuotojai negalėjo dirbti dėl sugedusių lazerių. 1 darbuotoja, vadovaujanti salonui, dėl remonto sukeltų pasekmių turėjo gydytis, kadangi prieÅ¡ remonto darbus ji naudojosi plastikos chirurgų paslaugomis, buvo gijimo procesas, dėl užterÅ¡tumo susidarė pÅ«linys, teko darytis tyrimus, gydytis.

Datos nesutampa, kadangi pasekmės nekilo iÅ¡kart, pÅ«linys susidarė per tam tikrÄ laiko tarpÄ , darbuotoja iÅ¡vežta greitosios pagalbos automobiliu, kai pasijautė negerai, tačiau prasta savijauta skundėsi nuo pat dulkių susidarymo dienos, plastikos operacija buvo atlikta sausio ar vasario mėn. Diagnozė – pÅ«linys, operacija – pÅ«linio atvėrimas (nurodyta 2018 m. rugsėjo 4 d. sÄ skaitoje). Ä® privačiÄ klinikÄ kreipėsi, kadangi yra Baltarusijos pilietė, galbÅ«t turi sutartį su Baltijos-Amerikos klinika.

Dėl žemės mokesčio Å¡alys ginčijosi nuo pat įsikėlimo iki iÅ¡sikraustymo, dažniausiai ieÅ¡kovas į atsakovÄ kreipdavosi žodžiu. Nuomos mokestį mokėjo nuo įsikėlimo į patalpas dienos. Negautos pajamos paskaičiuotas pagal depiliacijų, kurioms buvo užraÅ¡yti klientai, kainas (kainos skirtingos, kadangi depiliuojamos skirtingos vietos).

7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime ir triplike nurodytus argumentus. Pabrėžė, kad įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties 23–24 punktuose konstatuota, kad ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas papildomÄ susitarimÄ , priimdamas ir apmokėdamas sÄ skaitas, sutiko su atsakovo nurodytu plotu. Sutartyje Å¡alys susitarė, kad nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius mokės nuomininkas, ieÅ¡kovas dėl Å¡ių mokesčių raÅ¡tu jokių pretenzijų nėra teikęs, sÄ skaitas apmokėdavo. 2017 m. birželio 22 d. susitarimu ieÅ¡kovas sutiko su nekilnojamojo ir žemės nuomos mokesčio atidėjimu, sutiko sumokėti Å¡iuos mokesčius.

IeÅ¡kovo naudotos patalpos ir pastatas, kuriame renovuojamas Å¡iluminis mazgas, yra atskirti, ieÅ¡kovo nuomojamose patalpose buvo dujinis Å¡ildymas, už kurį iÅ¡laidos buvo įtraukiamos į sÄ skaitas, kurias ieÅ¡kovas apmokėdavo. Dujų skaitiklių parodymai nurodyti defektavimo akte. Priėmimo–perdavimo akto 10 punkte Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas neturi pretenzijų dėl patalpų perdavimo termino, be to, terminas buvo atidėtas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atliktų įrengimo darbų, apie termino atidėjimÄ ieÅ¡kovas sužinojo iÅ¡ anksto.

Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp dulkių ir lazerių gedimo. Susirašinėjimas dėl lazerių buvo pradėtas tik praėjus savaitei nuo remonto, kėlusio dulkes. Pirmas darbuotojos gydymas atliktas rugpjūčio 25 d., ieškovas nurodo, kad darbuotoja pradėjo skųstis rugpjūčio 20 d. Nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad liga susijusi su patalpų užterštumu, be to, kiti 5 darbuotojai nusiskundimų neturėjo. Šilumos mazgas ir ieškovo nuomotos patalpos yra skirtinguose pastatuose, neaišku, kaip ieškovas galėjo patirti pasekmes dėl remonto, iš kitų nuomotojų, net esančių tame pačiame pastate, atsakovas pretenzijų negavo.

IeÅ¡kovo darbuotojai 3 dienas nedirbo ieÅ¡kovo sprendimu, nėra įrodymų, kad darbuotojai negalėjo dirbti dėl atsakovo kaltės. Patalpos buvo perduotos vasarÄ , dujos įjungtos prasidėjus Å¡ildymo sezonui, todėl dujų skaičiavimas buvo atidėtas iki rudens. Vanduo Å¡ildomas elektriniu boileriu, tai su dujiniu Å¡ildymu nesusiję. Dujinis Å¡ildymas – įrengta dujinė katilinė. Patalpos buvo įrengtos ir pertvaros pastatytos pagal nuomininko pageidavimus. Nuomotojas skiria biudžetÄ , už kurį nuomininkas įsirengia patalpas.

Skelbime plotas buvo nurodytas pagal projektinę dokumentacijÄ , vėliau plotas buvo tikslintas pagal faktinius duomenis, nuomininko praÅ¡ymu matininkas atliko matavimus, nurodytus kadastrinėje byloje, ieÅ¡kovas su matavimais sutiko.

8. Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. rugpjūčio 25 d. procedūroms buvo užrašyti 9 klientai, procedūros buvo atšauktos dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdomų remonto darbų sugedus ieškovo depiliacijos įrangai, klientai nesutiko, kad procedūrų atlikimo data ir laikas būtų perkelti, bendra atšauktų procedūrų kaina – 990 Eur, procedūrų kainų detalizacijos ieškovas nepateikia, kadangi tai yra komercinė paslaptis.

9. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuomos sutartyje nurodytas perduotų nuomininkui patalpų plotas (111 kv.

m) buvo patikslintas 2016 m. rugpjūčio 31 d. susitarimu, kuriuo Å¡alys patvirtino, kad patalpų plotas, už kurį skaičiuojamas nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai, yra 103,06 kv. m, susitarimo 3 punkte Å¡alys susitarė dėl nuomos mokesčio sumos perskaičiavimo. Komunaliniai mokesčiai už laikotarpį nuo naudojimosi patalpomis pradžios 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., elektros energija ir vanduo apskaitomi pagal individualių skaitiklių rodmenis (ne pagal plotÄ ), eksploataciniai mokesčiai skaičiuojami pagal plotÄ .

Liepos ir rugpjūčio mėn. sÄ skaitoje eksploataciniai mokesčiai paskaičiuoti už 111 kv. m plotÄ , vėliau iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose nurodytas 103,06 kv. m plotas pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. Už du mėnesius ieÅ¡kovui buvo paskaičiuota eksploatacinių iÅ¡laidų suma už didesnį plotÄ , tačiau sumos pervirÅ¡io dydis nebuvo reikÅ¡mingas (8,73 Eur be PVM), todėl Å¡alių susitarimu sÄ skaitos nebuvo kredituojamos/koreguojamos. Atsakovo mokėtina nekilnojamojo turto mokesčio dalis yra 500,87 Eur, žemės mokesčio dalis už 6 mėn. yra 35,61 Eur.

Dujinis Å¡ildymas patalpose įrengtas 2016 m. rugsėjo pradžioje ir už jį nuo to laiko skaičiuojami mokesčiai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3392-1044/2020 priėmė ieÅ¡kovės UAB „Dekalatvia“ ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 1 611,65 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo atsisakymÄ ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė atsakovei AB „SaltoniÅ¡kių verslo centras“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Dekalatvia“ 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

11. Teismas, dėl ieÅ¡kovo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo, nustatė, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovo 12 066,65 Eur nuostolių atlyginimo, 727,77 Eur, t. y. 8 proc. dydžio kompensacines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuostolius sudaro: 2 665,04 Eur permoka už patalpų nuomÄ , 4 579,92 Eur permoka už komunalines paslaugas, 128,76 Eur kompensacinės palÅ«kanos už depozitÄ , 300,55 Eur negrÄ Å¾intas depozitas, 600 Eur už kitų patalpų nuomÄ , dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų patirtų 3 824,57 Eur nuostolių – 825,62 Eur ieÅ¡kovo darbuotojų gydymo ir darbo užmokesčio iÅ¡laidas, 2 998,95 Eur nuostolių, susijusių su įrangos gedimų, Å¡alinimu.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimų: priteisti 304,79 Eur už nuomÄ , 128,76 Eur kompensacines palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. birželio 29 d., priteisti 300,55 Eur negrÄ Å¾intÄ depozito sumÄ kaip nuostolius, priteisti 600 Eur už patalpų Vilniuje, A. J. g. 4-1, nuomÄ , priteisti 277,55 Eur lazerių transportavimo iÅ¡laidų (iÅ¡ reikalavimo priteisti 2 998,95 Eur nuostolių, susijusių su įrangos gedimų Å¡alinimu). Bendrai ieÅ¡kovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti 1 611,65 Eur nuostolių (304,79+128,76+300,55+600+277,55).

Teismas priėmė ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 27 Eur žyminio mokesčio.

12. Teismas, spręsdamas dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, nustatė, kad ieÅ¡kovas palaikė reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovo permokėtÄ 2 360,25 Eur nuomos mokestį dėl nuomos sutartyje nurodyto ir VÄ® Registrų centre įregistruoto nuomos ploto neatitikimo (103,06 kv. m ir 97 kv. m), 4 579,92 Eur permokÄ už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio, 3 547,02 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų (iÅ¡ jų 505,78 Eur sumokėta MB „Aprilus“, 1 110 Eur serviso įmonei Latvijos Respublikoje už lazerio remontÄ ir transportavimÄ , 890 Eur negautų pajamų 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. atÅ¡aukus 9 klientus ir 215,62 Eur darbo užmokestis už 3 prastovos dienas, 825,62 Eur darbuotojų gydymo iÅ¡laidų), taip pat reikalavimÄ priteisti 8 proc. kompensacines palÅ«kanas nuo nuostolių sumos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d.

Bendrai prašė priteisti 10 487,19 Eur nuostolių (2 360,25+3 547,02+4 579,92) ir 8 proc. kompensacines palūkanas.

13. Teismas pažymėjo, kad Å¡alių sutarties nutraukimo teisėtumas ir nuostolių atlyginimas buvo patikrintas teismine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019, priėmus 2019 m. liepos 11 d. sprendimÄ , kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 9 d. (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-477-340/2020).

14. Teismas, spręsdamas dėl nuomos ir komunalinių mokesčių pagrįstumo, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutartyje, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui 111 kv. m ploto patalpas, o ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti 14,50 Eur be PVM / 1 kv. m per mėnesį nuomos mokestį už patalpų naudojimÄ (nuomos sutarties Specialiųjų sÄ lygų 3, 5 punktai), 3 punkte Å¡alys numatė, kad patalpų plotas gali bÅ«ti tikslinamas pagal kadastrinius matavimus ir Bendrųjų sÄ lygų 1.2 punktÄ , kuris numatė, kad patalpų plotas bus skaičiuojamas ir matuojamas pagal grindų plotÄ tokiu bÅ«du: jokie praėjimai, kolonos, paskirstymo sistemos, vidinės pertvaros ir pan. nesumažins aukščiau nurodytu bÅ«du nustatyto ploto (1.2.1 p.); papildomos konstrukcijos (ventiliacijos angos, vamzdžiai, statramsčiai ir t. t.) esančios patalpoje neiÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ aukščiau nurodytu bÅ«du nustatyto ploto, jeigu jos užima mažiau kaip 1 kv. m grindų ploto, o jeigu kuri nors iÅ¡ minėtų konstrukcijų užimtų daugiau kaip 1 kv. m grindų ploto, apskaičiuotas plotas bus sumažintas ta dalimi, kuria užimamas plotas virÅ¡ija 1 kv. m (1.2.2 p.); nuomos mokesčio, mokėtino už patalpas, suma yra apskaičiuota remiantis Bendrųjų sÄ lygų 1.2 punkte nurodytais matavimais bei remiantis Specialiojoje dalyje nustatyta kaina (1.2.3 p.).

Atsakovas perdavė ieÅ¡kovui nuomos sutartyje numatytas patalpas 2016 m. birželio 29 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktu prie nuomos sutarties, kuriame Å¡alys susitarė, kad nuomos mokestis bus mokamas nuo 2016 m. liepos 1 d. VÄ® Registrų centre 2016 m. kovo 21 d. įregistruotas patalpų plotas yra 97,92 kv. m. IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad 2016 m. liepÄ jam paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovo užimamas plotas sudaro 97,92 kv. m, todėl prašė pakeisti nuomos sutartį dėl 111 kv. m. 2016 m. rugpjūčio 31 d.

Å¡alys sudarė PapildomÄ susitarimÄ prie nuomos sutarties, kuriame susitarė pakeisti nuomos sutarties Specialiųjų sÄ lygų 3 dalį, numatant, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis – 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sÄ lygas be pertvarų plotas). Å io susitarimo preambulėje ir 3 punkte Å¡alys nurodė, kad užbaigus patalpų įrengimo ir pastato, kuriame yra patalpos, kapitalinės statybos darbus, atsakovas (nuomotojas) atliko kadastrinius matavimus ir įregistravo duomenis ir kadastrinių matavimų bylÄ Nekilnojamojo turto registre.

Po nuomotojo (ieÅ¡kovo) atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų paaiÅ¡kėjo patalpų ploto, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis neatitikimas palyginus su nuomos sutartyje nurodytų plotu, Å¡iuo 230,26 Eur be PVM nuomos mokesčio permokos dydžiu už laikotarpį nuo nuomos mokesčio mokėjimo pradžios iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. sumažinama artimiausios po Å¡io susitarimo dienos iÅ¡raÅ¡ytinos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pagal nuomos sutartį. Å io susitarimo 3 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis pagal Å¡iame susitarime 1 punkte nurodytÄ patalpų plotÄ skaičiuojamas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.

Minėto susitarimo 1 punkte nurodyta, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sÄ lygas be pertvarų). Byloje nėra duomenų ir ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių, jis žinodamas, jog vieÅ¡ame registre yra įregistruotas patalpų plotas 97,92 kv. m, nereiÅ¡kė reikalavimo dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, jeigu laikė, kad patalpų plotas skaičiuotinas kitaip nei buvo nurodyta sutartyje (pagal grindų plotÄ ).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡io susitarimo 7 punkte taip pat įtvirtinta, jog Å¡is susitarimas atitinka Å¡alių valiÄ ir laikomas neatskiriama nuomos sutarties dalimi; kiekviena iÅ¡ Å¡alių turėjo pakankamai laiko ir galimybių įvertinti iÅ¡ susitarimo kylančias rizikas, prisiimamus įsipareigojimus, pasitelkti atitinkamus kvalifikuotus patarėjus ir specialistus siekiant įvertinti susidariusiÄ situacijÄ ir susitarime nurodytas aplinkybes. Byloje taip pat nustatyta, kad Å¡alys 2017 m. birželio 22 d. sudarė susitarimÄ prie 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutarties, kuriuo ieÅ¡kovas, kaip nuomininkas, pripažino, kad Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienai nuomininkas yra skolingas nuomotojui 648,78 Eur nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio kompensacijÄ , taip pat 1 873,28 Eur nuomos mokesčio ir su patalpų naudojimu susijusių mokesčių sumÄ .

Be to, nustatyta, kad Å¡alių susitarimas skaičiuoti nuomojamų patalpų plotÄ sutartyje nurodytu bÅ«du (pagal grindų be pertvarų plotÄ , specialiųjų sÄ lygų 3 punktas, Bendrųjų sÄ lygų 1.2 punktas) buvo pasirinktas ir dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovui kaip pirmajam nuomininkui buvo iÅ¡nuomotos patalpos, todėl jos buvo įrengiamos, įskaitant pertvarų pastatymÄ , pagal ieÅ¡kovo nurodymÄ . IeÅ¡kovas neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad nuomojamų patalpų grindų plotas lyginant su įregistruotu vieÅ¡ame registre skiriasi ieÅ¡kovo, kaip pirmojo nuomininko, nurodymu įrengus patalpas.

15. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nepripažinti pagrįstais ieÅ¡kovo argumentai, jog įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad nuomos sutartyje nurodomas patalpų plotas tuo atveju, kai nuomos kaina sutartyje nurodoma už 1 kv. m privalo atitikti VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ patalpų plotÄ ir Å¡alims draudžiama susitarti kitaip. Teismo vertinimu, Å¡alių elgesys, pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, sutarties bei su ja susijusių pakeitimų (papildymų) sÄ lygų visuma patvirtina, kad Å¡alių valiÄ atitinka jų sudarytas susitarimas skaičiuoti nuomojamų patalpų plotÄ taip kaip numatyta sutartyje.

Dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su ieÅ¡kovu, kad pagal sutartį jam iÅ¡nuomotų patalpų plotas buvo ne 103,06 kv. m, bet 97,92 kv. m. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Å iame kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad pirmiau nurodytoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Deklatavia“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „SaltoniÅ¡kių verslo centras“ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, ieÅ¡kovo reikalavimai buvo, be kita ko, grindžiami ir tuo, kad atsakovas suteikė patalpas, kurių bendras plotas su sienomis, pertvaromis ar kolonomis pagal vieÅ¡o registro duomenis yra tik 97,92 kv. m, tačiau sÄ skaitose už nuomÄ reikalaujama mokesčių už 103,06 kv. m plotÄ .

Ä®siteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad Å¡alių 2016 m. rugpjūčio 31 d. Papildomas susitarimas prie 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutarties, kuriuo susitarta pakeisti nuomos sutarties Specialiųjų sÄ lygų 3 dalį, be kita ko, numatant, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis yra 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sÄ lygas be pertvarų plotas) patvirtina, jog nuomininkas (ieÅ¡kovas) pripažino jam perduotų nuomojamų patalpų ploto atitikimÄ nuomos sutarties sÄ lygoms; kad ieÅ¡kovas per visÄ nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiÅ¡kė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl nuomojamų patalpų ploto, neginčijo atsakovo teikiamų sÄ skaitų pagrįstumo, jas apmokėdavo, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄ tenkino tiek atsakovo iÅ¡nuomotų patalpų plotas, tiek ir atsakovo paskaičiuotas Å¡ių patalpų nuomos mokestis (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-10350-608/2019, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.e2A-477-340/2020).

16. Teismas, spręsdamas dėl nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio pagrįstumo, nustatė, kad Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai taip pat nepripažinti pagrįstais. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, nekilnojamojo turto mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys. Nuomos sutarties 12.1.9 punkte nurodyta, kad papildomi mokėjimai yra su žemės sklypu susiję taikytini mokesčiai (pvz., žemės nuomos mokestis, žemės mokestis ir pan.), su Verslo centru susiję taikytini mokesčiai (pvz., nekilnojamojo turto mokestis ir pan.).

Sutarties 12.2 punkte įtvirtinta, kad iÅ¡laidos, nurodytos 12.1 punkte, priskiriamos nuomininkui proporcingai pagal visÄ patalpų plotÄ nuomotino ploto atžvilgiu. IÅ¡ byloje esančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nustatyta, kad nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai ieÅ¡kovui buvo skaičiuojami už 103,06 kv. m. Taigi prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovas sutartyje buvo įsipareigojęs mokėti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius. Nurodytos nuostatos nuomos sutarčių Å¡alims turi įstatymo galiÄ , taigi – vykdytinos, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡iuos ieÅ¡kovo sumokėtus mokesčius netenkintas.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose pateikė detalų paaiÅ¡kinimÄ kaip buvo apskaičiuota nekilnojamojo turto mokesčio dalis (500,87 Eur) ir žemės nuomos mokesčio dalis (už 6 mėn. 35,31 Eur), tenkanti ieÅ¡kovui už 2016 m. Nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas pagal turto mokestinę vertę, kuriÄ nustato VÄ® Registrų centras kas 5 metus, dauginant iÅ¡ tarifo nustatyto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu; gauta suma dalijama iÅ¡ 12 mėn. ir dauginama iÅ¡ faktinio nuomos mėnesių skaičiaus, atsižvelgiant į patalpų nuomÄ .

Žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal žemės nuomos deklaracijos duomenis ir bendrÄ atsakovo patalpų sumÄ (pvz., 2016 m.: deklaruotas žemės nuomos mokestis 7 364 Eur, patalpų plotas 10 755,91 kv. m, mėnesio žemės nuomos mokestis 613,67 Eur, 1 kv. m tenkantis mokestis už 1 mėn. 0,0571 Eur, atsakovui žemės nuomos mokestis už 2016 m. 6 mėn. sudaro 103,06 kv. m x 0,0571 Eur x 6 mėn.). Å iame kontekste pažymėta ir tai, kad 2017 m. birželio 22 d. susitarime prie nuomos sutarties Å¡alys buvo susitarę dėl nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių skolos iÅ¡dėstymo.

Remdamasis iÅ¡dėstytu, teismas pripažino nepagrįstais ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo sumokėtÄ nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį.

17. Teismas, spręsdamas dėl dujų mokesčių skaičiavimo pagrįstumo, nustatė, kad ieÅ¡kovas teigė, kad atsakovas nepagrįstai nuo 2016 m. spalio 1 d. skaičiavo mokesčius už dujų suvartojimÄ , kadangi patalpų atsakovui perdavimo metu katilinės darbai dar nebuvo užbaigti ir dujų skaitiklių parodymai priėmimo–perdavimo akte nėra užfiksuoti, dujų skaitiklių rodmenys nustatyti 2019 m. vasario 18 d. defektavimo akte. IeÅ¡kovas teigė, kad patalpos nebuvo Å¡ildomos dujomis, buvo Å¡ildomos elektra.

Å iai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovas neteikė įrodymų. Atsakovas neginčijo, kad pasiraÅ¡ant 2016 m. birželio 29 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktÄ prie nuomos sutarties dujų katilinės darbai nebuvo baigti, todėl ir dujų skaitiklio rodmenys nebuvo užfiksuoti. Atsakovo atstovo, liudytojo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad dujinis Å¡ildymas atsakovo patalpose buvo įrengtas nuo 2016 m. rugsėjo pradžios, patalpose įrengti radiatoriai. Å iuos atsakovo teiginius patvirtina ir byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e taip pat nurodyta, kad atsakovui iÅ¡nuomotose patalpose yra dujinis Å¡ildymas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad Å¡ildymo laikotarpiu ieÅ¡kovo mokėtinos sumos už elektros energijÄ reikÅ¡mingai nesiskyrė nuo mokėtinos sumos už elektros energijÄ ne Å¡ildymo laikotarpiu. Remdamasis byloje esančių įrodymų visetu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovo jam iÅ¡nuomotose patalpose nebuvo dujinio Å¡ildymo, kad patalpas ir vandenį ieÅ¡kovas Å¡ildė elektriniais prietaisais. IÅ¡ byloje esančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nustatyta, kad tik nuo 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovui teikiamose sÄ skaitose buvo nurodytas mokėjimas „dujų suvartojimas“ pagal dujų katilo skaitiklio rodmenis.

Teismo vertinimu, vien tai, kad patalpų priėmimo–perdavimo akte nebuvo nurodyti dujų skaitiklio rodmenys, kadangi dujų katilinės darbai tuo metu dar nebuvo baigti, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad dėl to ieškovas neturi pareigos sumokėti už jam suteiktas paslaugas.

18. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai priteisti permokėto 2 360,25 Eur nuomos mokesčio, 4 579,92 Eur permokÄ už komunalines paslaugas atmestini. Pažymėjo, kad nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo perskaičiuotas 2016 m. rugpjūčio 31 d., eksploatacinių mokesčių permoka minėtu laikotarpiu sudarė 8,73 Eur (be PVM). Atsakovas paaiÅ¡kino, kad dėl nurodyto eksploatacinių mokesčių sumos pervirÅ¡io dydžio mažareikÅ¡miÅ¡kumo, Å¡alių susitarimu tos sÄ skaitos nebuvo koreguojamos. IeÅ¡kovas to neneigė. Be to, kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. SVC000921 ir Nr. SVC000926 už 2016 m. rugsėjį, spalį, atsakovas eksploatacines iÅ¡laidas skaičiavo už mažesnį plotÄ (103 kv. m).

19. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti nuostolių, patirtų dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų, sprendė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas atliko remonto (Å¡ilumos punkto renovavimo) darbus pastate. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į atsakovÄ , informuodamas, jog jo patalpose sklinda nemalonus kvapas „kaip kažkas degtų“.

Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakydamas nurodė, kad vyksta Å¡ilumos mazgo renovacijos darbai, vamzdžių virinimo metu atsiranda panaÅ¡us kvapas. IeÅ¡kovas 2018 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovÄ , nurodydamas, jog salone atsirado dÅ«mai ir nemalonus kvapas „kaip degtų“, praÅ¡ydamas informuoti, kiek laiko vyks remonto darbai ir nurodė, kad darbuotojams pasidarė bloga, jog kabinetuose „kaip rÅ«ke“, jaučiami dÅ«mai. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakydamas nurodė, kad dėl vykdomų darbų susidarę dÅ«mai Å¡iuo metu paÅ¡alinti, demontavimo darbai bus baigti iki rytojaus pietų, bet dÅ«mų daugiau nebebus.

Liudytojas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Å¡ilumos mazgo renovavimo darbai vyko tame pastate, kuriame ieÅ¡kovas nuomojosi patalpas, tačiau Å¡ilumos mazgas yra pastato kraÅ¡te, rÅ«sio patalpoje, Å¡ilumos mazgÄ ir ieÅ¡kovo nuomotas patalpas skiria virÅ¡ 30 m, tiesioginio susijungimo tarp rÅ«sio ir ieÅ¡kovo patalpų nėra, rÅ«sio ir ieÅ¡kovo patalpų durys atsidaro į skirtingas puses, bendrų ventiliacinių angų nėra, kiekvienas nuomininkas turi individualiÄ rekuperacinę sistemÄ , remonto metu buvo pjaustomi seni Å¡ilumos tinklo vamzdžiai, svilo medžiaga (vata), atviros liepsnos nebuvo, dulkių buvo.

20. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui vykdant Å¡ilumos punkto renovavimo darbus nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovas savo patalpose galėjo jausti degėsių (dÅ«mų) kvapÄ . Teismas sutiko su ieÅ¡kovu, kad degėsių (dÅ«mų) kvapas nėra malonus, tačiau, teismo vertinimu, iÅ¡ surinktų įrodymų negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad dėl atsakovo vykdytų darbų ieÅ¡kovo patalpose susidarė tokia tarÅ¡a ir dulkių koncentracija, jog dėl jos sugedo atsakovo veikloje naudojama įranga.

IÅ¡ byloje esančio MB „Aprilus“ 2018 m. rugsėjo 21 d. defektų akto matyti, kad atlikus plaukų Å¡alinimo lazerinės sistemos DEKA Motus AX ir LPG apžiÅ«rÄ nustatyta, jog visos DEKA Motus ir LPG viduje ir iÅ¡orėje esančios dalys ir komponentai padengti neaiÅ¡kios kilmės riebaliniu sluoksniu; kad tikėtina, jog tai dėl riebalinių apnašų įrenginio DEKA Motus auÅ¡inimo kontÅ«ras neiÅ¡sklaido Å¡ilumos, todėl įrenginio temperatÅ«ra per aukÅ¡ta; taip pat nustatyti DEKA Motus Å¡viesolaidžio jungties optinio pavirÅ¡iaus pažeidimai, nurodyta, kad DEKA Motus programinė lazerio įranga yra pasenusi, kad visi LPG filtrai užsiteršę.

Å iame akte nurodyta atlikti Å¡iuos bÅ«tinuosius darbus – iÅ¡valyti abu prietaisus nuo riebalinių apnašų, pakeisti Å¡viesolaidį, įdiegti naujausiÄ programinės įrangos versijÄ , papildyti auÅ¡inimo skystį ir nuorinti auÅ¡inimo kontÅ«rÄ , nusiųsti DEKA Motus į dedikuotÄ gamintojo servisÄ papildomai ekspertizei, pakeisti LPG filtrus. Byloje esančiame 2018 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovui nuo (duomenys neskelbtini). nurodyta, kad patvirtinama, jog lazerinis įrenginys MOTUS AX spalio 4–10 dienomis buvo A Medical Ltd serviso centre Rygoje remontui ir buvo sutarta, kad blykstės lempa bus įsigyta, įskaitant montavimÄ , už 1 110 Eur.

Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 1 110 Eur buvo sumokėta (pateikta tik 2018 m. lapkričio 7 d. iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaita faktÅ«ra). IeÅ¡kovas nepateikė argumentų, įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kokios kilmės riebalinis sluoksnis buvo ant plaukų Å¡alinimo lazerinės sistemos, ar riebalinis sluoksnis ant įrangos vidaus ir iÅ¡orės detalių susidarė staigiai, t. y. per tas dienas, kai atsakovas vykdė darbus, ar yra ilgalaikio kaupimosi pasekmė, neteikė įrodymų, kad po nurodytų atsakovo darbų buvo atliktas ieÅ¡kovo patalpų generalinis valymas, susijęs su padidinta tarÅ¡a, dezinfekcija ir pan.

Taigi sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog akte išvardyti įrangos trūkumai (neaiškios kilmės riebalinės apnašos, aušinimo kontūro gedimas, optinio paviršiaus pažeidimai, pasenusi įrenginio programinė įranga) yra tiesiogiai susiję su atsakovo vykdytais šilumos punkto renovacijos darbais, kad elektroniniame laiške nurodytas susitarimas dėl lempos blykstės įsigijimo yra tiesiogiai susijęs su atsakovo vykdytais darbais, defektinio akto sudarymo ir ieškovo nusiskundimų dėl kvapų laikas yra atitolęs. Remdamasis išdėstytu, teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti dėl įrangos remonto patirtas išlaidas.

21. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti nuostolių, patirtų dėl prarastų klientų nuo 2018 m. rugpjūčio 23–25 d., sprendė, kad nors ieÅ¡kovas nurodė, joj jo teikiamų paslaugų kainos skelbiamos vieÅ¡ai, tačiau tokių įrodymų į bylÄ neteikė, taip pat nurodė, kad neteikia procedÅ«rų kainų detalizacijos, siekdamas neatskleisti atsakovui kainodaros, kuri yra ieÅ¡kovo komercinė paslaptis. Teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 9, 10 straipsnyje įtvirtinta kaip nagrinėjant civilinę bylÄ apsaugomos komercinės paslaptys.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę Å¡alims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ieÅ¡kovui teisę spręsti, kokį pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ ir kokia apimtimi pasirinkti. Kaip nustatyta aukščiau, ieÅ¡kovas neįrodė, jog ieÅ¡kovo veikloje naudojama įranga 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. negalėjo bÅ«ti naudojama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. vykdytų remonto darbų.

Taip pat iš ieškovo pateiktų dokumentų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad būtent tokio dydžio pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, byloje nesant duomenų, kada minėtoms paslaugoms buvo užsirašyta, ar analogiškos paslaugos buvo suteiktos 2018 m. rugpjūčio 20–22 d. ir pan. Remdamasis išdėstytu, teismas netenkina ieškovo prašymo priteisti nuostolius, patirtus negautos naudos forma (negautas pajamas), kadangi ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio su neteisėtais kalto asmens veiksmais.

22. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti darbuotojų darbo užmokesčio ir gydymo iÅ¡laidas, sprendė, kad bylos įrodymai nepatvirtina vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovės vadovės H. A. patirtos iÅ¡laidos buvo susijusios su jos darbine veikla, t. y. sveikatos sutrikimas atsirado darbe dėl atsakovo vykdytų remonto darbų, kad su tuo susijusias iÅ¡laidas patyrė ieÅ¡kovas. Byloje nepateikti duomenys, kad minėtam ieÅ¡kovo darbuotojui buvo suteiktas nedarbingumas, nors pagal pateiktas sÄ skaitas matyti, jog asmuo 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo dienos stacionare.

Taip pat nepateikti duomenys, kad ieÅ¡kovo darbuotojai dėl sveikatos sutrikimų (2018 m. rugpjūčio 27 d. praneÅ¡ime atsakovui ieÅ¡kovas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba, kadangi darbuotojai jautė silpnumo ir dusulio jausmÄ ir jiems buvo rekomenduota kreiptis į medikus) negalėjo atlikti savo darbo tris dienas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų 2018 m. rugpjūčio 20–25 d. vykdant Å¡ilumos punkto remonto darbus, atmestini kaip nepagrįsti ir ieÅ¡kovo reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo darbuotojams sumokėtÄ 215,62 Eur darbo užmokestį už tris dienas.

23. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, netenkino ieÅ¡kovo reikalavimų priteisti iÅ¡ atsakovo turtinės žalos atlyginimÄ , nenustačius civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų (neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryÅ¡io, žalos ir kaltės) viseto. Teismas taip pat nenustatė pakankamo pagrindo kvalifikuoti ieÅ¡kovo veiksmus kreipiantis į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo kaip pakankamų piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, dėl to netenkino atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kovui CPK 95 straipsnyje nustatytÄ sankcijÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 24. IeÅ¡kovė UAB „Dekalatvia“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ dalyse, kuriose buvo netenkinti Å¡ie ieÅ¡kovės reikalavimai:

1) dėl permokėto 2 360,25 Eur nuomos mokesčio;

2) dėl 4 579,92 Eur permokos už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį, permokos 1 771,65 Eur dydžio dalyje;

3) dėl 3 547,02 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų, nuostolių 2 721,40 Eur dydžio dalyje, kuriÄ sudaro nuostoliai susidarę dėl 505,78 Eur sumokėtų MB „Aprilus“, 1 110 Eur sumokėtų serviso įmonei Latvijos Respublikoje už lazerio remontÄ ir transportavimÄ ; 4) 890 Eur negautos pajamos 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. atÅ¡aukus 9 klientus ir 215,62 Eur nuostoliai dėl darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio už 3 prastovos dienas;

5) dėl 8 proc. kompensacinių palÅ«kanų priteisimo, jų dalyje skaičiuojant nuo 6 853,30 Eur nuostolių sumos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d., kas sudaro 411,57 Eur, taip pat dėl 8 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; ir Å¡iose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ priteisiant nurodytas sumas.

25. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 25.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamose dalyse yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to turi bÅ«ti panaikintas. 25.2. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl permokėto 2 3650,25 Eur nuomos mokesčio priteisimo, netinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Nustatydamas sutarties turinį dėl nuomos mokesčio dydžio, nepagrįstai vadovavosi nuomos sutarties Å¡alių subjektyviais ketinimais, nors turėjo bÅ«ti taikytas objektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas.

Teismas neatsižvelgė į nuomos sutarties galiojimo metu egzistavusių objektyvių aplinkybių pasikeitimÄ . Teismo atliktas nuomos mokesčio apskaičiavimo iÅ¡aiÅ¡kinimas Å¡iuo atveju prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principui, nes jo rezultatas reiÅ¡kia aiÅ¡kų nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. Teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas sutarties nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, jog pagal sutartį jai iÅ¡nuomotų patalpų plotas buvo ne 103,06 kv. m, bet 97,92 kv. m, nes byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . 25.3.

Teismas netinkamai atliko byloje esančių objektyvių duomenų, kurie patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ nuo pat sutartinių santykių su ieÅ¡kove pradžios, vertinimÄ . Pažymi, kad atsakovei jau nuo 2016 m. kovo mėn. buvo žinoma, jog ieÅ¡kovei perduotų naudotis patalpų plotas sudarė 97,92 kv. m, o ne 111 kv. m, dėl to per mėnesį susidarė 90,18 Eur nepagrįstai reikalaujamo sumokėti nuomos mokesčio. 25.4. Teismas, atmesdamas reikalavimus dėl 4 579,92 Eur permokos už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį, iÅ¡ esmės neatliko jokio tyrimo ir formaliai atmetė Å¡iuos ieÅ¡kovės reikalavimus. 25.5.

Teismas nepagrįstai sprendė dėl ieÅ¡kovės reikalaujamos permokos už žemės nuomos mokestį, o teismo sprendimo ydingumÄ Å¡ioje dalyje patvirtina atsakovės pateiktos 2016 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos ir jos iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenys. Neatitikimas Å¡ioje vietoje susidarė dėl to, kad žemės mokestis ieÅ¡kovei buvo skaičiuojamas ne nuo nekilnojamojo turto registre įregistruoto 97,92 kv. m patalpų ploto, bet nuo atsakovo sutartyje nurodyto 103,06 kv. m ploto.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė permokėjo atsakovei 2016–2019 m. 9,37 Eur žemės nuomos mokesčio, taip pat ieÅ¡kovė permokėjo atsakovei 96,58 Eur eksploatacinių iÅ¡laidų. 25.6. Teismas netinkamai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , dėl to nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tinkamai apskaičiavo ieÅ¡kovei nuo 2016 m. spalio 1 d. mokestį už dujų suvartojimÄ . Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus ir nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino, jog patalpų perdavimo ieÅ¡kovei metu dujinės katilinės įrengimo darbai nebuvo užbaigti ir dujų skaitiklio parodymai priėmimo–perdavimo akte nebuvo fiksuoti, o ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 8 d. pretenzijoje atsakovei dėl skolų suderinimo, nurodė, kad jokio dujinio Å¡ildymo ji iÅ¡ atsakovės negavo ir Å¡ildėsi elektra.

Taip pat atsakovės darbuotojas V. T. (V. T.) 2018 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad vykdomi Å¡ilumos mazgo renovacijos darbai, kad dujų skaitiklio parodymai buvo fiksuoti tik ieÅ¡kovei atlaisvinus patalpas 2019 m. vasario 18 d. defektiniame akte. Neįvertino, kad atnaujinus bylÄ ir atsakovei pateikus papildomus įrodymus – dujinio Å¡ildymo planus, tapo aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovė individualaus dujų apskaitos prietaiso neturėjo ir tuo pačiu dujų katilu naudojosi keli nuomininkai.

Šias aplinkybes taip pat patvirtina antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys, į kuriuos teismas neatsižvelgė. Apeliantės manymu, šaliai, teigiančiai, jog komunalinės ir kitos išlaidos buvo, o ne šaliai atsikertančiai, jog jų nebuvo, kyla pareiga įrodyti kokios išlaidos buvo. Dėl šių aplinkybių, ieškovė nepagrįstai 2016–2019 m. atsakovei sumokėjo 1 665,70 Eur už dujas. 25.7. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl patirtų nuostolių, atsakovei vykdant nuomotose patalpose remonto darbus.

Apeliantės manymu, teismas vertindamas Å¡ioje dalyje įrodymus, pažeidė tikėtinumo taisyklę, grindžiamÄ laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvo tikimybę. Å iuo atveju, teismas nepagrįstai logiÅ¡kai nesusiejo įrangos gedimo su atsakovės veiksmais sukeltomis dulkėmis, kurių atsakovė neginčijo. Pažymi, kad ieÅ¡kovė depiliacijos paslaugų teikimui naudojo lazerinę įrangÄ , kurioje didžiÄ jÄ dalį sudaro optika, dėl to logiÅ¡ka, kad stiklo vatos dulkės, nusėdusios ant lazerinės įrangos stiklo lęšių, apsineÅ¡usių riebalais, atsiradusiais nuo klientų kÅ«no pavirÅ¡iaus, galėjo subraižyti įrangos optinį pavirÅ¡ių ir užkiÅ¡ti auÅ¡inimo kontÅ«rÄ , dėl to labiausiai tikėtina dėl Å¡ių priežasčių ir sugedo minėta lazerinė įranga.

DÅ«mai ir dulkės sklido mažiausiai 3 dienas, dėl to Å¡ios atsiradusios pasekmės negali bÅ«ti laikomos pernelyg atitolusiomis nuo atsakovės vykdytų remonto darbų. Pabrėžia, kad atsakovo veiksmus, sukėlusius žalÄ , patvirtino atsakovo darbuotojas V. T. Å¡alių elektroniniame susiraÅ¡inėjime ir teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ vertinti Å¡io liudytojo parodymus teismo posėdžio metu kritiÅ¡kai, kadangi minėtas liudytojas susijęs su atsakovu darbo santykiais.

Atitinkamai esant patalpų uždūmijimui ir dulkėms, sveikatos priežiūros paslaugos pagal higienos normų reikalavimus negalėjo būti teikiamos, dėl to ieškovė patyrė nuostolių (negautų pajamų) dėl atšauktų klientų vizitų. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, kaip darbdavė, privalėjo pasirūpinti savo darbuotojų sveikata, dėl to darbuotojai nedirbo kol patalpos nebuvo išvėdintos ir sutvarkytos. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus taip pat neatsižvelgė į tai, kad sugedus lazeriniam prietaisui, lazerinių depiliacijos paslaugų teikimas tapo objektyviai neįmanomu. 25.8.

Teismo iÅ¡vados, kad nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, prieÅ¡tarauja CK 6.246 straipsnio 1 dalies įtvirtintai bendrajai civilinės atsakomybė taisyklei, kurio nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

26. Atsakovė AB „SaltoniÅ¡kių verslo centras“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

27. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 27.1. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o teismas tinkamai motyvavo sprendime pateiktas iÅ¡vadas. Atsakovės nuomone, kelių skunde minimų aplinkybių nepaminėjimas ar kitoks, nei pageidauja ieÅ¡kovė vertinimas, didelės apimties argumentuotame sprendime, kuriame iÅ¡spręsti visi ieÅ¡kinyje kelti teisinio ir faktinio pobÅ«džio klausimai, negali bÅ«ti pagrindas naikinti sprendimÄ . 27.2.

Skundžiamame sprendime teismas detaliai ir nuosekliai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės samprotavimus, atsakovės pozicijÄ , byloje esančius įrodymus, o teismo iÅ¡vados dėl mokesčių perskaičiavimo yra teisėtos ir pagrįstos. Be to, atsakovės įsitikinimu, teismui iÅ¡ esmės pakaktų tik vieno sprendime nurodyto argumento – pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį įsiteisėjusiame sprendime nustatytos aplinkybės iÅ¡ naujo neįrodinėjamos. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad civilinėje byloje dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-340/2020) buvo sprendžiami nuomos sutarties vykdymo klausimai, dalyje dėl patalpų ploto bei mokesčių apskaičiavimo yra analogiÅ¡ki Å¡ioje byloje sprendžiamiems patalpų ploto ir mokesčių apskaičiavimo klausimams. 27.3.

IeÅ¡kovė skunde teikia papildomų argumentų dėl nuomos sutarties aiÅ¡kinimo, nurodydama, kad teismas, aiÅ¡kindamas nuomos sutartį, pažeidė sÄ Å¾iningumo principÄ , nepritaikė objektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodo, nepagrįstai suteikė prioritetÄ atsakovei, tačiau nepaaiÅ¡kina, kokios konkrečios sutarties ar nuomos sutartį lydinčių susitarimų nuostatos (sÄ lygos), ieÅ¡kovės įsitikinimu, buvo netinkamai aiÅ¡kinamos. Atsakovės įsitikinimu, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi Å¡alių susitarimu ir tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alių susitarimÄ dėl patalpų ploto vadovaudamasis prioritetiniais lingvistiniu ir subjektyviu aiÅ¡kinimo metodais – susitarimo tekstas yra aiÅ¡kus, kitoms nuomos sutarties ar susitarimo sÄ lygoms neprieÅ¡tarauja, sutarties Å¡alių elgesys po susitarimo sudarymo leidžia teigti, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suprato Å¡alių susitarimo dėl patalpų ploto skaičiavimo pagrindÄ , esmę ir sutiko su mokesčių skaičiavimu pagal susitarime nurodytÄ plotÄ . 27.4.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė, skaičiuodama skunde tariamÄ Å¾emės mokesčio permokÄ remiasi 2016 m. žemės mokesčio dydžiu, skaičiuodamas ir vėlesnių laikotarpių mokesčius, niekaip nepagrįsdama tokio skaičiavimo. 27.5. Nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad į bylÄ nepateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pozicijÄ dėl mokesčio už dujų suvartojimÄ pagrįstumÄ . PaaiÅ¡kina, kad dujų prietaisas buvo įrengtas kelioms patalpoms ir proporcingai patalpų plotui buvo skaičiuojamas mokestis už suvartotas dujas.

Pabrėžia, kad nuo 2016 m. iki sutarties pasibaigimo 2019 m. vasario mėnesį iÅ¡raÅ¡ytose Å¡altuoju metų laiku sÄ skaitose buvo atskira „dujų suvartojimo“ eilutė. IeÅ¡kovė daugiau negu 2 metus tokias sÄ skaitas priimdavo ir apmokėdavo, t. y. savo veiksmais patvirtino tokias iÅ¡laidas. 27.6. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl nuostolių priteisimo ir palaiko visÄ savo bei pirmosios instancijos teismo pateiktÄ argumentacijÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimų atlyginti nuostolius, vykdant remonto darbus.

Papildomai pasisako tik dėl ieÅ¡kovės teiginio apie dÅ«mų ir dulkių sklidimÄ mažiausiai 3 dienas, po kurio sugedo ieÅ¡kovės lazerinė įranga, tariamo liudytojo paaiÅ¡kinimų ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimo prieÅ¡taravimo bei sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo. Atsakovės įsitikinimu, akivaizdžiai logiÅ¡kai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės skundo teiginiai apie nuolat sklidusias dulkes ir dÅ«mus, dėl kurių darbuotojai negalėjo dirbti nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 25 d., kurie sugadino ieÅ¡kovės įrangÄ beveik po mėnesio.

Chronologinė ieÅ¡kovės pateikiamos pozicijos seka ir pasekmės prasilenkia su logika ir paneigia priežastinio ryÅ¡io tarp tariamai kritinių dÅ«mų ir dulkių kiekio ir įrangos gedimo, pajamų negavimo ir darbuotojų nedarbingumo, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ . Taip pat nėra prieÅ¡taravimo tarp liudytojo V. T. parodymų, kadangi atsakovė niekada nepripažino priežastinio ryÅ¡io tarp vykdytų darbų ir ieÅ¡kovo reikalavimų priteisti nuostolius. 27.7. Pažymi ir tai, kad ieÅ¡kovė patalpose vykdė grožio salono veiklÄ , reikalavimus byloje dėl negautų pajamų reiÅ¡kė dėl neatliktų depiliacijos paslaugų, dėl to teiginiai apie sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kurios negalėjo bÅ«ti teikiamos 3 dienas, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimÄ dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl nuomos mokesčio ir kitų mokesčių permokų grÄ Å¾inimo, nuostolių atlyginimo, palÅ«kanų ir negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

31. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė UAB „Dekalatvia“ (kaip nuomininkas) ir atsakovė AB „SaltoniÅ¡kių verslo centras“ (kaip nuomotojas) 2015 m. gruodžio 17 d. sudarė terminuotÄ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SVC-PNS 2015/5, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui 111 kv. m ploto patalpas Vilniuje, SaltoniÅ¡kių g. 29 / Liepyno 2, o ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti 14,50 Eur be PVM / 1 kv. m per mėnesį nuomos mokestį už patalpų naudojimÄ .

Atsakovas perdavė ieÅ¡kovui nuomos sutartyje numatytas patalpas 2016 m. birželio 29 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktu prie nuomos sutarties. 2016 m. birželio 29 d. priėmimo–perdavimo akte Å¡alys susitarė, kad nuomos mokestis bus mokamas nuo 2016 m. liepos 1 d. VÄ® Registrų centre 2016 m. kovo 21 d. įregistruotas patalpų plotas yra 97,92 kv. m. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Å¡alys sudarė PapildomÄ susitarimÄ prie nuomos sutarties, kuriame susitarė pakeisti nuomos sutarties Specialiųjų sÄ lygų 3 dalį, numatant, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis – 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sÄ lygas be pertvarų plotas).

Å alių nuomos sutartis nutraukta 2019 m. vasario 18 d. dėl nuomininko kaltės jam laiku nemokant mokėjimų pagal nuomos sutartį. Å alių sutarties nutraukimo teisėtumas patikrintas teismine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019, priėmus 2019 m. liepos 11 d. sprendimÄ , kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 9 d. (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-477-340/2020). IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė Å¡ioje byloje ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės (nuomotojos) nuomos mokesčio permokÄ , permokÄ už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį, nuostolius (tiek tiesioginius, tiek netiesioginius) dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų, kompensacines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dalies reikalavimų ieÅ¡kovas atsisakė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o kiti reikalavimai buvo atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu. IeÅ¡kovė iÅ¡ dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad teismas netinkamai vertino Å¡alių susitarimus, netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , neatsižvelgė į daugelį ieÅ¡kovo įrodinėjamų aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstÄ teismo sprendimÄ .

32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

33. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

34. Pirmiausia byloje pažymėtina, kad tarp ginčo šalių buvo nagrinėta kita civilinė byla, kuri jau išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-340/2020).

35. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galiÄ , tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019); 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

36. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-477-340/2020 matyti, kad minėta byla, kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys, turi prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai bylai, o prejudicinę reikšmę turinčioje byloje konstatuotų aplinkybių šalims iš naujo įrodinėti nereikia (dalyvavęs byloje asmuo kaip savo atsikirtimų pagrindu galėjo remtis šiomis aplinkybėmis ir nustatytų faktų jam iš naujo įrodinėti nereikėjo). Šiuo atveju, atsakovė, atsikirsdama į dalį ieškovo naujame ieškinyje suformuotų reikalavimų, rėmėsi šiuo įsiteisėjusiu kitoje byloje teismo sprendimu.

37. Minėtoje civilinėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. e2-10350-608/2019 ir Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-477-340/2020) buvo nustatyta ir konstatuota, kad Å¡ios bylos ieÅ¡kovė UAB „Dekalatvia“ (nuomininkė) nuolat ir sistemingai vėlavo mokėti nuomos ir kitus nuomos sutartyje numatytus mokesčius, t. y. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Å¡alių nuomos sutartį, dėl to Å¡alių nuomos sutartis nutraukta nuomotojo iniciatyva dėl UAB „Dekalatvia“ kaltės. Taip pat minėtoje byloje buvo nagrinėtos ieÅ¡kovės UAB „Dekalatvia“ byloje įrodinėtos aplinkybės apie tai, kad atsakovė suteikė ieÅ¡kovei (nuomininkei) žymiai mažesnes patalpas nei buvo susitarta sutartyje, o iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose už nuomÄ reikalavo mokesčių už didesnį plotÄ .

Teismas atmetė Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus. Nurodė, kad byloje esantis Å¡alių susitarimas patvirtina, jog nuomininkė (UAB „Dekalatvia“) pripažino jai perduotų nuomojamų patalpų atitikimÄ nuomos sutarties sÄ lygoms, per visÄ nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiÅ¡kė pretenzijų ar reikalavimų dėl nuomojamų patalpų ploto, neginčijo atsakovės teikiamų sÄ skaitų pagrįstumo, dėl to teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovę tenkino tiek atsakovės iÅ¡nuomotų patalpų plotas, tiek ir atsakovės paskaičiuoti mokesčiai pagal iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas.

38. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė UAB „Dekalatvia“ vėl kėlia tuos pačius ginčo nuomotų patalpų ploto ir mokesčių apskaičiavimo (iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų nepagrįstumo) klausimus (Å¡ias aplinkybes grindžia ir apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu) ir atitinkamai pagal Å¡ias aplinkybes praÅ¡o priteisti jai sumokėto nuomos mokesčio ir kitų mokesčių permokas, nors prejudiciniame Å¡iai bylai teismo sprendime Å¡ie klausimai jau buvo galutinai iÅ¡spręsti ir padarytos kategoriÅ¡kos bei aiÅ¡kios iÅ¡vados, t. y.

Å¡alių nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovę tenkino jai perduotų nuomojamų patalpų plotas, jis atitiko Å¡alių susitarimus, valiÄ , o atsakovė per visÄ nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiÅ¡kė pretenzijų ar reikalavimų dėl nuomojamų patalpų ploto ar teikiamų sÄ skaitų pagrįstumo, Å¡ios sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos pagrįstai. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime papildomai detaliai ir aiÅ¡kiai motyvavo iÅ¡vadas, kodėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su ieÅ¡kove dėl jos nurodomų nuomotų patalpų ploto ir mokesčių skaičiavimo.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas ir pritaria atsakovės argumentams bei pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kad ieÅ¡kovės reikalavimai, susiję su pagal nuomos sutartį taikytų didesniu nuomos bei kitų su patalpų valdymu susijusių mokesčių perskaičiavimu (permokos grÄ Å¾inimo) pagal mažesnį plotÄ , yra nepagrįsti, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu atmesti.

39. Tais pačiais motyvais atmestini ir apeliantės skundo argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto žemės mokesčio, kadangi pati apeliantė skunde neneigia ir aiškiai nurodo, kad neatitikimas dėl žemės mokesčio skaičiavimo susidarė dėl to, jog žemės mokestis ieškovei buvo skaičiuojamas ne nuo nekilnojamojo turto registre įregistruoto patalpų ploto, bet nuo atsakovo sutartyje nurodyto ploto, dėl to ieškovė permokėjo šį mokestį atsakovei, t. y. šis reikalavimas taip pat išvestinai susijęs su ieškovės nepagrįstai nurodytomis aplinkybėmis dėl netinkamai nustatyto nuomotų patalpų ploto ir mokesčių pagal jį skaičiavimo, kuris atmestas kaip nepagrįstas.

40. Papildomai byloje ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo mokesčius už dujų suvartojimÄ , nes ginčo patalpos nebuvo Å¡ildomos dujomis, o buvo Å¡ildomos elektra. Pirmosios instancijos teismas atmetė Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus kaip nepagrįstus įrodymais. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir neteisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ .

41. Kaip minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

42. Byloje pateikta įrodymų, kad ginčo nuomotame objekte buvo dujų katilinė (pateikti dujų katilinės įrengimo dokumentai; Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodomas faktas, kad ginčo objekte yra dujinis patalpų Å¡ildymas), atsakovės iÅ¡raÅ¡ytos ir pateiktos ieÅ¡kovei sÄ skaitos, kuriuose nuo 2016 m. iki sutarties pasibaigimo 2019 m. vasario mėn. Å¡altuoju metų sÄ skaitose buvo nurodoma atskira „dujų suvartojimo“ eilutė. SÄ skaitose buvo nurodytas mokėjimas „dujų suvartojimas“ pagal dujų katilo rodmenis.

Kaip minėta, byloje taip pat nustatytos esminės bylos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė per visÄ nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiÅ¡kė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl teikiamų (gautų) sÄ skaitų (kuriose buvo žymos ir apie dujų sunaudojimÄ ) pagrįstumo. Å ios pretenzijos atsirado tik po sutarties nutraukimo ir kilus tarp Å¡alių teisminiams ginčams. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, atsakovei pateiktus pakankamai tikėtinų įrodymų apie tai, kad ginčo patalpose galėjo faktiÅ¡kai bÅ«ti tiekiamos dujos, buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos pagal dujų katilo rodmenis (iÅ¡naudojamÄ dujų kiekį), dėl to pagal CPK 12 ir 178 straipsnius įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti teiginius, kad dujos vis dėl to nebuvo faktiÅ¡kai tiekiamos ieÅ¡kovės nuomotoms patalpoms, teko tokiomis aplinkybėmis pareikÅ¡tus atsikirtimus grindžiančiai ieÅ¡kovei.

Pabrėžtina, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, t. y. byloje nėra tikėtinų įrodymų, kad ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotose patalpose nebuvo tiekiamos dujos Å¡ildymui, o patalpas ir vandenį ieÅ¡kovė iÅ¡imtinai Å¡ildė tik elektriniais prietaisais. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė šį reikalavimÄ .

43. Ieškovė taip pat reiškė byloje reikalavimus priteisti iš atsakovo 3 547,02 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovės 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remontų darbų, kuriuos sudaro atsakovo veikloje naudotos lazerinės įrangos remontas (1 625,78 Eur), negautos pajamos (890 Eur) 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. atšaukus 9 klientus, (215,62 Eur) darbo užmokestis už 3 prastovos dienas, (825,62 Eur) darbuotojų gydymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu 2 721,40 Eur nuostolių dydžio dalyje t. y. dėl nuostolių, kurie susidarė dėl 505,78 Eur sumokėtų MB „Aprilus“, 1 110 Eur sumokėtų serviso įmonei Latvijos Respublikoje už lazerio remontÄ ir transportavimÄ ; 890 Eur negautos pajamos 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. atÅ¡aukus 9 klientus ir 215,62 Eur nuostoliai dėl darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio už 3 prastovos dienas. Taigi, ieÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovės 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų pastate, kuriame ieÅ¡kovė nuomojosi iÅ¡ atsakovės patalpas, ieÅ¡kovei buvo padaryta tiesioginė ir netiesioginė žala (t. y. sugadinta darbo įranga, kuria reikėjo transportuoti ir remontuoti, taip pat negautos pajamos atÅ¡aukus klientus ir nesumokėjus darbuotojams darbo užmokesčio už 3 prastovos dienas), o pirmosios instancijos teismas atmetė Å¡iuos ieÅ¡kovės reikalavimus kaip nepagrįstus.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ys – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei bÅ«dinga tai, kad Å¡alis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai.

Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo tikisi iÅ¡likti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grÄ Å¾inti asmenį į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų likęs, jei nebÅ«tų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. pastate (rūsio patalpose), kuriame ieškovė nuomojosi iš atsakovės ginčo patalpas, vyko remonto darbai, kuriuos vykdė atsakovės darbuotojai. Tuo metu ginčo šalis vis dar siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė įrodinėjo, kad dėl šio gretimoje patalpoje atliekamo remonto buvo sugadintas ieškovės turtas (darbo įranga) ir atitinkamai buvo negautos pajamos (prarasti klientai ir atsirado darbuotojų prastova).

Iš ieškovės procesinių dokumentų (tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo), tiek iš paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad ieškovės pozicija dalyje dėl nuostolių atlyginimo nebuvo visiškai aiški ir nuosekli, t. y. kai kur procesiniuose dokumentuose (tas matyti ir apeliaciniame skunde) nurodomas reikalavimas taikyti sutartinę atsakomybę (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), o kitur nurodoma, jog atsakovės veiksmai prieštarauja CK 6.246 straipsnio 1 dalies įtvirtintai bendrajai civilinės atsakomybės taisyklei, nurodomos aplinkybės dėl deliktinės atsakomybės taikymo.

IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iÅ¡ esmės analizavo bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, neiÅ¡skiriant sutartinės atsakomybės.

46. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

47. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė įstatymo, kurio pagrindu sutartiniuose santykiuose Å¡aliai bÅ«tų galima taikyti deliktinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡alių nuomos sutartyje buvo aptarta atsakomybė už nuostolius (žalÄ ), padarytus nuomininkui sutarties galiojimo laikotarpiu (pvz., sutarties 3.8 punktas, 16.1–16.6 punktai). Ä®vertinus Å¡alių argumentus, Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ nuomos sutartį ir aptartÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vada, kad ginčo Å¡alis siejant sutartiniams santykiams, esant nuomos sutarčiai, kurioje įtvirtintas nuomotojo atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo ribojimas ir sÄ lygos bei nesant įstatyme nustatyto pagrindo deliktinei atsakomybei kilti, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo klausimÄ , turėjo bÅ«ti taikyta ne deliktinė, o sutartinė civilinė atsakomybė.

Tokios praktikos apygardos teismai laikosi panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1226-614/2019). Kasacinis teismas yra taip pat ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prioritetas turi bÅ«ti teikiamas sutarties laisvės principui, o ne deliktinės atsakomybės taikymui, taip iÅ¡vengiant sutartinę atsakomybę ribojančių sÄ lygų (jeigu tokių sÄ lygų sutartyje yra) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

48. Nuomos sutarties 3.8 punkte Å¡alys susitarė, kad nuomininkas turi teisę reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius ir tik tuomet, jeigu nuomotojas, gavęs raÅ¡ytinį nuomininko įspėjimÄ , nepagrįstai nevykdo savo prievolės paÅ¡alinti trÅ«kumus ir patalpos iÅ¡ esmės yra netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį. Sutarties 16.1 punkte nustatyta, kad nuomotojas nuomininkui atsako tik už nuostolius (žalÄ ), padarytus dėl nuomotojo tyčios ar didelio neatsargumo, jeigu nuomininko nuosavybė (pvz., baldai ir kt.) sugadinami sutarties galiojimo laikotarpiu dėl patalpų trÅ«kumų, defektų arba dėl to, kad tokie trÅ«kumai ar defektai nebuvo iÅ¡taisyti.

Sutarties 16.2 punkte nustatyta, kad visais kitais atvejais, nei nurodyti bendrųjų sÄ lygų 16.1 punkte. Nuomotojas nuomininkui atsako tik už nuostolius (žalÄ ), padarytus dėl nuomotojo tyčios ar didelio neatsargumo, ir maksimalus atlyginimas už nuostolius negali virÅ¡yti 3 mėnesių nuomos mokesčio, kurį nuomininkas moka tokių nuostolių padarymo metu, sumos. Sutarties 16.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas privalo tinkamai apsidrausti nuo žalos įrengtiems objektams, ypač instaliuotiems elementams (pvz., fasadams ir t. t.) bei savo turto.

Sutarties 16.4 punkte nustatyta, kad nuomininko draudimo įsipareigojimo atžvilgiu nėra svarbu ar ir kokia apimtimi įrengti elementai yra sudėtinė Verslo centro pastato dalis. Sutarties 16.5 punkte nustatyta, kad nuomos laikotarpiu nuomininkas privalo savo sÄ skaita apsidrausti nurodytomis draudimo rÅ«Å¡imis ir, nuomotojui pareikalavus, pateikti tokio draudimo įrodymÄ . Sutarties 16.6 punkte nustatyta, kad bendrųjų sÄ lygų 16.5 punkte nurodytÄ draudimÄ nuomininkas privalo iÅ¡laikyti galiojantį visÄ sutarties galiojimo laikotarpį.

Nuomininkas privalo užtikrinti, kad draudimo sutartyje bÅ«tų sÄ lygos draudžiančios subrogracijÄ Ä¯ nuomotojÄ . Byloje nėra ginčo dėl sutarties sÄ lygų galiojimo, t. y. sutarties sÄ lygos nebuvo ginčijamos, praÅ¡omos pripažinti neaiÅ¡kiomis ar t.t. Taigi, atsakovės atsakomybę ribojančių nuomos sutarties nuostatų ieÅ¡kovė neginčijo, dėl to sutarties Å¡alims jos laikomos aiÅ¡kios ir suprantamos.

49. Atsižvelgiant į Å¡ias sutartines sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti apsidraudusi savo turtÄ draudimo bendrovėje ir draudimo sutartyje numatyti sÄ lygas draudžiančias subrogacijÄ Ä¯ nuomotojÄ . Be to, iÅ¡ atsakovės buvo galima reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius ir tik tuomet, jeigu nuomotojas, gavęs raÅ¡ytinį nuomininko įspėjimÄ , nepagrįstai nevykdo savo prievolės paÅ¡alinti trÅ«kumus ir patalpos iÅ¡ esmės yra netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį.

Nuomotojo atsakomybė yra apribota ir galima tik nustačius nuomotojo tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ , jeigu nuomininko nuosavybė sugadinama sutarties galiojimo laikotarpiu dėl patalpų trÅ«kumų, defektų ar dėl to, kad tokie trÅ«kumai ar defektai nebuvo iÅ¡taisyti. Visais kitais atvejais nuomotojas atsako tik už nuostolius (žalÄ ), padarytus dėl nuomotojo tyčios ar didelio neatsargumo, ir maksimalus atlyginimas už nuostolius negali virÅ¡yti 3 mėnesių nuomos mokesčio, kurį nuomininkas moka tokių nuostolių padarymo metu, sumos.

50. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau didelio neatsargumo sÄ voka teismų praktikoje nuolat plėtojama. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-219/2017; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

Tyčios klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad kiekvienas asmuo turi laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

51. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju neįrodė, jog Å¡iuo atveju dėl atsakovės veiksmų patyrė ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾alÄ . Byloje neįrodyta, kad nurodytu laikotarpiu ginčo nuomotos patalpos iÅ¡ esmės buvo netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį (vien ieÅ¡kovės atstovų nurodytos aplinkybės apie buvusį kvapÄ ar tam tikrų neapibrėžtos koncentracijos dÅ«mų buvimas Å¡ių aplinkybių dar neįrodo).

Neįrodytos aplinkybės kiek ilgai buvo minėtas kvapas ir dÅ«mai, ir kiek Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos ieÅ¡kovės nuomotos patalpos aplinkai ir žmonių sveikatai, t. y. kad Å¡i patalpa bÅ«tų netinkama naudojimui (užterÅ¡ta, kenksminga žmonėms, bÅ«tinas sutvarkymas ir t.t.). Byloje liko nepaneigta, kad minėtos aplinkybės galėjo daryti tik tam tikrų nepatogumų ieÅ¡kovės veiklai (darbuotojams, klientams), bet ne ieÅ¡kovės nurodytÄ ir įrodinėjamÄ Å¾alÄ . Å alių byloje esančiame elektroniniame susiraÅ¡inėjime iÅ¡ esmės taip pat labiausiai akcentuojamas tik nemalonus kvapas.

Nėra pateikta teismui duomenų, kad nors vienas ieškovės klientas būtų atsisakęs ieškovės paslaugų dėl šių aplinkybių (nė vienas iš ieškovės klientų nebuvo prašomas apklausti liudytoju byloje). Nėra pateikta ieškovės procedūrų klientams kainodaros, iš kurios būtų galima spręsti, kokia konkreti žala galėjo atsirasti, jeigu iš tiesų klientai buvo prarasti dėl minėto remonto. Byloje taip pat tikėtinai neįrodyta, kad ieškovės darbo įranga buvo sugedusi ir remontuojama konkrečiai priežastiniame ryšyje dėl atsakovės atliekamo remonto metu atsiradusių dulkių (įrangos remonto akte nurodytas tam tikras neaiškios kilmės riebalinis sluoksnis, tačiau nenurodyta kokiomis tikėtinai aplinkybėmis jis buvo atsiradęs, nenurodyta, ar šis riebalinis sluoksnis buvo atsiradęs staiga, ar ilgalaikio kaupimosi pasekmė).

Taip pat įrangos remonto akte nurodyta, kad ieškovės programinė lazerio įranga buvo pasenusi, visi filtrai užsiteršę, kas nepaneigia aplinkybių, jog ši ieškovės įranga galėjo sugesti ir dėl šių priežasčių). Tokių aplinkybių nepatvirtina ieškovės skunde nurodytas liudytojas (atsakovės darbuotojas V. T.). Byloje nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų (pvz., ekspertų ar specialistų vertinimų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar t.t.), kurie galėtų tikėtinai pagrįsti tokias ieškovės įrodinėtas aplinkybes.

Byloje taip pat nebuvo praÅ¡oma skirti ekspertizę. Vien remtis ieÅ¡kovės situacijos vertinimu, teismas neturi pagrindo, ypač pažymint aplinkybes, kad tarp nuomininko ir nuomotojo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. Be to, pabrėžtina ir tai, kad Å¡alys sutartyje buvo susitarusios, jog ieÅ¡kovė galės reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, t. y. susitarė dėl netiesioginės žalos (kuriai priskirtinos negautos pajamos) netaikymo, dėl to pagal tokias sutarties sÄ lygas (jų neginčijant) nuomininkė negali reikalauti kartu iÅ¡ nuomotojo netiesioginių nuostolių atlyginimo, kai pagal sutarties sÄ lygas Å¡alys susitarė, jog kitus nuostolius padengs draudimas ir nuomininkė turėjo bÅ«ti apsidraudusi visÄ sutarties galiojimo laikotarpį.

Byloje nėra tokių duomenų (t. y. kad ieÅ¡kovė buvo sudariusi draudimo sutartį ir draudimo bendrovė bÅ«tų atlyginusi kokius nors nuostolius). IeÅ¡kovė taip pat iÅ¡ esmės neįrodinėjo esminių byloje sÄ lygų – atsakovės veiksmų (remonto metu) tyčios ar didelio neatsargumo.

52. Kaip jau minėta, įstatyminės įrodinėjimo proceso normos nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumÄ ir sutarties Å¡alių pateiktus įrodymus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nors netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimÄ , tačiau Å¡alių ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡ioje dalyje taip pat iÅ¡ esmės teisingai ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, konstatavus, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų bÅ«tų patyrusi nuostolių.

54. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , peticijos Nr. 16034/90).

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl to skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Atsakovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus.

57. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus:

1) bylos sudėtingumÄ ;

2) teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ;

3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje;

4) bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta;

5) ginčo sumos dydį;

6) teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį;

7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

8) šalių elgesį proceso metu;

9) advokato darbo laiko sÄ naudas;

10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekalatvia“ apeliacinį skundÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „SaltoniÅ¡kių verslo centras“, j. a. k. 304054436, iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekalatvia“, j. a. k. 303093532, 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas KazakiÅ«nas