2017-03-29 Nr. AB-7129-3-62-3-00281-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-372-143/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00281-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – pareiškėjas) 2017 m. vasario 24 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 18 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 24055504.

Pareiškėjas nurodė, kad prašo pripažinti negaliojančia šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį nuo jos atsiradimo, nes tokia standartinė sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį su akcine bendrove „Kauno energija“ (toliau – AB „Kauno energija“). Pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su šilumos energijos pirkimo–pardavimo, tiekimo abonentui (vartotojui) teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio ir reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų. Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą, vykdymą ir kt. reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio (CK 6.383–6.391 str.), CK 6.161 straipsnio (Viešoji sutartis), 6.188 straipsnio (Vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai) normos. Pareiškėjas skundo reikalavimą kildino iš to, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka Šilumos ūkio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad aptariamu atveju ginčas yra neatsiejamai susijęs su šalių įsipareigojimų pagal sudarytą šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį vykdymu ir bendrosiomis sutarčių galiojimo ir sudarymo sąlygomis.

Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgus į tai, kad AB „Kauno energija“ yra pelno siekianti bendrovė, kurios veiklos objektas – šilumos gamyba, šilumos tiekimas vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat elektros gamyba bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, darytina išvada, kad AB „Kauno energija“ neturi viešojo administravimo įgaliojimų (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.), todėl ji nelaikytina viešojo administravimo subjektu pagal ABTĮ nuostatų taikymo prasmę.

Teismas nurodė, kad bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 25 str.), todėl pareiškėjo skundas yra teismingas ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgęs į tai, kad paminėtas ginčas nepriskiriamas apygardos administracinio teismo kompetencijai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), išaiškindamas, jog pareiškėjas dėl ginčo išsprendimo gali kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad jokie teisės aktai nesuteikia AB „Kauno energija“ įgaliojimų nustatyti išimtis privalomai surašyti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ne šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims. AB „Kauno energija“ nustatyta kompetencija parengti ir pateikti sutartį, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. AB „Kauno energija“ pareiga veikti pagal įgaliojimus pagrįsta konstituciniu teisinės valstybės principu. Veikimas viršijant kompetenciją yra pagrindas pripažinti aktą neteisėtu ir jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju keliamas bylos rūšinio teismingumo klausimas, t. y. kuris teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – turi nagrinėti ginčą. Sprendžiant šį klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – privatinių ar administracinių – pareiškėjas kelia savo reikalavimus.

Administraciniam teismui priskirti nagrinėti ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, t. y. administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str.). Šis teismas nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismui priskirti nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Kaip matyti, pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl 2016 m. lapkričio 18 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 24055504 pripažinimo negaliojančia. Toks reikalavimas kyla iš civilinių teisinių santykių (privatinių teisinių santykių). Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą, vykdymą ir kt. reglamentuoja Civilinio kodekso nuostatos (6.383–6.391 str. ir kt.).

Taigi šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas kildinamas ne iš administracinių, o iš privatinių teisinių santykių, kurie, pagal paminėtą CPK 22 straipsnio 1 dalį, yra bendrosios kompetencijos teismo prerogatyva. Inicijuojamas ginčas turi būti sprendžiamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.

Esant aptartoms aplinkybėms, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė