2020-04-15 Nr. AB-7414-3-61-3-03832-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3662-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03832-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. M. (I. M.), K. K. ir jų nepilnamečių vaikų I. M. (I. M.), D. M. (D. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai I. M., K. K. ir jų nepilnamečiai vaikai I. M., D. M. (toliau – ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2019 m. spalio 25 d. sprendimą apgyvendinti pareiškėjus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas).

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Departamentas 2019 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą apgyvendinti pareiškėjus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – ir VSAT). Nurodytas Sprendimas buvo priimtas įforminant jį Pažymose dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo. Skundžiamas sprendimas perskaitytas ir išaiškintas pareiškėjams 2019 m. spalio 28 d.

2.2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 61 punktas numato, jog Aprašo 43 ir 48 punktuose nurodyti sprendimai įforminami pažymint Pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo (Aprašo 2 priedas) (toliau – ir Pažyma) ir patvirtinami įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parašu. Vadovaujantis nurodytu, 2019 m. spalio 25 d. Pažymoje pareiškėjų atžvilgiu įformintas sprendimas apgyvendinti prieglobsčio prašytojus VSAT.

2.3. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą. Nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Tai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju iš Pažymų nėra aišku, kokia/kokiomis konkrečiai teisės normomis, kokiais objektyviais duomenimis (faktais), remiantis nuspręsta apgyvendinti pareiškėjus VSAT, kartu Pažymose nenurodyta ir apskundimo tvarka, todėl nurodytas aktas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

2.4. Pareiškėjai, atvykus į Lietuvos Respubliką, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centras) (skundo padavimo metu taipogi gyvena Centre). 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau – ir Priėmimo direktyva) 18 straipsnio 6 dalis numato, jog „Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai būtų perkeliami iš vienos apgyvendinimo vietos į kitą būstą tiktai esant būtinybei.“ Pareiškėjas, nepagrįstai apkaltintas neva keliantis konfliktą. Dėl to jis su kitu apgyvendintu prieglobsčio prašytoju, buvo iškviestas pasiaiškinti Centro direktoriui. Nepaisant to, jog pareiškėjas motyvuotai paaiškino, kad absoliučiai joks konfliktas nebuvo inicijuotas, pažymint, kad jo veiksmai buvo interpretuoti netinkamai, tokių veiksmų rezultatas, kiek supranta pareiškėjams, lėmė sprendimo perkelti juos iš Centro į VSAT priėmimą, kas iš esmės pažeidžia ir Priėmimo direktyvoje nurodytą prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš vienos apgyvendinimo vietos į kitą būtinumą bei jo pagrindimą.

2.5. Priėmimo direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi. Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018). Šiuo atveju nebuvo vertinama, ar pareiškėjų perkėlimas į kitą apgyvendinimo vietą, kaip sankcija už neva netinkamą pareiškėjo elgesį, nepažeidžia visai šeimai taikomos priemonės (apgyvendinimo VSAT) proporcingumo. Pabėgėlių priėmimo centro 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (8.5)J-81 pareiškėjams nuo 2019 m. lapkričio 1 d. nutrauktas ir pašalpos maistui bei smulkioms išlaidoms mokėjimas.

3. Teismo posėdyje pareiškėjai paaiškino, kad nesuprato, kodėl priimtas skundžiamas sprendimas. Nurodė, kad mano, jog taip būtų bloginamos jų vaikų gyvenimo sąlygos, nes VSAT (Pabradėje) nuolat yra ginkluoti žmonės, jų vaikams tai būtų papildomas stresas, dukra serga astma.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 79 straipsnyje yra nustatyta prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai yra apgyvendinami VSAT. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Be to, prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 171 patvirtinto Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apgyvendinimo aprašas) 16.2 papunktyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, Migracijos departamento sprendimu gali būti apgyvendinami apgyvendinimo patalpose ar laikiname būste, jeigu nustatoma, kad VSAT nėra laisvų prieglobsčio prašytojams apgyvendinti skirtų vietų. Apgyvendinimo aprašo 26 punkte yra nustatyta, kad Migracijos departamentas naują sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo priima, kai nebelieka Apgyvendinimo aprašo 16.2 papunktyje nustatytos sąlygos, t. y., kai VSAT atsiranda laisvų vietų apgyvendinti prieglobsčio prašytojus. Be to, Apgyvendinimo aprašo 26.1 papunktyje taip pat yra nustatyta, kad naujas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo gali būti priimamas, jeigu prieglobsčio prašytojas nesilaiko Prieglobsčio prašytojams, apgyvendintiems apgyvendinimo patalpose ar laikiname būste, taikomų Migracijos departamento patvirtintų bendrųjų tvarkos taisyklių ir (arba) apgyvendinimo patalpos savininko ar paslaugų teikėjo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 79 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjus apgyvendino ne VSAT, kur yra apgyvendinami visi prieglobsčio prašytojai, tačiau Centre, kuriame apgyvendinami užsieniečiai, kuriems yra suteiktas pabėgėlio statusas. Migracijos departamentas sprendimą apgyvendinti pareiškėjus Centre priėmė atsižvelgęs į tai, kad dėl padidėjusio prieglobsčio prašytojų skaičiaus VSAT nebuvo laisvų vietų apgyvendinti pareiškėjus.

4.2. Departamentas 2019 m. spalio 24 d. gavo Centro 2019 m. spalio 23 d. raštą Nr. J-786, kuriame buvo prašoma perkelti pareiškėjus į Užsieniečių registracijos centrą (VSAT). Minėtame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjai I. M. ir K. K. nepaliaujamai konfliktuoja su Centro darbuotojais, skundžiasi teikiamomis paslaugomis, visuomet kalba garsiai, grasinančiai ir reikalaujančiai. Rašte pažymėta, kad Centro darbuotojai ir gyventojai bijo su pareiškėjais būti vienoje patalpoje dėl jų ūmaus ir nenuspėjamo būdo. Atsižvelgdamas į Centro raštą, bei į tai, kad išnyko objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjai buvo apgyvendinti Centre, o ne VSAT, Departamentas 2019 m. spalio 25 d. nusprendė pareiškėjus apgyvendinti VSAT, kur, kaip minėta, yra apgyvendinami visi prieglobsčio prašytojai, t. y. asmenys, kuriems nėra suteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėjai nėra įvykdę šio sprendimo.

4.3. Aprašo 61 punktas numato, jog Aprašo 43 ir 48 punktuose nurodyti sprendimai įforminami pažymint Pažymoje ir patvirtinami įgalioto valstybės tarnautojo parašu. Aprašo 48 punktas nustato, kad Migracijos departamentas priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją arba leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2019 m. spalio 25 d. išduotoje Pažymoje pareiškėjų atžvilgiu įformintas sprendimas apgyvendinti juos VSAT. Pareiškėjai buvo supažindinti su Migracijos departamento sprendimu dėl apgyvendinimo VSAT, tai patvirtina Pažymoje esantys 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. spalio 31 d. įrašai, kad pareiškėjai atsisakė pasirašyti. Aplinkybės, kad Pažymoje nėra nurodytos teisės normos, kurių pagrindu yra priimtas sprendimas dėl pareiškėjų apgyvendinimo, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą dėl pareiškėjų apgyvendinimo. Įstatymas numato Departamentui pareigą apgyvendinti prieglobsčio prašytojus VSAT ir tik jeigu yra objektyvių priežasčių, prieglobsčio prašytojai laikinai gali būti apgyvendinami kitose apgyvendinimo vietose iki tol, kol išnyks objektyvios priežastys (VSAT atsiranda laisvų vietų apgyvendinti prieglobsčio prašytojus). Kitas pagrindas sprendimui buvo, kad pareiškėjai nesilaiko Centro nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Įvertinus šiuos duomenis, Departamentas nusprendė apgyvendinti pareiškėjus ten, kur reikalauja Įstatymo nuostatos, t. y. VSAT. Jeigu pareiškėjai nori gyventi kitoje vietoje negu VSAT, t. y. jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jie gali pateikti Departamentui prašymą.

4.4. VAĮ 8 straipsnio taikymas, t. y. konstatavimas, kad administracinis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, turi būti taikomas kartu su atitinkamą sritį, kurioje veikia viešojo administravimo subjektas, reglamentuojančiomis normomis. Nagrinėjamu atveju teisinius santykius reguliuoja specialios normos – Aprašas, todėl tai yra skirtingi teisiniai santykiai, todėl specialios normos galėjo reguliuoti kitaip. Iki 2019 m. liepos 1 d. Aprašo 43 ir 48 punktuose nurodyti sprendimai, įskaitant ir sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo, buvo priimami atskirais sprendimais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Departamentas turi pareigą apgyvendinti prieglobsčio prašytojus bei priimti kitus būtinus sprendimus dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, buvo nuspręsta pakeisti galiojusį teisinį reguliavimą. Aprašo pakeitimais dėl Departamento priimamų sprendimų, įskaitant ir dėl apgyvendinimo, nuspręsta juos įforminti tiesiog pažymint Pažymoje ir patvirtinant įgalioto Departamento valstybės tarnautojo parašu, o prieglobsčio prašytojus su priimtais sprendimais supažindinti žodžiu. Pasitaikantys teisminėje praktikoje individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesuponuoja ginčijamo sprendimo (bendrine prasme) pripažinimo visiškai neteisėtu. Pareiškėjai buvo supažindinti su priimto sprendimo apskundimo tvarka, kadangi pareiškėjai apskundė jį teismui.

4.5. VSAT yra sudarytos visos įmanomos sąlygos dėl tinkamo prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo. Pareiškėjų elgesys (konfliktinių situacijų kėlimas, kovinio sporto šakų judesių demonstravimas, priekabiavimas prie kitų Centro gyventojų ir darbuotojų) pažeidžia Centro gyventojų interesus, jiems yra suteiktas pabėgėlio statusas, todėl manytina, kad jie pagrįstai tikisi, gyvendami Centre, jaustis saugiai. Įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos prieglobsčio prašytojų pareigos, viena iš kurių yra vykdyti Departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas. To paties straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojui, nesilaikančiam apgyvendinimo VSAT arba kitoje apgyvendinimo vietoje tvarkos, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas piniginės pašalpos mokėjimas. Kadangi pareiškėjai nebeturi teisės gyventi Centre, nesilaiko Centro vidaus tvarkos taisyklių, jiems nutrauktas pašalpos mokėjimas. Pareiškėjams teikiamas būtiniausias pareiškėjų poreikius tenkinantis materialinis aprūpinimas. Ginčijamu sprendimu dėl pareiškėjams pritaikytų santykių nebuvo pasisakyta, t. y. tai nėra šios bylos dalykas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino visiškai – panaikino Departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimą apgyvendinti pareiškėjus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjų perkėlimo gyventi kitur klausimą iš naujo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Departamentui pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu apgyvendino pareiškėjus Centre. Departamentas 2019 m. spalio 24 d. gavo Centro 2019 m. spalio 23 d. raštą Nr. J-786, kuriame buvo prašoma perkelti pareiškėjus į Užsieniečių registracijos centrą (VSAT). Minėtame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjai I. M. ir K. K. nepaliaujamai konfliktuoja su Centro darbuotojais, skundžiasi teikiamomis paslaugomis, visuomet kalba garsiai, grasinančiai ir reikalaujančiai. Rašte pažymėta, kad Centro darbuotojai ir gyventojai bijo su pareiškėjais būti vienoje patalpoje dėl jų ūmaus ir nenuspėjamo būdo. Departamentas 2019 m. spalio 25 d. nusprendė pareiškėjus apgyvendinti VSAT. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas padarant įrašą kiekvieno iš pareiškėjų Pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo. Pareiškėjai su Departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimu buvo supažindinti 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. spalio 31 d., tačiau pasirašyti dėl susipažinimo atsisakė.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar skundžiamas sprendimas buvo pakankamai motyvuotas bei dėl to, ar buvo pagrindas pareiškėjus perkelti iš jų gyvenamosios vietos Centre į VSAT. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Priėmimo direktyvos 18 straipsnio 6 dalimi, Įstatymo 2 straipsnio 182 dalimi, 79 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, Apgyvendinimo aprašo 16, 16.1, 16.2, 26, 26.1 punktais, Aprašo 61, 48 punktais.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas rėmėsi tuo, jog sprendimą pareiškėjų atžvilgiu priėmė tuo pagrindu, kad VSAT (Pabėgėlių registravimo centre) atsirado laisvos vietos. Toks pagrindas, atsakovo vertinimu, iš esmės nereikalauja platesnės motyvacijos, nes pakanka paties laisvų vietų VSAT buvimo fakto. Teismas pabrėžė, kad skundžiamame sprendime apskritai nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, teismas apie šią aplinkybę, kaip skundžiamo sprendimo pagrindą, sužinojo iš atsiliepimo. Centro 2019 m. spalio 23 d. rašte Nr. J-786 kalbama apie pareiškėjų konfliktišką elgesį, tačiau nėra duomenų apie atsilaisvinusias vietas VSAT (Užsieniečių registracijos centre).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat paaiškino, kad nežino, ar anksčiau buvo laisvų vietų VSAT (Užsieniečių registracijos centre), kada jos atsirado. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas prieš priimant skundžiamą sprendimą būtų gavęs informaciją apie atsilaisvinusias vietas VSAT (Užsieniečių registracijos centre). Tai rodo, kad atsakovas nenagrinėjo šios aplinkybės. Teismas nesutiko ir su atsakovo Įstatymo 79 straipsnio 2 dalies ir Apgyvendinimo aprašo 16 punkto interpretavimu ir taikymu šioje situacijoje.

Teismo teigimu, Apgyvendinimo aprašo 16 punkte yra numatytos dvi alternatyvios sąlygos, kada prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti arba kuriems nėra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT, Migracijos departamento sprendimu gali būti apgyvendinami apgyvendinimo patalpose ar laikiname būste:

1) prašymą suteikti prieglobstį pateikia pažeidžiamas asmuo (16.1 p.);

2) VSAT nėra laisvų prieglobsčio prašytojams apgyvendinti skirtų vietų (16.2 p.). Šiuo atveju dalis pareiškėjų yra nepilnamečiai asmenys (D. M. ir I. M.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, pažeidžiamų asmenų kategorijai priskiriami ir nepilnamečiai asmenys. Taigi šiuo atveju taikytinas Apgyvendinimo aprašo 16.1 punktas. Todėl vien tik aplinkybė, kad atsilaisvino vietos VSAT, nebuvo pakankama sprendimui dėl perkėlimo gyventi į VSAT. Teismas, aiškindamas Įstatymo 79 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas, taip pat Apgyvendinimo aprašo 16 punktą, Priėmimo direktyvos 18 straipsnio 6 dalies kontekste, priėjo prie išvados, kad atsakovas priimti sprendimą dėl pareiškėjų gyvenamosios vietos pakeitimo galėjo tik esant Apgyvendinimo aprašo 26.1 punkto pagrindui (vidaus tvarkos pažeidimui) ir tik esant būtinybei.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamame individualiame teisės akte nenurodė nei taikytinų teisės normų, nei pagrindinių faktų, kuriais rėmėsi. Atsakovas rėmėsi tuo, kad reikia atsižvelgti į susiklosčiusių santykių specifiką, faktinių aplinkybių kontekstą ir specialų teisinį reguliavimą (Aprašo 61 ir 48 p.). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju sprendimas priimtas dėl vieno iš esminių pareiškėjų interesų – gyvenamosios vietos (būsto) pakeitimo. Intereso į apgyvendinimo vietos stabilumą svarbą aiškiai atskleidžia Priėmimo direktyvos 18 straipsnio 6 dalis. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjai yra šeima su nepilnamečiais vaikais. Priėmimo direktyvos 18 straipsnio 6 dalies kontekste tai reiškia, kad perkėlimas turi remtis būtinybe, tuo pačiu, akivaizdu, turi būti motyvuotas. Taip pat vienu iš skundžiamo sprendimo priėmimo faktinių pagrindų atsakovas nurodo ir Apgyvendinimo aprašo 26.1 punktą, kuriame numatyta, jog sprendimas dėl apgyvendinimo gali būti priimtas tuo pagrindu, kad prieglobsčio prašytojas nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių. Taigi iš esmės skundžiamu sprendimu atsakovas pareiškėjams taikė neigiamas pasekmes dėl teisės pažeidimo (Centro vidaus tvarkos nesilaikymo).

10. Teismas priėjo išvados, kad atsakovas neįrodė, kad šiuo atveju buvo ypatingai svarbu operatyviai išspręsti pareiškėjų perkėlimo klausimą ir dėl to galima priimti nemotyvuotą sprendimą. Susiklosčiusių santykių specifika – reakcija į teisės pažeidimą ir būsto pakeitimo klausimo pažeidžiamų asmenų kategorijai priskiriamiems asmenims sprendimas rodo sukeltų teisinių pasekmių svarbumą pareiškėjams. Aprašo 61 punkto reguliavimas nepaneigia VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinto principo, kad administracinis akte turi būti nurodytos tiek teisės normos, tiek sprendimo faktinis pagrindas. Atsakovas rėmėsi tuo, kad pareiškėjams žodžiu buvo paaiškinti sprendimo priėmimo pagrindai. VAĮ alternatyvos pateikti teisinį ir faktinį administracinio akto pagrindą žodžiu nenumato. Akivaizdu, kad motyvų nurodymas žodžiu nėra lygiavertis motyvų nurodymui pačiame administraciniame akte pirmiausia teisinio apibrėžtumo požiūriu. Šiuo atveju atsakovas turi įrodyti, kad pareiškėjams atskleidė sprendimo motyvus taip, kad jie turėjo suprasti motyvų esmę. Atsakovas nepateikė su tuo susijusių įrodymų, tik rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėjai apie motyvus buvo informuoti žodžiu. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjai suprato, jog buvo apkaltinti konflikto sukėlimu, tačiau toks suvokimas yra pernelyg abstraktus VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas pabrėžė, kad pačiame skundžiamame sprendime nebuvo nurodyta jokių teisės normų ir faktinių aplinkybių, atsakovas neįrodė, kad supažindindamas su skundžiamasis spendimais tinkamai atskleidė motyvų esmę. Taigi skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų dėl to, kad prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

11. Teismas pabrėžė, kad atsakovas, kaip skundžiamo sprendimo pagrindu, teismo procese remiasi Centro 2019 m. spalio 23 d. raštu, tačiau skundžiamame sprendime jokia nuoroda į jį nebuvo pateikta. Departamentas (jo pareigūnas) priimdamas sprendimą nenagrinėjo faktinių aplinkybių, susijusių su galbūt padarytais pareiškėjų pažeidimais, nėra duomenų, kad atsakovas pareiškėjams suteikė galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl galbūt padarytų pažeidimų (skundžiamame sprendime jų net ir nenurodė), kad būtų juos vertinęs, taigi realiai dėl pareiškėjų elgesio neatliko objektyvaus tyrimo, bet priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjams atsirado neigiamos pasekmės. Viešojo administravimo institucijai tenkanti pareiga motyvuoti negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Taip pat priimant spendimą nebuvo nagrinėjamas taikytinos sankcijos (neigiamų pasekmių) proporcingumas, t. y. būtinybė taikyti gyvenamosios vietos pakeitimą. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo tinkamai įvykdyta administracinė procedūra, išnagrinėtos ir įvertintos reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl procedūros pažeidimų pareiškėjų apgyvendinimo administracinė procedūra nebuvo tinkama, teismas atsakovą įpareigojo iš naujo įvykdyti šią procedūrą ir išspręsti pareiškėjų apgyvendinimo klausimą.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir atsakovas procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados (pvz., dėl pašalpos mokėjimo nutraukimo). Todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 13. Atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir izoliuotai aiškino ir taikė Įstatymo ir Apgyvendinimo aprašo nuostatas, neįvertino specialiomis teisės normomis, o ne VAĮ, Migracijos departamentui priskirtų funkcijų ir diskrecijos spręsti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo klausimus, nepagrįstai Departamento priimtam sprendimui be jokių išlygų pritaikė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, neatsižvelgdamas į srities (užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo) ypatumus. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad Departamentas turėjo pareigą pareiškėjams suteikti galimybę pateikti paaiškinimus, atlikti objektyvų tyrimą dėl galimo jų pažeidimo.

13.2. Apgyvendinimo apraše yra nustatytos aiškios taisyklės, kaip yra kontaktuojama, siekiant nustatyti, ar VSAT yra laisvų apgyvendinimo vietų, t. y. Apgyvendinimo aprašo 17 punkte nustatyta, kad Departamentas, prieš priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo patalpose ar laikiname būste, elektroninių ryšių priemonėmis arba telefonu paklausia paslaugų teikėją, ar yra galimybė prieglobsčio prašytoją apgyvendinti apgyvendinimo patalpose ar laikiname būste. Vien ta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie laisvas VSAT esančias apgyvendinimo vietas, dar nereiškia, kad Departamentas nesiteiravo VSAT, ar tų vietų ten yra, kadangi kontaktavimas vyksta elektroninių ryšių priemonėmis arba telefonu. Jeigu Departamentas priėmė sprendimą apgyvendinti pareiškėjus VSAT, kur jiems ir priklauso būti pagal Įstatymą, tai Departamentas buvo įsitikinęs, kad ten yra laisvų vietų, jeigu būtų kitaip – Departamento sprendimo įgyvendinimas būtų neįmanomas, t. y. VSAT galėtų nepriimti pareiškėjų, kadangi ten nebūtų kur juos apgyvendinti. VSAT neatsisakė apgyvendinti pareiškėjus savo patalpose.

13.3. Teismas visiškai neatsižvelgė nei į Įstatymo reikalavimus, nei į Apgyvendinimo aprašo 14 punktą, kuris nustato prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo reikalavimus, nei į kitus teisės aktus, reguliuojančius prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą, nei į valstybės (Lietuvos Respublikos) turimas galimybes apgyvendinti prieglobsčio prašytojus. Šioje byloje sprendžiamas ne sprendimo dėl apgyvendinimo Centre, priimto 2019 m. rugpjūčio 29 d., teisėtumo klausimas, o sprendimo dėl apgyvendinimo VSAT, priimto 2019 m. spalio 25 d., klausimas. Todėl turėtų būti vadovaujamasi ne Apgyvendinimo aprašo 16.1 papunkčiu, o Apgyvendinimo aprašo 26 punktu. Pagal Apgyvendinimo aprašo 16.1 papunktį, prieglobsčio prašytojas, kuris yra pažeidžiamas asmuo, gali būti apgyvendinamas Centre, tačiau nei Įstatyme, nei Apgyvendinimo apraše nėra nuostatų, numatančių, kad pažeidžiamas asmuo privalo būti apgyvendintas Centre.

13.4. Apgyvendinimo aprašo 14.6 papunktis nustato, kad pažeidžiamų asmenų kategorijai priklausantys prieglobsčio prašytojai apgyvendinami kartu su prieglobsčio prašymus pateikusiais šeimos nariais. Aprašo 14 punktas draudžia išskirti prieglobsčio prašytojų šeimas, t. y. turi būti užtikrintas jų neišskyrimas. Dar daugiau, Įstatymo 79 straipsnio 5 dalis, kurią akcentuoja teismas, taip pat nenustato, kad pažeidžiami asmenys turi būti apgyvendinami Centre. Minėta nuostata nustato, kad pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose apgyvendinimo vietose, atitinkančiose jų specialiuosius poreikius. Tačiau VSAT taip pat yra kompetentingas užtikrinti pažeidžiamų asmenų teises.

13.5. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimą dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų, kurie priskirtini prie pažeidžiamų asmenų, apgyvendinimo kitose vietose nei VSAT, paneigia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtintas Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir VSAT aprašas). VSAT apraše yra nustatyta, kad: vienos šeimos nariai apgyvendinami kartu (4.4 p.), nepilnamečiai užsieniečiai turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka (18.16 p.), priskyrus asmenis pažeidžiamiems, jie turi teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (19.8 p), siekiant užtikrinti Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų pažeidžiamų asmenų poreikius, yra vykdoma nuolatinė jų stebėsena (20 p.) ir kt. Prieš metus VSAT buvo atidarytas naujas korpusas, skirtas pažeidžiamiems asmenims, t. y. pažeidžiami asmenys ne tik tiesiog gali ten gyventi, bet jiems ten atskirai ir tikslingai pritaikyta gyvenamoji patalpa įkurta. Taigi VSAT yra apgyvendinami pažeidžiami asmenys, nagrinėjamu atveju tai būtų pareiškėjų nepilnamečiai vaikai, be to, teisės aktai numato jiems teises, atsižvelgiant į jų specialius poreikius, todėl teismo argumentas, kad pareiškėjų atžvilgiu taikytinas tik Apgyvendinimo aprašo 16.1 papunktis, o ne 16.2, yra nepagrįstas.

13.6. Apgyvendinimo aprašo 26 punktas nustato, kad naują sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Departamentas priima, kai nebelieka Apgyvendinimo aprašo 16.2 papunktyje nustatytos sąlygos, t. y. kai VSAT atsiranda laisvų vietų. Be to, minėtas punktas nustato dar septynias alternatyvias aplinkybes, kada gali būti priimamas naujas sprendimas dėl apgyvendinimo. Įstatyme aiškiai yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai yra apgyvendinami VSAT. Tik esant objektyvioms priežastims (pvz., vietų VSAT nebuvimas), prieglobsčio prašytojai gali būti laikinai apgyvendinti kitose vietose, nagrinėjamu atveju – Centre. Taigi, išnykus šioms priežastims, atsiradus vietos VSAT, nuspręsta pareiškėjus apgyvendinti ten, kuri priklauso pagal Įstatymą. Duomenys apie pareiškėjų netinkamą elgesį Centre buvo įvertinti duomenų visumoje. Pagal Apgyvendinimo aprašo nuostatas, apgyvendinimo įstaigos taisyklių nesilaikymas yra vienas iš pagrindų dėl kurių prieglobsčio prašytojai gali būti grąžinti apgyvendinimui VSAT.

13.7. Departamentui teisės aktais nėra suteikti įgaliojimai vertinti pareiškėjų padarytus pažeidimus, t. y. Centro vidaus taisyklių nesilaikymo. Tik Centras yra kompetentingas nustatyti, ar buvo pažeistos jų vidaus taisyklės ar nebuvo. Pagal Įstatymą, pareiškėjai privalo gyventi VSAT, tai, kad jie buvo apgyvendinti ne VSAT, o Centre – nereiškia, kad jų gyvenamoji vieta negali būti pakeista. Departamentas turėjo kelis pagrindus priimti sprendimą dėl pareiškėjų apgyvendinimo VSAT, todėl Departamentas neturėjo vertinti aplinkybių, kaip pareiškėjai pažeidė Centro vidaus taisykles, o nustatęs, kad VSAT yra laisvų vietų, nusprendė apgyvendinti juos ten, kur jiems ir priklauso. Taigi pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pažeista administracinė procedūra, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamiems teisiniams santykiams, kadangi šiuos santykius reguliuoja specialios teisės normos – Įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai, kuriais nustatyta diskrecija Departamentui spręsti dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo. Be to, jeigu pareiškėjams netinka VSAT sąlygos, jie gali prašyti juos apgyvendinti jų pasirinktoje vietoje. Tokio prašymo Departamentas nėra gavęs.

13.8. Pareiškėjai buvo supažindinti su Departamento sprendimu dėl apgyvendinimo VSAT, tai patvirtina Pažymoje esantys 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. spalio 31 d. įrašai, kad pareiškėjai atsisakė pasirašyti. Aplinkybės, kad Pažymoje nėra nurodytos teisės normos, kurių pagrindu yra priimtas sprendimas dėl pareiškėjų apgyvendinimo, nesudaro pagrindo panaikinti Departamento priimtą sprendimą dėl pareiškėjų apgyvendinimo, kadangi Departamentas turi pareigą apgyvendinti prieglobsčio prašytojus. Be to, šis sprendimas priimtas užpildžius Apraše nustatytą formą. Nagrinėjamu atveju sprendimas pareiškėjus apgyvendinti VSAT buvo priimtas dėl dviejų priežasčių, t. y. kad VSAT atsirado laisvų vietų apgyvendinti prieglobsčio prašytojus ir prieglobsčio prašytojai nesilaiko Centro nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Taigi, įvertinus šiuos duomenis, Departamentas nusprendė apgyvendinti pareiškėjus ten, kur reikalauja Įstatymo nuostatos, t. y. VSAT. Tiek iš skundo turinio, tiek iš pasisakymų teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, buvo aišku, kad pareiškėjams buvo puikiai žinoma, kodėl buvo priimtas sprendimas dėl jų apgyvendinimo VSAT, t. y. pareiškėjams apgyvendinimo sprendimo motyvai buvo paaiškinti žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo yra procedūrinis sprendimas, dėl to ir paaiškinimai (supažindinimas) žodžiu yra priimtini.

13.9. Tiek pagal Įstatymą, tiek pagal Apgyvendinimo aprašą, vietą, kur gyvens prieglobsčio prašytojas, iš esmės nulemia 2 dalykai: ar VSAT yra laisvos vietos ir ar prieglobsčio prašytojas nepareiškė noro apsigyventi savarankiškai savo pasirinktoje vietoje (tokio noro pareiškėjai nepareiškė). Be to, nei Įstatymas, nei Apgyvendinimo aprašas nenumato, kad prieglobsčio prašytojas galėtų rinktis, kur jam gyventi – VSAT ar Centre, taip pat nėra jokių nuostatų, kad Departamentas privalėtų pasiteirauti prieglobsčio prašytojo nuomonės dėl jo apgyvendinimo. Aplinkybė, ar prieglobsčio prašytojas bus apgyvendintas VSAT, priklauso nuo praktinių objektyvių aplinkybių – ar VSAT yra laisvos vietos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimų, kuriais remiantis iki jų priėmimo Pabėgėlių priėmimo centre gyvenę prieglobsčio prašytojai I. M., K. K. ir jų nepilnamečiai vaikai I. M., D. M. apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas prieglobsčių prašytojų skundą tenkino, konstatavo, kad Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimai neatitinka motyvuotumo ir aiškumo imperatyvų (VAĮ 8 str.), bei įpareigojo atsakovą pareiškėjų perkėlimo gyventi kitur klausimą išnagrinėti iš naujo. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, teismas netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, o tai, kad Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimai dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo VSAT neatitinka iš VAĮ 8 straipsnio kylančių motyvuotumo ir aiškumo imperatyvų, konstatavo netinkamai įvertinęs Departamentui priskirtas funkcijas ir diskreciją spręsti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo klausimus.

16. Bylos duomenimis nustatytos šios ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės:

16.1. Prieglobsčio prašytojai 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prieglobsčio prašymus. Migracijos departamento 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais, įformintais tos pačios datos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (Aprašas) 2 priedu patvirtintos formos Pažymomis dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, (toliau – ir Migracijos departamento 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimai) prieglobsčio prašytojai apgyvendinti Centre (II t., b. l. 9, 69, 163, 227).

16.2. Centras 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. J-786 „Dėl prieglobsčio prašytojų perkėlimo“ (Migracijos departamente reg. 2019 m. spalio 24 d., Nr. 9K-32586) (toliau – ir 2019 m. spalio 23 d. raštas) (II t., b. l. 33–35) Departamentą informavo apie tai, kad I. M. ir K. K. „nuolat provokuoja konfliktines situacijas, įžeidinėja darbuotojus bei kitus asmenis, elgiasi agresyviai, įžūliai ir neprognozuojamai, nesilaiko visuomeninio gyvenimo ir bendravimo principų“ (pateikė tai iliustruojančius pavyzdžius), taip pat kad šie asmenys „nepaliaujamai konfliktuoja su Centro darbuotojais, skundžiasi teikiamomis paslaugomis, visuomet kalba garsiai, grasinančiai, ir reikalaujančiai, nuolat ieško tik jiems vieniems suprantamos teisybės. Darbuotojai bei kiti Centro gyventojai bijo su jais būti vienoje patalpoje dėl jų ūmaus ir nenuspėjamo būdo. Kasdienės situacijos, kuomet minėti asmenys elgiasi pažeisdami visuomeninio gyvenimo, elgesio, etikos, bendravimo taisykles kartojasi labai dažnai ir sukelia Centro darbuotojams stresą bei neigiamas emocijas, trikdo normalų darbą“. Atsižvelgdamas į tai, Centras Departamento paprašė prieglobsčio prašytojus perkelti į Užsieniečių registracijos centrą (VSAT). Byloje nėra jokių 2019 m. spalio 23 d. rašte nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų (pvz., nėra duomenų apie tai, kad rašte minimi I. M. ir K. K. galbūt padaryti pažeidimai ištirti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintame Užsieniečių apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygų ir tvarkos, užsieniečių užimtumo organizavimo bei drausminio poveikio priemonių taikymo jiems tvarkos apraše nustatyta tvarka, ar kad už tokius pažeidimus minėtiems prieglobsčio prašytojams buvo pritaikytos paminėtame apraše numatytos drausminio poveikio priemonės). Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad paminėtame rašte nurodytas aplinkybes būtų tikrinę Migracijos departamento pareigūnai ar pareigūnas priėmęs skundžiamus sprendimus, ir kad su paminėtu raštu būtų supažindinti prieglobsčio prašytojai.

16.3. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 25 d. priėmė sprendimus prieglobsčio prašytojus „apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (privalo atvykti į apgyvendinimo vietą ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šios pažymos išdavimo)“ (II t., b. l. 43, 131, 227, 295). Šie sprendimai įforminti 2019 m. spalio 25 d. data užpildžius Aprašo 2 priedu patvirtintos formos Pažymas (toliau – ir Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimai). Šiose pažymose nėra jokių motyvų (t. y. nenurodytas nei faktinis, nei teisinis pagrindai), kuriais būtų grindžiami skundžiami sprendimai. Iš 2019 m. spalio 25 d. Pažymų turinio matyti, kad jose yra padaryti įrašai apie tai, kad prieglobsčio prašytojai su jomis yra supažindinti, tačiau atsisakė pasirašyti.

16.4. Prieglobsčio prašytojai atsisakė per 2019 m. spalio 25 d. Pažymose nurodytą laiką atvykti į apgyvendinimo vietą VSAT, nurodę, kad jiems yra neaiškūs tokių sprendimų motyvai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 8 d. rašte (II t., b. l. 147), be kita ko, nurodyta, kad atvykusiems pareigūnams pareikalavus vykdyti sprendimus dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, pareiškėjai I. M. ir K. K. „<...> rusų kalba aiškino, kad nieko nesupranta, niekur iš Pabėgėlių priėmimo centro neišsikraustys, nurodė, kad sprendimas jiems neaiškus ir jiems reikia vertėjo, kadangi rusų kalbos gerai nežino“. Apie tai, kad jiems yra neaiškūs Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimų motyvai, matyti ir iš pareiškėjų skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų.

17. Paminėtas aplinkybes apibendrinus nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad bylos duomenys patvirtina šias aplinkybes: (1) dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo VSAT 2019 m. spalio 25 d. Migracijos departamentas priėmė keturis atskirus sprendimus, kuriuos įformino 2019 m. spalio 25 d. Pažymomis; (2) Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimai priimti galiojant 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimams, kuriais prieglobsčio prašytojai buvo apgyvendinti Centre (t. y. ne VSAT), taigi ginčijamais sprendimais, praėjus nepilniems dviem mėnesiams, buvo pakeisti pirminiai Departamento sprendimai dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo; (3) Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimuose nėra nurodytas nei faktinis (pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai), nei teisinis (teisės aktų normos) jų priėmimo pagrindas; (4) prieglobsčio prašytojai atsisakė pasirašytinai patvirtinti apie tai, kad susipažino su Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimais, o vėliau ne kartą teigė, kad šie sprendimai jiems yra nesuprantami ir neaiškūs.

18. Nagrinėjamoje byloje prieglobsčio prašytojai teismo prašė panaikinti Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimą apgyvendinti juos VSAT. Taip suformuluotą reikalavimą teismas priėmė nagrinėti (I t., b. l. 18–19) ir nagrinėjo. Minėta, kad dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo VSAT priimti keturi atskiri Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimai. Tai sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti ir nagrinėjo netiksliai suformuluotą reikalavimą, t. y. prieglobsčio prašytojai turėjo formuluoti atskirus reikalavimus dėl kiekvieno jų atžvilgiu priimto Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimo atskirai, būtent tokios apimties reikalavimus turėjo nagrinėti pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, kaip matyti iš pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui, nors reikalavimas suformuluotas netiksliai, skunde argumentai pateikti iš esmės dėl visų keturių Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimų. Poziciją dėl visų šių sprendimų savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į skundą ir apeliaciniame skunde) išdėstė ir atsakovas. Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimai priimti vienu metu iš esmės identiškomis aplinkybėmis, o pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjų skundas tenkintas, iš esmės apima visų jų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, į tai, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (ABTĮ 80 str. 2 d.), ir kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), o nustatytoji pirmosios instancijos teismo padaryta pažaida tokia nelaikytina, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjų skundą, tokiu būdu iš esmės konstatuodamas Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimų neteisėtumą. Taip pat teisėjų kolegija vertins atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą.

19. Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo priėmimo pagrindai ir tvarka reglamentuojama inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Įstatymas) ir Apraše:

19.1. Įstatymo 79 straipsnyje „Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje“, be kita ko, nustatyta, kad: „Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ (1 d.); „prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja“ (2 d.); „Užsieniečių laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras“ (3 d.); „Pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose apgyvendinimo vietose, atitinkančiose jų specialiuosius poreikius <...>“ (5 d.);

19.2. Pagal Aprašo 48 punktą Migracijos departamentas priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją arba leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, išskyrus Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis ir atvejus. Aprašo 61 punkte nustatyta, kad „Aprašo <...> 48 punktuose nurodyti sprendimai įforminami pažymint Pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo (Aprašo 2 priedas) <...> ir patvirtinami įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parašu“. Iš Aprašo 2 priedu patvirtintos pavyzdinės Pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo formos matyti, kad jos 10 eilutėje „Apgyvendinimas“ yra galimybė padaryti atžymas prie vieno iš keturių teiginių, t. y. (1) „prieglobsčio prašytojas apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (privalo atvykti į apgyvendinimo vietą ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šios pažymos išdavimo)“, (2) „prieglobsčio prašytojas apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre“, (3) „prieglobsčio prašytojas apgyvendintas kitoje apgyvendinimo vietoje/jam leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje adresu: <...>“; (4) „klausimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo nėra sprendžiamas“.

20. Nustatytas faktines aplinkybes (Nutarties 17 p.) įvertinus paminėto teisinio reguliavimo (Nutarties 19, 19.1, 19.2 p.) kontekste, darytina išvada, kad Migracijos departamentas tiek 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Centre, tiek ginčijamus 2019 m. spalio 25 d. sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo VSAT priėmė vadovaudamasis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais įgaliojimais priimti sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo. Šie sprendimai pagrįstai įforminti apie juos pažymint atitinkamose Pažymose dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie prieglobsčio prašytojų sulaikymą arba jiems skirtas alternatyvias sulaikymui priemones (dėl šių aplinkybių ginčo nėra), darytina išvada, kad Migracijos departamentas turėjo diskreciją tokius sprendimus priimti ir juos įforminti tokiu būdu, kokiu tai buvo padaryta.

21. Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje numatyti Migracijos departamento sprendimai dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo yra individualūs administraciniai aktai – vienkartiniai teisės taikymo aktai, skirti konkrečiam asmeniui (VAĮ 2 str. 9 d.). Todėl tokie sprendimai, nepaisant konkretaus jų įforminimo būdo (Aprašo 61 p.), turi atitikti individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus (VAĮ 8 str.). Tokiems sprendimams, be kita ko, yra taikomi iš VAĮ 8 straipsnio kylantys motyvuotumo ir aiškumo imperatyvai.

22. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su VAĮ 8 straipsnio reikalavimų taikymu vertinant ginčijamus Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimus (Nutarties 13.1 p.), pažymėtina, kad visiškas paminėtų sprendimų motyvų nebuvimas ir neaiškumas negali būti pateisinamas Departamento diskrecija tokius sprendimus priimti ar tokių sprendimų ypatumais, o vien tai, kad skundžiamus sprendimus Departamentas surašė pagal oficialiai patvirtintą formą (šiuo atveju tokia forma įtvirtinta Aprašo 2 priede), savaime nereiškia, kad jie tenkina VAĮ reikalavimus.

23. Įvertinus bylos duomenis, su Migracijos departamento priimtais 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. spalio 25 d. sprendimais dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo susijusias aplinkybes, konstatuotina, kad tarp Departamento sprendimų, priimtų 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir priimtų 2019 m. spalio 25 d., yra esminių skirtumų. Migracijos departamentas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Centre priėmė kitą dieną po prašymo suteikti prieglobstį pateikimo. Atitinkamai ginčijamais Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimais prieglobsčio prašytojai buvo perkelti iš Centro į VSAT, todėl pastarieji sprendimai pirmiausiai turi būti vertinami, kaip sprendimai dėl prieglobsčio prašytojams suteiktos gyvenamosios vietos pakeitimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad paminėti skirtumai, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi užtikrinti, jog prieglobsčio prašytojai būtų perkeliami iš vienos apgyvendinimo vietos į kitą būstą tiktai esant būtinybei (žr. Priėmimo direktyvos 18 str. 6 d.), yra esminiai, jie suponuoja skirtingus reikalavimus jų turiniui, t. y. jeigu, priimant sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tokiose institucijose kaip VSAT ir (arba) Pabėgėlių priėmimo centre (t. y. institucijose, kurios pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus pripažįstamos atitinkančiomis tokiam apgyvendinimui keliamus reikalavimus) pirmą kartą, pakaktų apie tai atitinkamai pažymėti Pažymose, tai sprendimai dėl perkėlimo turi būti aiškiai ir suprantamai pagrįsti, t. y. nurodytas (tai galima padaryti atitinkamais įrašais Pažymose, arba atskiruose dokumentuose) tiek teisinis, tiek faktinis tokių sprendimų priėmimo pagrindas, o juos priimant turi būti išlaikytos procedūros, kurios užtikrintų šių sprendimų priėmimo teisėtumą bei garantuotų prieglobsčio prašytojų (ypač jei jie yra pažeidžiami asmenys) teisių apsaugą.

24. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad ginčijamais Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimais nuspręsta prieglobsčio prašytojus apgyvendinti VSAT, nepaisant to, kad jie vos prieš kelis mėnesius (Migracijos departamento 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais) buvo apgyvendinti kitoje institucijoje (Centre), nebuvo išreiškę noro būti perkeltais. Kaip nustatyta, Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimai dėl perkėlimo priimti iš karto po to, kai buvo gautas Centro direktoriaus 2019 m. spalio 23 d. raštas dėl netinkamo I. M. ir K. K. elgesio. Šias aplinkybes įvertinus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimais perkeliant prieglobsčio prašytojus iš Centro į VSAT, visiems jiems buvo pritaikytos neigiamos poveikio priemonės už 2019 m. spalio 23 d. rašte nurodytą galbūt netinkamą I. M. ir K. K. elgesį. Tokių priemonių taikymas nėra niekaip individualizuotas nei ginčijamuose Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimuose, nei jokiuose kituose su šių individualių teisės aktų priėmimu susijusiuose dokumentuose. Juo labiau, kad šie sprendimai tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susiję su galimybėmis užtikrinti I. M. ir K. K. mažamečių vaikų, kurie pagal Įstatymą laikomi pažeidžiamais asmenimis (t. y. asmenimis, turinčiais specialiųjų poreikių) (2 str. 182 d.), poreikius. Šiuo aspektu primintina ir tai, kad LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą.

25. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tokios situacijos, kai Migracijos departamentas nemotyvuotai (nenurodęs nei teisinio, nei faktinio pagrindo) pakeičia mažiau nei prieš du mėnesius priimtus savo sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų šeimos, įskaitant du mažamečius vaikus (t. y. pažeidžiamus asmenis), be kita ko, niekaip nesuderinamos su Priėmimo direktyvos 18 straipsnio 6 dalies nuostata, kad „Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai būtų perkeliami iš vienos apgyvendinimo vietos į kitą būstą tiktai esant būtinybei.“

26. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, dėsto argumentus, susijusius su galimybe prieglobsčio prašytojus (taip pat ir pažeidžiamus asmenis) apgyvendinti VSAT, nurodo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga juos apgyvendinti tik Centre, o Migracijos departamentas neturi įgaliojimų vertinti, ar buvo pažeistos Centro vidaus taisyklės (Nutarties 13.2–13.7, 13.9 p.). Atsakydama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad paminėti argumentai yra teisiškai nereikšmingi vertinant Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimus. Šie argumentai nepaneigia teismo išvadų, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti dėl to, jog jais perkėlus prieglobsčio prašytojus iš Centro į VSAT iš esmės jiems visiems (t. y. ir nepilnamečiams vaikams) buvo pritaikytos poveikio priemones už 2019 m. spalio 23 d. rašte nurodytą galbūt netinkamą suaugusiųjų prieglobsčio prašytojų – I. M. ir K. K. – elgesį Centre, ir kad šie sprendimai yra nemotyvuoti, neindividualizuoti ir vien dėl to pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas juos panaikinti. Kaip prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, todėl nepagrįsti ir neįrodyti, atmetami Nutarties 13.8 punkte išdėstyti apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamų sprendimų motyvų, ir dėl to, kad šie motyvai pareiškėjams buvo paaiškinti žodžiu ir žinomi.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Migracijos departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimai prieglobsčio prašytojus apgyvendinti VSAT yra neteisėti. Todėl tenkinti apeliacinio skundo jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai tenkinęs pareiškėjų skundą, netiksliai suformulavo tikrinamo sprendimo rezoliucinę dalį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo VSAT Departamentas 2019 m. spalio 25 d. priėmė atskirus sprendimus, jie priimti Departamento iniciatyva, nenurodžius aiškių motyvų, o šiuos sprendimus panaikinus lieka galioti Migracijos departamento 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimai, kuriais prieglobsčio prašytojai apgyvendinti Centre, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama, jos antrą pastraipą išdėstant taip: „Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. spalio 25 d. patikslintomis pažymomis dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo įformintus sprendimus apgyvendinti pareiškėjus I. M. (I. M.), K. K. ir jų nepilnamečius vaikus I. M. (I. M.), D. M. (D. M.), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje“. Likusi tikrinamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstant taip: „Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. spalio 25 d. patikslintomis pažymomis dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo įformintus sprendimus apgyvendinti pareiškėjus I. M. (I. M.), K. K. ir jų nepilnamečius vaikus I. M. (I. M.), D. M. (D. M.) Valstybės sienos apsaugos tarnyboje“.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė