2017-10-10 Nr. BB-5564-1-41-1-02261-2014-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-216-511/2017

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02261-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.2;

2.1.15.3.3. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2015 m. kovo 14 d., nukentėjusysis J. D.) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2015 m. kovo 14 d., nukentėjusysis M. M.) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (nusikalstama veika, padaryta 2015 m. kovo 14 d., nukentėjusysis M. M.) – laisvės atėmimu trejiems metams; 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2015 m. kovo 14 d., nukentėjusysis J. D.) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šių subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ryto, tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose nepilnamečių socialinio ugdymo ar reabilitacijos programose. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. L., D. A., A. O., R. S., L. L., A. G. ir A. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Priteista solidariai iš nuteistųjų L. L., R. S. ir D. S. nukentėjusiajam J. D. 50 Eur turtinės žalos. Taip pat priteista solidariai iš nuteistųjų D. L., L. L., R. S. ir D. S. nukentėjusiajam M. M. 10 000 Eur neturtinės žalos, o iš nuteistųjų L. L., R. S. ir D. S. nukentėjusiajam M. M. – 60,11 Eur turtinės žalos. Be to, priteista solidariai iš nuteistųjų iš D. L., L. L., R. S. ir D. S. 971,82 Eur Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai. D. S. neturint turto ar pajamų, minėtos pinigų sumos iki pilnametystės priteistos iš jo tėvų E. ir E. S.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis, kuria nuteistųjų D. L., L. L. (V.), D. S., D. A., A. O., nuteistojo A. O. atstovės pagal įstatymą I. Č. ir nuteistojo A. G. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. D. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 14 d., apie 3.00 val., Šiauliuose, namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, R. S., D. L., D. S. ir L. L., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, o būtent: D. S. stovint prie laiptinės durų ir saugant nuo pašalinių asmenų, o R. S., L. L. ir D. L. reikalaujant atiduoti pinigus ir panaudojant fizinį smurtą – suduodant nukentėjusiajam J. D. vieną smūgį į kairį smilkinį, taip sukeliant fizinį skausmą, nuo J. D. nuvilko odinę striukę, kurios vertė 15 Eur ir kurios kišenėse buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C2 01“, 15 Eur vertės, su „Teledema“ SIM kortele, 1 Eur vertės, piniginė, 3 Eur vertės, su 30 eurų (20 eurų ir 10 eurų kurpiūromis), tarnybiniu pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, nuolaidų kortelėmis, automobilio dokumentais, 2 vnt. banko kortelių. Taip iš nukentėjusiojo J. D. pagrobė svetimo turto už 64 Eur.

Taip pat jis pagal 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 14 d., apie 4.20 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, D. L., R. S., L. L. ir D. S., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būtent: D. S. saugant nuo pašalinių asmenų, o R. S., L. L. ir D. L. suduodant ne mažiau kaip 5 smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. M. į įvairias kūno vietas, ir padarydami sužalojimus – atvirą dešinio žastikaulio lūžį apatiniame trečdalyje, sukėlusį dešinio stipininio nervo neuritą ir dešinės alkūnės sąnario kontraktūrą, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžį, apatinio žandikaulio lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio žastikaulio atviro lūžio apatiniame trečdalyje ir dėl šio lūžio komplikacijų (dešinio stipininio nervo neurito ir dešinės alkūnės sąnario kontraktūros), sukėlusių didelę dalį – 45 proc. darbingumo netekimo, taip, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną LG 130,69 Eur vertės, piniginę, 10 Eur vertės, su joje esančia M. M. vardu išduota asmens tapatybės kortele ir banko „Swedbank“ mokėjimo kortele, nuo kojų nuavė sportinius batelius „Adidas“, 50 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 190,69 Eur.

Be to, jis pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 14 d., apie 4.20 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, D. L., R. S., L. L. ir D. S., veikdami kartu, iš savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būtent: D. S. saugant nuo pašalinių asmenų, o R. S., L. L. ir D. L. suduodant ne mažiau kaip 5 smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. M. į įvairias kūno vietas, ir padarydami sužalojimus – atvirą dešinio žastikaulio lūžį apatiniame trečdalyje, sukėlusį dešinio stipininio nervo neuritą ir dešinės alkūnės sąnario kontraktūrą, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžį, apatinio žandikaulio lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio žastikaulio atviro lūžio apatiniame trečdalyje ir dėl šio lūžio komplikacijų (dešinio stipininio nervo neurito ir dešinės alkūnės sąnario kontraktūros), sukėlusių didelę dalį – 45 proc. darbingumo netekimo, taip iš savanaudiškų paskatų tyčia padarė M. M. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat jis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 14 d., apie 4.30 val., D. L., R. S., L. L. ir D. S., veikdami kartu, namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ketvirtoje laiptinėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. pirmojo apiplėšimo (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje metu ant J. D. rankos piršto pastebėtą auksinį žiedą, pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent: J. D. įėjus į (duomenys neskelbtini) namo ketvirtą laiptinę, D. S. stovint prie laiptinės durų ir saugant nuo pašalinių asmenų, o D. L., R. S. ir L. L. įbėgus į laiptinę ir laiptais vejantis J. D., D. L., iš anksto nesusitaręs su kitais bendrininkais plėšimo metu panaudoti peilį, peiliu dūrė nukentėjusiajam J. D. į dešinę blauzdą ir padarė durtinę – pjautinę žaizdą dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes J. D. spėjo išsikviesti pagalbą, paskambinęs į laiptinėje esančio buto duris.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria iš jo ir kitų nuteistųjų priteista solidariai atlyginti nukentėjusiajam M. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kitas teismų sprendimų dalis palikti nepakeistas.

2.1. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, reglamentuojančius nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimą, vadovavosi CK nuostatomis ir nepagrįstai priteisė iš jo atlyginti nukentėjusiajam M. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą solidariai su kitais nuteistaisiais šioje byloje. Nukentėjusysis M. M. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti žalą iš L. L., R. S. ir D. L., tačiau atsisakė žalos atlyginimo iš kasatoriaus, nes šis atlygino dalį jam padarytos žalos. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, atsisakydamas reikalavimo kasatoriui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, įvertino kasatoriaus veiksmų pavojingumą, nusikalstamą veiksmų pobūdį ir intensyvumą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas neturi teisės savo iniciatyva priteisti žalos atlyginimo iš asmens, jeigu civilinis ieškovas to neprašo, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priteisti civilinio ieškinio iš kasatoriaus (atsakovo), nes nukentėjusysis (ieškovas) patikslintame civiliniame ieškinyje žalos reikalavimo iš kasatoriaus atsisakė. Taigi pirmosios instancijos teismas viršijo civilinio ieškinio ribas, nes žalą priteisė iš neatsakingo asmens, kuriam toks reikalavimas nepareikštas.

3. Atsiliepimu į nuteistojo D. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti.

3.1. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus teiginiai, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nes nukentėjusiajam M. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas buvo nepagrįstai priteistas iš jo ir kitų nuteistųjų solidariai (nors jis dalį žalos nukentėjusiajam atlygino, o pastarasis teismo posėdžio metu kelis kartus patvirtino, kad iš D. S. žalos atlyginimo nereikalauja), yra nepagrįsti. Priešingai nei nurodo kasatorius, teismai, taikydami BPK bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, klaidų nepadarė ir pagrįstai priteisė iš kasatoriaus ir kitų nuteistųjų solidariai 10 000 Eur neturtinės ir 60,11 Eur turtinės žalos. Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusiajam žala buvo padaryta bendrais nuteistųjų, tarp jų ir D. S., nusikalstamais veiksmais, o nukentėjusysis, pareikšdamas civilinį ieškinį, patvirtino, kad dėl prieš jį padarytų nusikalstamų veikų jis patyrė neturtinės ir turtinės žalos, apygardos teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašė civilinį ieškinį tenkinti ir reikalavo žalą atlyginti.

3.2. Pažymėtina, kad pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jei jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Bendrais kelių kaltininkų veiksmais padalytos nukentėjusiajam žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK 6.279 straipsnio 1 dalis, kurioje imperatyviai numatyta, kad bendrai nukentėjusiajam asmeniui žalą padarę asmenys atsako solidariai. Jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, solidarioji skolininkų (žalą padariusių bendrais veiksmais asmenų) pareiga yra preziumuojama (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Prievolės atlyginti žalą solidarumas reiškia, kad pareiga ją atlyginti negali būti skaidoma dalimis, nors yra keli skolininkai. Solidariosios atsakomybės atveju bendraskolių prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdyta (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

3.3. Nagrinėjamu atveju visa nukentėjusiajam padaryta žala iki nuosprendžio priėmimo atlyginta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas bei apeliacinės instancijos teismas, atmetęs D. S. analogiško turinio apeliacinį skundą, pagrįstai nusprendė, kad visi nusikalstamų veikų bendrininkai dėl jų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytos žalos privalo atsakyti solidariai (kol visa nukentėjusiajam padalyta žala nebus atlyginta) nepriklausomai nuo to, kiek ir kuris nuteistasis ar jų artimieji atlygino žalą savanoriškai. Nesutikti su tokiais teismų sprendimų motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

4. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl civilinio ieškinio

5. Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš įtariamųjų D. S., o jam neturint lėšų iš jo atstovų pagal įstatymą E. ir E. S., D. L., o jam neturint lėšų iš jo atstovės pagal įstatymą R. L., R. S. ir L. L. solidariai 113,41 Eur turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( t. 8, b. l. 12).

5.1. Bylos teisminio nagrinėjimo metu 2016 m. gegužės 2 d. nukentėjusysis M. M. patikslino civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš D. L., jam neturint lėšų iš R. L., R. S. ir L. L. solidariai 113,41 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( t. 11, b. l. 26-27). Patikslintame ieškinininiame pareiškime bei apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. M. nurodė, kad D. S. jokių pretenzijų neturi, šis jo atsiprašė ir savo dalyje atlygino žalą. Taigi, nukentėjusysis M. M. tuo faktiškai atsisakė D. S. ieškinio dėl žalos atlyginimo.

6. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį ir priteisdamas jam 10 000 Eur neturtinės žalos solidariai atlyginti iš nuteistųjų D. L., L. L., R. S. ir D. S., o pastatarajam neturint turto ar pajamų, iš jo tėvų E. ir E. S., M. M. ieškinio atsisakymo D. S. klausimo nesvarstė ir dėl to nuosprendyje visiškai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas D. S. apeliacinį skundą, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti nukentėjusiajam M. M. patirtos žalos atlyginimą iš D. S. solidariai su pirmiau minėtais nuteistaisiais. Šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad, pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai nukentėjusiam asmeniui žalą padarę asmenys atsako solidariai, pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu; nukentėjusieji patyrė žalą dėl bendrų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų – D. S., D. L., L. L. (V.) ir R. S. veikiant bendrininkų grupe, todėl šie nuteistieji (tarp jų D. S.) dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos turi atsakyti solidariai; prievolės atlyginti žalą solidarumas reiškia, kad pareiga ją atlyginti negali būti skaidoma į dalis, nors yra keli skolininkai. Todėl apeliacinės instancijos teismas laikė, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kuris nuteistasis ar jų artimieji atlygino žalą savanoriškai, likusią neatlygintą žalą nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atlyginti iš visų nuteistųjų, tarp jų ir D. S., solidariai.

7. Pagal bendrąsias prievolių nuostatas, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį ( CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.23 straipsnio 1 dalį, solidariosios prievolės kreditorius turi diskreciją atsisakyti reikalavimo vienam iš skolininkų, be to, jis turi teisę atleisti skolininką nuo jo prievolės dalies vykdymo arba pareikšti, kad ji neegzistuoja ( CK 6.129 straipsnis).

8. Ieškovo teisė atsisakyti baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio numatyta BPK 112 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio, be kita ko, reiškia, jog esant atsakovų daugetui, ieškovas turi teisę pareikšti atsisakymą civilinio ieškinio tik vieno ar kelių civilinių atsakovų atžvilgiu. Atsisakymas ieškinio gali būti pareikštas iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio.

9. Ieškinio atsisakymo tvarka BPK nėra reglamentuota, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso principams. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl atsakymo ieškinio, teismai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) turi vadovautis CPK 42 straipsnio, 140 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgus į tai baudžiamojoje byloje teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo tuomet, kai tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui; teismo sprendimas nepriimti ieškinio atsisakymo turi būti motyvuotas.

10. Pažymėtina, kad pagal CK 6.129 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai solidarusis skolininkas atleidžiamas nuo jo prievolės dalies vykdymo, šio skolininko prievolė baigiasi (CK 6.129 straipsnio 1 dalis), o kiti bendraskoliai atleidžiami nuo bendraskolio prievolės dalies vykdymo (CK 6.129 straipsnio 6 dalis), tai reiškia, kad jei teismas priima atsisakymą ieškinio kuriam nors bendraatsakoviui, kitiems bendraatsakoviams solidarioji prievolė išlieka, tačiau ji sumažėja atleisto (-ų) nuo prievolės vykdymo atsakovo (-ų) dalimi. Ši dalis nebūtinai turi būti nustatyta proporcingai pagal žalos dydį ir atsakovų skaičių. Nustatydamas šią dalį teismas turi atsižvelgti į atleistino nuo prievolės skolininko savanoriškai atlygintą nukentėjusiajam žalos dalį; be to, gali būti atsižvelgta ir į atsakovo individualų prisidėjimą prie neturtinės žalos padarymo ir pan.( pvz., kasacinė nutartis Nr. 3K-3-394/2006).

11. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo M. M. ieškinio atsisakymo D. S. klausimo nesvarstė, o apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė; taigi, bylos dalis dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš D. S. apeliacinės instancijos teismo nebuvo patikrinta tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo D. S. apeliaciniame skunde. Be to, pritardamas žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. M. priteisimui iš D. S. solidariai su kitais nuteistaisiais, nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK normas, reglamentuojančias solidariosios atsakomybės taikymą.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 112 straipsnio 3 dalies, 113 straipsnio 2 dalies bei BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

13. Kasacinės instancijos teisme šio pažeidimo nėra galimybės ištaisyti, nes šis teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu, o žalos dydžio nustatymas šiuo atveju yra fakto klausimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylos dalį dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. M., vadovaudamasis BPK 112 straipsnio 3 dalies, 113 straipsnio 2 dalies ir mutatis mutandis CPK 42 straipsnio, 140 straipsnio nuostatomis, turi išspręsti šio nukentėjusiojo ieškinio atsisakymo D. S. klausimą; spręsdamas solidariosios atsakomybės klausimą, teismas taip pat turi atsižvelgti ir į anksčiau paminėtas CK 6.23 straipsnio 1 dalies, CK 6.129 straipsnio 6 dalies nuostatas bei BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą non reformation in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principą dėl kitų šioje byloje nuteistųjų civilinės atsakomybės apimties (kasacinė byla Nr. 2K-509-489/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo D. S. apeliacinis skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam M. M. ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Artūras Pažarskis

Eligijus Gladutis