2020-02-05 Nr. AB-2460-3-61-3-00049-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-80-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00049-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1P-100 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tarnybinį nusižengimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja. Skundžiamu Įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad ji 2017 m. birželio 21 d. 11.27 val., išjungdama apsauginę įsilaužimo signalizaciją, atidarant patalpą, kurioje dirbama su įslaptinta informacija (toliau – ir Patalpa), ir tik kitą dieną, t. y. 2017 m. birželio 22 d., 16.32 val. priduodama apsauginę įsilaužimo signalizaciją apsaugai, taip pat 2017 m. birželio 23 d. 13.36 val., išjungdama apsauginę įsilaužimo signalizaciją ir tą pačią dieną, t. y. 2017 m. birželio 23 d., apsauginės įsilaužimo signalizacijos apsaugai nepriduodama, padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja, nesutikdama su paskirta tarnybine nuobauda, teigė, kad ji paskirta neteisėtai ir nepagrįstai dėl netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo ir veikos teisinio kvalifikavimo, taip pat dėl esminių procedūrinių patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų.

3. Pareiškėja manė, kad padarytas esminis naikinamojo tarnybinės nuobaudos skyrimo termino pažeidimas. Tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d., kadangi pareiškėja 18 dienų atostogavo, todėl neįskaitant šio laikotarpio, vėliausiai tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta 2017 m. rugsėjo 27 d., tačiau skundžiamas Įsakymas buvo priimtas 2017 m. gruodžio 1 d., t. y. praleidus vieno mėnesio terminą. Šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo perduoti tarnybinio patikrinimo išvadą ir patikrinimo medžiagą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – ir VSD), nes tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliekamas dėl galimai netinkamo įslaptintos informacijos administravimo ir apsaugos Inspekcijoje. Už įslaptintos informacijos administravimą ir fizinę apsaugą yra paskirti atsakingi asmenys – N. K.-M., B. J. ir V. Š.

4. Nesutikdama su jai inkriminuojamais pažeidimais, pareiškėja pažymėjo, kad paaiškinime ji nurodė apie savo veiksmus, dirbant su įslaptinta informacija Patalpoje, t. y. kad įeinant ir išeinant ji signalizaciją atitinkamai išjungia ir įjungia, be to, į Patalpą eina tik teisės aktų nustatyta tvarka, lydima kito asmens, vadinasi, pareiškėjai yra žinomi teisės aktai, reglamentuojantys įslaptintos informacijos apsaugą, ir tai nebuvo įvertinta. Pareiškėja negavo jokios informacijos iš apsauginės signalizacijos paslaugas teikiančios įmonės, todėl nežinojo, kad signalizacija nepriduota tinkamai, o tai reiškia, kad jos veiksmuose kaltės (tyčios) nėra, taigi nėra būtinojo tarnybinio nusižengimo sudėties požymio. Taip pat nėra nurodyta jokios atsakovui padarytos žalos. Pareiškėjai pateiktame 2017 m. liepos 12 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-240(4.13) (toliau – ir Pranešimas) nebuvo nurodyta, kad pareiškėjai yra inkriminuojamas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas, taip buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą ir teisė teikti paaiškinimus. Pareiškėjos manymu, visi šie atsakovo veiksmai yra vertintini kaip priekabiavimas ir neteisėti veiksmai pareiškėjos atžvilgiu.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad termino paskirti tarnybinę nuobaudą nepraleido, todėl su pareiškėjos argumentu dėl naikinamojo tarnybinės nuobaudos skyrimo termino pažeidimo nesutinka. Paaiškino, kad 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. birželio 23 d. pareiškėja neįjungė Patalpoje apsauginės įsilaužimo signalizacijos, o 2017 m. birželio 21, 22 ir 23 d. įėjo į Patalpą nelydima kito asmens. Pareiškėjos veiksmais, kai 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. birželio 23 d. buvo neįjungta Patalpoje apsauginė įsilaužimo signalizacijos apsauga, buvo susilpninta įslaptintų dokumentų apsauga. Pareiškėja 2017 m. birželio 21 d. nepridavė apsauginės įsilaužimo signalizacijos Patalpoje ir nesiėmė jokių veiksmų, kad tai nepasikartotų.

7. Atsakovas pabrėžė, kad pranešime apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą nebūtina nurodyti galimai tarnybiniu nusižengimu pažeidžiamų teisės aktų nuostatų. Atsakovas sudarė galimybes pareiškėjai pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus, todėl jos teisė į gynybą nebuvo pažeista. Pareiškėjos argumentai dėl Inspekcijos direktorės ir kitų darbuotojų netinkamai vykdomų funkcijų nesusiję su bylos nagrinėjimu dalyku. Pareiškėja, būdama atsakingas asmuo už įslaptintos informacijos administravimą, apsaugą ir kontrolę, nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 23 d. buvo tas asmuo Inspekcijoje, kuris ir privalėjo užtikrinti tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą. Raktus nuo Patalpos ir nuo Patalpoje esančių metalinių spintų visada turėjo ir pareiškėja. Be to, gautų įslaptintų dokumentų registre yra pareiškėjos ranka užregistruotas įslaptintas dokumentas. Pareiškėjai buvo sukurtas naujas kodas ((duomenys neskelbtini)), vietoje jos pamiršto ankstesniojo kodo numerio. Pagal pateiktą apsauginės įsilaužimo signalizacijos centralės duomenų išklotinę būtent vartotojas, kurio kodas ((duomenys neskelbtini)), 2017 m. birželio 21 d. išjungė apsauginę įsilaužimo signalizaciją, o 2017 m. birželio 22 d. pridavė apsauginę įsilaužimo signalizaciją, 2017 m. birželio 23 d. išjungė apsauginę įsilaužimo signalizaciją ir iki 2017 m. liepos 5 d. apsauginė įsilaužimo signalizacija nebuvo priduota apsaugai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjos R. V. skundą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. liepos 5 d. Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja N. K.-M. Inspekcijos dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) užregistravo savo tarnybinį pranešimą Nr. 4R-226(4.13), kuriame nurodoma, kad 2017 m. liepos 5 d. apie 13.10 val. Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja N. K.-M. rado nepriduotą apsauginę įsilaužimo signalizaciją Patalpoje, kurioje yra dirbama ir saugoma įslaptinta informacija, Europos Sąjungos Lietuvai perduoti įslaptinti dokumentai ir laikmenos, todėl minėta darbuotoja 2017 m. liepos 5 d. apie 13.15 val. pridavė apsauginę įsilaužimo signalizaciją. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. birželio 19–23 d. į šią Patalpą galėjo patekti ir nepriduoti apsauginės įsilaužimo signalizacijos direktoriaus pavaduotoja R. V. 2017 m. liepos 7 d. Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos N. K.-M. tarnybiniame pranešime Nr. 4R-229(4.13) nurodoma, kad 2017 m. liepos 7 d. buvo iškviestas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Apsaugos komanda“ meistras ir jo pagalba buvo gauti apsauginės įsilaužimo signalizacijos centralės duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 21 d. 11:27 vartotojas ((duomenys neskelbtini)) išjungia apsauginę įsilaužimo signalizaciją, atidarydamas Patalpą, o 2017 m. birželio 22 d. 16:32 vartotojas ((duomenys neskelbtini)) priduoda apsauginę įsilaužimo signalizaciją apsaugai, 2017 m. birželio 23 d. 13:36 vartotojas ((duomenys neskelbtini)) išjungia apsauginę įsilaužimo signalizaciją, atidarydamas Patalpą, ir iki 2017 m. liepos 5 d. apsauginė įsilaužimo signalizacija nebuvo priduota apsaugai. 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1T-16(1.12) „Dėl Inspekcijos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta Inspekcijos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija).

10. 2017 m. liepos 12 d. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-240(4.13) pareiškėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog ji įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą. Taip pat nurodoma, kad pareiškėja buvo paskirta nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 23 d. pavaduoti direktoriaus pavaduotoją, atliekančią direktoriaus funkcijas, D. Š. Minėtu laikotarpiu pareiškėja buvo vienintelė, turinti teisę ir fizines galimybes užeiti į kabinetą, skirtą darbui su įslaptinta informacija, todėl yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, neįjungdama apsauginės signalizacijos minėtomis dienomis. Pareiškėjai šis Pranešimas buvo įteiktas pasirašytinai 2017 m. liepos 12 d.

11. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2017 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 4R-294(4.13) (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2017 m. birželio 21 d. 11:27 val. direktoriaus pavaduotoja R. V., išjungdama apsauginę įsilaužimo signalizaciją, atidarant Patalpą, ir tą pačią dieną, t. y. 2017 m. birželio 21 d., nepriduodama apsauginės įsilaužimo signalizacijos apsaugai, padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, nesuprasdama, jog tokiais savo veiksmais pažeidžia teisės aktų reikalavimus bei tokių savo veiksmų pasekmių, o tarnybinį nusižengimą, t. y. 2017 m. birželio 23 d. 13:36 val. direktoriaus pavaduotoja R. V., išjungdama apsauginę įsilaužimo signalizaciją, atidarant Patalpą, ir tą pačią dieną, t. y. 2017 m. birželio 23 d., nepriduodama apsauginės įsilaužimo signalizacijos apsaugai, padarė tyčia, veikdama sąmoningai, suprasdama jog tokiais savo veiksmais pažeidžia teisės aktų reikalavimus bei suprasdama tokių savo veiksmų pasekmes. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 ir 5 punktus, Įslaptintos informacijos ir šiai informacijai įrašyti skirtų laikmenų apsaugos Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1T-21(1.12.) (toliau – ir Apsaugos taisyklės), 13 punktą, 27.1 ir 27.6 papunkčius, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1 papunktį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai siūlyta už tarnybinį nusižengimą skirti papeikimą. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl Įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas akcentavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos.

14. Vertindamas, ar pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeisti nuobaudų skyrimo terminai, teismas vadovavosi VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-720/2003, 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-793/2003 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, teismas laikė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai turėjo būti skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo pareiškėjai dienos.

15. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Išvada surašyta 2017 m. rugpjūčio 11 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta 2017 m. gruodžio 1 d. Pareiškėja atostogavo nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai (iš viso 18 kalendorinių dienų) (Inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 2P-133(4.3)). Inspekcija 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 2R-5493(4.13) kreipėsi į VSD dėl atlikto tyrimo rezultatų, nurodydama, kad Išvadoje, priimtoje pareiškėjos atžvilgiu, konstatuojami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, Įslaptintos informacijos ir šiai informacijai įrašyti skirtų laikmenų apsaugos Inspekcijoje taisyklių pažeidimai, kurių tyrimas yra VSD kompetencija. VSD 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 18-9453 „Dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo“ informavo Inspekciją, kad pareiškėjos veika negali būti vertinama, kaip sukėlusi ar galėjusi sukelti grėsmę įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“, saugumui, todėl nėra pagrindo R. V. atžvilgiu pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Po šio atsakymo, vadovaujantis Taisyklių 18 punktu, tarnybinio patikrinimo tyrimas buvo tęsiamas ir Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, D. Š., ant pateiktos jai Išvados parašė rezoliuciją 2017 m. lapkričio 30 d. parengti skundžiamą Įsakymą, kuris buvo priimtas 2017 m. gruodžio 1 d. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nesutiko su pareiškėja dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino pažeidimo, nes ginčo atveju Inspekcija kreipėsi į VSD, manydama, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių. Dėl šios priežasties tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, o tai reiškia, kad nuo Išvados pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui dienos iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos vieno mėnesio terminas nebuvo suėjęs, todėl tarnybinė nuobauda paskirta tinkamai pritaikius VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.

16. Nagrinėjamu atveju teismas pabrėžė, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, taip pat nebuvo pažeistas, nes tarnybinis nusižengimas padarytas 2017 m. birželio 21–23 dienomis, o tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. gruodžio 1 d.

17. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų netekusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėja tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų pastabų ar pretenzijų nereiškė, teisės aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neapskundė. Pareiškėjos teisė susipažinti su Išvada ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl nurodė, kad naikinti skundžiamo Įsakymo dėl procedūrinių pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

18. Teismas vadovavosi Apsaugos taisyklių 13 punktu ir pažymėjo, kad šis Apsaugos taisyklių punktas aiškiai numato, kad tik baigęs darbą Inspekcijos valstybės tarnautojas privalo įjungti apsauginę įsilaužimo signalizaciją, užrakinti Patalpą ir grąžinti raktus už įslaptintos informacijos administravimą atsakingam asmeniui, šiam asmeniui nesant darbe – už įslaptintos informacijos fizinę saugą atsakingam asmeniui.

19. Nesutikdama su jai inkriminuojamu pažeidimu, pareiškėja teigė, kad dirbdama su įslaptinta informacija Patalpoje, t. y. įeidama ir išeidama, signalizaciją atitinkamai išjungia ir įjungia, be to, į Patalpą eina tik teisės aktų nustatyta tvarka lydima kito asmens. Vertindamas šį pareiškėjos teiginį, teismas pažymėjo, kad peržiūrėjus byloje pateiktos UAB „Apsaugos komanda“ apsauginės įsilaužimo signalizacijos centralės duomenų išklotinę, matyti, jog 2017 m. birželio 21 d. 11:27 vartotojas (duomenys neskelbtini) išjungia apsauginę įsilaužimo signalizaciją, atidarydamas Patalpą, o 2017 m. birželio 22 d. 16:32 vartotojas (duomenys neskelbtini) priduoda apsauginę įsilaužimo signalizaciją apsaugai, 2017 m. birželio 23 d. 13:36 vartotojas (duomenys neskelbtini) išjungia apsauginę įsilaužimo signalizaciją, atidarydamas Patalpą, ir iki 2017 m. liepos 5 d. apsauginė įsilaužimo signalizacija nebuvo priduota apsaugai. Apsauginė įsilaužimo signalizacija buvo priduota apsaugai 2017 m. liepos 5 d. 13:24 val. N. K.-M. Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas V. Š. 2017 m. liepos 10 d. paaiškinime patvirtino, kad R. V. buvo sukurtas naujas kodo numeris ((duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, būdama viena iš Inspekcijos vadovaujančias pareigas užimančių asmenų, paskirta būti atsakinga organizuojant ir įgyvendinant įslaptintos informacijos administravimą, apsaugą, kontrolę ir patikrinimus, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir neatidžiai, vykdydama savo funkcijas, patekdama į Patalpą, kurioje dirbama su įslaptinta informacija, nors pati pareiškėja skunde tvirtina, kad jai yra žinomi teisės aktai, reglamentuojantys įslaptintos informacijos apsaugą. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja, netgi žinodama teisinį reglamentavimą, susijusį su darbu su įslaptinta informacija, nepridavė apsauginės įsilaužimo signalizacijos apsaugai, tokiu būdu elgėsi aplaidžiai, nors, kaip paminėta, savo pareigą suvokė. Vadinasi, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

20. Pareiškėja tvirtino, kad ji negalėjo padaryti tarnybinio pažeidimo, nes negavo jokios informacijos iš apsauginės signalizacijos paslaugas teikiančios įmonės, taigi nežinojo, jog signalizacija nepriduota tinkamai, todėl pareiškėjos kaltės nėra. Vertindamas šį pareiškėjos teiginį, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, pagal UAB „Apsaugos komanda“ pateiktus duomenis, akivaizdu, jog nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. birželio 21 d. po kiekvieno išjungimo apsauginės įsilaužimo signalizacijos, atidarant Patalpą, nuosekliai tą pačią dieną darbo valandomis vyksta pridavimas apsauginės įsilaužimo signalizacijos apsaugai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad jokių nesklandumų priduodant (įjungiant apsauginę įsilaužimo signalizaciją) nebuvo nustatyta, minėtas pareiškėjos teiginys vertintas kritiškai.

21. Pareiškėjos teigimu, Išvadoje taip pat nėra nurodyta jokios padarytos žalos dėl netinkamai priduotos apsauginės signalizacijos. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad darbas su įslaptinta informacija reikalauja ypatingo atidumo, susikaupimo ir žinių, todėl pareiškėja, būdama paskirta atsakingu asmeniu, organizuojant ir įgyvendinant įslaptintos informacijos administravimą, apsaugą, kontrolę ir patikrinimus, turėtų elgtis itin rūpestingai ir atidžiai. Priešingu atveju, yra neabejotinai padaroma žala tiek pačiai Inspekcijai, tiek valstybei, todėl toks pareiškėjos teiginys vertintas kaip nepagrįstas. Dėl anksčiau paminėtų argumentų teismas pripažino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjos elgesys buvo teisingai įvertintas kaip minėtų Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 21 straipsnio 1 ir 5 punktų, Apsaugos taisyklių 13 punkto, 27.1 ir 27.6 papunkčių, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 papunkčio pažeidimai.

22. Vertindamas tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, atskleistus Išvadoje, teismas konstatavo, kad Išvadoje tarnybinio pažeidimo sudėties elementai atskleisti tinkamai, yra pateikti faktiniai duomenys, kurių pagrindu konstatuotas pažeidimas, taip pat nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė. Išvadoje, be kita ko, paaiškinta, kad pareiškėjos elgesys buvo aplaidus, sąmoningas ir tyčinis, suprantant savo veiksmų pasekmes. Nurodyta, kad tokie veiksmai daro žalą Inspekcijai ir formuoja neigiamą kitų Inspekcijos darbuotojų nuomonę. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas pripažino, jog Išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista. Tarnybinė nuobauda – pastaba (švelniausia tarnybinė nuobauda) pareiškėjai skirta pagrįstai, įvertinus jos kaltę bei atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, taip pat į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinus, kad pareiškėja praeityje yra ne kartą skatinta, jai tarnybinės nuobaudos nebuvo skirtos.

23. Byloje nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiškėjai įteikto Pranešimo turinį ir Taisyklių 7 punkte tokiam pranešimui keliamus reikalavimus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu, pažymėjo, jog Pranešime nurodytas įtarimas (apsauginės įsilaužimo signalizacijos neįjungimas), nurodant tiek pateiktą Inspekcijai tarnybiniuose pranešimuose informaciją, tiek išdėstant teisės aktus, vertintinas kaip pakankamai konkretus. Be to, Pranešime pateiktas tikslesnis ar išsamesnis nurodymas, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu pareiškėja yra įtariama, – konkretūs jos veiksmai (neveikimas), kurie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, kaip tai numatyta Taisyklių priede pateiktame Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje (tokiame pranešime turi būti nurodomas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės). Teismo vertinimu, Pranešime nurodyta informacija neapsunkino galimybės pareiškėjai aiškiai suvokti, kuo ji yra kaltinama, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu ji yra įtariama.

24. Nagrinėjamu atveju Išvadoje buvo įvardyti nusižengimo požymiai ir konstatuota, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Be to, toks nusižengimas buvo pagrįstas įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Taigi pareiškėjos argumentas, kad jai buvo pateiktas netinkamas Pranešimas ir tuo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą, atmestas.

25. Taip pat teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kaip teigia pareiškėja, kad visi šie atsakovo veiksmai vertintini kaip priekabiavimas ir neteisėti veiksmai pareiškėjos atžvilgiu. Byloje tokių duomenų pateikta nėra, todėl tai vertinta kritiškai kaip pareiškėjos subjektyvi nuomonė.

26. Teismo vertinimu, pareiškėjai paskirta tarnybinės nuobaudos rūšis iš esmės parinkta pagrįstai, ji atitinka pareiškėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, todėl pripažinta, kad pareiškėjai skundžiamu Įsakymu buvo paskirta proporcinga tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – pastaba.

27. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Taisyklėse. Tarnybinį nusižengimą tyręs valstybės tarnautojas motyvuotoje Išvadoje pareiškėjos veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjai skundžiamu Įsakymu paskirta nuobaudos rūšis parinkta iš esmės teisingai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą ir juo pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą, nėra.

28. Kiti pareiškėjos teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėti.

III. 29. Pareiškėja R. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Nagrinėjamu atveju pažeistas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis terminas tarnybinei nuobaudai skirti – 1 mėnuo nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinis nusižengimas pagal Išvadą paaiškėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d., kada Išvada buvo pateikta Inspekcijos direktorei. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta 2017 m. gruodžio 1 d. VSD buvo pateikta medžiaga vertinimui dėl administracinės atsakomybės už įslaptintos informacijos administravimo ir apsaugos reikalavimų pažeidimą, nors tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliekamas dėl šio fakto. Pareiškėjos atveju tarnybinis patikrinimas buvo baigtas, nes buvo surašyta Išvada. Išvadoje nėra užsimenama apie tarnybinio patikrinimo sustabdymą Taisyklių 18 punkto pagrindu. Tarnybinio patikrinimo atlikimo sustabdymas pagal Taisyklių 18 punktą reiškia, jog patikrinimas nėra baigtas, t. y. nėra pagrindo surašyti išvados, ji turi būti surašoma tik gavus atsakymą iš kompetentingos institucijos. Be to, sprendimo pagal Išvadą priėmimas nėra laikytinas tyrimo tęsimu, kaip vertino pirmosios instancijos teismas.

29.2. Pareiškėja paaiškino, kad ji pridavė signalizaciją, apie tai, jog signalizacija galimai nepriduota (ar priduota netinkamai), pareiškėja jokių duomenų negavo nei iš Inspekcijos atsakingų darbuotojų, nei iš UAB „Apsaugos komanda“. Faktas, kad signalizacija 2017 m. birželio 23 d. – 2017 m. liepos 5 d. buvo nepriduota ir niekas į tai nereagavo, akivaizdžiai liudija, kad pareiškėja tikrai nežinojo apie tai, jog signalizacija nepriduota tinkamai, ir nepaneigia pareiškėjos aiškinimo, kad ji buvo įsitikinusi, jog signalizaciją pridavė tinkamai. Patikrinimo metu nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių UAB „Apsaugos komanda“ niekaip nesureagavo į tą faktą, kad signalizacija Patalpoje nepriduota. Nebuvo vertinama, ar netinkamo signalizacijos pridavimo atveju įmanoma buvo suprasti, kad signalizacija neįsijungė.

29.3. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentus apie nežinojimą, jog signalizacija neįjungta, atmetė vadovaudamasis turimais duomenimis apie signalizacijos veikimą iki tariamo pažeidimo laikotarpio, o ne pažeidimo laikotarpiu. Pats teismas pareiškėjos veiksmus vertino kaip aplaidžius (neatsargius), o ne kaip tyčinius, todėl teismo apibendrinanti išvada, jog Išvadoje tinkamai nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai, nėra teisinga. Teismo sprendime nėra jokių pagrindžiančių argumentų, kokiais duomenimis remiantis, vienu atveju analogiška pareiškėjos veikla vertinama kaip aplaidumas (neatsargumas), o kitu atveju – kaip tyčia.

29.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime neatsakyta nė į vieną ginčui teisingai išspręsti reikšmingą pareiškėjos skundo argumentą. Teismas nevertino konkrečių pareiškėjos teisinių argumentų dėl jai inkriminuojamų pažeidimų, abstrakčiai nurodydamas, kad pareiškėjos elgesys buvo teisingai įvertintas kaip aptartų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, nors pareiškėja ginčijo kiekvieną jai inkriminuotą teisės akto pažeidimą, detaliai nurodydama teisinius argumentus ir motyvus. Taip buvo pažeista pareiškėjos teisė į efektyvią teisminę gynybą.

29.5. Pareiškėja akcentavo Išvadoje nurodytų neigiamų pažeidimo pasekmių nebuvimą, pateikdama konkrečius duomenis, nes nenustatyta jokios realios kilusios grėsmės įslaptintos informacijos praradimui. Tačiau teismas šių argumentų nevertino.

30. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėja pažymi, kad ji negalėjo numanyti, jog signalizacija neįsijungė. Pareiškėjos kontaktiniai duomenys saugos tarnybai UAB „Apsaugos komanda“ nebuvo pateikti, todėl ir perspėjimų apie neįsijungusią signalizaciją ji negavo. Su saugos tarnyba sudarytoje sutartyje buvo nurodytas apeliantės tarnybinio telefono numeris, kuris buvo panaikintas 2014 m. gruodžio mėnesį. Šiuo atveju situacija buvo sukurta dirbtinai, siekiant skirti nuobaudą pareiškėjai, tai patvirtina chronologinė įvykių seka. Apeliantė nuolat jautė įtampą, per 2017 m. dėl su apeliante susijusių kaltinimų, tyrimų buvo surašyta daugiau kaip 166 dokumentai. Su apeliante susijusi Inspekcijos susirašinėjimo su VSD medžiaga buvo pateikta tik 2018 m. sausio 17 d.

31. Atsakovas Inspekcija pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovas pažymi, kad jokie tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nėra pažeisti, nes kreipimasis į VSD buvo pateiktas dar nepriėmus sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos apeliantei skyrimo, t. y. nepasibaigus tarnybinio nusižengimo tyrimui. Taisyklių 18 punktas nenumato, kad kreipimasis į suinteresuotas institucijas dėl galimos administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinai turi būti iki tarnybinio nusižengimo išvados surašymo. Atsakovo vertinimu, apeliantė klaidina teismą, kadangi įjungiant signalizaciją ji atitinkamą garsinį signalą (pypsėjimą) turi skleisti tik suvedus tinkamą kodą. Suvedus netinkamą kodą, signalizacija į jį nereaguoja (neįsijungia), neskleidžia minėto garsinio signalo ir atitinkamai signalizaciją norintis įjungti asmuo turi galimybę suvokti, kad jis jos neįjungė. Apeliantė per beveik 13 darbo Inspekcijoje metų daugybę kartų išjunginėjo ir įjunginėjo tiek Patalpos, tiek ir analogišką Inspekcijos įėjimo signalizaciją.

33. Atsakovas akcentuoja, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių signalizacijos gedimų, taip pat jokių požymių, kad signalizacija veikia ar veikė netinkamai. Tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantė, signalizacija 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. birželio 23 d. būtų sugedusi, tai ji būtų sugedusi ir 2017 m. liepos 5 d., kadangi šiuo laikotarpiu ar vėliau signalizacija nebuvo taisyta. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog jai neįjungus Patalpos signalizacijos, nebuvo padaryta jokia žala – šiuo atveju vien galimybės sudarymas pašaliniams asmenims patekti į Patalpą savaime yra pakankamai didelė žala. Be to, apeliantė yra nenuosekli, ji pati 2013 m. situacijoje, kurioje galėjo būti atskleista įslaptinta informacija„ nurodyta viename įslaptintame dokumente, žymimame slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ įžvelgė neigiamas pasekmes. Atsakovas pažymi ir tai, kad skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, jog nors ir tuo metu, kai nebuvo įjungta signalizacija, buvo susilpninta įslaptintų dokumentų apsauga, tačiau įslaptinti dokumentai nedingo, todėl buvo parinkta ir pritaikyta pati švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

34. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, manydamas, kad prašymas ir pridedami dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje ir 56 straipsnyje keliamų reikalavimų, iš jų neįmanoma nustatyti, už kokias paslaugas mokama. Jei teismas nuspręstų priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas prašo jas sumažinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Pareiškėja (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad priimant Įsakymą buvo pažeisti VTĮ įtvirtinti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, inkriminuojamos veikos neįvykdė, nepaaiškinta, kodėl teismo sprendime skiriasi kaltės formos, teismas nepasisakė atskirai dėl kiekvieno kaltinimo, nevertinti argumentai dėl neigiamų pasekmių nebuvimo.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija mano, kad, visų pirma, būtina aptarti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, nes pastarųjų nesilaikymas paneigtų teisinį poreikį pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

37. Sutiktina, jog VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, kada tarnybinė nuobauda jau nebegali būti skiriama, tačiau, pastarasis įstatymų leidėjo įtvirtintas terminas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistas nebuvo. Į VSD kreiptasi nepasibaigus 1 mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui, o gavus atsakymą iš VSD, Įsakymas priimtas per likusį 1 mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo laiką. Kreipimasis Į VSD savo esme (de facto) atitinka tarnybinio patikrinimo sustabdymą. Juridinės technikos prasme, nesant oficialios išraiškos dėl tarnybinio patikrinimo procedūros sustabdymo, tai galima būtų pripažinti trūkumu (nutarties 29.1 p.), bet tokio pobūdžio pažaida vis dėlto nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, besąlygiškai eliminuojančia tarnybinės atsakomybės galimybę. Turint omenyje VSD ir Inspekcijos kompetencijos ribas, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Inspekcija galėjo ir turėjo kreiptis į VSD, užtikrinant atsakomybės neišvengiamumo principo laikymąsi.

38. Kitas apeliacinio skundo argumentas – teisei priešinga veika, kuri, pareiškėjos tvirtinimu, nebuvo padaryta, kadangi nebuvo niekaip sureaguota, jog signalizacija Patalpoje nepriduota / neaktyvuota.

39. Bylą tikrinančios teisėjų kolegijos nuomone, visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad pridavus / aktyvavus signalizaciją, tokio pobūdžio veiksmas gali būti identifikuojamas įvairiais būdais: garsiniu signalu, atitinkamos lemputės (pvz., raudonos) užsidegimu, lemputės mirksėjimu atitinkamais intervalais ir panašiai, ką iš esmės patvirtino ir atsakovas. Inspekcijoje signalizacijos aktyvavimas, kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, pasireiškia garsinio signalo skleidimu (nutarties 32 p.). Kita vertus, ar signalizacija yra aktyvuota ir patalpa priduota saugos tarnybai stebėti, įmanoma įsitikinti susisiekus su saugos tarnybos kontaktiniu asmeniu, todėl nekyla abejonių, kad ginčo laikotarpiais Patalpoje signalizacija nebuvo priduota dėl pareiškėjos kaltės, kurios bet kuri forma (tyčia ar neatsargumas) nepaneigia atsakomybės. Tai nebuvo atsitiktinių aplinkybių sutapimo rezultatas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neįvykdytos veikos, kaltės formų yra atmestini.

40. Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, buvo nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 21 straipsnio 1 ir 5 punktus, Įslaptintos informacijos ir šiai informacijai įrašyti skirtų laikmenų apsaugos Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1T-21(1.12.) 13 punktą, 27.1 ir 27.6 papunkčius, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1 papunktį. Teismo sprendime buvo nurodyta, jog nepaisyta visų, ką tik nurodytų, teisės normų. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog kiekviena inkriminuota teisės norma teismo sprendime atskirai neaptarinėtina. Apsiribota apibendrinimu, kad signalizacijos neįjungimas / neaktyvavimas pagrįstai nulėmė atsakomybę pagal visą Išvadoje minimą teisinį reguliavimą.

41. VTPĮ (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 21 straipsnio 1 punkte buvo nurodyta, kad asmuo, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, privalo išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti, o 5 punkte pažymima, jog asmuo, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, privalo užkirsti kelią neteisėtoms kitų asmenų veikoms, dėl kurių įslaptinta informacija gali būti atskleista, prarasta, pagrobta ar kitaip neteisėtai įgyta, ir apie šiuos faktus, kitas įslaptintos informacijos atskleidimo ar praradimo aplinkybes nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo minėtų aplinkybių atsiradimo dienos, pranešti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui arba paslapčių subjekto vadovui.

42. Signalizacijos įjungimas bei pridavimas saugos tarnybai, teisėjų kolegijos vertinimu, elektroninio pobūdžio apsauga, darytina išvada patenkanti į VTPĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą įslaptintos informacijos fizinės apsaugos sąvoką – visuma priemonių ir metodų, užtikrinančių teritorijų, patalpų, kitų vietų, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji yra laikoma, apsaugą nuo neteisėto patekimo į jas ir jose laikomos įslaptintos informacijos apsaugą nuo pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo, atskleidimo, sugadinimo, praradimo. Tuo tarpu VTPĮ 21 straipsnis, kurio 1 ir 5 punktai inkriminuoti pareiškėjai, patenka į VTPĮ ketvirtą skirsnį (Personalo patikimumo užtikrinimas), o tai reiškia, jog turėjo būti atliktas individualus vertinimas šioje plotmėje. Apsiribojimas bendriniu konstatavimu, kad veika, kuri buvo nurodyta Išvadoje, buvo nesuderinama su VTPĮ 21 straipsnio 1 ir 5 punktais, teisiškai nepakankamas.

43. Apsaugos taisyklių 27.1 papunktis ir 27.6 papunktis savo esme atitinka VTPĮ 21 straipsnio 1 ir 5 punktus, todėl pasisakius dėl VTPĮ 21 straipsnio 1 ir 5 punktų, kartu būtų pasisakyta ir dėl Apsaugos taisyklių 27.1 bei 27.6 papunkčių.

44. Apsaugos taisyklių 13 punkte aptariama elgesio taisyklė apima ne tik apsauginės signalizacijos įjungimą, bet ir kitas pareigas, tačiau dėl to apskųstame teismo sprendime atskirai taip pat nieko nepasisakyta.

45. VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad vienas iš valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos principų yra pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte pažymėta, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o 6 punkte įtvirtintas įpareigojimas valstybės tarnautojui laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Tai blanketinės teisės normos, kurių taikymas neatsiejamas nuo kito konkretaus privalomai nurodomo teisinio reguliavimo, tačiau ir šiuo aspektu apskųstame teismo sprendime nieko nepasisakoma.

46. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1 papunkčio pažeidimas, pagal savo reguliavimą iš esmės atitinkantis šios nutarties 45 punkte paminėtas nuostatas ir nurodomas Išvadoje, irgi neaptartas.

47. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, pareiškėjos (apeliantės) apeliacinio skundo argumentas, išdėstytas šio baigiamojo teisės akto 29.4 punkte, nepaneigtinas, o tai reiškia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas besikreipusio teisminės gynybos asmens skundą, neatsakė į visus esminius skundo argumentus, tiesiog patvirtindamas visas pareiškėjai (apeliantei) inkriminuotas veikas, atskirai dėl jų nepasisakydamas. Tai nesuderinama su Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu.

48. Tik atlikus vertinimą dėl teisinio kvalifikavimo apimties pagrįstumo bei teisėtumo, būtų galima išvada apie paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies proporcingumą (žr. nutarties 26 p.).

49. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas yra iš dalies tenkinamas – byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų patikrintas kiekvienos inkriminuotos teisės normos pažeidimo teisėtumas bei pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismui atlikus tokio pobūdžio teisinį vertinimą, būtų pažeista teisė pasinaudoti apeliacija.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius