2020-12-09 Nr. AB-24540-3-62-3-02794-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1985-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02794-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) priteisti po 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną dieną laikant pareiškėją be čiužinio, pagalvės ir patalynės; 2) iš trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) priteisti po 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną dieną laikant pareiškėją be čiužinio, pagalvės ir patalynės.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2009 metų iki šiol atlieka bausmę Alytaus PN. Alytaus PN administracija nuo 2018 m. lapkričio 13 d., turėdama tikslą jį kankinti, žeminti jo orumą ir iš jo tyčiotis, nuo 7.00 val. paima iš jo čiužinį, antklodę, pagalvę ir patalynę ir minėtus daiktus atiduoda tik 23.00 val. Pareiškėjo teigimu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. leipos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punktas netaikomas nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip kad nubaustas pareiškėjas, todėl pareigūnai negali iš jo paimti čiužinio ir patalynės. Dėl pareiškėjo perkėlimo į kamerų tipo patalpas jis negali naudotis tam tikromis teisėmis, o paimant čiužinį dar yra papildomai kankinamas, t. y. baudžiamas du kartus. Alytaus PN pareigūnai (V. K. ir kiti) rinko patalynę iš kamerų. Pareiškėjas Alytaus PN pareigūnams, paklausęs ar įjungtas vaizdo registratorius ir gavęs teigiamą atsakymą, rodė turimą neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodytas jo nedarbingumo lygis ((duomenys neskelbtini).), aiškino, kad serga nepagydomomis ligomis, yra silpnos sveikatos, pareiškėjui reikia pailsėti (nesušalti), tačiau pareigūnai paimdami patalynę tyčiojosi, juokėsi ir teigė, kad ligos nesvarbios. Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas paskelbė bado akciją, nes yra priverstas visą dieną vaikščioti, sėdėti ant šaltų kietų lovų ir metalinio suolo, yra priverstas šalti, negali dienos metu pailsėti. Čiužinių, pagalvių paėmimas yra kankinimo forma, kuri vykdoma pažeidžiant tarptautinius teisės ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pareiškėjos dėl sveikatos būklės – diagnozuoto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) – negali sušalti, nuolat reikalingas poilsis, todėl atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė jam itin neigiamas teisines pasekmes. Kadangi pareiškėjui būtini vaistai vartojami su maistu, jis bado akcijos metu negali jų vartoti ir taip kyla pavojus pareiškėjo gyvybei. Pareiškėjui nuolat trūksta miego, jis yra psichologiškai pavargęs, nes yra priverstas kęsti fizinį ir dvasinį skausmą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nežmoniško elgesio pareiškėjas patiria kančias.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN paaiškino, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 44. Čiužiniai, kaip ir visa patalynė, yra išimami įsigaliojus Vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams, t. y. patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Su šiais pakeitimais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, tą patvirtina individualaus darbo su pareiškėju knygelė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede nurodyta, kad patalynė – tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė, ir pagalvė) ir rankšluostis.

5. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir 2018 m. spalio 19 d. Įsakymas), 2018 m. lapkričio 12 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr.1-294 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo”, 1.3. punktu įtvirtinta Neteistųjų, atliekančių bausmes kamerų tipo patalpose, dienotvarkė, kuri numato patalynės pridavimą ir išdavimą.

6. Pareiškėjas privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, siekdamas žalos atlyginimo. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtą žalą, nėra ir priežastinio ryšio, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėjo atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildino iš jo laikymo sąlygų Alytaus PN kamerų tipo patalpose, kai nuo 2018 m. lapkričio 13 d. kasdien Alytaus PN pareigūnai dienos metu paima čiužinį, antklodę, patalynę.

9. Spręsdamas kilusį ginčą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. į sakymu Nr. 1R-139 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir nurodė, jog pagal Aprašo 1 priedą, numatantį laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinys (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankšluostis (2 vnt. 1 metams).

10. Teismas pažymėjo, kad Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatyta, jog patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Atsakovo atstovo Alytaus PN pateikti įrodymai patvirtino, jog Alytaus PN nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkėje patalynė priduodama 7.00 – 8.00 val., o išduodama – 22.30 – 23.00 val.

11. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas nustato, kad paskyrus nuteistąjį atlikti bausmę, jis su savimi gali pasiimti tik Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatytus daiktus, o patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Byloje esanti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė patvirtino, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 6 d. buvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis, be kita ko, ir su patalynės išdavimo tvarka atliekant paskirtą bausmę.

12. Pažymėjęs, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą –vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, teismas nustatė, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimu paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas neginčijo nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nuobaudos vertinimas nenagrinėtinas šioje administracinėje byloje.

13. Įvertinęs Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą ir Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas sprendė, kad atsakovo atstovo veiksmai, kai nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui yra išduodama patalynė, negali būti traktuojami kaip neteisėti. Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas nenumato išimčių, susijusių su patalynės į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išdavimu dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo atžvilgiu neturėjo būti taikomas Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas dėl patalynės išdavimo.

14. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo Alytaus PN pareigūnų elgesio, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nedetalizavo savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodė, kada įvardinti veiksmai vyko, neteikė tai patvirtinančių įrodymų (pvz., liudytojų, girdėjusių nurodytas aplinkybes, vardų, pavardžių ir pan.). Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių kokioms institucijoms teikė skundus, neteikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo budinčių pareigūnų elgesio ir paimamos patalynės laikymo sąlygų buvo atmesti.

15. Dėl pareiškėjo argumentų, jog dėl neteisėtų Alytaus PN jis pradėjo bado akciją yra priverstas nutraukti vaistų vartojimą, teismas nurodė, kad bado akcija yra sąmoningas ir valingas paties pareiškėjo veikimas, todėl pareiškėjas privalo pats prisiimti galbūt kilsiančias neigiamas pasekmes, t.y. sveikatos pablogėjimą. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog pareiškėjo įrodinėjamos pasekmės (galbūt kilsiančios sveikatos problemos) yra priežastiniame ryšyje su atsakovo atstovo veiksmais, t. y. patalynę ir čiužinį išduoti tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

16. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad Alytaus PN vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

17. Nenustatęs atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nurodė, kad teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

III. 18. Pareiškėjas H. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – iš abiejų atsakovų priteisti skunde nurodytą neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos, kadangi pareiškėjas skunde atsakovu buvo nurodęs ir Departamentą bei reikalavimo iš šio subjekto priteisti neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų skunde nurodytų aplinkybių, būtent, jog nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iš pareiškėjo buvo atimta patalynė ir čiužinys, kad pareiškėjas yra ligotas ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjas iki 2018 m. lapkričio 28 d. visą parą turėjo būti be patalynės, kęsti šaltį. Pareiškėjas serga nepagydomomis ligomis, pablogėjo jo sveikata, nusilpo imunitetas. Teismas šių aplinkybių neįvertino, pareiškėjo pažeistų teisių neapgynė. Tik po pokalbio su Departamento direktoriumi pareiškėjui buvo sugrąžinta patalynė visam bausmės laikui. Pareiškėjo įsitikinimu, Alytaus PN jam sugrąžino patalynę, nes suvokė, kad daro pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo neišreikalavo visos reikiamos medžiagos – pareiškėjo asmens sveikatos istorijos, vaizdo registratorių įrašų, patvirtinančių, kad Alytaus PN pareigūnams jis teikė medžiagą (neįgaliojo pažymėjimą) apie savo sveikatos būklę.

20. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, nes aplinkybę, kad laikėsi teisės aktų, privalėjo įrodytai Alytaus PN.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad pareiškėjui neturtinė žala negali būti priteista, nes pareiškėjas neįrodė neva kilusios neturtinės žalos, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Visa su pareiškėjo skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir tinkamai šio teismo įvertinta. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2018 m. lapkričio 13 d., kai Alytaus PN pareigūnai kasdien paimdavo jo patalynę, pagalvę ir čiužinį ir šiuos daiktus grąžindavo tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

23. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybė kilimo sąlygų (CK 6.271 str.), pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neišnagrinėjo bylos, kadangi pareiškėjas skunde atsakovu buvo nurodęs ir Departamentą bei reikalavo iš šio subjekto priteisti neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui diagnozuotomis ligomis ir sveikatos būkle.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek netinkamai taikydamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ).

26. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su skundu prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, taip pat iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad minėtą instituciją traukia į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau skunde suformulavo savarankišką reikalavimą, adresuotą Departamentui.

28. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo skundą, kaip atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus, tačiau ta pačia nutartimi nutarė netenkinti prašymo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nes priimtas procesinis sprendimas jo teisėms ir pareigoms įtakos neturės (ABTĮ 46 str. 2 d.).

29. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą, kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundą ABTĮ nustatyta tvarka sprendė dėl proceso šalies pakeitimo tinkama, bylos nagrinėjimo metu pakeitė netinkamą ginčo šalį (ABTĮ 53 str.). Byloje nėra duomenų, kad teismas (tuo atveju, jeigu teismui buvo neaiškus Departamentui adresuotas skundo reikalavimas ar jo pagrindas) ėmėsi ABTĮ nustatytų priemonių, kad būtų pašalinti skundo trūkumai ar nutarė atsisakyti priimti dalį skundo reikalavimų (ABTĮ 33 str. 1 ir 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas neišnagrinėjo bylos pagal skunde nustatytas ginčo ribas, kadangi priėmęs skundą (visus jo reikalavimus), sprendime niekaip nevertino reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Departamento neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės neišnaudojęs visų ABTĮ nustatytų priemonių ginčo šalims nustatyti, padarė proceso pažeidimų ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Bylos išsprendimas, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, negali būti vertinamas kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu sprendimu Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme.

32. Pažymėtina, kad ištaisyti šį pažeidimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p., 146 str. 1 p.). Atitinkamai teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys