84cb8e20-ea09-4bc8-b974-48bb9381ec77 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                Pranešėjas V. Kursevičius                                                    Civilinė byla Nr. 2A-305-210/2013Teisėjas S. Remeika                                         Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01204-2010-4                                                             Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 42.9;125.10.3;121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 20 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės ,Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,            teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. teisių perėmėjo A.

J. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje iÅ¡keltoje dokumentinio proceso tvarka pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovui V. E. dėl skolos priteisimo, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje be savarankiÅ¡kų reikalavimų S. E., ir           n u s t a t ė:                                                                   I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas S. J. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. E. 15000,00 Lt skolÄ , 14600,00 Lt palÅ«kanas, 1000,00 Lt baudÄ ir 459,00 Lt žyminį mokestį.IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal 1993-10-20 paskolos sutartį jis atsakovui paskolino 10000,00 Lt, kuriuos atsakovas raÅ¡tu įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iki 2000-12-12, o laiku negrÄ Å¾inus skolos mokėti kasdien po 10,00 Lt palÅ«kanų, tačiau atsakovas skolos negrÄ Å¾ino.

Be to ieÅ¡kovas nurodė, kad pagal 1993-11-15 paskolos sutartį jis atsakovui paskolino 5000,00 Lt, kuriuos atsakovas raÅ¡tu įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iki 2000-12-12, o laiku negražinus skolos mokėti kasdien po 10,00 Lt palÅ«kanų, o jei skolos nespės gražinti iki 2001-12-12 papildomai sumokėti 1000,00 Lt baudÄ , tačiau atsakovas skolos negrÄ Å¾ino.JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. iÅ¡nagrinėjo bylÄ dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 15000,00 Lt skolÄ , 14600,00 Lt palÅ«kanas, 1000,00 Lt baudÄ ir 459,00 Lt žyminį mokestį.Atsakovas V.

E. pateikė teismui prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo ir prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė paskolos raÅ¡telius, kuriuose nurodytos suraÅ¡ymo datos - 1993-10-20 ir 1993-11-15, o juose nurodoma, kad pinigus atsakovas privalo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti 2000-12-22. Paskolos sutarčių sudarymo momentu ir Å¡ių sutarčių įvykdymo momentu galiojo LR CK, patvirtintas 1964 m., kurio 84 str. nustatė, kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas yra treji metai, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo) nustatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, priimto 2000-07-18 (Nr. VIII-1864), 10 str. numatė, kad 2000-07-18 patvirtinto Lietuvos Respublikos CK (įsigaliojusio 2001-07-01) nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius iki 2001-07-01 įstatymus, nepasibaigė iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimams ieÅ¡kinio senaties terminas sukako 2010 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad atsakovas nėra skolingas ieÅ¡kovui nei pagrindinės skolos, nei delspinigių, nei palÅ«kanų, nei baudų ar kitokių netesybų nes visos skolos ieÅ¡kovui yra sumokėtos. Pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ apie tai, kad į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ 1998-06-23 atsakovo sutuoktinė S. E. pervedė 4000 Lt. IeÅ¡kovo pateiktose paskolos sutartyse yra numatyta, kad, keičiantis lito vertei, atitinkamai keičiasi ir skolos dydis, nurodoma, kad 1 JAV doleris lygus 4 litams. Pagal 2011-03-03 Lietuvos banko nustatytÄ oficialų JAV dolerio ir lito santykį 1 JAV doleris lygus 2,5074 lito.

IeÅ¡kovo reikalaujama suma negali bÅ«ti laikoma pagrįsta. Paskolos raÅ¡teliuose nurodomos sumos pagal nurodomus valiutų kurso svyravimus (JAV dolerio ir lito kursų skirtumÄ ) atitinkamai pagal 1993-10-20 sutartį sudaro 2500 JAV dolerių, t.y. 6268,50 Lt, o pagal 1993-11-15 sutartį - 1250 JAV dolerių, t.y. 3134,25 Lt. Už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ gali bÅ«ti nustatomos netesybos (delspinigiai), skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , savaitę, dekadÄ ir t. t. (1964 m. patvirtinto LR CK 195 str. 3 d.).

BÅ«tent tokias netesybas - delspinigius po 10 Lt už kiekvienÄ praleisto termino dienÄ - atsakovas buvo įpareigotas mokėti pagal sutartis. Taip pat pagal 1993-11-15 Paskolos sutartį atsakovas buvo įpareigotas sumokėti 1000 Lt baudÄ , jeigu skolos negrÄ Å¾ins iki 2001-12-22. Tiek 1964 m. patvirtinto LR CK 84 str. 1 d. 1 p., tiek ir 2000 m. patvirtinto LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo) numato sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas šį terminÄ praleido, todėl ir reikalavimas dėl netesybų nebėra įmanomas.

IeÅ¡kovas neturi teisės reikalauti netesybų, nes praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ be jokių svarbių priežasčių ir praÅ¡o šį terminÄ taikyti. 1964 m. patvirtintas LR CK apskritai nenumatė teisės reikalauti palÅ«kanų. Kadangi pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, todėl pripažintinas nepagrįstu ir kitas ieÅ¡kovo reikalavimas, kuris kildinamas iÅ¡ pagrindinio reikalavimo, tai yra reikalavimas priteisti palÅ«kanas.Trečiasis asmuo atsakovo pusėje be savarankiÅ¡kų reikalavimų S. E. pateikė teismui prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo ir prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad su ieÅ¡kovu S. J., kuris yra pareiÅ¡kęs byloje ieÅ¡kinius, ji ir jos buvęs sutuoktinis V. E. visiÅ¡kai atsiskaitė dar 1998 m.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas S. J. (duomenys neskelbtini) mirė, o jo procesinių teisių perėmėjas yra A. J..                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 sprendimu JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-196-645/2011 (2-175-645/2012) panaikino ir ieÅ¡kinį atmetė.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1452,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui V. E., a. k. (duomenys neskelbtini).Teismo nustatyta, kad 1993-10-20 ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 10000,00 Lt ir su atsakovu pasirašė paskolos sutartį. Atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ iki 2000-12-22. 1993-11-15 ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 5000,00 Lt ir su atsakovu pasirašė paskolos sutartį. Atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ iki 2000-12-22. IÅ¡ 1998-06-23 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) teismas matė, kad Lietuvos taupomojo banko JoniÅ¡kio skyriuje trečiasis asmuo S. E. įmokėjo S. J.

į jo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) 4000 Lt. IÅ¡ S. J. byloje pateikto 2010-10-31 patvirtinimo teismas matė, kad S. J. raÅ¡tu patvirtino, kad V. E. 2008 m. ir 2009 m. du ar tris kartus savo transporto priemone atvežė S. J. priklausančius medžius malkoms iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 2008 m. vasarÄ paskolino jam savo lengvÄ jÄ automobilį, kurį grÄ Å¾ino su įskeltu priekiniu stiklu. Už tai S. J., sutiko užskaityti ir laikyti, kad V. E. jam suteikė pagalbÄ už 400 Lt, kuriuos užskaitė kaip dalį jam priklausančių palÅ«kanų už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ grÄ Å¾inti skolas pagal dvi laiku negrÄ Å¾intas paskolos sutartis, kurios buvo raÅ¡tu sudarytos tarp jų iki 2000 m. pabaigos.

Be to, S. J. įsipareigojo V. E. surasti paskolos sutartis sudarytas tarp jų ir pateikti jas ar jų kopijas V. E. iki 2010-12-24. Jeigu nepateiks, S. J., įsipareigojo V. E. iki 2010-12-31 sumokėti 1000 Lt baudÄ .Bylos duomenys teismui leido spręsti, kad pradinis ieÅ¡kovas S. J., kuris ir sudarė paskolos sutartis su atsakovu, yra miręs. Bylos nagrinėjimo eiga rodė, kad pradinis ieÅ¡kovas bylos nenorėjo nagrinėti iÅ¡ esmės, nes jis prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ be jokių pateisinamų priežasčių, neatidėjus bylos nagrinėjimo reiÅ¡kė nepagrįstus nuÅ¡alinimus, dėl ko ieÅ¡kovui buvo skiriamos baudos už piktnaudžiavimÄ procesu.

IeÅ¡kovas teikė byloje nepatvirtintų dokumentų kopijas ir į teismo praÅ¡ymus pateikti originalus kategoriÅ¡kai pareikÅ¡davo, kad originalo nėra. Teismas akcentavo, kad jo teisių perėmėjui A. J. sandorio sudarymo aplinkybės bei sÄ lygos nėra žinomos, todėl tik atsakovas V. E., iÅ¡ dalies trečiais asmuo S. E., žinojo apie sandorio sudarymo aplinkybes. Atsakovas ir jo buvusi sutuoktinė trečiais asmuo S. E. kategoriÅ¡kai tvirtina, kad su ieÅ¡kovu yra visiÅ¡kai atsiskaityta. IÅ¡ dalies tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: 1998-06-23 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Lietuvos taupomojo banko JoniÅ¡kio skyriuje trečiasis asmuo S. E. įmokėjo S. J.

į jo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) 4000 Lt bei paties S. J. byloje pateiktas 2010-10-31patvirtinimas, kad jis įpareigoja atsakovui surasti paskolos sutartis sudarytas tarp jų ir jas pateikti ar jų kopijas V. E. iki 2010-12-24, o jei nepateiks, tai S. J. įsipareigojo V. E. iki 2010-12-31 sumokėti 1000 Lt baudÄ . Kadangi Å¡is patvirtinimas atsakovo nepasiraÅ¡ytas, tai reiÅ¡kia vienaÅ¡aliÅ¡kÄ S. J. pripažinimÄ , jog pagal 1993-10-20 ir 1993-11-15 paskolos sutartis su juo yra atsiskaityta, nes S. J. pats Å¡iuo raÅ¡tu įsipareigoja V.

E. surasti paskolos sutartis ir jas grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovo atstovo byloje pateikta 1998-11-09 paskolos sutarties neoriginalaus dokumento kopija visiÅ¡kai nepatvirtina paskolos santykių tarp V. E. ir S. J. dėl 4000,00 Lt, todėl byloje teismo nevertintina. Teismas laikė, kad atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kovu pagal minėtas paskolos sutartis.IeÅ¡kovas be pagrindinės skolos prašė priteisti 14600,00 Lt palÅ«kanas ir 1000,00 Lt baudÄ . Už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ gali bÅ«ti nustatomos netesybos (delspinigiai), skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , savaitę, dekadÄ ir t. t. (1964 m. patvirtinto Lietuvos Respublikos CK 195 str. 3 d.).

BÅ«tent tokias netesybas - delspinigius po 10 Lt už kiekvienÄ praleisto termino dienÄ - atsakovas buvo įpareigotas mokėti pagal sutartis. Taip pat pagal 1993-11-15 paskolos sutartį atsakovas buvo įpareigotas sumokėti 1000 Lt baudÄ , jeigu skolos negrÄ Å¾ins iki 2001-12-22. Tiek 1964 m. patvirtinto LR CK 84 str. 1 d. 1 p., tiek ir 2000 m. patvirtinto LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo) numato sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas šį terminÄ praleido, todėl teismas sprendė, kad ir reikalavimas dėl netesybų nebėra įmanomas.

IeÅ¡kovas neturi teisės reikalauti netesybų, nes praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ be jokių svarbių priežasčių. 1964 m. patvirtintas LR CK apskritai nenumatė teisės reikalauti palÅ«kanų. Todėl byloje esant tokiam praÅ¡ymui, teismas taikė netesyboms senatį ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui atmetė. IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu A.

J. praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo 2011 m. sausio 31 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas nurodo, kad civilinėse bylose, kuriose yra keliami didesnės kaip 2000 Lt skolos grÄ Å¾inimo klausimai, skolos grÄ Å¾inimo įrodinėjimas turi tam tikrÄ specifikÄ t.y. skolos grÄ Å¾inimo faktas gali bÅ«ti įrodinėjimas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, o ne Å¡alių paaiÅ¡kinimais.

Mano, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai, prieÅ¡ingi teismo iÅ¡vadai, ir nepatvirtina skolos S. J. grÄ Å¾inimo fakto. Teismas, konstatuodamas skolos grÄ Å¾inimo faktÄ iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė S. J. 2010-10-31 raÅ¡tui, kuriame nurodyta, jog V. E. 2008 m. ir 2009 m. du ar tris kartus savo transportu atvežė S. J. priklausančius medžius malkoms, o 2008 m. vasarÄ paskolino jam savo lengvÄ jį automobilį, kurį grÄ Å¾ino su įskeltu priekiniu stiklu. Už tai S. J. užskaito kaip dalį jam priklausančių palÅ«kanų už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ grÄ Å¾inti skolas pagal dvi paskolos sutartis, kurios buvo raÅ¡tu sudarytos iki 2000 m. pabaigos.

Be to, S. J. Å¡iuo raÅ¡tu įsipareigojo V. E. surasti paskolos sutartis sudarytas tarp jų ir pateikti jas ar jų kopijas V. E. iki 2010-12-24 d. Jeigu nepateiks S. J. įsipareigojo V. E. iki 2010-12-31 sumokėti 1000 Lt baudÄ . Å is raÅ¡tas, prieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, negali bÅ«ti laikomas S. J. pakvitavimu, kad skola yra grÄ Å¾inta. S. J. pateiktas raÅ¡tas tik iÅ¡ dalies atitinka pakvitavimo turinį, t.y. atitinka tik ta dalimi, kurioje patvirtinama, jog V. E. dalinai įvykdė prievolę sumokėti pagal paskolos sutartis numatytas palÅ«kanas.

Tačiau Å¡iame raÅ¡te visiÅ¡kai nekalbama apie pagrindinės prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Å iuo atveju pakvitavime kalbama tik apie palÅ«kanų dalinį grÄ Å¾inimÄ kas nebÅ«tų galima, jeigu Å¡iuo raÅ¡tu bÅ«tų siekiama patvirtinti visos prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Pakankamai neįtikėtinai atrodo situacija, kuomet nebÅ«damas S. J. skolingu V. E. vistiek teikia tam tikras nevienkartines paslaugas ir už jų atlikimÄ nereikalauja sumokėti. Teismas taip pat nepagrįstai laikė, jog 1998-06-23 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ dalies patvirtina skolos S. J. pagal ginčo paskolos sutartis grÄ Å¾inimÄ .             PrieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, bylos medžiaga visiÅ¡kai nepatvirtina, kad S. J. nebÅ«tų norėjęs bylos nagrinėti iÅ¡ esmės. Teismas neteisingai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teises normas, nurodydamas, kad yra suėję ieÅ¡kinio senaties terminai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo ir tuo pagrindu atmetė ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje.

CK 1.125 str. numatyti ieÅ¡kinio senaties terminai, prieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, nėra praleisti, kadangi jie kiekvienÄ dienÄ prasidėjo iÅ¡ naujo. Teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad Å¡alys buvo sutarusios dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡tų delspinigiais. Teismas priimdamas sprendimÄ netinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje surinktus įrodymus įvertindamas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, teismo iÅ¡vados dėl konkrečių įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės neatitinka Å¡ių įrodymų turinio ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ V.

E. vardu atstovė advokatė Jolanta GrigaliÅ«nienė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Paskolos raÅ¡telio buvimas pas paskolos gavėjÄ Ä¯rodo, jog paskolos sutartis yra grÄ Å¾inta. Pradinio ieÅ¡kovo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos sutartis atsakovui rodo, jog atsakovas reikalavo juos grÄ Å¾inti, o pradinis ieÅ¡kovas S. J. pripažino tokį atsakovo reikalavimÄ ir įsipareigojo jį įvykdyti.

Tik atsakovas gali žinoti, ar paskolos sutartys buvo įvykdytos, todėl teismas pagrįstai Å¡iuos atsakovo argumentus įvertino. Akivaizdu, kad malkų atvežimas ir automobilio stiklo sugadinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip prievolės, kurios dydis 15 000 Lt, įvykdymas. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas teikė pradiniam ieÅ¡kovui įvairias paslaugas, kurios gali bÅ«ti įvertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl ieÅ¡kovas, pripažindamas tokias paslaugas buvus suteiktas, bÅ«damas sÄ Å¾iningas, privalėtų jas įvertinti.

Atsakovo pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas apie pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ paskolos davėjo sÄ skaitÄ patvirtina, jog tai yra paskolos grÄ Å¾inimo pinigai. Ä®statymas kai kuriems reikalavimams (dėl delspinigių netesybų, palÅ«kanų) yra nustatęs sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį atsakovas prašė taikyti, o teismas taikė. Be to ieÅ¡kovo reikalaujamos netesybos yra didesnės, nei skolos suma. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei jų ypatumus, todėl sprendimas, vertinant grÄ Å¾intinos paskolos dalį, negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Dėl įrodymų vertinant paskolos grÄ Å¾inimÄ Byloje nustatyta, kad 1993-10-20 ieÅ¡kovas S. J. paskolino atsakovui V. E. 10000,00 Lt pasiraÅ¡ydami paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ iki 2000-12-22. Be to, 1993-11-15 ieÅ¡kovas S. J. paskolino atsakovui 5000,00 Lt ir su atsakovu pasirašė paskolos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ iki 2000-12-22. IÅ¡ 1998-06-23 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nustatyta, kad Lietuvos taupomojo banko JoniÅ¡kio skyriuje trečiasis asmuo S. E. įmokėjo į S. J. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) 4000 Lt.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai Å¡aliai (CPK 178 str.).Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, gautus CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panaÅ¡iai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v.

A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dalyje dėl paskolų grÄ Å¾inimo fakto neatitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotų turinčių reikÅ¡mės bylai aplinkybių (CPK 185, 263 straipsniai). CK 6.870 str. 1 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokia pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

CK 6.871 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad fiziniu asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali buti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Nagrinėjamoje byloje aplinkybes dėl pinigų perdavimo ir įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai: originalios 1993-10-20 ir 1993-11-15 Å¡alių sudarytos paskolos sutartys, kuriose atsakovas V.

E. savo paraÅ¡u patvirtino, kad pinigus gavo. Todėl atsakovo nurodomi argumentai, kad pagal 5000 Lt raÅ¡telį gavo tik 3000 Lt, o dėl 10000 Lt raÅ¡telio abejoja, nes turėjo bÅ«ti tik vienas galiojantis raÅ¡telis, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė pinigų gavimo ir įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolas faktų. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kaip paskolos davėjas, savo pateiktais įrodymais Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės pagrindė savo teiginį apie paskolos sutarčių sudarymÄ bei pinigų pagal Å¡iÄ sutartį perdavimÄ paskolos gavėjui (atsakovui) faktÄ .

Todėl, ieÅ¡kovas A. J., bÅ«damas S. J. teisių perėmėju, turi reikalavimo teisę pagal Å¡ias paskolos sutartis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo sprendžiant civilinius ginčus dėl paskolų, konstatavo, kad paskolos sutarties sudarymo faktÄ Ä¯rodinėja ieÅ¡kovas (kreditorius), o paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ turi įrodyti atsakovas (skolininkas), ir jei jis neturi skolos dokumento ar pakvitavimo apie paskolos grÄ Å¾inimÄ , negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija.

Å iuo atveju atsakovas turi įrodinėti skolos grÄ Å¾inimo faktÄ bendra tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2008-10-06 nutartis civ. byloje 3K-3-450/2008). Be to, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka Å¡aliai, kuriai pagal įstatymÄ priklauso pareiga Å¡ias aplinkybes įrodyti. Byloje esantis 1998-06-23 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina faktinę aplinkybę apie 4000 Lt paskolos dalies grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui (1 t., 32 b. l.).

Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtina ir trečiasis asmuo S. E.. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad 1998-06-23 kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti ieÅ¡kovui pinigai yra gauti kitu pagrindu arba pagal kitÄ paskolos sutartį. Tačiau atsakovas, kuriam pagal įstatymÄ tenka pareiga įrodyti likusios paskolos dalies – 11 000 Lt grÄ Å¾inimo faktÄ , nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, kitų tiesioginių ar netiesioginių neginčijamų patikimų įrodymų, patvirtinančių likusios paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ ar tai, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę kitokie santykiai.

Be to, teisus apeliantas teigdamas, kad nagrinėjamu atveju paskolos įvykdymas gali bÅ«ti patvirtintas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl teismas tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens S. E. paaiÅ¡kinimais dėl paskolos grÄ Å¾inimo, priimdamas galutinį procesinį sprendimÄ Å¡ioje byloje nesivadovauja. Teismo vertinimu, paskolos sutartyse numatyta aplinkybė dėl pagrindinės paskolos sutarties valiutos – lito nuvertėjimo JAV dolerio atžvilgiu, įrodomosios reikÅ¡mės neturi, nes paskolos suteiktos litais ir dalis paskolos grÄ Å¾inta litais.

Apeliantas teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas skolos grÄ Å¾inimo faktÄ , iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė S. J. 2010-10-31 raÅ¡tui, kuriame nurodyta, jog V. E. 2008 m. ir 2009 m. du ar tris kartus savo transportu atvežė S. J. priklausančius medžius malkoms, o 2008 m. vasarÄ paskolino jam savo lengvÄ jį automobilį, kurį grÄ Å¾ino su įskeltu priekiniu stiklu. Visų pirma, Å¡is ieÅ¡kovo pateiktas raÅ¡tas patvirtina atsakovo V. E. dalinės prievolės, tai yra 400 Lt ieÅ¡kovo sutikimu įskaitymÄ , pagal paskolos sutartis numatytas palÅ«kanas.

Antra, Å¡iame raÅ¡te visiÅ¡kai nekalbama apie pagrindinės prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Trečia, Å¡iame raÅ¡te tiesiogiai nekalbama apie paskolos sutarčių grÄ Å¾inimÄ atsakovui, todėl CK 6.65 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti laikomas pakvitavimu apie prievolės įvykdymÄ . Ketvirta, teismas atsižvelgia į patvirtinimo suraÅ¡ymo datÄ â€“ 2010-10-31, kas teisėjų kolegijai leidžia teigti, jog atsakovui teikiant neatlygintinas paslaugas ieÅ¡kovui tai dienai dalis paskolų atsakovo nebuvo grÄ Å¾inta (1 t., 85 b. l.).Kadangi byloje nėra 1998-11-09 raÅ¡to originalo bei jokių įrodymų, patvirtinančių susitarimo realizavimÄ , teismas jo nevertina ir plačiau jo neanalizuoja (1 t., 143 b. l., 2 t., 11 b. l.).Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas V.

E., neįrodė 11 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui fakto, todėl ieÅ¡kovo teisių perėmėjui priteistina negrÄ Å¾intos paskolos dalis. Dėl senaties termino taikymo reikalavimui dėl netesybų Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad žemesnės instancijos teismas neteisingai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teises normas, nurodydamas, kad yra suėję ieÅ¡kinio senaties terminai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo ir tuo pagrindu atmetė ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti netesybų, nes praleido ieÅ¡kinio senaties dėl netesybų terminÄ be jokių svarbių priežasčių, laiko teisėta ir pagrįsta.Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo neįtakoja, todėl laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose Tenkinus apelianto apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, apeliacinės instancijos teismas atitinkami keičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 1 d., 96 str.) bei priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (CPK 93, 96, 98 str.).

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Todėl nustatant patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ , laikomasi pozicijos, kad patenkinta 36 procentai, o atmesta 64 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų. Atitinkamai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 36 procentų jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovui atitinkamai 64 procentų jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme turėjo 1500 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų (1 t., 139 b. l.), 36 procentai nuo Å¡ios sumos sudaro 540 Lt. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka duomenų apie turėtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliantas nepateikė. Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ sudaro 540 Lt. Atsakovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme turėjo 1472,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (1 t., 140-142 b. l.); 64 procentų nuo Å¡ios sumos sudaro 942,40 Lt.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, atsakovas turėjo 968 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, todėl priteistina 619,52 Lt. Viso atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1561,92 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.CPK 93 straipsnio 3 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės taip pat taikomos ir tam žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alys įmoka paduodamos apeliacinius skundus. IÅ¡ dalies ieÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis ieÅ¡kovui (CPK 3 str. 3 d.). Tokiu bÅ«du, iÅ¡ atsakovo priteistina 165, 24 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovui.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-175-645/2012 pakeisti:Priteisti ieÅ¡kovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. E., a. k. (duomenys neskelbtini), 11 000,00 Lt (vienuolika tÅ«kstančių litų) skolos, 165,24 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus 24 cnt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , 540 Lt (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. E., a. k. (duomenys neskelbtini), 1561,92 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 92 cnt) atstovavimo iÅ¡laidų.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.                                                                                                                                                     Teisėjai                                                                                 Danutė Burbulienė                                                                                                             Vytautas Kursevičius                                                                                                 Birutė Simonaitienė