84ca9933-4538-4c4e-9c2a-ec14aa72c67a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1199-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01030-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.18.8; 3.,6.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo X atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo X praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, suinteresuotas asmuo Y, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas X. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu (1) skubiai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant vaiko Z gyvenamÄ vietÄ su pareiÅ¡kėju (tėvu), suteikiant pareiÅ¡kėjui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti visus sprendimus dėl vaiko gydymo ir gauti vaiko asmens dokumentus, (2) iÅ¡klausyti vaiko nuomonę, (3) teismo nuožiÅ«ra skirti medicininę ekspertizę dėl vaiko sveikatos nepriežiÅ«ros bei patirto psichinio smurto iÅ¡ motinos ir jos sugyventinio pusės.

2. Å iame praÅ¡yme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) spendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, be kita ko, nustatė jo nepilnamečio sÅ«naus Z gyvenamÄ vietÄ su motina Y. Å iame teismo sprendime taip pat buvo nustatyta pareiÅ¡kėjo bendravimo su sÅ«numi tvarka, tačiau vaiko motina nustatytos tvarkos nesilaikė. Nepilnametis sÅ«nus kartu su motina gyvena (duomenys neskelbtini).

3. PareiÅ¡kėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) sÅ«nus atvyko į LietuvÄ praleisti vasaros atostogas, o po jų atsisakė grįžti pas motinÄ , kuri visiÅ¡kai nesirÅ«pina jo auklėjimu, mokymu bei sveikata, neleidžia jam lankytis pas gydytojus, skiepytis, vaikas nuolat konfliktuoja su motinos sugyventiniu, kuris prieÅ¡ jį smurtauja fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai. Vaiko sveikatai yra iÅ¡kilęs pavojus dėl ilgai trunkančios sveikatos nepriežiÅ«ros motinos namuose, be to, nėra užtikrinama jo teisė į tinkamÄ iÅ¡silavinimÄ â€“ sÅ«nus be pateisinamos priežasties daugiau nei 100 dienų per metus nelankė mokyklos.

4. Todėl, pareiÅ¡kėjo vertinimu, bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir laikinai nustatyti, kad iki vyks vaiko gydymas ir bus iÅ¡tirta motinos aplinka, jos gebėjimas tinkamai rÅ«pintis vaiku, kol bus priimti sprendimai dėl vaiko gydymo, vakcinų, vaikas gyvens su juo. Å iuo metu vaiko interesus geriausiai atitiktų jo buvimas pas tėvÄ (pareiÅ¡kėjÄ ). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjui X 7 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties gavimo dienos, jo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos trÅ«kumams paÅ¡alinti.

6. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones byloje su tarptautiniu elementu, todėl yra aktualios tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), tiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/200, (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“), normos.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paduotame praÅ¡yme nėra visų CPK 147 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardintų bÅ«tinųjų elementų. Pirma, pareiÅ¡kėjas nenurodė, ar jis jau yra pateikęs (duomenys neskelbtini) teismui ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o jeigu dar nėra pateikęs, – dėl kokių priežasčių ieÅ¡kinys iki Å¡iol negalėjo bÅ«ti pateiktas. Antra, už praÅ¡ymÄ sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 5, 7 dalis ir 82 straipsnio 1 dalį už tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ mokėtinas 83 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 110,5/ 100 x 75 proc.).

Trečia, nėra sumokėtas CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytas 300 Eur užstatas, kuris mokamas tais atvejais, kai praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis. Ketvirta, nėra pateikti ieÅ¡kinyje nurodyti įrodymai – vaiko Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija, susiraÅ¡inėjimas su mokykla ir patvirtinimas dėl galimybės mokytis (duomenys neskelbtini), nepateiktas paties praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones vertimas į motinai suprantamÄ anglų kalbÄ .

8. Be to, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl reglamento ,,Briuselis II bis“ 20 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018), teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme nėra nurodęs ir aplinkybių, patvirtinančių neatidėliotinų ir bÅ«tinų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimÄ , taip pat nėra aiÅ¡ku, koks turėtų bÅ«ti Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas, pareiÅ¡kėjui nepateikus jokių duomenų apie ketinamÄ teikti ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

III. Atskirojo skundo argumentai 9. PareiÅ¡kėjas X atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. PraÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra bÅ«tinos, bet Å¡iuo konkrečiu atveju jos nėra skirtos užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimus, nes pareiÅ¡kėjas neketina teikti ieÅ¡kinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. 9.2.

Reglamento ,,Briuselis II bis“ 20 straipsnis yra skirtas apsaugoti vaiko teises ir interesus tol, kol vaikas gyvena Lietuvoje, kur jam bÅ«tina turėti gyvenamÄ vietÄ su įstatyminiu atstovu, nes motina, su kuria nustatyta gyvenamoji vieta, negyvena Lietuvoje. Tuo tarpu Å¡eimos aplinka vaiko apibÅ«dinama kaip netoleruotina ir pavojinga, motinos aplinkÄ Å¡iuo metu tiria policija bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). Be to, tik nustačius laikinÄ vaiko gyvenamÄ vietÄ su pareiÅ¡kėju, jis galės kreiptis dėl sÅ«naus asmens tapatybės dokumentų iÅ¡davimo. 9.3.

PraÅ¡omos taikyti apsaugos priemonės yra laikinos ir taikytinos tik tol, kol vaikas gyvena Lietuvoje. Å iuo metu nėra įmanoma pasakyti, kiek dienų vaikas gyvens Lietuvoje, tačiau teismas, nustatęs, kad reglamento ,,Briuselis II bis“ 20 straipsnio pagrindu pritaikytos laikinos apsaugos priemonės yra nebereikalingos, galės jas pakeisti kitomis ar bet kuriuo metu jas panaikinti. 9.4. Reglamento ,,Briuselis II bis“ 20 straipsnyje nėra nenustatyta, kad už tokį praÅ¡ymÄ mokėtinas žyminis mokestis, o CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytas žyminis mokestis ir pusė CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas pareiÅ¡kėjo atveju neturi bÅ«ti mokamas, nes praÅ¡omos priemonės nėra skirtos užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kinio.

PareiÅ¡kėjas sumokėjo įstatyme numatytÄ 38 Eur žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-39-197-1075/2021).

11. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, be kita ko, pasirinkdami ir konkrečius Å¡ių teisių gynybos bÅ«dus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Kokia yra asmens, inicijuojančio civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , valia ir kokį galbÅ«t pažeistų savo teisių gynybos bÅ«dÄ jis pasirinko yra identifikuojama pagal Å¡io asmens procesiniame dokumente (ieÅ¡kinyje, pareiÅ¡kime, praÅ¡yme) nurodytus materialiojo teisinio pobÅ«džio faktus.

12. Taigi, prieÅ¡ pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų dėl netinkamo procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo, visų pirma bÅ«tina įvertinti, kokio teisinio rezultato (materialiojo teisinio efekto) siekia apeliantas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), nutraukus apelianto ir suinteresuoto asmens Y santuokÄ , buvo iÅ¡spręstas ir jų nepilnamečio sÅ«naus Z gyvenamosios vietos klausimas, nustatant jÄ su motina, taip pat nustatyta tėvo (apelianto X) bendravimo su vaiku tvarka. Å is teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismui atmetus apelianto X apeliacinį skundÄ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 3.174 straipsnio 4 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

Vadinasi, iÅ¡ esmės naujas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali bÅ«ti inicijuotas, tačiau tai turi bÅ«ti padaryta konkrečia procesine forma – kreipiantis į teismÄ su atitinkamu ieÅ¡kiniu, kuris nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, ir įrodinėjant aplinkybių pasikeitimÄ .

15. Å iuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismui buvo paduotas ne ieÅ¡kinys, o procesinis dokumentas, pavadintas praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias vaiko apsaugos priemones. Å iame praÅ¡yme nurodyti materialiojo teisinio pobÅ«džio faktai, susiję su poreikiu užtikrinti apelianto nepilnamečio vaiko teisių į saugiÄ gyvenimo aplinkÄ , mokslÄ bei sveikatos priežiÅ«ros paslaugas tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ . PraÅ¡yme teigiama, kad vaikui gyvenant su savo motina Y (duomenys neskelbtini) mieste, Å¡ios teisės nebuvo užtikrinamos, todėl apeliantas praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant apelianto nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo.

Kitaip tariant, apeliantas, praÅ¡ydamas nustatyti jo nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ vietÄ su juo, faktiÅ¡kai Å¡iuo praÅ¡ymu siekia konkretaus materialinio teisinio rezultato – pakeisti (modifikuoti) įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatant ne su vaiko motina, bet su tėvu (t. y. apeliantu). Kaip minėta pirmiau, tokia asmens teisė turėtų bÅ«ti realizuojama bÅ«tent ieÅ¡kiniu, kurio pagrįstumas, teismui iÅ¡nagrinėjus visus argumentus bei įrodymus, įvertinamas teismo sprendimu.

16. Sprendžiant dėl asmens procesinės teisės pareikÅ¡ti teisme reikalavimus, teismui bÅ«tina įsitikinti, ar egzistuoja teisės kreiptis į tÄ teismÄ prielaidos ir ar Å¡i teisė įgyvendinama tinkamai, tÄ teismas turi padaryti ex officio (pagal pareigas) jau ieÅ¡kinio priėmimo metu, kai yra sprendžiamas bylos iÅ¡kėlimo klausimas. Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį / paduoti pareiÅ¡kimÄ ar praÅ¡ymÄ , t. y. patikrina, yra ar nėra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas).

Pažymėtina, kad tokia pati pareiga teismui tenka ir gavus praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡nagrinėtoje byloje, susijusioje su nepilnamečių asmenų bei jų tėvų interesais, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių privalomo sÄ sajumo su byloje reikÅ¡tinais materialiniais teisiniais reikalavimais principÄ bei tokio procesinio instituto taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iÅ¡imtinumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 21, 24 punktai) 17.

Pirmosios instancijos teismas apelianto paduotÄ procesinį dokumentÄ (praÅ¡ymÄ ) įvertino kaip savo esme atitinkantį praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos, bei nustatęs, kad vaiko motinos Y, kuri yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pripažino bÅ«tinybę taikyti ir nacionalines, ir tarptautines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių, nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, taikymÄ .

18. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad, siekiant realizuoti CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytÄ teisę teikti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, yra bÅ«tina nurodyti ir priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiÅ¡kėjo interesams, sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ Å¾yminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio sumos užstatÄ . PraÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas trijų Å¡imtų eurų užstatas. Toks praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.

19. Apelianto pozicija, kad jo praÅ¡ymui priimti pakako vien Reglamente ,,Briuselis II bis“ įtvirtinto reguliavimo, nėra pagrįsta. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl reglamento ,,Briuselis II bis“ 20 straipsnio, reglamentuojančio laikinų, įskaitant apsaugines, priemonių, aiÅ¡kinio ir taikymo yra nurodęs, kad laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti ir jurisdikcijos spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės neturintis teismas, jei yra bÅ«tina skubiai imtis priemonių jo veiklos teritorijos valstybėje esančiam vaikui apsaugoti.

Reglamentas „Briuselis II bis“ įtvirtina Å¡ias bÅ«tinas sÄ lygas: laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti 1) neatidėliotinos, 2) bÅ«tinos ir 3) terminuotos. Reglamentas „Briuselis II bis“ nedetalizuoja, kokios laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, todėl konkreti laikinoji apsaugos priemonė nustatoma pagal jÄ taikančios valstybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).

20. Kita vertus, Å¡iuo konkrečiu atveju visgi nėra pagrindo manyti, kad apeliantas siekia pasinaudoti nacionalinėmis ir tarptautinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ iki ieÅ¡kinio dėl (kitos) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pareiÅ¡kimo, kai tėvų gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse.

21. Akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, nėra savitikslės, jos taikomos bÅ«simo dėl konkretaus ginčo priimto teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Tačiau apelianto praÅ¡yme nenurodyta, kad jis ketina kreiptis į nacionalinį arba į (duomenys neskelbtini) teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame pareikÅ¡ (arba jau pareiÅ¡kė) materialinius teisinius reikalavimus, susijusius su praÅ¡yme nurodytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. TokiÄ aplinkybę skundžiamoje nutartyje teisingai identifikavo ir pirmosios instancijos teismas.

Dar daugiau, tai, kad jis net neketina kreiptis į teismÄ su atitinkamu ieÅ¡kiniu, apeliantas akcentuoja ir savo atskirajame skunde, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kuriomis remiantis jam ir buvo nustatytas terminas pateikti teisės aktų reikalavimus (žr. Å¡ios nutarties 18 punktÄ ) atitinkantį procesinį dokumentÄ , bei tvirtindamas, kad jis siekia pasinaudoti tik laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su juo iki tol, kol vaikui bus suteiktas reikiamas gydymas ir kol jis gyvens Lietuvoje.

Vadinasi, vien dėl Å¡ios priežasties apelianto procesinis dokumentas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, apeliantui net neketinant teikti tokio ieÅ¡kinio.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡ioje situacijoje jau yra pasisakęs, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones negalima keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tam CK numatyti kiti teisiniai instrumentai bei institutai, juolab kad teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais (arba ateityje pareikÅ¡tinais) reikalavimais ir kurios gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, jei Å¡ie reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡nagrinėtoje byloje, mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatas, turėtų atsisakyti priimti tokį praÅ¡ymÄ nenagrinėdamas jo pagrįstumo, kartu iÅ¡aiÅ¡kindamas, kokia tvarka gali bÅ«ti keičiamas su vaiko interesais susijęs teismo sprendimas (toje byloje – nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 21, 24 punktai).

23. Pirmiau jau konstatavus, kad apeliantas kitos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ gali inicijuoti tik pagal ginčo teisenos taisykles, nes įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta negali bÅ«ti keičiama taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , kurio paskirtis yra visiÅ¡kai kita – bÅ«simo teismo sprendimo, jei reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymo užtikrinimas (CPK 144 straipsnis), bei nustačius, kad apeliantas tokio ginčo neketina inicijuoti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo dėl laikinųjų apaugos priemonių priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

24. Pirmosios instancijos teismas, suklydęs dėl apelianto pateikto prašymo teisinės kvalifikacijos ir jį laikydamas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, nepagrįstai nurodė, kad jis turi atitikti CPK 147 straipsnio 3 dalyje, reglamento ,,Briuelis II bis“ 20 straipsnyje numatytus reikalavimus bei nepagrįstai nustatė atitinkamus jo trūkumus, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nors tokio pobūdžio bylose, kai reikalavimai susiję su nepilnamečių asmenų interesų apsauga, teismas, siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, turi būti aktyvus, visgi teismo aktyvumo pareiga negali paneigti CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo ir suinteresuoto asmens pasirinkimo, kokiais konkrečiai įstatyme numatytais būdais jam ginti savo ar savo nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus, kokių priemonių taikymo siekti, ir kokių – nesiekti.

25. Kadangi ieÅ¡kinio, o Å¡iuo atveju praÅ¡ymo priėmimo klausimo iÅ¡sprendimas yra iÅ¡imtinė pirmosios instancijos teismo diskrecija, apelianto praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, atsižvelgiant į CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatas, į Å¡ioje nutartyje ir kasacinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu. n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kėjo X praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Dalia Kačinskienė