2019-10-31 Nr. AB-20911-3-61-3-03910-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1574-662-2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03910-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui M. V., dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) 352,70 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

3. Nurodė, jog atsakovui nuosavybes teise priklauso pastatas – individualus gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą. Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 352,70 Eur. Atsakovui kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, 2017 m. kovo 8 d. registruotu paštu buvo išsiųstas raginimas, tačiau į raštus atsakovas nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Be to, atsakovas nesikreipė į Vilniaus rajono savivaldybę dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

4. Atsakovas M. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad 2006 m. balandžio 27 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Vilniaus specialus autotransportas“ pasirašė buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 3517, kuri kartą per savaitę įsipareigojo išvežti buitines atliekas iš atsakovui priklausančios privačios teritorijos. Dėl pasikeitusio UAB „Vilniaus specialus autotransportas“ pavadinimo, atsakovas 2008 m. gegužės 10 d. pratęsė sutartį su UAB „VSA Vilnius“ ir buvo pasirašyta sutartis Nr. BAF-801098 dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų. 2008 m. gegužės 15 d. sutartis Nr. BAF-801098 dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų buvo patikslinta. Ši sutartis iki šiol yra vykdoma, todėl iš atsakovo nepagrįstai reikalaujama sumokėti už paslaugą, kuria jis faktiškai nesinaudojo. Pažymėjo, kad jokių pranešimų apie jam priskirtiną atliekų išvežimo paslaugą ir mokestį už ją iš pareiškėjo nėra gavęs. Teigė, kad jeigu būtų gavęs bent vieną iš pareiškėjo nurodytų raginimų, būtų aiškinęsis situaciją ir, tikėtina, nutraukęs iki šiol vykdomą sutartį.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas byloje nustatė, kad atsakovui priklauso pastatas – individualus gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–47), todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju.

8. Nustatė, kad 2008 m. gegužės 10 d. tarp UAB „VSA Vilnius“ ir M. V. buvo sudaryta sutartis Nr. BAF-801098 dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų (b. l. 64–67), kuri buvo patikslinta 2008 m. gegužės 15 d. sutartimi Nr. BAF-801098.

9. Teismas nustatė, kad UAB „VSA Vilnius“ buitines atliekas rinko ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301, 9 punktas nustato, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą Savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su Savivaldybės administracija. Teismas įpareigojo UAB „VSA Vilnius“ bei pareiškėją Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pateikti duomenis, ar tarp UAB „VSA Vilnius“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo sudaryta sutartis, leidžianti UAB „VSA Vilnius“ teikti komunalinių atliekų surinkimo paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

10. UAB „VSA Vilnius“ 2018 m. sausio 17 d. rašte (b. l. 79) nurodė, kad bendrovė klientui (M. V.) teikia paslaugas tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu. Savivaldybė 2018 m. sausio 29 d. rašte Nr. A33(1)-678-(7.2) (b. l. 82) nurodė, kad nėra sudariusi sutarties su UAB „VSA Vilnius“, leidžiančios šiai bendrovei teikti komunalinių atliekų surinkimo paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

11. Teismas priėjo išvadą, kad nors Savivaldybė ir nežino konkrečių gyventojų, kurie sudarė sutartis su UAB „VSA Vilnius“, tačiau Savivaldybei iš esmės jau 2013 metais buvo žinoma aplinkybė, jog UAB „VSA Vilnius“ teikė komunalinių atliekų surinkimo paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad nėra gavęs jokių pranešimų apie jam priskirtiną atliekų išvežimo paslaugą ir mokestį už ją, kad jei būtų gautas bent vienas raginimas, būtų aiškinęsis situaciją ir galbūt būtų nutraukęs iki šiol vykdomą sutartį. Pareiškėjas teigė, kad pateikė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus (b. l. 48–53) bei 2017 m. kovo 8 d. raginimą padengti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 54), tačiau atsakovas į siųstus pranešimus ir raginimą nereagavo. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovui siųsti mokėjimo pranešimai bei raginimas padengti susidariusį įsiskolinimą jam buvo įteikti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pašto tinklalapyje (www.post.lt) patikrinus siuntą pagal numerį (duomenys neskelbtini) (raginime nurodytas siuntos numeris), siunta rasta nebuvo, todėl nėra galimybės patikrinti, ar raginimas atsakovui buvo įteiktas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog mokėjimo pranešimai ir raginimas sumokėti įsiskolinimą atsakovui buvo įteikti, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovas sureaguos į pranešimus ir raginimą.

12. 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „VSA Vilnius“ pažymoje dėl atsiskaitymų nurodyta, kad M. V. už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal sutartį BAF-801098 už UAB „VSA Vilnius“ suteiktas paslaugas neturi pradelstų mokėti skolų (b. l. 72). Nustatytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo teiginius, kad sutartis tarp jo ir UAB „VSA Vilnius“ dar galioja ir ši bendrovė surenka komunalines atliekas iš atsakovui priklausančios teritorijos. Teismo nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad atsakovui priklausančioje teritorijoje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, todėl akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų prasme, nes jis neturi atliekų (kadangi jas surenka UAB „VSA Vilnius). Teismas vertino, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nes priešingu atveju atsakovui tektų sumokėti du kartus už analogišką paslaugą, ir taip nepagrįstai būtų apsunkinta atsakovo (fizinio asmens) teisinė padėtis.

III. 13. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

14. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas nėra „atliekų turėtojas“. Teigia, kad galiojantys teisės aktai nenumato teisės pasirinkti komunalinių paslaugų tvarkymo subjektą. Pažymi, jog atsakovo sutarties sudarymas su UAB „VSA Vilnius“, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti nustatytą vietinę rinkliavą, nes vietinės rinkliavos mokėjimo faktas siejamas ne su faktiškai susidariusiu ir perduotu tvarkyti atliekų kiekiu, bet su nekilnojamojo turto turėjimu, naudojimu.

15. Atsakovas M. V. nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

16. Nurodo, jog pagal su UAB „VSA Vilnius“ sudarytą sutartį bendrovė surenka komunalines atliekas iš atsakovui priklausančios teritorijos, todėl akivaizdu, kad jis negali būti pripažintas atliekų turėtoju Atliekų tvarkymo įstatymo prasme ir neprivalo mokėti pareiškėjui, nes priešingu atveju jam tektų mokėti už analogišką paslaugą du kartus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės apmokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas pripažinus, kad atsakovas nelaikytinas atliekų turėtoju Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų prasme, kadangi atsakovas buvo sudaręs sutartį su jo atliekas rinkusia UAB „VSA Vilnius“. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad UAB „VSA Vilnius“ neturėjo teisės rinkti atliekas Vilniaus rajono savivaldybėje, o atsakovas privalo apmokėti rinkliavą, nes jam priklauso nekilnojamasis turtas Vilniaus rajono savivaldybėje ir pareiga apmokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

19. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje susiklostė išskirtinė padėtis, kurioje vietinės rinkliavos komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus.

20. Konstitucinis teisinės valstybės principas valstybės institucijas įpareigoja tiek leidžiant, tiek taikant teisę nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teisinės valstybės principas, be kita ko, įpareigoja paisyti protingumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai). Nuo konstitucinio teisinės valstybės principo yra neatsiejamas ir teisingumo principas, kurio nepaisymas reikštų ir konstitucinio teisinės valstybės principo nepaisymą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs šių principų reikšmę viešajame administravime nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti ir šio teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams (sąžiningumo, teisingumo, protingumo), taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintiems principams (pvz., objektyvumo). Individualaus administracinio akto teisėtumo reikalavimo ryšys su bendraisiais teisės ir viešojo administravimo principais suponuoja būtinybę taikyti teisės normas ne mechaniškai, bet užtikrinti, kad jų taikymas atitiktų šiuos principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-819/2014).

22. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinis pagrindas įtvirtintas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, pagal kurį savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

23. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 išdėstyti nauja redakcija) (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą, taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos.

24. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis šiais nuostatais atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, kadangi jam priklauso pastatas Vilniaus rajono savivaldybėje (individualus gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)). Tačiau nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad atsakovas buvo sudaręs sutartį dėl jo atliekų surinkimo ir tvarkymo su UAB „VSA Vilnius“ ir abi šalys šią sutartį vykdė, t. y. UAB „VSA Vilnius“ atsakovo atliekas rinko ir atsakovas už šią paslaugą mokėjo.

25. Kaip nurodo pareiškėjas, UAB „VSA Vilnius“ neturėjo teisės teikti šių paslaugų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, kadangi ši bendrovė nebuvo sudariusi sutarties su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, o vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 9 punktu, įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą Savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su Savivaldybės administracija.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „VSA Vilnius“ rinko komunalines atliekas iš atsakovui priklausančios teritorijos. Be to, Vilniaus rajono savivaldybė byloje nurodė, kad UAB „Nemėžio komunalininkas“ su atsakovu konteinerių panaudos sutartį sudarė 2018 m. balandžio 6 d. ir konteineriai jam buvo pristatyti tik 2018 m. balandžio mėnesį. Aplinkybę, kad UAB „VSA Vilnius“ teikė šias paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, be kita ko, patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimas, kuriuo buvo išnagrinėta civ. byla Nr. 2A-30-603/2018, pagal Vilniaus raj. savivaldybės prevencinį ieškinį ir nuspręsta įpareigoti atsakovą UAB „VSA Vilnius“ nutraukti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

27. Atsakydamas į pirmosios instancijos teismo raštą dėl pagrindo vykdyti šią veiklą UAB „VSA Vilnius“ pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybei įvedus vietinę rinkliavą, klientas turėjo galimybę pasirinkti atliekų vežėją ir nutraukti su bendrove sudarytą sutartį, tačiau šito nepadarė, todėl bendrovė teikė paslaugas remdamasi su juo sudaryta sutartimi.

28. Nagrinėjamoje byloje yra reikšminga, kad Konkurencijos taryba 2013 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-11, kuriuo pripažino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ sudarytą sutartį bei su UAB „Nemėžio komunalininkas“ sudarytą sutartį pažeidžiančiomis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1469-502/2016 išnagrinėjo ginčą dėl šio Konkurencijos tarybos nutarimo ir konstatavo, kad Konkurencijos taryba pagrįstai įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę panaikinti 2011 m. gruodžio 19 d. sudarytas sutartis su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybė neužtikrino vienodų konkurencijos sąlygų varžytis dėl teisės teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir dėl to konkurencija komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkoje Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje buvo absoliučiai panaikinta, buvo suteiktos monopolinės teisės teikti aptariamas paslaugas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“, nors savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymu iki sutarties sudarymo užsiėmė ir kiti rinkos dalyviai.

29. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad atliekų rinkimą ir tvarkymą savivaldybės koordinuoja kaip viešosios paslaugos teikimo administravimą ir, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsniu, viešojo administravimo subjektai atsako už jų administruojamų paslaugų teikimo teisėtumą. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovo atliekas rinko ir tvarkė UAB „VSA Vilnius“ ir atsakovas už šias paslaugas apmokėjo. Nors UAB „VSA Vilnius“ ginčo laikotarpiu su Vilniaus rajono savivaldybe nebuvo sudaręs sutarties dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo, 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1469-502/2016 pripažinta, kad tuo metu su kitais subjektais dėl šių paslaugų teikimo Vilniaus rajono savivaldybės sudarytos sutartys buvo neteisėtos.

30. Nagrinėjamoje byloje lemiamą reikšmę turi tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo sudaręs sutartį su UAB „VSA Vilnius“ dėl atliekų rinkimo ir tvarkymo, už šias paslaugas mokėjo bei tai, kad Vilniaus rajono savivaldybė negali būti pripažįstama tinkamai vykdžiusi Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintą savivaldybės pareigą užtikrinti jos administruojamos paslaugos teikimo teisėtumą. Nors, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamais principais dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą, atsakovas turėtų pareigą ją mokėti, tačiau šiuo atveju susiklostė padėtis, kurioje turi būti taikoma išimtis iš bendros taisyklės ir būtų neprotinga iš atsakovo reikalauti, kad už atliekų surinkimą jis būtų mokėjęs ne jo atliekas rinkusiai UAB „VSA Vilnius“, o Vilniaus rajono savivaldybei. Atitinkamai, protingumo ir teisingumo principų neatitiktų atsakovo įpareigojimas antrą kartą sumokėti šios paslaugos teikimu grindžiamą rinkliavą, kadangi ginčijamu laikotarpiu už atliekų rinkimą jis jau buvo sumokėjęs ir Vilniaus rajono savivaldybė neužtikrino, kad nesusiklostytų nurodytoji padėtis.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, taikytinas nagrinėjamam ginčui šioje byloje spręsti, todėl 2018 m. kovo 2 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Byloje nėra pagrindo tenkinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė