84c57dca-a9cd-4f63-9cb3-407945828e5d · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2 – 5-636/2011Procesinio sprendimo kategorija 116.1 (S) MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d.Mažeikiai              Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. G. ,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant ieÅ¡kovams Stasei A. B. ir J. K. U. ir jų atstovui advokatui E. K.,dalyvaujant atsakovei M. T. bei jos atstovui advokatui V. P. ir nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono 2-ojo notarų biurui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. A.

B. ir J. K. U. ieÅ¡kinį atsakovei M. T. ir suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono 2 notarų biurui dėl testamento pagrįstumo , teisėtumo ir pripažinimo negaliojančiu.             Teismas , iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : kad 2008 m. rugsėjo 19 d. mirė ieÅ¡kovų sesuo O. G. M.. Ji testamentu visÄ savo turtÄ paliko dukterėčiai M. T.. IeÅ¡kovai nurodo, kad jiems kelia abejonių O. G. M. veiksnumas, ar ji suprato testamento turinį ir iÅ¡ jo kylančiais pasekmes.

Mirusioji buvo pripažinta neįgali , ji buvo gydoma VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriaus stacionare , o visi, kas pasirašė testamentÄ , tarpusavyje yra artimi giminės. Teismo praÅ¡o testamentÄ anuliuoti (It.b.l. 1-3 ).IeÅ¡kovė S. A. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad G. M. buvo jos sesuo. Kad ji mirdama paliko testamentÄ , taip, bet, kad jis yra neteisėtas, yra labai daug aspektų, todėl ir kreipėsi į teismÄ , kad tai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Tačiau prieÅ¡ teismÄ stoja tik ji su broliu, kiti du- ne, nes sesuo dalyvavo to testamento suraÅ¡yme, kuriame visas mirusiosios turtas atitenka jos dukrai, o brolis irgi yra jos pusėje, nes yra primokintas.

Tvirtina, kad tas testamentas gimė prieÅ¡ mirusios valiÄ . Ji tikrai negalėjo pati sugalvoti, kad kažkam palieka visÄ savo turtÄ , ne jos charakteriui, ji jÄ labai gerai pažįsta. Mano, kad giminės susėdo ratu ir susirašė tÄ testamentÄ taip, kaip norėjo, o G. apie jį galėjo net nieko nežinoti. Beje, net jos paraÅ¡o ant to testamento nėra. Nurodo, kad mirusiÄ ja visad rÅ«pinosi ir jų santykiai buvo artimi. Labai dažnai pas jÄ lankydavosi ir visus darbus sunkiausius padėdavo nudirbti.

Ir brolis klaipėdiÅ¡kis dažnai atvažiuodavo. Mano, kad tarp jų  keturių tas turtas ir turi bÅ«ti padalintas. Sesuo sakydavo, kad , kai ji mirs, jie viskÄ ir pasidalins, apie jokį testamentÄ Â niekada ir nebuvo užsiminusi( It.b.l. 106 )IeÅ¡kovas K. J. U. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis yra mirusiosios brolis, gyvena Klaipėdoje, tad pas jÄ atvažiuodavo rečiau, tik per atostogas. Bet kai atvažiuodavo, nudirbdavo visus Å«kiÅ¡kus darbus, juo labiau, kad vyro nebeliko. Sesuo vaikų neturėjo, vyras anksčiau buvo miręs. Per laidotuves pats T. pasakė, kad mirusiosios turtÄ padalins visiems po lygiai , kad nei vieno nenuskriaus , o dabar viskÄ sau pasiėmė ir nieko nebesako.

Norėtų, kad nors kokia dalis ir jam kliūtų , sesuo juk buvo. Kokia dalis jam priklauso mirusios sesers turto, nežino, bet mano, kad kažkelintoji dalis priklauso. Nurodo, kad tiki, jog sesuo nežinojo, ant ko pasirašė, nes ji buvo sakiusi, kad K. T. jai kažkada davęs pasirašyti ant tuščių popieriaus lapų , o dėl ko pasirašė , nežinojusi . Po sesers laidotuvių K. T. sakė, kad mirusiosios turto klius visiems. Sakė, nebijokite , tikrai nei vienas neliks nuskriaustas. Tokia kalba ėjo per trisdešimtines.

Apie tai, kad nenuskriaus, K. sakė po laidotuvių. Kas negerai suraÅ¡yta tame testamente , nežino, nes jo nematė , tačiau sakoma, kad jis yra netikras , padarytas. Paskutinį kartÄ pas seserį iki jos mirties buvo prieÅ¡ dvi savaites , buvo abu su žmona , atliko visus vyriÅ¡kus darbus. Tada pas seserį prabuvo dvi savaites. Su seserimi bendravo kaip visada ir kalbėjosi apie viskÄ . Žinoma, ji viskÄ suprato ir žinojo , tikrai nesirgo ir neatrodė, kad tiek neilgai beiÅ¡gyvens. Kas padarė tÄ testamentÄ , nežino ( It.b.l. 106-107 ).Atsakovė M.

T. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji yra mirusiosios dukterėčia. Dalyvavo testamento suraÅ¡yme, kuris vyko pas notarę I. Z., dalyvavo ir pati testatorė teta G.. Taip jau nutiko, kad su teta buvo labai artimi jų santykiai. Ji jÄ dažnai aplankydavo visada, o paskui ir globojo. Ji žinojo, kad jai visada gali paskambinti, bet kokiu reikalu ir jie visada atvažiuos. Tiesiog taip susiklostė. Padėjo, kai mirė tetos vyras, paskui jai pačiai reikėjo pagalbos, visada jie buvo Å¡alia, tačiau taip ir turėjo bÅ«ti, nes teta savo vaikų neturėjo.

Su jos mama jų buvo labai geri santykiai. Teta nesiruošė mirti, tačiau jÄ labai iÅ¡gÄ sdino staigi vyro netektis, todėl ji dar 2008 m. vasarÄ Ä—mė kalbėti, kad yra apsisprendusi padovanoti jai visÄ savo turtÄ . Ji jai pasiÅ«lė gerai pagalvoti, sakė, kad tai yra jos valia, tačiau juk ji turi ir daugiau giminaičių, nes jų giminė tikrai yra didelė ir gausi. Jų yra 16 vaikaičių. PaaiÅ¡kina, kad ji suprato ir savo atsakomybę, nes žinojo, kad mainais už tai ji privalės teta pasirÅ«pinti iki jos mirties ir dar po to.

Tačiau teta neatlyžo ir jie vienÄ dienÄ nuvažiavo pas notarę. Teta papasakojo savo norÄ notarei, sakė, kad nori turtÄ dovanoti. Notarė iÅ¡klausė jos ir iÅ¡aiÅ¡kino, kÄ reiÅ¡kia dovanoti ir patarė, na gal nepatarė, tačiau paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju geriau tiktų testamentas, kuris įsigalioja po mirties. Tada jos grįžo neatlikusios jokio veiksmo ir tetos ji neskubino. Kurį laikÄ ji nieko ir neužsiminė. Rugpjūčio 31 d., buvo sekmadienis, paskambino jiems V. M., kuri buvo artimiausia tetos kaimynė ir jÄ paglobodavo, ir pranešė, jog teta nori, kad sekančiÄ dienÄ iÅ¡ ryto jie atvažiuotų.

Dėl ko, V. sakė, kad nežinanti. Jie, kaip visada, atvažiavo ir teta pasakė, kad ji nori važiuoti pas notarę, kad vis tik reikia suraÅ¡yti tÄ testamentÄ . Ji tikrai buvo apsisprendusi pati ir tai nebuvo skubotai. Tada jie paskambino notarei, susitarė dėl laiko, pasakė, kad reikia turėti liudytojus ir atvažiavo sutartÄ dienÄ , tai buvo rugsėjo 3 d. Liudytojais pasiėmė jos vyrÄ ir mamÄ , svetimų žmonių juk nesikviesi. Visi užėjo pas notarę ir notarė, pamačiusi kaip nevalingai dreba testatorės rankos, o drebėjo jos tikrai labai, ypač dar susijaudinus, nes teta sirgo Parkinsono liga, pasakė, kad ji negalės pati pasiraÅ¡yti ir reikalinga pasikviesti tai atliekantį pažįstamÄ Å¾mogų.

Visi išėjo į maÅ¡inÄ pagalvoti, kas tai galėtų bÅ«ti. Pati teta pasiÅ«lė pakviesti A., ji buvo namuose ir netrukus atvažiavo. Tada vėl visi užėjo pas notarę. Notarė surašė viskÄ , kelis kartus viskÄ perskaitė, po sakinį atskirai, vis klausė ar teta viskÄ supranta, teta, žinoma, suprato ir tada visi pasirašė, tik vietoj tetos - A. J.. PaaiÅ¡kina, kad nežino, kas, pažinojęs tetÄ G., Å¡iandienÄ galėtų teigti, jog ji buvo neveiksni, nesuprato savo veiksmų ir panaÅ¡iai.

Taip, ji sirgo galvos smegenų liga - parkinsonizmu, tačiau tai tikrai nėra psichinė liga. Ji iki mirties buvo sÄ moninga, viskÄ Å¾inojo ir suprato. Ji savarankiÅ¡kai gyveno savo namuose, jai reikėjo tik fizinės pagalbos, tačiau visus sprendimus ji priiminėjo viena ir savarankiÅ¡kai. Jai buvo tik 70 metų, tai dar net nepersenęs žmogus. PaaiÅ¡kina, kad dėl testamento bÅ«tų galėjusi įtakoti tetÄ , jeigu bÅ«tų buvusi savanaudė, nes jų santykiai visada buvo artimi . Ji nuo dviejų metų augo pas senelius, su kuriais ilgÄ laikÄ Â dar gyveno ir teta G., ji vėlai vedė, labai jÄ mylėjo ir tai tęsėsi visÄ laikÄ , nes savų vaikų teta nesusilaukė; kam ji paliko turtÄ , buvo grynai jos valia , nes ji apsisprendė pati , net nežino, ar su kuo tarėsi.

Per tetos laidotuves kalbėti apie testamentÄ buvo ne laikas ir ne vieta. Testamentas buvo perskaitomas per trisdeÅ¡imtines. TestamentÄ perskaitė jos vyro pusseserė K., visai paÅ¡alinis žmogus. Kad kažkas liko nepatenkintas , nebuvo nei minties, nei menkiausių kalbų . Kodėl teta savo turto paveldėtoja pasirinko jÄ , nežino, gal todėl, kad visada ja labai pasitikėjo , be to, ji labai mylėjo ir jos vyrÄ , kuris niekada jai neatsakė , ko ji bepraÅ¡ytų ir niekada nėra jos pavedęs. Žodžiu, ji besÄ lygiÅ¡kai jais pasitikėjo , nes jie jau 30 metų yra tikrai darni Å¡eima.

PaaiÅ¡kina, kad teta G. mylėjo visus savo giminaičius. Tiek ji , tiek S. B. jai buvo kaip vaikai. Kai ji dar buvo maža, o B. – jauna, G. tiek jÄ , tiek B. apipirkdavo , buvo gera visiems. B. iÅ¡tekėjo ir jų santykiai paÅ¡lijo. Y. B. susikompromitavo prieÅ¡ savo seseris , kai labai negarbingai palaidojo savo uoÅ¡vienę , iÅ¡ lavoninės tiesiai nuvežė į kapines ir palaidojo be jokių apeigų . Prisimena, kaip stebėjosi ir piktinosi teta G. , toks B. elgesys jai nedavė ramybės ir įsirėžė taip giliai, kad ji vis bijodavo , kad tik taip nebÅ«tų palaidota , nes žinojo, kad vaikų neturi ; tai buvo jos didžiausia baimė, kad tik taip nebÅ«tų pasielgta su ja.

Girdėjo, kad B. tetai G.daro spaudimÄ dėl namo užraÅ¡ymo , tai jai sakė pati teta, tiksliau, ne B., o jos sÅ«nus A. B. , jis buvo atvažiavęs pas tetÄ G. ir reikalavęs jos namo. Jai tai papasakojo pati teta G.. D. U. lėtas , ramus žmogus. KÄ jam sako, tÄ jis daro. Jis gyveno Klaipėdoje, atvažiuodavo pas seserį , pabÅ«davo. Jų santykiai buvo geri, tik jo žmonos teta nemėgdavo , sakydavo- vargsta brolis, tačiau toks jau jo gyvenimas. Apie laidotuves teta buvo su ja kalbėjusi , buvo iÅ¡sakiusi savo valiÄ , kur norėtų bÅ«ti palaidota, kaip ir kas turėtų bÅ«ti laidotuvėse, kad bÅ«tų kalnai giedami.

Jie jos valiÄ tikrai iÅ¡pildė , buvo lengva, nes žinojo, ko ji nori , niekas nesitikėjo, kad ji taip staiga mirs. Teta yra sakiusi, kad B. davusi 12000 lt namui nusipirkti , paskolinusi. .Teta sakydavusi- oi mano seserėlė , skolinga man . B. atvažiuodavo anksčiau pas G. , kol ji gyveno Å«kiÅ¡kai, padėdavo jai darbuose , tačiau teta jai visada atsilygindavo, ir maistu, ir pinigais. Teta ne kartÄ jai guodėsi, kad B. iÅ¡sivežusi jos naujos patalynės , pasigedusi kažkokių daiktų. Palaiko kiekvienÄ savo žodį, paraÅ¡ytÄ jos atsiliepime( It.b.l. 1107-109 ).Notarė I.

Z. teismo posėdyje parodė, kad Å¡io testamento suraÅ¡ymas jos kontoroje nebuvo niekuo iÅ¡skirtinis iÅ¡ eilės notarinių veiksmų. 2008-09-03 atvyko pagyvenusi moteris Ona G. M. su trimis liudytojais ir pareiÅ¡kė, kad ji visÄ savo turtÄ po mirties nori palikti M. T.. Ji paklausė, kodėl ir ji nori visÄ savo turtÄ ir ji paaiÅ¡kino, kad vaikų neturi, o Å¡itoji moteris geriausiai ja rÅ«pinasi ir yra tikra, kad ji deramai pasirÅ«pins iki mirties. Tai buvo normalus žmogaus apsisprendimas. Kad testatorė visa virpėtų, kaip paprastai tokia liga sergantis žmogus, ji nepastebėjo, tik rankos tai tikrai labai virpėjo.

Tiesa, ji buvo atvykusi ir prieÅ¡ tai ir tada iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ , kad turtÄ nori dovanoti. Paprastai seni žmonės dažnai įvardija norÄ turtÄ dovanoti. Gal jiems tai atrodo geriau. Ji nepatarė, tačiau paaiÅ¡kino, kÄ reiÅ¡kia dovanoti, ir kÄ reiÅ¡kia palikti testamentu po mirties ir moteris ,supratusi jos paaiÅ¡kinimÄ tada iÅ¡važiavo namo dar kartÄ pagalvoti. Kad ji neveiksni, nebuvo nė mažiausio įtarimo, ar abejonės. Jos tikrai kalbėjosi nemažai, ji jai uždavinėjo klausimus, kuriuos ji puikiausiai suprato ir aiÅ¡kiausiai atsakinėjo. Nurodo, kad argi ji bÅ«tų suraÅ¡iusi testamentÄ , matydama, kad žmogus yra įtartinai neveiksnus, tada jau nebebÅ«tų notarė.

Ji yra atsakinga už dokumento tikrumÄ VisiÅ¡kai buvo įsitikinusi, kad testatorė yra psichiÅ¡kai sveika, nes ji net du kartus vienodai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . PirmÄ kartÄ , kad visÄ savo turtÄ nori padovanoti dukterėčiai, antrÄ kartÄ , kad visÄ savo turtÄ dukterėčiai palieka po mirties testamentu ( It.b.l. 109-110 ).Liudytojas L. Ž. teismo posėdyje parodė, kad liudija tai, kad kiek jam jÄ teko pažinti, o pažino tik tiek, kiek teko pabendrauti, tačiau jokiu bÅ«du nepasakysi, kad ji atrodė psichiÅ¡kai nesveika, ar nesuprantanti kÄ kalbanti.

Ji pažinojo jį iÅ¡ savo vyro laidotuvių, nes ten dalyvavo kaip giedotojas ir muzikantas, jį prisiminė ir susitikus maloniai bendraudavo. Ji jam atrodė normali, Å¡viesi kaimo moteris ir niekuo nekeista. Paskutinį kartÄ jam su ja teko kalbėtis gal vasaros viduryje ( It.b.l. 110 ). Liudytoja E. B. teismo posėdyje parodė, kad G. M. pažinojo nuo seno. Kol buvo kolÅ«kis, ji dirbo pirmininko pavaduotoja, ji - visÄ laikÄ melžėja. Paskui pažino kaip ir kiekvienÄ kaimo gyventojÄ . Vėliau ji neÅ¡iojo pensijas, paskui dar rinkdavo iÅ¡ gyventojų mokestį už vandenį, tai ir vėl, rečiausiai mėnesyje kartÄ susitikdavo asmeniÅ¡kai.

Ji buvo puikiausia moteris, jei ne ta liga, kuri trukdė normaliai gyventi. Ji sirgo parkinsono liga ir jai labai drebėjo rankos, prisimena, kai mokėdavo pensijÄ , tai ji labai vargdavo, kol pataikydavo pasiraÅ¡yti. Žodžiu, ji vos galėdavo nulaikyti raÅ¡iklį. Å iaip ji visus pažino, viskÄ suprato iki pat mirties ir niekam net nekilo abejonių, kad jai kažkas negerai su galva. Tiesa, ji jai kartais pasiguosdavo, kad jai nesmagu, jog kiti žmonės mano, kad ta jos liga yra psichinė liga, tačiau ji jÄ nuramindavo, kad neimtų į galvÄ , svarbu, kad ji pati viskÄ Å¾ino ir supranta, o ligų yra visokių ir dar baisesnių.

Ji tikrai turėjo visÄ protÄ iki mirties. Buvo sunegalavusi po vyro žūties, nes labai iÅ¡gyveno, tačiau grįžusi iÅ¡ ligoninės tuoj pat grÄ Å¾ino 4 litus, kuriuos buvo likusi skolinga už vandenį. Sako, taip iÅ¡gyvenu, kad likau skolinga. Ji buvo labai jautri, tačiau tikrai protinga. Ji iki mirties viskÄ Å¾inojo ir visus pažinojo... Pasikalbėdavo jos tikrai atvirai. Pasiguosdavo, kad sunku gyventi vienai palikus, ji ramindavo, kad yra didelė giminė, kad kas nors pasirÅ«pins senatvėje. Tai ji jai ir pasakė, kad jau yra apsisprendusi kam viskÄ paliks ir prie ko glausis.

Ir ne kartÄ tai yra kartojusi kam. Ji sakydavo M., o tai reiÅ¡kia M. T.. Ji pastoviai minėdavo, kad jei ne M. su K., tai nežino, kaip bÅ«tų. K. M., kuri buvo jos dukterėčia, su vyru ja rÅ«pinosi ir pastoviai lankė, visi žinojo, nes ji ir pati ne kartÄ juos yra mačiusi ir niekam tai nebuvo paslaptis. Iki jos mirties su velione bendravo likus kokioms dviem savaitėms. Ji kalbėjo taip pat aiÅ¡kiai ir suprantamai, nes ji nesiruošė mirti, tačiau apie tai galvojo. Ir tada berods, išėjus iÅ¡ kalbos minėjo, kad turi kam viskÄ palikti ir dėl to yra rami( It.b.l. 110-111 ).Liudytoja S. V. teismo posėdyje parodė, kad velionę M. pažinojo.

Ji turi nuosavÄ parduotuvę, pati joje dirba, tad ji pastoviai ateidavo pas jÄ apsipirkti. O ir gyveno netoliese, vienas namas tarpe. Žino, dėl ko yra Å¡i byla ir gali paliudyti, kad M. tikrai nebuvo psichiÅ¡kai nesveika, nes niekas taip nemanė ir ji tokia neatrodė. Ji buvo normaliausia moteris, kaip ir visos. Ir pati velionė ateidavo pas jÄ Ä¯ parduotuvę ir jos sesuo L. užeidavo nupirkti lauktuvių seseriai, kai pas jÄ ateidavo, o ateidavo ji tikrai dažnai. Velionei labai drebėjo rankos, todėl jai buvo reikalinga artimųjų pagalba.

Ja pagrinde ir rÅ«pinosi jos sesuo L. ir artimiausia kaimynė M. V.. Kad velionė nemėgo B., žino iÅ¡ jos žodžių . Ji tikrai apie jÄ negražiai kalbėdavo ir nemažai . Ji sakydavo, kad B. atvažiuoja tik jÄ apvogti . Yra minėjusi ir apie patalynės vagystę ir apie mėsÄ iÅ¡ Å¡aldytuvo ( It.b.l. 111 ). Liudytoja D. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji yra kaimo laiÅ¡kininkė, tad M. pažinojo, kaip ir visus kaimo gyventojus. Ji buvo normali, rami, kultÅ«ringa kaimo moteris, neiÅ¡siskirianti niekuo iÅ¡ daugelio.

Bendraudavo su ja tiesiogiai pastoviai, nes ji užsisakinėdavo laikraščius, visada laukdavo, kai juos atneÅ¡, sumokėdavo jai mokesčius už telefonÄ ir elektrÄ ... Kad ji bÅ«tų buvusi kuom keista, nežino, nepastebėjo ir negirdėjo. Jai ji buvo visada maloni, mėgo bendrauti. Pagyvenę žmonės pagrinde mėgsta bendrauti, laukia, kad tik ateitum, tik ji nelabai turi laiko jų iÅ¡klausyti. Ji jai įduodavo mokesčius už elektrÄ ir telefonÄ , kad sumokėtų paÅ¡te. ViskÄ bÅ«davo suskaičiavusi pati ir pinigus paduodavo lygiai, sakydavo, kad nereikėtų jai vargti su grÄ Å¾a.

Ji jai neatrodė keistesnė, nei kiti pagyvenę kaimo žmonės, tikrai. Matydavo, kad pas jÄ dažnai lankosi jos sesuo L. ir M. T. , atsakovų jos namuose nėra sutikusi ( It.b.l. 112 ).Liudytoja V. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji buvo artimiausia M. kaimynė ir dar giminaitė (pusbrolio dukra), todėl jÄ prižiÅ«rėdavo, o be to, jos to buvo praÅ¡iusi M. T.. Jos labai artimai su velione bendravo ir ji žino jos bėdas ir iÅ¡gyvenimus, ji jai daug kÄ pasipasakodavo, nes pasitikėdavo. Ji buvo normali, tik ligota moteris.

Ypač jai pablogėjo sveikata po vyro žūties, tačiau pagulėjo kurį laikÄ ligoninėje ir pagerėjo. Jai buvo truputį problemų su nervais, pasidarė labai jautri, iÅ¡tisai verkė, nepamiegojo, tačiau paskui viskas susitvarkė. Ja pastoviai rÅ«pinosi ir dažnai atvažiuodavo jos dukterėčia M. T. su vyru. Kai ko reikėdavo, ji pati jiems paskambindavo, nes turėjo M. numerį, žinoma, kai to norėdavo M. Ji visais atvejais, ar kur nuvežti, ar kÄ atvežti, ar dėl ko pasitarti, visada kviesdavosi M. ir toji visada atvažiuodavo.

Žinojau, kad turtÄ ruoÅ¡iasi palikti M., nes norėjo, kad M. ja pasirÅ«pintų iki mirties. Kai važiavo suraÅ¡yti testamento į Mažeikius, tai ji pati M. paskambino, kad atvažiuotų iÅ¡ ryto pas M., tik nesakė, kokiu reikalu, nes teta sakė nesakyti. Jie atvažiavo iÅ¡ ryto. TetÄ ji jau buvo suruoÅ¡usi, padėjusi nusiprausti, apsirengti ir jie iÅ¡važiavo. Kai grįžo, M. buvo labai gerai nusiteikusi. Pažįsta ir B. , ir U., jie yra brolis ir sesuo. Apie juos M. yra jai pasakojusi nelabai gerų dalykų .

Žino, kad S. ji labai nemėgo, tiesiog bijojo , kodėl- nežino. Kai ji susirgo ir prašė sukviesti giminaičius, tačiau nepaminėjo S. B. , ji prisiminusi jÄ priminė, o teta jai atsakė , kad S.tikrai nenorinti savo namuose matyti. Velionė yra jai pasakojusi, kaip po vyro laidotuvių ji pasigedo patalynės , o paskui jÄ mačiusi B. namuose. Jai pačiai kartÄ teko matyti, kaip B. , lankydamasi M. namuose, jai išėjus į tvartÄ , iÅ¡ Å¡aldiklio pasiėmė porÄ maiÅ¡elių mėsos .

P. M. pasigedo tos mėsos , bet S. jau buvo iÅ¡važiavusi ( It.b.l. 112-113 ).Liudytoja K. G. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad M. pažinojo iki jos mirties, bendravo, kad ji keista niekada nepasirodė. Vaikų neturėjo, staiga žuvo vyras ir ji liko viena, tačiau ja labai rÅ«pinosi sesuo L. ir jos dukra M.. Ji su vyru buvo pirmoji pagalbininkė, tiek, kai mirė M., tiek paskui, kai teta jau gyveno viena. M. taip ir sakydavo, kad viskÄ , kÄ užgyveno paliks M., nes ji tai tikrai ja pasirÅ«pins. T. M. yra M. T..

Su ja ji bendravo normaliai, nepastebėjo, kad ji ko nesuprastų, ar nusišnekėtų( It.b.l. 113 ).Liudytoja G. B. teismo posėdyje paaiškino, kad velionę pažinojo 18 metų, tiek jos išgyveno viename kaime. Be to, ji yra kaimo slaugytoja, tad su ja teko bendrauti betarpiškai. Staiga žuvo jos vyras ir tai labai atsiliepė jos sveikatai. Ji tapo labai jautri ir ji pati pasiūlė jai pasigydyti rimčiau. Kad žmogus šiais laikais paguli psichiatrijos ligoninėje, tai dar nieko nereiškia, visi yra veikiami stresų, išgyvenimų ir niekas nepasaugotas nuo tos ligoninės. Po ligoninės ji grįžo žymiai stipresnė ir ramesnė, žodžiu vaistai jai padėjo.

Ji visada buvo protaujanti, normalus žmogus, viskÄ suprato, visus pažino. Ji pastoviai savo kalboje minėdavo M. su K.. Tai laukianti jų atvažiuojant, tai negalėję atvažiuoti. Prisimena, kartÄ , po vyro mirties, ji jai pasiguodė, kad norėjo nuvažiuoti pas notarÄ Ä¯ Mažeikius, kad K. negali nuvežti, tad pasiÅ«lė, jog gali jos vyras nuvežti. Jie dažnai važiuodavo į Mažeikius parsivežti vaistų, tai susitarė ir M. važiavo kartu. Ji pati nuėjo pas notarę, ji palaukė maÅ¡inoje, žodžiu, ji buvo savarankiÅ¡kas žmogus.

Kai velionė grįžo iÅ¡ ligoninės, ji jÄ lankydavo namuose kas savaitę. Jos sveikata buvo ženkliai pagerėjusi. Ji kalbėjo ir mÄ stė normaliai, turėjo planų ir ji niekada netikėjo, kad ji taip greitai numirs. Ji mirė nuo iÅ¡tikusio Å¡irdies infarkto. Vartojo įvairius vaistus: Å¡irdžiai bei kraujotakai sustiprinti, yra tekę suleisti magnezijÄ . Ar vartojo kokius raminančius nežino, gal kokius miegui pagerinti. Psichikos jai namuose tikrai nėra tvarkiusi (It.b.l. 113-114 ).Liudytoja J.

P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji yra tiek atsakovų, tiek mirusiosios pirmos kartos pusseserė. IlgÄ laiko tarpÄ pragyveno su G. M. viename kaime ir iki jos gyvenimo pabaigos labai artimai bendravo, ji buvo jai labai atvira. Su nervais jai nebuvo blogai, jai tik iÅ¡ ligos labai drebėjo rankos, ir tai jai labai apsunkino gyvenimÄ . Ji net valgyti negalėjo pati pasigaminti, todėl jai reikėjo kitų pagalbos. Ir ji pagelbėdavo, ir sesuo M. karts nuo karto atbėgdavo, nes jų santykiai buvo labai artimi ir V.

M. vis užeidavo jai padėti, nes gyvena gretimame name. NežiÅ«rint tos baisios ligos, ji buvo labai jautri ir nuoÅ¡irdi, ir jos visÄ gyvenimÄ labai gražiai bendravo. Kalbėdavosi apie viskÄ , ji jai viskÄ pasipasakodavo ir pasiguosdavo. Ji net su ja bandė tartis, kad yra apsisprendusi viskÄ palikti M. su K., nes norėtų su jais pabaigti savo paskutines dienas. Kad velionė ruošėsi palikti savo turtelį M., jai tai buvo žinoma ir ji nenustebo, kad ji jai paliko testamentÄ . Dabar net prisimena, kada važiavo tÄ testamentÄ suraÅ¡yti.

Gerai, kad spėjo, nes nebeilgai vargÅ¡elė ir begyveno, kokius metelius, gal jautė kÄ . Prisimena, ji gudriai jai mirktelėjo, kad pasikvietė rytojui M. su K. ir važiavo pas daktarus, bet pasakė tai linksmai. Ji nustebo, pas kokius daktarus, kad niekuo nesiguodė. KitÄ dienÄ irgi buvo linksma ir gerai nusiteikusi. Prasitarė, sako viskÄ susitvarkė, dabar ji rami. Tada ir suprato, pas kokius daktarus ji važiavo. O nesakė tiesos, nes kažkas pas jÄ tada buvo atėjęs, nes ji buvo labai atsargi. Kai jos kalbėdavosi apie palikimo reikalus, ji praÅ¡ydavo, kad ji niekam nesakytų, nes tai buvo jos asmeniÅ¡ki dalykai ir tai nebuvo kalbama vieÅ¡ai.

Žinoma, žinojo, kad gulėjo ligoninėje. Jai tikrai reikėjo, ji labai sirgo po vyro mirties, nes patyrė didžiulį stresÄ . Vyras žuvo staiga, ji niekada nesitikėjo, kad gali likti viena, nes už vyrÄ buvo vyresnė. Ji buvo labai sukrėsta, labai iÅ¡gyveno ir ji pati pasiÅ«lė važiuoti pas gydytojus. Padėjo nuvažiuoti pas Gailių, jis jÄ iÅ¡tyrė, pasidarė visus tyrimus ir buvo nustatyta, kad tai tik streso padarinys, todėl reikėjo gultis į ligoninę, kad nurimti. IÅ¡ ligoninės ji grįžo pailsėjusi, jai tikrai padėjo, tik, va tos rankelės labai drebėjo, tačiau tai irgi gali bet kam nutikti( It.b.l. 114, 115 ).L.

M. L. teismo posėdyje parodė, kad ji yra mirusiosios G. M. ir ieÅ¡kovų sesuo , o atsakovė yra jos dukterėčia . parodė, kad ji jaučia didžiulę gėdÄ dėl to ir niekada nesitikėjo , kad taip nutiks, jog sėdės vieni prieÅ¡ kitus teisme. M. jai buvo daugiau negu sesuo. Jos visÄ gyvenimÄ buvo kartu , ji jai labai daug yra padėjusi , net, kai gimdė pirmÄ dukrÄ - M., sesuo buvo kartu ir gelbėjo, kaip begalėjo , paskui pamilo jos vaikÄ kaip savo. Ji po vyro mirties labai susirÅ«pino žemiÅ¡kais dalykais, nes pamatė, koks yra trapus gyvenimas ir buvo apsisprendusi jai palikti visÄ savo turtÄ .

Ji nesutiko, nes yra vyriausia Å¡eimoje ir pasakė, kad ji turi mirti pirmiau ir negalės ja pasirÅ«pinti. Tada ji pasakė, kad viskÄ paliks jos vaikui, čia jau ji negalėjo prieÅ¡tarauti, nes tai buvo jos Å¡venta valia. Jai tikrai pasisekė, kad turi dvi puikias dukras ir dar labiau, jog turi labai gerÄ Å¾entÄ K., kuris padeda visiems visur ir visada, nebent jo gerumas ir yra kaltė, kad testamentas buvo suraÅ¡ytas jos dukrai. Iki paskutinio atodÅ«sio sesuo G. buvo protinga, ji viskÄ Å¾inojo ir suprato. IÅ¡ vakaro ji jÄ aplankė, jos bendravo, pasikalbėjo apie viskÄ kaip įprastai ir jau joms iÅ¡siskiriant kieme, ji pasakė, kad balsuos už V.

U., nes jis jai patinkÄ s. Ji jÄ pagyrė, kad apsisprendė ir padrÄ sino, kad tai yra jos valia. Ryte gavo žiniÄ , kad nebeturi sesers. Testamento suraÅ¡yme ji dalyvavo. K. G. apsisprendė , pasikvietė M., visi pasitarė , kada važiuos , pasiėmė jÄ ir visi atvažiavo pas  notarę. PrieÅ¡ tai buvo sutarta, kad G. reikės prižiÅ«rėti, nukarÅ¡inti , palaidoti ir kapeliu pasirÅ«pinti , kaip pridera. Testamento suraÅ¡yme dalyvavo ji, G., K. ir M. , tačiau, kai notarė pamatė, kad G. labai dreba rankos ir ji negalės pasiraÅ¡yti, ji jiems pasiÅ«lė pasikviesti kokį pažįstamÄ Å¾mogų , kuris už testatorę turės pasiraÅ¡yti .

Jie išėjo iÅ¡ notarinės ir galvojo, kÄ Äia pasikviesti ir pati G. pasiÅ«lė paskambinti K. seseriai A. , kuri yra puiki moteris ir G. jÄ taip pat pažinojo. K. jai paskambino , ji kaip tik buvo namuose , tai netrukus ir atvažiavo. Tada jie vėl nuėjo pas notarę. Jie sėdėjo ir žiÅ«rėjo, o notarė rašė , paskui viskÄ perskaitė ir paklausė, ar G. suprato . G., žinoma, viskÄ suprato, nes viskas buvo suraÅ¡yta taip, kaip ji pati ir norėjo . Paskui kaip iki tol, taip ir paskui betarpiÅ¡kai G. rÅ«pinosi jos vaikai , o ypač žentas , jis ir laidotuvėmis rÅ«pinosi ir visais kitais reikalai( It.b.l. 115-116 ).L.

A. A. U. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis yra brolis, tiek ieÅ¡kovų, tiek mirusiosios. Mirusioji sesuo G. tikrai buvo protinga, niekada nekilo abejonių, tik tos rankos jai labai drebėjo, mat visokių ligų esama. K. G. yra apsisprendusi savo turtÄ po mirties palikti M. dukrai, žinojo, todėl nenustebo, kai buvo perskaitytas testamentas. Tai buvo jos valia ir negali bÅ«ti jokio ginčo. G. visada bijojo, kad jei nespės suraÅ¡yti testamento, tai S. su broliu užgrobs visÄ jos turtÄ ir palaidos taip kaip palaidojo S. savo uoÅ¡vę, žodžiu, be jokių apeigų, tiesiai į kapus ir viskas. G. labai daug kÄ yra sakiusi apie S. .

S. visada buvo truputį kitokia, nei jie. Ji vis dar tebeieÅ¡ko tėvų turto, kurie jau seniai palaidoti ir su visais atsiskaitę , tik prižiÅ«rėti jų nenorėjo, kai dar gyvi buvo. Ir prieÅ¡ teismÄ S. pas jį atvažiavo ir ėmė įkalbinėti, kad dėkimės į krÅ«vÄ ir nuginčysime tÄ testamentÄ . Ji sakė, kad mirusieji nekalba ir bus taip, kaip jie sakys. Tai buvo netrukus po sesers mirties ir trisdeÅ¡imtinių. Kaip jis liudys kitaip, nei žino , pagaliau, jis gerbia mirusiosios valiÄ , kad ir kam ji bebÅ«tų tÄ savo turtÄ palikusi .

O paliko ji tikrai tam, kas labiausiai jo vertas, nes M. su teta buvo labai artimos ir visada su savo vyru jai viskuo padėjo. Sesuo jam tada pasakė, kad jis durnius ir iÅ¡važiavo. Daugiau ji pas jį neatvažiavo ir neskambino. Jos atvažiavimo tikslas buvo prikalbinti jį stoti jos pusėn ir sesers turtÄ pasidalinti į tris dalis. Su mirusiÄ ja seserimi jo santykiai visada buvo geri. PrieÅ¡ mirtį, paskutinį kartÄ jie bendravo prieÅ¡ kokį mėnesį laiko. Ji kaip visada buvo protinga, supratinga ir niekuo nekeista.

Niekas niekada net nepagalvojo, kad mÅ«sų seseriai kažkas negerai su galva, tikrai, kad ne( It.b.l. 116-117). Liudytoja B. U. teismo posėdyje parodė, kad su mirusiÄ ja bendravo visÄ gyvenimÄ kaip giminės. Ji tikrai neatrodė nei keistesnė nei kiti, nei, kad psichiÅ¡kai nesveika, jokiu bÅ«du. MÄ stė ir kalbėjo normaliai. Po vyro mirties ji susirÅ«pino kam paliks savo turtÄ , kalbėdavo apie tai. IÅ¡ pradžių sakydavo, kad paliks tam, kas jai padeda, o kai grįžo iÅ¡ ligoninės tai jau įvardijo, sakė, kad M., tai yra T..

Tai buvo žinoma iki jos mirties. Grįžusi iÅ¡ ligoninės G. pas juos buvo atvažiavusi tikrai dar du kartus. Kalbėjo protingai kaip visada. Jai labai drebėjo rankos. Po vyro žūties ji patyrė didžiulį stresÄ , labai iÅ¡gyveno, todėl ir pasiligojo. Po pasigydymo ligoninėje jai tikrai buvo pagerėję. Ligoninėje jÄ aplankė, kalbėjosi normaliai, tikrai nepastebėjo, kad nusiÅ¡nekėtų . palydėjo iki durų, atsisveikino, tik visa buvo drebanti labai ( It.b.l. 117 ).L. Z. T. teismo posėdyje parodė, kad jis yra M. svainis, jos vyro brolis, M. pažinojo, prisimena, buvo normali pagyvenusi moteris ir tiek.

Kad ji bÅ«tų protiÅ¡kai nesveika, tikrai neatrodė. Ji domėjosi, kÄ ir kaip darys, kiek tai kainuos ir kiek jam buvo už tai skolinga. Nežino, kÄ galėtų pasakyti. Matė kad moteriai labai dreba rankos. P. M. važiavo brolio iniciatyva. Jis paprašė, tai turėdamas laiko ir važiavo. Žinojo, kad ta moteris yra M. teta, kad M. su K. ja rÅ«pinasi. Vonios įrangÄ keitė 2008 m. birželį, o dar kartÄ buvo atvažiavęs remontuoti skalbimo maÅ¡inos vasaros pabaigoje. Pasikalbėjo bendromis temomis ir tiek.

Daugiau su ja bendravo brolis, jis buvo užsiėmęs darbu. IÅ¡ M. yra pirkęs medinį vežimÄ su guminiais ratais. Pamatė pas jÄ , patiko ir paklausė, gal parduotų. Ji pagalvojo ir sutiko. Paprašė 50 Lt ir atidavė. Kiek prašė, tiek sumokėjo. Turi savo namÄ , tad vežimÄ kieme pastatė kaip puoÅ¡menÄ ( It.b.l. 117-118 ).Liudytoja A. J. teismo posėdyje parodė, kad ji yra K. T., atsakovės vyro, sesuo. Su M. yra giminės jau 30 metų. MirusiÄ jÄ irgi pažinojo nuo K. su M. vestuvių.

Buvo jÄ sutikusi, kai moteris sirgo ir gulėjo ligoninėje, matė jÄ pasveikusiÄ , kai buvo suraÅ¡omas testamentas. PrieÅ¡ tai yra buvusi jos namuose, kartu su M. ir K.. Kažkada važiavo iÅ¡ Ventos visi kartu ir pakeliui užsuko aplankyti M. tetos. Kad ji bÅ«tų atrodžiusi neprotinga, niekada nebÅ«tų pagalvojusi, nes jai ji tokia tikrai neatrodė. Neveiksnus žmogus savo valios negali iÅ¡reikÅ¡ti. Testatorė suprato kas vyksta, žinoma ir buvo visa ko iniciatorė. Ji jai dar sako: sėskis, A., Å¡alia manęs, nes tu bÅ«si aÅ¡.

Tai žinoma, kad ji viskÄ suprato. Taip ir susėdo. Ji su ja vienoje stalo pusėje, likusieji - kitoje. Notarė skaito po sakinį ir vis klausia G., ar supratote, o ji vis atsako: - jo, jo, nes ji taip visada sakydavo. Notarė patikslino, kad reikia sakyti aiÅ¡kiai, kad suprato, tai G. kelis kartus pakartojo: - Na, supratau, supratau. PrieÅ¡ einant pas notarę jie truputį pasikalbėjo maÅ¡inoje, kas per reikalas čia bus tvarkomas ir ji pasiteiravo, kodėl kvietė jÄ . G. jai atsakė: - Kadangi aÅ¡ tave pažįstu.

Kada atėjo pas notarę, ji vėl G. paklausė, tai kam paliekate savo turtÄ ir G. ranka parodė į M., sakydama: - Va, jai... A. G. ligoninėje nelankė. Kadangi tuo pat metu sirgo brolis, tad į ligoninę tetos aplankyti M. pastoviai atveždavo ji. Kartais užeidavo su ja kartu į palatÄ , kartais nueidavo pasikalbėti pas koleges, kadangi yra med. seselė, tačiau tikrai teko pabendrauti ir su G. ir jos akyse ji niekada nenusiÅ¡nekėjo, ar atrodytų, kad nesuprastų kas vyksta, ar nepažintų žmonių.

JÄ ji visada pažindavo, nors tikrai nesusitikdavo dažnai( it.b.l. 118-119).Liudytojas K. T. teismo posėdyje parodė, kad yra atsakovės vyras. Pas notarę mirusiosios praÅ¡ymu važiavo du kartus. PirmÄ kartÄ liepos mėnesį. Prisimena, paskambino iÅ¡ vakaro M. ir pasakė, kad teta nori, jog rytoj jie atvažiuotų. KitÄ dienÄ nuvažiavo su žmona ir teta pasakė, kad yra nusprendusi visÄ savo turtÄ užraÅ¡yti M.. M. siÅ«lė gerai pagalvoti, tačiau teta sakė, kad viskÄ gerai jau yra apgalvojusi ir nusprendusi, ir pasiprašė nuvežama pas notarę.

Tai ir nuvažiavo. Pas notarę ji pareiÅ¡kė, kad turtÄ M. nori dovanoti ir notarė jai viskÄ paaiÅ¡kino, kÄ reiÅ¡kia dovanoti, ir kÄ palikti testamentu ir G. tada nieko nedarė, o grįžo namo pagalvoti. Po kokio mėnesio M. vėl paskambino ir vėl pranešė, kad prašė atvažiuoti. Vėl važiavo ir teta pareiÅ¡kė, kad nori važiuoti pas notarę suraÅ¡yti testamentÄ . Nuvažiavo, užėjo pas notarę ir notarė pamačiusi, kad tetai labai dreba rankos pasiÅ«lė pasikviesti asmenį, kuris galėtų pasiraÅ¡yti testamentÄ už testatorę.

Išėjo į laukÄ , ėmė galvoti, kÄ Äia pasikvietus ir teta pasiÅ«lė pasikviesti jo seserį A., kuri irgi gyvena Mažeikiuose. Jis paskambino seseriai, ji buvo namuose, paprašė, kad ateitų, palaukė ir kai atėjo visi vėl užėjo pas notarę. Tada jau vyko testamento suraÅ¡ymas ir pasiraÅ¡ymas, kaip įprastai. Notarė rašė, perskaitė, paaiÅ¡kino, jie tik pasirašė ir viskas. M. apie B. yra pasakojusi daug negražių dalykų . yra sakiusi, kad jai patalynė dingusi, kažkokie dokumentai , tačiau jis nelabai kreipdavo dėmesį į tokias kalbas, tai buvo jų giminės reikalas .

Ji nemėgo B. ir vengė su ja bendrauti . G. buvo labai pasipiktinusi B. elgesiu po to, kaip ji palaidojo savo uoÅ¡vienę . Tas įvykis jai taip užsifiksavo, kad ji tiesiog labai bijojo bÅ«ti taip palaidota . B. yra keletÄ kartų sutikęs M.namuose( It.b.l. 119 ).Liudytoja J. A. teismo posėdyje parodė, kad G. M. prisimena, ji buvo jos pacientė. Paskutinį kartÄ jÄ matė jÄ 2008-02-12 ir 2008-04-03, kai ji gulėjo stacionare. Ä® stacionarÄ ji atsigulė su jos siuntimu iÅ¡ A. B. sveikatos namų. Moteriai buvo diagnozuota organinė haliucinozė.

Tai yra tokia liga, kuri senyvo amžiaus žmonėms iÅ¡vysto klausos ir regos haliucinacijas. Jie girdi garsus, mato nepageidaujamus žmones ir apie tai kalba. Å i moteris irgi turėjo tokių problemų. Ji konfliktavo su kaimynais, kaltino, kad jie jÄ apvaginėja, kad nuodija, matė juos vaikÅ¡tant po jos namus, naktimis negalėjo miegoti, ji pastoviai apie tai kalbėjo. Kliedesiai buvo sunkÅ«s ir intensyvÅ«s, todėl teko guldyti į ligoninę. Po gydymo stacionare jos bÅ«klė buvo kažkiek geresnė, ligonė buvo ramesnė, geresnės nuotaikos, tačiau reiÅ¡kiniai visiÅ¡kai iÅ¡nykę tikrai nebuvo.

Organinė haliucinozė yra psichinė liga, ji paprastai iÅ¡sivysto senyvo amžiaus žmonėms. Å iÄ ligÄ gali sukelti stiprÅ«s iÅ¡gyvenimai, patirtas stresas arba kraujotakos sutrikimai. Tai nėra Å¡izofrenija, amžius ne tas. Å i liga gydoma vaistais. BÅ«na, kad gydymas bÅ«na efektyvus ir liga iÅ¡nyksta, bÅ«na, kad neefektyvus ir liga kartojasi. Po iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ stacionaro ji ligonės daugiau nebematė, pas jÄ ji daugiau nebesikreipė. Ar po gydymo stacionare ligonė galėjo sÄ moningai atlikti kokius tai veiksmus, negali į tokį klausimÄ atsakyti, nes jos daugiau nebematė.

IÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ ligoninės, buvo iÅ¡raÅ¡yti receptai vaistams ir rekomenduota ambulatoriÅ¡kai gydytis pas vietos psichiatrÄ . Ligonei buvo iÅ¡raÅ¡yti leistis du kartus per mėnesį prailginto veikimo antipsichotikai, ar ji juos leidosi, nežino. Ji dar sirgo ir Parkinsono liga. BÅ«na, kad prie parkinsonizmo iÅ¡sivysto ir psichozė. IÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės dienÄ buvo suraÅ¡yta 27 forma dėl spec. poreikių ligonei suteikimo. Tai reiÅ¡kia, kad savarankiÅ¡ka veikla asmeniui yra ribojama. Gretutinė liga jai buvo pripažinta demencija.

Å i liga jai buvo patvirtinta atlikus psichologinį tyrimÄ ... Gali bÅ«ti, kad intensyviai vartojant vaistus ir ne tik, per ilgesnį laikÄ sveikata tikrai galėjo pagerėti. Kad iÅ¡raÅ¡yti vaistus ar juos pratęsti , pas pacientus jos tikrai nevaikÅ¡to , juo labiau pas tokius, kuriems yra priskirta slauga, jais pasirÅ«pina namiÅ¡kiai . Pas pacientus važiuoja tik tada, kada jam yra reikalinga bÅ«tinoji pagalba( It.b.l. 125-126 ).Liudytoja A. J. G. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba Dr. A. B. sveikatos namuose, yra Å¡eimos gydytoja.

G. M. pažinojo, ji buvo jos pacientė. Kokia buvo jos psichinė bÅ«klė, ne jos kompetencijoje į tokius klausimus atsakyti, tai nustato ekspertų komisija. Ji buvo gydoma nuo depresijos eilę metų ir tai jai iÅ¡Å¡aukė parkinsonizmÄ . Tai yra raumenų stingimas, rankų drebėjimas ir kiti Å¡alutiniai reiÅ¡kiniai. Jos suvokimu, ji buvo protinga. Senatvė yra senatvė ir kiekvienam skirtingai ji pasireiÅ¡kia. JÄ ji pažino visada ir neprisimena, kad ji kada bÅ«tų kalbėjusi neprotingai, ar kÄ nusiÅ¡nekėjusi, o tų keistumų visi turi, tuo labiau seni žmonės, jie visi kažkiek yra keistesni.

Pažyma, kuri yra byloje, buvo suraÅ¡yta po gydymo stacionare. Psichozės kaip užeina, taip ir praeina ir tai dažnai pasireiÅ¡kia su parkinsono liga. IÅ¡ terapinės pusės ji pas jÄ nebesigydė kokius metus laiko iki mirties, nes žinojo, kad senatvė - liga yra nepagydoma( It.b.l. 132 ).Liudytoja V. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tos moters - G. M. , ji neprisimena, nes ji nebuvo jos pacientė. Paprastoje - terapinėje kortelėje yra jos įraÅ¡as, 2007 m. lapkričio mėn., vadinasi, jos turėjo kontaktÄ .

Psichiatrinės kortelės ji nematė ir, ar ji kreipėsi į jÄ , nežino. Kad jai yra raÅ¡iusi vaistus, liudija įraÅ¡as kortelėje, tačiau kokiomis aplinkybėmis tai buvo, neatsimena. Mato, kad raÅ¡yti yra vaistai antipsichotiniai ir dėl parkinsonizmo. Ar ligonei rašė vaistus 2008 m. vasarÄ , neatsimena, jeigu yra įraÅ¡as kompensuojamų vaistų pase, vadinasi rašė. Gal buvo atėję giminės prasitęsti vaistų, neatsimena. K. M. surašė ir pasirašė testamentÄ sirgdama, jai nėra žinoma.

Demencija nustatoma psichologiniu tyrimu ir traktuojama pagal laipsnius, jeigu demencija lengvo laipsnio, žmogus suvokia aplinkÄ ir savo veiksmus, jeigu vidutinio - kad žmogus suvoktų, tokio paciento nėra turėjusi ;nematydami ligonio, pratęsti vaistus turi teisę, nes juos iÅ¡siraÅ¡o artimas žmogus, kuris rÅ«pinais gydymu ir detaliai nupasakoja, kaip ligonis jaučiasi. Vaistai yra prailginto poveikio ir jeigu bÅ«sena neblogėja , vaistai pratęsiami. Psichiatras pas ligonį į namus nevažiuoja . Gydymas reguliuojamas pagal artimųjų pastebėjimus. Pagal kompensuojamų vaistų pasÄ mato, kad ir po gydymo stacionare demensijos sindromas yra iÅ¡likęs , parkinsonizmas taip pat.

Antipsichotikai skiriami, kad neiÅ¡provokuotų kliedesių. DemensiÅ¡ki žmonės labai neblogai prisimena praeitį , tačiau visiÅ¡kai nežino einamo momento . Jeigu yra vidutinė demensija, tai einamo momento žmogus tikrai nesupranta. Mato, kad Å¡iai pacientei buvo nustatyta vidutinio sunkumo demensija . Kokia ligonės bÅ«klė buvo paskutinę gydymo dienÄ , nežino, nes jos nematė ir kaip ji jautėsi iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ ligoninės , nežino( It.b.l. 133-134). Liudytoja M. L. 2009 11 24 vykusiame teismo posėdyje papildomai parodė, kad gydymu rÅ«pinosi ji, akylai stebėdavo, kada pasibaigs vaistai, kada iÅ¡siraÅ¡yti kitus, nes žinojo, kad kai kuriuos reikia pastoviai vartoti.

Po gydymo stacionare G. sveikata buvo ypatingai pagerėjusi, o ypač ji nusiramino, kai surašė testamentÄ . Ji vis sakydavo, kad dabar ji rami, dabar jau nieko nebijo. Vaistus iÅ¡sirašė pas gydytojÄ K. ir dar pastebėjo, kad gal tų vaistelių nebereikia. Ji pasiguosdavo, kad naktį blogai miegojusi, kad užmigti negalėjusi, nors ji matydavo, kad dienÄ prigula, tai iÅ¡ kur čia to miego užteks, o Å¡iaip kitų nusiskundimų ji negirdėjo. Daktarė iÅ¡klausė, bet pasakė, kad dar pavartokime, o paskui matysime.

Ji nesiginčijo, juk daktarė geriau žino. Visus vaistus G. žinojo pati ir ji nestovėdavo, kad ji juos iÅ¡gertų. Ä® ligoninę G. paguldė ji. Kalbėjosi su gydytoja, tačiau daugiau viskÄ pasakojo pati G., nes ji daug ko apie jÄ nežinojo. Ten reikėjo suraÅ¡yti kur kada kuo dirbusi ir daugiau, tad viskÄ pasakojo pati G., nes ji viskÄ Å¾inojo ir prisiminė. Po avarijos, kai žuvo vyras, G. labai bijojo G.. Ji, tiesiog pamatydavo traktoriaus Å¡viesas ir jai atrodydavo, kad vėl kažkas baisaus atsitiks.

Po ligoninės viskas praėjo, ji tiesiog iÅ¡gyveno labai stiprų dvasinį sukrėtimÄ , kuris palaipsniui praėjo( It.b.l. 134).)E. K. D. teismo posėdyje parodė, kad  O. G. M. galėjo bÅ«ti nustatyta tik viena diagnozė- arba demensija, arba organinė haliucinozė, nes pagal tarptautinį klasifikatorių vienu metu dviejų tokių diagnozių negali bÅ«ti. Nurodo, kad , esant organinei haliucinozei, pasiekus remisijÄ , tai neatima iÅ¡ asmens gebėjimo pilnaverčiai gyventi ir mÄ styti. Kad O. G.

M. nebuvo ūmioje psichozės bÅ«senoje , įrodo visa bylos medžiaga , akivaizdu, kad jai nebuvo reikalinga neatidėliotina psichiatrinė pagalba. Nurodo, kad tikra diagnozė O. G. M.- organinė haliucinozė. Testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę, nes buvo iÅ¡raÅ¡yta pagerėjusios bÅ«senos , nes jai 50 dienų taikomi stiprÅ«s psichotiniai vaistai, kurių pasekoje bÅ«klė buvo labai pagerėjusi , tai matyti iÅ¡ ligos istorijos. PaaiÅ¡kina, kad diagnozuojant organinę chaliucinozę, neturi bÅ«ti jokio ryÅ¡kaus intelekto kritimo ir demensijos ( įgytos silpnaprotystės ), nurodo, kad O.

G. M. galėjo priimti sprendimus visiÅ¡kai neįtakojant. IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡Â 2011 01 03-2011 02 15 ekspertizės akto Nr. 82TPK -1/2011 , kurį atliko du ekspertai, turintys ilgametį darbo staÅ¾Ä , iÅ¡ eksperto dr. K. D. apklausos teismo posėdžio metu matyti, kad jie duoda iÅ¡vadÄ , jog 2008 09 03 testamento pasiraÅ¡ymo metu O. G. M. dėl jai nustatytos organinės haliucinozės galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti ; nėra jokių objektyvių duomenų , kad, sudarant šį sandorį , O.

G. M. psichikos būsena buvo pablogėjusi. Kritiškai vertintinas 2010 03 16-18 teismo psichiatrijos , teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK -51 , kadangi jį atliko viena ekspertė su žymiai mažesniu darbo stažu , be to, šiame ekspertizės akte nurodyti du ekspertai , atlikę ekspertizę, tačiau ekspertizę pasirašė tik viena ekspertė ir tai sukėlė abejonių . 2011 01 03 -2011 02 15 ekspertizės aktas teismo vertintinas neatsiejami kartu su teismo posėdžio metu apklausto eksperto , turinčio mokslinį laipsnį , dr. K.

D., kurio darbo stažas 19 metų ekspertinio darbo stažo, duotu paaiÅ¡kinimu, kad testamento pasiraÅ¡ymo metu O. G. M. galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti; taipogi su Å¡iuo ekspertizės katu teismas vertina ir visų teismo posėdžių metu apklaustų Å¡alių bei liudytojų parodymus: ieÅ¡kovas Ū., kuriam nebuvo reikalo meluoti teisme, parodė, kad sesuo viskÄ suprato, notarė I. Z. parodė, kad testatorė buvo psichiÅ¡kai sveika ir viskÄ suprato, buvo atvažiavusi du kartus ; liudytojas I.

Ž. parodė, kad jokiu bÅ«du nepasakysi, kad ji atrodė psichiÅ¡kai nesveika ar nesuprantanti kÄ kalbanti , atrodė normali, Å¡viesi kaimo moteris ir niekuo nekeista; liudytoja E. B. parodė, kad niekam net nekilo abejonių , kad jai kažkas negerai su galva. Ji viskÄ suprato iki pat mirties , ji tikrai turėjo visÄ protÄ iki mirties, ji kalbėjo taip pat aiÅ¡kiai ir suprantamai ; liudytoja S. V. parodė, kad ji buvo normaliausia moteris , kaip ir visos, ji tikrai nebuvo psichiÅ¡kai nesveika; liudytoja D. K. parodė, kad ji buvo normali , rami, kultÅ«ringa kaimo moteris , įduodavo pinigus viskÄ bÅ«davo suskaičiavusi pati ir pinigus paduodavo lygiai , sakydavo, kad nereikėtų jai vargti su grÄ Å¾a, ji neatrodė keistesnė , nei kiti pagyvenÄ kaimo žmonės ; liudytoja V.

M. parodė, kad ji buvo normali, tik ligota moteris; liudytoja K. G. parodė, kad M. keista jai niekada nepasirodė, su ja ji bendravo normaliai , nepastebėjo, kad ji ko nesuprastų ar nusiÅ¡nekėtų ; liudytoja G. B. parodė, kad ji yra slaugytoja ir kad O. G. M. visada buvo protaujanti, normalus žmogus, viskÄ Â suprato, visus pažino ir kalbėjo ir mÄ stė normaliai; liudytoja J. P. parodė, kad su nervais M. nebuvo blogai , tik jai iÅ¡ ligos labai drebėjo rankos , ji patyrė didžiulį stresÄ po vyro mirties, vyra žuvo staiga , ji buvo labai sukrėsta, iÅ¡gyveno, buvo pas gydytojÄ Gailių, kuris nustatė, kad tai tik streso padarinys , ir todėl reikėjo gultis į ligoninę , kad nurimti; liudytoja M.

L. parodė, kad sesuo G. buvo protinga, viskÄ Å¾inojo ir suprato ; liudytojas A. A. U. pardoė, kad mirusioji sesuo G. buvo tikrai protinga , niekada nekilo abejonių, ji visada buvo protinga, supratinga ir niekuo nekeista; liudytoja B. U. parodė, kad M. mÄ stė ir kalbėjo normaliai ; liudytojas Z. T. parodė, kad tai buvo normali , pagyvenusi moteris; liudytoja A. J. parodė, kad testatorė suprato, kas vyksta, žinoma, buvo ir visko iniciatorė; liudytojas K. T. parodė, kad teta sakė, kad viskÄ Â gerai jau yra pagalvojusi ir nusprendusi , sakė, kad nori visÄ turtÄ užraÅ¡yti M.;liudytoja J.

A. parodė, kad po gydymo stacionare jos bÅ«klė buvo kažkiek geresnė, po iÅ¡raÅ¡ymo stacionare į jÄ daugiau nesikreipė; papildomai, dalyvaujant ekspertui K. D. apklausta gydytoja J. A. teismo posėdyje pripažino, kad suklydo nustatydama dvi diagnozes, kad turėjo bÅ«ti viena diagnozė- organinė haliucinozė;liudytoja A. J. G. , kuri yra gydytoja,parodė, kad jos suvokimu, M. buvo protinga; liudytoja V. K. parodė, kad  iÅ¡rašė vaistus , kaip tai buvo nepamena; liudytoja M. L. parodė, kad po gydymo stacionare G. sveikata buvo ypatingai pagerėjusi , o ypač ji nusiramino, kai surašė testamentÄ , po ligoninės viskas praėjo , ji tiesiog iÅ¡gyveno labai stiprų dvasinį sukrėtimÄ , kuris palaipsniui praėjo.

Ä®vertintini ir mirusiosios brolio A. A. U. parodymai teisme, kai jis paaiÅ¡kino , kad ir prieÅ¡ teismÄ S. (ieÅ¡kovė ) pas jį atvažiavo ir ėmė įkalbinėti, kad dėkimės į krÅ«vÄ ir nuginčysime tÄ testamentÄ , ji sako- mirusieji nekalba ir bus taip, kaip sakysime mes;, kaip aÅ¡ liudysiu kitaip , nei žinau, aÅ¡ gerbiu mirusiosios valiÄ .... ( It,.b.l. 116,117 ). Ä®vertinus visus Å¡iuos tiek raÅ¡ytinius, tiek visų liudytojų parodymus imant jų visumÄ , teismui nekyla net menkiausių abejonių, kad O.

G. M. 2008 09 03 testamento pasiraÅ¡ymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, laikytina , kad jos testamentas pagrįstas, teisėtas ir galiojantis , todėl ieÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ ieÅ¡kovų S. A. B. ir J. K. U. atsakovei M. T. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisinat atsakovei lygiomis dalimis ( IIt.b.l. 50,51 ,52 LR CPK 91, 93 str. ). Kadangi ekspertas K. D. neprašė apmokėti už jo atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį, ieÅ¡kovės S. A.

B. įmokėta į teismo sÄ skaitÄ suma 1000 lt jai grÄ Å¾intina, įsiteisėjus teismo sprendimui.             Teismas , remdamasis  iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 268 str.,270 str., n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. A. B., a/k (duomenys neskelbtini) , gyvenančios K., V. seniÅ«nija, Mažeikių rajonas,  2 200 lt ( du tÅ«kstančius du Å¡imtus litų ) ir iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

K. U., a/k (duomenys neskelbtini) , gyvenančio T.gv., K. mieste, 2 200 lt ( du tūkstančius du šimtus litų )  atsakovei M. T. , a/k , gyvenančiai R.gv. , P. kaime, V. seniūnijoje, Mažeikių rajone, bylinėjimosi išlaidų .Priteisti iš ieškovės S. A. B., a/k (duomenys neskelbtini), penkiasdešimt penkis litus penkiolika centų ( 55,15 lt. ) ir iš ieškovo J. K. U., a/k (duomenys neskelbtini) , penkiasdešimt penkis litus penkiolika centų ( 55,15 lt. ) išlaidų, susijusių su bylinėjimusi ( pašto išlaidų )Valstybei .Panaikinti paveldėjimo procedūrų dėl mirusiosios Onos G.

M., a/k (duomenys neskelbtini) , mirusios 2008 09 19 , sustabdymÄ dėl jos palikimo priėmimo pagal testamentÄ .Sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei S. A. B., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. S.gv., K., V. seniÅ«nija, Mažeikių rajonas, vienÄ tÅ«kstantį litų ( 1000 lt ) jos įmokėtų 2011 06 22 į Mažeikių rajono apylinkės teismo sÄ skaitÄ Â už eksperto paslaugas.             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     S. G.