84c48679-43ea-45a7-bb5d-71bcb843db3e · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-554-397/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12199-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Nerijaus Meilučio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. N. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡Â pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimÄ Nr. 95-283 taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. N. nuteistas 2018 m. rugsėjo 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir skirtas jam areštas 51 parai. Vadovaujantis BK 64 1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas areštas 34 paroms. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie 2 metų 10 mėnesių 2 dienų bausmės dalies, neatliktos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių 2 dienoms.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. rugsėjo 26 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 26 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gegužės 28 d.) – 1 metai 3 mėnesiai 10 diena.

3. Komisijos nutarimu Nr. 95-283 nutarta taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

4. Nuteistais V. N. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti V. N. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas argumentuodamas, kad V. N. per mažai sumažino pakartotinio nuskalstamo elgesio rizikÄ pagal „OASys“ metodikÄ ir gali jÄ mažinti, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja BVK 157 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgiant į Å¡iÄ bausmių vykdymo įstatymo normÄ , V. N. nuo bausmės atlikimo pradžios 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymo pateikimo dėl lygtinio paleidimo komisijai yra sumažinęs savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balÄ nuo 57 balų iki 40 balų, t. y. 17 balų, didžiÄ jÄ dalį įmanomų dinaminių rizikos balų pagal „OASys“ metodikÄ . 4.2.

Nurodoma, kad V. N. yra nustatytas nekintamas rizikos balas – 26 balų. IÅ¡Â esmės, tiek vertinant dinaminio rizikos balo pokyti (rizikos balas sumažintas 17 balų, iÅ¡ įmanomų 31 balų), tiek bendro rizikos balo pokyti (pasikeitimas 17 balų, iÅ¡ buvusių 57 balų), padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tai yra, daugiau nei pakankamai svarus pagrindas teigiamai vertinant V. N. galimybę likusiÄ bausmės dalį atlikti ne izoliuotam nuo visuomenės – lygtinai. Juolab, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi bÅ«ti padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamos elgesio rizikos balÄ , tačiau nenumatyta, jog tas balas bÅ«tinai turi bÅ«ti sumažintas iki nekintamo balo ribos, kaip argumentuoja teismas.

Teigiama, kad toks teismo argumentas netenkinti lygtinio paleidimo V. N. yra ne logiškas, prieštaraujantis įstatymui, todėl turi būti vertinamas kritiškai, kaip nepagrįstas. 4.3. Remiantis galiojančiomis BVK redakcijos, 157 straipsnio 2 ir 3 dalimis, V. N. yra suėjęs minimalus terminas, todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. V. N. yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės. Iš esmės, V. N. yra atlikęs gerokai daugiau, nei įstatymas reikalauja, bausmės laiko. 4.4.

Teigiama, kad per atliktÄ bausmės laikÄ V. N., savo elgesiu bausmės atlikimo metu, daugiau nei įtikinamai įrodė, jog yra vertas ne tik lygtinio paleidimo iÅ¡Â pataisos įstaigos komisijos, bet ir teismo pasitikėjimo. Kauno apylinkės teismo vertinimas, jog V. N. yra atlikęs per mažai bausmės laiko, kad bÅ«tų paleistas atlikti likusios bausmės dalies lygtinai – formalus, ne individualizuojantis nuteistÄ jį. Å is teismo argumentas turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai. 4.5. Nurodoma, jog jokiame įstatyme ar poįstatyminiame akte nėra numatyta teismo prerogatyva vertinti nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo momento.

IÅ¡ esmės nuteistojo elgesį iki bausmės skyrimo momento įvertino bausmę skyręs teismas, todėl teismas spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo V. N. paleidimo atlikti likusiÄ bausmės dalį lygtinai, negali vertinti tokio aspekto, kaip nuteistojo elgesys iki bausmės atlikimo pradžios ir kitų asmenų įtaka tokiam elgesiui. Teismas negali ir neturi vertinti, jog V. N. yra anksčiau teistas, bei vertinti jog ir toliau jis nusižengs įstatymui. Negalima Å¡ių aplinkybių vertinti, kaip nusikalstamÄ elgesį didinančio kriminogeninio veiksnio.

Taip pat, niekur nenustatyta, jog V. N. praeityje darė įtakÄ kiti asmenys, todėl teismas neturi įgaliojimo daryti medicininių psichologinių iÅ¡vadų vertinant jo elgesį ateityje ir kitų asmenų įtakÄ jo elgesiui. PrieÅ¡ingai, Å¡iuo metu nuteistajam V. N. įtakÄ daro jo artimieji asmenys – mažametė dukra ir naujai sukurta Å¡eima, t. y. laisvės atėmimo metu sudaryta santuoka. Å ie asmenys įtakoja V. N. elgesį iÅ¡skirtinai pozityviai. 4.6. Skunde nurodoma, kad pataisos įstaigos tarnybų darbuotojų sudarytoje nuteistojo charakteristikoje nurodyta, jog V.

N. elgesys ir pastangos yra iÅ¡skirtinai teigiamai charakterizuotos socialinio tyrimo iÅ¡vadoje. Teigiama, kad teismo suformuotas pagrindas netaikyti V. N. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neatitinka įstatyme numatytų taisyklių ir pagrindų, taip pat neatitinka protingumo kriterijaus. 4.7. Teigiama, kad teismo pareiga priimti sprendimÄ pritarti ar nepritarti lygtinio paleidimo iÅ¡Â pataisos įstaigos komisijos nutarčiai taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra saistoma bendrųjų Konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės virÅ¡enybės, draudimo diskriminuoti, asmens lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, individualizavimo, skaidrumo). 4.8.

Skunde teigiama, kad Komisija V. N. charakterizavo ir apibÅ«dino iÅ¡skirtinai teigiamai, kaip dirbantį, aktyvų teigiamo užimtumo bei kitose socialinės reabilitacijos programose, dengiantį savo civilinį ieÅ¡kinį, bendradarbiaujantį ir mandagiai besielgiantį su pataisos įstaigos administracija, turintį tinkamÄ požiÅ«rį į aplinkÄ , artimuosius, draugus, darbÄ , laisvalaikį ir gyvenimo bÅ«dÄ , tačiau teismas visiÅ¡kai į tai neatsižvelgė.

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.

6. Nuteistojo V. N. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija galiojusioje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡Â pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, tačiau tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant.

9. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. N. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas, tačiau Å¡io formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Atlikus nuteistojo V. N. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balų (skalėje nuo 0 iki 40). Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja.

11. Ä®vertinus V. N. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. per bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis nepadarė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų; nuobaudų neturi; už stropų darbÄ ir aktyvų dalyvavimÄ visuomeninėje veikloje 4 kartus buvo paskatintas; nuo 2019 m. vasario 7 d. yra įdarbintas Valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare; bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse „Kalbos ir knygos“ Å¡ventės minėjime bei teisinio ir socialinio Å¡vietimo užsiėmimuose (2020 m. gegužės 5 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 63-1918, 5.2. punktas; b. l. 13 – 14). Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę V. N. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo yra esminė sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V.

N. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

12. Pastebėtina, kad minėtoje Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog iÅ¡ 40 balų – statiniai iÅ¡ jų 26 balai (2020 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 63-1918, 7.1. punktas; b. l. 14), todėl likusius kintamus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus savo teigiamu ir kryptingu elgesiu V. N. dar gali sumažinti ir tokiu bÅ«du eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Å iuo metu, dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, kad jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais bei priemonėmis, jog bÅ«damas lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. SkundÄ nagrinėjančios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pabrėžiama, kad V. N. Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

14. Sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi bÅ«ti vertinamas asmens elgesys per visÄ bausmės atlikimo laikÄ , todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiÅ¡kia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaiÅ¡tingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad surinkti duomenys neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog V.

N. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. kovo 5 d. už pavyzdingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ Valstybės įmonėje buvo skatintas 3 kartus (t. y., pareikÅ¡ta padėka; suteikti papildomi ilgalaikiai pasimatymai), taip pat 1 kartÄ buvo paskatintas už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«relio veikloje (t. y., perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę) (b. l. 17), tačiau laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. birželio 26 d. neskatintas (b. l. 25).

Atsižvelgtina, jog nuteistasis bausmę atliekÄ nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. Nuteistojo teigiamas elgesys fiksuojamas dar pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , tad dar negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡ie nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilÅ«s. Be to, pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nuteistasis sistemingai nepažeidinėdamas nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų buvo perkeltas į lengvÄ jÄ grupę. Atliekant bausmę, jis lankomas sutuoktinės, su kuria santuokÄ sudarė įkalinimo įstaigoje, taip pat jų dukros, motinos ir sesers, taigi palaiko socialinius ryÅ¡ius.

Aptartieji pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, tačiau įvertinus ir kitas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomas aplinkybes, vien Å¡ių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jau yra pakankama.

15. Abejonių nuteistojo V. N. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai (2020 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 63-1918, 7.2. punktas; b. l. 14). Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, tačiau atsižvelgiant ir į nuteistojo pokalbio su specialiste iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas bÅ«ti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

16. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius Å¡iam bÅ«nant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant iÅ¡vengti tiek analogiÅ¡kų, tiek ir kitokio pobÅ«džio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

17. Nors praeityje nusikaltimai, už kurių padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

Å iuo atveju matyti, kad V. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ , teisiamas nuo 2008 m, iÅ¡ viso praeityje jis buvo teistas 7 kartus. Be to, anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis pažeidė probacijos sÄ lygas, padarė naujas nusikalstamas veikas. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir atliktos bausmės, bei likusios bausmės santykį.

Å ios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl neigiamos vertybių skalės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su šiuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

18. Abejonių pakankama V. N. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo gyvenimo stiliumi ir draugais. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės, kuri turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui (2020 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 63-1918, 4.6. punktas; b. l. 13). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu.

19. Visos aptartos aplinkybės reiÅ¡kia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali bÅ«ti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad bÅ«damas lygtinai paleistas, nuteistasis Å¡iuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

20. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas socializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos integracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi bÅ«ti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekcijÄ , kuri turi sudaryti neabejotinÄ pagrindÄ manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų, spręsdamas nuteistojo V. N. lygtinio paleidimo klausimÄ , nepažeidė, tinkamai įvertino visas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ ir motyvuotÄ nutartį, todėl skundo argumentai dėl pažeistų bendrųjų teisės principų atmetami kaip nepagrįsti.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besÄ lyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis V. N. padarė pakankamÄ pažangÄ mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis paliekama galioti. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo V. N. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. birželio 30 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Nerijus Meilutis Gytis Večerskas