2021-07-29 Nr. AB-15102-4-45-3-00231-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3600-520/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00231-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant Mecitui Zenginui (Mecit Zengin),

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui R. S. H. H. (R. S. H. H.), jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio R. S. H. H. (R. S. H. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. H. H. (R. S. H. H.) paskirto sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. H. H. (toliau – ir Užsienietis) paskirto sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. rugsėjo 28 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai 2021 m. sausio 22 d. sulaikė grupę asmenų, tarp kurių buvo ir Užsienietis. Jis su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) pasą. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) priėmė sprendimą prašymą nagrinėti skubos tvarka ir apgyvendinti užsienietį Centre. Departamentas 2021 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2021 m. kovo 28 d. pasišalino iš Centro ir tą pačią dieną buvo sulaikytas kelyje Vilnius–Kaunas–Marijampolė–Suvalkai bandant su grupe užsieniečių išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Tarnybos pareigūnų 2021 m. kovo 28 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2021 m. birželio 28 d. Užsieniečiui buvo išaiškinta, kad prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu Užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet Užsienietis, pasinaudodamas suteikta teise laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, pasišalino iš Centro, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas darė išvadą, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Centro teikimą patenkino, t. y. paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo Centre ir pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 28 d.

4. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 1, 6–11 punktais, teismas darė išvadą, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius). Be to, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kadangi Užsienietis, pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą apgyvendintas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikinojo išvykimo iš Centro tvarką, taip pat prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 5 d. 11 p.). Aplinkybę, kad Užsienietis, pažeisdamas nustatytą tvarką, buvo išvykęs iš Centro bei bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, teismas vertino kaip piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra.

III. 5. Užsienietis R. S. H. H. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti, t. y. pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre taikant judėjimo laisvės apribojimą.

6. Užsienietis atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsienietis pažymi, kad jam buvo išaiškinta pareiga atskleisti visas reikšmingas aplinkybes jo prašymo vertinimui ir jis tai padarė, todėl savo pareigas, susijusias su prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimu, jis atliko ir šių motyvų vertinimas bei aplinkybių patikslinimas laiko perspektyvoje nuo jo nebepriklauso. Be to, atlikti papildomus veiksmus – jį apklausti Departamentas turėtų galimybę ir tuo atveju, jei Užsieniečiui būtų pritaikyta švelnesnė priemonė.

7. Užsienietis vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 96, 99.1 punktais, Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir daro išvadą, kad įstatymų leidėjas ir vykdančioji institucija prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimą sieja su faktiniu motyvų nustatymu, patikslinimu, aiškinimusi, o ne įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimu. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai aiškino iš taikė teisės aktus, teismų praktiką aiškinant, kas yra laikytina siekiu išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, todėl teismas nepagrįstai darė išvadą, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas sulaikymo pagrindas, t. y. kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar nėra išaiškinti.

8. Užsienietis nesutinka ir su tuo, jog, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ir sulaikymas yra būtinoji ir vienintelė priemonė siekiant užkirsti kelią tokiam elgesiui. Nors jis buvo sulaikytas dėl ketinimo išvykti iš Lietuvos, Užsienietis tvirtina, kad dėl tokio savo poelgio labai gailisi, todėl tikimybė, jog tai būtų padaryta pakartotinai, yra menka. Be to, nustačius judėjimo apribojimus ir apgyvendinus Užsienietį Centre, efektas būtų toks pats, o asmens teisės būtų varžomos ženkliai mažiau.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

10. Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą dėl Užsieniečio tolimesnio sulaikymo. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo atvykimo momento į Lietuvos Respubliką Užsienietis buvo apgyvendintas Centre, jis galėjo laisvai judėti už Centro ribų, Užsienietis žinojo savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigas, tačiau turėdamas galimybę laisvai judėti, išvyko iš Centro ir negrįžo, tą pačią dieną jis buvo sulaikytas su grupe kitų savo tautiečių bandant išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.

11. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Užsieniečiui yra priimtas sprendimas dėl jam prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo manymu, įvertinus Užsieniečio asmenybę, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus, savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigas, Užsienietis, būdamas nesulaikytas, bandys bet kokiais būdais išvengti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nurodo, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, nebendradarbiauja su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo Centro teikimas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. H. H. sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. rugsėjo 28 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. birželio 28 d. Šioje administracinėje byloje Centras teikimu prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį teikimą, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, ir padaręs išvadą, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog nagrinėjamu atveju neišsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, taip pat tuo, kad Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš Centro tvarką ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 5 d. 7 p.).

14. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu pratęsti jo sulaikymo terminą nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimas sietinas su faktiniu motyvų nustatymu, patikslinimu, aiškinimusi, o ne įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimu, be to, Departamentas jį galėtų apklausti ir tuo atveju, jei jam būtų pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsienietis apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad dėl ketinimo išvykti iš Lietuvos Respublikos labai gailisi, todėl yra nedidelė tikimybė, jog tai bus padaryta pakartotinai.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

17. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

18. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 6 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

19. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymas Centre buvo pratęstas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Tarnybos tvarką.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Departamentas 2021 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nurodė, kad šį sprendimą yra apskundęs. Taip pat nustatyta, kad Užsienietis, būdamas prieglobsčio prašytojas ir apgyvendintas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 2021 m. kovo 28 d. pasišalino iš Centro ir tą pačią dieną buvo sulaikytas, kai jis bandė su grupe užsieniečių išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, t. y. Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš Tarnybos tvarką.

21. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikant sulaikymo yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

22. Užsieniečio išreikštas gailestis dėl savo ketinimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nepatvirtina, kad ateityje jis nesislėps siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nepripažintini pagrįstais Užsieniečio teismo posėdyje išsakyti argumentai, kad jis yra labai ilgai sulaikytas, nes nenustatyta, kad yra pažeisti Įstatyme nustatyti sulaikymo terminai.

23. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, nes išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis vėl sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

R. S. H. H. (R. S. H. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė